2018-02-06 Nr. AB-2613-3-61-3-00039-2016-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Valstybinei miškų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2018-02-06 Nr. AB-2613-3-61-3-00039-2016-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. S-1512-2 ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1–16).
Full text
Administracinė byla Nr. A-292-525/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00039-2016-4
Procesinio sprendimo kategorija 15.8
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. vasario 6 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Valstybinei miškų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. S-1512-2 ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1–16).
2. Pareiškėjo ginčijamu sprendimu nuspręsta pakeisti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro grafinius ir atributinius duomenis Utenos miškų urėdijos Vyžuonų girininkijos 236 miško kvartalo 44 ir 46 taksaciniuose sklypuose. Pareiškėjas teigė, kad ginčijamas sprendimas priimtas remiantis 2014 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. 834 (toliau – ir Aktas), praėjus daugiau nei 17 mėnesių ir vadovaujantis nauju Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų surašymo ir keitimo tvarkos aprašu, patvirtintu Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 260-15-V (toliau – ir Aprašas). Akcentavo, kad Akte neteisingai nurodyta, jog miško žemei priskirta teritorija, kuri nuo statinių pastatymo laikotarpio (1893–1985 m.) buvo naudojama sodybos reikmėms. Minėtoje teritorijoje niekada miško nebuvo. Neigė kirtęs mišką. Pabrėžė, kad pastatytas daržovių sandėlis ir pradėtas statyti grūdų sandėlis priskiriami nesudėtingiems statiniams. Į statybas investavo daug lėšų. Prie Akto pridėtos nuotraukos neatitinka tikrosios situacijos. Pareiškėjas nuo 2003 m. aktyviai siekė pakeisti žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį į žemės ūkio. Teigė, kad dėl teisinio neišprusimo, atkuriant nuosavybės teises į motinai priklausiusią žemę, nesuprato galimų pasekmių dėl dokumentuose neteisingai nustatytos pagrindinės naudojimo paskirties – miškų ūkio ir naudojimo būdo (ūkinių miškų sklypai). Be to, kadastro duomenyse sklypo plotas nebuvo išdėstytas pagal naudmenas. Pareiškėjas prie paveldėtos sodybos įsigijo daugiau žemės ir pradėjo kurti ūkininko ūkį. Jam trūko pastatų, todėl pradėjo statyti naują sandėlį. Teigė, kad turėjo būti nustatyta žemės sklypo paskirtis – žemės ūkio, kadangi žemės sklypo yra tik 0,06 ha miško masyvėlis, kuris sudaro tik 16 procentų nuo bendro sklypo. Netinkamas žemės ūkio paskirties nustatymas jam trukdo efektyviai ūkininkauti.
3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 33–35).
4. Tarnyba, remdamasi 2014 m. birželio 27 d. atlikto Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje ir surašyto Akto išvadomis, teigė, kad miško žemė ginčo sklype VĮ Valstybiniam miškotvarkos institutui atliekant 2009 m. valstybinę sklypinę miškų inventorizaciją, buvo nepagrįstai neinventorizuota apie 0,156 ha plote ir pagrįstai neinventorizuota apie 0,05 arų plote. Akto išvadose konstatuojama, kad Kadastro duomenys yra keistini (tikslintini), todėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenys žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Aktu, buvo atnaujinti. Miško žemės sklype, esančiame VĮ Utenos miškų urėdijos Vyžuonų girininkijos 236 kvartalo 44 ir 46 taksaciniuose sklypuose, buvo savavališkai plynai iškirstas miškas apie 0,156 ha plote ir vėliau savavališkai pastatyti statiniai. Nurodė, kad ginčo teritorijoje iki nuosavybės teisių atkūrimo ir atkūrus nuosavybės teises buvo miškas, tai patvirtina 1999 m. miškotvarkos duomenys. Pagal šiuos duomenis ginčo sklypas pateko į Utenos miškų urėdijos Vyžuonų girininkijos 236 kvartalo 27, 28 taksacinius miško sklypus. Taip pat pagal 1988 m. miškotvarkos duomenis ginčo sklypas pateko Utenos rajono „Gegužės pirmosios“ kolūkio 7 kvartalo 4, 5 miško sklypus. Vadovaujantis 2010 m. nekilnojamojo turto registro duomenis visame žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (0,30 ha) buvo registruotos miško žemės naudmenos. Pabrėžė, kad pareiškėjas nepasinaudojo Lietuvos Respublikos miškų įstatyme nustatyta teise žemę paversti kitomis naudmenomis. Nepriklausomai nuo to, kada savavališka statyba pradėta, ji vis tiek lieka savavališka.
II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimu pareiškėjo A. S. skundą atmetė (b. l. 66–71).
6. Teismas nustatė, kad A. S. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Mikėnų k., Užpalių sen., Utenos r. (toliau – ir ginčo žemės sklypas). Pareiškėjui Utenos apskrities viršininko 2003 m. liepos 21 d. sprendimu Nr. 13-4966 atkurtos nuosavybės teisės, atkuriant nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą, kurio paskirtis miškų ūkio, plotas 0,30 ha. Tarnybos specialistai 2014 m. birželio 27 d. atliko Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimą vietoje, teritorijoje, patenkančioje į ginčo žemės sklypą, bei su šiuo žemės sklypu besiribojančiuose Utenos miškų urėdijos Vyžuonų girininkijos 236 kvartalo 44 ir 46 taksaciniuose sklypuose.
Tarnyba, atlikusi patikrinimą, surašė Aktą. Akto išvadose nurodė: „1. 0,003 ha žemės plotas, patenkantis į žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1999 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu buvo priskirtas miško žemei, tačiau 2009 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu miško žemei nepriskirtas (šio akto prieduose Nr. 2-6 pažymėta – A), atitinka Miškų įstatyme nustatytus miškui keliamus reikalavimus – miško naudmena medynai. Šį 0,003 ha žemės plotą, sudarantį miško taksacinio sklypo tęsinį, siūloma prijungti prie Utenos miškų urėdijos Vyžuonų girininkijos 236 kvartalo 44 taksacinio sklypo; 2. 0,153 ha žemės plotas, patenkantis į žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 1999 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu buvo priskirta miško žemei – medynams (šio akto prieduose Nr. 2–6 pažymėta – B), 2009 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu miško žemei nepriskirtas nepagrįstai.
Vadovaujantis Miškų įstatymo 2 straipsniu, miško žeme laikoma apaugęs mišku (medynai) ir neapaugęs mišku (išretėjęs ar dėl žmogaus veiklos ir gamtinių veiksnių netekęs augalijos – kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos) plotas. Šioje ploto dalyje augę medžiai yra sunaikinti (iškirsti ar kitu būdu pašalinti). Nepaisant to, kad šiuo metu šiame plote yra pastatyti ūkiniai statiniai, teritorijos dalis (šio akto prieduose Nr. 2-6 pažymėta B) atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miško žemei keliamus reikalavimus, miško žemės naudmena – miško aikštė (miško žemė, verčiama ne miško žeme); 3. 0,089 ha žemės plotas, kurio dalis patenka į žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1999 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu buvo priskirtas miško žemei – medynams, 2009 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos meto miško žemei nepriskirtas pagrįstai (šio akto prieduose Nr. 2-6 pažymėta – C).
Nustatyta, kad 1999 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu miško žemei klaidingai priskirta 1953 m. statytų ūkinių pastatų, kiemo ir pavienių medžių užimama teritorija;
4. Dalyje Utenos miškų urėdijos Vyžuonų girininkijos 236 kvartalo 44 ir 46 taksacinių sklypų ploto (šio akto prieduose Nr. 2-6 pažymėta 44–1 ir 46–1) vykdoma galimai neteisėta veika, prieštaraujanti Miškų įstatymo normoms. Šiame plote augę medžiai yra sunaikinti (iškirsti ar kitu būdu pašalinti), likę keli pavieniai medžiai, sandėliuojamos įvairios statybinės medžiagos, talpos, dalyje ploto pakeistas reljefas, matyti žemių stumdymo darbų požymiai.
5. Siūloma tikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis pagal šio akto priedus Nr. 2-6, prijungiant prie Utenos miškų urėdijos Vyžuonos girininkijos 236 kvartalo 44 taksacinio sklypo 0,003 ha plotą (šio akto prieduose Nr. 2-6 pažymėta – A), pakeičiant Utenos miškų urėdijos Vyžuonos girininkijos 236 kvartalo 44 ir 46 taksacinių sklypų dalies ploto (šio akto prieduose Nr. 2-6 pažymėta 44-1 ir 46-1) aprašomuosius duomenis į miško aikštę (miško žemė verčiama ne miško žeme) bei įrašant į miško žemę 0,153 ha žemės plotą (šio akto prieduose Nr. 2-6 pažymėta – B), kaip atitinkantį Miškų įstatyme nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus – miško žemės naudmena – miško aikštė“.
Aktą 2014 m. liepos 7 d. patvirtino Tarnybos direktorius R. P.. Tarnybos Utenos teritorinio poskyrio vyriausiasis specialistas, valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius pareiškėjui A. S. 2014 m. rugpjūčio 4 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. P-7K-1, kuriame, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 5 punktu, pareiškėjui nurodė, kad pagal Aktą jo privačios nuosavybės teise valdomame sklype neteisėtai iškirstas 0,156 ha miškas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 15 straipsnio 4 punktu, turi būti atkurta ne vėliau kaip per vienerius metus nuo neteisėtų kirtimų fakto nustatymo.
Pareiškėjas šiuos reikalavimus turėjo įvykdyti iki 2015 m. birželio 27 d. Tarnybos Utenos poskyris 2014 m. rugpjūčio 5 d. pareiškėjui surašė pretenziją siūlydamas iki 2014 m. rugsėjo 5 d. gera valia atlyginti gamtai padarytą žalą – 2 774, 37 Eur. 2014 m. rugpjūčio 14 d. pareiškėjas Valstybinei miškų tarnybai pateikė skundą dėl Utenos teritorinio poskyrio 2014 m. rugpjūčio 4 d. privalomojo nurodymo Nr. P-7K-1 ir 2014 m. rugpjūčio 5 d. pretenzijos dėl padarytos žalos aplinkai Nr. S-7K-60 panaikinimo. Tarnyba 2014 m. rugsėjo 24 d. sprendime Nr. R2-2803, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl Tarnybos Utenos teritorinio poskyrio 2014 m. rugpjūčio 14 d. privalomojo nurodymo Nr. P-7K-1 ir 2014 m. rugpjūčio 5 d. pretenzijos dėl padarytos žalos aplinkai Nr. S-7K-60 panaikinimo, informavo jį, kad kol Aktu Nr. 834 patvirtinti Miškų kadastro duomenų pokyčiai įstatymo nustatyta tvarka nepanaikinti, 2014 m. rugpjūčio 4 d. privalomasis nurodymas Nr. P-7K-1 dėl iškirsto miško atkūrimo, 2014 m. rugpjūčio 5 d. pretenzija Nr. S-7K-60 dėl padarytos žalos aplinkai yra teisėti ir pagrįsti.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-8310-463/2015 panaikino 2014 m. birželio 27 d. Valstybinės miškų tarnybos Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. 834 išvadų pagrindu pakeistus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis. Atsižvelgiant į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-8310-463/2015, Valstybinė miškų tarnyba 2015 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. S-1512-01 atstatė 2014 m. liepos 13 d. galiojusius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis Utenos miškų urėdijos Vyžuonų girininkijos 236 miško kvartalo 44 ir 46 taksaciniuose sklypuose.
Tarnyba 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. S-1512-2 nusprendė pakeisti Lietuvos Respublikos kadastro grafinius ir atributinius duomenis Utenos miškų urėdijos Vyžuonų girininkijos 236 miško kvartalo 44 ir 46 taksaciniuose sklypuose vadovaujantis Aktu.
7. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 5 straipsnio 3 dalies, Aprašo 10, 7, 10.3, 12 punktų nuostatomis.
8. Bylos medžiaga patvirtino, kad Tarnybos specialistai 2014 m. birželio 27 d. atliko Lietuvos Respublikos miškų kadastro duomenų patikrinimą, surašė kadastro duomenų patikrinimo aktą Nr. 834. Akto išvadose nustatyta, kad kadastro duomenys yra tikslintini, prijungiant prie Utenos miškų urėdijos Vyžuonos girininkijos 236 kvartalo 44 taksacinio sklypo 0,003 ha plotą, pakeičiant Utenos miškų urėdijos Vyžuonos girininkijos 236 kvartalo 44 ir 46 taksacinių sklypų dalies ploto aprašomuosius duomenis į miško aikštę bei įrašant į miško žemę 0,153 ha žemės plotą, kaip atitinkantį Miškų įstatyme nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus.
9. Kadangi Akte nustatyta, kad dalis Utenos miškų urėdijos Vyžuonų girininkijos 236 kvartalo 44 ir 46 taksacinių sklypų ploto, kuriame augę medžiai yra sunaikinti, atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miško žemei keliamus reikalavimus, duomenys tikslintini esant nustatytam teisiniam pagrindui. Patikrinimo akte nustatytos aplinkybės laikomos teisingomis ir pagrįstomis, patikrinimo akte nustatyti duomenys nėra nuginčyti.
10. Iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir teisinio reglamentavimo matyti, kad siekiant patikslinti kadastro duomenis turėjo būti priimtas Aprašo 12 punkte nurodyta tvarka įformintas, pasirašytas ir patvirtintas sprendimas dėl kadastro duomenų taisymo. Tarnyba 2015 m. gruodžio 7 d. priėmė sprendimą Nr. S-1512-2 dėl kadastro duomenų taisymo, kurį pareiškėjas ir ginčija. Teismas pažymėjo, kad sprendimas įformintas Aprašo 6 priede nustatytos formos sprendimu, ginčijamą sprendimą parengė Miškų kadastro skyriaus vyr. specialistas, sprendimas patikrintas Miškų kadastro skyriaus vedėjo, o priimtas ir pasirašytas Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus, todėl sprendimo priėmimo procedūra bei jo forma taip pat atitinka Apraše nurodytą sprendimo dėl kadastro duomenų keitimo priėmimo tvarką.
11. Vertinant ginčijamą Tarnybos sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo požiūriu, priimtas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodytus reikalavimus, nurodomas sprendimo priėmimo teisinis pagrindas, sprendimas suformuluotas aiškiai ir nedviprasmiškai, nurodoma priimto sprendimo apskundimo tvarka, jis tinkamai pasirašytas ir įformintas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas darė išvadą, kad sprendimo priėmimo tvarka atitinka teisės aktų reikalavimus, sprendimo turinys bei forma neprieštarauja nustatytai tvarkai.
12. Teismas rėmėsi Viešojo administravimo įstatymo 22, 31, 34 straipsniais. Bylos medžiaga patvirtino, kad administracinė procedūra dėl pareiškėjo skundo dėl Tarnybos Utenos teritorinio poskyrio 2014 m. rugpjūčio 14 d. privalomojo nurodymo Nr. P-7K-1 ir 2014 m. rugpjūčio 5 d. pretenzijos dėl padarytos žalos aplinkai Nr. S-7K-60 panaikinimo užbaigta Tarnybos 2014 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. R2-2803. Aplinkybė, jog Vilniaus administracinis teismas 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-8310-463/2015 panaikino 2014 m. birželio 27 d. Valstybinės miškų tarnybos Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. 834 išvadų pagrindu pakeistus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, todėl, vadovaujantis Aprašo 10.3 punktu kilo pareiga ištaisyti kadastro duomenis, nesudaro pagrindo teigti, kad administracinė procedūra buvo vykdoma neteisėtai.
13. Teismas darė išvadą, kad Tarnybos 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimas Nr. S-1512-2, kuriuo nuspręsta pakeisti Lietuvos Respublikos kadastro grafinius ir atributinius duomenis Utenos miškų urėdijos Vyžuonų girininkijos 236 miško kvartalo 44 ir 46 taksaciniuose sklypuose vadovaujantis Tarnybos Aktu, yra teisėtas ir pagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas atmestas, tenkinti pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nebuvo teisinio pagrindo.
III. 14. Pareiškėjas A. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti (b. l. 76–89).
15. Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės pakartoja nesutikimo su Tarnybos 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. S-1512-2 argumentus, išdėstytus skunde, teiktame pirmosios instancijos teismui.
16. Papildomai pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-8310- 463/2015 panaikino tik Akto išvadų pagrindu pakeistus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis ir nenurodo, kad teismas panaikino Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Utenos teritorinio poskyrio 2014 m. rugpjūčio 4 d. privalomą nurodymą Nr. P-7K-1 ir Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. rugsėjo 24 d. raštą „Dėl skundo“ Nr. R2-2803 ir perdavė šių reikalavimų nagrinėjimą institucijoms iš naujo.
17. Vilniaus apygardos administracinis teismas remiasi Aprašu, nors administracinė procedūra buvo pradėta Tarnybos Miškų kadastro skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 20 d. tarnybiniu pranešimu „Dėl galimai neteisėtos veiklos miškų ūkio paskirties žemėje ir jos pavertimo kitomis naudmenomis“ ir 2014 m. birželio 27 d. patikrinimo aktas Nr. 834 surašytas galiojant Tarnybos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 198-13-V patvirtintam Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos mišku valstybės kadastrui ir jų keitimo tvarkos aprašui.
18. Pirmosios instancijos teismas visai nepasisako dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartyje (administracinė byla Nr. I-9620-580/2014) ir 2014 m. spalio 27 d. nutartyje (administracinė byla Nr. I-10271-463/2014), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartyje (administracinė byla Nr. AS-547-438/2015), Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 9 d. nutartyje (administracinė byla Nr. I-8310-463/2015) ir 2015 m. lapkričio 16 d. sprendime (administracinė byla Nr. I-8310-463/2015) pateiktų išaiškinimų, nustatytų aplinkybių ir nurodytų įpareigojimų bei dėl pareiškėjo skunde išdėstytų aplinkybių, faktų ir argumentų.
19. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad administracinė procedūra pradėta Tarnybos Miškų kadastro skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 20 d. tarnybiniu pranešimu ir užbaigta Tarnybos 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. S-1512-2, t. y. po 17 mėnesių. Teismo teigimu, administracinė procedūra užbaigta Tarnybos 2014 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. R2-2803, nors šis sprendimas yra panaikintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-8310-463/2015.
20. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti (b. l. 117–119).
21. Atsakovas mano, kad teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus dėl atliktų matavimų tikslumo. Pažymi, kad patikrinimo metu matavimus vietoje atliko atsakovo paskirti kvalifikuoti specialistai, matavimai atlikti sertifikuotu matavimo prietaisu.
22. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų pokyčiai buvo nustatyti Aktu, ne vien tik atlikus matavimus kadastro duomenų patikrinimo vietoje metu, bet ir išanalizavus ir patikrinus 1999 m., 2009 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, archyvinę ortofotomedžiagą bei įvertinus šalia šios teritorijos augančių medžių lajų išvaizdą.
23. Pažymi, jog byloje pateikti rašytiniai dokumentai įrodo, kad pagal 1988 m. miškotvarkos duomenis ginčo sklypas pateko Utenos rajono „Gegužės pirmosios“ kolūkio 7 kvartalo 4, 5 miško sklypus. Vadovaujantis 2010 metų nekilnojamojo turto registro duomenis visame ginčo žemės sklype buvo registruotos miško žemės naudmenos. Be to, pareiškėjas pats nurodo, kad 2009 m. gavo planavimo sąlygų sąvadą Nr. AR4-57, kur buvo nurodyta galimybė pakeisti miškų ūkio paskirtį į žemės ūkio.
24. Patikrinimo metu nustačius, kad Kadastro duomenys tikslintini, Kadastro duomenų pokyčiai pagal patikrinimo akto išvadas vadovaujantis Tarnybos 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. S-1512-2 pagrįstai registruoti Kadastre (Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui ir jų keitimo tvarkos aprašo 7 punktas).
25. Tarnybos nuomone, teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad Tarnybos sprendimas Nr. S-1512-2 yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi vadovaujantis Aprašo 10.3 punktu kilo pareiga ištaisyti kadastro duomenis.
26. Pareiškėjui neįrodžius, jog Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimas vietoje buvo atliktas netinkamai, nėra pagrindo patikrinimo akto pagrindu priimtą Tarnybos 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. S-1512-2 pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 27. Byloje ginčas kilo dėl Valstybinės miškų tarnybos 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimo Nr. S-1512-2, kuriuo nuspręsta pakeisti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro grafinius ir atributinius duomenis Utenos miškų urėdijos Vyžuonų girininkijos 236 miško kvartalo 44 ir 46 taksaciniuose sklypuose.
28. Miškų įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas nustato, kad Valstybinė miškų tarnyba, vykdydama šio įstatymo įgyvendinimo priežiūrą, tvarko Lietuvos Respublikos miškų kadastrą.
29. Duomenų teikimą miškų valstybės kadastrui, šių duomenų įrašymo ir keitimo tvarką reglamentuoja LR Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015m. lapkričio 30d. įsakymu Nr. 260-15-V patvirtintas ir 2015m. gruodžio 1d. įsigaliojęs Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas).
30. Aprašo 3 punktas numato, kad duomenų teisėjai miškų valstybės kadastrui be kitų subjektų yra Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai ir specialistai. Aprašo 4.9 punktas nustato, kad kadastro duomenys tikslinami nustačius kadastro duomenų klaidas.
31. Aprašo 7 punktas nustato, kad gavus informacijos, kad Kadastro duomenys yra galimai netikslūs, Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus sprendimu, gali būti atliekamas Kadastro duomenų patikrinimas vietoje, siekiant išsiaiškinti, ar Kadastre registruoti plotai atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Patikrinimą atlieka Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus įsakymu paskirti Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai ar specialistai (toliau – Komisija) pagal poreikį dalyvaujant ir kitų institucijų atstovams. Jei patikrinimas atliekamas miesto teritorijoje, į tokį patikrinimą papildomai kviečiami dalyvauti atitinkamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skyriaus bei vietos savivaldybės administracijos atstovai. Patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo vietoje aktu (Tvarkos aprašo 5 priedas). Vadovaujantis Komisijos išvadomis, sprendimas priimamas 12 punkte nustatyta tvarka.
32. Aprašo 10.3 punktas nustato, kad kadastro duomenys taisomi (įrašomi ar keičiami) Kadastro tvarkytojo sprendimu per 5 darbo dienas Kadastro tvarkytojui nustačius, kad į Kadastro duomenų bazę įrašyti klaidingi duomenų teikėjų pateikti duomenys.
33. Aprašo 12 punktas nustato, kad sprendimas dėl Kadastro duomenų įrašymo bei keitimo įforminamas nustatytos formos sprendimu dėl Kadastro duomenų įrašymo/keitimo (Tvarkos aprašo 6 priedas), kurį parengia prašymą dėl Kadastro duomenų taisymo išnagrinėjęs Valstybinės miškų tarnybos darbuotojas, patikrina Miškų kadastro skyriaus vedėjas arba jo pavaduotojas, o priima Valstybinės miškų tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo.
34. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo teritorijoje Lietuvos Respublikos miško kadastro duomenų patikrinimą atsakovo specialistai atliko 2014 m. birželio 27 d. bei surašė kadastro duomenų patikrinimo aktą Nr. 834.
35. Aktas savo forma bei turiniu atitinka akto surašymo metu galiojusio LR Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2013m. rugpjūčio 22d. įsakymu Nr. 198-13-V patvirtinto Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui ir jų keitimo tvarkos aprašo 7 punkto bei 5 priedo keliamus reikalavimus.
36. Kadangi patikrinimo aktu buvo nustatyti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų neatitikimai, atsakovas, kaip Lietuvos Respublikos miškų kadastro tvarkytojas, įgijo teisę ir pareigą tikslinti miškų kadastro duomenis.
37. Šią savo pareigą atsakovas realizavo byloje ginčijamu 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. S-1512-2.
38. Įvertinus šio sprendimo formą bei turinį, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ginčo sprendimas atitinka Aprašo 4.9, 7 punkto, 12 punkto ir 6 priedo keliamus reikalavimus.
39. Vertinant šio sprendimo pagrįstumą pažymėtina, kad šiame sprendime remiamasi 2014 m. birželio 27 d. patikrinimo akte Nr. 834 užfiksuotais duomenimis. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas iš esmės ir akcentuoja, jog minėtu patikrinimo aktu yra nustatyti neteisingi duomenys. Tačiau savo teiginiams pagrįsti pareiškėjas nagrinėjamoje byloje jokių objektyvių įrodymų nepateikė.
40. Tuo tarpu kartu su 2014 m. birželio 27 d. patikrinimo aktu Nr. 834 pateikti rašytiniai įrodymai bei kiti byloje surinkti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina šiame patikrinimo akte nustatytas faktines aplinkybes.
41. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog pareiškėjui nuosavybės teisės į žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo atkurtos apskrities viršininko 2003m. liepos 21d. sprendimu Nr. 13-4956 (b.l. 36). Visas žemės sklypo plotas sudarė 0,30 ha ir visas plotas priskirtas miškų ūkio paskirčiai, visam plotui nustatyta specialioji naudojimo sąlyga – miško naudojimo apribojimai (b.l. 36).
42. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, byloje nagrinėjama ginčo teritorija, nuo pat nuosavybės teisių atkūrimo į ją pareiškėjui, buvo priskirta miškų ūkio paskirčiai.
43. Šią aplinkybę taip pat patvirtina kartu su 2014 m. birželio 27 d. patikrinimo aktu Nr. 834 pateikta ginčo teritorijos 1995-1998 metų ortofotonuotrauka (b.l. 44), iš kurios akivaizdžiai matyti, jog visas žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) yra apaugęs mišku.
44. Tuo tarpu vėlesnės ginčo teritorijos ortofotonuotraukos, t.y. 2005-2006, 2008, 2010, 2012 (b.l. 45-48) patvirtina, jog ginčo teritorijoje miškas yra iškirstas, palikti tik pavieniai medžiai ir ginčo teritorijoje pastatyti statiniai.
45. Byloje duomenų apie tai, kad ginčo teritorijos žemės paskirtis būtų pakeista iš miško paskirties į kitą paskirtį, nėra pateikta. Taip pat byloje nėra pateikta jokių duomenų, apie miško iškirtimo ginčo teritorijoje teisėtumą.
46. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog nėra pagrindo abejoti 2014 m. birželio 27 d. patikrinimo akte Nr. 834 užfiksuotiems duomenims.
47. Apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovas administracinę procedūrą pernelyg užtęsė, kad ginčijamas sprendimas priimtas praėjus daugiau nei 17 mėnesių nuo 2014 m. birželio 27 d. patikrinimo akto Nr. 834 surašymo, kolegijos atmetami kaip neesminiai.
48. Tiek patikrinimo akto surašymo metu galiojęs LR Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2013m. rugpjūčio 22d. įsakymu Nr. 198-13-V patvirtintas Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui ir jų keitimo tvarkos aprašas, tiek šiuo metu galiojantis Aprašas iš esmės nustato analogišką miškų valstybės kadastro duomenų keitimo tvarką bei duomenų kaitimo pagrindus, taip pat šioje procedūroje naudotinus dokumentus, tame tarpe ir patikrinimo akto formą, todėl aplinkybė, kad 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimas Nr. S-1512-2 priimtas remiantis 2014 metais surašytu aktu, nėra esminė.
49. Taip pat neesmine aplinkybe laikytinas ir tas faktas, jog miškų kadastro duomenų keitimo procedūra buvo pradėta Tarnybos Miškų kadastro skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 20 d. tarnybiniu pranešimu, o užbaigta tik 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimas Nr. S-1512-2, t.y. praėjus daugiau nei vieneriems metams. Šiuo aspektu teismas įvertina tai, jog pirmą kartą administracinė procedūra buvo baigta ir kadastro duomenys buvo pakeisti iš karto po 2014 m. birželio 27 d. patikrinimo akto Nr. 834 surašymo ir būtent šio akto pagrindu. Pareiškėjui iškėlus administracinę bylą, administracinis ginčas dėl kadastro duomenų pakeitimo buvo baigtas tik 2015m. lapkričio 16 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu. Tik pasibaigus šiam administraciniam ginčui, t.y. po minėto Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo įsiteisėjimo, atsakovas galėjo tęsti pradėtą administracinę procedūrą. Kaip minėta, ginčo sprendimas priimtas 2015 m. gruodžio 7 d., t.y. nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas neteisėtai vilkinio šią procedūrą.
50. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartyje (administracinė byla Nr. I-9620-580/2014) ir 2014 m. spalio 27 d. nutartyje (administracinė byla Nr. I-10271-463/2014), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartyje (administracinė byla Nr. AS-547-438/2015), Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 9 d. nutartyje (administracinė byla Nr. I-8310-463/2015) ir 2015 m. lapkričio 16 d. sprendime (administracinė byla Nr. I-8310-463/2015) pateiktų išaiškinimų, nustatytų aplinkybių ir nurodytų įpareigojimų.
51. Visuose nurodytuose teismų procesiniuose sprendimuose buvo sprendžiamos aplinkybės susijusios su 2014 metais atliktu ginčo teritorijos miškų kadastro duomenų tikslinimu. Priimant minėtus teismo procesinius dokumentus šioje byloje ginčijamas atsakovo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimas dar neegzistavo, todėl akivaizdu, jog jokių ginčui tinkamai išspręsti aktualių išvadų teismai minėtuose procesiniuose sprendimuose negalėjo padaryti. Kita vertus nei viename iš paminėtų teismų procesinių dokumentų dėl 2014 m. birželio 27 d. patikrinimo akte Nr. 834 užfiksuotų duomenų teisėtumo nebuvo pasisakyta.
52. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai ir visapusiškai, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pagrindo nėra.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Dainius Raižys