98d2effa-c0ca-487f-98c7-622a9efc0d8b · Å irvintų rajono apylinkės teismas

                                                                 Civilinė byla Nr. 2-297-880/2015(Proceso Nr. 2-44-3-00202-2015-5)                                                        Procesinio sprendimo kategorija: 34.5.; 16.1.; 117.1.; 128.2. (S) ŠIRVINTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 24 d.Vilnius Širvintų rajono apylinkės teismo teisėjas Linas Zinkevičius, sekretoriaujant Bronei Matiukienei,dalyvaujant pareiškėjui A.

J., pareiÅ¡kėjų atstovei advokatei Irinai Kizinai,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų A. J. ir A. J. pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities VMI, R. J., ir n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjai kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydami nustatyti juridinę reikÅ¡mė turintį faktÄ , kad po jų senelio M. P. D. mirties faktiniu valdymu priėmė palikimÄ . Juridinis faktas nustatomas tikslu kreiptis dėl nuosavybės teisės liudijimo ir paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo.

PareiÅ¡kėjai nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirė jų senelis M. P. D. Po M. P. D. mirties liko nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas, lauko statiniai ir kt., kurie registruoti jo vardu. Po M. P. D. mirties dėl paveldėjimo į notarų biurÄ niekas nesikreipė, o jo namais ir Å«kiu rÅ«pinosi pareiÅ¡kėjai su savo motina, M. P. D. dukra, kuri (duomenys neskelbtini) mirė. Siekdami paveldėti senelio turtÄ pareiÅ¡kėjai kreipėsi į teismÄ siekdami įrodyti, jog jie faktiniu valdymu priėmė senelio palikimÄ .Suinteresuotasis asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kimui dėl juridinio fakto nustatymo neprieÅ¡tarauja ir prašė bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant.Suinteresuotas asmuo R.

J. atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad su juo sutinka ir prašė bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant. PraÅ¡ymas tenkintinas.Teismas nustatė, jog M. P. D. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 4). Palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta (CK 5.4 str. 1 d.). IÅ¡ pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimo ir Å irvintų rajono savivaldybės administracijos Zibalų seniÅ«nijos pažymos (b.l.

17) matyti, kad palikėjo M. P. D. paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) Å irvintų raj. Notarų veiklos teritorijÄ turto paveldėjimo atvejais nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, pagal kuriÄ mirus palikėjui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini) Å irvintų raj, notariniai veiksmai turėtų bÅ«ti atliekami Å irvintų rajono 2 – ajame notarų biure. IÅ¡ Å irvintų rajono 2 – ojo notarų biuro pažymos matyti, kad po M. P. D. mirties į Å irvintų rajono 2 – Ä jį notarų biurÄ niekas dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo bylos nėra (b.l. 19).

Byloje pateikti gimimo ir santuokos liudijimai patvirtina, kad A. J. ir A. J. yra N. D. vaikai, o N. D. yra M. P. D. dukra (b.l. 8-16), t.y. pareiÅ¡kėjai yra M. P. D. anÅ«kai. Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimÄ mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimo apie palikimo priėmimÄ , nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos teismÄ dėl turto apyraÅ¡o sudarymo, tačiau faktiÅ¡kai pradėjo palikimÄ valdyti.

Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį arba bet kokį daiktÄ , laikomas priėmusiu palikimÄ , nepaisant to, koks ir kur tas palikimas yra.Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali bÅ«ti priimtas trimis bÅ«dais:

1) pradėjus faktiÅ¡kai jį valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismÄ dėl turto apraÅ¡o sudarymo arba 3) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ . Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo priėmimas savo esme yra vienaÅ¡alis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas.

Å is teisių ir pareigų perėmimas turi bÅ«ti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad „Nuosavybės teisė į paveldėtÄ turtÄ Ä¯gyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimÄ . Tam, kad teises į paveldėtÄ turtÄ galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotinÄ turtÄ , sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali praÅ¡yti notaro iÅ¡duoti dokumentÄ , kuris patvirtina jo teisių į palikimÄ Ä¯gijimÄ - paveldėjimo teisės liudijimÄ (CK 5.66 straipsnis).

Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikÅ¡me yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo iÅ¡davimas nekeičia nei teisių į paveldėtÄ turtÄ atsiradimo momento, nei Å¡ių teisių apimties. Ä®statyme nustatyta, kad bendra tvarka paveldėjimo teisės liudijimas negali bÅ«ti iÅ¡duotas anksčiau negu suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 straipsnis), tačiau nenustatyta terminų, per kuriuos palikimÄ priėmęs įpėdinis gali praÅ¡yti iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ , t. y.

Å¡ios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas“ (LAT CBS 2008 m. balandžio 18 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-240/2008). CK 5.51 straipsnis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu. Taigi, faktinis paveldimo turto valdymas sukelia teisines pasekmes, nes įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ . Laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimÄ faktiniu valdymu, jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savu turtu.

Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus).PareiÅ¡kėjo A. J., liudytojų G. D. ir V. Å . parodymais, Zibalų seniÅ«nijos pažyma nustatyta, kad A. J. ir A. J. po senelio M. P. D. mirties pradėjo naudotis palikėjo turtu kaip savu, t.y. pradžioje kartu su motina, o po motinos mirties vieni, rÅ«pinosi senelio gyvenamuoju namu ir kitais pastatais, dirbo darÅ¾Ä , tvarkė sodÄ , sumokėjo už elektrÄ ir pan.

Å iuos veiksmus pareiÅ¡kėjai atliko nedelsiant, nepraleidus CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino. Å ios aplinkybės leidžia manyti, jog A. J. ir A. J. po senelio mirties, jo turtu naudojosi kaip savu, juo rÅ«pinosi ir tokiu bÅ«du iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ dėl palikimo priėmimo. PareiÅ¡kimas tenkintinas, nustatant juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A. J. ir A. J. po M. P. D. mirties faktiÅ¡kai pradėjo valdyti jo turtÄ ir priėmė palikimÄ (CPK 444 str. 1d., 2 d. 8 p., 445 str., CK 5.50 str.).

Ginčo, jog minėtas turtas palikėjo nuosavybė, byloje nėra. Juridinis faktas nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ nuosavybės teisėms įregistruoti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270, 307, 448 straipsniais, teismas, n u s p r e n d ž i a: Patenkinti pareiÅ¡kimÄ .Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po M. P. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jo anÅ«kai A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu priėmė palikimÄ .Juridinis faktas nustatomas tikslu kreiptis pareiÅ¡kėjams dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo.Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Å irvintų rajono apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                              Linas Zinkevičius