98d252aa-e6b4-4a19-bb15-3a0007c8b27d · Panevėžio apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-205-531/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25485-2020-1 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 10 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Valdo CiesiÅ«no (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valdo Petro Meidaus ir Jolantos Raščiuvienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal M. Č. (M. Č.) apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2020 m. spalio 16 d. nuosprendžio, kuriuo M.

Č., padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , perduodant jį laiduotojo A. Č. (A. Č.) atsakomybei su 1 500 Eur užstatu, 1 metų ir 6 mėnesių terminui, ir baudžiamoji byla nutraukta. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi ir 68 straipsniu, M. Č. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus ir 3 mėnesius, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 29 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iÅ¡ M. Č. nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti konfiskuotino turto – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dalį vertės atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 4 000 Eur. IÅ¡ M. Č. priteistos automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimo ir saugojimo iÅ¡laidos – 42,46 Eur. IÅ¡ M. Č. valstybei priteistos 5,70 Eur dydžio proceso iÅ¡laidos už procesinių dokumentų siuntimÄ (paÅ¡to iÅ¡laidos).

Teisėjų kolegija, n u s t a t ė: I. Bylos esmė 1. M. Č., pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, 2020 m. birželio 28 d. (duomenys neskelbtini) vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus iki kol 2020 m. birželio 28 d. apie 19.10 val. (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas ir patikrintas policijos pareigÅ«nų.

Alkoholio matuokliu ((duomenys neskelbtini), metrologinės patikros Nr. (duomenys neskelbtini)) 19.32 val. jam nustatytas 2,16 promilių girtumas, o 19.54 val. nustatytas 2,52 promilių girtumas, t. y. vairavo motorinę transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. II. Apeliacinio skundo argumentai 2. M. Č. pateiktu apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2020 m. spalio 16 d. nuosprendį, sumažinant iÅ¡ jo iÅ¡ieÅ¡kotinÄ konfiskuotino automobilio vertės sumÄ iki 1 500 Eur arba nustatyti 2 metų trukmės 4 000 Eur sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo terminÄ .

Nurodo, kad skundžiamoje nuosprendžio dalyje apylinkės teismas nukrypo nuo jau kitų teismų suformuotos praktikos tokio pobÅ«džio bylose, jÄ cituoja. Mano, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad jo padaryta veika buvo pavojingesnė negu kitose bylose. Skundžiamos nuosprendžio dalies motyvai, dėl kurių jo veika įvertinta kaip pavojingesnė, t. y. tai, kad jis važiavo intensyvaus eismo kelyje, kėlė grėsmę eismo saugumui ilgÄ laikÄ , toje eismo atkarpoje buvo pakankamai didelis važiavimo greitis, tėra subjektyvÅ«s teiginiai nepagrįsti į bylÄ pateiktais įrodymais.

NeaiÅ¡ku, nei kokiais kriterijais teismas matavo eismo intensyvumÄ , nei kokio ilgio tas grėsmės eismo saugumui laikas, nėra aiÅ¡ku nei koks tas pakankamai didelis važiavimo greitis, nuo kurio grėsmė eismui jau tampa didesnė negu kitais atvejais. Jo įsitikinimu, automobilį vairuojant neblaiviam grėsmė eismo saugumui egzistuoja visais atvejais, nesvarbu koks nurodytas greitis kelyje ar eismo intensyvumas, o autoįvykiui įvykti pakanka kelių sekundžių tokios grėsmės eismo saugumui, dėl ko nėra pagrįsta tokio pobÅ«džio veikų pavojingumÄ diferencijuoti į ilgai ir trumpai kėlusias grėsmę.

Teigia, kad taikomos baudžiamojo poveikio priemonės ekonominis dydis neturėjo priklausyti išimtinai nuo automobilio vertės. Šiuo atveju pirmenybė skirtina ne baudžiamajam, o auklėjamajam, prevenciniam ir užkardomajam tokios poveikio priemonės pobūdžiui. O sprendžiant dėl taikomos baudžiamojo poveikio priemonės efektyvumo tai, kad kaltininkas ateityje nenusikalstų, pasimokytų iš savo neteisėto elgesio, visų pirma, vertintina kaip poveikio priemonė paveiks konkretų asmenį. Kadangi, aptariama jam skirta baudžiamojo poveikio priemonė turi jam ekonominį poveikį, visų pirma turėjo būti vertinta, kaip tas poveikis jam pasireikš.

Akivaizdu, kad ekonominio poveikio stiprumas labiausiai priklauso nuo kaltininko turtinės padėties. Netinkamas kaltininko turtinės padėties įvertinimas gali lemti, kad paskirta baudžiamojo poveikio priemonė nepasieks savo tikslų. Esant ypač gerai kaltininko turtinei padėčiai pernelyg mažos ekonominio poveikio baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas gali neturėti poveikio. Ir atvirkščiai, prastos turtinės padėties kaltininkui pernelyg griežtos ekonominio pobÅ«džio baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas gali jį sužlugdyti, užkirsti keliÄ bÅ«ti pilnaverčiu visuomenės nariu.

Nurodo, kad jo turtinė padėtis nėra gera, jis neturi kilnojamojo ir registruotino nekilnojamojo turto, gauna mažas pajamas, todėl net 4 000 Eur dydžio baudžiamojo poveikio priemonės taikymas ir įpareigojimas iÅ¡ jo Å¡iÄ sumÄ iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ karto po nuosprendžio įsiteisėjimo apskritai nėra įmanomas. Pažymi, kad visiÅ¡kai prisiima atsakomybę dėl savo neteisėto elgesio, smerkia jį ir sutinka su kitomis jam skirtomis ekonominio poveikio priemonėmis, kurios yra griežtesnės nei kitose bylose.

3. Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«ra (Panevėžys) atsiliepime į apeliacinį skundÄ su juo nesutinka ir praÅ¡o atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas byloje esančias reikÅ¡mingas aplinkybes, t. y. atsižvelgė tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimÄ padariusį asmenį apibÅ«dinančius duomenis, apsvarstė konfiskuotinos priemonės vertės iÅ¡ieÅ¡kojimo proporcingumÄ . Todėl dar labiau mažinti konfiskuotino automobilio vertės iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nėra jokio pagrindo.

Pažymi, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) nenumato galimybės iÅ¡dėstyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos mokėjimÄ . Nuosprendžio dalis dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, perduodama vykti antstoliams. Å ios baudžiamojo poveikio priemonės savanoriÅ¡ko įvykdymo terminas nuosprendyje nėra nustatomas, kadangi įsiteisėjus nuosprendžiui jis vykdomas priverstinai. III. Apeliacinės instancijos teismo motyvai ir iÅ¡vados 4.

Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai paduoti. Kadangi apeliantas M. Č. skundžiÄ nuosprendį tik dėl jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, apeliacinį skundÄ nagrinėjantis teismas pasisako iÅ¡imtinai tik Å¡iuo klausimu.

6. BK 72 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal to paties straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t.y., kai yra pakeista jo paskirtis ar savybės. Nusikaltimo priemone turtas gali bÅ«ti pripažįstamas ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas daryti nusikaltimams, tačiau jis buvo tiesiogiai panaudotas nusikalstamai veikai daryti, jei veikos padarymas be tokios priemonės bÅ«tų negalimas.

7. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtÄ konfiskuoti bÅ«tų netikslinga, teismas iÅ¡ kaltininko ar kitų Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ .

8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje praktikoje yra nurodęs, kad sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo klausimÄ proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikÅ¡mingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimÄ padariusį asmenį apibÅ«dinančius duomenis ir kitas Å¡iam klausimui iÅ¡spręsti turinčias reikÅ¡mės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018; 2018 m. spalio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimÄ , turi diskrecijos teisę spręsti, ar iÅ¡ asmens iÅ¡ieÅ¡koma visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018). 9.

Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad apeliantas, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, suvokdamas, jog automobilio vairavimas esant tokiai bÅ«senai yra neteisėtas, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir tokiais savo veiksmais padarė BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ . Taigi, akivaizdu, kad be Å¡ios transporto priemonės, minėto nusikaltimo apeliantas nebÅ«tų galėjęs padaryti, todėl jis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Pažymėtina, kad minėtas automobilis priklauso ne M.

Č.. Jo valdytojas yra (duomenys neskelbtini), o savininkas – (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kurie leistų manyti, kad automobilio savininkas žinojo ar galėjo žinoti apie juo daromÄ nusikaltimÄ . Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė automobilio nekonfiskuoti ir iÅ¡ M. Č. valstybės naudai priteisti, Å¡iuo atveju, dalį automobilio vertės atitinkančiÄ pinigų sumÄ - 4000 Eur. M. Č. nesutinka su tokiu apylinkės teismo sprendimu ir praÅ¡o sumažinti iÅ¡ jo konfiskuotinÄ sumÄ iki 1500 Eur arba nustatyti 2 metų jos iÅ¡ieÅ¡kojimo terminÄ .

Teigia, kad jo turtinė padėtis nėra gera, jis gauna mažas pajamas, neturi nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto, visiÅ¡kai prisiima atsakomybę dėl savo neteisėto elgesio ir jį smerkia. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo nuosprendį skundžiamoje dalyje bei byloje esančiÄ medžiagÄ , konstatuoja, kad pagrindo dar labiau mažinti iÅ¡ apelianto konfiskuotinÄ pinigų sumÄ nėra.

10. Visų pirma pažymėtina, kad asmenims skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių griežtumÄ , tame tarpe ir turto konfiskavimo, už nusikaltimo, numatyto BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ lemia konkrečios bylos aplinkybės, kurios skirtingose bylose bÅ«na skirtingos, todėl ir teismų praktika sprendžiant Å¡iuos klausimus yra įvairi, jos neįmanoma visiÅ¡kai suvienodinti ir taikyti pagal analogijÄ visiems atvejams.

11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. Č. padarė vienÄ Å¡iurkščiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai jam 19.32 val. nustatytas 2,16 promilių girtumas, o 19.54 val. nustatytas 2,52 promilių girtumas, keldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai bei gyvybei. Taigi, apeliantas buvo abejingas bet kokioms gresiančioms pasekmėms. Kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, tokiÄ grėsmę jis kėlė gana ilgÄ laiko tarpÄ .

Kaip pats nurodė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tokioje būsenoje jis važiavo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), kur buvo sustabdytas policijos pareigūnų, nors jo tikslas buvo pasiekti net (duomenys neskelbtini), kelyje, kuriame leidžiamas vairavimo greitis yra pakankamai didelis, o eismas ganėtinai intensyvus. Priešingai nei teigia M. Č., šios aplinkybės yra itin svarbios vertinant jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, kas ir turi esminės reikšmės sprendžiant dėl jam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo masto.

Taip pat byloje nustatyta, kad M. Č. įvykio metu vairuotas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo naujas - kiek daugiau, nei 1 metų senumo, jo pirmosios registracijos data – (duomenys neskelbtini). Pagal (duomenys neskelbtini) duomenis, Å¡io automobilio vidutinė kaina Lietuvoje 2020 m. liepÄ buvo 16 550 Eur su PVM. Bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini) šį automobilį lizingu įgijo už 26 900 Eur. Atsižvelgus į visas Å¡ias aplinkybes, bei tai, kad M. Č. jokio turto neturi, 2019 m. liepÄ â€“ 2020 m. birželį jo gaunamos pajamos buvo 376,93 – 460 Eur (atskaičius mokesčius), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas iÅ¡ jo konfiskuoti 4 000 Eur visiÅ¡kai atitinka proporcingumo, teisingumo ir protingumo principų reikalavimus, ir tai yra tinkama baudžiamojo poveikio priemonė, siekiant įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimÄ esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis.

Pažymėtina kad kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo prieÅ¡ingo teisei veikimo pasekmes, taigi Å¡iuo atveju M. Č. apeliaciniame skunde dėstomi neigiami padariniai dėl aptariamos sumos iÅ¡ jo konfiskavimo, nesudaro pagrindo jos dar labiau Å¡velninti. Å ios teismo iÅ¡vados nekeičia ir tokie apelianto skundo teiginiai, kad jis prisiėmė visÄ atsakomybę dėl savo netinkamo elgesio ir savo tokius veiksmus smerkia.

12. Taip pat Å¡iuo atveju atmetamas ir apelianto reikalavimas nustatyti 2 metų konfiskuotinos 4000 Eur sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo terminÄ , kadangi BPK konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos mokėjimo iÅ¡dėstymo nenumato. Pagal BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktÄ dėl baudžiamojo poveikio priemonių – turto konfiskavimo ir iÅ¡plėstinio turto konfiskavimo nuosprendis pateikiamas vykdyti antstoliui arba ikiteisminį tyrimÄ atlikusiai institucijai.

13. Atsižvelgęs į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2020 m. spalio 16 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: M. Č. (M. Č.) apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Valdas CiesiÅ«nas Valdas Petras Meidus Jolanta Raščiuvienė