2021-08-18 Nr. AB-15972-3-62-3-00025-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-499-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00025-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 59.1.6; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. rugpjūčio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. V. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. birželio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą atsakovui Palangos miesto savivaldybės tarybai dėl norminio administracinio teisės akto teisėtumo ištyrimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. gegužės 19 d. išnagrinėjo norminę administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) prašymą ištirti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. T2-70 „Dėl Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ 1 punktu patvirtintų, 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimo Nr. T2-332 „Dėl Tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. T2-70 pakeitimo“ 1 punktu pakeistų Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų 41.4 punkto ir 1 priedo 16 eilutės, nustatančios vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą mokėjimą, teisėtumą.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. gegužės 19 d. sprendimu konstatavo, kad Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ 1 punktu patvirtintų, 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimo Nr. T2-332 „Dėl Tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. T2-70 pakeitimo“ 1 punktu pakeistų Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų 41.4 punktas ir 1 priedo 16 eilutė, nustatanti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą mokėjimą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) 301 straipsnio 2 daliai ir 302 straipsnio 3 daliai bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintam proporcingumo principui.

G. V., nesutikdamas su Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gegužės 19 d. sprendimu, 2021 m. birželio 18 d. pateikė apeliacinį skundą dėl šio sprendimo panaikinimo.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. birželio 21 d. nutartimi G. V. apeliacinį skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje nurodė, kad norminėje administracinėje byloje, kurioje priimtą sprendimą siekia nuginčyti G. V., pareiškėju laikė LVAT, o atsakovu – Palangos miesto savivaldybės tarybą. Teismas nebuvo įtraukęs G. V. į norminės administracinės bylos nagrinėjimą trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Nustatęs, kad G. V. nedalyvavo norminės administracinės bylos procese jokiomis teisėmis, teismas sprendė, jog jis neturi teisės pateikti ir apeliacinio skundo dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gegužės 19 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI4-167-386/2021 panaikinimo.

Teismas, cituodamas LVAT praktiką, pabrėžė, jog įprastai tokio pobūdžio bylose nutartimi pašalinami iš dalyvaujančių administracinėje byloje asmenų asmenis, kurie buvo individualios bylos proceso šalimis ir apeliacinį procesą pagal individualios bylos pareiškėjo apeliacinį skundą nutraukia. Remdamasis nustatytomis aplinkybės bei administracinių teismų praktika, teismas atsisakė priimti G. V. apeliacinį skundą.

III. G. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. birželio 21 d. nutartį ir priimti nagrinėti jo apeliacinį skundą.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti apeliacinį skundą, nepagrįstai skundžiamojoje nutartyje nurodė, kad G. V. nėra proceso šalimi norminėje administracinėje byloje Nr. eI4-167-386/2021. Pažymi, kad LVAT išnagrinėjo apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 10 d. sprendimo, kuriame G. V. prašė kreiptis į administracinį teismą dėl minėtų nuostatų, kurios aktualios ir individualioje administracinėje byloje, teisėtumo tyrimo.

Teigia, kad LVAT išaiškinimai nagrinėjamu klausimu parodo, kad norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo, atlikto pagal ABTĮ 113 straipsnį rezultatai gali nulemti teismo sprendimą nagrinėjamoje konkrečioje individualioje byloje ir turėti įtakos individualios bylos proceso šalių teisėms ar pareigoms, todėl trečiaisiais suinteresuotais asmenimis norminėje administracinėje byloje turi būti įtrauktos ir individualios bylos proceso šalys.

Pažymi, jog jam buvo siunčiami visi teismo procesiniai dokumentai, kuriuose G. V. procesinė padėtis buvo nurodoma kaip trečiojo suinteresuoto asmens. Kadangi nebuvo priimtas joks procesinis sprendimas, kurio pagrindu G. V., kaip proceso šalis būtų pašalintas iš dalyvaujančių norminėje administracinėje byloje asmenų, laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti jo apeliacinį skundą, tokiu būdu apribodamas teisę apskųsti minėtą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. birželio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti G. V. apeliacinį skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas G. V. apeliacinį skundą atsisakė priimti nustatęs, kad G. V. norminės administracinės bylos Nr. eI4-167-386/2021 procese nedalyvavo jokiomis procesinėmis teisėmis, todėl negalėjo pateikti apeliacinio skundo dėl norminėje administracinėje byloje priimto sprendimo panaikinimo.

G. V. su pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, teigdamas, jog jis yra tiesioginį teisinį suinteresuotumą turintis asmuo, proceso dalyvis, kurio iniciatyva ir buvo kreiptasi į administracinį teismą ištirti norminio teisės akto teisėtumą.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties dėl atsisakymo priimti G. V. apeliacinį skundą, teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad byloje, pradėtoje dėl norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo ryšium su individualia byla, pareiškėju laikomas nutartį pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą (ABTĮ 111 str. 3 d. (dabar ABTĮ 113 str. 3 d.)) ar nutartį kreiptis į administracinį teismą su prašymu patikrinti norminio administracinio akto teisėtumą (ABTĮ 112 str. 1 d. (dabar ABTĮ 111 str. 1 d.)) priėmęs teismas, nepriklausomai nuo to, ar norminė byla pradėta (kreiptasi dėl akto teisėtumo patikrinimo) esant ABTĮ 111 straipsnio 1 dalyje (dabar ABTĮ 113 str. 3 d.) nurodytam prašymui, ar – paties konkrečią individualią bylą nagrinėjančio teismo iniciatyva (žr., pvz., LVAT 2014 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-355/2014; 2016 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-641-442/2016).

Tiriant norminio administracinio akto teisėtumą nėra sprendžiamas pažeistų subjektinių teisių gynimo klausimas, o tik siekiama išsiaiškinti, ar norminis administracinis aktas neprieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui. Taigi bylų dėl norminių administracinių aktų nagrinėjimo proceso paskirtis yra ne pažeistų subjektinių teisių apsauga, o abstrakti viešojo administravimo subjektų veiklos, priimant norminius administracinius aktus, teisėtumo kontrolė. Dėl šios priežasties administracinių teismų kompetencija, nagrinėjant bylas dėl norminių administracinių aktų teisėtumo, yra aiškiai apibrėžta įstatyme ir plečiamai neaiškintina (žr., pvz., LVAT 2008 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje A556-1333/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1285/2010; 2014 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-778/2014).

Pareiškėju byloje laikomas nutartį pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą (ABTĮ 111 str. 3 d. (dabar ABTĮ 113 str. 3 d.)) ar nutartį kreiptis į administracinį teismą su prašymu patikrinti norminio administracinio akto teisėtumą (ABTĮ 112 str. 1 d. (dabar ABTĮ 111 str. 1 d.)) priėmęs teismas. Atsakovu byloje dalyvauja norminį administracinį aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas. ABTĮ šešioliktajame skirsnyje (dabar ABTĮ 2 dalies 2 skyriaus 1 skirsnis), kuris reglamentuoja pareiškimų ištirti norminių administracinių aktų teisėtumą nagrinėjimo ypatumus, subjektų dalyvavimas trečiaisiais suinteresuotaisiais asmenimis procese nėra aptartas, todėl jų įtraukimas turi būti grindžiamas bendrosiomis šiame įstatyme nustatytomis proceso taisyklėmis, atsižvelgiant į aptariamos kategorijos bylų specifiką. Remiantis ABTĮ 48 straipsnio 2 dalimi (dabar ABTĮ 46 str. 2 d.) tretieji suinteresuoti asmenys yra tie subjektai, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos (žr., pvz., LVAT 2019 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-6-492/2019).

Norminę bylą nagrinėjantis teismas atlieka norminio administracinio akto teisėtumo kontrolės funkciją ir nieko nesprendžia dėl suinteresuotųjų asmenų subjektinių teisių gynimo. Norminio administracinio akto teisėtumo kontrolės proceso ypatybė yra tai, kad jo rezultatas turi poveikį teisėms ir pareigoms neribotam subjektų ratui – t. y. visiems, kuriems kvestionuojamas norminis administracinis aktas gali būti pritaikytas. Tokia situacija nėra tapati teismo sprendimo individualaus pobūdžio ginče priėmimui, kai daromas poveikis konkretaus teisinio santykio dalyvių teisėms ir pareigoms (žr., pvz., LVAT 2016 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje A-699-492/2016, publikuota: „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 31, 2017 m., 3.8.4 p.).

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai priėmė pareiškėjo LVAT prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ir pareiškėju byloje laikė LVAT, o atsakovu – Palangos miesto savivaldybės tarybą. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinį skundą gali pateikti tik administracinės bylos procese dalyvaujantys asmenys, o G. V. nėra subjektas, kuris gali būti įtrauktas į norminės administracinės bylos procesą, daroma išvada, kad G. V. negalėjo pateikti apeliacinio skundo.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. birželio 21 d. nutartimi, kuria atsisakyta priimti G. V. apeliacinį skundą, kadangi administracinėje byloje Nr. eI4-167-386/2021 pareiškėjas yra LVAT, o atsakovas – Palangos miesto savivaldybės taryba, o G. V. nėra šalis šioje byloje, todėl jis neturi teisės paduoti apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gegužės 19 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI4-167-386/2021 panaikinimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

G. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė