98cf1c5e-dd05-4642-a228-d3dd04f4e96f · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-202-464/2020 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00493-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.7; 2.6.10.2.18 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 12 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danguolės Martinavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės G.

Å . apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-654-826/2019 pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Jala“ ieÅ¡kinį atsakovams A. J. ir G. Å . dėl valdymo organų priimtų sprendimų, jų pagrindu sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais ir žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė BUAB „Jala“ 2018 m. rugpjūčio 30 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriame prašė:

1) pripažinti niekiniu 2009 m. birželio 1 d. UAB „Jala“ vienintelio akcininko sprendimÄ ;

2) pripažinti niekiniu 2013 m. gegužės 31 d. UAB „Jala“ vienintelio akcininko sprendimÄ Nr. 02;

3) pripažinti niekiniu 2013 m. birželio 28 d. UAB „Jala“ kasos išlaidų orderį Nr. 011;

4) priteisti ieÅ¡kovei BUAB „Jala“ solidariai iÅ¡ atsakovų A. J. ir G. Å . 86 596,39 Eur sumÄ Å¾alai atlyginti;

5) priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų A. J. ir G. Š. 21 649,10 Eur palūkanas;

6) priteisti ieÅ¡kovei solidariai iÅ¡ atsakovų A. J. ir G. Å . 5 proc. dydžio procesines metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;

7) priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų A. J. ir G. Å . patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad A. J., kaip vienintelio BUAB „Jala“ akcininko, 2009 m. birželio 1 d. sprendimu, BUAB „Jala“ perėmė tuo metu jau faktiÅ¡kai nemokios BUAB „Eurotroba“, kurios vieninteliu akcininku ir vadovu taip pat buvo A. J., 144 665,20 Eur skolÄ A. J. pagal 2008 m. lapkričio 27 d. paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, padarydama jame indosamentÄ . Atsakovė G. Å ., veikdama kaip ieÅ¡kovės vadovė ir savininkė, 2013 m. gegužės 31 d. sprendimu nusprendė grÄ Å¾inti atsakovui A. J. dalį, t. y. 300 000 Lt (86 886,01 Eur), Å¡ios skolos. Atsakovui pagal kasos iÅ¡laidų orderį iÅ¡ kasos buvo sumokėta 299 000 Lt (86 596,39 Eur).

3. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovo A. J. 2009 m. birželio 1 d. sprendimas ieÅ¡kovei buvo akivaizdžiai nenaudingas, o atsakovas suvokė, kad BUAB „Eurotroba“ nepajėgs atsiskaityti su ieÅ¡kove, be to, atsakovas Å¡io įsipareigojimo pagal vekselį ieÅ¡kovės buhalterinėje apskaitoje neapskaitė. Nors priėmus ginčijamÄ 2009 m. birželio 1 d. sprendimÄ BUAB „Eurotroba“ nebeturėjo skolinių įsipareigojimų atsakovui (pagal indosamentÄ juos perėmė ieÅ¡kovė BUAB „Jala“), atsakovas, pasinaudodamas vekseliu, pateikė savo, kaip fizinio asmens, kreditorinį reikalavimÄ BUAB „Eurotroba“ bankroto byloje. IÅ¡ to galima spręsti apie atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ . Atsakovo 2009 m. birželio 1 d. priimtas sprendimas prieÅ¡taravo vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei, ieÅ¡kovės veiklos tikslams.

4. Pasak ieÅ¡kovės, atsakovės G. Å . priimtas 2013 m. gegužės 31 d. sprendimas neatitiko rÅ«pestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio standartų, taip pat prieÅ¡taravo vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei, ieÅ¡kovės veiklos tikslams. Pagrindo iÅ¡mokėti atsakovui tokiÄ pinigų sumÄ nebuvo, nes nebuvo jokios raÅ¡ytinės paskolos sutarties, todėl neaiÅ¡ku nei kokiomis sÄ lygomis atsakovas paskolino ieÅ¡kovei pinigus, nei kada jie turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inti. Mokėjimo pagrindas negali bÅ«ti pirmiau nurodytas vekselis. Mano, kad tikroji nagrinėjamų paskolos teisinių santykių atsiradimo data yra 2013 m. gegužės 31 d. Atsakovai buvo nesÄ Å¾iningi ir sÄ moningai veikė prieÅ¡ ieÅ¡kovės interesus, todėl ir kasos iÅ¡laidų orderis pripažintinas negaliojančiu (niekiniu).

5. Atsakovė G. Å ., atlikusi mokėjimÄ atsakovui pagal kasos iÅ¡laidų orderį, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnyje nustatytas, jos, kaip juridinio asmens valdymo organo narės, pareigas. Dėl Å¡ių neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovė patyrė 86 596,39 Eur (299 000 Lt) žalÄ . Atsakovas A. J., priimdamas Å¡iuos pinigus, žinojo, kad elgiasi nesÄ Å¾iningai. Jeigu atsakovė bÅ«tų užkirtusi galimybę sumokėti ieÅ¡kovės lėšas atsakovui, o Å¡is bÅ«tų buvęs sÄ Å¾iningas ir nebÅ«tų jų priėmęs, žala nebÅ«tų atsiradusi.

Todėl ieÅ¡kovė patirtÄ 86 596,39 Eur žalÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. balandžio 8 d. sprendimu ieÅ¡kovės BUAB „Jala“ ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies: priteisė ieÅ¡kovei solidariai iÅ¡ atsakovų A. J. ir G. Å . 86 596,39 Eur žalos atlyginimÄ , 21 649,10 Eur palÅ«kanas ir 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už visÄ priteistÄ sumÄ (108 245,49 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2018 m. rugpjūčio 30 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; likusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė; priteisė iÅ¡ atsakovų A.

J. ir G. Å . po 912,50 Eur žyminio mokesčio valstybei; 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

7. Teismas nustatė, kad atsakovas A. J. nuo 2009 m. balandžio 16 d. iki 2010 m. balandžio 21 d. buvo BUAB „Jala“ vadovas ir vienintelis akcininkas. Nuo 2010 m. balandžio 21 d. bendrovės vienintele akcininke tapo atsakovė G. Å ., kuri pagal 2012 m. kovo 14 d. vienintelio akcininko sprendimÄ Nr. 02 buvo įregistruota Å¡ios įmonės vadove, o atsakovas – direktoriaus pavaduotoju.

8. Teismas nurodė, kad 2008 m. lapkričio 27 d. BUAB „Eurotroba“, atstovaujama direktoriaus A. J., iÅ¡davė paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, pagal kurį įsipareigojo 2009 m. gegužės 27 d. sumokėti A. J. 144 665,20 Eur (499 500 Lt). 2009 m. birželio 1 d. BUAB „Jala“ vieninteliu akcininko A. J. sprendimu buvo perimta iÅ¡ A. J. skola pagal 2008 m. lapkričio 27 d. paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, padarant vekselyje indosamentÄ ir pripažįstant, kad BUAB „Jala“ yra skolinga A.

J. vekselyje nurodytÄ pinigų sumÄ (499 500 Lt). 2009 m. birželio 1 d. A. J. vekselyje padarė indosamentÄ apie mokėjimÄ BUAB „Jala“. Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarė J. P. iÅ¡davė vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , pagal kurį BUAB „Eurotroba“ turi sumokėti BUAB „Jala“ 499 500 Lt ir 1 600 Lt notaro paimtÄ atlyginimÄ už vykdomojo įraÅ¡o sudarymÄ . 2010 m. birželio 1 d. BUAB „Eurotroba“ iÅ¡kelta bankroto byla, o 2015 m. sausio 23 d. priimtas sprendimas dėl BUAB „Eurotroba“ veiklos pabaigos.

Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartimi BUAB „Eurotroba“ bankroto byloje A. J. kreditorių sÄ raÅ¡e buvo pakeistas BUAB „Jala“ su 468 050 Lt finansiniu reikalavimu. 2013 m. gegužės 31 d. BUAB „Jala“ vienintelė akcininkė G. Å . priėmė vienintelio akcininko sprendimÄ Nr. 2 iÅ¡mokėti A. J. dalį skolos – 300 000 Lt. 2013 m. birželio 28 d. kasos iÅ¡laidų orderiu Nr. 011 BUAB „Jala“ iÅ¡mokėjo A. J. 299 000 Lt.

9. Nustatęs, kad BUAB „Jala“ buhalterinės apskaitos dokumentai bankroto administratoriui perduoti 2016 m. gruodžio 29 d., o ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas tik praėjus daugiau nei 20 mėnesių, teismas sprendė, kad reikalavimai dėl 2009 m. birželio 1 d. ir 2013 m. gegužės 31 d. akcininko sprendimų pripažinimo negaliojančiais buvo pareikÅ¡ti praleidus CK 1.125 straipsnio 4 dalyje nustatytÄ sutrumpintÄ trijų mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Nenustatęs jokių svarbių priežasčių Å¡iam terminui atnaujinti, teismas ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje atmetė taikydamas ieÅ¡kinio senatį.

10. Spręsdamas dėl 2013 m. birželio 28 d. kasos iÅ¡laidų orderio pripažinimo negaliojančiu, teismas pažymėjo, kad, ginčijant sandorį dėl jo prieÅ¡taravimo vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei bei sprendžiant dėl reikalavimo taikyti vienaÅ¡alę restitucijÄ , esminę reikÅ¡mę turi sandorio Å¡alių elgesio sÄ Å¾iningumo įvertinimas.

11. Nurodė, kad atsakovė G. Å . teismo posėdžio metu negalėjo paaiÅ¡kinti, iÅ¡ kur buvo atsiradusi BUAB „Jala“ prievolė A. J.. Todėl 2013 m. gegužės 29 d. priimdama akcininkės sprendimÄ dėl dalies skolos jam iÅ¡mokėjimo bei 2013 m. birželio 28 d. pagal kasos iÅ¡laidų orderį iÅ¡mokėdama 299 000 Lt, atsakovė, kaip BUAB „Jala“ vadovė, neiÅ¡siaiÅ¡kinusi BUAB „Jala“ įsiskolinimo kilmės, esant 2011 m. sausio 10 d. priimtai Klaipėdos apygardos teismo nutarčiai pripažinti BUAB „Eurotroba“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, pažeidė rÅ«pestingumo ir atidumo pareigÄ , t. y. aplaidžiai vykdė savo, kaip BUAB “Jala“ vadovės pareigas (CK 2.87 straipsnio 1, 2 dalys, 6.263 straipsnis). Å iems atsakovės veiksmams negali bÅ«ti taikoma verslo sprendimo priėmimo taisyklė.

12. Vertindamas atsakovo A. J. veiksmus teismas nurodė, kad Å¡io atsakovo, kaip BUAB „Jala“ vadovo, neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė 2009 m. birželio 1 d. priimant sprendimÄ BUAB „Jala“ vardu perimti iÅ¡ savęs, kaip fizinio asmens A. J., BUAB „Eurotroba“ skolÄ pagal 2008 m. lapkričio 27 d. paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį bei pripažįstant, kad BUAB „Jala“ yra skolinga vekselyje nurodytÄ sumÄ A. J., Å¡iam žinant, kad BUAB „Eurotroba“ yra nemoki. Tokius atsakovo veiksmus teismas įvertino ir kaip interesų konfliktÄ , siekiant sau asmeninės naudos reikalavimo teisės į nemokios bendrovės (BUAB „Eurotroba“) skolÄ perleidimu mokiai bendrovei (ieÅ¡kovei BUAB „Jala“) ir tokiÄ naudÄ gavus, kai 2013 m. birželio 28 d. jam buvo iÅ¡mokėta 299 000 Lt.

13. Teismo nuomone, tiek atsakovas A. J. (2009 m. birželio 1 d.), tiek ir atsakovė G. Å . (2013 m. gegužės 31 d.), priimdami ginčijamus akcininkų sprendimus, o atsakovė ir ginčijamu 2013 m. birželio 28 d. kasos iÅ¡laidų orderiu Nr. 011 iÅ¡mokėdama A. J. 299 000 Lt sumÄ , veikė prieÅ¡ingai BUAB „Jala“ interesams, nes iÅ¡ anksto žinojo (turėjo žinoti), kad iÅ¡ BUAB „Eurotroba“ atgauti iÅ¡ A. J. perimtÄ reikalavimÄ Ä¯ 2008 m. lapkričio 27 d. vekselyje nurodytÄ sumÄ nėra galimybės. Ä®vertinęs tai, kad BUAB „Eurotroba“ jau 2008 m. faktiÅ¡kai buvo nemoki, teismas nurodė, kad kasos iÅ¡laidų orderis Nr. 011 pripažintinas negaliojančiu kaip prieÅ¡taraujantis vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei ir taikytina restitucija, iÅ¡ A. J. priteisiant 86 596,39 Eur (299 000 Lt) (CK 1.81 straipsnis).

14. Teismas nurodė, kad CK 6.6 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtina solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija dėl kelių asmenų bendrai padarytos žalos atlyginimo, o Å¡i norma pakartojama ir CK 6.279 straipsnio 1 dalyje, skirtame deliktams, padaręs iÅ¡vadÄ , kad 86 596,39 Eur žala, susijusi su 2013 m. birželio 28 d. kasos iÅ¡laidų orderiu iÅ¡mokėta suma, buvo padaryta bendrais atsakovų A. J. ir G. Å . veiksmais, todėl ieÅ¡kovei BUAB „Jala“ padarytos žalos atlyginimÄ priteisė solidariai iÅ¡ atsakovų.

Kadangi CK 6.251 straipsnyje įtvirtintas visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas, o teisės aktuose nenumatyta visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo iÅ¡imčių, sprendžiant dėl bendrovės vadovo civilinės atsakomybės bendrovei CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu, nepaisant ir to, kada toks klausimas sprendžiamas (iki ar po bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo), teismas nenustatė pagrindo mažinti priteistÄ Å¾alos atlyginimÄ atsižvelgiant į nepatenkintų kreditorių finansinių reikalavimų bankroto byloje dydį ir (ar) bendrovės bankroto administravimo iÅ¡laidas.

I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 15. Atsakovė G. Å . apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 19 d. (pastaba – turėtų bÅ«ti 2019 m. balandžio 8 d.) sprendimo dalį dėl žalos priteisimo iÅ¡ G. Å . ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį G. Å . atžvilgiu atmesti. Taip pat praÅ¡o apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka ir iÅ¡kviesti apklausai atsakovÄ A. J.. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 15.1.

Teismas ginčijamÄ kasos iÅ¡laidų orderį, kuris suraÅ¡ytas atsakovės G. Å . 2013 m. gegužės 31 d. priimto vienintelio akcininko sprendimo pagrindu, nepagrįstai pripažino sandoriu. Tiek minėtas atsakovės sprendimas, tiek kasos iÅ¡laidų orderis yra juridinio asmens valdymo organo (akcininkės) teisiniai veiksmai, tačiau nėra jokio pagrindo Å¡iuos teisinius veiksmus vertinti kaip sandorius. 15.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė G. Å . pažeidė rÅ«pestingumo ir atidumo pareigÄ .

Vadovo atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai bendrovė nebepajėgi pati patenkinti kreditorių reikalavimų, o tai reiÅ¡kia, kad bendrovės vadovo atsakomybė yra subsidiaraus pobÅ«džio (CK 6.245 straipsnio 5 dalis). Skolos grÄ Å¾inimo A. J. momentu BUAB „Jala“ buvo moki, jos finansinė padėtis buvo gera, todėl galėjo vykdyti visus savo sutartinius įsipareigojimus visiems savo kreditoriams. Bankroto byla BUAB „Jala“ iÅ¡kelta tik praėjus daugiau nei 3 metams po skolos grÄ Å¾inimo A.

J.. Be to, apie A. J. ir BUAB „Eurotroba“ santykius, BUAB „Eurotroba“ bankroto bylos aplinkybes G. Å . realiai nieko nežinojo, duomenimis apie vekselio iÅ¡davimo aplinkybes visiÅ¡kai nedisponavo. 15.3. PrieÅ¡ingai nei sprendė teismas, atsakovė G. Å . teismui aiÅ¡kiai nurodė, kad, tapusi bendrovės vadove, iÅ¡ turimų buhalterinių dokumentų matė, jog BUAB „Jala“ yra skolinga A. J.. Neturėdama pagrindo abejoti skolos realumu, atsakovė negalėjo suvokti, kad skolos grÄ Å¾inimas gali bÅ«ti neteisėtas ar kitokiu bÅ«du pažeisti bendrovės interesus.

Visi buhalteriniai dokumentai 2016 m. gruodžio 29 d. buvo perduoti bankroto administratoriui, todėl vien tai, kad atsakovė teismo posėdžio metu neatsiminė ir negalėjo patikslinti prieÅ¡ 6 metus buvusių aplinkybių negali sudaryti teisinio pagrindo pripažinti atsakovę G. Å . pažeidusia rÅ«pestingumo ir atidumo pareigÄ ar aplaidžiai vykdžiusia savo, kaip BUAB „Jala“ vadovės, pareigas, juolab kad atsakovės kaltę teismas grindė vien argumentais, kad ji negalėjo paaiÅ¡kinti skolos A.

J. atsiradimo kilmės. 15.4. Skolos grÄ Å¾inimas kreditoriui nėra neteisėtas veiksmas. Atsakovė G. Å ., grÄ Å¾indama skolÄ A. J., vykdė bendrovės vadovės pareigas, elgėsi sÄ Å¾iningai, jokių teisės aktų nepažeidė. A. J. veiksmai, kuomet jis galimai nepagrįstai perkėlė skolÄ iÅ¡ BUAB „Eurotroba“ į BUAB „Jala“, negali turėti įtakos G. Å . kaltės pripažinimui, nes ji elgėsi sÄ Å¾iningai ir apie A. J. veiksmus nieko nežinojo. Ä®rodymų, kad yra prieÅ¡ingai, kad G.

Å . bent kokiais veiksmai bÅ«tų prisidėjusi prie UAB „Eurotroba“ skolos A. J. perkėlimo BUAB „Jala“, nėra. Jeigu A. J. veiksmai buvo neteisėti, tuomet G. Å . taip pat buvo suklaidinta ir apgauta. 15.5. 2013 metais grÄ Å¾inta 86 596,39 Eur A. J. skola nepažeidė dabartinių BUAB „Jala“ kreditorių teisių, nes 2013 metais bendrovė nebuvo skolinga nė vienam dabartiniam kreditoriui. 15.6. Pripažindamas atsakovės veiksmus neteisėtais, teismas netaikė verslo sprendimų priėmimo taisyklės, nenustatė, ar paskolos grÄ Å¾inimo metu buvo peržengta protingos Å«kinės komercijos rizika, nenustatė aplinkybės, ar atsakovei G.

Å ., kaip bendrovės vadovei, iÅ¡ anksto turėjo bÅ«ti žinoma, kad dėl paskolos grÄ Å¾inimo bendrovė patirs žalÄ . 15.7. Pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad yra nustatyti atsakovės, kaip buvusios BUAB „Jala“ vadovės, neteisėti veiksmai, sukėlę žalÄ , negali bÅ«ti vertinama kaip pagrįsta, nes neteisėtus veiksmus teismas pripažino netinkamai paskirstęs įrodinėjimo naÅ¡tÄ , nenustatęs reikÅ¡mingų aplinkybių, bÅ«tinų vadovo veiksmų teisėtumui įvertinti, nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos dėl įmonės vadovo atsakomybės už jo vadovaujamai įmonei padarytÄ Å¾alÄ .

16. IeÅ¡kovė BUAB „Jala“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o atsakovės G. Å . apeliacinį skundÄ atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas tokiais argumentais: 16.1. Atsakovė, teigdama, kad tapusi BUAB „Jala“ vadove ji perėmė ieÅ¡kovės buhalterinius dokumentus, iÅ¡ kurių buvo matyti bendrovės skola atsakovui A. J., nei atsiliepime į ieÅ¡kinį, nei teismo posėdžio metu nenurodė, kokių apskaitos dokumentų duomenimis ji rėmėsi darydama iÅ¡vadÄ apie ieÅ¡kovės skolos egzistavimÄ atsakovui.

Be to, ji nepaneigė, kad pirmÄ kartÄ ieÅ¡kovės skola atsakovui apskaitos dokumentuose buvo atvaizduota tik 2014 m. vasario 12 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) pateiktoje formoje FR0711, nors vadove ji tapo dar 2012 m. balandžio 21 d. 16.2. Tokios didelės sumos sumokėjimas iÅ¡ ieÅ¡kovės kasos atsakovės vadovavimo laikotarpiu yra vienetinis atvejis, be to, ieÅ¡kovė į bylÄ pateikė daugybę dokumentų, nustatyta tvarka įteiktų ir atsakovei. Todėl tokie apeliacinio skundo teiginiai, kad teismo posėdžio metu atsakovė tiksliai neatsiminė aplinkybių, susijusių su skola atsakovui, nes praėjo daugiau nei 6 metai, vertintinas kritiÅ¡kai, juolab kad atsakovė, turėdama visas galimybes nustatyta tvarka susipažinti ir su kitais ieÅ¡kovės apskaitoje esančiais dokumentais, to nedarė. 16.3.

Apeliacinio skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodė, jog 2013-06-28 kasos iÅ¡laidų orderis Nr. 011 yra sandoris, yra deklaratyvaus pobÅ«džio – tokios frazės teismo sprendime visiÅ¡kai nėra. Kita vertus, akivaizdu, kad kasos iÅ¡laidų orderis yra finansinis apskaitos dokumentas. Juo atsakovė įformino 86 596,39 Eur pinigų sumos iÅ¡mokėjimÄ atsakovui ir užfiksavo tai apskaitoje kaip dalinį paskolos grÄ Å¾inimÄ . Å iuo aspektu abiejų atsakovų veiksmai, iÅ¡mokant iÅ¡ ieÅ¡kovės kasos lėšas, gali bÅ«ti vertinami kaip sandoriai, nes CK 1.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas.

Todėl teismas visiškai pagristai, vadovaudamasis CK 1.81 straipsnio 1 dalimi, pripažino sandorį negaliojančiu. 16.4. Nesutinka su atsakovės nuomone, kad 86 596,39 Eur išmokėjimas nustatytomis aplinkybėmis, kai ieškovės skola atsakovui iš tiesų neegzistavo, negali būti vertinamas kaip neteisėta veikla. Dėl to ieškovei buvo padaryta žala, o atsakovės, kaip ieškovės vadovės, kaltė pareziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : II. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų 17.

Skundžiamas Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 8 d. sprendimas priimtas dviejų asmenų, t. y. A. J. ir G. Å ., atžvilgiu, juo ieÅ¡kovei iÅ¡ abiejų atsakovų solidariai priteisiant 86 596,39 Eur žalos atlyginimÄ , 21 649,10 Eur palÅ«kanas ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už visÄ priteistÄ sumÄ (108 245,49 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2018 m. rugpjūčio 30 d.), iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, taip pat valstybei iÅ¡ abiejų atsakovų priteisiant po 912,50 Eur žyminio mokesčio, o kitoje dalyje ieÅ¡kinio netenkinant.

18. Skundžiamu sprendimu ieÅ¡kovės BUAB „Jala“ ieÅ¡kinio reikalavimai dėl 2009 m. birželio 1 d. ir 2013 m. gegužės 31 d. sprendimų buvo atmesti teismui konstatavus, kad ieÅ¡kovė yra praleidusi CK 1.125 straipsnio 4 dalyje nustatytÄ sutrumpintÄ trijų mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dėl juridinio asmens valdymo organų pareikÅ¡ti, ir nenustačius pagrindo praleistÄ terminÄ atnaujinti.

19. Pažymėtina, kad nors skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje (Å¡io sprendimo 26 punkte) pasisakyta, kad 2013 m. birželio 28 d. kasos iÅ¡laidų orderis pripažintinas negaliojančiu kaip prieÅ¡taraujantis vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei, taikytina restitucija ir iÅ¡ A. J. priteistina 86 596,39 Eur (299 000 Lt) (CK 1.81 straipsnis), tačiau rezoliucinėje sprendimo dalyje dėl kasos iÅ¡laidų orderio negaliojimo ir restitucijos taikymo iÅ¡vada nepadaryta, vadinasi, toks teismo sprendimas (dėl Å¡io mokėjimo veiksmÄ fiksuojančio buhalterinio dokumento negaliojimo) nėra priimtas. IÅ¡ pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies paskesnio argumentavimo matyti, kad teismas tos pačios 299 000 Lt sumos sumokėjimÄ atsakovui A. J. įvertino civilinės atsakomybės taikymo kontekste ir de facto (faktiÅ¡kai) jÄ taikė solidariai abiejų atsakovų, t. y. A. J. ir apeliantės G. Å ., atžvilgiu.

20. Apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo pateikė tik viena Å¡alis – atsakovė G. Å ., kvestionuodama tÄ teismo sprendimo dalį, kuria yra iÅ¡spręstas jos civilinės atsakomybės klausimas ir ieÅ¡kovei BUAB „Jala“ solidariai iÅ¡ atsakovo A. J. ir apeliantės G. Å . kaip žalos atlyginimas priteista atitinkama suma. Nei ieÅ¡kovė, nei antrasis atsakovas apeliacinio proceso neiniciavo.

21. Tokiu atveju teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tik apskųstoje jo dalyje, įvertindama, ar teismas teisingai iÅ¡sprendė apeliantei G. Å ., kaip buvusiai ieÅ¡kovės bendrovės vadovei, pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ ir ar jos atžvilgiu pagrįstai taikė civilinės atsakomybės institutÄ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir atsakovo apklausos 22. Apeliantė, pažymėdama, kad teismas buvo nustatęs privalomÄ atsakovų dalyvavimÄ byloje, tačiau atsakovas A. J. teismo posėdžiuose nedalyvavo, atsiliepimo byloje nepateikė, o jo veiksmai, susiję su lėšų gavimu ir priteista žala, yra besÄ lygiÅ¡kai susiję, praÅ¡o Å¡iÄ bylÄ apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, kad jame bÅ«tų galima apklausti atsakovÄ A. J..

23. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Ä®statymu taip pat yra nustatyta teismo diskrecija nuspręsti dėl žodinio bylos nagrinėjimo, kai tai yra bÅ«tina (CPK 322 straipsnis). Apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka gali nuspręsti teismas savo iniciatyva, tokį praÅ¡ymÄ pateikti gali ir bylos Å¡alis, tačiau toks praÅ¡ymas apeliacinį skundÄ nagrinėjančiam teismui nėra privalomas.

24. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal teisinį reguliavimÄ bylos nagrinėjimÄ Å¾odinio proceso tvarka lemia Å¡io proceso bÅ«tinybės konstatavimas, o iÅ¡imtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso bÅ«tinumo; teismas turi užkirsti keliÄ vilkinti procesÄ , o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2018 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-611/2018, 33 punktas).

25. Teisėjų kolegija žodinio proceso bÅ«tinumo nagrinėjamu atveju neįžvelgia. CPK 306 straipsnyje nustatyta, kad iÅ¡samÅ«s nesutikimo su ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvai turi bÅ«ti iÅ¡dėstyti apeliaciniame skunde, tÄ apeliantė jau yra padariusi. Kitokio vertinimo nesuponuoja ir praÅ¡ymo dėl žodinio nagrinėjimo argumentavimas poreikiu apklausti A. J.. Apeliantė nenurodė, kokias aplinkybes, reikÅ¡mingas jos civilinės atsakomybės (ne)taikymui, jis galėtų patvirtinti ar paneigti.

26. Kita vertus, net ir teismui 2018 m. lapkričio 23 d. protokoline nutartimi pripažinus Å¡io atsakovo dalyvavimÄ teismo posėdyje bÅ«tinu, dėl jo neatvykimo atidėjus 2019 m. vasario 15 d. vykusį teismo posėdį ir 2019 m. vasario 15 d. nutartimi paskyrus 300 Eur baudÄ už neatvykimÄ , Å¡is atsakovas nedalyvavo ir vėlesniame, 2019 m. kovo 15 d. vykusiame teismo posėdyje, apie kurį kam buvo praneÅ¡ta. Taigi, pirmosios instancijos teismas, iÅ¡naudojęs procesines priemones užtikrinti Å¡ios Å¡alies dalyvavimÄ teismo posėdyje, pagrįstai bylÄ iÅ¡nagrinėjo neiÅ¡klausęs atsakovo pozicijos dėl jam pareikÅ¡tų reikalavimų.

Tokių faktinių aplinkybių kontekste apeliantės praÅ¡ymas dar kartÄ paskirti žodinį procesÄ ir į jį paaiÅ¡kinimams duoti iÅ¡kviesti atsakovÄ A. J. neatitinka CPK 7 straipsnio nuostatų bei Å¡ioje teisės normoje įtvirtintų principų. Dėl apeliantės civilinės atsakomybės sÄ lygų 27. IeÅ¡kovė BUAB „Jala“ ieÅ¡kinyje teigė, kad apeliantė G. Å ., tiek kaip vienintelė ieÅ¡kovės akcininkė priimdama 2013 m. gegužės 31 d. sprendimÄ , kuriuo nuspręsta iÅ¡mokėti atsakovui A.

J. dalį paskolos (300 000 Lt), tiek ir atlikdama atsakovui A. J. 299 000 Lt sumos mokėjimÄ pagal 2013 m. birželio 27 d. kasos iÅ¡laidų orderį, pažeidė CK 2.87 straipsnyje nurodytas jos, kaip juridinio asmens valdymo organo nario, fiduciarines pareigas. IeÅ¡kovės nuomone, iÅ¡ bendrovės paimta 299 000 Lt suma vertintina kaip bendrovei padaryta žala (nuostoliai).

28. Kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas neteisėtais apeliantės veiksmais pripažino abi ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes – apeliantės 2013 m. gegužės 31 d. sprendimo priėmimÄ ir 2013 m. birželio 28 d. kasos iÅ¡laidų orderio pagrindu atliktÄ 299 000 Lt sumos sumokėjimÄ A. J. (dalies paskolos sumos jam sugrÄ Å¾inimÄ ), sprendime nurodęs, kad apeliantė, kaip bendrovės vadovė, nesiaiÅ¡kino BUAB „Jala“ įsiskolinimo A. J. atsiradimo kilmės ir todėl, esant Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 10 d. nutarčiai BUAB „Eurotroba“ pripažinti bankrutavusia ir likviduoti dėl bankroto, pažeidė rÅ«pestingumo ir atidumo pareigÄ , tokiu bÅ«du aplaidžiai vykdydama savo, kaip BUAB „Jala“ vadovės, pareigas.

Teismas nusprendė, kad tiek A. J., tiek G. Å . iÅ¡ anksto žinojo (turėjo žinoti), jog iÅ¡ BUAB „Eurotroba“ nebus galimybės atgauti ieÅ¡kovės iÅ¡ A. J. perimtÄ reikalavimÄ pagal 2008 m. lapkričio 27 d. paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, nes BUAB „Eurotroba“ jau 2008–2009 m. buvo nemoki.

29. Apeliantė kvestionuoja teismo sprendime padarytÄ iÅ¡vadÄ dėl jos, kaip juridinio asmens vadovės, fiduciarinių pareigų pažeidimo, bei tvirtina, kad skolos grÄ Å¾inimas kreditoriui nėra neteisėtas veiksmas, o ji, grÄ Å¾indama skolÄ A. J., vykdė bendrovės vadovės pareigas, elgėsi sÄ Å¾iningai ir jokių teisės aktų nepažeidė, juolab kad ieÅ¡kovės bendrovė buvo moki ir neturėjo sunkumų atsiskaitant su kreditoriais. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia apeliantės pozicija.

30. Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti turi bÅ«ti nustatyta įstatyme nustatytų sÄ lygų visuma: neteisėti vadovo atlikti veiksmai, atsiradusi žala, priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryÅ¡ys, vadovo kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Teismui nustačius, kad bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieÅ¡kovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas, o paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , siekdamas iÅ¡vengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas. Apie vadovo veiksmų neteisėtumÄ ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę (CK 2.87 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-701/2016).

31. IÅ¡ nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2008 m. lapkričio 27 d. paprastuoju (neprotestuotinu) vekseliu BUAB „Eurotroba“, atstovaujama direktoriaus A. J., įsipareigojo A. J. iki 2009 m. gegužės 27 d. sumokėti 499 500 Lt. A. J. 2009 m. birželio 1 d. indosamentu vekselyje savo reikalavimo teisę į minėtÄ sumÄ perleido BUAB „Jala“, kurios vadovu taip pat buvo pats A. J., tos pačios dienos BUAB „Jala“ vienintelio akcininko sprendimu nusprendęs perimti BUAB „Eurotroba“ skolÄ pagal šį vekselį, padarant jame indosamentÄ BUAB „Jala“ naudai ir pripažįstant, kad BUAB „Jala“ vekselyje nurodytÄ sumÄ yra skolinga A. J.. Apeliantė G. Å . 2009 m. gegužės 31 d. priėmė vienintelio akcininko sprendimÄ iÅ¡mokėti A. J. dalį paskolos, t. y. 300 000 Lt ir 2013 m. birželio 28 d. kasos iÅ¡laidų orderio pagrindu A. J. buvo 299 000 Lt.

32. IeÅ¡kovė BUAB „Jala“, atstovaujama bankroto administratoriaus, ieÅ¡kinyje pareiÅ¡kusi apeliantei reikalavimÄ atlyginti žalÄ , kurios atsiradimÄ sieja su pirmiau nurodytos sumos sumokėjimo atsakovui A. J. faktu, reikalavimo teisę grindė bankroto administratoriaus pareiga patikrinti įmonės sandorius ir, esant bÅ«tinybei, nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ ginti bankrutuojančios / bankrutavusios bendrovės interesus. Nurodymas sumokėti atitinkamÄ pinigų sumÄ kitam subjektui, prieÅ¡ingai nei apeliaciniame skunde teigia apeliantė, gali bÅ«ti laikomas vienaÅ¡aliu sandoriu.

Å iuo aspektu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra pasisakyta, jog atsiskaitymas pagal sutartį yra jos vykdymas, atsižvelgiant į tai, kad vykdant sutartį yra siekiama teisinių padarinių – užbaigti prievolinius teisinius santykius, jis atitinka sandorio požymius (CK 1.63 straipsnio 1 dalis) ir gali bÅ«ti ginčijamas, esant atitinkamam sandorio negaliojimo pagrindui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546-915/2015). Vadinasi, ir tokio atsiskaitymo veiksmo atlikimo neteisėtumas iÅ¡ esmės galėtų lemti tokių padarinių, kaip pareiga atlyginti žalÄ , atsiradimÄ .

33. Iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte buvo nustatyta, kad bankroto administratorius patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, ir pareiÅ¡kia ieÅ¡kinius įmonės bankroto bylÄ nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, prieÅ¡ingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.

Aptariamas reglamentavimas, be kita ko, teikia pagrindÄ vertinimui, kad tokioje situacijoje, kai vadovo pareiga atlyginti žalÄ bankrutavusiai bendrovei yra kildinama iÅ¡ neteisėto mokėjimo / atsiskaitymo su kreditoriumi vienaÅ¡alio sandorio, viena iÅ¡ įrodinėtinų bei nustatinėtinų aplinkybių yra tai, ar vadovo atlikti veiksmai, nagrinėjamos bylos atveju – dalies skolos sugražinimas, remiantis nenuginčytu, taigi galiojančiu akcininko 2009 m. birželio 1 d. sprendimu dėl reikalavimo teisės pagal 2008 m. lapkričio 27 d. vekselį įgijimo ir skolos perkėlimo, turėjo įtakos tam, kad jo vadovaujama bendrovė negali atsiskaityti su kreditoriais.

Pažymėtina, kad ieškovei 2009 m. birželio 1 d. notarų biure buvo išduotas vykdomasis įrašas dėl 499 500 Lt skolos pagal šį vekselį iš BUAB „Eurotroba“ išsiieškojimo.

34. IÅ¡ Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad bankroto byla BUAB „Jala“ iÅ¡kelta Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1728-265/2016, kuri įsiteisėjo 2016 m. gruodžio 13 d. Taip pat nustatyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-130-5532019 Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis, kuria buvo atmestas bankroto administratoriaus praÅ¡ymas pripažinti BUAB „Jala“ bankrotÄ tyčiniu, palikta nepakeista.

Å ioje Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartyje nurodoma, kad, 2013 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, BUAB „Jala“ turėjo turto už 581 744,38 Eur (2 008 647 Lt), o per vienerius metus mokėtinų sumos įsipareigojimai sudarė 92 428,17 Eur (319 136 Lt); iÅ¡ pelno ir nuostolių ataskaitos matyti, kad įmonė veikė pelningai – gavo 34 019,93 Eur (117 464 Lt) pelnÄ , todėl teismas toje byloje padarė iÅ¡vadÄ , kad bendrovės 2013 metais finansinė bÅ«klė buvo gera, o jos nemokumas atsiradęs tik nuo 2015 metų.

35. Aplinkybę, kad BUAB „Jala“ piniginių lėšų iÅ¡mokėjimo A. J. metu neabejotinai buvo moki ir įprastÄ veiklÄ vykdanti bendrovė, patvirtina ir toks faktas, kad patalpų (vieÅ¡bučio su kavine) pirkimui bei daliniam remontui kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ 2012 m. vasario 2 d. suteikė BUAB „Jala“ pakankami ženkliÄ â€“ 750 000 Lt (217 215,01 Eur) paskolÄ pakankamai trumpam laikotarpiui – iki 2017 m. sausio 31 d. Kaip matyti iÅ¡ Klaipėdos apygardos teismo kovo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-820-265/2017 patvirtinto BUAB „Jala“ kreditorių sÄ raÅ¡o ir jų finansinių reikalavimų dydžio, kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ yra įtraukta į kreditorių sÄ raÅ¡Ä su 25 171, 69 Eur finansiniu reikalavimu (t. y. vos 1/10 dalis nuo suteikto ieÅ¡kovei kredito sumos), o Å¡is faktas taip pat leidžia teisėjų kolegijai įsitikinti, kad ieÅ¡kovė įprastinę savo veiklÄ vykdė ir po ginčo sumos sumokėjimo atsakovui ir turėjo finansines galimybes vykdyti prievoles kredito unijai pagal paskolos sutartį (mokėti kredito grÄ Å¾inimo įmokas ir palÅ«kanas už naudojimÄ si pinigais).

36. Be to, ir pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl skolos ir reikalavimų perkėlimo tarp BUAB „Eurotroba“ ir BUAB „Jala“ Å¡ių abiejų bendrovių akcininko ir vadovo A. J. 2009 m. birželio 1 d. sprendimu, nurodė, kad nemokios pirmosios bendrovės pareigÄ atsiskaityti su A. J. pagal vekselį perėmė moki bendrovė (t. y. ieÅ¡kovė BUAB „Jala“).

37. Taigi, pirmiau iÅ¡dėstytų faktinių aplinkybių kontekste, kartu įvertinus ir tai, kad byloje nėra įrodymų apie 2013 metais BUAB „Jala“ turėtus pradelstus įsiskolinimus savo kreditoriams, teisėjų kolegijai sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog 2013 metais apeliantės G. Å . sprendimu atliktas dalies skolos (299 000 Lt) grÄ Å¾inimas A. J. pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 011 nepatenka tarp Ä®BÄ® 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte aptartų prieÅ¡ingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, sandorių, lėmusių tokio pobÅ«džio žalos ieÅ¡kovei atsiradimÄ (negalėjimÄ atsiskaityti su kreditoriais ir paskesnį bankrotÄ ). Kitaip tariant, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad 2013 m. birželio 28 d. iÅ¡mokėjus atsakovui A. J. 299 000 Lt, bendrovė tapo nemoki ir dėl Å¡ios priežasties nebegalėjo atsiskaityti su kitais kreditoriais.

38. Nors ieÅ¡kinyje (ieÅ¡kinio 6 psl., 2.4 punkto paskutinės pastraipos) taip pat teigiama, kad ieÅ¡kovė 2012 metais jau turėjo skolÄ AB „Klaipėdos energija“, o pagal CK 6.9301 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ atsakovas A. J. ir kreditorė AB „Klaipėdos energija“ bÅ«tų tos pačios eilės kreditoriai, todėl sprendimas grÄ Å¾inti atsakovui dalį skolos pažeidė ir atsiskaitymų su kreditoriais eiliÅ¡kumÄ , tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į aktualiausius kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, susijusius su CK 6.9301 straipsnio nuostatų taikymu, kai bendrovė bankrutuoja.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2019 m. gruodžio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019 pakeitė iki Å¡iol formuotÄ teismų praktikÄ ir suformavo naujÄ teisės aiÅ¡kinimo taisyklę – CK 6.9301 straipsnis nereglamentuoja nemokios įmonės atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos ir nėra skirtas bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių teisėms ginti, todėl įmonės bankroto administratorius apskritai neturi teisės reikÅ¡ti ieÅ¡kinio dėl lėšų priteisimo CK 6.9301 straipsnio pagrindu.

Remdamasis CK 6.9301 straipsnio nuostatomis reikalavimÄ galėtų reikÅ¡ti kreditorius, pagal atsiskaitymų eiliÅ¡kumÄ esantis pirmiau už gavusį atsiskaitymÄ , bet ne neteisėtÄ atsiskaitymÄ atlikusi bendrovė. Taigi ir tokie BUAB „Jala“ bankroto administratoriaus argumentai, vertinant apeliantės atlikto atsikaitymo su ieÅ¡kovės kreditoriumi, atsakovu A. J., veiksmų teisėtumÄ , o kartu ir jos pareigos atlyginti bendrovei žalÄ su Å¡iuo atsakovu solidarumÄ , teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi. Viena vertus, ieÅ¡kovė 2013 m. nebuvo nemoki, kita vertus, jeigu ir bÅ«tų buvusi nemoki, reikalavimÄ turėtų reikÅ¡ti ne bankroto administratorius.

39. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė taip pat kelia abejones, ar ieÅ¡kovės skola atsakovui A. J. iÅ¡ tikrųjų realiai egzistavo, tvirtindama, kad dalies skolos grÄ Å¾inimas, kai Å¡i net neegzistavo, turi bÅ«ti vertinamas kaip neteisėta apeliantės veika, dėl kurios ieÅ¡kovei buvo padaryta žala. Tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1-1115-718/2012 priimtame nuosprendyje yra nurodoma, kad 2008 m. lapkričio 27 d. vekselis atitinka paprastojo vekselio formos ir turinio reikalavimus, notarė J.

P. pagal šį vekselį padarė vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , taigi nėra pagrindo teigti, kad 2008 m. lapkričio 27 d. paprastajame vekselyje buvo įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ar kad A. J. neturėjo teisės reikalauti, jog BUAB „Eurotroba“ sumokėtų jam 499 500 Lt, nes Å¡is dokumentas yra netikras. Teismas nusprendė, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl A. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (dėl netikro dokumento – vekselio pagaminimo) iÅ¡teisino.

40. Ä®vertinusi tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad apeliantės G. Å . veiksmai, priimant sprendimÄ iÅ¡ dalies atsiskaityti su kreditoriumi, kai bendrovė veikia įprastai ir neturi pradelstų įsiskolinimų kitiems kreditoriams, negali bÅ«ti įvertinti kaip neteisėti ar sukėlę žalos dabar jau bankrutavusios bendrovės kreditoriams. Nenustačius bent vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų, nėra pagrindo žalos atlyginimo priteisimui iÅ¡ G.

Å .. Pirmosios instancijos teismas, jos veiksmus įvertinęs kitaip, sprendime apsiribojo tik prielaidomis, kad apeliantė nebuvo pakankamai rÅ«pestinga, nes nesidomėjo jos vadovaujamos bendrovės įsiskolinimo A. J. kilme, o Å¡is yra atlikęs ir kitus neteisėtus veiksmus (priėmęs akcininko sprendimus). Tačiau kitokių pačios apeliantės neteisėtų veiksmų ir kitų jos civilinės atsakomybės sÄ lygų teismas iÅ¡ esmės neanalizavo ir nenustatė, konstatuodamas, kad apeliantė su A.

J. žalÄ padarė bendrais veiksmais bei taikydamas solidariÄ jų civilinę atsakomybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo pozicija dėl žalos atlyginimo prievolės solidarumo taip pat stokoja pagrįstumo.

41. Solidarioji civilinė atsakomybė atsiranda iÅ¡ įstatymo arba prievolės dalykui esant nedaliam (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrÄ civilinės atsakomybės taisyklę skolininkų daugeto atveju prievolė yra dalinė (CK 6.5 straipsnis), bet deliktinės atsakomybės atveju nustatytos iÅ¡imtys: CK 6.6 straipsnio 3 dalis bei CK 6.279 straipsnio 1 dalis įtvirtina solidariosios skolininkų pareigos prezumpcijÄ , jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pirmiau aptartÄ mokėjimÄ kitam atsakovui kvalifikavo kaip neteisėtÄ veiksmÄ , atitinkamai, nepagrįstai sprendė ir dėl jos bei atsakovo A. J. veiksmų bendrumo ir žalos atlyginimo prievolės solidarumo.

42. Nustatytas netinkamas materialiosios teisės normų taikymas sudaro pagrindÄ panaikinti apskųstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuriuo ieÅ¡kovei iÅ¡ apeliantės G. Å . solidariai su A. J. priteistas 86 596,39 Eur žalos atlyginimas ir apeliantei pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį atmesti (CPK 330 straipsnis). Naikinant sprendimo dalį dėl pagrindinio reikalavimo, atitinkamoje dalyje naikintina ir sprendimo dalis dėl iÅ¡vestinių reikalavimų – 21 649,10 Eur palÅ«kanų ir 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų už visÄ priteistÄ sumÄ (108 245,49 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2018 m. rugpjūčio 30 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo priteisimo iÅ¡ G.

Š. solidariai su A. J., taip pat naikintina ir sprendimo dalis dėl 912,50 Eur žyminio mokesčio iš G. Š. valstybės naudai priteisimo. Byloje mokėtinas 1 825 Eur žyminis mokestis priteistinas tik iš atsakovo A. J. (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo 43. Kadangi ieškinys apeliantės G. Š. atžvilgiu atmetamas, turi būti panaikintos ir jos atžvilgiu šioje byloje Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – G.

Å . nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, turtinių teisių bei piniginių lėšų už 108 245,49 Eur sumÄ areÅ¡tas (CPK 150 straipsnis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 8 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys atsakovės G. Å . atžvilgiu patenkintas iÅ¡ dalies, panaikinti ir dėl ieÅ¡kinio reikalavimo atsakovei G.

Å . priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Teismo sprendimo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip: „IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti ieÅ¡kovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Jala“ (juridinio asmens kodas 302330829) iÅ¡ atsakovo A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 86 596,39 Eur (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių tÅ«kstančių penkių Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių eurų 39 centų) žalos atlyginimÄ , 21 649,10 Eur (dvideÅ¡imt vieno tÅ«kstančio Å¡eÅ¡ių Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt devynių eurų 10 centų) palÅ«kanas ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už visÄ priteistÄ sumÄ (108 245,49 Eur (vienÄ Å¡imtÄ aÅ¡tuonis tÅ«kstančius du Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt penkis eurus 49 centus)) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2018 m. rugpjūčio 30 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Atsakovei G. Å . pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ atsakovo A. J. 1 825 Eur (vieno tÅ«kstančio aÅ¡tuonių Å¡imtų dvideÅ¡imt penkių eurų) žyminį mokestį valstybei. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimi atsakovo A. J. atžvilgiu taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.“ Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimi atsakovės G. Å . (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones –nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, o jų nesant ar esant nepakankamai – piniginių lėšų, esančių jos sÄ skaitose, taip pat pas atsakovę G.

Å . ar trečiuosius asmenis, nevirÅ¡ijant pareikÅ¡to reikalavimo ribų – 108 245,49 Eur, areÅ¡tÄ , uždraudžiant bet kokį areÅ¡tuoto turto perleidimÄ , įkeitimÄ kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimÄ ar apribojimÄ bei turto vertės sumažinimÄ . Teisėjai ArtÅ«ras Driukas Dalia Kačinskienė Danguolė Martinavičienė