2020-12-02 Nr. AB-22730-3-61-3-02943-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. eAS-767-822/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02943-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. (G. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – AS „Latvijas tilti“) dėl nutarimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas G. K. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo Nr. 1S-90(2020) (toliau –Nutarimas) dalis, kuriose: 1.1) buvo atsisakyta pareiškėją informuoti apie atliktus asmens duomenų tvarkymo veiksmus bei įpareigoti Konkurencijos tarybą G. K. informuoti apie asmens duomenis, kurie yra tyrimo medžiagoje, bei leisti susipažinti su tuo, kokia informacija buvo užslaptinta; 1.2) buvo pripažinta, kad Nutarime nustatyta tvarka nėra diskriminacinė bei nutarta, kad pareigūnas nėra įpareigotas pareiškėjui leisti susipažinti su Konkurencijos taryboje esančia informacija ir pateikti prašymą dėl asmens duomenų apsaugos bei įpareigoti Konkurencijos tarybą sudaryti galimybę G. K. susipažinti su bylos medžiagoje esančia su juo susijusia informacija ir pateikti prašymą dėl asmens duomenų apsaugos; 2) įpareigoti Konkurencijos tarybą pateikti tyrimo bylos medžiagą, kurioje yra pareiškėjo asmens duomenys, nuasmeninti AS „Latvijas tilti“.

G. K. taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. iki sprendimo byloje pagal jo skundą įsiteisėjimo uždrausti Konkurencijos tarybai tretiesiems asmenims suteikti prieigą prie tyrimo bylos medžiagos, kurioje yra G. K. asmens duomenų.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartimi pareiškėjo skundą priėmė ir nutarė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę: iki baigiamojo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo uždrausti Konkurencijos tarybai tretiesiems asmenims suteikti prieigą prie tyrimo bylos medžiagos, kurioje yra G. K. asmens duomenų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. spalio 14 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį pakeitė: panaikino šios nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir šį klausimą išsprendė iš esmės – pareiškėjo G. K. prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmetė, o likusią pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutarties dalį paliko nepakeistą.

II. Pareiškėjas G. K. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė 2020 m. spalio 19 d. prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kuriame prašė iki sprendimo byloje pagal jo skundą įsiteisėjimo įpareigoti Konkurencijos tarybą, šiai nusprendus tretiesiems asmenims suteikti prieigą prie tyrimo bylos medžiagos, kurioje yra su G. K. susijusios informacijos, informuoti pareiškėją apie tyrimo bylos medžiagoje esančių jo asmens duomenų užslaptinimą (apsaugą), suteikiant G. K. pakankamai laiko susipažinti su šia informacija bei, esant poreikiui, įgyvendinti savo teisę pateikti prašymą užtikrinti tos informacijos, kuri nėra tinkamai apsaugota, konfidencialumą dar prieš atskleidžiant pareiškėjo asmens duomenis tretiesiems asmenims.

Pareiškėjas paaiškino, kad reikalavimo užtikrinimo priemonė yra susijusi su jo skundo reikalavimais, kurių esmę sudaro siekis apginti (realizuoti) G. K. teisę būti tinkamai informuotam apie jo asmens duomenų tvarkymą Konkurencijos taryboje bei pareiškėjo teisę reikalauti apsaugoti tuos duomenis, kuriuos jis laiko susijusiais su G. K. asmeniu.

Pareiškėjas nurodė, kad jo skundo reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas, t. y. pateikti duomenys pagrindžia, jog G. K. palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Šią savo poziciją pareiškėjas grindė tuo, kad: 1) atlikus preliminarų vertinimą, matyti, jog reikalavimas nėra akivaizdžiai nepagrįstas; 2) Konkurencijos tarybos atsiliepimas į G. K. skundą nesudaro pagrindo abejoti, kad pareiškėjo pateikti reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti; 3) Konkurencijos tarybos argumentacija nepagrindžia, jog institucija turėjo tinkamą teisinį pagrindą apriboti pareiškėjo teises.

G. K. akcentavo, kad reikalavimo užtikrinimo priemonė yra reikalinga laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais, kadangi nesureguliavus ginčo santykių, bus padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala. Remdamasis bendrosios kompetencijos teismų praktika, pareiškėjas teigė, kad laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas plačiąja prasme taip pat užtikrina būsimo teismo sprendimo įvykdymą, nes laikinai nesureguliavus situacijos, bylos nagrinėjimo metu šalies ar kitų suinteresuotų asmenų teisių pažeidimai gali visiškai eliminuoti ginčo objektą ir bylos nagrinėjimą padaryti beprasmį, bei manė, kad nagrinėjamu atveju nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, būtų susidurta su tokio pobūdžio situacija.

Nurodė, kad teisės, susijusios su tinkamu informavimu apie duomenų tvarkymą, realizavimas nėra savitikslis veiksmas. Jis yra atliekamas tam, kad gavęs reikiamą informaciją, asmuo galėtų įvertinti, ar tvarkant jo asmens duomenis, nedaromas pažeidimas. G. K. nuomone, aplinkybė, kad jis skunde nekelia reikalavimų, susijusių su prieigos prie jo asmens duomenų apribojimu tretiesiems asmenims, nereiškia, jog tarp pareiškėjo skunde suformuluotų reikalavimų, susijusių su tam tikros informacijos pateikimu G. K. ir trečiųjų asmenų prieigos prie pareiškėjo asmens duomenų, apskritai nėra jokio ryšio.

Pareiškėjas pažymėjo, kad jis Konkurencijos tarybos veiksmų, kurie yra atliekami su jo asmens duomenimis ar jo asmens duomenų atžvilgiu nekvestionuoja ne todėl, kad Konkurencijos taryba negalėjo pažeisti ar nepažeis jo teisių, bet todėl, kad Konkurencijos taryba apskritai atsisako G. K. suteikti informaciją apie jo asmens duomenų tvarkymą ir / ar sudaryti galimybę pateikti prašymą dėl asmens duomenų apsaugos. Pareiškėjo nuomone, reikalavimus, susijusius su trečiųjų asmenų prieiga prie jo asmens duomenų, jis galėtų pareikšti tik tuo atveju, jeigu jis, kaip duomenų subjektas, būtų tinkamai informuotas apie tai, ką Konkurencijos taryba daro ar ketina daryti su jo asmens duomenimis, su sąlyga, jog tokie Konkurencijos tarybos veiksmai ar sprendimai G.

K. vertinimu būtų neteisėti. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos tikimybę apsprendžia dvi tarpusavyje susijusios aplinkybės:

1) informacijos, kuria Konkurencijos taryba disponuoja, pobūdis;

2) duomenų subjekto teisės būti informuotam apie jo duomenų tvarkymą santykis su kitomis iš 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama direktyva 95/46/EB (toliau – Reglamentas) bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnio kylančiomis teisėmis. G. K. pažymėjo, kad Konkurencijos tarybos tyrimo bylos medžiagoje esančios su pareiškėjo asmeniu susijusios informacijos jautrumas yra pakankamas tam, kad jos atskleidimas sukeltų neigiamų pasekmių Reglamento prasme.

Nurodė, kad Konkurencijos tarybos turimuose telefoninių pokalbių įrašuose ir stenogramose yra užfiksuoti ir privataus pobūdžio pašmaikštavimai bei pasisakymai apie kitus asmenis, kurie gali būti įvertinti neatsižvelgiant į visą šių pasisakymų kontekstą ir netinkamai suprasti jo darbdavio, verslo partnerių ar kitų asmenų, kuriems šie pasisakymai galėtų būti įdomūs vien dėl smalsumo. Jeigu šie asmenys susidarytų klaidingą nuomonę apie pasisakymų turinį, būtų ženkliai pakenkta pareiškėjo reputacijai, būtų prarasta tokios informacijos kontrolė bei kiltų finansinių nuostolių, kadangi sumažėtų G.

K. galimybės keisti darbo vietą statybų sektoriuje, pablogėtų jo santykiai su kitais žmonėmis. Tokios informacijos atskleidimas galėtų turėti neigiamos įtakos jo reputacijai ir darbdavio bei kitų kolegų akyse. Be to, tyrimo bylos medžiagoje taip pat yra jo kontaktiniai duomenys, galbūt informacija apie jo keliones, sveikatos būklę ir panašiai, todėl be minėtų neigiamų pasekmių, tikėtina, kad tokių duomenų atskleidimas padarytų ir kitos realios bei neatitaisomos žalos. G. K. akcentavo, kad vieną kartą išviešinus jo asmens duomenis, būtų prarasta jų kontrolė, o bet kokie vėlesni teismų sprendimai, konstatuojantys tokio atskleidimo neteisėtumą, atitinkamų pasekmių negalėtų pašalinti.

Tokioje situacijoje netgi pareiškėjui palankus teismo sprendimo, priimto šioje byloje, įgyvendinimas taip pat prarastų savo prasmę ir taptų neveiksmingu.

Pareiškėjo nuomone, įpareigojimas jį informuoti apie tyrimo bylos medžiagoje esančių jo asmens duomenų užslaptinimą (apsaugą), suteikiant jam pakankamai laiko įvertinti apsaugomų duomenų apimtį bei pritaikytas asmens duomenų apsaugos priemones dar prieš atskleidžiant šiuos duomenis tretiesiems asmenims, atitiks šalių interesų pusiausvyrą bei nepažeis viešojo intereso. G. K. pažymėjo, kad Konkurencijos taryba, pritaikiusi reikalavimo užtikrinimo priemones, vis tiek galėtų atlikti ir užbaigti savo tyrimą, taip užtikrinti ir viešojo intereso gynimą, ir pareiškėjo teisę į jo asmens duomenų apsaugą, o reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas atitiktų proporcingumo principą (Konkurencijos taryba nepatirtų iš esmės jokių reikšmingų neigiamų pasekmių) ir atsakovas išlaikytų galimybę kreiptis į teismą su prašymu pakeisti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

III. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 20 d. nutartimi pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo netenkino.

Teismas nurodė, kad G. K. prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė nėra proporcinga – ji iš esmės reiškia dalinį pareiškėjo skundo reikalavimų tenkinimą (ypač atsižvelgiant į skundo turinį, kuriame teikiamas argumentas, jog toks Konkurencijos tarybos disponuojamos informacijos pobūdis suponuoja, kad bet koks duomenų subjektų teisių, susijusių su šios informacijos apsauga, įgyvendinimas yra prasmingas tik tuo atveju, jeigu jis yra atliekamas iki atitinkamos informacijos / duomenų atskleidimo tretiesiems asmenims).

IV. Pareiškėjas G. K. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo išspręsti iš esmės – jo nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę taikyti.

Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo nutartis yra formali, t. y. buvo priimta neatsižvelgus į ginčo, kuriame yra prašoma šią priemonę taikyti, specifiką – į tai, kad nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, galbūt pareiškėjui palankus teismo sprendimas (ar jo įvykdymas) gali prarasti prasmę ir tapti netikslingu, o pareiškėjui bus padaryta neatitaisoma žala.

G. K. akcentuoja, kad atsakovas, vykdydamas įtariamo Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimo tyrimą, yra surinkęs su pareiškėjo asmeniu susijusios informacijos, kuri arba patenka Reglamento saugomą asmens duomenų kategoriją, arba turi būti saugoma remiantis Konvencijos 8 straipsniu. Pažymi, kad tai, jog bylos medžiagoje yra tokios informacijos / duomenų, ginčo byloje nekyla. Šios bylos specifika pasižymi ir tuo, jog be informacijos, kuri atsakovui patenka įgyvendinant Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatytus tyrimo veiksmus, jis yra gavęs ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos ikiteisminio tyrimo medžiagos, tarp kurios yra G. K. telefoninių pokalbių išklotinės (ir galbūt jų įrašai). Tai, kad atsakovo tyrimo medžiagoje yra ir ikiteisminio tyrimo medžiagos, ginčo šioje byloje taip pat nekyla. Nurodo, kad pareiškėjo asmens duomenų yra tiek atitinkamų dokumentų rekvizituose, tiek ir, tikėtina, pačių pokalbių turinyje, kadangi juose yra informacijos apie G. K. veiklą, o jos turinys leidžia veiklą susieti būtent su pareiškėju. G. K. akcentuoja, kad nepriklausomai nuo to, kaip būtų interpretuojamas atitinkamų telefoninių pokalbių turinys, nėra prielaidų manyti, jog visi šie pokalbiai visa apimtimi yra susiję su Konkurencijos tarybos atliekamu tyrimu, todėl pareiškėjas neturi jokių prielaidų manyti, jog Konkurencijos tarybos turimoje medžiagoje nėra jokių duomenų, kurie turėtų būti apsaugoti arba dėl Reglamento, arba dėl Konvencijos 8 straipsnio reikalavimų. Kita vertus, tuose pokalbiuose yra tokios privataus pobūdžio informacijos, kurios atskleidimas gali turėti neigiamos įtakos G. K.. Pažymi, kad atsakovas neteigė ir neįrodinėjo, jog tyrimo bylos medžiagoje tokio pobūdžio informacijos nėra.

Pareiškėjas nurodo, kad jo asmens duomenų ir asmeninio pobūdžio informacijos apsaugos klausimas kilo tik tada, kai G. K. sužinojo, jog už tyrimą atsakingi atsakovo pareigūnai leido vieno iš pažeidimu įtariamų ūkio subjektų – AS „Latvijas tilti“, kurioje tyrimui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas dirbo, atstovams susipažinti su visa tyrimo medžiaga, kurioje yra G. K. asmens duomenų ar kitos asmeninio pobūdžio informacijos, visa apimtimi ir be jokių apribojimų, t. y. netgi nepašalinus tos informacijos, kuri nėra susijusi su tyrimu, nors pareiga užtikrinti tokios informacijos apsaugą kyla tiek iš Reglamento, tiek iš Konvencijos. Teigia, kad iki to momento, kai pareiškėjas, sužinojęs apie minėtą aplinkybę kreipėsi į atsakovą ir skundė tyrimą atliekančius pareigūnus dėl jo asmens duomenų ir privatumo apsaugos ignoravimo, atsakovas nesiėmė jokių priemonių G. K. asmens duomenims ir privatumui apsaugoti.

Pareiškėjas pažymi, kad svarbu yra ir tai, jog jis Konkurencijos įstatymo prasme nėra Konkurencijos tarybos atliekamo tyrimo procedūros dalyvis. Atitinkamai, jeigu iš Reglamento kylanti G. K. teisė būti informuotam apie jo asmens duomenų tvarkymą būtų paneigta, pareiškėjas apie tai, kas buvo daroma su jo asmens duomenimis, galėtų sužinoti tik po to, kai būtų priimtas galutinis atsakovo nutarimas atliekamame tyrime, tačiau toks sužinojimas įvyktų jau po to, kai su G. K. asmens duomenimis būtų susipažinę visi procedūros dalyviai ir jų atstovai, kadangi, vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 29 straipsnio 2 dalimi, procedūros dalyviai (ir jų atstovai) įgyja teisę susipažinti su bylos medžiaga atsakovui užbaigus tyrimą, t. y. dar iki galutinio atsakovo sprendimo priėmimo. Be to, toks susipažinimas įvyktų ir po to, kai su galutiniame nutarime išviešintais pareiškėjo asmens duomenimis ar kita privataus pobūdžio informacija galėtų susipažinti visi kiti asmenys, t. y. visuomenė, nes atsakovo nutarimai yra skelbiami viešai. Atitinkamai, tuo atveju, jeigu yra paneigiama G. K. teisė būti informuotam apie tai, kas yra daroma su jo asmens duomenimis ir kita asmeninio pobūdžio informacija iki šios informacijos atskleidimo kitiems asmenims, pareiškėjo asmens duomenų bei kitos asmeninio pobūdžio informacijos apsauga visiškai priklausytų tik nuo atsakovo pareigūnų geranoriškumo bei jų subjektyvaus požiūrio į tai, kokie duomenys yra susiję su G. K. asmeniu ar jo privačiu gyvenimu, o pats šių teisių subjektas jų negalėtų kontroliuoti, t. y. priimti informuoto sprendimo dėl jų įgyvendinimo. Pareiškėjo nuomone, bet koks teisių, susijusių su asmens duomenų ir kitos neviešos informacijos apsauga, įgyvendinimas yra prasmingas tik tuo atveju, kai jis atliekamas iki formalaus tyrimo užbaigimo bei prieigos prie bylos medžiagos suteikimo tyrimo procedūros dalyviams ir jų atstovams. Šią išvadą pagrindžia ir atsakovo taikoma ūkio subjektų komercinių paslapčių apsaugos procedūra, kuri yra realizuojama būtent prieš užbaigiant tyrimą bei suteikiant prieigą prie tyrimo bylos medžiagos tretiesiems asmenims.

G. K. akcentuoja, kad ginčas tarp jo ir atsakovo kilo dėl to, jog atsakovas atsisako pareiškėjui suteikti informaciją apie tai, kaip jis tvarko ar ruošiasi tvarkyti G. K. asmens duomenis bei kitą su pareiškėju susijusią asmeninio pobūdžio informaciją, t. y. Konkurencijos taryba atsisako jį informuoti apie tai, kokia asmeninio pobūdžio informacija yra tyrimo bylos medžiagoje, ir kokią šios informacijos dalį atsakovas užslaptino ar užslaptins, todėl G. K. negali suprasti, kas yra daroma su jo asmens duomenimis, ar jie yra tinkamai apsaugoti, bei negali įgyvendinti iš Reglamento ir Konvencijos 8 straipsnio kylančios savo teisės nesutikti su tam tikros asmeninio pobūdžio informacijos atskleidimu atsakovo atliekamo tyrimo procedūros dalyviams.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jis neginčija aplinkybės, jog tam tikras jo asmens duomenų atskleidimas tyrimo tikslais gali būti pagrįstas, tačiau G. K. nori turėti galimybę realizuoti savo teisę nesutikti su nepagrįstų duomenų atskleidimu. Pareiškėjas teigia, kad jis jokiu būdu nesiekia, jog jo teisės būti informuotam realizavimas trukdytų tyrimo eigai, todėl jis atsakovo nuožiūrai palieka įvertinti, kada yra tinkamas momentas realizuoti G. K. teisę būti informuotam, tačiau mano, kad bet kuriuo atveju tai turėtų būti padaryta prieš tai, kai pareiškėjo asmens duomenys bus atskleisti tretiesiems asmenims. G. K. akcentuoja, kad jis nereikalauja taikyti procedūros, kuri būtų nauja ar neįprasta atsakovui. Pažymi, kad Konkurencijos taryba turi pakankamai aiškią procedūrą ūkio subjektų komercinių paslapčių apsaugai ir ši procedūra užtikrina pusiausvyrą tarp atsakovo intereso tinkamai paruošti tyrimo medžiagą ir ūkio subjektų intereso apsaugoti jiems jautrią informaciją. Atsižvelgęs į tai, G. K. nemato priežasčių, kodėl analogiškai negalėtų būti realizuota ir jo teisė į asmens duomenų bei kitos asmeninio pobūdžio informacijos apsaugą.

Pareiškėjas nurodo tuos pačius argumentus, susijusius su būtinybe laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais, kuriuos buvo nurodęs 2020 m. spalio 19 d. prašyme, pateiktame pirmosios instancijos teismui.

G. K. nuomone, jo prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė atitinka ir paties atsakovo veiklos principus bei yra proporcinga – ji užtikrintų, kad pareiškėjui galbūt palankus teismo sprendimas nepraras savo teisinės ir praktinės reikšmės, t. y. kad jį įgyvendinus, G. K. teisės būtų apgintos ne formaliai, bet realiai. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas, padaręs išvadą, jog jo prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė yra neproporcinga, nepateikė jokio G. K. prašymo argumentų įvertinimo, todėl teismo nutartis nesudaro prielaidų suprasti, kaip pirmosios instancijos teismas vertino pareiškėjo akcentuojamą aplinkybę, jog teisės būti informuotam įgyvendinimas po to, kai jo asmens duomenys bus atskleisi tretiesiems asmenims, praras savo prasmę. G. K. skundžiamą nutartį vertina ne tik kaip nepagrįstą, bet ir kaip netinkamai motyvuotą.

Atsakovas Konkurencijos taryba prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas atskirajame skunde spekuliuoja pakankamai deklaratyviais pasvarstymais apie neatitaisomos žalos atsiradimą tuo atveju, jeigu nebūtų pritaikyta prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė. Akcentuoja, kad G. K. prašymą pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindžia iš esmės vien aplinkybe, jog Konkurencijos taryba pažeidimo tyrimo bylos medžiagoje disponuoja jo asmens duomenimis bei kita asmeninio pobūdžio informacija, kuri, neva visa apimtimi, gali būti atskleista tretiesiems asmenims (tyrimo procedūros dalyviams), nepaisant to, kad pareiškėjas net nėra atliekamo tyrimo procedūros dalyvis. Konkurencijos tarybos nuomone, G. K. atskirajame skunde taip ir nepateikdamas jokių konkrečių įrodymų dėl galimos neatitaisomos žalos atsiradimo, tuo atveju, jeigu nebus pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, tačiau tuo pačiu metu nurodydamas galimų neigiamų pasekmių atsiradimo grėsmę, kaip neginčijamą argumentą būtinai pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, netinkamai traktuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teigia, kad tą patį šioje administracinėje byloje jau buvo patvirtinęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas Konkurencijos tarybos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kurioje buvo patenkintas pareiškėjo prašymas ir buvo pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad G. K. nenurodžius jokių konkrečių aplinkybių ir nepateikus įrodymų, jog nesiėmus prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, tiesiogiai susijusios su byloje pareikštų reikalavimų užtikrinimu, pareiškėjo teisės ateityje gali būti nepagrįstai suvaržytos ar jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Konkurencijos taryba pažymi, kad vien aplinkybė, jog G. K., kaip fizinis asmuo, nėra Konkurencijos tarybos atliekamo tyrimo procedūros dalyvis, nepaneigia fakto, kad jis įtariamo pažeidimo laikotarpiu buvo AS „Latvijas tilti“, kuri yra vienas iš Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimu įtariamų ūkio subjektų, valdybos pirmininku. Atsakovas nurodo, kad juridiniai asmenys savo teisnumą ir veiksnumą realizuoja per fizinius asmenis, o konkurencijos teisės pažeidimai ir yra atliekami fizinių asmenų – dažniausiai juridinio asmens darbuotojų, todėl teigti, jog pareiškėjas niekaip nėra susijęs su Konkurencijos įstatymo nuostatų pažeidimu, yra nepagrįsta, nes būtent G. K. veiksmai, atstovaujant „Latvijas tilti“, ir yra vertinami Konkurencijos tarybos atliekamame tyrime. Dar daugiau, Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra nurodęs, kad skundams dėl reputacijos praradimo Konvencijos 8 straipsnis neturėtų būti taikomas, kai reputacijos praradimas yra numatoma paties asmens elgesio pasekmė.

Atsakovas akcentuoja, kad jis šioje administracinėje byloje jau buvo nurodęs, jog Nutarime buvo vertinta, kokie asmens duomenys yra būtini teisei į gynybą, ir koks duomenų subjektų teisių apribojimas yra proporcingas, siekiant suderinti tyrimo tikslus ir pareiškėjo teises bei interesus. Konkurencijos taryba nurodė konkrečias asmens duomenų kategorijas, kurios atskleidžiamos teisės į gynybą tikslais, bei patvirtino, kad kitų G. K. asmens duomenų ir privačios informacijos, kuri nėra būtina teisės į gynybą tikslais, atžvilgiu taikoma apsauga ir tokie duomenys nuasmeninami ar kitaip užslaptinami. Be to, Konkurencijos tarybos viešai skelbiami nutarimai, kuriuose yra asmens duomenų, yra nuasmeninami, todėl pareiškėjo teiginys, jog su jo asmens duomenimis ar kita privataus pobūdžio informacija galėtų susipažinti visi kiti asmenys, t. y. visuomenė, nes Konkurencijos tarybos nutarimai yra skelbiami viešai, neatitinka tikrovės. Atsakovo nuomone, G. K. nesugebėjo įrodyti, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, būtų padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala. Be to, netgi tuo atveju, jeigu jis būtų pateikęs įrodymus, pagrindžiančius galimą žalos atsiradimą, tai savaime neturėtų reikšti būtinybės pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kadangi galima žala, atsiradusi dėl ginčijamo administracinio akto priėmimo, iš esmės gali būti atlyginama įstatymų nustatyta tvarka, o faktas, kad pareiškėjas, galiojant ginčijamam administraciniam aktui, gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Konkurencijos taryba pažymi, kad nors pareiškėjas nurodo, jog neginčija Konkurencijos tarybos teisės tyrimo tikslais riboti asmens duomenų subjektų teisių, tačiau iš esmės šią teisę ir paneigia, nurodydamas, jog bet koks teisių, susijusių su asmens duomenų ir kitos neviešos informacijos apsauga, įgyvendinimas yra prasmingas tik tuo atveju, kai jis atliekamas iki formalaus tyrimo užbaigimo bei prieigos prie bylos medžiagos suteikimo tyrimo procedūros dalyviams ir jų atstovams. Atsakovas akcentuoja, kad jis ne kartą nurodė, jog jo taikomi asmens duomenų subjektų teisių ribojimai yra teisėti ir pagrįsti, o jais vadovaujantis priimtas Nutarimas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) laikytinas galiojančiu. Pažymi, kad laikantis Reglamento reikalavimų ir atsižvelgiant į Konkurencijos tarybos atliekamų funkcijų svarbą, viešąjį interesą bei kitų asmenų teisių ir laisvių apsaugą, pareiškėjo teisės ir buvo ribojamos. Atsakovas nurodo, kad G. K. teisės ir jų ribojimai šiuo metu yra įtvirtinti Reglamente, bet egzistavo ir buvo taikomi dar iki jo įsigaliojimo. Konkurencijos taryba pažymi, kad Reglamentas iš esmės nepakeitė asmens duomenų apsaugos režimo tokių institucijų, kaip Konkurencijos taryba, veikloje, o duomenų subjektų teisių ribojimai, pavyzdžiui, informavimo teisės, buvo ir yra taikomi. Teigia, kad tai patvirtino ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad nors pareiškėjas akcentuoja, jog teisė į asmens duomenų ir privačios informacijos apsaugą, be kita ko, kyla ir iš Konvencijos, tačiau pažymi, kad Konvencija aiškiai nustato ir galimus tokių teisių ribojimus (Konvencijos 8 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad duomenų subjekto teisių ribojimas atliekamas Konkurencijos įstatymo pažeidimo procedūros (tyrimo) metu yra būtinas Konkurencijos tarybai vykdyti visus jai priskirtus įgaliojimus, atliekant šią procedūrą, taip pat konkurencijos įstatymo pažeidimu įtariamų subjektų teisės į gynybą tikslais, šiuo atveju turi būti tinkamai įvertinti ne tik išimtinai pareiškėjo asmens duomenų bei privačios informacijos apsaugą numatantys Reglamentas ar Konvencijos reikalavimai, tačiau ir tai, kad turi būti suderintas ir pasiektas tinkamas dviejų teisių apsaugos balansas (teisės į asmens duomenų apsauga bei teisės į gynybą). Atsakovas pažymi, kad G. K. suteikė esminę informaciją, susijusią su apie jį turimais duomenimis ir jo asmens duomenų bei privataus pobūdžio informacijos tvarkymu Konkurencijos taryboje. Nutarime yra nurodyta, kad tyrimo bylos medžiagoje yra pareiškėjo pokalbių išklotinės, gautos iš teisėsaugos institucijos, ir kokios jo asmens duomenų kategorijos, kokiu tikslu ir kokiems subjektams turi būti atskleidžiamos. Teigia, kad informacija, reikalinga įvertinti Konkurencijos tarybos atliekamus asmens duomenų tvarkymo veiksmus ir apsaugos standartą, G. K. buvo suteikta. Be to, pareiškėjas, vadovaudamasis Konkurencijos įstatymo 21 straipsnio 14 dalimi, gali susipažinti su Konkurencijos tarybos turimais dokumentais ir kita informacija, kai yra priimamas galutinis Konkurencijos tarybos nutarimas ar kitoks sprendimas dėl nagrinėjamo klausimo.

Konkurencijos tarybos nuomone, ši institucija turėjo teisę taikyti apribojimus pareiškėjo teisei žinoti (būti informuotam) apie asmens duomenų tvarkymą Konkurencijos taryboje, todėl Nutarimas laikytinas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) teisėtu, pagrįstu ir galiojančiu, o reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymas šioje byloje prieštarautų Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems bei teismų praktikos suformuotiems reikalavimams.

Atsakovo atstovas pažymi, kad G. K. prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones prieštarauja jo deklaruojamiems teiginiams dėl siekio netrukdyti Konkurencijos tarybos vykdomo tyrimo eigai. Atsakovas tiek Nutarime, tiek šioje byloje ne kartą pažymėjo, jog net ir atsižvelgiant į tai, kad tyrimas jau yra pasistūmėjęs ir atliekami procedūriniai bylos tvarkymo darbai, tai nereiškia, kad pareiškėjo prašymo įgyvendinimas negali pakenkti tyrimui. Teigia, kad jeigu Konkurencijos taryba turėtų atskleisti, kuriuos konkrečiai dokumentus ir duomenis naudoja Konkurencijos įstatymo pažeidimo įrodymui, tai pareikalautų neproporcingų laiko ir žmogiškųjų išteklių, skirtų pažeidimams nustatyti bei tyrimams atlikti. Atsižvelgiant į tai, asmenims informacija apie asmens duomenų tvarkymą ir apsaugą gali būti suteikiama tik priėmus galutinį Konkurencijos tarybos nutarimą tyrime, kai išnyksta grėsmė tyrimo tikslams ir rezultatams. Atsakovo nuomone, pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė neleistų Konkurencijos tarybai, kaip valstybės įstaigai, įgyvendinančiai valstybės konkurencijos politiką, užtikrinančiai ūkio subjektų ir vartotojų apsaugą nuo konkurenciją ribojančių ir (ar) vartotojų interesus pažeidžiančių veiksmų, vykdyti visų jai priskirtų įgaliojimų, atliekant pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, taip pat sudarytų prielaidas pažeisti viešąjį interesą.

Konkurencijos tarybos nuomone, pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindžia argumentais, kurie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jau kartą buvo pripažinti kaip tiesiogiai nesusiję su byloje pareikštų reikalavimų užtikrinimu. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos padaryta išvada, jog prašymo pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę patenkinimas iš esmės reikštų dalinį pareiškėjo skundo reikalavimų tenkinimą. Konkurencijos tarybos nuomone, tokiu atveju būtų išsprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai, o tokia situacija prieštarautų Administracinių bylų teisenos įstatymo70 straipsnyje įtvirtinto instituto tikslui ir prasmei bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai praktikai.

Konkurencijos taryba pažymi, jog nors tiek komercinės paslaptys, tiek asmens duomenys patenka į specialių kategorijų informaciją, kuriai suteikiama papildoma apsauga, tai nereiškia, kad šių duomenų apsaugai ir atskleidimui taikoma analogiška tvarka ar kad jos netaikymas diskriminuoja kažkurį iš specialių duomenų kategorijų subjektų. Atsakovas akcentuoja, kad nepriklausomai nuo pareiškėjo prašymo buvimo ar nebuvimo, jis privalo tinkamai tvarkyti ir saugoti G. K. asmens duomenis bei asmeninio pobūdžio informaciją. Tokios garantijos neturi ūkio subjektai, nes komercinių paslapčių apsauga taikoma tik ūkio subjektams įvykdžius Konkurencijos įstatymo 21 straipsnio 1–4 dalyse nurodomus reikalavimus. Taigi, nepaisant šių kategorijų informacijos apsaugos teisinio reguliavimo skirtumų, asmens duomenims ne tik nėra taikomas menkesnis apsaugos standartas ar mažiau palanki tvarka, kaip bando pateikti pareiškėjas, tačiau jų apsaugai yra suteikiamos dar didesnės garantijos.

Konkurencijos tarybos nuomone, pareiškėjo rėmimasis bendrosios kompetencijos teismų praktika administracinių bylų procese yra nepagrįstas. Atsakovas pažymi, kad yra akivaizdu, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika neįpareigoja ir nesaisto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei kitų administracinių teismų. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra konstatavęs, jog skundo reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus, jau nekalbant apie tai, kad gali būti vadovaujamasi bendrosios kompetencijos teismų suformuota civilinio proceso instituto taikymo praktika. Galiausiai, G. K. net ir remdamasis bendrosios kompetencijos teismų precedentu, savo poziciją dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo grindžia galbūt jam palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo ar negalimumo akcentavimu, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog pagal galiojantį teisinį reguliavimą, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra siejamas ne su teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimu arba tapimu negalimu, o su aplinkybe, kad gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

V. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 20 d. nutarties, kurioje buvo atmestas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir iki sprendimo byloje pagal pareiškėjo skundą įsiteisėjimo įpareigoti Konkurencijos tarybą, šiai nusprendus tretiesiems asmenims suteikti prieigą prie tyrimo bylos medžiagos, kurioje yra su G. K. susijusios informacijos, informuoti pareiškėją apie tyrimo bylos medžiagoje esančių jo asmens duomenų užslaptinimą (apsaugą), suteikiant G. K. pakankamai laiko susipažinti su šia informacija bei, esant poreikiui, įgyvendinti savo teisę pateikti prašymą užtikrinti tos informacijos, kuri nėra tinkamai apsaugota, konfidencialumą dar prieš atskleidžiant pareiškėjo asmens duomenis tretiesiems asmenims, teisėtumas bei pagrįstumas.

Pažymėtina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra nustatyta, jog reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Taigi, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas siejamas su aplinkybe, ar proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Pažymėtina, kad spręsdamas dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą bei ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų būtinas siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, padarė išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti jo prašymą.

Nustatyta, kad ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Nutarimo, kuriame pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 3 d. skundas buvo patenkintas iš dalies ir Konkurencijos tarybos pareigūnai buvo įpareigoti įvertinti tyrimo bylos medžiagą bei nuasmeninti ar kitaip užslaptinti G. K. asmens duomenis ir privataus pobūdžio informaciją, kuri nėra būtina galimam draudžiamam susitarimui įrodyti ir įtariamoms įmonėms veiksmingai įgyvendinti teisę į gynybą. Pareiškėjas nesutinka su Nutarimo dalimi, kuriose buvo atsisakyta jį informuoti apie atliktus asmens duomenų tvarkymo veiksmus bei įpareigoti Konkurencijos tarybą G. K. informuoti apie asmens duomenis, kurie yra tyrimo medžiagoje, bei leisti susipažinti su tuo, kokia informacija buvo užslaptinta. Pareiškėjas taip pat nesutinka su Nutarimo dalimi, kurioje buvo pripažinta, kad Nutarime nustatyta tvarka nėra diskriminacinė, ir buvo nutarta, jog pareigūnas nėra įpareigotas G. K. leisti susipažinti su Konkurencijos taryboje esančia informacija bei pateikti prašymą dėl asmens duomenų apsaugos ir įpareigoti Konkurencijos tarybą sudaryti galimybę G. K. susipažinti su bylos medžiagoje esančia su juo susijusia informacija bei pateikti prašymą dėl asmens duomenų apsaugos.

Pareiškėjas būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones iš esmės grindė tuo, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala. G. K. teigė, kad jo skundo reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas, reikalavimo užtikrinimo priemonė yra reikalinga laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais, o reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas atitiks šalių pusiausvyrą ir nepažeis viešojo intereso.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus duomenis bei pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, nemano, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja reali grėsmė, jog nepritaikius G. K. nurodytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Atkreiptinas dėmesys, kad asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, tačiau G. K. nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad G. K. nepagrįstai remiasi bendrosios kompetencijos teismų praktika, kadangi reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą reguliuoja Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos, o pagal galiojantį teisinį reguliavimą, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nėra siejamas su teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimu arba tapimu negalimu, jis yra siejamas būtent su aplinkybe, kad gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Atkreiptinas dėmesys, kad gali būti taikomos tik tokios reikalavimo užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas, o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritais tarp šalių susiklostę santykiai.

G. K., prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, iš esmės nurodė bendro pobūdžio teiginius. Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę jis iš esmės grindė aplinkybe, kad Konkurencijos taryba pažeidimo tyrimo bylos medžiagoje disponuoja pareiškėjo asmens duomenimis bei kita asmeninio pobūdžio informacija, kuri gali būti atskleista kitiems asmenims, tačiau jis nežino, kas yra daroma su jo asmens duomenimis ir kita asmeninio pobūdžio informacija, iki jos atskleidimo kitiems asmenims. Pažymėtina, kad Nutarimo turinys patvirtina, kad jame buvo vertinta, kokie asmens duomenys yra būtini teisei į gynybą, ir kokie duomenų subjektų teisių apribojimas yra proporcingas, siekiant suderinti tyrimo tikslus bei pareiškėjo teises bei interesus. G. K. buvo suteikta pagrindinė informacija, susijusi su apie jį turimais duomenimis ir jo asmens duomenų bei privataus pobūdžio informacijos tvarkymu Konkurencijos taryboje. Nutarime yra nurodyta, kokie duomenys yra tyrimo medžiagoje, kam ir kokiu tikslu jie turi būti atskleidžiami. Taigi, informacija, kuri buvo reikalinga įvertinti Konkurencijos tarybos atliekamus asmens duomenų tvarkymo veiksmus ir apsaugos standartą, pareiškėjui buvo suteikta. Atkreiptinas dėmesys, kad nepriklausomai nuo G. K. prašymo buvimo ar nebuvimo, atsakovas privalo tinkamai tvarkyti ir saugoti jo asmens duomenis bei asmeninio pobūdžio informaciją. Atsižvelgus į tai, kad Konkurencijos tarybos viešai skelbiami nutarimai, kuriuose yra asmens duomenų, yra nuasmeninami, pareiškėjo teiginys, jog su jo asmens duomenimis ar kita privataus pobūdžio informacija galėtų susipažinti visi kiti asmenys, t. y. visuomenė, nes Konkurencijos tarybos nutarimai yra skelbiami viešai, neatitinka tikrovės. Konkurencijos tarybos pareigūnai, būdami atsakingi už jiems priskirtų sprendimų priėmimą, turi diskrecijos teisę atliki jų kompetencijai priskirtus veiksmus bei yra atsakingi už pasirinkimą; priimdami sprendimus, jie turi įvertinti galinčias kilti neigiamas pasekmes ir prisiimti atsakomybę už atliekamus veiksmus ar priimamus sprendimus, dėl sprendimų priėmimo galinčios kilti neigiamos pasekmės galėtų būti pašalintos, o dėl Nutarimo priėmimo atsiradusi žala iš esmės galėtų būti atlyginama įstatymų nustatyta tvarka.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo išvadai, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala. Jis taip pat nenurodo jokių konkrečių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jo reputacijai būtų padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Be to, reputacijos praradimas šiuo atveju yra numatoma paties asmens elgesio pasekmė.

Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjas skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo ir (ar) nepagrįstumo nepagrindė. Jis, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nepateikė teismui tokio pobūdžio argumentų ir įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas turėjo imtis priemonių reikalavimui šioje byloje užtikrinti.

Atkreiptinas dėmesys, kad taikant reikalavimo užtikrinimo priemones, negalima asmenų teisių riboti daugiau negu tai yra būtina. Teisingumo principas reikalauja, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, asmenų teisės nebūtų ribojamos labiau negu reikia, taip pat turi būti atsižvelgta į atsakovo interesus bei viešąjį interesą. Atsižvelgiant į tai, kad duomenų subjekto teisių ribojimas atliekamas Konkurencijos įstatymo pažeidimo procedūros (tyrimo) metu yra būtinas Konkurencijos tarybai vykdyti visus jai priskirtus įgaliojimus, atliekant šią procedūrą, taip pat Konkurencijos įstatymo pažeidimu įtariamų subjektų teisės į gynybą tikslais, šiuo atveju turi būti tinkamai įvertinti ne tik išimtinai pareiškėjo asmens duomenų bei privačios informacijos apsaugą nustatantys Reglamento ar Konvencijos reikalavimai, tačiau ir tai, kad turi būti suderintas bei pasiektas tinkamas teisės į asmens duomenų apsaugą bei teisės į gynybą balansas. Nors nagrinėjamu atveju tyrimas jau vyksta ir yra atliekami procedūriniai tyrimo veiksmai, tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjo prašymo įgyvendinimas negalėtų pakenkti tyrimui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jeigu Konkurencijos taryba turėtų atskleisti, kuriuos konkrečiai dokumentus ir duomenis naudoja Konkurencijos įstatymo pažeidimo įrodymui, tai pareikalautų didelių laiko ir žmogiškųjų išteklių. Teisėjų kolegijos nuomone, pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė neleistų Konkurencijos tarybai, kaip valstybės įstaigai, įgyvendinančiai valstybės konkurencijos politiką, užtikrinančiai ūkio subjektų ir vartotojų apsaugą nuo konkurenciją ribojančių ir (ar) vartotojų interesus pažeidžiančių veiksmų, vykdyti visų jai priskirtų įgaliojimų atliekant pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, taip pat sudarytų prielaidas pažeisti viešąjį interesą. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju būtų neproporcingas siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas reikštų dalinį jo skundo tenkinimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, pirmosios instancijos teismas 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimu G. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra jokio pagrindo taikyti pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės. Įvertinus G. K. nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti skundo reikalavimą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kurioje buvo atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nors ir nėra visiškai tinkamai motyvuota, tačiau iš esmės yra pagrįsta ir teisėta. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo G. K. atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. K. (G. K.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė