98c9c19c-6c2f-4761-9f18-cd802dc7867a · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas Linas PauliukėnasPranešėjas L. Pauliukėnas                                           Baudžiamoji byla Nr. 1A-11-557/2012Teisėja Z. Romanovaitė                                               Teisminio proceso Nr. 1-30-2-00228-2007-7                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                                                       1.1.4.2.; 1.2.14.5.1.; 1.2.14.5.2.; 1.2.29.1.;

                                                                                       1.2.18.10.; 1.2.14.6.1.; 1.2.14.7.1.; 2.1.7.4.;                                                                                        2.4.; 2.4.5.2.1.; 2.4.6.3.; 2.4.7.;

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gegužės 10 d.KlaipėdaKlaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Aurelijos Sadauskaitės ir Remigijaus PreikÅ¡aičio, sekretoriaujant Linai Andrijaitytei,dalyvaujant prokurorei Virginijai Tilvikienei,nuteistiesiems E. B., S. S. – B. ir jų gynėjui Ričardui Noreikai,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų E. B., S. S. – B. ir V.

S. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo:E. B. nuteistas:pagal BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. (už pasikėsinimÄ užvaldyti kito asmens naudai 146 450 Lt) – 30 MGL dydžio (3 900 Lt) bauda;pagal BK 300 str. 1 d. – 30 MGL dydžio (3 900 Lt) bauda;pagal BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. (už pasikėsinimÄ užvaldyti kito asmens naudai 13 830 Lt) – 20 MGL dydžio (2 600 Lt) bauda;pagal BK 300 str. 1 d. – 20 MGL dydžio (2 600 Lt) bauda;pagal BK 222 str. 1 d.

– 30 MGL dydžio (3 900 Lt) bauda;pagal BK 183 str. 1 d. – 20 MGL dydžio (2 600 Lt) bauda.Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmės, paskirtos pagal BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. ir pagal BK 300 str. 1 d., subendrintos apėmimo bÅ«du, ir paskirta subendrinta bausmė – 30 MGL dydžio (3 900 Lt) bauda.Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmės, paskirtos pagal BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. ir pagal BK 300 str. 1 d., subendrintos apėmimo bÅ«du, ir paskirta subendrinta bausmė – 20 MGL dydžio (2 600 Lt) bauda.Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., Å¡ios bausmės subendrintos su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 222 str. 1 d., 183 str. 1 d., ir paskirta galutinė bausmė – 90 MGL dydžio (11 700 Lt) bauda.E. B. dėl pasikėsinimo užvaldyti kito asmens naudai 78 044,05 Lt ir netikro dokumento pagaminimÄ pagal BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d., 300 str. 1 d. iÅ¡teisintas, nesant jo veiksmuose Å¡ių nusikaltimų sudėties,S. S. – B. nuteista pagal BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jÄ nuo 23 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose.S. S. – B. pagal BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 2 d. iÅ¡teisinta, nesant jos veiksmuose nusikaltimo sudėties,V.

S. nuteistas pagal BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. 10 MGL dydžio (1 300 Lt) bauda.Nuosprendžiu UAB „B“ civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtu. LaikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ Ä¯ E. B. ir S. S. – B. priklausantį žemės sklypÄ , registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 3,750 ha, nuspręsta pratęsti iki nuosprendžio įvykdymo.IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , teisėjų kolegijan u s t a t ė :E. B. nuteistas už tai, kad jis:

1) pasikėsino apgaule užvaldyti didelės vertės svetimÄ turtÄ kito asmens naudai, pagamino netikrÄ dokumentÄ , jį realizavo: jis, bÅ«damas UAB „E“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, atsakingu už įmonės Å«kinės, komercinės veiklos vykdymÄ , nenustatytoje vietoje ir laiku, turėdamas iÅ¡ankstinį tikslÄ apgaulės bÅ«du kito asmens naudai įgyti didelės vertės svetimÄ turtÄ , tyčia pagamino, t. y. atspausdino, patvirtino savo paraÅ¡u ir UAB „E“ antspaudu bei perdavė UAB „E“ direktoriaus pavaduotojai S. S. – B. ir taip realizavo netikrÄ dokumentÄ â€“ 2007-07-26 paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, suteikusį S. S. – B.

žinomai neturimÄ turtinio reikalavimo teisę nuo 2007-08-23 reikalauti bendrovės UAB „E“ sumokėti 146 450 Lt tam, kad ji Å¡iÄ Å¾inomai netikrÄ teisę realizuotų įstatymų numatyta tvarka. E. B. duomenų apie 2007-07-26 paprastojo neprotestuotino vekselio iÅ¡davimÄ UAB „E“ direktoriaus pavaduotojai S. S. – B. UAB „E“ buhalterinėje apskaitoje neužregistravo. Nusikaltimo jis nebaigė ir didelės vertės svetimo turto kito asmens naudai neįgijo dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi S. S. – B. atlikus visus bÅ«tinus veiksmus žinomai neturėtos turtinio reikalavimo teisės įgyvendinimui: 2007-09-07 pateikus L.

N. antstolių kontorai, esančiai (duomenys neskelbtini), kaip vykdytinÄ , pagamintÄ netikrÄ dokumentÄ â€“ 2007-07-26 vekselį, pagal vykdyti notarės L. P. patvirtinÄ vykdomÄ jį iÅ¡raÅ¡Ä , siektos užvaldyti apgaulės bÅ«du tokios vertės turto – 146 450 Lt UAB „E“ neturėjo. Tokiu bÅ«du E. B., pagaminęs netikrÄ dokumentÄ , jį realizavęs, apgaule S. S. – B. naudai pasikėsino įgyti svetimÄ didelės vertės UAB „E“ turtÄ â€“ 146 450 Lt,2) pasikėsino apgaule užvaldyti svetimÄ turtÄ , pagamino netikrÄ dokumentÄ , jį realizavo: jis, bÅ«damas UAB „E“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, atsakingu už įmonės Å«kinės, komercinės veiklos vykdymÄ , turėdamas iÅ¡ankstinį tikslÄ apgaulės bÅ«du kito asmens naudai įgyti didelės vertės svetimÄ turtÄ , tyčia pagamino, t. y. atspausdino, patvirtino savo paraÅ¡u ir UAB „E“ antspaudu bei UAB „E“ statybos direktoriui V.

S. perdavė ir tokiu bÅ«du realizavo netikrÄ dokumentÄ â€“ 2007-07-22 paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, suteikusį V. S. žinomai neturimÄ turtinio reikalavimo teisę nuo 2007-09-03 reikalauti bendrovės UAB „E“ sumokėti 13 830 Lt tam, kad V. S. Å¡iÄ Å¾inomai netikrÄ reikalavimo teisę realizuotų įstatymų numatyta tvarka. E. B. duomenų apie 2007-07-22 paprastojo neprotestuotino vekselio iÅ¡davimÄ UAB „E“ statybos direktoriui V. S. UAB „E“ buhalterinėje apskaitoje neužregistravo.

Nusikaltimo jis nebaigė ir svetimo turto kito asmens naudai neįgijo dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi V. S. atlikus visus bÅ«tinus veiksmus žinomai neturėtos turtinės teisės įgyvendinimui: 2007-09-07 pateikus L. N. antstolių kontorai, esančiai (duomenys neskelbtini), kaip vykdytinÄ , pagamintÄ netikrÄ dokumentÄ â€“ 2007-07-22 vekselį, pagal vykdyti notarės L. P. patvirtinÄ vykdomÄ jį iÅ¡raÅ¡Ä , siektos užvaldyti apgaulės bÅ«du tokios vertės turto – 13 830 Lt UAB „E“ neturėjo.

Tokiu bÅ«du E. B., pagaminęs netikrÄ dokumentÄ ir jį realizavęs, apgaule V. S. naudai pasikėsino įgyti svetimÄ UAB „E“ turtÄ â€“ 13 830 Lt,3) apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitÄ , dėl to negalima iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros: jis, bÅ«damas laikotarpiu nuo 2006-07-19 iki 2007-07-27 UAB „E“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), veikiančios (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį bÅ«damas atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimÄ , pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, reglamentuojančiÄ , kad „į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalį, nustatančiÄ , kad „visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, o apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, bei straipsnio 4 dalį, reikalaujančiÄ , kad „apskaitos registruose Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys bÅ«tų užregistruojami Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio dienÄ arba iÅ¡kart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės“ 10 punkto reikalavimus, laikotarpiu nuo 2007-02-14 iki 2007-07-27, veikdamas tyčia, apskaitos dokumentais nepagrindęs visų gautų pajamų, jų neįregistravęs buhalterinėje apskaitoje bei įtraukęs į apskaitÄ Å¾inomai netikrus duomenis, pagal kuriuos negalima nustatyti įvykusios Å«kinės operacijos tapatumo, apgaulingai tvarkė laikotarpiu nuo 2007-02-14 iki 2007-07-27 UAB „E“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), buhalterinę apskaitÄ , bÅ«tent: - PVM sÄ skaita faktÅ«ra nepagrindė paslaugų už 6499,99 Lt suteikimo M.

R. pagal 2007-07-13 sudarytÄ sutartį Nr. 70629-02 bei pajamų orderiu nepagrindė 3199,99 Lt, gautų iÅ¡ M. R., gavimo, neregistravo 3199,99 Lt gavimo apskaitos registruose: 2007 m. liepos mėn. „Apyvartos žiniaraÅ¡tis sÄ skaita Nr. 272 Kasa“; „Apyvartos žiniaraÅ¡tis sÄ skaita Nr. 500, Pardavimo pajamos (langai)“;- 10 atvejų kasos pajamų orderiais nepagrindė ir neregistravo apskaitos registruose: kasininko apyskaitoje bei Apyvartos žiniaraÅ¡tyje sÄ skaita Nr. 272, pagrindžiančių 11 600 Lt gavimÄ iÅ¡ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB banke „Hansabankas“, ir 6650 Lt gavimÄ iÅ¡ mokėjimo kortelės sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke AB SEB Vilniaus bankas.Dėl to negalima iÅ¡ dalies nustatyti laikotarpiu nuo 2007-02-14 iki 2007-07-27 UAB „E“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros, 4) pasisavino jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ : jis, bÅ«damas UAB „E“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), veikiančios (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir bÅ«damas atsakingu asmeniu už tinkamÄ bendrovės veiklos organizavimÄ , užimamų pareigų pagrindu atsakingu už jo žinioje esantį UAB „E“ turtÄ â€“ pinigines lėšas, naudotinas atsiskaitytinai įmonės reikmėms, pasinaudodamas jam suteiktais įgaliojimais disponuoti UAB „E“ turtu – piniginėmis lėšomis atsiskaitytinai, panaudodamas jo žinioje buvusiÄ mokėjimo kortelę, AB banke „Hansabankas” bankomate, esančiame Taikos 98, Klaipėdoje, iÅ¡ UAB „E“ sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) nuėmė: 2007-07-12 – 1610 Lt, 2007-07-12 – 4000 Lt, 2007-07-12 – 4000 Lt, 2007-07-25 – 1900 Lt, 2007-07-25 - 90 Lt, iÅ¡ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB bankas, panaudodamas jo žinioje buvusiÄ mokėjimo kortelę, bankomate, esančiame Vilniaus pl. 1, Klaipėdoje, 2007-07-06 nuėmė 200 Lt, 2007-07-18 bankomate, esančiame Taikos pr. 139, Klaipėdoje, per 4 kartus nuėmė 6450 Lt (2000 Lt + 2000 Lt + 2000 Lt + 450 Lt), pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-11-17 nutarimu „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių” 10 punktÄ â€“ „atsiskaitytinas asmuo gautus pinigus su jų gavimÄ Ä¯rodančiais dokumentais atiduoda į kasÄ â€, E. B. neįtraukė į įmonės buhalterinę apskaitÄ ir nepateikė jų panaudojimo pagrįstumÄ patvirtinančių dokumentų, taip pasisavino jo žinioje buvusį UAB „E“ turtÄ - 18 250 Lt.S. S. – B. nuteista už tai, kad ji pasikėsino apgaule užvaldyti didelės vertės svetimÄ turtÄ : ji, bÅ«dama UAB „E“ direktoriaus pavaduotoja, turėdama tikslÄ apgaule įgyti svetimÄ â€“ UAB „E“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), didelės vertės turtÄ â€“ 146 450 Lt, veikdama kartu su UAB „E“ direktoriumi E. B., nenustatytoje vietoje ir laiku, įgijo žinomai netikrÄ dokumentÄ â€“ 2007-07-26 paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, pasiraÅ¡ytÄ UAB „E“ direktoriaus E. B. ir patvirtintÄ UAB „E“ antspaudu, suteikusį jai žinomai neturimÄ turtinio reikalavimo teisę nuo 2007-08-23 reikalauti bendrovės UAB „E“ sumokėti 146 450 Lt.

Po to, tęsdama nusikalstamÄ veikÄ , ji 2007-09-07 Klaipėdos miesto Å¡eÅ¡tojo notarų biuro, esančio S. Daukanto g. 2, Klaipėdoje, notarei L. P., žinodama apie tai, kad neturi teisėtos turtinio reikalavimo teisės, tyčia pateikė praÅ¡ymÄ dėl pinigų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko UAB „E“, pateikdama ir taip panaudodama nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje pagamintÄ netikrÄ dokumentÄ â€“ 2007-07-26 neprotestuotinÄ paprastÄ jį vekselį bei gavusi vykdomÄ jį įraÅ¡Ä iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ UAB „E“ žinomai netikro vekselio pateikėjos S. S. – B. naudai 146 450 Lt, šį vykdomÄ jį įraÅ¡Ä 2007-09-07 pateikė vykdyti L.

N. antstolių kontoros, esančios BokÅ¡tų 9, Klaipėdoje, antstolio padėjėjui Ž. P.. Nusikaltimo S. S. – B. nebaigė ir didelės vertės svetimo turto neužvaldė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, kadangi vykdymo veiksmų atlikimo metu UAB „E“ siekto apgaulės bÅ«du užvaldyti vertės turto neturėjo. Tokiu bÅ«du S. S. – B. apgaule pasikėsino užvaldyti UAB „E“ didelės vertės turtÄ â€“ 146 450 Lt. V. S. nuteistas už tai, kad pasikėsino apgaule įgyti svetimÄ turtÄ : jis laikotarpiu nuo 2006-08-28 iki 2007-07-31 dirbęs UAB „E“ statybos direktoriumi, turėdamas tikslÄ apgaule įgyti svetimÄ â€“ UAB „E“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), turtÄ â€“ 13 830 Lt, veikdamas kartu su UAB „E“ direktoriumi E. B., nenustatytoje vietoje ir laiku, įgijo žinomai netikrÄ dokumentÄ â€“ 2007-07-22 paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, pasiraÅ¡ytÄ UAB „E“ direktoriaus E. B. ir patvirtintÄ UAB „E“ antspaudu, suteikusį jam žinomai neturimÄ turtinio reikalavimo teisę nuo 2007-09-03 reikalauti bendrovės UAB „E“ sumokėti 13 830 Lt.

Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , jis 2007-09-07 Klaipėdos miesto Å¡eÅ¡tojo notarų biuro, esančio S. Daukanto 2, Klaipėdoje, notarei L. P., žinodamas apie tai, kad neturi teisėtos turtinio reikalavimo teisės, pateikė praÅ¡ymÄ dėl pinigų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko UAB „E“, pateikdamas ir taip panaudodamas nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje pagamintÄ netikrÄ dokumentÄ â€“ 2007-07-22 neprotestuotinÄ paprastÄ jį vekselį. Gavęs vykdomÄ jį įraÅ¡Ä iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ UAB „E“ žinomai netikro vekselio pateikėjo V.

S. naudai 13 830 Lt, šį vykdomÄ jį įraÅ¡Ä 2007-09-07 pateikė vykdyti L. N. antstolių kontoros, esančios BokÅ¡tų 9, Klaipėdoje, antstolio padėjėjui Ž. P.. Nusikaltimo V. S. nebaigė ir svetimo turto neįgijo dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi vykdymo veiksmų atlikimo metu UAB „E“ siekto apgaulės bÅ«du užvaldyti vertės turto neturėjo. Tokiu bÅ«du V. S. apgaule pasikėsino užvaldyti UAB „E“ turtÄ â€“ 13 830 Lt.Apeliaciniu skundu nuteistasis E. B. praÅ¡o nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo panaikinti ir jį iÅ¡teisinti.

Teigia, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, be to, dėl vekselių iÅ¡raÅ¡ymo jo veiksmus nepagrįstai kvalifikavo kaip nusikaltimo padarymÄ .Dėl pasikėsinimo užvaldyti svetimÄ turtÄ iÅ¡raÅ¡ant vekseliusApeliantas E. B. nurodo, jog jis su savo žmona S. S. – B. buvo UAB „E“ akcininkai. Be jų, Å¡ioje įmonėje dirbo ir jo uoÅ¡viai R. S. ir V. S.. IÅ¡kilus įmonei finansiniams sunkumams tiek jo uoÅ¡viai, tiek jis su žmona skolino asmenines lėšas įmonei: 2006-12-14 R.

S. paskolino UAB „E“ 55 000 Lt, 2011-05-31 jo žmona S. S. – B. – 65 000 Lt. Å ias paskolas bei paskolintų lėšų panaudojimÄ patvirtina baudžiamojoje byloje esantys dokumentai – paskolų sutartys, kasos pajamų orderiai, kasos knygos įraÅ¡ai, specialisto iÅ¡vada, apyvartos žiniaraÅ¡tis (2 t., b.l. 182–186; 3 t., b.l. 10–11, 4 t., b.l. 103–104, 117–122). Parduodant UAB „E“ akcijas B. S. ir G. B., derybų metu buvo sutarta panaikinti minėtas įmonės skolas jo žmonai S. S. – B. bei uoÅ¡vienei R.

S. ir palikti skolas vieno asmens, t. y. jo vardu. Skolų grÄ Å¾inimui įmonės kasoje nebuvo pakankamai lėšų, todėl jis įnešė į įmonės kasÄ iÅ¡ asmeninių lėšų 145 000 Lt. Specialisto iÅ¡vados 3 p. nurodyta, kad įmonė jam buvo skolinga 145 000 Lt (2 t., b.l. 71). Apyvartos žiniaraÅ¡tyje 2007-06-30 (4 t.), kurį pasirašė ir B. S., yra nurodyta įmonės skola – 120 000 Lt – fiziniams asmenims, t. y. R. S. 55 000 Lt, S. S. – B. – 65 000 Lt. 2007-08-31 apyvartos žiniaraÅ¡tyje (tuo metu įmonės akcijas jau buvo nusipirkę B.

S. ir G. B.) 120 000 Lt skola įmonei nefigÅ«ruoja, ji nurodyta prie debeto, bet galutinė skolos suma fiziniams asmenims yra 145 000 Lt, t. y. tiek, kiek E. B. įnešė į įmonės kasÄ . Apyvartos žiniaraÅ¡tyje „SÄ skaita Nr. 4013“ (2 t., b.l. 155) matosi skolos, gautos iÅ¡ R. S., S. S. – B. ir jo. Byloje esantys 2007-07-20 kasos pajamų orderiai Nr. 000086, 2007-07-26 Nr. 000089 ir Nr. 000091 taip pat patvirtina pinigų į įmonės kasÄ Ä¯neÅ¡imÄ . 2007-07-26 kasos iÅ¡laidų orderis Nr. 138 patvirtina, kad R.

S. grÄ Å¾inta 55 000 Lt skola, tos pačios datos kasos iÅ¡laidų orderis Nr. 139 patvirtina, kad S. S. – B. grÄ Å¾inta 65 000 Lt skola. Å ie byloje esantys duomenys, nuteistojo E. B. teigimu, patvirtina, kad jo žmona S. S. – B. ir uoÅ¡vienė R. S. paskolino įmonei lėšas, kurios vėliau joms buvo grÄ Å¾intos. Skolos buvo grÄ Å¾intos iÅ¡ jo įneÅ¡tų į įmonės kasÄ pinigų, todėl UAB „E“ S. S. – B. bei R. S. nebeliko skolinga, tačiau atsirado UAB „E“ skola jam.

Kad skolÄ bÅ«tų lengviau iÅ¡siieÅ¡koti, buvo iÅ¡raÅ¡ytas vekselis. Vekselis reiÅ¡kia abstrakčios prievolės buvimÄ , vekseliu gali bÅ«ti patvirtinama (transformuojama) egzistuojanti prievolė. Apeliantas E. B. aiÅ¡kina, kad nors pinigus į įmonės kasÄ Ä¯nešė jis ir pagal buhalterinius duomenis bÅ«tent jam įmonė liko skolinga, tačiau siekiant skolÄ iÅ¡siieÅ¡koti supaprastinta tvarka, t. y. iÅ¡raÅ¡ant vekselį ir nesikreipiant į teismÄ , atsižvelgiant į tai, kad jis, bÅ«damas UAB „E“ direktorius, negalėjo iÅ¡raÅ¡yti vekselio pats sau, nes manė, kad toks vekselis, t. y. kai vekselio davėjas ir jo gavėjas yra tas pats asmuo, tiesiog negaliotų, buvo iÅ¡raÅ¡ytas vekselis jo žmonos S. S. – B. vardu.

Kita vertus, tai neturėjo kokios nors kitos esminės reikÅ¡mės, nes faktiÅ¡kai įmonei buvo paskolinti bendri Å¡eimos pinigai.Apeliantas E. B. pažymi, kad vekselio suma sutampa su įmonės skola jam, plius 1 proc. notaro iÅ¡laidos. Suėjus terminui nustatyta tvarka S. S. – B. ėmėsi veiksmų dėl skolos susigrÄ Å¾inimo, tuo tarpu jis, kaip asmuo, kuriam įmonė, remiantis buhalteriniais duomenimis, liko skolinga, skolos nereikalavo. Tuo atveju, jeigu jis su žmona bÅ«tų reikalavę skolos: jis – 145 000 Lt, kuriuos paskolino įmonei, žmona S. S. – B.

– 146 450 Lt pagal vekselį, tada, E. B. nuomone, bÅ«tų galima įžvelgti sukčiavimÄ , nes faktiÅ¡kai bÅ«tų reikalaujama dviguba suma. Tačiau Å¡iuo atveju taip nebuvo – reikalavimas buvo pareikÅ¡tas vienas ir tik jo žmonos vardu.Apeliantas aiÅ¡kina, jog jis nematė jokio neteisėtumo tame, kad buvo sudaryta galimybė Å¡eimos paskolintus pinigus iÅ¡siieÅ¡koti palengvinta tvarka. E. B. nuomone, teismas nepagrįstai konstatavo siekį susigrÄ Å¾inti paskolintus pinigus kaip bandymÄ apgaulės bÅ«du užvaldyti svetimÄ turtÄ .

Civiliniuose santykiuose yra gana dažna praktika, kad asmenys iÅ¡raÅ¡o vekselius savo įsipareigojimams patvirtini, esamus įsipareigojimus pagal sutartis dažnai pakeičia įsipareigojimais pagal vekselį, nes vekselis yra abstraktaus pobÅ«džio vertybinis popierius, kuris gali patvirtinti prievolę, atsiradusiÄ iÅ¡ įvairių civilinių teisinių santykių. Pastaruoju metu vekselių ėmė reikalauti net bankai, kai asmuo kreipiasi dėl esamos paskolos termino pratęsimo, paskolos mokėjimo atidėjimo ar panaÅ¡iais atvejais.

Todėl Å¡iuo atveju ketinimas vekselio pagalba iÅ¡siieÅ¡koti egzistuojančiÄ Ä¯monės skolÄ jų Å¡eimai nėra nusikaltimas. Skolos iÅ¡siieÅ¡kojimo bÅ«do palengvinimas vekselio pagalba neperžengia skolos iÅ¡siieÅ¡kojimo teisėtumo ribų ir yra įprastas dalykas civilinėje apyvartoje.Nuteistasis atkreipia dėmesį į bendrÄ Ä¯rodymų vertinimÄ dėl jam iÅ¡raÅ¡yto vekselio. Sukčiavimui paprastai yra bÅ«dingi tam tikri akivaizdÅ«s apgaulės požymiai, atliekant tyčinius veiksmus.

Å ioje byloje, nuteistojo E. B. teigimu, nėra jokių įrodymų, iÅ¡ jų ir netiesioginių, kad jis bandė apgaule užvaldyti svetimÄ turtÄ . Jeigu bÅ«tų nustatytos aplinkybės, kad jis neturėjo jokių ryÅ¡ių su Å¡ia įmone, kad jokios lėšos įmonei nebuvo paskolintos, kad bÅ«tų naudojęs kokius nors suklastotus paraÅ¡us, antspaudus, panaudojęs kokiÄ nors klastÄ dėl pinigų gavimo, suklastotus duomenis ar iÅ¡ kitų aplinkybių bÅ«tų buvę akivaizdu, kad jokio pagrindo vekselyje nurodytÄ sumÄ iÅ¡siieÅ¡koti nėra, tada bÅ«tų galima sutikti su jo veiksmų kvalifikavimu dėl pasikėsinimo apgaule užvaldyti svetimÄ turtÄ .

Tačiau Å¡iuo atveju viskas buvo daroma oficialiai, nesislepiant, dirbant įmonėje, pinigai buvo paskolinti ir realiai panaudoti įmonės veiklai, todėl nuteistajam E. B. nesuprantama, kodėl teismas įžvelgė sukčiavimÄ dėl paskolintų Å¡eimos pinigų įmonei, kuriuos jie norėjo vėliau atsiimti supaprastinta tvarka. Be to, apeliantas pažymi, jog teismas visiÅ¡kai nevertino aplinkybės, kad vekselyje nurodyta suma yra nelyginė, todėl kyla klausimas, jeigu apgaule buvo siekiama užvaldyti pinigus, kodėl bÅ«tent 146 450 Lt, o ne 150 000 Lt ar 200 000 Lt.

Akivaizdu, kad vekseliu buvo siekiama iÅ¡siieÅ¡koti ne bet kokiÄ pinigų sumÄ , o tÄ , kuriÄ jo Å¡eima buvo paskolinusi įmonei. Teismas iÅ¡ esmės tik formaliai įvertino įrodymus ir formai suteikė didesnę reikÅ¡mę nei turiniui, neatsakė į esminį kaltinimo klausimÄ â€“ ar pagal bylos duomenis iÅ¡ tikrųjų buvo siekiama apgaule užvaldyti svetimÄ turtÄ , ar vis dėlto buvo siekiama atsiimti savo paskolintus pinigus įmonei. Taigi paminėtų aplinkybių ir įrodymų visuma, E. B. teigimu, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jokių apgaulės požymių jo veiksmuose nėra nustatyta, o bandymas atsiimti paskolintus pinigus negali bÅ«ti vertinamas kaip nusikaltimas.Tie patys argumentai pasakytini ir dėl epizodo iÅ¡raÅ¡ant vekselį V.

S.. E. B. aiÅ¡kina, jog įmonėje atsiradus finansiniams sunkumams ir prireikus iÅ¡mokėti atlyginimus darbininkams, uoÅ¡vis pasiÅ«lė pagelbėti ir paskolinti lėšas, paskaičiavus, kiek tuo metu reikia sumokėti darbuotojams darbo užmokesčio. Pinigai buvo gauti ir iÅ¡mokėti darbininkams, pinigų paskolinimo faktÄ jis – E. B. – patvirtino iÅ¡raÅ¡ydamas kasos pajamų orderį. Vykstant deryboms dėl UAB „E“ akcijų pardavimo, uoÅ¡vis paprašė, kad nebÅ«tų pamirÅ¡ta įmonės skola jam, todėl siekdamas ateityje supaprastinta tvarka iÅ¡siieÅ¡koti jo paskolintus pinigus, jis – E. B.

– iÅ¡rašė ir perdavė uoÅ¡viui tos pačios sumos vekselį. Vėliau nustatyta tvarka uoÅ¡vis kreipėsi dėl skolos iÅ¡siieÅ¡kojimo. Todėl uoÅ¡vio V. S. pinigų paskolinimo įmonei faktui patvirtinti iÅ¡raÅ¡ant vekselį ir kartu suteikiant galimybę supaprastinta tvarka iÅ¡siieÅ¡koti skolÄ , E. B. nuomone, negalima vertinti kaip sukčiavimÄ , siekiant apgaule užvaldyti svetimÄ turtÄ .Dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymoBK 222 str. 1 d. numato apgaulingos apskaitos tvarkymo nusikaltimo sudėtį.

Å io nusikaltimo sudėtis yra ne formalioji, o materialioji, t. y. baudžiamajai atsakomybei atsirasti turi kilti BK numatytos pasekmės. Å iuo atveju nepakanka nustatyti vien buhalterinės apskaitos pažeidimų, bÅ«tina nustatyti ir byloje įrodinėti kilusias pasekmes, t. y., kad visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies negalima nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. Pati nusikaltimo sudėties konstrukcija savaime sako, kad galimi buhalteriniai pažeidimai, kuriems esant galima nustatyti asmens veiklÄ , turtÄ , kapitalÄ , ir tokie pažeidimai baudžiamosios atsakomybės neužtraukia, bei galimi pažeidimai, kai negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies tai nustatyti, o tai jau užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę.Apeliantas E. B. teigia, kad apkaltinamojo nuosprendžio motyvuojančiojoje dalyje dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo iÅ¡ esmės motyvų nėra, tik fragmentiÅ¡kai formaliai pacituota specialisto iÅ¡vada bei jo parodymai.

Teismui buvo pateikti paaiškinimai, kad skiriasi specialisto išvadoje ir kaltinime nurodyta buhalterinių pažeidimų apimtis, tačiau papildomai netyrus, ar dėl mažesnės apimties buhalterinių pažeidimų taip pat negalima nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, negalima daryti išvados, kad yra kilusios BK 222 str. 1 d. nurodytos pasekmės. Taip pat buvo neigiamas inkriminuojamas pažeidimas dėl lėšų, gautų iš M. R., apskaitos, nes galutinis atsiskaitymas buvo gautas, kai jis jau nebedirbo įmonėje, tačiau į visus šiuos argumentus teismas nekreipė dėmesio, neanalizavo įrodymų, nelygino specialisto išvados su pateikto kaltinimo apimtimi, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo.Šioje byloje nebuvo tirtos pasekmės dėl padarytų buhalterinių pažeidimų, jos nedetalizuotos, nekonkretizuotos, nes kaltinime nurodyta, kad dėl kelių padarytų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „E“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Buvo bÅ«tina atskleisti pasekmių turinį ir pagrįsti pasekmių kilimÄ , nes taip ir liko neaiÅ¡ku, ko negalima iÅ¡ dalies nustatyti – veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar visų Å¡ių rodiklių kartu. Jeigu kokių nors paminėtų rodiklių negalima nustatyti, tokiu atveju teismas turėjo motyvuoti, kodėl to negalima padaryti, tai nebuvo padaryta, todėl akivaizdu, kad tyrimas atliktas formaliai, nesigilinta, kokių konkrečiai rodiklių nustatyti negalima ir dėl kokių priežasčių apsiribota buhalterinių pažeidimų iÅ¡vardijimu ir formaliu BK 222 str. 1 d. dispozicijos perraÅ¡ymu.

Specialisto iÅ¡vadoje nurodyti buhalteriniai pažeidimai jokiais priežastiniais ryÅ¡iais nėra susieti su nurodytų rodiklių negalėjimu nustatyti iÅ¡ dalies. Tai yra labai svarbu asmens veiksmus kvalifikuojant pagal BK 222 str. 1 d., nes nusikaltimo sudėtis materiali ir kilusias pasekmes bÅ«tina įrodyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau LAT) 2006-04-25 nutartyje Nr. 2K-329/2006 iÅ¡aiÅ¡kino, kad reiÅ¡kiant įtarimÄ , kaltinimÄ bei nuosprendžiu pripažįstant kaltinamÄ jį padarius BK 223 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ , turi bÅ«ti konkrečiai nurodoma, kokius padarinius sukėlė kaltinamojo padaryta veika.

Nagrinėjamu atveju dėl pasekmių BK 223 str. ir 222 str. dispozicijos sutampa, todėl paminėtas LAT iÅ¡aiÅ¡kinimas taikytinas ir nagrinėjant bylas dėl BK 222 str.Be to, E. B. įsitikinimu, papildomų neaiÅ¡kumų įneÅ¡a pati specialisto iÅ¡vada, kurios 3 psl. nurodyta, kad neva jis už apskaitos tvarkymÄ buvo atsakingas tik nuo 2007-07-16 iki 2007-07-27 (kol nebuvo paskirta buhalterė). Tuo tarpu atsakomybė už buhalterinius pažeidimus jam inkriminuojama nuo 2007-02-14. Todėl neaiÅ¡ku, kodėl jam inkriminuojami tam tikri pažeidimai, kai jis nebuvo atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymÄ .

NeaiÅ¡kumų kyla ir dėl to, kad dalis nustatytų buhalterinių pažeidimų priskirta naujajam vadovui B. S..Be to, kaip minėta, specialistė savo iÅ¡vadoje nurodė, kad iÅ¡ dalies veiklos rezultatų, turto ir kt. negalima nustatyti dėl tam tikro sÄ raÅ¡o buhalterinių pažeidimų. Tačiau, apeliantas pažymi, kad tik nedidelė dalis specialisto iÅ¡vadoje iÅ¡vardytų pažeidimų jam inkriminuoti kaltinime. Tuo tarpu pasekmė, kad negalima iÅ¡ dalies nustatyti veiklos ir kt., palikta ta pati, t. y. sumažinus kaltinime nurodytų pažeidimų skaičių, nebuvo tirta, ar dėl kaltinime nurodytų pažeidimų taipogi negalima nustatyti iÅ¡ dalies įmonės veiklos, turto ir kt., t. y. ar kilo BK numatytos pasekmės. Specialisto iÅ¡vadoje atsakant į antrÄ jį klausimÄ revizorė nurodė jo – E. B.

– padarytus buhalterinius pažeidimus: dėl iÅ¡ M. R. gautų pinigų apskaitos, PVM sÄ skaitos neiÅ¡raÅ¡ymo, 10 atvejų paimtų pinigų neregistravimo ir nepagrindimo, PVM sÄ skaitos faktÅ«ros 00022 operacijos netapatumo, bei nurodė, kad B. S. neiÅ¡saugojo 3 žiniaraščių ir 4 iÅ¡laidų orderių, ir dėl visų Å¡ių pažeidimų iÅ¡ dalies negalima nustatyti rezultatų.Kaltinime dėl apgaulingos buhalterijos tvarkymo liko tik M. R. epizodas bei iÅ¡ įmonės sÄ skaitos 10 kartų paimtų pinigų neapskaitymas.

Kiti specialisto išvadoje priskirti buhalteriniai pažeidimai jam neinkriminuoti, be to, buvo atskirti B. S. pažeidimai, tačiau BK pasekmės, kad negalima iš dalies nustatyti rezultatų ir kt., paliktos tos pačios. Byloje nėra jokių įrodymų, kad dėl šių tik kaltinime numatytų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos rezultatų, nuosavo kapitalo, turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Toks klausimas revizorei papildomai neužduotas ir netirtas.E. B. nurodo, kad nežiūrint į tai, kad jam pateiktame kaltinime nurodytų buhalterinių pažeidimų ryšys su BK numatytomis pasekmėmis netirtas, šie jam inkriminuoti pažeidimai taip pat paneigiami.

IÅ¡ M. R. paimtas avansas yra įtrauktas į apskaitÄ , tai patvirtina 2007-07-13 orderis bei iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ kasos knygos (3 t., b.l. 68, 71). LikusiÄ sumos dalį gavo B. S. (tuo metu jis – E. B. – įmonėje nebedirbo), dėl to, kad gavo pinigus, B. S. pasirašė, tai patvirtino apklaustas teisme, ir jokių duomenų, kad pastarasis pinigus perdavė jam, nėra. IÅ¡ V. R. paimti dokumentai patvirtina, kad pinigus 6499,99 Lt gavo B. S., nes jis dėl to pasirašė. E. B. aiÅ¡kina, kad jam tebedirbant įmonėje nebuvo pagaminti langai M.

R., todėl Å«kinė operacija nebuvo užbaigta, ir dėl Å¡ios priežasties nebuvo iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra M. R.. Apklausti teisme V. R. ir M. R. nenurodė, kad už pagamintus langus su juo atsiskaitė.Svarbus momentas yra tas, kad sutartis su M. R. buvo pasiraÅ¡yta 2007-07-13, langų gamybos procesas trunka apie tris savaites, to nepaneigė apklausta M. R., todėl langų pagaminimas, sumontavimas vyko 2007 m. rugpjūčio pradžioje, tuo metu įmonės direktorius buvo B. S., todėl pagaminus ir sumontavus langus, bÅ«tent jis turėjo iÅ¡raÅ¡yti PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ir kasos pajamų orderį dėl likusios sumos gavimo.

Pinigų gavimÄ jis patvirtino savo paraÅ¡u V. R. dokumentų egzemplioriuje, tačiau reikiamų buhalterinės apskaitos dokumentų neiÅ¡rašė, todėl, apelianto E. B. teigimu, jis negali atsakyti už B. S. padarytus buhalterinius pažeidimus kaltinimo epizode dėl M. R.. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog apie Å¡ias aplinkybes, pinigų iÅ¡ M. R. paėmimÄ , pirmosios instancijos teismas nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje net neužsiminė, Å¡ių aplinkybių neanalizavo, tai turėjo esminės įtakos jo baudžiamajai atsakomybei.Dėl 10 atvejų pinigų iÅ¡ UAB „E“ banko sÄ skaitos išėmimo ir nepagrindimo, kur jie iÅ¡leisti, nuteistasis E. B. nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog jis Å¡iuos pinigus paėmė ir kažkur panaudojo, todėl Å¡is jam inkriminuotas buhalterinis pažeidimas taip pat yra nepagrįstas.

E. B. teigimu, neįrodžius, kad jis padarė kaltinime iÅ¡vardintus buhalterinius pažeidimus, nėra pagrindo pripažinti jį kaltu dėl apgaulingos buhalterinės tvarkymo.LAT 2009-03-13 nutartyje Nr. 2K-143/2009 nurodyti kriterijai, kuriems esant yra pagrindo teigti apie galimybės nustatyti veiklos rezultatus nebuvimÄ , t. y. kad nustatytų buhalterinės apskaitos tvarkos pažeidimų skaičius yra didelis, buhalterinės apskaitos tvarkos pažeidimai buvo daromi pakankamai ilgÄ laikÄ , apskaitos dokumentuose aptikta daugybė prieÅ¡taravimų, daug Å«kinių operacijų ir gautų pajamų neužfiksuota apskaitos registruose, tikrintojui nepateikta kai kurių bÅ«tinų apskaitos dokumentų, kai kurie iÅ¡ jų iÅ¡ viso nebuvo vedami.

IÅ¡ to galima spręsti, kad buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai yra neatsitiktiniai ir kad dėl tokio apskaitos tvarkymo neįmanoma nustatyti tikrųjų įmonės turtinių, Å«kinių bei finansinių rodiklių, pagal kuriuos turėjo bÅ«ti apskaičiuojami ir mokami mokesčiai. Å iuo atveju kaltinime nurodyti buhalteriniai pažeidimai nėra tokio masto ir trukmės, kad bÅ«tų galėję sukelti BK 222 str. 1 d. numatytas pasekmes, tuo labiau, kad revizorė specialisto iÅ¡vadoje viskÄ konkrečiai nustatė ir apskaičiavo.Apeliantas E. B. atkreiptia dėmesį ir į tai, kad vienas iÅ¡ pagrindinių specialisto iÅ¡vados motyvų buvo tas, kad iÅ¡ dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, turto ir kt. dėl to, kad negalima nustatyti Å«kinės operacijos su UAB „Š“ tapatumo, nes revizorei abejones sukėlė iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita E Nr. 00022.

Tačiau E. B. nurodo, kad dėl Å¡io epizodo jis yra iÅ¡teisintas, ir teismas nenustatė jokių Å¡ios sÄ skaitos klastojimo požymių, tačiau Å¡io buhalterinio pažeidimo, kuris paneigtas jį iÅ¡teisinant, įtakos BK 222 str. 1 d. numatytoms pasekmėms teismas neanalizavo ir netyrė.Dėl 18 250 Lt pasisavinimoTeismas pripažino faktinę aplinkybę, kad 18 250 Lt iÅ¡ įmonės sÄ skaitos paėmė S. S. – B. Kadangi UAB „E“ buvo skolinga S. S. – B. 12 336,81 Lt (specialisto iÅ¡vados 10 psl. nurodyta, kad UAB „E“ buvo skolinga S. S. – B., tai matosi ir iÅ¡ 2007-07-16 d.

Avanso apyskaitos Nr. 28), todėl padengiant įmonės skolÄ ji iÅ¡ banko sÄ skaitos iÅ¡sigrynino pinigus. S. S. – B. buvo paskirta kasininke, pas jÄ buvo įmonės banko kortelės ir ji atlikdavo Å¡iuos veiksmus. E. B. nurodo, kad ne jis paėmė pinigus iÅ¡ banko sÄ skaitos, todėl jis neturi atsakyti už pinigų pasisavinimÄ . Teismas konstatavo, jog nusikaltimo kvalifikavimui neturi reikÅ¡mės, kuris asmuo paėmė pinigus, nes įmonės turtas akcininkui yra svetimas, tačiau, apelianto teigimu, toks teismo argumentas yra nepagrįstas, nes nei jis, nei S. S. – B. neteigė, kad pastaroji galėjo pinigus pasiimti kaip akcininkė, jie tik nurodė, kad ne jis, o ji pasiėmė pinigus.

Todėl teismas turėjo nustatyti, kas yra nusikaltimo vykdytojas dėl Å¡io epizodo, nes tik nusikaltimo vykdytojas, o ne kiti asmenys, gali atsakyti už turto pasisavinimÄ . Dėl nurodytų motyvų, E. B. teigimu, teismas nepagrįstai pripažino jį kaltu dėl turto pasisavinimo.Apeliaciniu skundu nuteistasis V. S. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-10-17 nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. ir dėl Å¡ių nusikaltimų jį iÅ¡teisinti. Teigia, jog teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir jo veiksmus nepagrįstai kvalifikavo kaip nusikalstamus.Nuteistasis V.

S. aiÅ¡kina, jog jis dirbo UAB „E“ statybos direktoriumi, jo dukra S. S. – B. kartu su savo vyru E. B. buvo Å¡ios įmonės akcininkai. Vykdant veiklÄ UAB „E“ turėjo finansinių sunkumų, jo vadovaujamos brigados darbininkai reikÅ¡davo pretenzijas dėl neiÅ¡mokėtų atlyginimų, todėl jis pasisiÅ«lė padėti paskolinant įmonei pinigus, kad bÅ«tų galima iÅ¡mokėti darbininkams atlyginimus. Paskaičiavus lėšų poreikį buvo nustatyta, kad reikia iÅ¡mokėti 13 830 Lt, todėl tokiÄ sumÄ iÅ¡ savo asmeninių lėšų jis paskolino įmonei, kurios bendrasavininkė buvo jo dukra.

Pinigų paskolinimo faktÄ patvirtina 2007-07-22 UAB „E“ iÅ¡raÅ¡ytas kasos pajamų orderis, serija E Nr. 000093. Šį orderį kartu su 2011-05-02 lydraščiu jo advokatas pateikė teismui. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad byloje nėra jokių dokumentų, patvirtinančių, kad jis – V. S. – paskolino įmonei 13 830 Lt, pinigų skolinimÄ patvirtina tik kitų kaltinamųjų parodymai. Tokia teismo iÅ¡vada, apelianto teigimu, yra nepagrįsta, kadangi jis pateikė teismui kasos pajamų orderį, apie kurį teismas motyvuojamoje nuosprendžio dalyje net neužsiminė, Å¡io raÅ¡ytinio įrodymo nuosprendyje neaptarė, jo nevertino, todėl padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ dėl netinkamo įrodymų vertinimo.Apeliantas V.

S. nurodo, kad prieÅ¡ įmonės pardavimÄ vykstant E. B. deryboms su akcijų pirkėjais B. S. ir G. B., jis priminė dėl įmonės skolos jam. E. B. iÅ¡rašė tos pačios sumos vekselį paaiÅ¡kindamas, kad tokiu bÅ«du bus paprasčiau iÅ¡siieÅ¡koti skolÄ , t. y. nereikės kreiptis į teismÄ , skolÄ galės iÅ¡siieÅ¡koti pateikus vekselį notarui bei antstoliui. V. S. teigia, jog nematė jokio neteisėtumo tame, kad jam buvo sudaryta galimybė skolÄ iÅ¡siieÅ¡koti palengvinta tvarka, ir, jo nuomone, teismas nepagrįstai konstatavo siekį susigrÄ Å¾inti paskolintus pinigus kaip bandymÄ apgaulės bÅ«du užvaldyti svetimÄ turtÄ .

Tuo labiau, kad ne jis pats iÅ¡rašė vekselį, be to, ne jis buvo atsakingas už vekselio įtraukimÄ Ä¯ buhalterinę apskaitÄ , tai jo nedomino, jis net nežinojo, kad toks vekselis turėjo bÅ«ti įtrauktas į apskaitÄ .Civiliniuose santykiuose yra gana dažna praktika, kad asmenys iÅ¡raÅ¡o vekselius savo įsipareigojimams patvirtini, esamus įsipareigojimus pagal sutartis dažnai pakeičia įsipareigojimais pagal vekselį, nes vekselis yra abstraktaus pobÅ«džio vertybinis popierius, kuris gali patvirtinti prievolę, atsiradusiÄ iÅ¡ įvairių civilinių teisinių santykių.

Pastaruoju metu vekselių ėmė reikalauti net bankai, kai asmuo kreipiasi dėl esamos paskolos termino pratęsimo, paskolos mokėjimo atidėjimo ar panaÅ¡iais atvejais. Todėl, apelianto V. S. nuomone, nėra nusikaltimas tai, jog egzistuojančiai skolai iÅ¡siieÅ¡koti papildomai buvo gautas vekselis. Skolos iÅ¡siieÅ¡kojimo bÅ«do palengvinimas vekselio pagalba neperžengia skolos iÅ¡siieÅ¡kojimo teisėtumo ribų ir yra įprastas dalykas civilinėje apyvartoje.V. S. praÅ¡o atkreipti dėmesį į bendrÄ Ä¯rodymų vertinimÄ dėl jam iÅ¡raÅ¡yto vekselio.

AiÅ¡kina, kad sukčiavimui paprastai yra bÅ«dingi tam tikri akivaizdÅ«s apgaulės požymiai atliekant tyčinius veiksmus, tačiau Å¡ioje byloje nėra jokių įrodymų, iÅ¡ jų ir netiesioginių, kad jis siekė apgaule užvaldyti svetimÄ turtÄ . Jeigu bÅ«tų nustatytos aplinkybės, kad jis neturėjo jokių ryÅ¡ių su įmone, neturėjo jokios galimybės paskolinti pinigų, naudojo kokius nors suklastotus paraÅ¡us, spaudus, panaudojęs kokiÄ nors klastÄ dėl pinigų gavimo, suklastotus duomenis ar iÅ¡ kitų aplinkybių bÅ«tų buvę akivaizdu, kad jis neturėjo galimybės paskolinti įmonei pinigų, bÅ«tų galima sutikti su jo veiksmų kvalifikavimu dėl pasikėsinimi apgaule užvaldyti svetimÄ turtÄ .

Tačiau Å¡iuo atveju, V. S. teigimu, jis viskÄ darė oficialiai, nesislėpdamas, dirbo toje įmonėje, padėjo savo dukrai spręsti įmonėje iÅ¡kilusias finansines problemas, todėl jam nesuprantama, kodėl teismas nepatikėjo, kad jis paskolino įmonei pinigus, kuriuos norėjo vėliau atsiimti. Be to, apeliantas V. S. pažymi, kad reikalaujama suma nėra didelė, įvykio metu jis buvo 51 metų amžiaus, anksčiau nebuvo teistas, todėl dėl beveik 14 000 Lt sugalvoti ir daryti nusikaltimÄ , tuo labiau savo darbovietėje ir dukters įmonėje, nebuvo jokių minčių, tokiais dalykais jis neužsiima ir nesiekė iÅ¡ to pragyventi ar užsidirbti.

V. S. atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismas visiÅ¡kai nevertino aplinkybės, kad vekselyje nurodyta suma yra nelyginė, todėl jeigu apgaule buvo siekiama užvaldyti pinigus, neaiÅ¡ku, kodėl bÅ«tent 13 830 Lt, o ne 14 000 Lt. Todėl visuma įrodymų ir aptartų aplinkybių leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jokių apgaulės požymių jo veiksmuose nėra nustatyta, o bandymas pasiimti paskolintus pinigus negali bÅ«ti vertinamas kaip nusikaltimas.Apeliaciniu skundu nuteistoji S. S. – B. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-10-17 nuosprendžio dalį dėl jos nuteisimo pagal BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. ir dėl Å¡ių nusikaltimų jÄ iÅ¡teisinti.

Teigia, jog teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir jos veiksmus nepagrįstai kvalifikavo kaip nusikaltimo padarymÄ . Apeliantė S. S. – B. savo skunde iÅ¡ esmės nurodo tuos pačius motyvus kaip ir nuteistasis E. B. savo apeliacinio skundo dalyje Dėl pasikėsinimo užvaldyti svetimÄ turtÄ iÅ¡raÅ¡ant veseklius, todėl kolegija nuteistosios S. S. – B. apeliacinio skundo argumentų papildomai nekartoja. Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjas prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistojo E. B. apeliacinis skundas iÅ¡ dalies tenkintinas. Nuteistųjų V. S. ir S. S. – B. apeliaciniai skundai atmestini. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , teisėjų kolegija konstatuoja: Dėl pasikėsinimo apgaule užvaldyti svetimÄ turtÄ , netikrų dokumentų pagaminimo ir jų realizavimo Nuteistasis E. B. neginčija paprastųjų neprotestuotinų vekselių, kurie iÅ¡duoti S. S. – B. ir V. S., pagaminimo (atspausdinimo) fakto, tačiau ginčija, kaip ir kiti nuteistieji, jog minėti vekseliai buvo pagaminti siekiant apgaulės bÅ«du užvaldyti UAB „E“ turtÄ .

Teisėjų kolegija, iÅ¡tyrusi ir įvertinusi visumÄ surinktų įrodymų, sutinka su apylinkės teismo padaryta iÅ¡vada, jog nuteistojo E. B. veikos atitinka objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamų veikų - sukčiavimo bei dokumentų klastojimo požymius, o nuteistųjų S. S. – B. ir V. S. – sukčiavimo požymius. Nuteistojo E. B. parodymus dėl R. S. 55 000 Lt paskolos ir S. S. – B. 65 000 Lt paskolos UAB „E“ patvirtina: byloje esanti sutartis Nr. 06/12/14 dėl paskolos (4 t., b.l. 103-104), iÅ¡ kurios matyti, jog 2006-12-14 paskolos davėja R.

S. paskolos gavėjai UAB „E“ įsipareigojo duoti 55 000 Lt, o paskolos gavėjas įsipareigojo laikotarpiu nuo 2006-12-14 iki 2007-12-31 tokiÄ pat pinigų sumÄ paskolos davėjai grÄ Å¾inti. IÅ¡ kasos pajamų orderio Serija E Nr. 000122 (4 t., b.l. 120) matyti, jog tÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 2006-12-14, remiantis sutartimi Nr. 06/12/14 dėl pinigų paskolos, iÅ¡ R. S. paimta 55 000 Lt. Byloje esanti sutartis Nr. 07/05/31 dėl paskolos (3 t., b.l. 10-11, 4 t., b.l. 105-106) patvirtina, jog 2007-05-31 paskolos davėja S. S. – B. paskolos gavėjai UAB „E“ įsipareigojo duoti 65 000 Lt, o paskolos gavėjas įsipareigojo laikotarpiu nuo 2007-05-31 iki 2008-05-31 tokiÄ pat pinigų sumÄ paskolos davėjai grÄ Å¾inti.

IÅ¡ kasos pajamų orderio Serija E Nr. 000061 (2 t., b.l. 175, 4 t., b.l. 117) matyti, jog tÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 2007-05-31, remiantis sutartimi Nr. 07/05/31 dėl pinigų paskolos, iÅ¡ S. S. – B. paimta 65 000 Lt. Taigi faktas, kad R. S. ir S. S. – B. skolino pinigus UAB „E“, neginčytinai patvirtintas. Nepaneigtas nuteistojo E. B. argumentas, kad norėdamas grÄ Å¾inti įmonės skolÄ fiziniams asmenims R. S. ir S. S. – B., jis į įmonės kasÄ Ä¯nešė 145 000 Lt. Tai patvirtina iÅ¡raÅ¡ai „Kasa už 2007 m. liepos 20 d.“ (2 t., b.l. 182), kasos pajamų orderis Serija E Nr. 000086 (2 t., b.l. 183), „Kasa už 2007 m. liepos 26 d.“ (2 t., b.l. 184, 4 t., b.l. 122), kasos pajamų orderis Serija E Nr. 000089 (2 t., b.l. 185), kasos pajamų orderis Serija E Nr. 000091 (2 t., b.l. 186).

IÅ¡ byloje esančio iÅ¡raÅ¡o „Kasa už 2007 m. liepos 26 d.“ (4 t., b.l. 122) matyti, jog UAB „E“ 2007-07-26, be kitų iÅ¡laidų, patyrė 55 000 Lt iÅ¡laidas, grÄ Å¾inant pinigus R. S. pagal sutartį Nr. 06/12/14, bei 65 000 Lt iÅ¡laidas, grÄ Å¾inant pinigus S. S. – B. pagal sutartį Nr. 07/05/31. Tai patvirtina ir 2007-07-26 Kasos iÅ¡laidų orderiai Nr. 139, Nr. 138 (2 t., b.l. 188, 189, 4 t., b.l. 118, 121). Tuo bÅ«du paskolos gavėja UAB „E“ savo įsipareigojimÄ pagal sutartis Nr. 06/12/14 ir Nr. 07/05/31 įvykdė, su paskolos davėjomis R.

S. ir S. S. – B. visiÅ¡kai atsiskaitė 2007-07-26 ir joms pagal minėtas sutartis skolinga neliko, tačiau, kaip matyti iÅ¡ specialisto iÅ¡vados (2 t., b.l. 71), E. B. liko skolinga 145 000 Lt. Ä®siskolinimas susidarė nuo 2007-07-20, kai jis kasos pajamų orderiais (Nr. 000086, Nr. 000089, Nr. 000091) pagrindė pinigų įneÅ¡imÄ Ä¯ UAB „E“ kasÄ . Specialisto iÅ¡vadoje (2 t., b.l. 71-72) taip pat nustatyta, kad UAB „E“ 2007-07-27 turėjo 12 336,81 Lt įsiskolinimÄ S. S. – B.. Ä®siskolinimas susidarė nuo 2007-06-28, kai ji pirkimo PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis ir kasos kvitais pagrindė įvairių statybinių medžiagų pirkimÄ ir apmokėjimÄ už jas.

Kitų UAB „E“ finansinių įsipareigojimų S. S. – B. nenustatyta. Kaip matyti, 146 450 Lt sumos, kuri nurodyta 2007-07-26 paprastajame neprotestuotiname vekselyje (1 t., b.l. 15, 3 t., b.l.

19) kaip privaloma sumokėti S. S. – B., pastarajai UAB „E“ skolinga nebuvo. Taigi nebuvo ir jokio teisėto pagrindo S. S. – B. iÅ¡duoti paprastÄ neprotestuotinÄ vekselį. Apelianto E. B. aiÅ¡kinimu, iÅ¡raÅ¡ydamas paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį S. S. – B. vardu 146 450 Lt sumai, jis tokiu bÅ«du norėjo supaprastinta tvarka iÅ¡siieÅ¡koti savo (Å¡eimos) 145 000 Lt skolÄ iÅ¡ UAB „E“, tačiau byloje esantys įrodymai tokį nuteistojo aiÅ¡kinimÄ paneigia. IÅ¡raÅ¡ius vekselį S. S. – B., UAB „E“ įsiskolinimas E. B. panaikintas nebuvo, dokumento, kad jo skola perėjo sutuoktinei, E. B. nesurašė.

Tokiu bÅ«du E. B. liko UAB „E“ kreditoriumi ir turėjo teisę reikalauti iÅ¡ įmonės 145 000 Lt, S. S. – B. - 12 336,81 Lt, be to, pastaroji pagal pagamintÄ netikrÄ dokumentÄ â€“ paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį - įgijo žinomai neturimÄ turtinio reikalavimo teisę reikalauti iÅ¡ UAB „E“ 146 450 Lt. Kad S. S. – B. neturėjo jokios teisės į jos vardu iÅ¡duotame paprastajame neprotestuotiname vekselyje nurodytÄ pinigų sumÄ , patvirtino pati nuteistoji teismo posėdžio metu parodydama, jog ji UAB „E“ skolino tik 65 000 Lt, kurie jai vėliau buvo grÄ Å¾inti (8 t., b.l. 73-76).

Teismo vertinimu, S. S. – B. suprato, kad UAB „E“ jai nėra skolinga 146 450 Lt sumos, tačiau to nepaisė, pateikė vekselį vykdymui, tokiu bÅ«du apgaulingai patvirtindama, neva ji turi teisę reikalauti iÅ¡ UAB „E“ skolÄ . Apeliantas E. B. nurodo, jog teismas visiÅ¡kai nevertino aplinkybės, kodėl vekselyje nurodyta suma yra nelyginė - 146 450 Lt, o ne 150 000 Lt ar 200 000 Lt. Nurodo, jog 146 450 Lt sumÄ sudaro įmonės skola jam ir plius 1 % notaro iÅ¡laidos. Atkreiptinas dėmesys, jog Klaipėdos miesto 6-ojo notaro biuro notarės iÅ¡duotu vykdomuoju įraÅ¡u (1 t., b.l.

14) pareikalauta iÅ¡ UAB „E“ iÅ¡ieÅ¡koti S. S. – B. naudai vekselyje nurodytÄ sumÄ 146 450 Lt, bei notaro paimtÄ atlyginimÄ už vykdomojo įraÅ¡o darymÄ â€“ 734 Lt (732 Lt + 2 Lt), iÅ¡ viso 147 184 Lt. Klaipėdos miesto 6-ojo notaro biuro notarės iÅ¡duotame vykdomajame įraÅ¡e (1 t., b.l.

8) dėl V. S. reikalaujamos 13 830 Lt sumos iÅ¡ UAB „E“ taip pat nurodyta, jog reikalaujama iÅ¡ UAB „E“ iÅ¡ieÅ¡koti V. S. naudai vekselyje nurodytÄ sumÄ â€“ 13 830 Lt bei notaro paimtÄ atlyginimÄ už vykdomojo įraÅ¡o darymÄ â€“ 71 Lt (69 Lt + 2 Lt), iÅ¡ viso 13 901 Lt. Paskaičiavus gaunasi, jog notaro atlyginimÄ sudaro ne 1 % nuo pinigų sumos, kaip kad teigia apeliantas E. B., o tik 0,5 % (146 450 Lt × 0,5 % ÷ 100 % = 732,25 Lt; 13 830 Lt × 0,5 % ÷ 100 % = 69,15 Lt). IÅ¡ to seka, kad vykdomaisiais įraÅ¡ais be vekseliuose nurodytų sumų papildomai buvo pareikalauta iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ UAB „E“ notaro paimtÄ atlyginimÄ .

Taigi E. B. argumentas, jog vekselyje nurodydamas 146 450 Lt, o ne 145 000 Lt (kokiÄ sumÄ buvo įnešęs į įmonės kasÄ ), siekė iÅ¡siieÅ¡koti ir notaro iÅ¡laidas, visiÅ¡kai nepagrįstas, kadangi, visų pirma, 1450 Lt suma (146 450 Lt -145 000 Lt) iÅ¡laidoms už notaro darbÄ akivaizdžiai per didelė, turėjo bÅ«ti skaičiuojami 0,5 %, o ne 1 % nuo sumos, antra, tokiu bÅ«du, kai E. B. prie savo paskolintos įmonei sumos pridėjo neva notaro iÅ¡laidas, siekiama dvigubo iÅ¡laidų už notaro paslaugas iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ UAB „E“, nes Å¡ias iÅ¡laidas (akivaizdžiai per dideles) ne tik E. B. jau buvo įtraukęs į 146 450 Lt sumÄ , bet ir vykdomuoju įraÅ¡u reikalaujama atskirai nuo 146 450 Lt sumos (į kuriÄ E. B. jau buvo įtraukęs notaro iÅ¡laidas) iÅ¡ieÅ¡koti notaro paimtÄ atlyginimÄ - 71 Lt (69 Lt + 2 Lt).

Tuo bÅ«du nuteistojo E. B. argumentai, kas sudaro galutinę 146 450 Lt sumÄ , yra nepagrįsti. Ir nors iÅ¡ notarinio registro iÅ¡raÅ¡o (5 t., b.l. 69-72) matyti, jog S. S. – B. notarui be 732 Lt papildomai sumokėjo 13 Lt (3 Lt+2 Lt+2 Lt+3 Lt+3 Lt), Å¡i suma akivaizdžiai per maža, kad patvirtintų E. B. argumentus dėl vekselyje nurodytos žymiai didesnės pinigų sumos, negu jis realiai įnešė į UAB „E“ kasÄ . Specialisto iÅ¡vadoje (2 t., b.l.

72) konstatuota, jog pagal UAB „E“ 2007 m. Apskaitos registrÄ â€žApyvartos žiniaraÅ¡tis SÄ skaita Nr. 24359 Atskait. asmenys (V. S.)“ nustatyta, kad 2007-02-22 (vekselio iÅ¡raÅ¡ymo dienai) atskaitingas asmuo V. S. buvo skolingas UAB „E“ 95,27 Lt. Å is įsiskolinimas susidarė nuo 2007 m. liepos 2 d., kai UAB „E“ 2007-07-02 kasos iÅ¡laidų orderiu Nr. 128 pagrindė 300 Lt iÅ¡mokėjimÄ atskaitingam asmeniui V. S., o atskaitingas asmuo V. S. iki 2007-07-27 nepateikė dokumentų, įrodančių 95,27 Lt panaudojimÄ . Kitų finansinių įsipareigojimų V. S. UAB „E“ (direktorius E. B., buhalterė J. G. iki 2007-07-19) apskaitoje neregistravo. Taigi, jokio teisėto pagrindo iÅ¡raÅ¡yti paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį (1 t., b.l. 9, 3 t., b.l.

18) V. S. taip pat nebuvo. Tiek E. B., tiek V. S. vekselio iÅ¡davimÄ grindžia neva V. S. paskolinta 13 830 Lt suma UAB „E“ darbininkų atlyginimams iÅ¡mokėti ir 2007-07-22 kasos pajamų orderiu Serija E Nr. 000093 (8 t., b.l. 45), kuriame nurodyta, jog iÅ¡ V. S. paimta 13 830 Lt. Teismo posėdžio metu (8 t., b.l. 76-77) nuteistasis V. S. parodė, jog įmonei pinigus paskolino anksčiau negu liepos 22 d., galimai pavasarį. E. B. teismo posėdžio metu taip pat parodė, jog pinigus V. S. skolino daug anksčiau nei iÅ¡raÅ¡ytas vekselis (8 t., b.l. 72), vadinasi, ir daug anksčiau, nei iÅ¡raÅ¡ytas kasos pajamų orderis, nes kasos pajamų orderis ir vekselis iÅ¡raÅ¡yti tÄ pačiÄ dienÄ , t.y. 2007-07-22.

Nors apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, jog byloje nėra dokumento, patvirtinančio faktÄ , kad V. S. paskolino bendrovei 13 830 Lt, teisėjų kolegija pažymi, jog E. B. ir V. S. nurodytas kasos pajamų orderis byloje yra pateiktas (8 t., b.l. 45). Tačiau, kolegijos vertinimu, minėtas kasos pajamų orderis duoda pagrindÄ abejoti, kad jis iÅ¡raÅ¡ytas pagrįstai. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog tiek E. B., tiek S. S. – B., tiek R. S. skolinant pinigus UAB „E“, skolinimo faktas į įmonės buhalterinę apskaitÄ buvo įtraukiamas tÄ pačiÄ dienÄ , iÅ¡raÅ¡ant kasos pajamų orderį.

UAB „E“ 13 830 Lt paskola, neva gauta iš V. S. pavasarį, kasos pajamų orderyje užfiksuota tik 2007-07-22, t. y. tik tada, kaip E. B. skunde nurodė, kai jau vyko derybos dėl UAB „E“ akcijų pardavimo ir uošvis (V. S.) paprašė, kad nebūtų pamiršta įmonės skola jam. Anksčiau apie V. S. UAB „E“ suteiktas paskolas niekur užfiksuota nebuvo, nors pinigus pastarasis įmonei neva skolino dar pavasarį. Be to, abejonių dėl E. B. ir V. S. parodymų kyla ir dėl to, kodėl E. B. siekė UAB „E“ skolas fiziniams asmenims S. S. – B. ir R.

S. iki įmonės akcijų pardavimo panaikinti, o fizinio asmens V. S. - ne. IÅ¡ iÅ¡raÅ¡o „Kasa už 2007 m. liepos 20 d.“ (2 t., b.l. 182) matyti, jog 2007-07-20 E. B. į įmonės kasÄ Ä¯nešė 50 000 Lt. Vadinasi, paprastojo neprotestuotino vekselio V. S. iÅ¡raÅ¡ymo dienÄ (2007-07-22) įmonė pinigų kasoje turėjo turėti, tačiau E. B. V. S. skolos likviduoti nesistengė. Teismo posėdžio metu (8 t., b.l.

72) E. B. negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl tai nebuvo padaryta. Atsižvelgdamas į įrodymų visumÄ , apeliacinis teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta iÅ¡vada, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad V. S. buvo paskolinęs UAB „E“ 13 830 Lt. Nesant teisėto pagrindo paprastajam neprotestuotinam vekseliui dėl 13 830 Lt iÅ¡raÅ¡yti, E. B. vis dėlto jį iÅ¡rašė, tokiu bÅ«du suteikdamas V. S. teisę reikalauti iÅ¡ UAB „E“ vekselyje nurodytos sumos, nors pastarasis tokios teisės ir neturėjo.

Nustatomojoje skundžiamo nuosprendžio dalyje (2 psl.) teismas nustatė, jog E. B. pasikėsino apgaule užvaldyti didelės vertės svetimÄ turtÄ ne tik S. S. – B. naudai, bet ir turėjo iÅ¡ankstinį tikslÄ apgaulės bÅ«du kito asmens, t.y. V. S. naudai įgyti didelės vertės svetimÄ turtÄ . Nustatyta, jog E. B. pasikėsino apgaule V. S. naudai užvaldyti svetimÄ UAB „E“ turtÄ â€“ 13 830 Lt. BK 190 str. 1 d. iÅ¡aiÅ¡kinta, jog turtas yra didelės vertės, kai jo vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ .

E. B. tikslas apgaulės bÅ«du V. S. naudai užvaldyti didelės vertės svetimÄ turtÄ nenustatytas, todėl tikslintina, kad nurodytu atveju E. B. turėjo tikslÄ V. S. naudai įgyti svetimÄ turtÄ . BÅ«tina pažymėti, jog bankrutuojant UAB „E“, Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. vasario 27 d. nutartimi (5 t., b.l. 84-86) patvirtinti UAB „E“ kreditorių finansiniai reikalavimai, V. S. finansinis reikalavimas - 6315,30 Lt, o ne 13 830 Lt. Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartimi (1 t., b.l. 192-194, 5 t., b.l. 87-89) buvo patvirtintas patikslintas likviduojamos UAB „E“ kreditorių sÄ raÅ¡as ir jų finansiniai reikalavimai, V.

S. finansinis reikalavimas - 6315,30 Lt. Tai patvirtina, jog V. S. suprato ir žinojo, kad UAB „E“ jam nėra skolinga vekselyje nurodytos 13 830 Lt sumos, ir jis neturi jokios teisės tos sumos reikalauti. Sukčiavimo dalykas įstatyme įvardijamas požymiais svetimas turtas, turtinė teisė ir turtinė prievolė. Turtas yra svetimas, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise. Esminis sukčiavimo požymis, skiriantis ji nuo civilinio delikto ir darantis patį turto užvaldymÄ neteisėtu, yra apgaulės panaudojimas prieÅ¡ turto savininkus, siekiant įgyti nuosavybėn jų turtÄ .

Apgaule suprantamas sÄ moningas praneÅ¡imas melagingų, tikrovės neatitinkančių žinių apie tam tikras aplinkybes ir faktus arba jų nuslėpimas. Turtinė nauda pasireiÅ¡kia nepagrįstu praturtėjimu nukentėjusiojo sÄ skaita. Apgaulė nuteistųjų veiksmuose pasireiÅ¡kė tuo, jog tiek E. B., tiek S. S. – B., tiek V. S. suprato ir žinojo, kad UAB „E“ pagal iÅ¡duotus paprastuosius neprotestuotinus vekselius iÅ¡ tikrųjų S. S. – B. nėra skolinga 146 450 Lt, o V. S. - 13 830 Lt, ir jie neturi teisės tų pinigų reikalauti, tačiau, nepaisant to, kreipėsi į notarų biurÄ , pateikė minėtus vekselius (taip pateikdami save turinčiais teisėtÄ pagrindÄ reikalauti vekseliuose nurodytų pinigų sumų), o jų pagrindu iÅ¡duotus vykdomuosius įraÅ¡us pateikė antstolių kontorai vykdyti.

Tokiu bÅ«du panaudodami apgaulę, nuteistieji pasikėsino į svetimÄ , jiems nepriklausantį UAB „E“ turtÄ . Apgaulę E. B. veiksmuose rodo ir tai, jog liudytojams G. B. ir B. S., kurie iÅ¡ E. B. įsigijo UAB „E“ akcijas, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, apie paprastuosius neprotestuotinus vekselius, iÅ¡raÅ¡ytus S. S. – B. ir V. S. vardu, nieko nebuvo žinoma, apie tai jie sužinojo praėjus mėnesiui po įmonės akcijų įsigijimo, E. B. apie paprastuosius vekselius ir įmonės skolÄ S. S. – B. ir V.

S. minėtiems liudytojams nieko nesakė, įmonės buhalterinėje apskaitoje neužfiksavo (4 t., b.l. 83-85, 7 t., b.l. 97-98, 151-155). Å ie liudytojų parodymai paneigia apelianto E. B. skunde nurodytÄ teiginį, jog parduodant UAB „E“ akcijas B. S. ir G. B., derybų metu buvo sutarta panaikinti įmonės skolas S. S. – B. bei R. S. ir palikti skolas vieno asmens vardu (E. B.), kad jiems apie vekselius buvo praneÅ¡ta. Kaip matyti, G. B. ir B. S. apie tai su E. B. nieko nekalbėjo ir jie tokio pageidavimo nepareiÅ¡kė.

Liudytoja V. Å ., kuri UAB „E“ dirbo po to, kai E. B. įmonės akcijas jau buvo pardavęs, taip pat parodė, jog vekseliai buhalterinėje apskaitoje neatsispindėjo (5 t., b.l. 6-7). Kad paprastieji vekseliai nebuvo įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitÄ , teismo posėdžio metu (7 t., b.l. 94-96) bei apeliacinės instancijos posėdyje patvirtino specialistė V. G., tai taip pat konstatuota ir specialisto iÅ¡vadoje (2 t., b.l. 72-73). Kad vekseliai įmonės buhalterinėje apskaitoje neatsispindėjo, teismo posėdžio metu patvirtino ir E. B. (8 t., b.l. 67).

Vekseliai iÅ¡raÅ¡yti, nepagrindžiant jokiais apskaitos dokumentais jų iÅ¡raÅ¡ymo pagrįstumo, bei neapskaityti buhalterinėje apskaitoje, taip šį faktÄ nuslepiant nuo naujųjų įmonės savininkų. Specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kadangi UAB „E“ (direktorius E. B.) įsiskolinimo fiziniam asmeniui V. S. apskaitoje neregistravo, tačiau iÅ¡rašė 2007-07-22 paprastÄ jį vekselį 13 830 Lt, o įsiskolinimÄ fiziniam asmeniui S. S. – B. registravo 12 336,81 Lt, o iÅ¡rašė 2007-07-26 paprastÄ jį vekselį 146 450 Lt, t. y. 134 113,19 (146 450 – 12 336,81) įsiskolinimo S. S. – B. apskaitoje neregistravo, UAB „E“ direktorius E. B. vekseliuose nurodė duomenis, kurie neatitinka UAB „E“ registruose užregistruotų duomenų (2 t., b.l. 62).

Dokumentas, kuris pagaminamas jo turinyje įtvirtinant objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis, laikomas netikru. Kaltininkui, kuris neteisėtai visÄ dokumentÄ , kuriame įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija, suraÅ¡o, atspausdina, ar kitokiais bÅ«dais sukuria, siekdamas iÅ¡leisti tokį dokumentÄ Ä¯ teisinę apyvartÄ kaip autentiÅ¡kÄ (kaip Å¡iuo atveju ir buvo), kyla atsakomybė pagal BK 300 str. 1 d. Užvaldyti UAB „E“ turto nuteistiesiems nepavyko, kadangi tokios vertės turto, kurį buvo pasikėsinta įgyti apgaulės bÅ«du, UAB „E“ neturėjo.

Kadangi nuteistųjų veika nutrÅ«ko, ji nebuvo baigta, jų veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip pasikėsinimas sukčiauti. Teisėjų kolegija laiko, jog nuteistojo E. B. kaltė dėl pasikėsinimo apgaule užvaldyti svetimÄ turtÄ bei didelės vertės svetimÄ turtÄ kitų asmenų naudai ir netikrų dokumentų pagaminimo, jų realizavimo, nuteistosios S. S. – B. kaltė dėl pasikėsinimo apgaule užvaldyti didelės vertės svetimÄ turtÄ ir nuteistojo V. S. kaltė dėl pasikėsinimo apgaule užvaldyti svetimÄ turtÄ neginčijamai įrodyta ir abejonių nekelia.

Kolegija visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis nuteistųjų kaltės ir jų veiksmų kvalifikavimo klausimu, baudžiamasis įstatymas nuteistiesiems pritaikytas tinkamai, apeliacinių skundų argumentai neduoda pagrindo abejoti Å¡ių iÅ¡vadų pagrįstumu ir nuteistųjų kaltės klausimu daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas. Dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymoIÅ¡ specialisto iÅ¡vados (2 t., b.l. 68-71) matyti, kad atsakydama į užduotyje atlikti objektų tyrimÄ suformuluotÄ antrÄ klausimÄ â€žAr tiriamuoju laikotarpiu UAB „E“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma laikantis teisės aktų reikalavimų? Jei ne, tai kokie teisės aktai buvo pažeisti? Kas už tai atsakingas? Ar dėl Å¡ių pažeidimų negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros?“ specialistė konstatavo, jog <...> Dėl Å«kinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatytų UAB „E“ (direktorius E. B. (nuo 2006-06-06 iki 2007-07-27), direktorius B.

S. (2007-07-27) pažeidimų (direktorius E. B. 12 atvejų nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d., 10 atvejų nesilaikė 12 str. 1 d., 1 atveju nesilaikė 13 str. 1 d., nes: 1) 3199,99 Lt (6499,99-3300) gavimo iš fizinio asmens M. R. nepagrindė kasos pajamų orderiu;

2) prekių (langų) pardavimo ir montavimo paslaugų suteikimo už 6499,99 Lt nepagrindė pardavimo PVM sÄ skaita faktÅ«ra; 3) 10 atvejų kasos pajamų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neregistravo 18 250 Lt (1610+4000+4000+1900+90+200+2000+2000+2000+450) gavimo iÅ¡ sÄ skaitų bankuose;

4) pateikė bankui AB SEB Vilniaus bankas 2007-02-14 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija E Nr. 00022, kurioje nurodė, kad atlikti darbai (su PVM) už 111 525,74 Lt, pagal kuriÄ negalima nustatyti Å«kinės operacijos tapatumo; direktorius B. S. (2007-07-27) neiÅ¡saugojo 3-jų mokėjimo žiniaraščių, kurių bendra suma 128 960,62 (30891,92+71654,76+26413,94), 4 kasos iÅ¡laidų orderių, kurių bendra suma 10 358,70 Lt (5779,75+1476,97+2344,97+757,01) laikotarpiu nuo 2007-02-14 iki 2007-07-27 negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „E“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.

Nuteistasis E. B. nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 222 str. 1 d., teigia, jog neįrodyta, kad jis padarė kaltinime iÅ¡vardintus buhalterinius pažeidimus, nurodo, jog kaltinime dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo liko tik M. R. epizodas bei iÅ¡ įmonės sÄ skaitos 10 kartų paimtų pinigų neapskaitymas, kiti specialisto iÅ¡vadoje priskirti buhalteriniai pažeidimai jam neinkriminuoti, jis dėl epizodo su UAB „Š“ iÅ¡teisintas, B. S. pažeidimai buvo atskirti, tačiau BK pasekmės paliktos tos pačios.

Nurodo, jog byloje nėra įrodymų, kad dėl kaltinime numatytų jo pažeidimų negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos rezultatų, nuosavo kapitalo, turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Siekiant motyvuotai atsakyti į nuteistojo E. B. apeliacinio skundo argumentus, kuriais ginčijamas pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumas, nustatyti, ar nuteistojo E. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 222 str. 1 d., ir išaiškinti esminę reikšmę byloje turinčias aplinkybes – ar kaltinimo apimties dėl E. B. padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų sumažinimas turi įtakos BK 222 str. 1 d. numatytų pasekmių apimčiai, kokias konkrečias pasekmes sukėlė E. B. padaryti buhalteriniai pažeidimai, apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas, kurio metu buvo apklausta specialistė V.

G.. Specialistė V. G. parodė, jog pagal Buhalterinės apskaitos įstatymÄ vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimÄ , o buhalteris - už tvarkymÄ . Iki liepos 16 d. už įrašų teisingumÄ , už apskaitos tvarkymÄ buvo atsakinga buhalterė, o laikotarpiu nuo 2007-07-16 iki 2007-07-27, kai įmonėje nebuvo buhalterio, už buhalterinių įrašų tvarkingumÄ atsakingas buvo pats E. B.. E. B. buvo nuteistas už Å«kines operacijas, kurios nebuvo pagrįstos apskaitos dokumentais.

Buhalterinės apskaitos įstatyme nurodyta, kad visos Å«kinės operacijos turi bÅ«ti pagrįstos apskaitos dokumentais, o apskaitos dokumentas – tai elektroninis arba popierinis liudijimas, pagal kurį galima nustatyti Å«kinės operacijos tapatumÄ . Å iuo atveju apskaitos dokumentais Å«kinės operacijos nebuvo pagrįstos. Pinigų gavimas tiek iÅ¡ fizinio asmens, tiek nuėmimas iÅ¡ banko sÄ skaitos, bankomato - tai pinigų gavimo Å«kinė operacija, kuri turėjo bÅ«ti pagrįsta apskaitos dokumentu.

Kiekviena Å«kinė operacija pagal Buhalterinės apskaitos įstatymÄ - tai Å«kio subjekto veikla, keičianti turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydį ir struktÅ«rÄ . Ūkinė operacija yra veikla, Å¡iuo atveju tai pinigų gavimas, kuris keitė turtÄ , nuosavÄ kapitalÄ , įsipareigojimus. Visos operacijos pagrindžiamos apskaitos dokumentais, po to jos užregistruojamos apskaitos registruose ir iÅ¡ registrų galutiniai duomenys perkeliami į finansinę atskaitomybę. Apskaita iÅ¡ dalies tam ir reikalinga – finansinei atskaitomybei sudaryti.

Viena iš pagrindinių finansinės atskaitomybės formų yra balansas. Kairioji balanso pusė yra visas įmonės turtas, o dešinioji – nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai. Lygiai taip, kaip buhalteriškai kreditas lygu debetas, taip ir čia nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai lygu turtui, tai tiesiogiai susiję. Visos ūkinės operacijos turi atsidurti finansinėje atskaitomybėje, tiek turte, tiek nuosavame kapitale, tiek įsipareigojimuose. Nėra duomenų, kada buvo gauta suma už sutartį su M.

R., o jeigu nėra pagrįsta apskaitos dokumentu, negalima pasakyti, kada įvyko operacija. Pagrindinis dokumentas – sutartis, kurioje pasiraÅ¡yta, jog pinigus sumokėjo, o kada sumokėjo, kad tokiÄ ir tokiÄ dienÄ gavo tiek ir tiek litų, nėra. 3300 Lt sumai yra du orderiai, 3199 Lt nėra datos, nes nėra orderio. Kasos knygoje įregistruotas antras orderis 3300 Lt sumai. Pagal PVM įstatymÄ sÄ skaita faktÅ«ra iÅ¡raÅ¡oma tada, kada suteiktos paslaugos, atlikti darbai, t.y. atlikus darbus ir suteikus paslaugus.

Dėl 10 atvejų nepagrindimo kasos pajamų orderiais ir neregistravimo apskaitos registruose specialistė parodė, jog datos turi bÅ«ti tokios, kokios jos yra banko iÅ¡raÅ¡uose. Pinigai nuimti E. B. darbo laikotarpiu, jis atsakingas buvo iki liepos 27 d. Visos Å«kinės operacijos turi bÅ«ti pagrįstos apskaitos dokumentais. Direktorius išėmė grynus pinigus iÅ¡ sÄ skaitos, tačiau to nepagrindė, nėra įrašų, kad jis bÅ«tų grÄ Å¾inęs, įnešęs į kasÄ pinigus. Nuimtų grynųjų pinigų panaudojimas nepagrįstas, nėra tÄ pagrindžiančių dokumentų.

Tas, kuris nuima pinigus, nebÅ«tinai turi bÅ«ti atskaitingas, gali bÅ«ti kasininkas, įneÅ¡a į kasÄ , užregistruoja ir kasoje tie pinigai. Nuteistasis buvo atskaitingas asmuo, tik neaiÅ¡ku, kaip jis nuėmė pinigus, kaip direktorius, kaip kasininkas ar kaip atskaitingas asmuo, bet kokiu atveju, apskaitos dokumentais pinigų gavimas, įneÅ¡imas, panaudojimas įmonės veikloje nepagrįstas. Kai vėliau atėjo nauja buhalterė, buvo suraÅ¡yta avanso apyskaita ir tos sumos atsidÅ«rė kaip gautos atskaitingo asmens pinigų lėšos.

E. B. nepateikė dokumentų, kur tuos pinigus iÅ¡leido, nėra jokių pateisinančių dokumentų. Avanso apyskaita - ne dokumentas, tai kaip registras. PasiraÅ¡ytas kasos iÅ¡laidų orderis yra dokumentas. Registrai nesukelia pasekmių. Teisėjų kolegija, įvertinusi surinktų įrodymų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog E. B. pagal BK 222 str. 1 d. dalyje dėl M. R. epizodo nuteistas nepagrįstai. IÅ¡ Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 70629-02 (3 t., b.l. 77-79, 5 t., b.l. 47-49) matyti, jog tarp pardavėjo UAB „E“ ir pirkėjos M.

R. buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis. Pirkėja M. R. už prekes sumokėti įsipareigojo per du kartus: 3300 Lt avansÄ ir 3199,99 Lt likutį. E. B. neginčija fakto, jog gavo iÅ¡ M. R. 3300 Lt avansÄ . Tai jis grindžia 2007-07-13 kasos pajamų orderiu (3 t., b.l. 68), iÅ¡raÅ¡u iÅ¡ kasos knygos „Kasa už 2007 m. Liepos 19 d.” (3 t., b.l. 71), kuriuose nurodyta, jog M. R. pagal sutartį 70629-02AB sumokėjo 3300 Lt avansÄ . E. B. ginčija faktÄ , jog jis gavo ir likusiÄ pinigų sumÄ .

Teigia, jog jam tebedirbant įmonėje, nebuvo pagaminti langai M. R., kadangi langų gamybos procesas trunka apie tris savaites, todėl Å«kinė operacija nebuvo užbaigta. Nurodo, jog likusiÄ sumos dalį gavo B. S., kai E. B. įmonėje nebedirbo, todėl jam nekilo pareiga pajamų orderiu pagrįsti 3199,99 Lt sumos, jos registruoti apskaitos registruose bei PVM sÄ skaita faktÅ«ra pagrįsti paslaugų už 6499,99 Lt suteikimo M. R.. IÅ¡ Produkto specifikacijos kopijos (5 t., b.l. 50-51) matyti, kad už pinigų 6499,99 Lt gavimÄ pasirašė B.

S.. Byloje nėra jokių įrodymų, be B. S. parodymų, kad neva jis tik pasirašė dėl pinigų gavimo, o visus pinigus pasiėmė E. B. (3 t., b.l. 88), kurie patvirtintų, jog likusiÄ 3199,99 Lt sumÄ tikrai gavo E. B.. Teismo posėdyje (7 t., b.l. 154-155) B. S. kategoriÅ¡kai tokių savo parodymų patvirtinti nebegalėjo. Teismo posėdžio metu (7 t., b.l. 196) liudytoja M. R. patvirtino, jog langų montavimas užtruko galimai apie tris savaites. Produkto specifikacijoje (5 t., b.l. 50-51) nurodyta, jog užsakymo įvykdymo terminas – 2-4 savaitės nuo sutarties pasiraÅ¡ymo datos.

Pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 70629-02AB su M. R. pasiraÅ¡yta 2007-07-13, todėl nepaneigta versija, jog galimai užsakymas įvykdytas tik rugpjūčio mėn., kai E. B. UAB „E“ nebedirbo. Apklausti teisme (7 t., b.l. 195-196) liudytojai V. R. ir M. R. negalėjo patvirtinti, kad visus pinigus jie sumokėjo bÅ«tent E. B.. Ikiteisminio tyrimo metu V. R. taip pat negalėjo nurodyti, ar pinigus per du kartus sumokėjo vienam ir tam pačiam asmeniui, ar dviem skirtingiems, tačiau nurodė, jog vienÄ kartÄ mokėjo 3300 Lt, kitÄ â€“ 3199,99 Lt (3 t., b.l. 74-75, 5 t., b.l. 44-45).

Nors byloje yra du kasos pajamų orderiai(3 t., b.l. 68, 72), iÅ¡raÅ¡yti skirtingomis datomis – vienas 2007-07-13, kitas - 2007-07-19, abiejuose nurodyta ta pati pinigų suma – 3300 Lt avansas. E. B. versijÄ , kad jis likusios pinigų sumos negavo, pavirtina ir tai, jog pagal Pirkimo – pardavimo sutarties 4 punkto sÄ lygÄ , likusi suma apmokama per 3 (tris) darbo dienas po gaminių sumontavimo ir papildomų darbų atlikimo <...>. Taigi M. R. neturėjo pagrindo mokėti likusių pinigų, kol darbai nebuvo pabaigti.

Specialistė V. G. apeliacinio proceso metu taip pat patvirtino, jog byloje nėra duomenų, kada buvo gauta likusi pinigų suma už sutartį su M. R.. Nesant objektyvių ir patikimų įrodymų, ar tikrai ir kada E. B. gavo likusiÄ 3199,99 Lt sumÄ , negalima teigti, jog jam kilo pareiga minėtų pinigų gavimÄ pagrįsti pajamų orderiu ir užregistruoti apskaitos registruose. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 str. 1 d. numato, jog apmokestinamasis asmuo įvykusį prekių tiekimÄ arba paslaugų teikimÄ privalo įforminti PVM sÄ skaita faktÅ«ra <...>.

Specialistė taip pat patvirtino, jog sÄ skaita faktÅ«ra iÅ¡raÅ¡oma tik atlikus darbus ar suteikus paslaugus. Kol neatlikti darbai ar nesuteiktos paslaugos, sÄ skaita faktÅ«ra neiÅ¡raÅ¡oma. E. B. versija, kad paslaugos M. R. suteiktos buvo tuo metu, kai jis jau nebedirbo UAB „E“, nepaneigta, todėl jam nekilo ir pareiga PVM sÄ skaita faktÅ«ra pagrįsti paslaugų už 6499,99 Lt suteikimÄ M. R.. Atsižvelgiant į tai, nuosprendis keistinas, iÅ¡ nuosprendžio nustatomosios dalies Å¡alinant nuorodÄ , jog nuteistasis E. B.

PVM sÄ skaita faktÅ«ra nepagrindė paslaugų už 6499,99 Lt suteikimo M. R. pagal 2007-07-13 sudarytÄ sutartį Nr. 70629-02 bei pajamų orderiu nepagrindė 3199,99 Lt, gautų iÅ¡ M. R., gavimo, neregistravo 3 199,99 Lt gavimo apskaitos registruose: 2007 m. liepos mėn. „Apyvartos žiniaraÅ¡tis sÄ skaita Nr. 272 Kasa“; „Apyvartos žiniaraÅ¡tis sÄ skaita Nr. 500, Pardavimo pajamos (langai)“. Nepaisant iÅ¡dėstytų aplinkybių, kurios keičia E. B. kaltinimo pagal BK 222 str. 1 d. apimtį, kitÄ Å¡io kaltinimo dalį specialisto iÅ¡vada bei specialistės apeliacinės instancijos teisme duoti parodymai visiÅ¡kai patvirtina.

Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. nustatyta, jog už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io Ä®statymo reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas. E. B. UAB „E“ vadovu paskirtas savininko E. B. 2006-06-06 sprendimu ir bendrovėje dirbo pagal 2006 m. liepos 19 d. darbo sutartį Nr. 31 iki 2007 m. liepos 27 d. (2 t., b.l. 139). Taigi, laikotarpiu nuo 2006-07-19 iki 2007-07-27 už UAB „E“ apskaitos organizavimÄ atsakė direktorius E. B., kas konstatuota ir specialisto iÅ¡vadoje (2 t., b.l. 67-68).

Apeliaciniame skunde E. B. nurodo, jog neaiÅ¡kumų įneÅ¡a pati specialisto iÅ¡vada, kurios 3 psl. nurodyta, kad neva jis už apskaitos tvarkymÄ buvo atsakingas tik nuo 2007-07-16 iki 2007-07-27 (kol nebuvo paskirta buhalterė), tuo tarpu atsakomybė už buhalterinius pažeidimus jam inkriminuojama nuo 2007-02-14. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakomybė už apskaitos organizavimÄ ir apskaitos tvarkymÄ nėra tapati, kÄ apeliacinės instancijos teisme pažymėjo ir specialistė, parodydama, jog pagal Buhalterinės apskaitos įstatymÄ vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimÄ , o buhalteris - už tvarkymÄ .

E. B. nuteistas už tai, kad jis bÅ«damas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimÄ ir pažeisdamas teisės aktų reikalavimus apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitÄ . Tiek specialisto nustatomojoje dalyje (3 psl.), tiek iÅ¡vadose (15 psl.) nurodyta, jog nuo 2006-06-06 iki 2006-07-19 už E. B. įmonės apskaitos organizavimÄ atsakė įmonės savininkas E. B., o nuo 2006-07-19 iki 2007-07-27 už UAB „E“ apskaitos organizavimÄ atsakė direktorius E. B.. Specialisto iÅ¡vadoje (2 t., b.l.

70) nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2006-06-06 iki 2007-02-13 galima nustatyti UAB „E“ veiklÄ , jos turtÄ , nuosavÄ kapitalÄ , įsipareigojimų dydį ir struktÅ«rÄ , o dėl Å«kinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatytų UAB „E“ pažeidimų laikotarpiu nuo 2007-02-14 iki 2007-07-27 negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „E“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros. Lietuvos Respublikos 2001-11-06 buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. numatyta, kad „į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu“, 12 str. 1 d. numatyta, kad „visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, o apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 12 str. 4 d. reikalauja, kad „apskaitos registruose Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys bÅ«tų užregistruojami Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio dienÄ arba iÅ¡kart po to, kai yra galimybė tai padaryti.

Tačiau, kaip matyti iÅ¡ specialisto iÅ¡vados (2 t., b.l. 68-69), E. B., bÅ«damas UAB „E“ direktoriumi, Å¡ių nuostatų nesilaikė, įmonės buhalterinę apskaitÄ jis organizavo nesilaikydamas norminių teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , 10 atvejų kasos pajamų orderiais nepagrindė 11 600 Lt gavimo iÅ¡ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (kaltinime kaip ir specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, jog pirmieji du sÄ skaitos numerio skaičiai yra 62, tačiau iÅ¡ sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o (2 t., b.l. 143-144) matyti, jog skaičiai yra 82) AB banke „Hansabankas“ ir 6650 Lt gavimo iÅ¡ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke Vilniaus bankas, iÅ¡ viso 18 250 Lt, ir nepadarė įrašų apskaitos registruose, t. y. kasininko apyskaitoje bei Apyvartos žiniaraÅ¡tyje sÄ skaita Nr. 272.

Teismo posėdžio metu (8 t., b.l.

73) E. B. iÅ¡ dalies pripažino, jog įmonės kasa nebuvo sutvarkyta pagal reikalavimus, ir ne visos grynųjų pinigų nuėmimo ir panaudojimo operacijos įmonės buhalterijoje buvo užfiksuotos. Tai pateisina tuo, jog įmonėje nebebuvo buhalterės. Tačiau, kaip aukščiau pažymėta, už įmonės apskaitos organizavimÄ atsakingas buvo E. B., o ta aplinkybė, jog įmonėje nuo 2007-07-17 buhalterė nebedirbo, nuo atsakomybės jo neatleidžia. Juolab, kad E. B. nesiėmė jokių priemonių, kad laikotarpiui nuo 2007-07-17 iki 2007-07-27 bÅ«tų sudaryta darbo sutartis su kitu buhalteriu ar su apskaitos paslaugas teikiančia įmone.

Tokiu atveju minėtu laikotarpiu jis buvo atsakingas ne tik už buhalterinės apskaitos organizavimÄ , bet ir už buhalterinių įrašų teisingumÄ . Apeliantas E. B. skunde nurodė, jog teisme papildomai nebuvo tirta, ar dėl mažesnės, nei konstatuota specialisto iÅ¡vadoje, jam kaltinime inkriminuotos buhalterinių pažeidimų apimties taip pat negalima nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros, ar kilo visos pagal BK 222 str. 1 d. galimos pasekmės.Specialisto iÅ¡vadoje (2 t., b.l. 70-71) konstatuota, jog laikotarpiu nuo 2007-02-14 iki 2007-07-27 negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „E“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros dėl Å¡ių pažeidimų:

1) direktorius E. B. 3199,99 Lt gavimo iš M. R. nepagrindė kasos pajamų orderiu;

2) direktorius E. B. prekių (langų) pardavimo ir montavimo paslaugų suteikimo už 6499,99 Lt nepagrindė pardavimo PVM sÄ skaita faktÅ«ra;

3) direktorius E. B. 10 atvejų kasos pajamų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neregistravo 18 250 Lt gavimo iÅ¡ sÄ skaitų bankuose;

4) direktorius E. B. pateikė bankui AB SEB Vilniaus bankas 2007-02-14 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija E Nr. 00022 pagal kuriÄ negalima nustatyti Å«kinės operacijos tapatumo;

5) direktorius B. S. neiÅ¡saugojo 3-jų mokėjimo žiniaraščių ir 4 kasos iÅ¡laidų orderių. E. B. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 222 str. 1 d. buvo nuteistas dėl 1), 2) ir 3) pažeidimų, tačiau apeliacinis teismas Å¡ia nutartimi iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio nustatomosios dalies paÅ¡alino, kad E. B. padarė 1) ir 2) pažeidimus. Taigi, E. B. pagal BK 222 str. 1 d. laikomas nubaustas tik už 3) pažeidimÄ , t. y. už tai, kad 10 atvejų kasos pajamų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neregistravo 18 250 Lt gavimo iÅ¡ sÄ skaitų bankuose.

IÅ¡ liudytojos B. B. (vyresniosios specialistės, pateikusios byloje specialisto iÅ¡vadÄ ) apklausos protokolo (5 t., b.l. 74-76) matyti, jog apklausiama papildomai dėl specialisto iÅ¡vados, minėta liudytoja nurodė, jog už tai, kad laikotarpiu nuo 2007-02-14 iki 2007-07-27 negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „E“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros, atsakingas UAB „E“ direktorius E. B.. Apeliacinės instancijos teisme specialistė V. G. parodė, jog kiekviena Å«kinė operacija pagal Buhalterinės apskaitos įstatymÄ - tai Å«kio subjekto veikla, keičianti turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydį, struktÅ«rÄ .

E. B. buvo nuteistas už Å«kines operacijas, kurios nebuvo pagrįstos apskaitos dokumentais. Ūkinė operacija yra veikla, Å¡iuo atveju - tai pinigų gavimas, kuris keitė įmonės turtÄ , nuosavÄ kapitalÄ , įsipareigojimus. Visos Å«kinės operacijos turi atsidurti finansinėje atskaitomybėje, tiek turte, tiek nuosavame kapitale, tiek įsipareigojimuose. Taigi, specialistė pagrindė tiesioginį ryšį tarp konstatuotų E. B. pažeidimų ir kilusių pasekmių, todėl teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog E. B. padarytas pažeidimas - 10 atvejų kasos pajamų orderiais nepagrindimas ir neregistravimas apskaitos registruose 18 250 Lt nuėmimas/gavimas iÅ¡ sÄ skaitų bankuose – sukelia visas BK 222 str. 1 d. numatytas pasekmes.

Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad 10 atvejų iÅ¡ sÄ skaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) nuimti pinigai, kurie kasos pajamų orderiais nebuvo pagrįsti ir nebuvo registruoti apskaitos registruose, iÅ¡ UAB „E“ sÄ skaitų bankuose buvo pradėti nuiminėti nuo 2007-07-06, tikslintinas laikotarpis, kuriuo apgaulingai buvo tvarkoma UAB „E“ buhalterinė apskaita. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apeliacinis teismas laiko nustatytu, kad E. B. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitÄ , dėl to negalima iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros: jis, bÅ«damas laikotarpiu nuo 2006-07-19 iki 2007-07-27 UAB „E“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), veikiančios (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį bÅ«damas atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimÄ , pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, reglamentuojančiÄ , kad „į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalį, nustatančiÄ , kad „visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, o apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, bei straipsnio 4 dalį, reikalaujančiÄ , kad „apskaitos registruose Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys bÅ«tų užregistruojami Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio dienÄ arba iÅ¡kart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, laikotarpiu nuo 2007-07-06 iki 2007-07-27, veikdamas tyčia, apgaulingai tvarkė UAB „E“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), buhalterinę apskaitÄ , bÅ«tent: 10 atvejų kasos pajamų orderiais nepagrindė ir neregistravo apskaitos registruose - kasininko apyskaitoje bei Apyvartos žiniaraÅ¡tyje sÄ skaita Nr. 272 – apskaitos dokumentų, pagrindžiančių 11 600 Lt gavimÄ iÅ¡ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB banke „Hansabankas“, ir 6650 Lt gavimÄ iÅ¡ mokėjimo kortelės sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke AB SEB Vilniaus bankas.

Dėl to negalima iÅ¡ dalies nustatyti laikotarpiu nuo 2007-07-06 iki 2007-07-27 UAB „E“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros. Apeliacinis teismas laiko, jog nuteistasis E. B. tyčia įmonės buhlterinę apskaitÄ tvarkė apgaulingai. Jis, bÅ«damas UAB „E“ akcininku ir direktoriumi, žinojo tikrÄ jÄ Ä¯monės finansinę padėtį. Kolegija pripažįsta, jog E. B., atsižvelgiant į jo amžių, iÅ¡silavinimÄ , darbo patirtį, ne tik privalėjo žinoti, bet ir žinojo teisės aktus, reglamentuojančius įmonių buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , tačiau sÄ moningai ir tyčia juos netinkamai vykdė.

Tuo bÅ«du nuteistojo E. B. kaltė dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ta apimtimi, kuri nustatyta Å¡ia nutartimi, neginčijamai įrodyta ir abejonių nekelia. Å ioje dalyje kolegija visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis nuteistojo kaltės ir jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 222 str. 1 d. klausimu, baudžiamasis įstatymas nuteistajam pritaikytas tinkamai, apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti Å¡ių iÅ¡vadų pagrįstumu ir nuteistojo kaltės klausimu daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas.Dėl svetimo turto pasisavinimo/iÅ¡Å¡vaistymo Nuteistasis E. B. 18 250 Lt iÅ¡ UAB „E“ sÄ skaitos nuėmimÄ savo apeliaciniame skunde grindžia tuo, jog įmonė S. S. – B. buvo skolinga 12 336,81 Lt, todėl, padengiant įmonės skolÄ , S. S. – B. iÅ¡ banko sÄ skaitos pati iÅ¡sigrynino pinigus.

Teismo posėdžio metu tiek E. B., tiek S. S. – B. taip pat nurodė, jog pinigus 2007 m. liepos mėnesį iÅ¡ įmonės sÄ skaitos nuiminėjo S. S. – B. ir juos panaudojo atlyginimams, įmonės sÄ skaitoms bei S. S. – B. skolai apmokėti (8 t., b.l. 72-73, 74-75). Atliekant įrodymų tyrimÄ apeliacinės instancijos teisme dėl galimo UAB „E“ turto pasisavinimo ar jo iÅ¡Å¡vaistymo teismo posėdyje buvo papildomai apklausti nuteistieji E. B. ir S. S. – B. Nuteistasis E. B. parodė, jog tuo metu įmonėje buvo sprendžiami įvairÅ«s strateginiai klausimai, nes įmonės darbuotojai, užimantys atsakingas pareigas, tiek komercijos direktorius, tiek gamybos direktorius, buvo padarę didžiulį nuostolį įmonei neteisingai pagamindami langus, buvo derinami klausimai dėl langų pergaminimo, tuo pačiu buvo pasiÅ«lymas tÄ Ä¯monę parduoti, todėl jis tikrai neturėjo galimybės kontroliuoti mažiau svarbių klausimų ir jis jų nekontroliavo.

Tam įmonėje buvo paskirtas kasininkas, kuris priiminėjo grynuosius pinigus į kasÄ , tvarkėsi su pinigais, valdė grynųjų pinigų srautus, tame tarpe turėjo įmonės kortelę. Ä®monės vidiniu įsakymu kasininku buvo paskirta S. S. – B.. Ä®sakymas turėtų bÅ«ti pas bankroto administratorių, kaip ir visi kiti įmonės dokumentai, jei jo kas nors nesuplėšė ir neiÅ¡metė. Buhalterė savo parodymuose irgi patvirtino, kad įmonėje buvo paskirtas kasininkas. Bankiniais rekvizitais – kodų kortelėmis, slaptažodžiais naudotis įgaliotas buvo jis, o dėl kitų asmenų negali pasakyti, nes nepamena.

Ä®monė turėjo bent tris sÄ skaitas skirtinguose bankuose, tai buvo dėl klientų patogumo. Negali pasakyti, ar bankinėse sutartyse buvo numatyta jo teisė perduoti rekvizitus kitiems asmenims, nes nepamena. Kasininkė S. S. – B. jo neinformavo apie nuimamų pinigų sumas. Nemano, kad įmonės buhalteris ar kasininkas turėtų jį informuoti dėl kiekvieno 100 Lt ar 10 000 Lt nuėmimo. Jei asmuo užsakinėja namui langus, sutarties suma bÅ«na apie 10 - 20 tÅ«kst. Lt. Tokios sumos dažnai eidavo per kasÄ , 18 000 Lt suma buvo vidutinė suma ir tokių sumų su juo tikrai niekas nederindavo.

Tai buvo elementarus dienos bėgio darbas ir jis tikrai nebuvo informuotas dėl 18 000 Lt nuėmimo. Gali daryti prielaidÄ , kad 18 250 Lt neįtraukta į buhalterinę apskaitÄ dėl to, kad tai buvo paskutinės įmonės pardavimo dienos, jam atrodo, kad buhalterė tuo metu jau nebedirbo, bÅ«tent dėl to Å¡i suma ir nebuvo užfiksuota tinkamai. 18 250 Lt jis nenugrynino ir nepasisavino. Nuteistoji S. S. – B. parodė, kadangi įmonės grynieji pinigai, įplaukiantys į kasÄ ir į banko sÄ skaitÄ , buvo tvarkomi per jÄ , banko kortelė buvo jos žinioje ir atlyginimams pinigus nuiminėdavo ji, visi pinigai vaikščiodavo per jÄ .

Įmonėje buvo įsakymas, kuriuo ji buvo paskirta kasininke. Kasininkės pareigas ji vykdė nuo 2006 m. spalio 9 ar 10 d. Ji turėjo tiek „SEB“ banko, tiek „Hansabanko“ kortelių kodus ir slaptažodžius. Įsakymas, kad ji gali naudotis banko kortelėmis, buvo, nes tai buvo viena iš jos pareiginių funkcijų. Dauguma atvejų pinigus iš banko nuimdavo ji, jos vyras nuimdavo labai retai. Buhalterija buvo tvarkoma taip, kad pinigai nuimami, įnešami, visi dokumentai padedami buhalterei, kuri po kažkurio laiko visus dokumentus sutvarko.

Dėl nuėmimo dokumentų – čekiukų – buhalterė vienÄ kartÄ sakydavo, kad jų reikia, kitÄ kartÄ , kad nereikia, ji visus buhalterinius dokumentus tvarkydavo pagal banko iÅ¡raÅ¡us. Visa informacija buhalterei buvo pateikiama. Dokumentai galėjo bÅ«ti nesuvesti tik dėl to, kad nebebuvo buhalterės, nes nė vienas neturėjo kodų įeiti į buhalterinę programÄ . Buhalterinė programa „Pragma“ buvo užrakinta ir jie nė vienas su ja dirbti nemokėjo, o buhalterė prie to ir neprileido.

Buhalterė nebedirbo nuo liepos 1 d. ar tai liepos 15 d. Buhalterė dirbo iki vienos dienos, o buhalterijÄ sutvarkė iki kitos datos, todėl neprisimena, ar ji dirbo iki liepos 15 d., bet buhalterinius dokumentus sutvarkė iki liepos 1 d., nes jai taip atrodė teisinga. Kai buhalterė išėjo iÅ¡ darbo, pastaroji viskÄ atspausdino, sunumeravo bylas, suskaičiavo lapus ir perdavė. Kadangi įmonę pardavė, buhalterija su Å¡ituo galiuku ir liko nesutvarkyta. Ji kaip kasininkė, nuėmusi pinigus, kasos pajamų orderio neiÅ¡rašė.

Pagal BK 183 str. atsako tas, kas pasisavino jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę. Patikėtas turtas – tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiÅ¡kai apibrėžtus įgalinimus. Turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtÄ ar jo žinioje esantį svetimÄ turtÄ tyčia neteisėtai neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu ir taip padaro žalos turto savininkui.

Kai pats bendrovės vadovas <...> iÅ¡ bendrovės kasos paima ir panaudoja pinigus saviems tikslams, o ne įmonės interesams, Å¡is veiksmas vertintinas kaip patikėto ar žinioje esančio svetimo turto pasisavinimas (kasacinės nutartys Nr. 2K-208/2008; 2K-368/2008). Apylinkės teismas pripažino įrodyta, jog E. B., bÅ«damas UAB „E“ direktoriumi, panaudodamas jo žinioje buvusiÄ mokėjimo kortelę, AB banke „Hansabankas” bankomate, esančiame Taikos 98, Klaipėdoje, iÅ¡ UAB „E“ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuėmė: 2007-07-12 – 1610 Lt, 2007-07-12 – 4000 Lt, 2007-07-12 – 4000 Lt, 2007-07-25 – 1900 Lt, 2007-07-25 - 90 Lt, o iÅ¡ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB bankas, panaudodamas jo žinioje buvusiÄ mokėjimo kortelę, bankomate, esančiame Vilniaus pl. 1, Klaipėdoje, 2007-07-06 nuėmė 200 Lt, 2007-07-18 bankomate, esančiame Taikos pr. 139, Klaipėdoje, per 4 kartus nuėmė 6450 Lt (2000 Lt + 2000 Lt + 2000 Lt + 450 Lt), neįtraukė į įmonės buhalterinę apskaitÄ , nepateikė jų panaudojimo pagrįstumÄ patvirtinančių dokumentų ir taip pasisavino jo žinioje buvusį UAB „E“ turtÄ - 18 250 Lt.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nuteistasis E. B. minėtÄ 18 250 Lt pinigų sumÄ pasisavino, sutikti negali. Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį į tai, jog kaltinime suklysta nurodant ne tik AB banko „Hansabankas” sÄ skaitos numerio pirmÄ jį skaičių (kaip aukščiau aptarta, turi bÅ«ti ne LT62, o LT82), tačiau ir pinigų - 4000 Lt ir 4000 Lt (kurie nebuvo įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitÄ ir nebuvo pateikti jų panaudojimo pagrįstumÄ patvirtinantys dokumentai) išėmimo iÅ¡ UAB „E“ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB banke „Hansabankas”, datÄ .

IÅ¡ minėtos banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o (2 t., b.l. 143-144) matyti, jog 4000 Lt sumos buvo nuiminėjamos ir 2007-07-12, ir 2007-07-25. Specialisto iÅ¡vadoje (2 t., 59) pažymėta, jog UAB „E“ (direktorius E. B.) 2007-07-12 iÅ¡raÅ¡u iÅ¡ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (suklysta nurodant pirmÄ jį skaičių) banke AB „Hansabankas“ pagrindė pinigų 10 010 (1610+4000+4000+400) išėmimÄ . 2007-07-12 kasos pajamų orderiu serija E Nr. 000081 pagrindė 8400 Lt (4000+4000+400) gavimÄ Ä¯ kasÄ .

Tai patvirtina byloje esantis 2007-07-12 kasos pajamų orderis serija E Nr. 000081 (3 t., b.l. 69), kuriame nurodyta, jog E. B. iÅ¡ sÄ skaitos (Hansa) į kasÄ Ä¯nešė 8400 Lt. Tačiau toliau iÅ¡ specialisto iÅ¡vados (2 t., b.l.

73) matyti, jog du kartus 2007-07-25 nuimtoms po 4000 Lt pinigų sumoms kasos pajamų orderiai nebuvo iÅ¡raÅ¡yti ir kasininko apyskaitoje jos neregistruotos (specialisto iÅ¡vados 21 psl. nurodytos ir kitos pinigų sumos, kurioms taip pat kasos pajamų orderiai nebuvo iÅ¡raÅ¡yti ir kasininko apyskaitoje jos neregistruotos, tačiau Å¡ių sumų nuėmimo iÅ¡ sÄ skaitos datos kaltinime nurodytos teisingai). Atsižvelgiant į tai, tikslintinos 4000 Lt sumų nuėmimo datos, nurodant „2007-07-25“. IÅ¡ aukščiau aptartų nuteistojo E. B. pirmosios instancijos teisme duotų parodymų, jo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų argumentų bei apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu duotų parodymų matyti, jog jis neigia nuiminėjęs nuo UAB „E“ banko sÄ skaitų minėtas pinigų sumas ir tokiu bÅ«du pasisavinęs UAB „E“ priklausantį turtÄ â€“ 18 250 Lt sumÄ .

Parodė, jog pinigus nuiminėjo nuteistoji S. S. – B., kÄ pastaroji besÄ lygiÅ¡kai pripažino. Å ie nuteistųjų parodymai byloje sukauptais duomenimis nėra paneigti. Ir nors „Apyvartos žiniaraÅ¡tyje SÄ skaita Nr. 2435 Atskaitingi asmenys (direktorius)“ (2 t., b.l. 156) padaryti įraÅ¡ai, kad direktorius, kaip atskaitingas asmuo, iÅ¡ sÄ skaitos Nr. 2710 (AB „Hansabankas“) gavo 11 600 Lt (1610 + 4000 + 4000 +1900 + 90) ir iÅ¡ sÄ skaitos Nr. 27111 (AB SEB „Vilniaus bankas“) gavo 6650 Lt, pažymėtina, jog Å¡iuos įraÅ¡us minėtame apyvartos žiniaraÅ¡tyje padarė buhalterė V.

Å ., kuri UAB „E“ dirbo tik nuo 2007-08-27, kai nuteistasis E. B. įmonę jau buvo pardavęs ir joje nebedirbo. IÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu V. Å . duotų parodymų (b.l. 6-7) matyti, jog nuo 2007-08-27 pradėjusi dirbti UAB „E“ ir tvarkydama kasos dokumentus nustatė, jog E. B. 2007-07-25 per 4 kartus iÅ¡ AB banko „Hansabankas“ nuėmė 9990 Lt, o 2007-07-18 per 4 kartus iÅ¡ AB „Vilniaus bankas“ 6450 Lt ir Å¡ių pinigų į įmonės kasÄ neįnešė. Tačiau tokių liudytojos V.

Å . samprotavimų, kad pinigus iÅ¡ UAB „E“ banko sÄ skaitų nuėmė bÅ«tent nuteistasis E. B., o ne nuteistoji S. S. – B., jokie bylos duomenys nepatvirtina. Apeliacinis teismas laiko, jog byloje nėra įrodymų, paneigiančių E. B. ir S. S. – B. versijÄ , jog bÅ«tent pastaroji nuo UAB „E“ banko sÄ skaitos nuėmė 18 250 Lt sumÄ . Taip pat, apeliacinis teismas sprendžia, jog byloje nėra įrodymų, kad nuteistasis E. B. minėtus pinigus ar bent jų dalį bÅ«tų gavęs ir tokiu bÅ«tų juos pasisavinęs, t.y. pavertęs savo turtu.

Todėl tų pinigų - 18 250 Lt pasisavinimas E. B. inkriminuotas nepagrįstai, t.y. pagal nustatytas aplinkybes jo nusikalstama veika pagal BK 183 str. 1 d. kvalifikuota netinkamai. Tačiau, nors pirmosios instancijos teismo posėdžio metu tiek nuteistasis E. B., tiek nuteistoji S. S. – B. nurodė, kad 2007 m. liepos mėnesį iÅ¡ įmonės sÄ skaitos nuėmusi S. S. – B. juos panaudojo atlyginimams, įmonės sÄ skaitoms bei S. S. – B. skolai apmokėti (8 t., b.l. 72-73, 74-75), tai nurodoma ir nuteistojo E. B. apeliaciniame skunde, jokių objektyvių įrodymų, iÅ¡skyrus nuteistųjų parodymus, kurie patvirtintų, kad 18 250 Lt buvo panaudoti bÅ«tent nuteistųjų nurodytiems tikslams, byloje nėra.

Pažymėtina, jog įmonės skola S. S. – B. liko nepakitusi net ir po to, kai neva pinigai buvo naudojami, kaip kad teigia nuteistieji, S. S. – B. 12 336,81 Lt skolai padengti. LogiÅ¡kai vertinant, išėmus iÅ¡ įmonės sÄ skaitos pinigus ir jais padengiant S. S. – B. skolÄ , atitinkamai įmonės skola S. S. – B. turėjo sumažėti, tačiau skola nesumažėjo, ji iÅ¡liko tokia pati. Specialisto iÅ¡vadoje (2 t., b.l.

73) konstatuota, jog paimtiems iÅ¡ bankų pinigams – 18 250 Lt (11 600 + 6650) UAB „E“ (direktorius E. B., buhalterė J. G. iki 2007-07-01) neiÅ¡rašė kasos pajamų orderio (-ių) ir 18 250 Lt neregistravo kasininko apyskaitoje.Byloje nustatyta, jog banko sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke „Hansabankas“ ir kortelės sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini) AB „SEB“ banke buvo atidarytos UAB „E“ vardu (2 t., b.l. 143-144, 154, 4 t., b.l. 1). Teisę disponuoti UAB „E“ turtu – piniginėmis lėšomis, esančiomis bankų sÄ skaitose, turėjo įmonės direktorius E. B..

Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad S. S. – B. bÅ«tų turėjusi teisėtÄ pagrindÄ disponuoti minėtų bankų mokėjimo kortelėmis. Ir nors ji apklausiama apeliacinio proceso metu parodė, kad įsakymas, suteikiantis teisę jai naudotis UAB „E“ banko kortelėmis, buvo, nes neva tai buvo viena iÅ¡ jos pareiginių funkcijų, Å¡ie jos parodymai prieÅ¡tarauja jos pirminiams parodymams, duotiems pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, kur ji parodė, jog paraÅ¡o teisę banke turėjo tik įmonės direktorius, neprisimena, kad ji bÅ«tų buvusi įgaliota atlikti bankines operacijas (8 t., b.l. 75).

Ir nors abiejų nuteistųjų teigimu (8 t., b.l. 72-73, 74-75) UAB „E“ kasininkė buvo S. S. – B., E. B. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu netgi nurodė, jog kasininke ji paskirta įsakymu, tai abu nuteistieji tvirtino ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, pažymėtina, jog tokio įsakymo įmonėje nebuvo, tai konstatuota ir specialisto išvadoje (2 t., b.l. 67-68), kurioje nurodyta, jog UAB „E“ direktorius E. B. įsakymu nepavedė, kas turi atlikti kasos operacijas, ir nesudarė su kasininku visiškos materialinės atsakomybės sutarties.

Apeliacinio teismo vertinimu, galima teigti, jog faktiÅ¡kai S. S. – B. vykdė UAB „E“ kasininko pareigas, kadangi tai nurodo ne tik nuteistieji E. B. ir S. S. – B., bet tai konstatuota ir specialisto iÅ¡vadoje (2 t., b.l. 68), jog laikotarpiu nuo 2006-10-10 iki 2007-07-02 kasininko apyskaitose bei kasos pajamų ir kasos iÅ¡laidų orderiuose už kasininkÄ pasirašė direktoriaus pavaduotoja S. S. – B.. Nuo 2007-07-02 iki 2007-07-27 už kasininkÄ kasos dokumentuose ir kasininko apyskaitose pasirašė: vienuose – direktorius E. B., kituose – direktoriaus pavaduotoja S. S. – B., todėl tyrimo metu nenustatyta, kas laikotarpiu nuo 2007-07-02 iki 2007-07-27 vykdė kasininko pareigas.

Tačiau jokio teisėto pagrindo – direktoriaus įsakymo Å¡iuo atveju nebuvo, S. S. – B. jokių įmonės piniginėms lėšoms teisiÅ¡kai apibrėžtų įgalinimų neturėjo. Nesant direktoriaus įsakymo, kuriuo S. S. – B. bÅ«tų pavesta atlikti UAB „E“ kasininko pareigas, ir nesudarius su kasininku visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutarties, tokiu atveju už UAB „E“ kasos darbo organizavimÄ ir kasos operacijų atlikimo taisyklių laikymÄ si atsakė direktorius E. B., kas konstatuota ir specialisto iÅ¡vadoje (2 t., b.l. 68) – UAB „E“ direktorius E. B. nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo (2002-07-01 nutarimo Nr. 1021 redakcija) patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 23 punkto, kuriame nurodyta „Ūkio subjekto vadovas, priimdamas kasininkÄ Ä¯ darbÄ , privalo pasiraÅ¡ytinai supažindinti jį su Å¡iomis taisyklėmis ir sudaryti su juo visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį“, reikalavimo bei 25 punkto, kuriame nurodyta „Ūkio subjekte kasininko pareigos laikinai arba nuolat pavedamos Å«kio subjekto vadovo įsakymu“ reikalavimo, nes įsakymu nepavedė kasininko pareigų atlikti kitiems darbuotojams ir nesudarė su jais visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutarties.

Vadovaujantis Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 30 punktu, kuriame nurodyta „Ūkio subjektų vadovai, vyriausieji buhalteriai (buhalteriai) ir kasininkai atsako, kad jų Å«kio subjektuose bÅ«tų laikomasi Å¡ių taisyklių“, už UAB „E“ kasos darbo organizavimÄ ir kasos operacijų atlikimo taisyklių laikymÄ si atsakė direktorius E. B.. Taigi, darytina iÅ¡vada, jog Å¡iuo atveju atsakomybė už tinkamÄ bei teisėtÄ disponavimÄ Ä¯monės turtu ir jo iÅ¡saugojimÄ tenka asmeniui, kurio žinioje einamų pareigų pagrindu buvo įmonės turtas, t.y.

E. B.. Tokiu atveju E. B., suteikdamas galimybę įmonės turtu disponuoti kitam asmeniui - S. S. – B., nesant tam jokio juridinio pagrindo, turi atsakyti už UAB „E“ turto - 18 250 Lt iÅ¡Å¡vaistymÄ . Nors nuteistasis E. B. apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad apie nuimamus pinigus jis nebuvo informuotas, apeliacinis teismas laiko, jog E. B. žinojo, kad S. S. – B. neturi teisiÅ¡kai apibrėžtų įgaliojimų disponuoti UAB „E“ priklausančiomis banko kortelėmis ir nuiminėti pinigus, tačiau, nepaisant to, sÄ moningai leido byloje nustatytiems padariniams (UAB „E“ turto praradimui) atsirasti.

CK 2.87 str. 1 d., 4 d. numatyta, kad juridinio asmens valdymo organo nario pareiga sÄ Å¾iningai ir protingai veikti juridinio asmens atžvilgiu ir nepainioti juridinio asmens turto su savo asmeniniu turtu, negalima naudoti juridinio asmens turto savo asmeninei ar trečiųjų asmenų naudai. Nors E. B. ir buvo vienintelis įmonės akcininkas, jis bÅ«damas direktoriumi buvo atsakingas ne už savo, o už įmonės turtÄ . Teisė juo disponuoti buvo suteikta tik jam, kaip įmonės direktoriui, ir jis neturėjo teisės leisti S. S. – B. be jokio teisėto pagrindo disponuoti įmonės turtu.

Kaltininko veiksmai, kai jis jam patikėtÄ ar jo žinioje esantį turtÄ neteisėtai ir neatlygintinai, nesilaikydamas teisiniais aktais nustatytos turto perleidimo tvarkos, perleidžia trečiajam asmeniui, teisiÅ¡kai vertinamas kaip to turto iÅ¡vaistymas, ir už tokius veiksmus baudžiamoji atsakomybė numatyta BK 184 str. 1 d. Turto iÅ¡Å¡vaistymas yra tada, kai turtas nėra pasisavinimas, tačiau su juo atliekami nenaudingi, net žalingi nukentėjusiajam (turto savininkui) veiksmai. BK 184 str. numatytos iÅ¡Å¡vaistymo veikos padariniai yra turto ar turtinės teisės praradimas, kuris faktiÅ¡kai reiÅ¡kia turtinės žalos padarymÄ ar turtinės naudos negavimÄ ir bendrovės turto balanse pasireiÅ¡kia turto aktyvo sumažėjimu.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apeliacinis teismas laiko nustatytu, kad E. B. iÅ¡Å¡vaistė jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ : jis, bÅ«damas UAB „E“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), veikiančios (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir bÅ«damas atsakingu asmeniu už tinkamÄ bendrovės veiklos organizavimÄ , užimamų pareigų pagrindu atsakingu už jo žinioje esantį UAB „E“ turtÄ â€“ pinigines lėšas, naudotinas atsiskaitytinai įmonės reikmėms, neteisėtai leido trečiajam asmeniui - S. S. – B. disponuoti UAB „E“ mokėjimo kortelėmis, kuri AB banke „Hansabankas” bankomate, esančiame Taikos 98, Klaipėdoje, iÅ¡ UAB „E“ sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) nuėmė: 2007-07-12 – 1610 Lt, 2007-07-25 – 4000 Lt, 2007-07-25 – 4000 Lt, 2007-07-25 – 1900 Lt, 2007-07-25 - 90 Lt, iÅ¡ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB bankas, bankomate, esančiame Vilniaus pl. 1, Klaipėdoje, 2007-07-06 nuėmė 200 Lt, 2007-07-18 bankomate, esančiame Taikos pr. 139, Klaipėdoje, per 4 kartus nuėmė 6450 Lt (2000 Lt + 2000 Lt + 2000 Lt + 450 Lt), Å¡ie pinigai į įmonės buhalterinę apskaitÄ nebuvo įtraukti ir nebuvo pateikti jų panaudojimo pagrįstumÄ patvirtinantys dokumentai.

Tokiu bÅ«du E. B. iÅ¡Å¡vaistė jo žinioje buvusį UAB „E“ turtÄ - 18 250 Lt.E. B. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos – svetimo turto iÅ¡Å¡vaistymo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, todėl Å¡ioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, E. B. veika kvalifikuojama pagal BK 184 str. 1 d. Apeliacinis teismas pripažįsta, jog UAB „E“ turto iÅ¡Å¡vaistymas (laikotarpiu nuo 2007-07-06 iki 2007-07-25 nuiminėjant nuo įmonės banko sÄ skaitų pinigines lėšas ir dėl jų neiÅ¡raÅ¡ant jokių apskaitos dokumentų bei neįneÅ¡ant jų į kasÄ ) kaip tik ir buvo motyvas apgaulingam įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymui.

Apie Å«kines operacijas, susijusias su UAB „E“ priklausančių pinigų - 18 250 Lt nuėmimu ir panaudojimu, naujiesiems įmonės savininkams praneÅ¡ta nebuvo, jos įmonės buhalterinėje apskaitoje neatsispindėjo, tokiu bÅ«du siekiant nuslėpti UAB „E“ turto – piniginių lėšų iÅ¡Å¡vaistymo faktÄ . Dėl nuteistajam E. B. skirtos bausmės Sumažinus kaltinimo apimtį dėl E. B. nuteisimo pagal BK 222 str. 1 d. ir perkvalifikavus E. B. nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 184 str. 1 d., spręstinas skirtinų už Å¡ias veikas bausmių klausimas.

Nors kaltinimo apimtis dėl E. B. nuteisimo pagal BK 222 str. 1 d. buvo sumažinta, apeliacinis teismas laiko, jog E. B. pagal BK 222 str. 1 d. apylinkės teismo paskirta bausmė - 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda nėra per griežta, ji žymiai mažesnė už Å¡ios bausmės vidurkį. Perkvalifikavus E. B. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 183 str. 1 d. į BK 184 str. 1 d., apeliacinis teismas laiko, jog už Å¡io nusikaltimo padarymÄ E. B. teisinga bausmė yra 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda (t.y. tokios rÅ«Å¡ies ir dydžio bausmė, kokiÄ apylinkės teismas buvo paskyręs E. B. jo veiksmus už UAB „E“ turto iÅ¡Å¡vaistymÄ kvalifikavęs pagal BK 183 str. 1 d.), kadangi tiek BK 183 str. 1 d., tiek BK 184 str. 1 d. numatytos veikos priskiriamos tai pačiai nesunkių nusikaltimų kategorijai.

Pirmosios instancijos teismas, bendrindamas E. B. paskirtas bausmes, tinkamai vadovavosi BK 63 str. 2 d., 5 d., 1 p. nuostatomis ir bausmes, paskirtas pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. ir 300 str. bei pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. ir 300 str., kurios sudaro idealiÄ nusikaltimų sutaptį, subendrino apėmimo bÅ«du. Tačiau toliau Å¡ias subendrintas bausmes ir bausmes, paskirtas pagal BK 222 str. 1 d. ir 183 str. 1 d. (Å¡iuo nuosprendžiu Å¡i veika perkvalifikuota į BK 184 str. 1 d.), bendrindamas tarpusavyje vadovavosi BK 63 str. 1 d., 3 d. nuostatomis, t.y. bendrino visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du, tačiau galutinę subendrintÄ bausmę skyrė lyg bausmes bÅ«tų bendrinęs dalinio sudėjimo bÅ«du (30 MGL + 20 MGL + 30 MGL + 20 MGL = 90 MGL).

IÅ¡taisant Å¡iÄ pirmosios instancijos teismo klaidÄ , nuosprendis Å¡ioje dalyje keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo nustatant, kad bausmės bendrinamos BK 63 str. 4 d. (o ne BK 63 str. 3 d., kaip nurodyta nuosprendyje) nustatyta tvarka dalinio sudėjimo bÅ«du. Dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo BPK 151 str. 1 d. numatyta, jog laikinas nuosavybės teisės apibojimas gali bÅ«ti taikomas civiliniam ieÅ¡kiniui arba galimam turto konfiskavimui užtikrinti. Apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ Ä¯ E. B. ir S. S. – B. priklausantį žemės sklypÄ , registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 3,750 ha, kurio paskirtis – žemės Å«kio (5 t., b.l. 187-190), pratęsė iki nuosprendžio įvykdymo, nors Å¡ioje byloje joks turtas nekonfiskuotinas, o UAB „B“ civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtu.

Apeliacinis teismas laiko, jog Å¡iuo atveju teisinio pagrindo pratęsti laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ Ä¯ E. B. ir S. S. - B. priklausantį žemės sklypÄ nebuvo, todėl nuosprendis keistinas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas naikintinas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 3 p., 4 p., 331 str., n u s p r e n d ž i a:Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 17 d. nuosprendį pakeisti. PaÅ¡alinti iÅ¡ nuosprendžio nustatomosios dalies nuorodÄ , jog E. B.

PVM sÄ skaita faktÅ«ra nepagrindė paslaugų už 6499,99 Lt suteikimo M. R. pagal 2007-07-13 sudarytÄ sutartį Nr. 70629-02 bei pajamų orderiu nepagrindė 3199,99 Lt, gautų iÅ¡ M. R., gavimo, neregistravo 3 199,99 Lt gavimo apskaitos registruose: 2007 m. liepos mėn. „Apyvartos žiniaraÅ¡tis sÄ skaita Nr. 272 Kasa“; „Apyvartos žiniaraÅ¡tis sÄ skaita Nr. 500, Pardavimo pajamos (langai)“. E. B. veikÄ , kvalifikuotÄ pagal BK 183 str. 1 d., perkvalifikuoti į BK 184 str. 1 d., ir paskirti E. B. pagal BK 184 str. 1 d. 20 MGL dydžio (2600 Lt) baudÄ .

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d. Å¡iÄ bausmę, taip pat subendrintas bausmes, paskirtas pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. (pasikėsinimas užvaldyti kito asmens naudai 146 450 Lt) ir 300 str. 1 d., bei atitinkamai pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. (pasikėsinimas užvaldyti kito asmens naudai 13 830 Lt) ir 300 str. 1 d., ir bausmę, paskirtÄ pagal BK 222 str. 1 d., subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du ir E. B. skirti galutinę subendrintÄ bausmę – 90 MGL dydžio (11 700 Lt) baudÄ . Panaikinti laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ Ä¯ E. B. ir S. S. – B. priklausantį žemės sklypÄ , registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. 8840(duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 3,750 ha, kurio paskirtis – žemės Å«kio.

Nuteistųjų V. S. ir S. S. – B. apeliacinius skundus atmesti. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjų kolegijos pirmininkas                                       Linas Pauliukėnas               Teisėjai                                                      Aurelija Sadauskaitė                                                                  Remigijus PreikÅ¡aitis