98c8bb65-9ff4-49ca-9d7c-e75863f6ad4e · Klaipėdos apylinkės teismas

? Administracinio nusižengimo byla Nr. II-151-563/2022 Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00889-2021-3 ROIK : 21131042661 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.10.4 (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2022 m. vasario 21 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėja Violeta Olcvikienė, proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo V. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundÄ dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. gegužės 31 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje.

Teismas nustatė: 2021 m. gegužės 31 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba V. G. surašė administracinio nusižengimo protokolÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2020 m. gruodžio 11 d. 12.53 val. (duomenys neskelbtini), gatvėje su skiriamÄ ja juosta, kurioje kiekviena eismo kryptimi yra po tris eismo juostas, važiavo transporto priemone „(duomenys neskelbtini)“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), eismo juosta, kuri paženklinta kelio ženklu „Kelias su eismo juosta marÅ¡rutiniam transportui“ (Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 1 priedas, ženklas Nr. 523) ir horizontaliuoju ženklinimu „A“ (KET 3 priedas, horizontalusis ženklinimas Nr. 1, 21), nesukdamas į įvažiavimÄ ar į sankryÅ¾Ä . Tokiais savo veiksmais V. G. pažeidė KET 181 punkto reikalavimus. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. gegužės 31 d nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) V.

G. pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį paskirta 50 Eur bauda. 2021-07-02 teisme gautas iÅ¡ Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus persiųstas administracine tvarka nubausto V. G. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. gegužės 31 d. nutarimo panaikinimo. Skundu praÅ¡oma panaikinti šį nutarimÄ , sujungti Å¡iÄ administracinio nusižengimo bylÄ su kitomis administracinių nusižengimų bylomis, kurių ROIK: 21131339752, 21131295947, 21131042729, 21131042661 ir paskirti vienÄ administracinę nuobaudÄ .

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad minėtose bylose nutarimai priimti dėl tos pačios tęstinės veikos, atliktos tuo pačiu bÅ«du, veikimo modeliu, transporto priemone ir tikslu (jis teikė vieÅ¡ojo transporto – taksi paslaugas). PareiÅ¡kėjo manymu, Å¡iuo atveju turėjo bÅ«ti suraÅ¡ytas vienas administracinio nusižengimo protokolas ir priimtas vienas nutarimas, nes administracinio nusižengimo protokolai suraÅ¡yti bei nutarimai buvo priimti jau po visų veikos epizodų atlikimo, t. y. užbaigus veikÄ .

Be to, pareiÅ¡kėjas skunde kelia abejones ir dėl teisinio reguliavimo, kai taksi ir keleivių vežimo nustatytais marÅ¡rutais paslaugų teikėjai turi skirtingas sÄ lygas dėl galimybės naudotis „A“ juosta, nors tiek taksi, tiek ir keleivių vežimo nustatytais marÅ¡rutais paslaugų teikėjai atitinka tuos pačius požymius (paslaugos teikimo pobÅ«dis, jos atlygintinumas, paslaugos prieinamumas už atlygį ir kt.), taip, pareiÅ¡kėjo įsitikinimu, yra diskriminuojami taksi paslaugų teikėjai.

Institucija, priėmusi skundžiamÄ nutarimÄ , atsiliepime nurodė, kad administracinėn atsakomybėn patraukto V. G. skundas yra nepagrįstas, todėl turėtų bÅ«ti netenkintas, paliekant galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. gegužės 31 d. nutarimÄ . V. G. administracinių nusižengimų padarymo laikas skiriasi, pareiÅ¡kėjas iÅ¡vykdavo iÅ¡ nusižengimo padarymo vietos ir vėl į jÄ atvykdavo kitu laiku, todėl veika netraktuotina kaip tęstinė, o ANK nenumato administracinių nusižengimų bylų sujungimo galimybės. Teismas k o n s t a t u o j a : skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

Teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla iÅ¡nagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, jÄ paskyrė institucija (pareigÅ«nas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai iÅ¡aiÅ¡kintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Skundžiamu nutarimu V. G. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2020 m. gruodžio 11 d. 12.53 val. (duomenys neskelbtini), gatvėje su skiriamÄ ja juosta, kurioje kiekviena eismo kryptimi yra po tris eismo juostas, važiavo transporto priemone „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo juosta, kuri paženklinta kelio ženklu „Kelias su eismo juosta marÅ¡rutiniam transportui“ (Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 1 priedas, ženklas Nr. 523) ir horizontaliuoju ženklinimu „A“ (KET 3 priedas, horizontalusis ženklinimas Nr. 1, 21), nesukdamas į įvažiavimÄ ar į sankryÅ¾Ä .

Tokiais savo veiksmais V. G. pažeidė KET 181 punkto reikalavimus. ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymÄ . Å i norma yra blanketinė, nukreipianti į kelio ženklus ir ženklinimÄ reglamentuojančias KET. KET 8 punktas įtvirtina, kad eismÄ keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, Å¡viesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu.

Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę Å¡viesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu. XXII skyriaus 181 punkte numatyta, jog kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Eismo juosta marÅ¡rutiniam transportui“ ir (arba) raide „A“, kitoms transporto priemonėms važiuoti Å¡ia eismo juosta draudžiama, iÅ¡skyrus: 181.1. dviračius ir mopedus; 181.2. lengvuosius automobilius taksi, jeigu eismo juosta pažymėta raide „A“ ir užraÅ¡u „TAKSI“; 181.3. automobilius, kuriuose važiuoja 4 ir daugiau eismo dalyvių, jeigu eismo juosta pažymėta raide „A“ ir simboliu 4+; 181.4. elektromobilius, jeigu eismo juosta pažymėta raide „A“ ir elektromobilių simboliu. 3 priedo I skyriaus 1.21 papunktyje numatyta, kad raidė „A“ žymi eismo juostÄ , skirtÄ tik marÅ¡rutiniam transportui, arba marÅ¡rutinio transporto stotelę, iÅ¡skyrus Taisyklių 181 ir 182 punktuose nustatytus atvejus.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 31 punkte įtvirtinta, jog marÅ¡rutinė transporto priemonė – tai vieÅ¡ojo transporto priemonė (autobusas, troleibusas, marÅ¡rutinis taksi), kuria reguliariai vežami keleiviai nustatytu marÅ¡rutu su nurodytomis sustojimo vietomis, taip pat mokyklinis autobusas. IÅ¡analizavęs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ , teismas konstatuoja, kad V. G.. pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį.

IÅ¡ byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad jose užfiksuota, kaip transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojanti (duomenys neskelbtini), eismo juostoje, skirtoje marÅ¡rutiniam transportui, ,todėl asmens veikoje yra ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis, ir institucija turėjo faktinį pagrindÄ kaltÄ asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn. PareiÅ¡kėjas ir neginčija fakto, kad jis padarė jam inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ , tačiau kelia abejones dėl teisinio reguliavimo.

Atsakant į pareiÅ¡kėjo argumentus, pažymėtina tai, kad, prieÅ¡ingai, nei nurodo pareiÅ¡kėjas, lengvasis automobilis taksi pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymÄ nėra priskiriamas marÅ¡rutinei transporto priemonei, nes juo nėra reguliariai vežami keleiviai nustatytu marÅ¡rutu su nurodytomis sustojimo vietomis. V. G., kaip transporto priemonės vairuotojas, privalėjo žinoti ir laikytis KET reikalavimų, bÅ«ti itin atidus ir rÅ«pestingas, tačiau toks nebuvo, nepasidomėjo teisiniu reguliavimu, todėl turi prisiimti ir iÅ¡ to kylančius teisinius padarinius.

PareiÅ¡kėjo manymu, jis skundžiamu nutarimu buvo nubaustas nepagrįstai ir dėl to, nes jis, tam tikrÄ laikotarpį važinėdamas lengvuoju automobiliu taksi eismo juosta, skirta marÅ¡rutiniam transportui, padarė daug analogiÅ¡kų KET pažeidimų, gavęs administracinio nusižengimo protokolÄ su nurodymu, jam paskirtÄ baudÄ sumokėjo, tačiau ir toliau yra traukiamas administracinėn atsakomybėn už analogiÅ¡ko pobÅ«džio administracinius nusižengimus, padarytus toje pačioje vietoje ir panaÅ¡iu laiku, nors, jo įsitikinimu, jis padarė vienÄ tęstinę veikÄ .

Teismo vertinimu, Å¡ie pareiÅ¡kėjo teiginiai taip pat nepagrįsti. Pažymėtina, kad pagal teismų praktikÄ tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, susidedanti iÅ¡ dviejų ar daugiau tapačių ar vienarÅ«Å¡ių laiko požiÅ«riu vienas nuo kito nenutolusių veiksmų, padarytų tokiu pat bÅ«du, tokiomis pat aplinkybėmis, iÅ¡ kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, tačiau visus juos sieja bendra tyčia dėl to paties objekto, dalyko.

Nusikalstamų veikų pripažinimÄ tęstine veika paprastai lemia žalos padarymas tam pačiam nukentėjusiajam, bendros tyčios buvimas, t. y. konstatavimas, kad kaltininko tyčia susiformavusi visai nusikalstamai veikai, o ne atskiriems nusikaltimams, esantiems iÅ¡ esmės tos pačios veikos sudėtinėmis dalimis, ir siekiama vieno rezultato (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-535/2013). Nustatant bendrÄ tyčiÄ , be kita ko, iÅ¡siaiÅ¡kinama, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobÅ«dį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama; subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , situacijÄ , kuriai esant Å¡ie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-497/2014).

Å ie kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikytini ir administracinių nusižengimų bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-64-689/2019). IÅ¡ skundo turinio bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad V. G. skirtingose vietose ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sankryžose, Klaipėdoje), skirtingomis dienomis ir laiku, vairuodamas automobilį gatvėje su skiriamÄ ja juosta, važiavo eismo juosta, kuri paženklinta kelio ženklu „Kelias su eismo juosta marÅ¡rutiniam transportui“ ir horizontaliu ženklinimu „A“, nesukdamas į įvažiavimÄ ar į sankryÅ¾Ä .

Kaip matyti iÅ¡ administracinėn atsakomybėn patraukto V. G. duotų paaiÅ¡kinimų, jis važiavo minėta eismo juosta teikdamas taksi paslaugas, tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jis Å¡ias paslaugas kiekvienu atveju teikė skirtingiems asmenims. Tai rodo, kad V. G. padarytų KET pažeidimų nejungė joks vieningas, bendras sumanymas, vieninga tyčia. To nenustačius, V. G. veiksmus kvalifikuoti kaip vienÄ tęstinį administracinį nusižengimÄ nėra jokio teisinio pagrindo. PareiÅ¡kėjo vertinimu, Å¡ių visų procesinių sprendimų priėmimas yra neproporcinga priemonė, tačiau tai yra neiÅ¡vengiamos teisinio poveikio priemonių pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas pats pažeidėjas.

Neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjo V. G. praÅ¡ymas sujungti visas Å¡iuo metu teisme pagal jo pateiktus skundus nagrinėjamas administracinių nusižengimų bylas į vienÄ bylÄ yra nepagrįstas, todėl nėra jokio teisinio pagrindo jo tenkinimui. Tačiau tikrindamas V. G. paskirtos administracinės nuobaudos teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , teismas nustatė, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius, skundžiamu nutarimu V.

G. už ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ paskirdamas 50 Eur baudÄ , tinkamai jos neindividualizavo. Administracinės nuobaudos tikslas – tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytÄ teisės pažeidimÄ , siekiant prevencijos tikslų. Tačiau visais atvejais už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-4-2011).

Atsižvelgdamas į Å¡ioje byloje nustatytas aplinkybes, jų visumÄ , vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo konkrečiu atveju yra pagrindas V. G. skirti Å¡velnesnę nuobaudÄ , nei ANK 417 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytoji. Teismo nuomone, tokia nuobauda bus pasiekti ANK 32 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Teismas, taikydamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, atsižvelgia į tai, kad Å¡iuo atveju V. G. padarytas administracinis nusižengimas nelaikytinas Å¡iurkščiu KET pažeidimu, jis realiai jokių pavojingų padarinių nesukėlė.

Nors pareiškėjas daug kartų baustas administracine tvarka už analogiško pobūdžio administracinius nusižengimus, tačiau, gavęs pirmus administracinio nusižengimo protokolus, paskirtas baudas sumokėjo ir daugiau minėta eismo juosta nebevažinėjo, duomenų, kad daugiau tokio pobūdžio jo padarytų nusižengimų nėra fiksuota. Šioje byloje V. G.. pripažino savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo, be to,, kaip matyti iš analogiškų administracinio nusižengimo bylų II-687-563/2021, II-688-563/2021, II-689-563/2021, jis yra neįgalus (nustatytas 30 procentų darbingumo lygis), tai laikytina jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis.

Nors byloje buvo nustatyta, kad administracinį nusižengimÄ V. G. padarė pakartotinai, nes dar nepraėjo ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas, tačiau pastebėtina tai, kad Å¡io nusižengimo padarymo metu V. G.. buvo nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį paskutinį kartÄ 2019 m. vasario 14 d. (jam paskirtÄ baudÄ jis sumokėjo 2019 m. vasario 21 d.), o ANK 40 straipsnyje yra aiÅ¡kiai nustatyta, kad administracinis nusižengimas laikomas pakartotiniu, jeigu administracinį nusižengimÄ padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame Å¡io kodekso straipsnyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ , todėl institucija, priimdama skundžiamÄ nutarimÄ , nepagrįstai pakartotinumÄ pripažino V.

G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe ir į tai atsižvelgė skirdama administracinę nuobaudÄ . Kaip matyti, kitų byloje pareiÅ¡kėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taigi vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, skundžiamas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. gegužės 31 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) keistinas, V. G. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas paskiriant Å¡velnesnę nuobaudÄ , nei numatyta ANK 417 straipsnio 1 dalies sankcijoje, – įspėjimÄ .

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsnio 1, 2 dalimis, nutaria: administracinėn atsakomybėn patraukto V. G. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. gegužės 31 d. nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje, kuriuo V. G. pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – 50 Eur bauda, ir V.

G. pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirti administracinę nuobaudÄ â€“ įspėjimÄ . Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuoraÅ¡o iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundÄ paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus. Teisėja Violeta Olcvikienė