98c77f3e-6dd4-4985-ab91-ba2bed40388d · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-157-275/2016    Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28750-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos 3.1.14.8.1.; 3.5.1.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 11 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovo A.

B. ieškinį atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kauno apygardos teismui, šio teismo teisėjui J. K., Kaišiadorių rajono apylinkės teismui, šio teismo teisėjai J. K., Vilniaus apygardos teismui, šio teismo teisėjams V. K., V. Z. ir A. R., Vilniaus miesto apylinkės teismui, šio teismo teisėjoms K. L., E. Z., J. G.-L. ir R. B. dėl žalos atlyginimoTeismas  n u s t a t ė :I. Ginčo esmė              Ieškovas A.

B. 2015 m. rugpjūčio 20 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas 1) pripažinti, kad atsakovo taip vadinamos teritorijos Lietuva taip vadinamos „teismų“ institucijos ir taip vadinami „teisėjai“ J. K. ir J. K. organizuotai Å¡aliÅ¡kai ir priklausomai instancine tvarka nepatikrinę panaudojo suklastotus faktus ir aplinkybes mano atžvilgiu baudžiamoje byloje Nr.l-5-840/2013 nagrinėjimo metu, kad pažeisti mano nekaltumo prezumpcijÄ ir kitas teises, tame, o kitos taip vadinamų „teismų“ institucijos ir taip vadinami „teisėjai“ V.

K., V. Z., A. R., K. L., E. Z., J. G.-L., R. B. civilinėse bylose Nr.2-5763-590/2012, Nr.2-26996-863/2014, Nr.2-25467-545/2015 ir kitose vilkino Å¡io ieÅ¡kinio priėmimÄ ir iÅ¡nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės priklausomai nuo baudžiamos bylos Nr.l-5-840/2013 eigos, iÅ¡ anksto įtakodami man nepalankų procesinį sprendimÄ ir dengė instancine tvarka vieni kitų veiksmus, dėl ko atsakovas taip vadinama teritorija Lietuva privalo man atlyginti žalÄ , 2) priteisti man iÅ¡ atsakovo taip vadinamos teritorijos Lietuva 1150 000 litų arba 333063 eurų padarytai ir patirtai žalai atlyginti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį. Teismas nustatė, kad reikalavimas suformuluotas ydingai, sÄ moningai vartojant įžeidžiamo pobÅ«džio iÅ¡sireiÅ¡kimus atsakovais nurodytų asmenų atžvilgiu (juos įvardinant „taip vadinamas teismas“, „taip vadinama Lietuva“, „taip vadinami teisėjai“ „taip vadinamas prokuroras“). IeÅ¡kinio turinys yra įžeidžiančio pobÅ«džio, iÅ¡vadinant Lietuvos institucijų pareigÅ«nus „kriminaliniai nusikaltėliai ir recidyvistai“ ir pan.

Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kinys neatitinka CPK reikalavimų, kurių laikosi sÄ Å¾iningas asmuo nepiktnaudžiaujantis savo teise į teisminę gynybÄ , ir sprendė, jog dėl to nėra tikslinga sÄ moningai piktnaudžiaujančiam savo teisėmis asmeniui taikyti ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo instituto ir tokio turinio ieÅ¡kinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtinÄ teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). III. Atskirojo skundo argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas A. B. praÅ¡o nutartį panaikinti ir perduoti klausimÄ nagrinėti iÅ¡ esmės kitos apygardos kitam teismui.

AtskirÄ jį skundÄ grindžia tokiais argumentais:Pažeistas CPK 292 straipsnis. Pažeistas CPK 21 straipsnis, Konvencijos 6 straipsnis ir Konstitucijos 109 straipsnis, nes nutartį priėmė Å¡aliÅ¡kas teismas – nutartį priėmė teisėja teismo, kuris ieÅ¡kinyje nurodytas atsakovu. Pažeistas CPK 137 straipsnio 3 dalis, nes teisėja, atsisakydama priimti ieÅ¡kinį, nenurodė ieÅ¡kovui, į kuriÄ institucijÄ jam kreiptis.    IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmestinas.

                          Kreipimasis su ieÅ¡kiniu į teismÄ , kaip vienas iÅ¡ teisės kreiptis į teismÄ teisminės gynybos įgyvendinimo bÅ«dų, gali bÅ«ti įgyvendinamas tiktai tada, kai pateikiamas ieÅ¡kinys atitinka įstatymo reikalavimus. ImperatyvÅ«s reikalavimai ieÅ¡kinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kurių atžvilgiu reiÅ¡kiamas ieÅ¡kinys, galėtų susipažinti su reiÅ¡kiamų reikalavimų esme; kad prieÅ¡inga Å¡alis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikÅ¡dama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikÅ¡tus reikalavimus iÅ¡nagrinėti ir priimti pagrįstÄ spendimÄ .

Todėl, esant tokiems ieÅ¡kinio trÅ«kumams, kurie trukdo įgyvendinti Å¡iuos civilinio proceso tikslus, priklausomai nuo procesinės situacijos, teismas turi arba nustatyti terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ , arba atsisakyti priimti tokį reikalavimÄ kaip nenagrinėtinÄ teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), arba nutraukti civilinę bylÄ tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iÅ¡kelta (CPK 293 str. 1 d. 1 p.). Tokie teismo veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybÄ pažeidimas, nes teismui priėmus tokį jo reikalavimÄ ir pradėjus nagrinėti / iÅ¡nagrinėjus bylÄ , teisė į teisminę gynybÄ nebÅ«tų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).Nagrinėjamu atveju teismas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, konstatavęs, kad ieÅ¡kinys neatitinka CPK reikalavimų, kurių laikosi sÄ Å¾iningas asmuo, nepiktnaudžiaujantis savo teise į teisminę gynybÄ .

Apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai pritaria tokiai apylinkės teismo iÅ¡vadai, kadangi, kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio, jo reikalavimas suformuluotas ydingai, sÄ moningai vartojant įžeidžiamo pobÅ«džio iÅ¡sireiÅ¡kimus atsakovais nurodytų asmenų atžvilgiu (juos įvardinant „taip vadinamas teismas“, „taip vadinama Lietuva“, „taip vadinami teisėjai“ „taip vadinamas prokuroras“), ieÅ¡kinio turinys yra įžeidžiančio pobÅ«džio, iÅ¡vadinant Lietuvos institucijų pareigÅ«nus „kriminaliniai nusikaltėliai ir recidyvistai“ ir pan.

Tokio turinio ieÅ¡kinys neatitinka CPK reikalavimų, kurių laikosi sÄ Å¾iningas asmuo, nepiktnaudžiaujantis savo teise į teisminę gynybÄ , todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį ieÅ¡kinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtinÄ teisme. Apeliantas ieÅ¡kinyje atsakovais įvardino Vilniaus apygardos teismÄ , Vilniaus miesto apylinkės teismÄ bei Å¡io teismo teisėjÄ , tačiau Å¡i aplinkybė per se nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad skundžiamÄ nutartį priėmė Å¡aliÅ¡kas teismas ir (ar) buvo pažeistos atskirajame skunde nurodytos esminės tarptautinės ir nacionalinės teisės nuostatos.

Remiantis informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), apeliantas analogiÅ¡ku argumentu procesiniuose dokumentuose (praÅ¡ymuose, atskiruosiuose, apeliaciniuose skunduose) remiasi ne pirmÄ kartÄ . Apeliantui jau ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, remiantis CK 6.272 straipsniu, visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais civilinio proceso srityje padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė, o ne teisėjas ar teismas, kurie tik veikia valstybės vardu. Todėl valstybė, o ne teisėjas ar teismas turi bÅ«ti traukiamas atsakovu pagal ieÅ¡kinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2KT-119/2012, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2KT-125/2013; 2014 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-298/2014).

Antra, teisėjų nuÅ¡alinimo sprendimo tvarka yra nustatyta CPK 68 - 69 straipsniuose. Å ia tvarka apeliantas gali pasinaudoti, tačiau įstatymas reikalauja, jog nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimas bÅ«tų motyvuotas ir pareikÅ¡tas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams, tik esant vienam iÅ¡ CPK 64 - 66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų (CPK 68 str. 2 d., 4 d.). Apylinkės teismas, atsisakydamas priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, nenurodė, į kuriÄ institucijÄ jam kreiptis, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, procesinės teisės pažeidimo nepadarė, nes iÅ¡ esmės ieÅ¡kiniai dėl žalos yra žynibingi teismams, tačiau tik įstatymo reikalavimus atitinkantys ieÅ¡kiniai, o nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo tokių reikalavimų, kaip jau anksčiau minėta, neatitinka.

Civilinės bylos duomenys tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas apelianto skundžiamos 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutarties patvirtintÄ kopijÄ 2015 m. rugpjūčio 25 d. iÅ¡siuntė ieÅ¡kovui jo ieÅ¡kinyje nurodytu adresu, todėl CPK 292 straipsnio pažeidimas nebuvo padarytas. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirÄ jį skundÄ , neturi įgalinimų spręsti dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui. Pagal CPK 34 straipsnio 3 dalies nuostatÄ , klausimÄ dėl bylos perdavimo nagrinėti iÅ¡ vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui iÅ¡sprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba Å¡io teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.

Todėl apelianto praÅ¡ymas perduoti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ nagrinėti kitos apygardos teismui nenagrinėjamas. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino svarbias bylos aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti skundžiamÄ nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, teismas              nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistÄ .   Teisėja                                                                                                               Danutė Kutrienė