2024-04-30 Nr. AB-7017-3-61-3-03449-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-155-575/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03449-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 13.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. I. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. I. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą Nr. 1A-179 „Dėl A. I. prašymo“ (toliau – ir 2021 m. rugpjūčio 20 d. sprendimas) ir įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. gegužės 13 d. skundą „Dėl 2020 m. gruodžio 28 d. Kauno teritorinės muitinės sprendimo“ (toliau – ir 2021 m. gegužės 13 d. skundas).

2. Pareiškėjas grindė reikalavimus tokiomis aplinkybėmis ir argumentais:

2.1. Kauno teritorinė muitinė priėmė 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. 0KM19/010805 „Dėl pakartotinio patikrinimo ir mokestinės prievolės muitinėje įregistravimo“ (toliau – ir 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimas), kuriuo nutarė pripažinti pareiškėją skolininku muitinei, įregistruoti muitinėje pareiškėjo mokestinę prievolę: muitą – 3 946 Eur, akcizą – 56 540 Eur, pridėtinės vertės mokestį (toliau – ir PVM) – 14 140 Eur skolos atsiradimo datoms 2010 m. spalio 8 d. ir 2010 m. spalio 22 d., apskaičiuoti ir įtraukti (neįtraukti) į apskaitą delspinigius, įpareigoti pareiškėją sumokėti apskaičiuotą mokestinę prievolę;

2.2. pareiškėjas pateikė 2021 m. gegužės 13 d. skundą Departamentui;

2.3. Departamentas priėmė 2021 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. 1A-85 „Dėl A. I. skundo trūkumų pašalinimo“ (toliau – ir 2021 m. birželio 15 d. sprendimas), kuriuo nustatė pareiškėjo skundui 15 dienų terminą 2021 m. gegužės 13 d. skundo trūkumams pašalinti, nurodė, kad pareiškėjas nepateikė informacijos apie Kauno teritorinės muitinės 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimo įteikimą asmeniškai pareiškėjui, nenurodė praleisto apskundimo termino priežasčių, jas pagrindžiančių objektyvių įrodymų, todėl pasiūlė pateikti prašymą dėl termino atnaujinimo;

2.4. pareiškėjas įvykdė Departamento 2021 m. birželio 15 d. sprendime išdėstytus reikalavimus, pateikė Departamentui 2021 m. liepos 14 d. prašymą „Dėl 2021 m. birželio 15 d. Muitinės departamento sprendimo“ (toliau – ir 2021 m. liepos 14 d. prašymas);

2.5. Departamentas priėmė 2021 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą, kuriuo nusprendė netenkinti pareiškėjo 2021 m. liepos 14 d. prašymo, neatnaujinti praleisto termino skundui paduoti, pareiškėjo 2021 m. gegužės 13 d. skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui;

2.6. Departamentas netinkamai įvertino ir ignoravimo pareiškėjo 2021 m. liepos 14 d. prašyme nurodytas termino paduoti skundą praleidimo aplinkybes;

2.7. Departamentas apsiribojo formaliu Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 152 ir 164 straipsnių nuostatų aiškinimu;

2.8. Kauno teritorinės muitinės 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimas pareiškėjui buvo siunčiamas paštu 2020 m. gruodžio 29 d. lydraštyje nurodytu pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu registruotu laišku, tačiau laiškas buvo grąžintas Kauno teritorinei muitinei 2021 m. vasario 1 d. su žyma ant voko „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Kauno teritorinė muitinė, vadovaudamasi MAĮ 164 straipsnio 5 dalimi, pranešimą paskelbė 2021 m. vasario 19 d. Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) interneto svetainėje su pasiūlymu atvykti atsiimti Kauno teritorinės muitinės 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimą iki 2021 m. kovo 1 d.;

2.9. pareiškėjas VMI svetainės paslaugomis naudojosi 2020 metų pavasarį, kai reikėjo deklaruoti 2019 metų pajamas. Vėliau pareiškėjui nebuvo poreikio prisijungti prie VMI interneto svetainės, periodiškai ją tikrinti. Tai objektyviai paaiškina, kodėl pareiškėjas negalėjo sužinoti apie Kauno teritorinės muitinės 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimą jo paskelbimo VMI interneto svetainėje dieną;

2.10. Departamento išvados, kad Kauno teritorinės muitinės 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimas pareiškėjui įteiktas tinkamai, paskelbimo VMI svetainėje dieną, t. y. 2021 m. vasario 19 d., todėl pareiškėjas praleido terminą 2021 m. gegužės 13 d. skundui paduoti, nepagrįstos;

2.11. Departamentas, spręsdamas dėl praleisto termino paduoti skundą atnaujinimo, visiškai nepagrįstai nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad pareiškėjas nuolat gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Kauno teritorinės muitinės 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimo negavo nei registruotu laišku, nei elektroniniu paštu, nei kitomis telekomunikacijos priemonėmis, apsiribodamas aplinkybe apie žymą „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo laiką“;

2.12. Departamentas nenustatė, kad pareiškėjui Kauno teritorinės muitinės 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimas buvo apskritai įteiktas registruotu laišku, kad pareiškėjas būtų tyčia vengęs atvykti į paštą atsiimti siuntą ar atsiakęs priimti jam siunčiamą registruotą laišką;

2.13. Sprendžiant praleisto termino paduoti skundą atnaujinimo klausimą aktualios aplinkybės, susijusios su pareiškėjo mokestinės prievolės vykdymu, kurios atskleidžia, kodėl pareiškėjas apie Kauno teritorinės muitinės 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimą sužinojo tik 2021 metų balandį. Departamentas priėmė 2013 m. balandžio 12 d. sprendimą Nr. 1A-126 „Dėl A. I. skundo“ (toliau – ir 2013 m. balandžio 12 d. sprendimas), kuriuo sustabdė Kauno teritorinės muitinės 2013 m. vasario 20 d. sprendimo Nr. 3PM190199 „Dėl mokestinės prievolės įregistravimo“ (toliau – ir 2013 m. vasario 20 d. sprendimas) vykdymą iki bus priimtas ir įsiteisės procesinis sprendimas Generalinės prokuratūros ikiteisminio tyrimo byloje dėl visų kitų asmenų, kurie galimai organizavo ir vykdė kartu su pareiškėju neteisėtą prekių įvežimą, arba daugiau ar mažiau prisidėjo prie dalyvavimo įvežant, įsigyjant arba laikant tokias prekes. Departamento 2013 m. balandžio 12 d. sprendimas nėra panaikintas. Šios aplinkybės pareiškėjui buvo ir yra žinomos. Todėl tai, kad Kauno teritorinė muitinė pakeitė savo poziciją ir įregistravo pareiškėjo mokestinę prievolę, pareiškėjui buvo netikėta;

2.14. kadangi pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad mokestinės prievolės įregistravimo vykdymas yra sustabdytas, jam nebuvo jokio poreikio tikrinti pašto siuntas ar periodiškai prisijungti prie VMI internetinės svetainės;

2.15. pareiškėjas apie Kauno teritorinės muitinės 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimą sužinojo atsitiktinai, kai, pasikreipęs į banką dėl užblokuotos sąskaitos, sužinojo, jog yra pradėtas mokestinės prievolės vykdymo procesas. Sužinojęs tai, pareiškėjas iš karto kreipėsi dėl teisinės pagalbos. Tai patvirtina, kad pareiškėjo veiksmuose nėra tyčios išvengti ar vilkinti procesą dėl mokestinės prievolės įregistravimo;

2.16. Departamento 2021 m. birželio 15 d. sprendimą ir 2021 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą pareiškėjas atsiėmė pašte laiku, iš karto po to, kai gavo pranešimus apie gautą siuntą;

2.17. pareiškėjas terminą 2021 m. gegužės 13 d. skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių, jos yra objektyvios ir nepriklausančios nuo pareiškėjo valios, todėl praleistas terminas turėjo būti atnaujintas.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą, nurodydamas, kad:

3.1. surinkti duomenys patvirtina, kad Kauno teritorinei muitinei nepavyko pareiškėjui įteikti Kauno teritorinės muitinės 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimo registruotu laišku, kuris buvo išsiųstas pareiškėjo nurodytu gyvenamosios vietos adresu;

3.2. Kauno teritorinė muitinė teisėtai ir pagrįstai 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimą pareiškėjui įteikė 2021 m. vasario 19 d., išsiųsdama pranešimą per VMI interneto svetainę;

3.3. Kauno teritorinė muitinė tinkamai įvykdė pareigą įteikti pareiškėjui 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimą, o pareiškėjas praleido terminą paduoti skundą dėl šio sprendimo panaikinimo;

3.4. pareiškėjas, prašydamas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, nenurodė jokių objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių;

3.5. aplinkybės, kad pareiškėjas Kauno teritorinės muitinės 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimo negavo, neprisijungdavo kiekvieną dieną prie VMI interneto svetainės, kitos jo skunde nurodytos aplinkybės nelaikytinos svarbiomis, nuo pareiškėjo valios nepriklausančiomis priežastimis;

3.6. pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su Departamento 2013 m. balandžio 12 d. sprendimu, neteisingos, neatitinka tikrovės (Departamento 2015 m. kovo 2 d. sprendimu Nr. 1A-96 „Dėl A. I. skundo“, Departamento 2015 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. 1A-105 „Dėl Muitinės departamento 2015 m. kovo 2 d. sprendimo Nr. 1A-96 „Dėl A. I. skundo“ klaidos taisymo“ buvo atnaujintas sustabdytas pareiškėjo skundo dėl Kauno teritorinės muitinės 2013 m. vasario 20 d. sprendimo nagrinėjimas ir pavesta Kauno teritorinei muitinei atlikti pakartotinį patikrinimą), nesudarančios pagrindo teigti, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti dėl svarbių priežasčių, pareiškėjas elgėsi rūpestingai, siekė išspręsti kilusį ginčą operatyviai.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 28 d. sprendimu nuspręsta atmesti pareiškėjo skundą.

5. Teismas nustatė:

5.1. Kauno teritorinės muitinės 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimu nutarta pripažinti pareiškėją skolininku muitinei, įregistruoti muitinėje pareiškėjo mokestinę prievolę: muitą – 3 946 Eur, akcizą – 56 540 Eur ir PVM– 14 140 Eur skolos atsiradimą datoms 2010 m. spalio 8 d. ir 2010 m. spalio 22 d.; apskaičiuoti ir įtraukti (neįtraukti) į apskaitą delspinigius; įpareigoti pareiškėją sumokėti apskaičiuotą mokestinę prievolę;

5.2. Kauno teritorinės muitinės 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimas, vadovaujantis MAĮ 164 straipsnio 3 dalimi, buvo išsiųstas 2020 m. gruodžio 29 d. pareiškėjo nurodytos gyvenamosios vietos adresu registruotu laišku;

5.3. laiškas 2021 m. vasario 1 d. buvo grąžintas Kauno teritorinei muitinei su ant voko žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“;

5.4. Kauno teritorinė muitinė, vadovaudamasi MAĮ 164 straipsnio 5 dalimi, pranešimą paskelbė 2021 m. vasario 19 d. VMI interneto svetainėje su pasiūlymu pareiškėjui atvykti atsiimti Kauno teritorinės muitinės 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimą iki 2021 m. kovo 1 d.;

5.5. pareiškėjas kreipėsi į Departamentą su 2021 m. gegužės 13 d. skundu;

5.6. Departamentas, vadovaudamasis MAĮ 153 straipsnio 5 dalimi, priėmė 2021 m. birželio 15 d. sprendimą, kuriuo įpareigojo pareiškėją per 15 dienų terminą pateikti objektyvius įrodymus, pagrindžiančius, jog jis nepraleido Kauno teritorinės muitinės 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimo apskundimo termino, o jei jį praleido – pateikti prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti;

5.7. pareiškėjas, vykdydamas Departamento 2021 m. birželio 15 d. sprendimą, padavė 2021 m. liepos 14 d. prašymą, kuriame nurodė, kad: negavo Kauno teritorinės muitinės 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimo, nors „nuo pat vaikystės gyvena nurodytu adresu“; pareiškėjas apie Kauno teritorinės muitinės 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimą sužinojo iš banko, kai, negalėdamas pasinaudoti banko kortele, gavo paaiškinimą, jog ji yra antstolių nurodymu užblokuota, užtikrinant Kauno teritorinės muitinės 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimu įregistruotos mokestinės prievolės įvykdymą; pareiškėjas neturėjo poreikio nuolat ir kasdien naudotis VMI interneto svetainės paslaugomis, joje nėra gavęs jokių pranešimų ar raginimų atsiimti Kauno teritorinės muitinės 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimą ar susipažinti su juo;

5.8. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2021 m. liepos 14 d. prašyme nurodytas aplinkybes ir argumentus, nenustatė pagrindo jame nurodytas aplinkybes laikyti svarbiomis, objektyviai sutrukdžiusiomis pareiškėjui pačiam ar per savo atstovą laiku apskųsti Kauno teritorinės muitinės 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimą. Todėl Departamentas nusprendė netenkinti pareiškėjo 2021 m. liepos 14 d. prašymo ir laikyti nepaduotu 2021 m. gegužės 13 d. skundą;

5.9. pareiškėjas, nesutikdamas su Departamento 2021 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu, kreipėsi į teismą.

6. Teismas vadovavosi MAĮ normomis (145 str. 1 d., 147 str., 152 str. 1 d., 154 str. 1 d., 164 str. 1, 3 ir 5 d.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2007 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-573/2007; 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-757/2010; 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1154/2010; 2011 m. liepos 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-2218/2011).

7. Teismas pažymėjo, kad aptartomis MAĮ normomis siekiama garantuoti operatyvų mokestinio ginčo nagrinėjimo procesą, teisingą ir savo laiku atliekamą mokesčių surinkimą į valstybės biudžetą bei užtikrinti teisinių santykių stabilumą.

8. Teismas, vadovaudamasis aptarta MAĮ 164 straipsnio 5 dalimi, padarė išvadą, kad Kauno teritorinės muitinės 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimas įteiktas pareiškėjui pranešimo VMI internetinėje svetainėje paskelbimo dieną – 2021 m. vasario 19 d.

9. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas 2021 m. gegužės 13 d. skundą padavė tik 2021 m. gegužės 13 d., konstatavo, jog pareiškėjas praleido MAĮ 152 straipsnio 1 dalyje nustatytą 20 dienų apskundimo terminą.

10. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės yra subjektyvaus pobūdžio, nepagrįstos rašytiniais įrodymais.

11. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad pareiškėjas negavo Kauno teritorinės muitinės 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimo, Departamentas nenustatė, jog pareiškėjas buvo gavęs minėtą sprendimą registruotu laišku ar tyčia vengęs atvykti į paštą jo atsiimti, pareiškėjas neturi poreikio jungtis prie VMI internetinės svetainės.

12. Teismo vertinimu, Kauno teritorinė muitinė ėmėsi visų galimų priemonių, siekdama įteikti pareiškėjui jo atžvilgiu priimtą sprendimą, nepažeisdama įstatyme nustatytos tvarkos.

13. Teismas pažymėjo, kad MAĮ nustatytas trumpas terminas skundui paduoti įpareigoja asmenis savo procesinėmis teisėmis naudotis itin operatyviai, atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai.

14. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesilaikė MAĮ nurodytų pareigų, ką patvirtina pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog apie Kauno teritorinės muitinės 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimą jis sužinojo tik 2021 m. balandžio 4 d. (tai nurodyta pareiškėjo 2021 m. balandžio 20 d. prašyme „Dėl duomenų pateikimo“ (toliau – ir 2021 m. balandžio 20 d. prašymas): „<...> sužinojo tik 2021 m. balandžio 4 d., gavęs minėtą Vilniaus teritorinės muitinės raštą“), tačiau ir sužinojęs apie jo atžvilgiu priimtą teritorinės muitinės 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimą, pareiškėjas 2021 m. gegužės 13 d. skundą Departamentui padavė vėliau nei po mėnesio nuo aptarto sužinojimo momento.

15. Teismas, atmetęs pareiškėjo pagrindinį reikalavimą, atmetė ir išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

III. 16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

17. Pareiškėjas, kartodamas faktines ginčo aplinkybes ir argumentus, nurodytus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teismo motyvus, grindžia nesutikimą su teismo sprendimu šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

17.1. pirmosios instancijos teismo išvada, kad praleido terminą skundui paduoti nepagrįsta, nes byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas Kauno teritorinės muitinės 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimą gavo anksčiau, nei pareiškėjo atstovas paprašė jį pateikti;

17.2. pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir argumentų, išdėstytų šios teismo nutarties 2.13 punkte;

17.3. pirmosios instancijos teismo išvados, kad Kauno teritorinės muitinės 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimo negavimas ir neprisijungimas prie VMI internetinės svetainės nėra svarbios priežastys, sudarančios pagrindą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, nepagrįstos. Su šiomis aplinkybėmis susijusių pareiškėjo argumentų teismas visiškai nevertino ir į juos neatsižvelgė;

17.4. pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas 2021 m. gegužės 13 d. skundą padavė vėliau nei po mėnesio nuo sužinojimo apie Kauno teritorinės muitinės 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimą momento, nepagrįsta. Pareiškėjas gavęs „Vilniaus teritorinės muitinės raštą“ raštą, kuris yra tik informacinio pobūdžio ir jame nebuvo jokios informacijos apie Kauno teritorinės muitinės 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimą, nedelsdamas kreipėsi teisinės pagalbos. Pareiškėjas, neturėdamas jokios informacijos apie jo atžvilgiu priimtą sprendimą, ir kaip buvo nurodyta, manęs, kad mokestinės prievolės įregistravimo klausimo nagrinėjimas yra sustabdytas, negalėjo anksčiau nei 2021 m. gegužės 13 d. kreiptis į Departamentą.

18. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Departamentas, laikydamasis tos pačios pozicijos, išdėstytos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, grįsdamas nesutikimą su pareiškėjo apeliaciniu skundu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai ir nešališkai išnagrinėjo ginčo faktines aplinkybes, pareiškėjo skundų argumentus, tinkamai pritaikė tesiės normas ir teismų praktiką, todėl nėra pagrindo teismo priimtą sprendimą naikinti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų pagrindu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Departamento 2021 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo, kuriuo nuspręsta netenkinti pareiškėjo 2021 m. liepos 14 d. prašymo, kuriuo prašyta atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, ir pareiškėjo 2021 m. gegužės 13 d. skundą laikyti nepaduoti bei grąžinti jį pareiškėjui, teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėjas ne dėl svarbių priežasčių praleido terminą skundui paduoti, atmetė pareiškėjo skundą.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, kartodamas argumentus, išdėstytus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nesutinka su teismo atliktu įrodymų teisiniu vertinimu, kurio pagrindu pareiškėjo skundas atmestas.

22. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nenustatė nei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, nei pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nustatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), dėl kurių paprastai teismo sprendimas naikinamas. Todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina, neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Pirmiausia, atliepiant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, pažymėtina, kad pagal bendrąją įrodymų vertinimo taisyklę jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.). Todėl vien tai, kad teismas kitaip įvertino įrodymus, padarė išvadas, su kuriomis pareiškėjas nesutinka, nereiškia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir (ar) priėmė nepagrįstą sprendimą.

24. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl centrinio mokesčių administratoriaus – Departamento, kaip ikiteisminės mokestinius ginčus nagrinėjančios institucijos, 2021 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo, todėl aktualios atitinkamos MAĮ IX skyriaus „Mokesčių administratoriaus sprendimų apskundimas. Mokestiniai ginčai“ ir X skyriaus „Terminų skaičiavimas ir dokumentų įteikimas“ teisės normos:

24.1. skundas centriniam mokesčių administratoriui turi būti paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų po to, kai mokesčių mokėtojui buvo įteiktas vietos mokesčių administratoriaus sprendimas, kurį mokesčių mokėtojas skundžia (MAĮ 152 str. 1 d.);

24.2. mokesčių mokėtojui, praleidusiam skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija (nagrinėjamu atveju – Departamentas) pripažįsta svarbiomis, šis terminas minėtos institucijos sprendimu gali būti atnaujintas (MAĮ 152 str. 3 d.);

24.3. jeigu skundo padavimo terminas yra praleistas ir mokesčių mokėtojas skundo padavimo termino neprašo atnaujinti, taip pat kai šio straipsnio [t. y. MAĮ 152 str.] nustatyta tvarka toks prašymas yra nepatenkinamas, skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam mokesčių mokėtojui (MAĮ 152 str. 5 d.);

24.4. dokumentai mokesčių mokėtojui gali būti įteikiami tokiais būdais: 1) tiesiogiai įteikiant; 2) siunčiant registruotu laišku; 3) telekomunikacijų galiniais įrenginiais; 4) viešai paskelbiant (MAĮ 164 str. 1 d. (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2112 redakcija);

24.5. registruotu laišku dokumentai siunčiami pagal mokesčių mokėtojo registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą arba mokesčių mokėtojo nurodytą adresą korespondencijai gauti; tais atvejais, kai minėtų duomenų mokesčių administratorius neturi, dokumentai siunčiami pagal atitinkamame registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą (juridiniams asmenimis – pagal juridinių asmenų registre nurodytą adresą, fiziniams asmenims – gyventojų registre nurodytą adresą); dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos (MAĮ 164 str. 3 d. (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2112 redakcija);

24.6. nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. gruodžio 11 d. (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2112 redakcija su nagrinėjamu atveju neaktualiais pakeitimais) MAĮ 164 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, buvo nustatyta, kad tais atvejais, kai dokumentų įteikti MAĮ 164 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais būdais mokesčių mokėtojui neįmanoma (mokesčių mokėtojas (jo atstovas) nerandamas arba duomenų apie mokesčių mokėtojo adresą nėra atitinkamame registre), mokesčių administratorius vietos laikraštyje (jei toks yra) ir viename iš pagrindinių Lietuvos Respublikos dienraščių du kartus ir ne trumpesniu kaip 10 dienų intervalu paskelbia pranešimą, kuriame mokesčių mokėtojui (jo atstovui) per nustatytą terminą (ne trumpesnį kaip 5 dienos nuo pranešimo paskelbimo) pasiūloma atvykti pas mokesčių administratorių atsiimti atitinkamo dokumento MAĮ 164 straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu; jeigu mokesčių mokėtojas nustatytu terminu neatvyksta, dokumentas laikomas įteiktu minėto pranešimo antrą kartą paskelbimo spaudoje dieną;

24.7. nuo 2010 m. gruodžio 11 d. įsigaliojo ginčui aktualūs MAĮ 164 straipsnio 5 dalies (2010 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. XI-1159 redakcija) pakeitimai, pagal kuriuos nustatyta, kad tais atvejais, kai dokumentų įteikti MAĮ 164 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais būdais mokesčių mokėtojui neįmanoma (mokesčių mokėtojas (jo atstovas) nerandamas arba duomenų apie mokesčių mokėtojo adresą nėra atitinkamame registre), mokesčių administratorius VMI interneto svetainėje (www.vmi.lt) paskelbia pranešimą, kuriame mokesčių mokėtojui (jo atstovui) per nustatytą terminą (ne trumpesnį kaip 5 dienos nuo pranešimo paskelbimo dienos) pasiūloma atvykti pas mokesčių administratorių atsiimti atitinkamo dokumento MAĮ 164 straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu; jeigu mokesčių mokėtojas per nustatytą terminą neatvyksta, dokumentas laikomas įteiktu minėto pranešimo paskelbimo VMI interneto svetainėje dieną;

24.7.1. šis pakeitimas atliktas, nustačius, kad anksčiau nustatytas dokumentų įteikimas viešo paskelbimo spaudoje būdu neefektyvus, tokių skelbimų kaštai yra gana dideli, bei juo siekta supaprastinti dokumentų įteikimo mokesčių mokėtojams tvarką (2010 m. spalio 15 d. Aiškinamasis raštas Nr. XIP-2538);

25. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad MAĮ 164 straipsnyje įtvirtinti dokumentų įteikimo terminai padeda įgyvendinti operatyvų mokestinių ginčų procesą, užtikrinti valstybės interesą gauti savo mokestines pajamas laiku ir nustatyto dydžio (žr., pvz., 2005 m. lapkričio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-1670/2005; 2011 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-785/2011; 2013 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-429/2013);

25.1. dokumentų įteikimą reglamentuojančios X skyriaus nuostatos taikomos visiems mokesčių administratoriaus mokesčių įstatymų nustatyta tvarka siunčiamiems dokumentams, kuriais įforminami mokesčių administratoriaus sprendimai ar veiksmai (MAĮ 165 str. 2 d. (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2112 redakcija).

26. Remiantis bylos medžiaga, nustatyta, kad Kauno teritorinės muitinės 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimas pareiškėjui 2020 m. gruodžio 29 d. buvo išsiųstas registruotu paštu pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu, dėl kurio ginčo nėra ir kuris nurodytas paties pareiškėjo teiktuose procesiniuose dokumentuose. Siunta grįžo Kauno teritorinei muitinei, nes pareiškėjas „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Buvo nuspręsta pareiškėjui Kauno teritorinės muitinės 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimą įteikti dar kartą kitu būdu – VMI interneto svetainėje (www.vmi.lt) paskelbiant pranešimą. VMI interneto svetainėje 2021 m. vasario 19 d. buvo paskelbtas pranešimas, kuriuo pareiškėjas (jo atstovas) kviečiamas atvykti iki 2021 m. kovo 3 d. (terminas ilgesnis nei 5 dienos nuo pranešimo paskelbimo dienos) į Vilniaus teritorinės muitinės Mokesčių apskaitos ir išieškojimo skyrių atsiimti, be kita ko, Kauno teritorinės muitinės 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimą. Pareiškėjas iki 2021 m. kovo 1 d. neatvyko į Vilniaus teritorinės muitinės Mokesčių apskaitos ir išieškojimo skyrių ir neatsiėmė, be kita ko, Kauno teritorinės muitinės 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimo.

27. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant iki 2010 m. gruodžio 11 d. galiojusios MAĮ 164 straipsnio 5 dalies nuostatas dėl dokumentų įteikimo skelbiant spaudoje, suformuota praktika, kad situacija, kai mokesčių administratorius savo priimtą sprendimą teikia du kartus – pirma, siunčiant registruotu paštu, antra, viešai paskelbiant [spaudoje], turi būti vertinama mokesčio mokėtojo naudai tuo aspektu, jog tokiu atveju mokesčių administratoriaus sprendimas laikomas įteiktu mokesčių mokėtojui, apie tai jam viešai paskelbiant MAĮ 164 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka (žr., pvz., 2010 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-299/2010; 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-444/2010; 2011 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-785/2011, paskelbtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 7 d. aprobuotame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant mokesčių administravimą reglamentuojančias teisės normas, apibendrinime (II dalis).

28. Įvertinus, kad nuo 2010 m. gruodžio 11 d. įsigaliojusiu MAĮ 164 straipsnio 5 dalies pakeitimu, kuriuo, kaip minėta, buvo siekiama supaprastinti dokumentų įteikimo mokesčių mokėtojams tvarką, buvo pakeista tik paskelbimo būdo forma, darytina išvada, kad anksčiau suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aiškinant ir taikant iki 2010 m. gruodžio 11 d. galiojusią MAĮ 164 straipsnio 5 dalį, išlieka aktuali, aiškinant ir taikant ir nuo 2010 m. gruodžio 11 d. galiojančios MAĮ 164 straipsnio 5 dalies turinį nagrinėjamo ginčo kontekste.

29. Atsižvelgusi į tai ir aptartą imperatyvaus pobūdžio teisinį reguliavimą įvertinusi nustatytų bylos aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija nenustatė pagrindų nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui Kauno teritorinės muitinės 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimas laikomas įteiktu 2021 m. vasario 19 d., t. y. pranešimo paskelbimo VMI interneto svetainėje dieną. Išvadai dėl Kauno teritorinės muitinės 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimo įteikimo viešo paskelbimo būdu, skelbiant pranešimą VMI interneto svetainėje, teisiškai nereikšmingos pareiškėjo nurodomos aplinkybės ir argumentai, susiję su vėlesniu faktiniu Kauno teritorinės muitinės 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimo įteikimu pareiškėjo atstovui.

30. Atsižvelgus į tai, taip pat remiantis bylos medžiaga ir nustačius, dėl ko nėra ginčo, kad pareiškėjas skundą dėl Kauno teritorinės muitinės 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimo panaikinimo Departamentui privaloma ikiteismine mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarka padavė 2021 m. gegužės 13 d. (gautas 2021 m. gegužės 14 d.), darytina išvada, kad, kaip teisingai konstatavo Departamentas ir pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas praleido MAĮ 152 straipsnio 1 dalyje ir Kauno teritorinės muitinės 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nustatytą apskundimo terminą, kuris suėjo 2021 m. kovo 12 d. (MAĮ 162 str. 6 d.).

31. Nustačius, kad pareiškėjui Kauno teritorinės muitinės 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimas įteiktas vienu iš MAĮ 164 straipsnyje įtvirtintu dokumentų įteikimo būdu, aktualus ne tik aptartas reglamentavimas dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, bet ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, jog visi MAĮ 164 straipsnyje įtvirtinti [dokumentų įteikimo] terminai yra atnaujinamieji; mokesčių mokėtojui, praleidusiam skundo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, yra garantuojama reali galimybė ginti savo teises, pateikiant prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą (MAĮ 152 str. 3 d.) (žr., pvz., 2005 m. lapkričio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-1670/2005; 2011 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-785/2011).

32. Taigi, praleidęs terminą skundui paduoti, mokesčių mokėtojas turi realią galimybę atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, jeigu įrodo, kad šį terminą praleido dėl svarbių priežasčių.

33. Šiuo aspektu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad: būtina sąlyga atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti yra tai, jog turi egzistuoti svarbios priežastys, kurios sutrukdė mokesčių mokėtojui nustatytu laiku paduoti skundą; MAĮ nėra pateiktas sąrašas aplinkybių, kurioms esant būtų suteikta galimybė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti – tai ikiteisminei mokestinį ginčą nagrinėjančiai institucijai įstatymų leidėjo suteikta diskrecija; viešojo administravimo subjektas [t. y. ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija], atsižvelgdamas į pateiktus įrodymus, nurodytas aplinkybes, vertina, ar yra pakankamas pagrindas suteikti teisę, kuria nepasinaudota per nustatytą laiką, t. y. teisę apskųsti mokesčių administratoriaus sprendimą ir taip pradėti mokestinį ginčą; toks vertinimas turi būti atliekamas pagal vidinį viešojo administravimo subjekto [t. y. ikiteisminės mokestinių ginčų nagrinėjančios institucijos] įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu visų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, paisant administracinių teismų formuojamos praktikos šios kategorijos arba analogiškose bylose (žr., pvz., 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1154/2010; 2014 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1488/2014; 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3590-575/2016); svarbiomis termino praleidimo priežastimis yra pripažįstamos tokios aplinkybės, kurios asmeniui sudaro kliūtis laiku įgyvendinti savo valią atlikti tam tikrus veiksmus; paprastai tokios aplinkybės yra objektyvaus pobūdžio ir nepriklauso nuo asmens valios (pvz., fizinio asmens sunki liga, kitų asmenų veikla, ribojanti asmens veiksmų laisvę, valią, neraštingumas ir pan.); sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, taip pat yra atsižvelgiama į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi per protingą laiko tarpą; vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai;

šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-757/2010; 2017 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1243-438/2017).

34. Remiantis bylos medžiaga, nustatyta, kad Departamento 2021 m. birželio 15 d. sprendimu pareiškėjui nustačius terminą 2021 m. gegužės 13 d. skundo trūkumams pašalinti, pareiškėjas padavė Departamentui 2021 m. liepos 14 d. prašymą (gautas 2021 m. liepos 17 d.), kuriame, be kita ko, prašė jame nurodytas aplinkybes laikyti svarbiomis ir dėl jų atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Departamentas, be kita ko, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes (pareiškėjas negavo Kauno teritorinės muitinės 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimo nei paštu, nei elektroniniu paštu, nei kitomis telekomunikacinėmis priemonėmis, VMI interneto svetaine naudojosi tik 2019 metais, vėliau ir šiuo metu ja nesinaudojo ir nesinaudoja, nes neturi poreikio), 2021 m. rugpjūčio 20 d. sprendime konstatavo, kad šios aplinkybės nėra svarbios, nenustatytas pareiškėjo rūpestingumas, suinteresuotumas, noras objektyviai ir operatyviai išspręsti kilusį ginčą. Pirmosios instancijos teismas iš esmės pritarė tokiai Departamento pozicijai, konstatavęs, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra subjektyvaus pobūdžio, papildomai nurodęs ir tai, jog pareiškėjas, net ir faktiškai apie Kauno teritorinės muitinės 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimą sužinojęs 2021 m. balandžio 4 d., skundą Departamentui padavė tik 2021 m. gegužės 13 d., t. y. irgi praleidęs MAĮ 152 straipsnio 1 dalyje nustatytą apskundimo terminą.

35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės ir toliau laikosi pozicijos, kad, tai, jog jis negavo Kauno teritorinės muitinės 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimo nei vienu iš minėtų dokumentų įteikimo būdų yra svarbi priežastis, nes nepriklauso nuo jo valios.

36. Teisėjų kolegija, aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinusi nagrinėjamu atveju nustatytas aplinkybes, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjas neįrodė svarbių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

37. Pirma, pareiškėjas jokiais objektyviais įrodymais nepaneigė byloje esančių rašytinių įrodymų apie Kauno teritorinės muitinės 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimo įteikimą siunčiant registruotu laišku. Kaip minėta, byloje nėra ginčo, kad minėtas sprendimas buvo išsiųstas teisingu pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu. Todėl aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas negavo Kauno teritorinės muitinės 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimo registruotu laišku, laikytina subjektyvia.

38. Nuo 2004 m. gegužės 1 d. MAĮ nustatyta mokesčių mokėtojų pareiga atlikti kitas MAĮ ir kituose įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose numatytas pareigas (MAĮ 40 str. 10 p. (2004 m. balandžio 13 d. Nr. įstatymo IX-2112 redakcija); 11 p. (2012 m. birželio 19 d. įstatymo Nr. XI-2078 redakcija); 13 p. (2015 m. lapkričio 19 d. įstatymo Nr. XII-2038 redakcija), 14 p. (2021 m. gegužės 13 d. įstatymo Nr. XIV-293 redakcija). Todėl MAĮ 164 straipsnio 5 dalyje nustačius, kad mokesčių administratorių dokumentai (sprendimai) gali būti teikiami skelbiant viešai (anksčiau – spaudoje, nagrinėjamu atveju – VMI interneto svetainėje), darytina išvada, kad tokiu būdu nustatyta „kita“ mokesčių mokėtojų pareiga šiuo aspektu tikrinti VMI interneto svetainę, siekiant užtikrinti operatyvumą įvairiose mokesčių administravimo procedūrose, kuriose priimami atitinkami mokesčių administratorių sprendimai.

39. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad aplinkybę, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas negavo Kauno teritorinės muitinės 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimo viešo paskelbimo metu, nulėmė paties pareiškėjo savanoriškas ir, kaip matyti, nepagrįstas pasirinkimas netikrinti VMI interneto svetainės aptariamu aspektu. Todėl ši aplinkybė laikytina priklausanti nuo pareiškėjo valios.

40. Nagrinėjamu atveju pats pareiškėjas nurodo, kad apie tai, jog priimtas Kauno teritorinės muitinės 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimas, sužinojo 2021 m. balandžio 4 d. Tačiau pareiškėjas pats nesikreipė į mokesčių administratorių, prašydamas jam pateikti minėtą sprendimą. Pareiškėjo atstovas advokatas į Kauno teritorinę muitinę dėl Kauno teritorinės muitinės 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimo pateikimo kreipėsi tik 2021 m. balandžio 20 d. (gauta 2021 m. balandžio 22 d.), t. y. daugiau nei po pusės apskundimo termino, nustatyto MAĮ 152 straipsnio 1 dalyje. Nors ir sprendžiant dėl praleisto termino atnaujinimo yra reikšminga, kada mokesčių mokėtojas realiai susipažino su jo atžvilgiu priimto mokesčių administratoriaus sprendimu, jame išdėstytais motyvais. Tačiau šiuo aspektu pareiškėjas šiuo konkrečiu atveju nepateikė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių Departamentui skundas buvo paduotas tik 2021 m. gegužės 13 d. Be to, mokestinės prievolės muitinėje klausimas pareiškėjui buvo žinomas kur kas anksčiau (Kauno teritorinės muitinės 2013 m. vasario 20 d. sprendimas; Departamento 2013 m. balandžio 12 d. sprendimas).

41. Atsižvelgusi į skundžiamo Kauno teritorinės muitinės 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimo turinį, teisinių santykių, iš kurių keliamas mokestinis ginčas, pobūdį, įvertinusi tai, kas aptarta ir nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju sprendimas atnaujinti terminą skundui paduoti būtų nepagrįstas, nes, kaip nustatyta, pareiškėjo nurodytos skundo padavimo termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio, išimtinai priklausančios nuo pareiškėjo valios ir atitinkamo elgesio modelių, ir nepagrįstai pakenktų susiklosčiusių teisinių santykių stabilumui.

42. Kiti pareiškėjo skundo ir apeliacinio skundo argumentai, sprendžiant klausimą dėl to, ar terminas skundui dėl Kauno teritorinės muitinės 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimo, paduoti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių iš esmės nekeistų šioje teismo nutartyje padarytų išvadų, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma.

43. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. I. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan