98c611d7-e082-4d8b-8353-723f014346d6 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1S-286-870/2023

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.7.2.6; 2.5.19

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų AuÅ¡ros Bielskės, Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Justo Namavičiaus, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo A. P. (A. P.) skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 3 d. nutarties, kuria netenkintas Lietuvos kalėjimų tarnybos PravieniÅ¡kių 2–ojo kalėjimo teikimas dėl nuteistajam A. P. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta asmens bylos medžiaga ir iÅ¡nagrinėjusi skundÄ ,

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apygardos teismo 2001 m. vasario 22 d. nuosprendžiu A. P. (toliau – ir A. P.) pripažintas kaltu pagal 1961 m. baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 3 dalį, 272 straipsnio 3 dalį, 272 straipsnio 3 dalį, 105 straipsnio 5, 7, 8, 12, 13 punktus, ir, vadovaujantis BK 42 straipsnio 1 dalimi, nuteistas subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme su viso turto konfiskavimu. Ši bausmė, vadovaujantis 1961 m. BK 43 straipsnio 1 ir 5 dalimis, subendrinta su Kretingos rajono apylinkės teismo 1996 m. kovo 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas iki gyvos galvos su viso turto konfiskavimu.

1.1. Klaipėdos apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartimi 1961 m. BK 271 straipsnio 3 dalis perkvalifikuota į 2000 m. BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, 1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalis perkvalifikuota į 2000 m. BK 180 straipsnio 2 dalį ir paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, 1961 m. BK 272 straipsnio 3 dalis perkvalifikuota į 2000 m. BK 180 straipsnio 3 dalį ir paskirta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė, 1961 m. BK 105 straipsnio 5, 7, 8, 12, 13 punktai perkvalifikuoti į 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalies 1, 6, 9, 11 punktus ir paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Vadovaujantis 2000 m. BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 3 punktu, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Vadovaujantis 2000 m. BK 64 straipsnio 1, 5 dalimis, ši bausmė subendrinta su Kretingos rajono apylinkės teismo 1996 m. kovo 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

2. Kauno apygardos teisme 2023 m. birželio 28 d. buvo gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos PravieniÅ¡kių 2–ojo kalėjimo teikimas dėl nuteistajam A. P. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę.

3. Kauno apygardos teismas 2023 m. spalio 3 d. nutartimi netenkino Lietuvos kalėjimų tarnybos PravieniÅ¡kių 2–ojo kalėjimo teikimo dėl nuteistajam A. P. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę. SkundžiamÄ nutartį priėmęs teismas konstatavo, kad, nors Å¡iuo metu stebima nuteistojo pažanga, tačiau ji nesudaro pagrindo spręsti, kad A. P. paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitus į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę bus pasiekti bausmės tikslai. Apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistajam nustatoma nusikalstamo elgesio rizika iÅ¡liko vidutinė, jo atžvilgiu vis dar iÅ¡lieka dinaminiai kriminogeniniai rizikos veiksniai, be to, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaiÅ¡tingas, kadangi jis anksčiau 10 kartų pažeidė vidaus tvarkos taisykles, nusikalto ne pirmÄ kartÄ , kas suponuoja griežtesnį su nuteistojo elgesiu viso bausmės atlikimo metu, jo mÄ stymo, požiÅ«rio pokyčiais susijusių aplinkybių vertinimÄ .

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Nuteistasis A. P. praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 3 d. nutartį panaikinti ir jam paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę.

4.1. Skunde nuteistasis nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė draudimo bausti antrÄ kartÄ ir teisėtų lÅ«kesčių principus, kadangi nepagrįstai vertino Å¡iuo metu jau negaliojančias drausmines nuobaudas. Nuteistasis nurodo, kad Å¡ios drausminės nuobaudos yra įvykdytos, pažeidimai padaryti tuo metu, kai neegzistavo galimybė laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, dėl ko A. P. nebuvo motyvuotas elgtis teigiamai. Be to, liko neįvertina tai, kad bausmę atliekantis nuteistasis Å¡iuo metu elgiasi nepriekaiÅ¡tingai, už kÄ buvo 21 kartÄ paskatintas.

4.2. Skunde akcentuojama ir tai, kad nuteistasis pataisos įstaigoje dirba, mokosi, palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais, daugiau nei 25 metus atlieka laisvės atėmimo bausmę, dėl padarytos nusikalstamos veikos galisi ir Å¡ios aplinkybės, pasak skundo autoriaus, suteikia pagrindÄ pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę. Nepaisant teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių, teismas jau ketvirtÄ kartÄ atsisako tenkinti pataisos įstaigos teikimÄ , taip atimdamas iÅ¡ nuteistojo viltį iÅ¡eiti į laisvę.

5. Atsiliepimų į skundÄ bei pareiÅ¡kimų dėl nuÅ¡alinimo ar kitų praÅ¡ymų negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. P. skundas atmetamas.

6. AukÅ¡tesnysis teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, skundžiamos nutarties motyvais, nuteistojo skundo argumentais, daro iÅ¡vadÄ , kad apygardos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, reikÅ¡mingas sprendžiant bausmę vykdančios institucijos teikimÄ , ir pagrįstai konstatavo, jog skundžiamoje nutartyje aptartų aplinkybių visuma rodo, kad Å¡iuo metu dar nėra pagrindo A. P. paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne mažiau kaip dvideÅ¡imt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti laisvės atėmimo vietų įstaigai praÅ¡ymÄ dėl kreipimosi į teismÄ , kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė bÅ«tų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Pagal BK 51 straipsnio 2 dalį, nuteistajam atlikus dvideÅ¡imt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimÄ dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir iÅ¡sprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimÄ . Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali bÅ«ti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu deÅ¡imt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimÄ , teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ , nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar paÅ¡alino reikÅ¡mingÄ padarytos žalos dalį ir įsipareigoja jÄ visiÅ¡kai atlyginti ar paÅ¡alinti.

8. IÅ¡ aptarto teisinio reguliavimo seka, kad teismas, atsižvelgęs į jame nustatytas sÄ lygas, gali, bet neprivalo, pakeisti nuteistajam paskirtÄ laisvės atėmimÄ iki gyvos galvos terminuotu laisvės atėmimu. Nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė Å¡velninama, jeigu Å¡is asmuo atitinka nurodytus formalius reikalavimus (atliko daugiau nei dvideÅ¡imt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės) ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus jam Å¡velnesnę bausmę. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumÄ atskleidžiančius duomenis, jo požiÅ«rį į padarytus nusikaltimus, bÅ«tina įsitikinti, kad toks asmuo yra padaręs pozityvias iÅ¡vadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų padarinių, yra motyvuotas laikytis įstatymų, gyvenimiÅ¡kų tikslų siekti teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis. Nors nuteistasis ir atitinka formalųjį Å¡io instituto taikymo kriterijų (yra atlikęs daugiau nei dvideÅ¡imt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės), A. P. motyvacija bei pastangos koreguoti savo elgesį Å¡ioje jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo stadijoje, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra ilgalaikės, kad Å¡iuo metu suteiktų pagrindÄ jam skirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti Å¡velnesne, terminuoto laisvės atėmimo bausme.

9. Nuteistasis laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pradėjo atlikti 1998 m. rugsėjo 16 d., iki 2010 m. kovo 24 d. bausmę atliko LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Å iuo metu A. P. laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis, dalyvauja įvairiose specialistų organizuojamose pozityvaus užimtumo veiklose. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis mokėsi, įgijo vidurinį iÅ¡silavinimÄ , kelias specialybes, nuo 2020 m. sausio 6 d. dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai kaip kultÅ«ringas, stropus, pareigingas darbuotojas, palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais, yra ne kartÄ skatintas. Taigi, nuteistasis iÅ¡naudoja galimybes dirbti ir tobulėti įvairiose srityse, yra motyvuotas įgyti žinias, kurios reikÅ¡mingai padėtų išėjimo į laisvę atveju. Tai rodo A. P. elgesio pokyčius teigiama linkme. Tačiau vien tik Å¡ios teigiamai nuteistÄ jį apibÅ«dinančios aplinkybės, atsižvelgiant ir į tai, jog nusikalstama veika, už kurios padarymÄ nuteistajam skirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, susijusi su siekiu gauti finansinės naudos, o nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaiÅ¡tingas, nesuteikia neabejotino pagrindo manyti, jog pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę į terminuotÄ ir išėjus į laisvę jis savo tikslų bei finansinės gerovės sieks teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis.

10. Greta teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių yra vertinami ir kiti, nuteistojo asmenybę ir pavojingumÄ apibÅ«dinantys, duomenys. Viena iÅ¡ įstatyme numatytų aplinkybių, reikÅ¡mingų sprendžiant klausimÄ dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, yra nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nustatant nusikalstamo elgesio rizikÄ paprastai yra remiamasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu, naudojant OASys metodikÄ . IÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad paskutinio vertinimo, atlikto 2023 m. gegužės 31 d., metu A. P. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Pažymėtina, kad vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo nustatyta ir ankstesnių vertinimų metu (2020 m. spalio 29 d. ir 2022 m. gegužės 2 d.), todėl darytina iÅ¡vada, kad nuteistojo daroma pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad leistų konstatuoti, jog paskyrus jam terminuotÄ laisvės atėmimÄ bausmės tikslai bus pasiekti. Nors vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika savaime neeliminuoja galimybės pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę į terminuotÄ laisvės atėmimÄ , tačiau Å¡io instituto taikymas iÅ¡ nuteistojo asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ dėl tolesnio, iÅ¡imtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi bÅ«ti analizuojama itin atidžiai.

11. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 2023 m. gegužės 31 d. Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis A. P. jau daugiau kaip 25 metus atliekančiam laisvės atėmimo bausmę ir vykdančiam socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, vis dar iÅ¡skiriamas ne vienas nuteistojo asmenybę neigiamai apibÅ«dinantis kriminogeninis rizikos veiksnys: kriminalinė istorija (2-3 teistumai); pirmasis teistumas jauname amžiuje (iki 18 m.); smurtinio elgesio istorija; bÅ«dingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas; lygtinio paleidimo sÄ lygų pažeidimas; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgÅ«džių; priežiÅ«ros/apribojimų pažeidimai. Be statinių kriminogeninių rizikos veiksnių, kurių nuteistasis savo elgesiu negali keisti, nustatyti ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (tinkamų problemų sprendimo įgÅ«džių stoka ir priežiÅ«ros/apribojimų pažeidimai), kas sustiprina teisėjų kolegijos įsitikinimÄ , kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vis dar gali bÅ«ti mažinama paties nuteistojo pastangomis, pavyzdžiui, nedarant naujų drausminių nusižengimų, taip pat sistemingai ugdant problemų sprendimo įgÅ«džius, todėl teigti, kad nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės suÅ¡velninimui, Å¡iuo metu dar nėra pagrindo.

12. Nustatyti kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumÄ . Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibÅ«dinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingÄ reikÅ¡mę turi konkretÅ«s nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti Å¡ių kriminogeninių veiksnių įtakÄ galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad, įvertinus nustatytų kriminogeninių veiksnių skaičių, A. P. asmens bylos medžiagÄ , teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės suÅ¡velninimui, Å¡iuo metu dar nėra pagrindo. Nuteistasis turi kritiÅ¡kai įvertinti jo socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenis ir dėti maksimalias pastangas, kad nuo jo priklausantys dinaminiai veiksniai, vertinant jo nusikalstamo elgesio rizikÄ , dar labiau sumažėtų arba visiÅ¡kai iÅ¡nyktų ir leistų teismui manyti, jog ateityje, paleidžiant nuteistÄ jį į laisvę, Å¡i rizika bus tokia maža, jog teismas bus tikras, kad nuteistasis A. P. nėra pavojingas visuomenei. IÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad nuo 2023 m. kovo 21 d. nuteistasis lanko Elgesio keitimo terapijÄ ir tinkamas Å¡ios socialinės reabilitacijos programos įgyvendinimas padės nuteistajam dar labiau sumažinti jam nustatomÄ pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , todėl nuteistojo pataisos procesas yra vis dar tęsiamas.

13. Kartu sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, jog nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaiÅ¡tingas. Sprendžiant klausimÄ dėl bausmės iki gyvos galvos pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, neabejotinai bÅ«tina įvertinti ir nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Å iame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad asmens elgesio bei mÄ stysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgÄ laikotarpį vykstantis procesas, todėl bÅ«tina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu.

Bausmės atlikimo pradžioje A. P. buvo apibÅ«dinamas kaip lengvabÅ«diÅ¡kas, pasitikintis savo jėgomis, nepalankiose situacijose galintis bÅ«ti konfliktiÅ¡kas, nesavikritiÅ¡kas savo elgesiui ir pasaulėžiÅ«rai. Kaip matyti iÅ¡ nuteistojo asmens byloje esančių duomenų, 1998 – 2012 m. jis buvo charakterizuojamai tik patenkinamai. Skunde ir pats nuteistasis pripažįsta, kad iki įstatymo, numatančio galimybę laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme, įsiteisėjimo jis nebuvo motyvuotas elgtis tinkamai, kas taipogi atitinkamai charakterizuoja nuteistojo požiÅ«rį į jam taikomÄ priežiÅ«rÄ .

Pažymėtina, kad iÅ¡ pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus matyti, kad paskutinį kartÄ drausmine tvarka nuteistasis buvo baustas 2013 metais, taigi, didžiÄ jÄ laisvės atėmimo bausmės atlikimo dalį nuteistojo elgesys nebuvo disciplinuotas. Nuteistasis per visÄ bausmės atlikimo laikotarpį 10 kartų pažeidė nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, 6 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis. Pas nuteistÄ jį ne kartÄ buvo rasti draudžiami daiktai. Nors visos Å¡ios nuobaudos Å¡iuo metu nėra galiojančios, tačiau Å¡i aplinkybė, kartu įvertinus tai, kad apribojimų pažeidimai yra nurodytas kaip vienas iÅ¡ nuteistojo dinaminių kriminogeninių veiksnių, patvirtina, kad nuteistasis pataisos įstaigoje nesielgė nepriekaiÅ¡tingai, o tai atitinkamai charakterizuoja jo asmenybę.

Nors nuteistasis skunde aukÅ¡tesnės instancijos teismui nurodė, kad apygardos teismas, dar kartÄ vertindamas jam paskirtas drausmines nuobaudas, pažeidė draudimo bausti antrÄ kartÄ ir teisėtų lÅ«kesčių principus, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡velnesnės bausmės nei laisvės atėmimas iki gyvos galvos paskyrimas nėra paskatinamoji priemonė, skiriama nuteistajam už nepriekaiÅ¡tingÄ elgesį, galiojančių nuobaudų neturėjimÄ , iniciatyvÄ ar aktyvų dalyvavimÄ socialinės reabilitacijos programose, stropų darbÄ ar mokymÄ si.

Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas terminuoto laisvės atėmimo bausme gali bÅ«ti taikomas tik nustačius maksimalias nuteistojo pastangas koreguoti savo elgesį tinkama linkme, taip pat ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę, o išėjęs į laisvę nuteistasis ir toliau iÅ¡laikys savo pozityvų elgesį ir savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis.

14. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad Å¡is teistumas A. P. nėra pirmasis. Nuteistasis pirmÄ kartÄ nusikalto bÅ«damas nepilnametis. Anksčiau jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, vėliau taikytas lygtinis paleidimas, tačiau teismo jam parodyto pasitikėjimo A. P. praeityje nepateisino. Praėjus vos kelioms savaitėms nuo taikomo lygtinio paleidimo pradžios, nuteistasis padarė nusikaltimÄ , už kurį jam buvo paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Pažymėtina, kad A. P. daromi nusikaltimai sunkėjo, jam bÅ«dingas nusikaltimų modelis. Å iuo metu laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę jis atlieka už kelių nusikalstamų veikų padarymÄ , tarp jų ir už labai sunkų nusikaltimÄ Å¾mogaus gyvybei, t. y. tyčinį dviejų žmonių (vienas jų – mažametis) nužudymÄ , įvykdytÄ dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, veikiant bendrininkų grupe. Nuteistojo veiksmai nusikalstamos veikos padaryme buvo aktyvÅ«s, jis sudavė daugybinius smÅ«gius peiliu, taip nužudydamas nukentėjusiuosius. Bylos nagrinėjimo metu A. P. savo kaltę pripažino tik iÅ¡ dalies. A. P. padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dis, jo ankstesnis teistumas neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų eilės nusikalstamų veikų pavojingumÄ visuomenei. Nors Å¡ios aplinkybės ir negali bÅ«ti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti nuteistajam Å¡velninti paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, tačiau, tiek, kiek jos atskleidžia A. P. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangÄ (ar jos nebuvimÄ ) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų bÅ«ti sumenkinamos.

15. Daryti prieÅ¡ingos iÅ¡vados teisėjų kolegijai neleidžia ir nustatyti apsauginiai veiksniai, galintys sulaikyti A. P. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo – patvirtinta gyvenamoji vieta ir palaikomi socialiniai ryÅ¡iai su artimaisiais. Pažymėtina, kad Å¡ios aplinkybės egzistavo ir nuteistajam darant nusikalstamas veikas, tačiau nuo nusikaltimų darymo jo nesustabdė, todėl nustatyti apsauginiai veiksniai neatsveria identifikuotų kriminogeninių veiksnių. Tęsiant paskirtos bausmės atlikimÄ , nuteistasis turi stengtis formuoti naujus apsauginius veiksnius, kurie galėtų pagerinti nuteistojo resocializacijÄ ir sumažinti nusikalstamų veikų recidyvo rizikÄ .

16. Kaip jau minėta, įstatymas įpareigoja teismÄ , svarstant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumÄ aplinkybių, leidžiančių nuteistajam Å¡velninti bausmę. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visÄ nuosprendžiu jam paskirtÄ bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Å iuo atveju nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę yra iÅ¡imtis, kuri turi bÅ«ti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nepriekaiÅ¡tingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad trumpesnis (Å¡iuo atveju terminuotas) bausmės atlikimo laikas leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad bausmės paskyrimas ir jos atlikimas yra kompleksiniai procesai, o bausmės tikslai realiai užtikrinami tik jÄ atliekant ir tÄ darant tinkamai, todėl ir jos atlikimo procese, sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, į Å¡ias aplinkybes privalu atsižvelgti. Vienas iÅ¡ bausmės tikslų taip pat yra kaltininko nubaudimas. Tai reiÅ¡kia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip bÅ«tų iÅ¡kreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Nagrinėjamu atveju nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jį charakterizuojantys duomenys, ankstesnis lygtinio paleidimo sÄ lygų pažeidimas, iÅ¡liekantys kriminogeniniai rizikos veiksniai dar neleidžia daryti neabejotinos iÅ¡vados, jog nuteistajam A. P. sutrumpinus paskirtos laisvės atėmimo laikÄ , bÅ«tų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

nuteistojo A. P. (A. P.) skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 3 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Aušra Bielskė

Virginija Liudvinavičienė

Justas Namavičius