98c46bed-da77-4106-9db3-e9fc7a06adb7 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-898-180-2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01191-2014-4Procesinio sprendimo kategorija 110.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 23 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė PiÅ¡kinaitė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo E. Å . atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 6 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. 2-6-881/2015 pagal ieÅ¡kovo E. Å . ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Mažoji architektÅ«ra“ ir S. R. dėl avansinio mokėjimo ir delspinigių priteisimo iÅ¡ dalies pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas E. Å . ieÅ¡kiniu atsakovams UAB ,,Mažoji architektÅ«ra“ ir S. R. praÅ¡o priteisti 363 880 Lt (268 000 Lt avansinių mokėjimų ir 95 880 Lt delspinigių), taip pat 5 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.IeÅ¡kinio reikalavimui užtikrinti ieÅ¡kovas prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti reikalavimo dydžio atsakovų turtÄ .Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 3 d. nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ tenkino – areÅ¡tavo atsakovų nekilnojamÄ jį ir/ar kilnojamÄ jį turtÄ , nevirÅ¡ijant 363 880 Lt, o turto nesant ar esant nepakankamai – atsakovų lėšas.Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi netenkino atsakovų praÅ¡ymo pakeisti laikinÄ sias apsaugos priemones ir areÅ¡tuoti konkretų atsakovų turtÄ â€“ sklypÄ ir namÄ .

Atsakovas S. R. pateikė praÅ¡ymÄ panaikinti jo atžvilgiu byloje pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, paaiÅ¡kinęs, kad jam pareikÅ¡tas ieÅ¡kinio reikalavimas nėra tikėtinai pagrįstas. Be to, pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones, buvo areÅ¡tuotos ne tik jo, bet ir jo sutuoktinės lėšos. IeÅ¡kovas teigė, kad laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti taikomos vadovaujantis ekonomiÅ¡kumo, teisingumo ir proporcingumo principais, atsižvelgiant ne tik į kreditoriaus, bet ir pagrįstus skolininko interesus, jo turtinę padėtį, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmes skolininkui bei kitiems su skolininko veikla susijusiems asmenims.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 6 d. nutartimi atsakovo S. R. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo tenkino iÅ¡ dalies – pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, leidęs atsakovui S. R. iÅ¡ areÅ¡tuotų lėšų naudotis darbo užmokesčiu ar kitomis darbo užmokesčiui prilyginamomis pajamomis. KitÄ teismo nutarties dalį paliko nepakeistÄ . Teismas sprendė, kad visiÅ¡ko laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindo atsakovas neįrodė.

Byloje neįrodyta, kad iÅ¡nyko bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė ar aplinkybės, susijusios su atsakovo laidavimu, nuo 2014 m. birželio 3 d. nutarties priėmimo pasikeitė. Atsakovo argumentai dėl preliminaraus ieÅ¡kinio nepagrįstumo nėra naujos aplinkybės, paneigiančios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinumÄ . Be to, teismas pažymėjo, kad sprendžiant visus su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu susijusius klausimus, ginčas iÅ¡ esmės nenagrinėjamas.Teismas pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiÅ¡kumo, proporcingumo principais.

Teisingumo principas įpareigoja teismÄ iÅ¡laikyti proceso Å¡alių interesų pusiausvyrÄ . Proporcingumo principas reiÅ¡kia, kad teismas turėtų įvertinti tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iÅ¡ jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Teismų praktikoje visuotinai pripažįstama, kad nurodytų principų laikymÄ si, be kita ko, užtikrina leidimas fiziniam asmeniui iÅ¡ areÅ¡tuotų lėšų naudotis darbo užmokesčiu ar darbo užmokesčiui prilyginamomis pajamomis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas E. Å . praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartį panaikinti. Esminiai atskirojo skundo argumentai:1. Atsakovo praÅ¡ymas panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones nebuvo grindžiamas naujomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindÄ pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartį.2. Atsakovas apskritai nenurodė, kaip pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės varžo jo interesus, o teismas skundžiamoje nutartyje deklaratyviai vadovavosi teismų praktika, leidžiančia asmeniui, kurio atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, naudotis darbo užmokesčiu.

3. Atsakovas neprašė pakeisti vienÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę kita, o prašė jas panaikinti. Pakeitęs laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas nepagrindė vieÅ¡ojo intereso, dėl kurio galima tÄ daryti (CPK 148 str. 5 d.). Teismas, pakeitęs laikinÄ sias apsaugos priemones, neegzistuojant vieÅ¡ajam interesui, peržengė įgaliojimų ribas.

4. Spręsdamas vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita klausimÄ , teismas turi įvertinti, ar pakeitus laikinÄ sias apsaugos priemones, nepasunkės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas. Skundžiamoje nutartyje teismas Å¡io klausimo neanalizavo. Kadangi darbo užmokestis paprastai yra pagrindinės fizinio asmens pajamos, leidus atsakovui jomis naudotis, atsakovo lėšų gali nebeužtekti teismo sprendimo įvykdymui ir bÅ«tų paneigta proceso Å¡alių interesų pusiausvyra. Atsakovai S. R. ir UAB „Mažoji architektÅ«ra“ atsiliepime praÅ¡o atskirojo skundo netenkinti, o teisėtÄ bei pagrįstÄ teismo nutartį palikti nepakeistÄ .

Vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principais skundžiama nutartimi atsakovui pagrįstai leista naudotis darbo užmokesčiu. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.Teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimus ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).

Laikinųjų apsaugos priemonių tikslas užtikrinti teismo sprendimo, tikėtina ieÅ¡kovui palankaus, realų ir tinkamÄ Ä¯vykdymÄ . Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali bÅ«ti tik pagrįstos prielaidos. Taigi jų (laikinųjų apsaugos priemonių) taikymo pagrindÄ , o kartu ir jų taikymo poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių faktinių aplinkybių numatomo palankaus ieÅ¡kovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi vadovautis ir ekonomiÅ¡kumo principu (CPK 145 str. 2 d.), ir siekti Å¡alių interesų pusiausvyros, nevaržyti asmens, kurio atžvilgiu taikomi turtiniai apribojimai, daugiau nei bÅ«tina teisėtam ieÅ¡kovo tikslui (užtikrinti ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimÄ ) pasiekti, nesuabsoliutinant tik vienos Å¡alies – ieÅ¡kovo, interesų, įvertinant teisėtus atsakovo interesus. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas asmeniui, kurio atžvilgiu jos taikomos, visuomet sukelia tam tikrus nepatogumus, apribojimus bei iÅ¡ to kylančias neigiamas pasekmes.

Atsakovo viso turto, įskaitant lėšas, areÅ¡tas ne tik kad gali sutrikdyti atsakovo įprastÄ gyvenimÄ , bet atimti galimybę patenkinti bÅ«tiniausius buitinius poreikius, todėl teismų praktikoje įprasta, kai areÅ¡tuojamos atsakovo lėšos, numatyti galimybę jomis (darbo užmokesčiu ar atitinkama suma) naudotis, kad atsakovas turėtų galimybę patenkinti bent bÅ«tiniausius asmeninius, Å¡eimos poreikius. Skundžiama nutartimi atsakovui leista naudotis darbo užmokesčiu ir jam prilyginamomis sumomis, jų nekonkretizuojant.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad toks pirmosios instancijos teismo sprendimas, neįvertinus atsakovo gaunamų pajamų ir bÅ«tinų poreikių santykio, gali pažeisti ieÅ¡kovo, siekiančio užtikrinti jam palankaus teismo sprendimo įvykdymÄ , teisėtus interesus. IÅ¡ apeliacinės instancijos teismui (teismo praÅ¡ymu) atsakovo pateiktų duomenų apie gaunamas pajamas, įprastas Å¡eimos iÅ¡laidas (poreikius), matyti, kad atsakovo ir jo sutuoktinės mėnesio pajamos (Å¡eimoje nėra iÅ¡laikomų nepilnamečių vaikų) yra apie 208,30 Eur, o UAB „Mažoji architektÅ«ra“ S. R. ir jo sutuoktinės V.

R. 2015 metų kovo – gegužės mėnesių apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis buvo tik simboliškas. Iš nurodytų vieno mėnesio 208,30 Eur šeimos pajamų 204,98 Eur yra V. R. mokama Valstybinio socialinio draudimo fondo išmoka, netekusi 60 proc. darbingumo. Be to, atsakovo šeimos, turinčios įsipareigojimų pagal dvi kredito sutartis, mėnesio minimali išlaidų suma – 1 605,98 Eur. Nors laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos dar 2014 m. birželio 3 d., šeimos įsiskolinimas pagal kredito sutartis (per mėnesį pagal abi kredito sutartis mokėtina 166,28 ir 450,70 Eur) yra 459,61 Eur ir 1 698,49 Eur.

Sprendžiant iÅ¡ neproporcingo pajamų ir iÅ¡laidų santykių, apeliacinės instancijos teismas turi pagrindÄ daryti prielaidÄ , kad atsakovas neatskleidė visų gaunamų pajamų, pateikęs neiÅ¡samius pajamas pagrindžiančius duomenis, tačiau teismas neturi galimybės gauti kitokių duomenų, todėl turi spręsti pagal pateiktus. IÅ¡ pateiktų duomenų bendros Å¡eimos pajamas – 208,30 Eur, atsakovo S. R. UAB „Mažoji architektÅ«ra“ darbo užmokestis vos keli eurai. Be abejo, tokių pajamų nepakanka patekinti net svarbiausius egzistencinius Å¡eimos narių poreikius, todėl tikslinga leisti atsakovui kiekvienÄ mėnesį naudoti didesnę sumÄ iÅ¡ areÅ¡tuotų lėšų, jÄ susiejant su Lietuvos valstybėje nustatytu vidutiniu darbo užmokesčiu.

Viešieji duomenys vidutinį darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2015 m. I ketvirtį nurodo 699,8 Eur. Toks laikinųjų apsaugos priemonių mastas nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros, nesuabsoliutina tik vienos šalies (ieškovo) interesų. Dėl atsakovo naudotinos sumos pasisakyta. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra reikšmingi. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, remdamasi Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu, n u t a r i a:Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartį pakeisti.Leisti atsakovui S. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš areštuotų lėšų naudotis darbo užmokesčiu ar kitomis darbo užmokesčiui prilyginamomis pajamomis, neviršijant 699,8 Eurų (šešių šimtų devyniasdešimt devynių eurų aštuoniasdešimt euro centų) per mėnesį.

Teisėja                                                                  Nijolė Piškinaitė