98c3fa3b-178a-4db2-a337-a4683e2eb219 · Klaipėdos apylinkės teismas

                                                                 Civilinė byla Nr. e2-5474-965/2018                                                                 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02685-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos:2.6.10.1; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.16; 3.2.6.6.1(S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 22 d.Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėja Erika TamoÅ¡aitienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų E. J. ir B.

J., atstovaujamos įstatyminio atstovo E. J., ieÅ¡kinį atsakovui I. G. (I. G.) dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovai pateikė teismui patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui, kuriuo praÅ¡o ieÅ¡kovui E. J. iÅ¡ atsakovo priteisti 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , ir ieÅ¡kovės B. J. naudai iÅ¡ atsakovo priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , taip pat ieÅ¡kovo E. J. naudai iÅ¡ atsakovo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovai praÅ¡o priimti sprendimÄ už akių, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieÅ¡kinį.Atsakovui I.

G. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – asmeniÅ¡kai, tačiau atsakovas atsiliepimo per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikė, todėl esant ieÅ¡kovų praÅ¡ymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis). Teismas k o n s t a t u o j a :              ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.Formaliai įvertinus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 28 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu atsakovas pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , BK 284 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija). Atsakovui paskirtas laisvės atėmimas 2 metams ir 10 dienų, bausmę atliekant pataisos namuose. Nuosprendžiu iÅ¡ atsakovo priteista 2460,68 Eur ekstradicijos iÅ¡laidų Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Be to, nuosprendžiu tenkintas civilinio ieÅ¡kovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys ir iÅ¡ atsakovo priteista 923,35 Eur Valstybinei ligonių kasai turtinei žalai atlyginti.

Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. kovo 15 d. nutartimi paliko pirmosios instancijos teismo apkaltinamÄ jį nuosprendį nepakeistu. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad 2015 m. kovo 28 d. apie 21 val. 30 min., E. J. (toliau - IeÅ¡kovas) einant kartu su nepilnamete dukra B. J., I. G. (toliau - Atsakovas), veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, vieÅ¡oje vietoje – netoli M. M. progimnazijos, (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, t. y. prikibo prie einančio ieÅ¡kovo, kumščiu vienÄ kartÄ sudavė jam į veidÄ , suėmęs už striukės pargriovė jį ant žemės bei su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu sudavė kojomis ieÅ¡kovui ne mažiau kaip 10 smÅ«gių į galvÄ , deÅ¡inę rankÄ ir kitas kÅ«no vietas.

IeÅ¡kovui atsikėlus ir pradėjus bėgti, atsakovas jį pasivijo prie Baltijos gimnazijos, esančios Baltijos pr. 51, Klaipėda, ir spyrė į kojas, dėl ko ieÅ¡kovas nugriuvo, o atsakovas kartu su prie gulinčio ieÅ¡kovo pribėgusiais 2-3 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis sudavė ne mažiau kaip 10 smÅ«gių kojomis ieÅ¡kovui į galvÄ ir įvairias kÅ«no vietas, padarant ieÅ¡kovui galvos deÅ¡inio smilkinio srities sumuÅ¡imÄ , deÅ¡inio alkÅ«nkaulio kÅ«no virÅ¡utinio trečdalio skersinį lūžį, abiejų kelių sÄ narių sumuÅ¡imÄ bei kairio kelio sÄ nario odos nubrozdinimÄ .

Specialisto iÅ¡vada Nr. G 959/15 (03) nustatyta, kad ieÅ¡kovui padarytas deÅ¡inio alkÅ«nkaulio lūžis sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , kiti sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto. Dėl žalos atlyginimoLietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais.

Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.283 straipsnį, jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ . Nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų sužalota, ir su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusios iÅ¡laidos (CK 6.283 straipsnio 2 dalis).

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu yra nustatyti tyčiniai neteisėti atsakovo veiksmai, o tai yra viena iÅ¡ sÄ lygų jo civilinei deliktinei atsakomybei atsirasti. Å ios aplinkybės, nustatytos teismo nuosprendyje, turi prejudicinę galiÄ ir jų nereikia iÅ¡ naujo įrodinėti. Pažymėtina, kad tokia neteisėta atsakovo veika buvo ne tik pažeisti įstatymai, bet ir ieÅ¡kovo subjektyvioji teisė, t. y. jam bei jo nepilnametei dukrai buvo padaryta neturtinė žala (CK 6.246 straipsnis).

Dėl padarytos nusikalstamos veikos ieÅ¡kovui buvo sutrikdyta sveikata (Specialisto iÅ¡vada Nr. G 959/15 (03)), ieÅ¡kovas bei jo dukra B. J. patyrė iÅ¡gyvenimus. Apkaltinamuoju nuosprendžiu konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai priežastiniu ryÅ¡iu susiję su ieÅ¡kovo bei ieÅ¡kovo dukros B. J. patirta neturtine žala. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo bei ieÅ¡kovo dukters B. J. neturtinė žala yra atsakovo elgesio rezultatas, todėl turi jÄ atlyginti (CK 6.247 straipsnis, 6.248 straipsnis, 6.251 straipsnis).

IÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių darytina iÅ¡vada, kad yra visos įstatymo reikalaujamos sÄ lygos taikyti atsakovui civilinę atsakomybę neturtinės žalos atlyginimo forma (CK 6.250 straipsnis, 6.263 straipsnis). Dėl neturtinės žalos atlyginimoIeÅ¡kovas iÅ¡ atsakovo praÅ¡o priteisti 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , ir atstovaudamas dukrÄ , praÅ¡o ieÅ¡kovės B. J. naudai iÅ¡ atsakovo priteisti 2 000 Eur neturtinei žalai, patirtai dėl atsakovo padarytos nusikalstamos veikos jos tėvo atžvilgiu, dėl vaiko patirtų iÅ¡gyvenimų ir atsiradusių neigiamų ir sunkių įvykio padarinių, atlyginti.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas turi įstatyminį pagrindÄ reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes Å¡iÄ Å¾alÄ jis grindžia tuo, kad ieÅ¡kovui be jokios priežasties mažametės dukters akivaizdoje aktyviais ir įžūliais atsakovo veiksmais padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, padaryto nusikaltimo įvykio pasekmes tiek ieÅ¡kovas, tiek jo dukra jaučia iki Å¡iol. Nurodo, kad ieÅ¡kovÄ kamuoja rankos skausmai, jis jaučiasi pažemintas, bejėgiÅ¡kas, silpnas, kamuoja baimė, dėl to, kad įvykio metu jis nesugebėjo apginti savęs ir pasirÅ«pinti dukra, kuri visiÅ¡kai viena turėjo stebėti, kaip keli asmenys smurtauja prieÅ¡ jos tėvÄ .

Ieškovo dukra B. J. vis dar tebejaučia baimę būti lauke tamsiu paros metu, nerimauja, kad tiek ji, tiek jos šeimos nariai vėl gali būti užpulti ir prieš juos gali būti panaudotas smurtas.Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

IÅ¡gyvenimai dėl asmeniui gyvybiÅ¡kai svarbių dalykų, tokių, kaip sveikata, yra ypač dideli. Ä®statymai nenustato priteistinos neturtinės žalos dydžio minimumo ar maksimumo. Neturtinės žalos įvertinti pinigais neįmanoma, todėl siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinę ir fizinę skriaudÄ . Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į suformuotÄ teismų praktikÄ , sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis).

Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas sprendžia dėl materialios kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ dydžio, aiÅ¡kindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo Å¡iuo konkrečiu atveju reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus, į kurių visumÄ Ä¯eina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali bÅ«ti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009).Asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės bÅ«sena, suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius iÅ¡gyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes.

Taikydamas ir aiÅ¡kindamas neturtinės žalos atlyginimÄ reglamentuojančias materialinės teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad esminis neturtinis žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatÄ , yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006; 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009).Vertinanat neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijus, atsižvelgtina į nusikalstama veika sukeltas pasekmes ir Å¡ių pasekmių įtakÄ ieÅ¡kovo bei jo dukters psichologinei bÅ«senai, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus ir iÅ¡gyvenimus, sukeltÄ nuolatinį nerimÄ .

IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovo neteisėti veiksmai jo atžvilgiu buvo panaudoti mažametės dukters akivaizdoje, ieÅ¡kovas dukters akivaizdoje buvo pažemintas, iÅ¡sigandęs ne tik dėl savo, bet ir dėl dukters sveikatos, psichologinės bÅ«klės, kadangi mažamečiui vaikui tokia situacija sukelia didelį stresÄ . Dėl tokių atsakovo veiksmų ieÅ¡kovas E. J. patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nes einant su nepilnamete dukra apie 21.30 val. jam buvo sužalota sveikata. IeÅ¡kovas įvykio metu buvo blaivus.

Pažymėtina, kad atsakovo veiksmai, kuriais buvo sužalotas ieÅ¡kovas, vertintini, kaip itin įžūlÅ«s, nes ieÅ¡kovui E. J. buvo suduota ne mažiau 10 smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, jis buvo muÅ¡amas vieÅ¡oje vietoje. Vertinant dėl atsakovo nusikalstamos veikos ieÅ¡kovo dukters patirtÄ iÅ¡gÄ stį, pažymėtina tai, kad atsakovo užpuolimas B. J. buvo netikėtas, specialisto iÅ¡vada nustatyta, kad jos tėvui buvo suduoti smÅ«giai į įvairias kÅ«no vietas, tame tarpe ir į galvÄ , todėl neabejotina, kad tokie sužalojimai, įžūlumas, pademonstruota nepagarba, sukėlė jai didelį iÅ¡gÄ stį.

Tačiau byloje nenustatyta, kad Å¡ių neigiamų iÅ¡gyvenimų pasekmės yra kaip nors susijusios su nepataisomais liekamaisiais reiÅ¡kiniais, pablogėjusiu nukentėjusiojo Å¡eimos ar socialiniais santykiais, gerove. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymÄ Å¾mogaus sveikata – tai ne tik ligos ar fizinių defektų nebuvimas, bet ir visiÅ¡ka žmogaus fizinė, dvasinė bei socialinė gerovė, todėl neabejotinai E. J. patyrė dvasinių iÅ¡gyvenimų ir nepatogumų dėl atsakovo veiksmų ir patirtų kÅ«no sužalojimų, tačiau jis nepateikė duomenų, kad po įvykio jam ar jo dukrai buvo reikalingas ilgalaikis gydymas, liko nepataisomų liekamųjų sveikatos sutrikdymo reiÅ¡kinių, sumažėjo darbingumas, pasikeitė bendravimo kokybė ir galimybės. Byloje nėra duomenų, kad dėl ieÅ¡kovo dukters sveikatos bÅ«klės bÅ«tų kreiptÄ si į specialistus, kad greičiau paÅ¡alintų nusikalstama veika sukeltus neigiamus padarinius, kad vaikui buvo reikalingas gydymas.

Akivaizdu, kad veikos padarymo metu ieÅ¡kovas patyrė fizinį skausmÄ , o po įvykio kartu su dukra B. J. ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimÄ , tačiau atsakovo veiksmais sukeltos pasekmės nukentėjusiajam nėra itin sunkios, į bylÄ nepateikta, kad dėl patirtų traumų yra liekamųjų reiÅ¡kinių. Pažymėtina ir tai, kad B. J. nėra tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo. Esant nustatytų aplinkybių visumai, pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovo dukrai B. J. atsakovo nusikalstama veika sukelti neigiami padariniai yra ilgalaikiai, itin sunkÅ«s, reikalaujantys specialaus gydymo, pagrindo nėra.Ä®vertinus visas Å¡ias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekiant protingos nukentėjusio asmens, jo dukters ir atsakovo skirtingų interesų pusiausvyros, pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies ir ieÅ¡kovui E. J. priteistina 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti, ieÅ¡kovei B.

J. 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Priteisiant nukentėjusiajam tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ , pusiausvyra tarp nukentėjusiojo ir atsakovo teisėtų interesų bus iÅ¡laikyta. Toks neturtinės žalos dydis yra adekvatus atsakovo padarytai neteisėtai veikai, neprieÅ¡tarauja teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijams (CK 1.5 straipsniai) ir atitinka teismų suformuotÄ praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro žyminis mokestis ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis).

IeÅ¡kovai nuo žyminio mokesčio atleisti (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimo daliai. IeÅ¡kovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl ieÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies, žyminio mokesčio dalis proporcingai patenkintų reikalavimų skaičiui priteistina iÅ¡ atsakovo.

Sprendimu buvo priteista 1500 Eur žalos, todėl iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ priteistina 34 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis.) Byloje duomenų, patvirtinančių advokato patirtas iÅ¡laidas rengiant ieÅ¡kinį, nėra pateikta. Å alis, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, turi pateikti praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nepateikus teismui duomenų apie kitas ieÅ¡kovų patirtas iÅ¡laidas, ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovo advokato pagalbos iÅ¡laidos nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti iÅ¡ atsakovo I. G. (I. G.) ieÅ¡kovui E. J. 1000 Eur (vieno tÅ«kstančio eurų) neturtinę žalÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovo I. G. (I.

G.) ieÅ¡kovei B. J. 500 Eur (penkių Å¡mtų eurų) neturtinę žalÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovo I. G. (I. G.) valstybės naudai 34 Eur (trisdeÅ¡imt keturis eurus) žyminio mokesčio.KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti.Atsakovas negali Å¡io sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvideÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mams pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo.IeÅ¡kovai per dvideÅ¡imt dienų nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundÄ Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus.

Teisėja                                                                                     Erika Tamošaitienė