98c11fe3-13e2-4fba-abc9-afa0544e8f4e · Lietuvos apeliacinis teismas

             Civilinė byla Nr. 2A-555/2011 (S)             Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00011-2010-2             Procesinio sprendimo kategorijos: 99.6.; 110.6. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gruodžio 22 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės MilaÅ¡ienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vyto Miliaus ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės J.

N. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1174-622/2010 pagal ieÅ¡kovės J. N. ieÅ¡kinį atsakovui A. B. (A. B.) dėl nuostolių atlyginimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė              IeÅ¡kovė J. N. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo A. B. 486 600 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodyta, kad A.

B. 2006 m. birželio 19 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismÄ su netiesioginiu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovei dėl sandorių pripažinimo niekiniais. Teismas A. B. praÅ¡ymu 2006 m. liepos 3 d. nutartimi pritaikė ieÅ¡kovei laikinÄ sias apsaugos priemones. A. B. ieÅ¡kinys 2008 m. gruodžio 24 d. sprendimu buvo atmestas, sprendimas yra įsiteisėjęs. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ieÅ¡kovė per visÄ minėtos civilinės bylos nagrinėjimÄ negalėjo disponuoti areÅ¡tuotu turtu ir juo naudotis, dėl ko patyrė nuostolių, kuriuos privalo atlyginti A.

B.. AreÅ¡tavus ieÅ¡kovei priklausantį butÄ (duomenys neskelbtini), ji nebegalėjo buto parduoti. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad 2008 m. pabaigoje sumažėjo nekilnojamojo turto kainos. 2007 m. lapkričio mėn. buto kaina buvo 265 000 Lt, o 2009 m. gruodžio mėn. – 145 000 Lt, kainų skirtumas sudaro 120 000 Lt, kuris laikytinas ieÅ¡kovės nuostoliais. Be to, buvo areÅ¡tuoti krovininis automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekaba, valst. Nr. RL 269, kurie galėjo bÅ«ti naudojami krovinių pervežimams.

Nuomodama Å¡ias transporto priemones, ieÅ¡kovė kiekvienÄ dienÄ bÅ«tų galėjusi gauti po 300 Lt. Nuo laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo dienos iki teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas A. B. netiesioginis ieÅ¡kinys, praėjo 1 240 dienų. Ä®vertinus iÅ¡laidas transporto priemonių priežiÅ«rai, ieÅ¡kovės nuostoliai dėl negalėjimo nuomoti transporto priemones sudaro 358 980 Lt. Be to, ieÅ¡kovė patyrė 7 620 Lt iÅ¡laidų, susijusių su areÅ¡tuotų transporto priemonių saugojimu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė              Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 3 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas pažymėjo, kad CPK 147 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2011 m. rugsėjo 30 d.) nustatyta, jog įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieÅ¡kinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieÅ¡kovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieÅ¡kovo praÅ¡ymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Tačiau įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieÅ¡kinys, nėra vienintelė sÄ lyga reikalauti nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Konstatavus, kad vien kreipimosi į teismÄ teisės įgyvendinimas savaime preziumuoja pareigÄ atlyginti suinteresuotam asmeniui dėl to padarytus nuostolius, paneigtų asmens teisę kreiptis į teismÄ ir neužtikrintų jos veiksmingo įgyvendinimo. Tam, kad bÅ«tų pagrindas taikyti CPK 147 straipsnio 3 dalį, taip pat reikia nustatyti asmens, pareiÅ¡kusio ieÅ¡kinį, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis faktÄ ir civilinės atsakomybės sÄ lygas. CPK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymų saugomas interesas, A.

B., manydamas, kad jo teisės yra pažeistos, turėjo teisę kreiptis teismÄ dėl jų gynimo ir praÅ¡yti teismo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Å ias priemones teismas taiko tik esant įstatymo numatytiems pagrindams (CPK 144 straipsnis). Preziumuojama, kad įsiteisėję teismo procesiniai sprendimai yra teisėti, visiems privalomi ir turi bÅ«ti vykdomi (CPK 18 straipsnis). Nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės ieÅ¡kovei buvo taikytos įsiteisėjusia teismo nutartimi, todėl laikytina, kad praÅ¡ymas taikyti Å¡ias priemones buvo pagrįstas.

Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad A. B. bÅ«tų piktnaudžiavęs savo teise kreiptis į teismÄ . IeÅ¡kovės teiginys, kad A. B. žinojo, jog nepagrįstai teikia ieÅ¡kinį, yra įrodymais neparemta prielaida. Kadangi A. B. piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis faktas nėra įrodytas, jo veiksmai kreipiantis į teismÄ negali bÅ«ti traktuojami kaip neteisėti. Nesant neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę, todėl nėra pagrindo aiÅ¡kintis, ar dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieÅ¡kovei atsirado žala.

Teismas pažymėjo, kad jei ieÅ¡kovė ketino parduoti turtÄ ir nuomoti transporto priemones, ji turėjo galimybę kreiptis į teismÄ dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai              Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė J. N. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Dėl bÅ«tinybės įrodyti piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis faktÄ . Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį nereikia įrodinėti, jog kreditorius piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, skirtingai nuo atvejo, kai ieÅ¡kinys reiÅ¡kiamas pagal CPK 95 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2006). Taigi ieÅ¡kovė Å¡ioje byloje neturėjo pareigos įrodinėti, kad A.

B. piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, reikÅ¡damas netiesioginį ieÅ¡kinį.2. Dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų. Teismas neatsižvelgė, kad CPK 147 straipsnio 3 dalyje numatytas specialus atvejus, kai gali bÅ«ti reikalaujama žalos atlyginimo, neįrodinėjant visų civilinės atsakomybės sÄ lygų. Minėtoje kasacinio teismo nutartyje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad turi bÅ«ti nustatytos dvi sÄ lygos: įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo ieÅ¡kinys atmestas; atsakovas, kuriam buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra patyręs nuostolių.

Å ioje byloje akivaizdžiai egzistuoja pirmoji sÄ lyga, todėl teismas turėjo nagrinėti, ar egzistuoja ir antroji sÄ lyga, tačiau dėl Å¡io esminio klausimo teismas nepasisakė, netyrė ir nevertino ieÅ¡kovės pateiktų įrodymų. Apeliantė neginčija A. B. teisės kreiptis į teismÄ , tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad kiekviena teisė turi bÅ«ti įgyvendinama atsakingai. Kita vertus, CPK 147 straipsnio 3 dalies taikymui nėra svarbu, kokiomis aplinkybėmis buvo pateiktas ieÅ¡kinys ir kokia teisė buvo ginama.

Svarbu tai, kad ieÅ¡kinys buvo atmestas ir ieÅ¡kovei buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės A. B. praÅ¡ymu. Skundžiamas sprendimas prieÅ¡tarauja minėtoje kasacinio teismo nutartyje nurodytai pozicijai, kad ieÅ¡kovė turi teisę praÅ¡yti teismo taikyti A. B. deliktinę atsakomybę, nenustatinėjant kaltės, kadangi įsiteisėjęs sprendimas turi prejudicinę galiÄ nagrinėjant ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl patirtų nuostolių atlyginimo. A. B. rizikavo praÅ¡ydamas apsaugoti iki bylos iÅ¡naginėjimo, jo manymu, pažeistÄ teisę ir nepagrįstai suvaržė ieÅ¡kovės teises, dėl ko ji patyrė nuostolių.3.

Dėl teisės pažeidimu padarytos žalos arba nuostolių. Teismas visiÅ¡kai nenagrinėjo ieÅ¡kovės reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo, tik konstatavo, kad nesant neteisėtų veiksmų nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę ir nėra tikslinga aiÅ¡kintis, ar ieÅ¡kovei dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsirado žala. Ä®statymas nustato teismo pareigÄ nagrinėjant bylÄ iÅ¡samiai iÅ¡siaiÅ¡kinti visas aplinkybes, įsitikinti vienų ar kitų faktų egzistavimu, surinkti visus susijusius įrodymus, juos iÅ¡tirti ir vertinti.

Pagal kasacinio teismo suformuluotas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, teismas privalo tirti kiekvienÄ byloje priimtÄ Ä¯rodymÄ ir iÅ¡klausyti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sÄ sajumÄ , leistinumÄ , patikimumÄ ir jo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2005). Be to, priimtame sprendime turi bÅ«ti pateikta byloje surinktų ir teismo iÅ¡tirtų bei įvertintų įrodymų analizė, atskleidžiant jų įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36/2004).

Skundžiamame sprendime Å¡ios įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės buvo pažeistos.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas A. B. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog A. B. nepiktnaudžiavo procesu, o tiesiog sÄ Å¾iningai įgyvendino savo teisę kreiptis į teismÄ . IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų dėl realios žalos padarymo dėl jai taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

Atsiliepime į ieÅ¡kinį detaliai nurodytos aplinkybės, kad ieÅ¡kovė nepatyrė jokios žalos. Jei teismas ir bÅ«tų tyręs aplinkybes dėl galimos žalos ieÅ¡kovei, ieÅ¡kinys bÅ«tų atmestas. Å ias aplinkybes gali iÅ¡tirti ir apeliacinės instancijos teismas. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis konstatavimo sprendžiant reikalavimÄ dėl nuostolių atlyginimo pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį (redakcija, galiojusi iki 2011 m. rugsėjo 30 d.)              Atsakovas 2006 m. birželio 19 d. pateikė Klaipėdos apygardos teismui ieÅ¡kinį, kuriuo prašė pripažinti ieÅ¡kovės sudarytÄ paveldėjimo sandorį ir jo pagrindu iÅ¡duotÄ 2005 m. rugpjūčio 19 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ niekiniu.

IeÅ¡kinio užtikrinimui prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Teismas 2006 m. liepos 3 d. nutartimi areÅ¡tavo ieÅ¡kovės turtÄ : butÄ (duomenys neskelbtini), 1/5 dalį pastato-parduotuvės (duomenys neskelbtini), automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, 72,08 Lt sumÄ AB banko „Hansabankas“ esančioje sÄ skaitoje, uždraudžiant areÅ¡tuoto turto nuosavybės perleidimÄ ir bet kokį apsunkinimÄ prievolėmis. Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. gruodžio 24 d. sprendimu atsakovo ieÅ¡kinį pripažinti ieÅ¡kovės sudarytÄ paveldėjimo sandorį ir jo pagrindu iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ niekiniu atmetė (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-35-370/2008).

Ieškovė prašo atlyginti nuotolius (negautas pajamas), kuriuos patyrė dėl jos turtui (automobiliui su priekaba ir butui) taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – arešto. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad pagrindas atlyginti nuostolius pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį (redakcija, galiojusi iki 2011 m. rugsėjo 30 d.) yra asmens piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-50/2010.

Å ioje byloje Lietuvos apeliacinis teismas ieÅ¡kinį dėl nuostolių, atsiradusių dėl nepagrįsto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atmetė motyvuodamas tuo, kad CPK 147 straipsnis gali bÅ«ti taikomas tik tada, kai konstatuojamas piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, tuo tarpu ieÅ¡kovas neįrodė, kad ieÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas be pagrindo. Å is apeliacinio teismo sprendimas buvo apskųstas kasacine tvarka ir kasacinis teismas šį sprendimÄ paliko galioti, tačiau visiÅ¡kai kitais motyvais.

Kasacinis teismas atsakovÄ nuo civilinės atsakomybės atleido. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, apibendrindama kasacinio teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ bylose dėl nuostolių, padarytų taikant laikinÄ sias apsaugos priemones, atlyginimo 2010 m. gruodžio 1 d. nutartyje dar kartÄ konstatavo, kad piktnaudžiavimas teise nevertintinas kaip bÅ«tina CPK 147 straipsnio 3 dalies taikymo sÄ lyga (civilinė byla Nr. 3K-7-411/2010). Taigi pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje nepagrįstai vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendime iÅ¡dėstytais motyvais dėl piktnaudžiavimo teise kaip bÅ«tinos sÄ lygos sprendžiant klausimÄ dėl nuostolių, padarytų taikant laikinÄ sias apsaugos priemones, atlyginimo.Ä®siteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieÅ¡kinys buvo atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieÅ¡kovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieÅ¡kovo praÅ¡ymu pritaikytos ieÅ¡kinio užtikrinimo priemonės (CPK 147 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymu padarytų nuostolių atlyginimo instituto paskirtį, yra konstatavęs, kad ieÅ¡kinio atmetimas kaip nuostolių atlyginimo sÄ lyga gali bÅ«ti suprantamas kaip ieÅ¡kinio nepagrįstumas, nepriklausomai nuo to, ar jis (ieÅ¡kinys) buvo pareikÅ¡tas sÄ Å¾iningai. IeÅ¡kinio atmetimas taip pat lemia tai, kad su ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimu tiesiogiai susijusių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas taip pat vertinamas kaip nepagrįstas.

Pagal CPK 147 straipsnį pateikus ieÅ¡kinį dėl nuostolių atlyginimo kreditoriaus kaltės skolininkui nebereikia įrodinėti, nes tai yra kreditoriaus atsakomybės už jo rizika atliktus veiksmus atvejis. Kreditoriaus rizika reiÅ¡kiasi tuo suvokimu, kad praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tenkinimas jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia jam palankaus sprendimo. Tokiu atveju, praÅ¡ydamas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones iki ginčo iÅ¡sprendimo, jis veikia savo rizika ir turi pareigÄ atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2006).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas laikė, kad CPK 147 straipsnio 3 dalies bÅ«tina taikymo sÄ lyga yra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Minėtoje kasacinio teismo nutartyje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nesÄ Å¾iningas naudojimasis procesinėmis teisėmis, taip pat ir praÅ¡ant taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, gali bÅ«ti viena iÅ¡ kreditoriaus veiksmus kvalifikuojančių aplinkybių. Tokiu atveju skolininkas gali praÅ¡yti atlyginti nuostolius tiek dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, tiek jo nekonstatavus, t. y. dėl to, kad kreditorius, neturėdamas pakankamo pagrindo, rizikavo praÅ¡ydamas apsaugoti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo jo manymu pažeistÄ teisę ir suvaržė skolininko teises.

Tokiais atvejais skolininkas, reikÅ¡damas reikalavimÄ dėl nuostolių atlyginimo, gali remtis tiek CPK 147 straipsnio 3 dalimi, tiek CPK 95 straipsniu, tačiau CPK 95 straipsnis nėra CPK 147 straipsnio 3 dalies taikymo sÄ lyga. Dėl negautų pajamų, kurias ieÅ¡kovė prarado atsakovo praÅ¡ymu areÅ¡tavus automobilį su priekaba IeÅ¡kovė automobilį su priekaba nuosavybės teise įgijo paveldėjimo pagal įstatymÄ bÅ«du. Paveldėjimo teisės liudijimas ieÅ¡kovei iÅ¡duotas 2005 m. rugpjūčio 19 d.

Minėta, Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. liepos 3 d. nutartimi automobilis Mercedes Benz ir priekaba buvo areÅ¡tuoti uždraudžiant juos perleisti kitų asmenų nuosavybėn ir bet kokį apsunkinimÄ prievolėmis. IeÅ¡kovė negautų 358 980 Lt pajamų dydį, kurios nebuvo gautos dėl automobilio ir priekabos areÅ¡to, apskaičiuoja negauta automobilio ir priekabos nuomos kaina (automobilio 200 Lt, priekabos 100 Lt vieno mėnesio nuomos kaina), kurios buvo galima tikėtis iÅ¡nuomavus automobilį ir priekabÄ nuo 2006 m. liepos 3 d. iki Klaipėdos apygardos teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įvertinus iÅ¡laidas transporto priemonių priežiÅ«rai.

Klaipėdos apygardos teismo sprendimas įsiteisėjo 2009 m. lapkričio 16 d. (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-35-370/2008).Negautos pajamos yra pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnis). Tai yra turtinė nauda, kurios asmuo žalÄ sukėlusių veiksmų metu dar nebuvo gavęs, tačiau bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų žalÄ sukėlusių veiksmų. CK normos nepateikia negautų pajamų nustatymo kriterijų. Teisėjų kolegijos nuomone, nustatant negautų pajamų dydį, pirmiausia reikia įvertinti, kiek pajamų ieÅ¡kovė bÅ«tų gavusi normaliomis, įprastinėmis sÄ lygomis.IeÅ¡kovei priklausantis automobilis Mercedes Benz yra automobilis, turintis priekabÄ , skirtas pervežti didelio gabarito kroviniams.

Normaliomis įprastinėmis sÄ lygomis asmuo turintis tokio pobÅ«džio turtÄ jį naudotų krovinių pervežimui ir iÅ¡ to gautų pajamas. TÄ gali atlikti asmuo, užsiimantis krovinių pervežimu. IeÅ¡kovė krovinių pervežimo verslu neužsiiminėjo ir neužsiima. Tačiau ji, kaip fizinis asmuo, nuosavybės teise turintis krovininį automobilį, normaliomis įprastinėmis sÄ lygomis galėjo jį nuomoti asmenims, užsiimantiems krovinių pervežimo verslu, kaip faktiÅ¡kai ir daro fiziniai asmenys, turintys krovininius automobilius, ir iÅ¡ to gauna pajamas.

IeÅ¡kovė iÅ¡nagrinėtoje Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-35-370/2008 teikdama praÅ¡ymÄ dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, nurodė, kad areÅ¡tavus jos turtÄ iÅ¡ jos yra atimta galimybė transporto priemonę iÅ¡nuomoti ir dėl to ji patiria nuostolius. Be to, pateikė duomenis, kiek kainuoja krovininio automobilio Mercedes Benz ir priekabos nuoma. Pagal UAB ,,Macter Froct“ pasiÅ«lymÄ minėto automobilio vienos paros nuomos mokestis 200 Lt, V.

Fedorenkos individuali įmonė siÅ«lė mokėti automobilio vienos paros 200 Lt nuomos mokestį, priekabos – 100 Lt.Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį teigia, kad ieÅ¡kovės pateikti duomenys apie nuomos kainÄ yra nerealÅ«s. Tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų (duomenų), kokia yra kita, atsakovo nuomone, reali nuomos kaina, kuriÄ Ä¯monės, užsiimančios automobilių nuoma, nuomoja tokius ar panaÅ¡aus tipo automobilius, kaip ieÅ¡kovės. Taigi mokant paros nuomos mokestį po 200 Lt už automobilį ir po 100 Lt už priekabÄ ieÅ¡kovė bÅ«tų galėjusi gauti už 1 240 dienų (skaičiuojant nuo areÅ¡to dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo) 358 980 Lt, įvertinus iÅ¡laidas transporto priemonių priežiÅ«rai.

IeÅ¡kovė, apskaičiuodama negautų pajamų (nuomos mokesčio) dydį vadovavosi nuostata, kad ji bÅ«tų turėjusi galimybę automobilį ir priekabÄ nuomoti kiekvienÄ dienÄ .Minėta, kad nustatant gautų pajamų dydį, vertinama kiek pajamų bÅ«tų gauta normaliomis, įprastinėmis sÄ lygomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, normaliomis įprastinėmis sÄ lygomis 3 metus ir 4 mėnesius nuomoti automobilį be jokių pertraukų yra neįmanoma dėl daugelio objektyvių priežasčių: automobiliams reikia remonto dėl gedimų ir profilaktikai, nuomos sutartys nutrÅ«ksta, vyksta rinkos pokyčiai, sutrinka krovinių pervežimų verslas dėl ekonominių krizių ir kt.Vienas iÅ¡ pagrindinių civilinės atsakomybės principų yra visiÅ¡kas nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis).

Tai reiÅ¡kia, kad žalÄ bÅ«tina tiksliai nustatyti. Jeigu atlyginama žalos daugiau nei padaryta, Å¡is principas pažeidžiamas ir atvirkščiai – neatlyginus visiÅ¡kai žalos Å¡is principas taip pat pažeidžiamas. Todėl nukentėjusysis privalo įrodyti jam padarytų nuostolių tikslų dydį. BÅ«na atvejų, kai Å¡alis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydį. Å iuo atveju dėl jau nurodytų aplinkybių tiksliai nustatyti, kiek laiko ieÅ¡kovės automobilis ir priekaba bÅ«tų buvę nuomojami, objektyviai neįmanoma.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybes, kad ieÅ¡kovė, jeigu jai priklausanti transporto priemonė nebÅ«tų buvusi areÅ¡tuota, uždraudžiant bet kokį apsunkinimÄ prievolėmis, t. y. atimta galimybė jas iÅ¡nuomoti, sprendžia, kad ji turėjo realiÄ galimybę gauti naudÄ jas nuomojant. IeÅ¡kovės galimybę gauti konkrečiÄ naudÄ teisėjų kolegija vertina atsižvelgdama į tai, kiek ji naudos bÅ«tų gavusi normaliomis įprastinėmis sÄ lygomis. Teisėjų kolegijos nuomone, normaliomis įprastinėmis sÄ lygomis ieÅ¡kovė dėl minėtų objektyvių priežasčių realios galimybės kiekvienÄ dienÄ nuomoti transporto priemones ir už kiekvienÄ dienÄ gauti nuomos mokestį negalėjo turėti, todėl ieÅ¡kovės pasirinktas negautų pajamų apskaičiavimo bÅ«das, skaičiuojant po 300 Lt nuomos mokesčio už kiekvienÄ dienÄ per visÄ jos nurodytÄ laikotarpį, netaikytinas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į galimybes normaliomis įprastinėmis sÄ lygomis nuomoti transporto priemones, sprendžia, kad ieÅ¡kovė per jos nurodytÄ laikotarpį realiai galėjo gauti 287 184 Lt nuomos mokesčio (t. y. 20 proc. mažiau nei ieÅ¡kovės apskaičiuotas nuomos mokestis).Teisėjų kolegija, nustatydama negautų pajamų dydį, taip pat atsižvelgia į pačios ieÅ¡kovės veiksmus – ieÅ¡kovė nepasinaudojo teise apskųsti procesinį teismo sprendimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių, neprašė teismo pakeisti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę, draudžiančiÄ areÅ¡tuotÄ turtÄ apsunkinti prievolėmis ir praÅ¡yti teismÄ leisti sudaryti nuomos sutartį.

Taigi pati ieÅ¡kovė nesirÅ«pino, kad jos negaunamos pajamos bÅ«tų kuo mažesnės. Teisėjų kolegija sprendžia, kad 287 184 Lt nustatytų negautų pajamų dydis mažinamas trečdaliu ir ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisiama 191 456 Lt negautų pajamų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti tiesioginius (realius) 7 620 Lt nuostolius, kuriuos ji patyrė sumokėdama už areÅ¡tuotų transporto priemonių saugojimÄ . IeÅ¡kovės patirtus nuostolius patvirtina ieÅ¡kovei iÅ¡duotas mokėjimo kvitas, pagal kurį ji UAB „Savita“ už transporto priemonių saugojimÄ sumokėjo 7 620 Lt sumÄ .

Å ie ieÅ¡kovės patirti nuostoliai, susiję su transporto priemonių saugojimu, priteistini iÅ¡ atsakovo, tačiau dėl pirmiau aptartų argumentų taip pat mažinami trečdaliu ir iÅ¡ atsakovo priteisiama 5 080 Lt iÅ¡laidų, susijusių su automobilio saugojimu (CK 6.248 straipsnis, 2.249 straipsnio 1 dalis). Dėl negautų pajamų, kurias ieÅ¡kovė prarado atsakovo praÅ¡ymu areÅ¡tavus butÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. liepos 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-35-370/2008 taip pat areÅ¡tavo ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausantį butÄ (duomenys neskelbtini), uždraudžiant butÄ perleisti kitų asmenų nuosavybėn ir bet kokį apsunkinimÄ prievolėmis.

IeÅ¡kovė nuostolių (negautų pajamų) atsiradimÄ kildina iÅ¡ to, kad ji dėl buto areÅ¡to negalėjo buto nei iÅ¡nuomoti, nei parduoti. Nuostolių dydį ieÅ¡kovė apskaičiuoja kaip negautas pajamas sumažėjus buto rinkos pardavimo kainoms. Buto pardavimo kaina 2007 m. buvo 265 000 Lt, o 2009 m. – 145 000 Lt. Buto kainų pardavimo skirtumas – 120 000 Lt, ieÅ¡kovės teigimu, sudaro jos negautas pajamas.              Nors ieÅ¡kovė teigia, kad dėl buto areÅ¡to ji negalėjo įgyvendinti sumanymo parduoti butÄ , byloje esantys įrodymai, pateikti pačios ieÅ¡kovės, paneigia jos paaiÅ¡kinimus apie ketinimÄ parduoti butÄ .

IÅ¡ SIA „Salacas terminals“, UAB „Vitaja“ ir UAB „Agency vestus“ pasiÅ«lymų ieÅ¡kovei turinio matyti, kad ieÅ¡kovė norėjo butÄ iÅ¡nuomoti (t. 1, b. l. 69-71). PraÅ¡yme dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės taip pat patvirtina ieÅ¡kovės ketinimus butÄ iÅ¡nuomoti (t. 1, b. l. 75). Taigi ieÅ¡kovės veiksmai siekiant butÄ iÅ¡nuomoti paneigia jos pačios paaiÅ¡kinimus apie ketinimÄ butÄ parduoti. Å alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ (CPK 178 straipsnis).

IeÅ¡kovei neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji grindžia reikalavimÄ dėl negautų pajamų priteisimo, kurias ji bÅ«tų gavusi pardavus butÄ , nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovės reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovo 120 000 Lt negautų pajamų, kaip buto pardavimo kainų skirtumÄ .CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. PalÅ«kanų dydis Å¡iuo atveju nustatytas CK 6.210 straipsnio 1 dalyje.

Nusprendus patenkinti ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl 196 536 Lt nuostolių priteisimo, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistinos penkių procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.              Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Apeliacinės instancijos teismas, priėmęs naujÄ sprendimÄ , atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Å ios nuostatos taip pat taikomos priteisiant bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 3 dalis, 98 straipsnio 3 dalis). Bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).Patenkinus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį ir apeliacinį skundÄ 40,4 proc., ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina: 600 Lt žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį, 100 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ , 1 212 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti ir 404 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti, o atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo – 298 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti.

Kadangi ieÅ¡kovė iÅ¡ dalies buvo atleistaa nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieÅ¡kinį, o dalies žyminio mokesčio mokėjimas už apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovei buvo atidėtas, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį ir ieÅ¡kovės sumokėtas žyminio mokesčio dalis, valstybei iÅ¡ atsakovo priteistinas 4 331 Lt žyminis mokestis, mokėtinas už ieÅ¡kinį, ir 4 831 Lt žyminis mokestis, mokėtinas už apeliacinį skundÄ .Sudėjus priteistinas sumas ir atlikus sumų tarpusavio įskaitymÄ , iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistinos 2 018 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidos, o valstybei – 9 162 Lt.

             Dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto pakeitimo              Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. sausio 13 d. nutartimi ieÅ¡kinio reikalavimams užtikrinti pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones – 486 600 Lt sumai areÅ¡tavo atsakovui priklausantį turtÄ . IeÅ¡kinio reikalavimus patenkinus tik iÅ¡ dalies, atsakovui pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas mažintinas iki priteistos sumos – 196 536 Lt.              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 22 d. sprendimÄ panaikinti, priimti naujÄ sprendimÄ ir ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti ieÅ¡kovei J. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iÅ¡ atsakovo A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 196 536 Lt (vienÄ Å¡imtÄ devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius penkis Å¡imtus trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus) nuostolių, penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2010 m. sausio 12 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 2 018 Lt (du tÅ«kstančius aÅ¡tuoniolika litų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti.Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovo A. B. 9 162 Lt (devynis tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt du litus) bylinėjimosi iÅ¡laidų.             Sumažinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. sausio 13 d. nutartimi atsakovui A. B. pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastÄ iki 196 536 Lt sumos.             IÅ¡siųsti sprendimo kopijÄ Turto areÅ¡to aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.

TeisėjaiDanutė Milašienė Vytas Milius Gintaras Pečiulis