2026-05-27 Nr. AB-11135-3-64-3-04148-2025-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. gruodžio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2026-05-27 Nr. AB-11135-3-64-3-04148-2025-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2025 m. gruodžio 16 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą), kadangi jis nenagrinėtinas administracinių teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Full text
Administracinė byla Nr. eAS-609-463/2026
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-04148-2025-2
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2026 m. gegužės 27 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volksienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. gruodžio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Pareiškėjas P. V. kreipėsi į teismą su skundu (pareiškimu), prašydamas: 1) pripažinti, kad teiginiai, pateikti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinka faktinės tikrovės; 2) pripažinti, kad nenagrinėjant administracinių, tarnybinių ginčų, darbinių santykių, nepaisoma Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 nurodytų teiginių, elementarios moralės, vertybių sistemos (skalės) ir demokratinės valstybės sampratos (esmės); 3) priteisti iš atsakovo 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 4) iš antstolės E. M. priteisti 20,52 Eur turtinę ir 50 000 Eur neturtinę žalą; 5) atidėti visus vykdymo veiksmus, sustabdyti vykdomąsias bylas, nutraukti vykdomuosius procesus iki teisme nebus išnagrinėtos administracinių (tarnybinių) ginčų, darbinių santykių bylos ir grąžinti vykdomuosius dokumentus.
II. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2025 m. gruodžio 16 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą), kadangi jis nenagrinėtinas administracinių teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Teismas atkreipė dėmesį, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo veiklos (ABTĮ 18 str. 2 d.), todėl skundą dėl reikalavimo pripažinti, kad teiginiai, pateikti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinka tikrovės, dalyje atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
Teismas taip pat akcentavo, kad teiginiai dėl atitinkamų faktų, aplinkybių, teisės aktų nuostatų pažeidimo pripažinimo ar nepripažinimo gali būti vertinami kaip pareiškėjo skundo motyvuojamoji dalis, tačiau negali būti nagrinėjami kaip savarankiškas reikalavimas, todėl šią skundo dalį taip pat atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Teismas taip pat pažymėjo, kad tokia išvada atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-998-492/2025).
Teismas nurodė, kad žalos, padarytos vykdymo procese, atlyginimo klausimai nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų ginčų kategoriją, todėl ginčas galėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 625 str. 1 d.). Todėl teismas sprendė, kad skundas dalyje dėl šio reikalavimo atsisakytinas priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, pareiškėjui išaiškinant, kad jis turėtų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą pagal antstolės buveinės vietą. Teismas sprendė, kad tuo pačiu pagrindu atsisakytinas priimti ir pareiškėjo reikalavimas atidėti visus vykdymo veiksmus, sustabdyti visas vykdomąsias bylas, nutraukti vykdomuosius procesus iki teisme bus išnagrinėtos administracinių (tarnybinių) ginčų, darbo santykių sąmoningai įšaldytos bylos ir grąžinti vykdomuosius dokumentus.
Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skunde, be kita ko, prašė priteisti 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui iš atsakovo. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjo skunde atsakovu nurodoma Mažeikių rajono savivaldybės administracija ir reikalavime dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodomos ir kitos valdžios (teisminės) institucijos, vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad skunde pasisakoma dėl pradėtų išieškojimo procedūrų, Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimo dėl vykdomųjų raštų, antstolio veiksmų, darytina išvada, kad keliamas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo sietinas su galimai neteisėtais Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei antstolio veiksmais, kurie priskirtini vykdymo procesui. Teismas pakartojo, kad vykdymo proceso teisminę kontrolę atlieka ir vykdymo santykiuose iškylančius ginčus sprendžia bendrosios kompetencijos teismas, todėl darė išvadą, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl galimai neteisėtų veiksmų, susijusių su išieškojimo vykdymu, negali būti nagrinėtinas teismo ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
III. Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. gruodžio 16 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam teismui. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą; pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 pateikti teiginiai neatitinka faktinės tikrovės; priimti atskirąją nutartį.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.
Nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinama tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pareiškimo (skundo) turinį ir jame suformuluotus reikalavimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo pareiškimas (skundas) nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, nes pareiškėjo reikalavimai iš esmės yra susiję su Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir kitų teismų priimtais sprendimais, teisėjų bei antstolio veikla. Toks pareiškėjo siekiamas inicijuoti ginčas pagal pareiškime (skunde) suformuluotus reikalavimus nėra priskirtas nagrinėti administraciniam teismui, nes pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, <...> procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu.
Pareiškėjas prašė pripažinti tam tikrus juridinius faktus, tačiau administraciniai teismai nesprendžia bylų dėl tam tikrų juridinių faktų pripažinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-478-502/2025; 2026 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-427-520/2026; kt.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog pareiškėjo prašymas pripažinti teiginius, nurodytus Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinkančiais tikrovės, nenagrinėtinas administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka (žr., pvz., 2025 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-694-1188/2025; kt.).
Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Administraciniai teismai nagrinėja bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių. Administraciniu ginču laikomas asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas (ABTĮ 2 str. 1 d.). ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Aiškindamas šią teisės normą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad administraciniam teismui priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-1259/2014; kt.).
Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad administracinių teismų kompetencijai nėra priskirta spręsti ginčo klausimų vykdymo procese, vykdymo proceso teisminę kontrolę atlieka ir vykdymo santykiuose iškylančius ginčus, žalos atlyginimo priteisimo iš antstolių klausimus sprendžia bendrosios kompetencijos teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-427-520/2026; kt.).
Šiuo atveju pareiškėjas pareiškime (skunde) nenurodė jokio konkretaus reikalavimo, kuris būtų kildinamas iš administracinių teisinių santykių ir kuriuo jis (pareiškėjas) siektų apginti savo pažeistas ar ginčijamas jo teises arba įstatymų saugomą interesą (ABTĮ 5 str. 1 d.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.
Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.
Dėl prašymo priimti atskirąją nutartį teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 110 straipsnio 1 dalį, jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutartį apeliacine tvarka pagal atskirajame skunde apibrėžtas ribas, nenustatė pagrindo priimti atskirąją nutartį. Dėl to minėtas prašymas netenkinamas.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo pareiškimo (skundo) priėmimo klausimą, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Jolanta Malijauskienė
Ričardas Piličiauskas
Virginija Volskienė