2021-05-12 Nr. AB-10287-3-63-3-00488-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-878-624/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00488-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Neringos savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Neringos savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – D. K.) dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Neringos savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) direktoriaus 2019 m. balandžio 12 d. įsakymą Nr. V13-149 „Dėl (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas); 2) įpareigoti Administraciją iš naujo svarstyti (duomenys neskelbtini) detaliojo plano (toliau – ir Planas) sprendinius, atsižvelgiant į pareiškėjo prašymuose institucijai nurodytus argumentus; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad yra pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, savininkas. Matydamas, kad rengiami Plano sprendiniai pažeidžia jo, kaip turto, esančio planuojamoje teritorijoje, savininko interesus, įstatymo nustatyta tvarka teikė prašymus dėl rengiamo Plano korekcijos, atsižvelgiant į jo argumentus. Buvo pateiktas atsakymas, tačiau pareiškėjo pageidavimai atmesti ir Įsakymu buvo patvirtintas Planas. Plano sprendiniuose pareiškėjo pastatams priskirtam žemės sklypui numatyti sprendiniai netenkina pareiškėjo teisėtų lūkesčių ir prieštarauja Administracijos direktoriaus 2015 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. V13-208 „Dėl pritarimo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano koncepcijai“ patvirtintai Plano koncepcijai, pagal kurią vienas iš Plano rengimo tikslų buvo suformuoti žemės sklypus prie esamų pastatų ir statinių, numatant paskirties keitimą. Pareiškėjo pastatams Plano aiškinamajame rašte priskirtas sklypo numeris – (duomenys neskelbtini), o aiškinamojo rašto 4.10 straipsnyje „Teritorijos naudojimo reglamentas“ (duomenys neskelbtini) dalyje (duomenys neskelbtini) yra nustatomi sklypo naudojimo reglamentas ir parametrai, (duomenys neskelbtini) sklypo dydis yra nustatytas 818 kv. m. Plano koncepcijoje prie pareiškėjo pastatų suformuoto sklypo dydis pilnai atitiko reglamentą, nustatantį užstatymo tankį. Plano rengėjai neturėjo aiškių kriterijų sklypo plotams apskaičiuoti ir aiškios vizijos šiai teritorijai plėtoti, todėl pareiškėjas 2019 m. vasario 11 d. prašyme nurodė konkretų pageidaujamą formuojamo sklypo pareiškėjo pastatams dydį, remdamasis aiškiu kriterijumi – kad sklype esantys pastatai sudarytų 25 proc. sklypo ploto ir sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) būtų ne mažesnio kaip 1 130 kv. m ploto, bei nurodė, kad toks sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas sudarytų galimybes eksploatuoti ar rekonstruoti esamus statinius jų negriaunant.

3. Pareiškėjas manė, kad Įsakymas pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį, nes Įsakyme numatytas užstatymo tankis iki 25 proc. žemės sklypo ploto reiškia, jog renovuojant ar rekonstruojant pareiškėjo pastatus ir atsižvelgiant į formuojamo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotą, turės būti nugriauta 24 procentai pastatų. Nei Įsakyme, nei Plano aiškinamajame rašte nėra tinkamai motyvuota ir pagrįsta teisiniais ir faktiniais argumentais, kodėl prie pareiškėjo pastatų yra priskiriamas būtent tokio dydžio žemės sklypas. Palikus Plano koncepcijoje nustatytą sklypo prie pareiškėjo pastatų plotą, pareiškėjui nebūtų atsiradusi prievolė rekonstruojant griauti dalį jam priklausančių pastatų, kas visiškai atitiktų pareiškėjo interesus.

4. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo bylą nutraukti arba skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas teigė, kad Įsakymas paskelbtas Teisės aktų registre 2019 m. balandžio 12 d., o pareiškėjo skundas teismui pateiktas 2019 m. gegužės 15 d., t. y. praleidus vieno mėnesio apskundimo terminą ir neprašoma jo atnaujinti. Pareiškėjas daug kartų teikė atsakovui pasiūlymus dėl prie pareiškėjo pastatų formuojamo žemės sklypo dydžio ir atsakovas savo atsakymuose nurodydavo, kad neatsižvelgė į pareiškėjo siūlymą suformuoti jo prašomo ploto žemės sklypą, tačiau pareiškėjas niekada jų neskundė nei teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai, nei teismui.

6. Atsakovas teigė, kad Plane, atsižvelgiant į Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano sprendinius, projektuojant žemės sklypus esamų statinių eksploatacijai (fiksuojant susiklosčiusią esamą padėtį), kartu buvo numatyta alternatyva – esamos padėties (vykdomos veiklos) konvertavimas numatant kitą galimą žemės naudojimo būdą (būdus) ir naujai veiklai nustatomus užstatymo reglamentus. Plane yra išskirti dviejų etapų sprendiniai: I etape formuojamas žemės sklypas esamų statinių eksploatacijai pagal jų tiesioginę paskirtį, nustatant teritorijos naudojimo reglamentus; II etape numatomi alternatyvūs sprendiniai – išlaikomas teritorijų naudojimo reglamentas, atitinkantis esamų statinių tiesioginę paskirtį ir parametrus, jeigu žemės sklype eksploatuojami esami statiniai, ir pagal aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų – Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrojo plano ir Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano sprendiniuose nustatytus teritorijos naudojimo reglamentus – naudojimo būdas, užstatymo parametrai, jeigu žemės sklype būtų keičiama veikla, t. y. keičiamas žemės naudojimo būdas, esamų statinių paskirtis, rekonstruojami esami statiniai, vietoj esamų statomi nauji statiniai.

7. Statinių savininkams, įskaitant ir pareiškėją, užtikrinama jų konstitucinė teisė valdyti ir naudoti esamus statinius ir šiems statiniams eksploatuoti reikalingą valstybinę žemę, tačiau statinių savininkams negali būti garantuojama teisė gauti didesnio ploto, nei būtina jų esamam statiniui eksploatuoti, valstybinės žemės sklypą, kad keičiant žemės sklype vykdomą veiklą, būtų išlaikyta galimybė statyti (rekonstruoti) tokių pat ir (ar) didesnių parametrų statinius, arba, kad formuojamam žemės sklypui būtų nustatyti užstatymo reglamentai, neatitinkantys bendrojo plano sprendinių. Plano sprendiniai nereiškia, kad pareiškėjas turės nugriauti jam priklausantį statinį (jo dalį), šis Plano sprendinys turės būti įgyvendintas tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas pasirinks Plano II etapo galimą alternatyvą – žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo būdo keitimą į rekreacinių teritorijų naudojimo būdą (žemės sklype vykdomos veiklos keitimą) ir atitinkamai esamo statinio tiesioginės paskirties keitimą, statinio rekonstrukciją. Plano sprendinių konkretizavimo stadijoje, formuojant sklypus prie esamų pastatų ir statinių eksploatacijai pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, buvo vertinama ir iš valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro gauta informacija apie kiekvieną pastatą bei inventorines šių pastatų sklypų ribas. Konkrečiu atveju prie garažų paskirties pastato (duomenys neskelbtini), Neringa, inventorinis sklypas fiksuotas apie 600 kv. m ploto, o Plano sprendiniais suformuotas – 818 kv. m ploto, kitos paskirties, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos naudojimo būdo žemės sklypas.

8. Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjas nepagrindė ir neįrodė, kad jam priklausančio pastato naudojimui yra objektyviai reikalingas didesnio ploto žemės sklypas, nei yra formuojamas Planu. Plane nenumatomas esamo pareiškėjui priklausančio pastato – garažo griovimas, todėl pareiškėjo argumentai dėl Konstitucijoje įtvirtinto nuosavybės neliečiamumo principo, teisėtų lūkesčių principo tariamo pažeidimo nepagrįsti. Pareiškėjui užtikrinama teisė valdyti, naudotis ir disponuoti esamu pastatu, formuojant tokio dydžio ir ribų žemės sklypą, kuris užtikrina tinkamą pastato eksploatavimą pagal tiesioginę paskirtį, taip pat suteikiama teisė be aukciono sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį. Esamo pastato eksploatavimas pagal jo paskirtį Planu nėra ir nebus ribojamas laike ar taikant kitas sąlygas (reikalavimus). Pagal Plano sprendinius formuojamam žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) taikomi užstatymo reikalavimai pasikeis tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas pasinaudos galimybe (suteikta teise, bet ne pareiga) pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą ir pradėti vykdyti kitokio pobūdžio ūkinę veiklą žemės sklype, atitinkamai pakeitus valstybinės žemės nuomos sutartį.

9. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo teikti siūlymai dėl formuojamo žemės sklypo ploto buvo ne kartą atsakovo įvertinti, pareiškėjui buvo motyvuotai paaiškintos jo pasiūlymų atmetimo ar dalinio atmetimo priežastys. Pareiškėjas nenurodė, kokiems teisės aktams prieštarauja Įsakymu patvirtintas Planas.

II. 10. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo R. K. skundą. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo ir atsakovo prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

11. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas R. K. kelia ginčą dėl Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. balandžio 12 d. įsakymo Nr. V13-149 „Dėl (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei Administracijos įpareigojimo iš naujo svarstyti Plano sprendinius, atsižvelgiant į pareiškėjo prašymuose institucijai nurodytus argumentus.

12. Teismas pažymėjo, kad VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019 m. gegužės 14 d. duomenimis (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pareiškėjui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui D. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso garažų naudojimo paskirties 230,11 kv. m bendro ploto pastato – garažo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Neringa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Garažas) 1/3 dalis, o trečiajam suinteresuotam asmeniui J. K. – 2/3 dalys Garažo.

13. Skundžiamas Įsakymas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 12 punktu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 4 ir 6 dalimis, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 1 ir 3 punktais bei atsižvelgiant į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. balandžio 5 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Skundžiamo Įsakymo 1 punktu patvirtintas (duomenys neskelbtini) detalusis planas. Plano organizatorius – Administracijos direktorius, Plano tikslai ir uždaviniai: užtikrinti urbanistinės struktūros ir jos elementų apsaugą, formuojant naujus konvertuojamos komunalinės zonos funkcinius ir vizualinius ryšius su aplinka; formuoti žemės sklypus prie esamų pastatų ir statinių, numatant esamų pastatų paskirties keitimą, taip pat sklypus daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių (savivaldybei priklausančio būsto statybai), komercinės paskirties objektų statybai ir atskirųjų želdynų teritorijoms, esant būtinybei keisti žemės sklypų paskirtį, naudojimo būdus, koreguoti suformuotų žemės sklypų ribas; nustatyti bendruosius urbanistinius–architektūrinius, aplinkosauginius tvarkymo principus; nustatyti teritorijos bei atskirų sklypų naudojimo ir tvarkymo režimo reikalavimus; pagal poreikį keisti galiojančių detaliųjų planų sprendinius.

14. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalimi, teismas pažymėjo, kad nei Neringos savivaldybės internetinėje svetainėje adresu www.neringa.lt, nei Lietuvos Respublikos Seimo internetinės svetainės adresu www.lrs.lt teisės aktų informacinėje sistemoje nenurodyta skundžiamo Įsakymo paskelbimo data, nurodyta tik Įsakymo priėmimo data – 2019 m. balandžio 12 d. Teisės aktų registro internetinėje svetainėje adresu www.e-tar.lt apskritai nėra paskelbtas skundžiamas Įsakymas. Be to, skundžiamo Įsakymo 4 punkte nurodyta, kad patvirtintas detalusis planas įsigalioja kitą dieną po jo įregistravimo ir paskelbimo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro internetinės svetainės adresu www.tpdr.lt duomenimis, Įsakymu patvirtinto Plano registracijos data – 2019 m. gegužės 15 d. Skundžiamas Įsakymas priimtas 2019 m. balandžio 12 d., t. y. penktadienį, o pareiškėjo skundas pateiktas 2019 m. gegužės 15 d. Atsakovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog skundžiamas Įsakymas ir juo patvirtintas Planas buvo viešai paskelbti tą pačią dieną, kai buvo priimtas Įsakymas. Atsižvelgiant į tai, atsakovo argumentas, jog nagrinėjamu atveju buvo praleistas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio skundo padavimo terminas, atmestas kaip nepagrįstas.

15. Plano aiškinamojo rašto 4 skyriaus „Detaliojo plano sprendiniai“ 4.10 poskyryje „Teritorijos naudojimo reglamentas“ nustatyta, jog žemės sklypo (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini), plotas 818 kv. m. Pareiškėjas ginčija būtent šią Plano dalį, kurioje žemės sklypui adresu nustatytas 818 kv. m plotas.

16. Teismas vadovavosi Teritorijų planavimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, 37 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė, jog į jo pasiūlymus nebuvo atsakyta, kad buvo atsakyta nemotyvuotai ar kad skundė planavimo organizatoriaus atsakymus teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai. Kita vertus, minėti atsakymai neturi įtakos patvirtinto Plano sprendinių teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi vertinamas paties teritorijų planavimo dokumento atitikimas teisės aktų reikalavimams. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentas, kad skundžiamas Įsakymas yra neteisėtas dėl to, jog juo patvirtintas Planas, kuriame neatsižvelgta į Plano rengimo metu pateiktus jo pasiūlymus, atmestas kaip nepagrįstas, kadangi vien tai, jog pareiškėjas teikė pasiūlymas, dar nereiškia, jog buvo privaloma į juos atsižvelgti.

17. Vadovaudamasis Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje 2 ir 3 dalimis, Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8, 292 ir 293 punktais, teismas pažymėjo, kad detaliojo plano koncepcija, kuriai turi pritarti detaliojo plano organizatorius, yra tarpinis–procedūrinis rekomendacinio pobūdžio dokumentas. Atsižvelgiant į tai, konstatuota, jog pareiškėjui negalėjo atsirasti teisėtų lūkesčių dėl Administracijos direktoriaus 2015 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. V13-208 „Dėl pritarimo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano koncepcijai“ patvirtintos Plano koncepcijos, kadangi toks tarpinis–procedūrinis rekomendacinio pobūdžio dokumentas jokių konkrečių teisinių pasekmių nesukelia. Taigi pareiškėjo argumentai, kad skundžiamas Įsakymas yra neteisėtas dėl to, kad juo patvirtintas Planas neatitinka Plano koncepcijos, taip pat atmesti kaip nepagrįsti.

18. Vadovaudamasis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, teismas sutiko su atsakovo atsiliepimo argumentais, kad žemės sklypas formuojamas tokio dydžio ir ribų, kokių reikia esamam, bet ne būsimam statiniui eksploatuoti, t. y. negali būti atsižvelgiama į ateityje numatomą veiklą ir ateityje numatomus statyti naujus arba rekonstruoti statinius (jų parametrus). Atsakovas atsiliepime paaiškino, jog Plano sprendinių konkretizavimo stadijoje, formuojant sklypus prie esamų pastatų ir statinių eksploatacijai pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, buvo vertinama ir iš VĮ Registrų centro gauta informacija apie kiekvieną pastatą bei inventorines šių pastatų sklypų ribas bei kad konkrečiu atveju prie Garažo inventorinis sklypas fiksuotas apie 600 kv. m ploto, o Plano sprendiniais suformuotas – 818 kv. m ploto žemės sklypas.

Plano aiškinamojo rašto 4 skyriaus „Detaliojo plano sprendiniai“ 4.10 poskyryje „Teritorijos naudojimo reglamentas“ taip pat paaiškinta, jog žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) formuojamas esamo Garažo eksploatavimui ir kad formuojamo žemės sklypo ribos ir plotas nustatomi remiantis statinio kadastro duomenų byloje esančiu statinių išdėstymo planu, parengtu 1997 m. liepos 3 d. ir įregistruotu Nekilnojamojo turto registre, atsižvelgiant į statinio konfigūraciją, kitus parametrus ir esamą kiemo teritoriją (esamą faktinį naudojimą).

Teismas sutiko, kad pareiškėjas nepagrindė ir neįrodė, kad jam priklausančio pastato naudojimui yra objektyviai reikalingas didesnio ploto žemės sklypas, nei buvo suformuotas Planu. Pareiškėjo argumentas, kad jis nurodė konkretų pageidaujamą formuojamo sklypo dydį – ne mažesnis kaip 1 130 kv. m, remdamasis aiškiu kriterijumi, t. y. kad sklype esantys pastatai sudarytų 25 procentus sklypo ploto ir toks sklypo plotas sudarytų galimybes eksploatuoti ir rekonstruoti esamus statinius jų negriaunant, nepagrįstas jokiomis teisės aktų normomis.

Kitos paskirties žemės sklype, kuriam nustatytas naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos bei kuris suformuotas esamam Garažui eksploatuoti, Plano sprendiniais nėra nustatytas užstatymo tankis. Vadovaujantis Plano sprendiniais, šiam žemės sklypui 25 procentų užstatymo tankis nustatytas tik tuo atveju, jeigu žemės sklypo naudojimo būdas būtų keičiamas į rekreacinių teritorijų, tačiau šių Plano sprendinių pareiškėjas neginčijo, be to, kaip minėta, žemės sklypas formuojamas esamam, bet ne būsimam statiniui eksploatuoti.

Plano sprendiniai neįpareigojo keisti žemės sklypo naudojimo būdo, dėl ko būtų privalomai taikomas 25 procentų užstatymo tankis ir dėl ko reikėtų griauti Garažą ar jo dalį. Taigi pareiškėjo argumentas, kad minėtas Plano sprendinys pažeidžia Konstitucijos 23 straipsnį, nes rekonstruojant ar renovuojant Garažą tektų jo dalį griauti, taip pat laikytas nepagrįstu ir atmestas.

19. Pareiškėjas nepaneigė atsiliepime išdėstytų atsakovo argumentų, kad pareiškėjas pakartotinai teikė atsakovui pasiūlymus dėl prie Garažo formuojamo žemės sklypo dydžio, o atsakovas motyvuotai atsakydavo, kodėl neatsižvelgė į pareiškėjo siūlymą suformuoti jo prašomo ploto žemės sklypą. Šias aplinkybes patvirtino kartu su atsiliepimu pateikti: 2017 m. gruodžio 15 d. raštas Nr. (4.17) V15-2634 „Dėl Jūsų pasiūlymo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendiniams“, kuriuo atsakyta į 2017 m. lapkričio 30 d. pasiūlymą, 2017 m. gruodžio 5 d. pasiūlymą ir pasiūlymo priedą; 2018 m. balandžio 9 d. raštas Nr. (4.16) V15-636 „Dėl Jūsų pasiūlymo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendiniams“, kuriuo atsakyta į 2018 m. kovo 9 d. prašymą; 2018 m. spalio 30 d. raštas Nr. (4.17) V15-2246 „Dėl Jūsų pasiūlymo“, kuriuo atsakyta į 2018 m. liepos 4 d. ir į 2018 m. spalio 26 d. pasiūlymus; 2019 m. sausio 8 d. raštas Nr. (4.17) V15-55 „Dėl Jūsų pasiūlymo papildomai viešinamiems (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendiniams“, kuriuo atsakyta į 2018 m. gruodžio 19 d. pasiūlymą, 2019 m. vasario 28 d. pasiūlymą; 2019 m. vasario 28 d. raštas Nr. (4.17) V15-488 „Dėl Jūsų prašymo“, kuriuo atsakyta į 2019 m. vasario 11 d. prašymą. Taigi pareiškėjui turėjo būti žinomi skundžiamu Įsakymu patvirtinto Plano dalies dėl formuojamo žemės sklypo esamam Garažui naudoti dydžio priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai ir motyvai. Atsižvelgiant į tai bei į minėtus Plano aiškinamajame nurodytus paaiškinimus dėl formuojamo žemės sklypo Garažui naudoti dydžio nustatymo, atmesti pareiškėjo argumentai, kad nei skundžiamame Įsakyme, nei aiškinamajame rašte nėra tinkamai motyvuota ir pagrįsta teisiniais ir faktiniais argumentais, kodėl Plane Garažui naudoti yra formuojamas būtent tokio dydžio sklypas bei kad Plano rengėjai neturėjo aiškių kriterijų žemės sklypo plotui apskaičiuoti.

20. Remdamasis Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 6, 14 dalimis, 50 straipsniu, teismas pažymėjo, jog pareiškėjas daugiau prieštaravimų ar neatitikimų nenurodė. Teismas akcentavo, kad, remiantis pareiškėjo patikslintame skunde nurodytais motyvais ir argumentais, nėra pagrindo konstatuoti skundžiamo Įsakymo neatitikimo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimams individualiam administraciniam aktui. Teismas nenustatė, kad skundžiamas Įsakymas pažeistų įstatymą ar kitą teisės aktą ar kad atsakovas būtų viršijęs kompetenciją, taip pat kad skundžiamas Įsakymas prieštarautų tikslams ir uždaviniams, dėl kurių atsakovas buvo įsteigtas ir gavo įgaliojimus. Vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu, skundas dėl reikalavimo panaikinti skundžiamą Įsakymą ir išvestinio reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus taip pat atmestas kaip nepagrįstas.

21. Pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, 41 straipsnio 1 dalimi, atmestas.

22. Teismas pažymėjo, kad atsakovas prašė priteisti 645,23 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, tačiau nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog iškilo sudėtingas teisinis klausimas, kuriam viešojo administravimo subjekto vidiniai resursai yra nepakankami ir kad tik profesionalus teisinis atstovavimas (advokato dalyvavimas) sudarė sąlygas tinkamai apginti savivaldybės administracijos interesus teisme. Tai, jog atsakovas nesugeba tinkamai organizuoti savivaldybės administracijos darbo taip, jog būtų tinkamai užtikrinta savivaldybės teisminio atstovavimo funkcija, priimtas pakankamas skaičius darbuotojų, turinčių aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir galinčių užtikrinti minėtos savivaldybės funkcijos įgyvendinimą, negali uždėti atsakovui nepagrįsto (perteklinio) atstovavimo ir išlaidavimo naštos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-108-442/2019). Atsižvelgiant į tai, atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas taip pat atmestas.

III. 23. Atsakovas Neringos savivaldybės administracija (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atsakovui nepriteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, ir priimti naują sprendimą – tenkinti atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Apeliaciniame skunde remiamasi tokiais pagrindiniais argumentais:

23.1. Nei ABTĮ, nei kiti teisės aktai nesuteikia pagrindo atmesti šalies prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo vien tuo pagrindu, koks yra šalies teisinis statusas (šiuo atveju – viešojo administravimo subjektas). ABTĮ nenurodo, kad viešojo administravimo subjektas neturi teisės būti atstovaujamas advokato(-ų) arba kad viešojo administravimo subjektas neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Priešingai, ABTĮ 52 straipsnio 1 dalis aiškiai įtvirtina, kad proceso šalių procesinės teisės yra lygios. Iš ABTĮ normų yra akivaizdu, kad viešojo administravimo subjektas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kaip ir kiti administracinio proceso dalyviai. Atmesti viešojo administravimo subjekto prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, vadovaujantis bendraisiais sąžiningumo ir protingumo principais, būtų galima tik tuo atveju, jei subjektas savo teisėmis naudojosi nesąžiningai, piktnaudžiaudamas teise, kas šiuo atveju nebuvo ir negalėjo būti nustatyta – atsakovas buvo priverstas aktyviai dalyvauti byloje, teisinėmis priemonėmis apginti Plano sprendinius.

23.2. Neringos savivaldybės administracijos tarnautojai faktiškai dirba Nidoje, kuri yra daugiau nei 50 km nutolusi nuo bet kurio teismo Klaipėdoje (atvykimas, įskaitant kelionę keltu, trunka mažiausiai 1,5 valandos). Taigi bylose, kuriose Administracijos atstovo dalyvavimas yra objektyviai reikalingas, dažniausiai Administraciją atstovauja advokatai. Priešingu atveju, tarnautojas dėl kiekvieno teismo posėdžio vien kelionėje privalėtų sugaišti neproporcingai daug laiko – 3 valandas, ir tiek laiko negalėtų vykdyti kitų tiesioginių darbinių funkcijų.

24. Pareiškėjas R. K. pateiktame atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

25. Pareiškėjas pažymi, kad argumentai, kurie yra taikomi privačių fizinių ar juridinių asmenų atžvilgiu, negali būti taikomi viešojo administravimo institucijoms. Viešojo administravimo institucijos yra finansuojamos iš biudžeto ir disponuoja nuolatiniais administraciniais resursais, skirtais vykdyti įstatymo nustatytas funkcijas. Pirmosios instancijos teismas labai išsamiai pagrindė savo sprendimą nurodydamas, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovo Neringos savivaldybės administracijos patirtos išlaidos teisinei pagalbai buvo būtinos – Neringos savivaldybės administracija turi juridinį skyrių ir atitinkamą finansavimą teisinių klausimų, kylančių jos veikloje, sprendimui. Nepagrįsta Administracijos apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad Administracijos darbuotojai sugaištų neproporcingai daug laiko dalyvaudami teismo posėdžiuose. Remiantis Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenimis, Neringos savivaldybėje 1 000 gyventojų tenka 17,4 užimtų pareigybių savivaldybės administracijoje. Tai yra didžiausias skaičius pareigybių savivaldybėje per visą Lietuvą. Vilniaus savivaldybės administracijoje užimtų pareigybių yra 10,8 karto mažiau nei Neringos savivaldybės administracijoje. Todėl būtų nepagrįsta priteisti bylinėjimosi išlaidas institucijai, vykdančiai savo tiesiogines funkcijas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. balandžio 12 d. įsakymo Nr. V13-149 „Dėl (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei Administracijos įpareigojimo iš naujo svarstyti Plano sprendinius, atsižvelgiant į pareiškėjo prašymuose institucijai nurodytus argumentus.

27. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo R. K. skundą. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo ir atsakovo prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismas nenustatė, jog iškilo sudėtingas teisinis klausimas, kuriam viešojo administravimo subjekto vidiniai resursai yra nepakankami ir kad tik profesionalus teisinis atstovavimas (advokato dalyvavimas) sudarė sąlygas tinkamai apginti Neringos savivaldybės administracijos interesus teisme.

28. Atsakovas Neringos savivaldybės administracija pateiktame apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atsakovui nepriteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – tenkinti atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

29. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

30. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 konstatavo, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos, tačiau tik tais atvejais, kai advokato dalyvavimas buvo būtinas, siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus. Administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką (taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3443-624/2020).

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos pobūdį, tai, kad ji tiesiogiai susijusi su atsakovui priskirtomis funkcijomis teritorijų planavimo srityje, byla nebuvo itin didelės apimties ar sudėtinga, joje nebuvo keliami nauji teisiniai klausimai, kuriais formuojama teismų praktika, atsižvelgusi į tai, jog atsakovas nepateikė duomenų, kad buvo objektyvi būtinybė byloje naudotis advokato paslaugomis, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo priteisti iš pareiškėjo patirtas atstovavimo išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

32. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys į tai, kad paaiškindamas, kodėl paduodant apeliacinį skundą nebuvo sumokėtas žyminis mokestis, atsakovas pats akcentuoja, jog apeliacinis skundas yra tiesiogiai susijęs su atsakovo tiesiogiai atliekamomis funkcijomis – detaliojo plano sprendinių derinimu su suinteresuota visuomene ir su tuo susijusiais ginčais.

33. Atsakovo nurodomi argumentai, kad Neringos savivaldybės administracijos tarnautojai faktiškai dirba Nidoje, kuri yra daugiau nei 50 km nutolusi nuo bet kurio teismo Klaipėdoje, todėl atvykimas trunka ilgai, niekaip nepaaiškina, kodėl atsakovo Juridinio, personalo ir viešųjų pirkimų skyriaus tarnautojai negalėjo parengti procesinių dokumentų teismui (be kita ko, atsiliepimo į pareiškėjo skundą), kurių parengimo išlaidos sudaro didžiąją dalį prašomos atlyginti išlaidų sumos. Be to, įvertinus tai, kad apie teismo posėdį informuojama iš anksto, t. y. atsakovas turi galimybę suplanuoti įgaliotų tarnautojų vykimą į teismo posėdį, vien ta faktinė aplinkybė, jog kelionė užtruktų 1,5 h, savaime nesuponuoja poreikio samdyti advokatą teismo veiklos vietovėje.

34. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Neringos savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė