98bdfdc0-5acd-4cb7-9a98-aa266e9ffc73 · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1140-769/2020 Proceso Nr. 2-06-3-09592-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.3; 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.8.10; 3.1.7.6; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS UŽ AKIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 12 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėja Rasa Augustė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams N. L. ir D.

L. (D. L.) dėl skolos už Å¡ilumos energijÄ priteisimo, Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 304,96 Eur skolÄ už Å¡ilumos energijÄ už laikotarpį nuo 2014-03 mėn. iki 2014-12 mėn., 11,05 Eur delspinigių, iÅ¡ viso 316,01 Eur ir 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bei 105 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Procesiniai dokumentai atsakovams įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Atsakovai atsiliepimo į ieÅ¡kinį per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikė, todėl, esant ieÅ¡kovės praÅ¡ymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis). Teismas konstatuoja: ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Teismas, priimdamas sprendimÄ už akių, atlieka formalų byloje pateiktų dokumentų vertinimÄ , t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus Å¡ių įrodymų turiniui bÅ«tų pagrindas priimti tokį sprendimÄ . Atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimÄ , nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2007 m. gruodžio 6 d. iki 2015 m. sausio 23 d. nuosavybės teise priklausė atsakovams po ½ dalį kiekvienam atsakovui.

IeÅ¡kovė atsakovams priklausiusiam butui tiekė Å¡ilumos energijÄ , tačiau atsakovai ieÅ¡kovei už teikiamas paslaugas nemokėjo. IeÅ¡kinyje nurodyta, kad atsakovų skola už tiektÄ Å¡ilumos energijÄ sudaro 304,96 Eur. Tarp ieÅ¡kovės ir atsakovų susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, nustatytu terminu pagal sutarties ar įstatymo reikalavimus, o jei tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnis).

Atsižvelgiant į teismui pateiktus įrodymus laikytina, kad reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas, ieÅ¡kovei priteistina 304,96 Eur skola už tiektÄ Å¡ilumos energijÄ , kuri susidarė nuo 2014 m. kovo mėn. iki 2014 m. gruodžio mėnesio. IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų ir 11,05 Eur delspinigius skaičiuojant 0,02 proc. ne daugiau kaip už 6 mėnesius. CK 6.71 straipsnio nuostatos nustato, jog netesybos - tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo mokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai).

Sutartis gali bÅ«ti sudaryta žodžiu, raÅ¡tu arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnis). CK 6.72 straipsnis aiÅ¡kiai numato, jog susitarimas dėl netesybų turi bÅ«ti raÅ¡ytinis. Teismų praktikoje pripažįstama, jog sutartis dėl Å¡ilumos tiekimo gali bÅ«ti sudaroma ir konkliudentiniais veiksmais, tačiau sutarčiai, kuriai įstatymas numato privalomÄ raÅ¡ytinę formÄ iÅ¡imtys negali bÅ«ti taikomos. Duomenų, kad tarp Å¡alių bÅ«tų sudaryta raÅ¡ytinė energijos – pirkimo pardavimo sutartis, nėra.

IÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų mokesčių paskaičiavimo pažymų matyti, kad skola susidarė už 2014 metus, 11,05 Eur delspinigių paskaičiuota nuo 2015 m. lapkričio mėnesio iki 2016 m. balandžio mėnesio. Teismas sutinka su ieÅ¡kinyje nurodytais advokato S. Č. teiginiais, jog delspinigiai paskaičiuoti ne daugiau kaip už 6 mėnesius, tačiau jie buvo paskaičiuoti iki 2016 metų balandžio mėnesio, į teismÄ kreipėsi beveik po 4 metų, -įstatyme nustatytas ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas.

Klaipėdos apygardos teismas savo praktikoje taip pat yra nurodęs, kad „tarp šalių nesant sudarytos rašytinės sutarties, kurioje būtų numatytos netesybos, jos skaičiuojamos tik tais atvejais, kai tai numato įstatymas arba nustato teismas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog 1995-01-26 Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ nustato delspinigius fiziniams asmenims, laiku nesumokėjusiems tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių reguliavimo sričiai priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos <...> mokesčių. (Tokios praktikos laikosi Klaipėdos apygardos teismas analogiškose civilinėse bylose Nr. 2A-96-123/2013, Nr. 2A-289-265/2012, Nr.2A-1332-123/2013, Nr. 2A-24-253/2014 ir kt.).

Pažymėtina, kad šiose aukštesnės instancijos teismo nutartyse pateikti išaiškinimai, jog 1995-01-26 LR Įstatymas Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims reglamentuoja savivaldybių reguliavimo sričiai priklausančios gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčių delspinigius, bet ne komunalinių paslaugų, nėra paneigti vėlesnėse nutartyse. Bendrosios kompetencijos teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, o toks bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimas (nukrypimas nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir naujų precedentų kūrimas) visais atvejais turi būti deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas atitinkamuose bendrosios kompetencijos teismų sprendimuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013, Konstitucinio Teismo praktika).

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovei siekiant iÅ¡ Å¡ilumos vartotojų gauti papildomas pajamas už atsiskaitymo termino praleidimÄ be raÅ¡ytinės sutarties gali bÅ«ti skaičiuojamos įstatyme nustatytos 5 procentų palÅ«kanos, kurioms taikomas ir ilgesnis ieÅ¡kininės senaties terminas. Be to, 2010 m. spalio 25 d. Energetikos ministro įsakymu Nr. 1-297 (Žin., 2010, Nr. 127-6488) patvirtintų Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 7 priedo 22 punkte įtvirtinta nuostata, jog sutartyje nustatytu terminu neatsiskaičius už pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos priežiÅ«rÄ , pastato savininkui arba valdytojui, arba buto ar kitų patalpų savininkui gali bÅ«ti skaičiuojami delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ .

PrižiÅ«rėtojas raÅ¡tu informuoja pastato savininkÄ arba valdytojÄ , arba buto ar kitų patalpų savininkÄ arba valdytojas raÅ¡tu informuoja buto ar kitų patalpų savininkÄ apie delspinigių susidarymÄ , nurodo jų dydį ir susidarymo priežastį. Taisyklių 8 priedo 24 punkte įtvirtinta, kad sutartyje nustatytu terminu neatsiskaičius už suvartotÄ karÅ¡tÄ vandenį, buitiniam karÅ¡to vandens vartotojui gali bÅ«ti skaičiuojami delspinigiai (konkretus delspinigių dydis nustatomas Sutartyje) nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ .

KarÅ¡to vandens tiekėjas raÅ¡tu informuoja buitinį karÅ¡to vandens vartotojÄ apie delspinigių susidarymÄ , nurodo jų dydį ir susidarymo priežastį. Teismui nėra pateikta duomenų, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų įvykdžiusi Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių reikalavimus ir bÅ«tų informavusi nustatyta tvarka atsakovÄ apie delspinigių susidarymÄ , jų dydį ir susidarymo priežastį. Pažymėtina, jog Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2016 m. vasario 10 d. nutarime dėl AB „Klaipėdos energija“ Å¡ilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties yra nurodžiusi, jog bet kuri pardavėjo ar paslaugų teikėjo ir vartotojo sudarytos prekių pirkimo – pardavimo ar paslaugų teikimo sutarties sÄ lyga (kuri nebuvo aptarta individualiai) gali bÅ«ti pripažinta nesÄ Å¾ininga vartotojo atžvilgiu, jeigu ji prieÅ¡inga geros valios reikalavimams ir sudaro sÄ lygas pardavėjo ar paslaugų teikėjo ir vartotojo abipusių teisių ir pareigų nelygybei vartotojo nenaudai.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ ieÅ¡kovės reikalavimas dėl 11,05 Eur delspinigių priteisimo negali bÅ«ti tenkinamas. Be to, pažymėtina, kad tiek Europos SÄ jungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintÄ vartotojo teisių apsaugÄ . BÅ«tinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties Å¡alies, teisių ir teisėtų interesų apsaugÄ savo praktikoje ne kartÄ yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, o vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip vieÅ¡asis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai.

Todėl teismas turi pareigÄ vartojimo sutarčių sÄ lygų atitiktį sÄ Å¾iningumo kriterijams vertinti ex officio, o vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigÄ bÅ«ti aktyviam procese, vartojimo sutarties Å¡alis vertinant kaip nelygiavertes ir vartotojÄ laikant silpnesniÄ ja Å¡alimi, o jo teisių apsaugai taikant specialų vartotojo teisių gynimo mechanizmÄ . CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra numatyta skolininko pareiga mokėti palÅ«kanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, todėl ieÅ¡kovės praÅ¡ymu iÅ¡ atsakovų priteistinos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistinÄ skolÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t.y. 2019 m. gruodžio 18 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio l dalis).

IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų 15 Eur žyminio mokesčio ir 90 Eur už advokato teisinę pagalbÄ . Sprendžiant klausimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato teiktÄ teisinę pagalbÄ priteisimo, turi bÅ«ti vadovaujamasi CPK 98 straipsnio nuostatomis. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas, spręsdamas dėl iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, vadovaujasi ne tik CPK 98 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, tačiau ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo principais bei realumo, bÅ«tinumo ir pagrįstumo kriterijais, siekiant, kad nebÅ«tų pažeistas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

Pažymėtina ir tai, kad konkretų atlygintinų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti dydį nustato teismas ir bÅ«tent jo diskrecijai priklauso klausimo dėl priteistinų iÅ¡laidų pagrįstumo iÅ¡sprendimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl iÅ¡laidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti bÅ«tinumo tiesiogiai pasisakyta tik sprendžiant dėl atstovavimo iÅ¡laidų priteisimo vieÅ¡ojo administravimo subjekto naudai. Kasacinis teismas dar 2016 metais yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad spręsdamas šį klausimÄ teismas turi kompleksiÅ¡kai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo vieÅ¡ojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobÅ«dį, buvo bÅ«tina pasitelkti advokatÄ .

Nustatant bylos pobÅ«dį, turi bÅ«ti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumÄ , į bylos apimtį ir sudėtingumÄ , į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, taip pat ir vieÅ¡ajam interesui bei kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016, 45 punktas). Å ioje byloje nurodyta, jog atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinių teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese iÅ¡laidos gali bÅ«ti atlyginamos, tačiau tik tais atvejais, kai advokato dalyvavimas buvo bÅ«tinas siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143 – 375/2008).

Å ilumos energijos tiekimas yra vieÅ¡oji paslauga. Å ilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartis yra vieÅ¡oji sutartis. VieÅ¡Ä sias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba su savivaldybėmis sudarytų sutarčių pagrindu kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnį savivaldybė yra atsakinga už viešųjų paslaugų teikimÄ gyventojams; savivaldybės institucijos ir administracija viešųjų paslaugų neteikia, iÅ¡skyrus Å¡iame straipsnyje nustatytus atvejus; jas teikia biudžetinės ir vieÅ¡osios įstaigos, savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės ir kiti subjektai (1 dalis); teikdami savivaldybės gyventojams vieÅ¡Ä sias paslaugas, jų teikėjai privalo vadovautis įstatymais, savivaldybės institucijų sprendimais ir kitais teisės aktais (3 dalis); savivaldybė turi užtikrinti, kad vieÅ¡osiomis paslaugomis galėtų naudotis visi savivaldybės gyventojai ir kad Å¡ios paslaugos bÅ«tų teikiamos nuolat (5 dalis).

Pagrindinis akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ akcijų paketas (75,45 proc.) priklauso vieÅ¡ojo administravimo subjektui Klaipėdos miesto savivaldybei, todėl turėtų bÅ«ti vadovaujamasi aukščiau pateikta kasacinio teismo praktika. Klaipėdos apygardos teismas analogiÅ¡kose bylose yra nurodęs, jog Konstitucinis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad iÅ¡ asmenų lygybės teismui principo kylanti maksima, jog tokios pat (analogiÅ¡kos) bylos turi bÅ«ti sprendžiamos taip pat, suponuoja bendrosios kompetencijos teismų pareigÄ priimant sprendimus paisyti savo pačių ir visų aukÅ¡tesnės instancijos teismų sukurtų precedentų, nors tai nėra eksplicitiÅ¡kai įtvirtinta CPK (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr.2A-735-625/2012 pagal analogiÅ¡kÄ AB „Klaipėdos energija“ ieÅ¡kinį iÅ¡aiÅ¡kino, kad: „ieÅ¡kovė turi pas jÄ dirbančius teisininkus, todėl teisinių paslaugų pirkimas su tikslu parengti nesudėtingus procesinius dokumentus negali bÅ«ti laikytinas bÅ«tinomis iÅ¡laidomis ir priskirtas prie bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias turėtų sumokėti atsakovė“. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytÄ , įvertinus tai, jog byla nebuvo sudėtinga, ieÅ¡kovė turi daug tokio pobÅ«džio bylų, teismui pateiktas ieÅ¡kinys yra tipinis, byla iÅ¡nagrinėta raÅ¡ytinio proceso tvarka, rengiant ieÅ¡kinį nebuvo keliami nauji teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klausimai, ieÅ¡kovė yra savivaldybės kontroliuojama įmonė, teikianti vieÅ¡Ä sias paslaugas visuomenės poreikių tenkinimui, privalanti racionaliai naudoti savivaldybės turtÄ ir nepažeisti vartotojo teisių, pagrindo iÅ¡vadai, kad 90 Eur iÅ¡laidos už tipinio ieÅ¡kinio parengimÄ Å¡ioje byloje yra bÅ«tinos ir pagrįstos, nėra.

Vienok, bÅ«tina įvertinti ir ieÅ¡kovės procesiniuose dokumentuose pastoviai nurodomus teiginius, jog ji yra ne savivaldybės kontroliuojama įmonė, bet „savivaldybės įmonė“ (pagal LR valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymÄ ribotos civilinės atsakomybės vieÅ¡asis juridinis asmuo, nuosavybės teise priklausantis savivaldybei, įmonės tikslas – teikti vieÅ¡Ä sias paslaugas). IÅ¡ dalies patenkinus ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų priteistinos raÅ¡ytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi iÅ¡laidos, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

Laikant, kad patenkinta apie 97 procentų ieÅ¡kinio reikalavimų, iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovei priteistina 14,55 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Valstybės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 10,74 Eur, todėl Å¡i suma priteistina valstybei iÅ¡ atsakovų. Atsižvelgiant į tai, kad butas, kuriam Å¡ilumos energijÄ tiekė ieÅ¡kovė, atsakovams priklausė ne bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o dalinės nuosavybės teise, skola ir bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ atsakovų priteistini ne solidariai, o lygiomis dalimis, t. y. proporcingai kiekvienam atsakovui priklausiusiai turto daliai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsnio 1, 5, 7 dalimis, 270 straipsniu, 286 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“, į. k. 140249252, iš atsakovės N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 152,48 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt du eurai 48 ct) skolos, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2019 m. gruodžio 18 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 7,50 Eur (septyni eurai 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieÅ¡kovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“, į. k. 140249252, iÅ¡ atsakovo D. L. (D. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 152,48 Eur (vienas Å¡imtas penkiasdeÅ¡imt du eurai 48 ct) skolos, 5 (penkis) procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t. y. nuo 2019 m. gruodžio 18 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 7,50 Eur (septyni eurai 50 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų. LikusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti. Priteisti Valstybei iÅ¡ atsakovės N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,37 Eur (penki eurai 37 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų (sumokant į vienÄ iÅ¡ pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sÄ skaitų nurodant įmokos kodÄ â€“ 5660).

Priteisti Valstybei iÅ¡ atsakovo D. L. (D. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,37 Eur (penki eurai 37 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų (sumokant į vienÄ iÅ¡ pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sÄ skaitų nurodant įmokos kodÄ â€“ 5660). Atsakovai negali Å¡io sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mams pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo.

IeÅ¡kovė per 20 dienų nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundÄ Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus. Teisėja Rasa Augustė