98bc3880-bb57-450d-976b-49ee423d6503 · Trakų rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2YT-1644-213/2017 m.Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00934-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.2.; 3.2.6.1.(S) TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLietuvos Respublikos vardu2017 m. birželio 23 d.Trakai Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Vita Lučkauskaitė, sekretoriaujant Jolitai JanuÅ¡auskaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai D. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos D. S. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims J. D., VÄ® „Turto bankas“, dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiÅ¡kai valdyti, fakto nustatymo, ir             n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po jos tėvo M.

D., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 1998-01-04, turtÄ faktiÅ¡kai priėmė ir valdė jos tėvo M. D. sutuoktinė Z. D., a.k. (duomenys neskelbtini)PareiÅ¡kėja pareiÅ¡kime nurodė, kad ji yra M. D., mirusio 1998-01-04, dukra. Turto paveldėjimo byla po tėvo mirties nebuvo užvesta per nustatytÄ LR CK 5.50 str. trijų mėnesių terminÄ palikimui priimti. Po tėvo mirties liko Å¡is turtas: butas/patalpa - butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Å¡is turtas buvo įgytas santuokoje su sutuoktine Z.

D., tačiau įregistruotas tėvo vardu. Nurodė, kad mirus tėvui M. D., dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, tačiau mirusiojo sutuoktinė Z. D., liko gyventi tame bute, kurį nusipirko kartu su sutuoktiniu M. D., tokiu bÅ«du faktiÅ¡kai palikimÄ priėmė ir jį pradėjo valdyti. 2016-12-04 Z. D. mirė. PareiÅ¡kėjos brolis, J. D., a.k. (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kė, kad palikimo po M. D. mirties nepriėmė ir pretenzijų neturi. Nurodė, kad Å¡iuo metu paveldėjimo teisės liudijimo po Z.

D. mirties gauti negali, nes yra praleistas įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti, paduodant pareiÅ¡kimÄ notarui po tėvo M. D. mirties, nes turtas buvo įgytas santuokoje.Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja D. S. papildomai paaiÅ¡kino, kad butÄ , esantį(duomenys neskelbtini), 1992 metais iÅ¡sipirko jos tėvai M. D. ir Z. D.. Po tėvo mirties 1998 metais, jos mama Z. D. nenorėjo, kad dokumentai bÅ«tų tvarkomi pas notarÄ . Nurodė, kad Z. D. po vyro mirties liko gyventi tame bute, padėjo pareiÅ¡kėjai auginti vaikus, o pati pareiÅ¡kėja padėjo mamai iÅ¡laikyti butÄ , rÅ«pinosi namais, nes mama neturėjo pinigų, niekur nedirbo.

Nurodė, kad mama Å¡iame bute po tėvo mirties pragyveno apie vienerius metus, o kadangi vedė netinkamÄ gyvenimo bÅ«dÄ , tai po metų ir išėjo gyventi kitur. Kai mirė Z. D., ji kreipėsi į notarÄ , tačiau, jai buvo paaiÅ¡kinta, kad ji negali priimti palikimo, kol nebus nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad Z. D. priėmė ir valdė po M. D. mirties turtÄ .Suinteresuotas asmuo J. D. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos.

Atsiliepime į pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad su pareikÅ¡tu reikalavimu sutinka ir praÅ¡o pareiÅ¡kimÄ tenkinti.Suinteresuoto asmens VÄ® „Turto bankas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. VÄ® Turto bankas teismui pateikė atsiliepimÄ , kuriuo prašė pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«rÄ ir bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime nurodė, kad VÄ® Turto banko nuomone, Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjos teiginiai, jog jos mirusi mama, po savo vyro M.

D. mirties, įvykusios 1998-01-04, per civiliniame kodekse nustatytÄ 6 mėnesių laikotarpį, pradėjo rÅ«pintis pareiÅ¡kime nurodytu turtu, turėtų bÅ«ti visapusiÅ¡kai pagrįsti raÅ¡ytiniais įrodymais. Å iuo metu į bylÄ nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad po M. D. mirties, pareiÅ¡kėjos 2014-10-12 mirusi mama vykdė minėto paveldimo turto priežiÅ«rÄ , mokėjo mokesčius už jį ir pan. VÄ® Turto banko nuomone, tai sukuria pagrįstÄ abejonę apie tai, kad pareiÅ¡kėjos mama per įstatyme nustatytÄ terminÄ pradėjo valdyti savo mirusio vyro turtÄ kaip savo ir laikė save turto savininke.

PareiÅ¡kimas tenkintinas.Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 2 dalimi palikimas gali bÅ«ti priimtas faktiÅ¡kai pradėjus paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavus pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ notarui. Å ie veiksmai turi bÅ«ti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo, bet faktiÅ¡kai savo veiksmais priėmė palikimÄ , kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Priimdamas palikimÄ Å¡iuo bÅ«du, įpėdinis savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimÄ priėmė bei iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ faktiÅ¡ku pradėjimu valdyti paveldėtÄ turtÄ , patvirtinančiu palikimo priėmimÄ , suprantami įpėdinio veiksmai prižiÅ«rint, valdant palikimo dalyku esantį turtÄ , naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.).

Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimÄ , reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-152/2006).Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d.

Nagrinėjamoje byloje praÅ¡omo nustatyti palikimo, atsiradusio 1998-01-04 priėmimo faktÄ , taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius (palikimas turėjo bÅ«ti priimamas per 6 mėnesiu nuo palikėjo mirties).Palikimo priėmimas savo esme yra vienaÅ¡alis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Remiantis 1964 m. CK 587str., įpėdinis savo valiÄ turėjo iÅ¡reikÅ¡ti per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti dviem bÅ«dais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ , arba pradėti faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ .

Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, bet faktiÅ¡kai savo veiksmais priima palikimÄ , Å¡is faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Ä®pėdinis palikimui priimti turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , ir įrodyti, kad pradėjo valdyti palikėjo turtÄ kaip savo. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ .

Kiekvienas palikimo priėmimo, faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti, atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrÄ ar kelis palikėjo kilnojamuosius daiktus, priėmė palikimÄ ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktÄ ar daiktus paėmus, kitų įpėdinių požiÅ«rį ir vertinimÄ dėl atitinkamų daiktų paėmimo, kilnojamųjų daiktų paėmimo aplinkybes ir pan. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas reiÅ¡kia ir palikimo priėmimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartimi Nr. 3K-3-285/2011).IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad po M.

D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 1998-01-04 Trakų rajono 2-ame notarų biure paveldėjimo byla nebuvo užvesta (b.l. 9). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad M. D. nuosavybės teise priklausė butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini) - pastatas-malkinė (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalis pastato - ūkio pastatas (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalis pastato - ūkio pastatas (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas - sandėlis (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.l. 15).

Gyventojų registro pažymoje nurodyta, kad M. D. ir Z. D. įregistruota santuoka 1974-03-02, galiojo iki 1998-01-04 (b.l. 5), todėl turtas įgytas santuokos metu yra laikomas bendrÄ jÄ jungtine sutuoktiniu nuosavybe. PareiÅ¡kėja yra M. D. ir Z. D. duktė (b.l. 6, 13). Suinteresuotas asmuo J. D. yra palikėjos brolis ir mirusių M. D. ir Z. D. sÅ«nus (b.l. 5).Teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).

Taip pat bÅ«tinos sÄ lygos yra tos, kad praÅ¡omas nustatyti faktas turi turėti teisinę reikÅ¡mę, pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-12-29 nutarimas Nr. 56, „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymÄ , taikymo teismų praktikoje“).Ä®pėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius, kreipėsi į teismÄ , iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ ir paskirti palikimo administratorių ir pan.) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalis).Nagrinėjamu atveju, nustačius, kad vienintelis palikėjo M.

D., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios 1998-01-04 turtas, kurį galima buvo faktiÅ¡kai pradėti valdyti, juo rÅ«pintis kaip savu, buvo butas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo asmeniniai daiktai, todėl sprendžiant, ar buvo palikimas priimtas, faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti, turi bÅ«ti vertinamos aplinkybės susijusios su Å¡io palikėjo turto perėmimu, valdymu ir rÅ«pinimusi. PareiÅ¡kėja įrodė, kad niekas po M. D. mirties dėl palikimo priėmimo į notarÄ nesikreipė, tačiau palikimÄ priėmė jo sutuoktinė - Z.

D., nes bute gyveno, naudojosi jame esančiais daiktais, o pareiÅ¡kėjos pagalba, mokėjo reikiamus mokesčius. Teismas, spręsdamas šį klausimÄ , atkreipia dėmesį ir į tai, kad po M. D. mirties į jam tenkančiÄ turto dalį turėjo teisę pretenduoti ne tik jo sutuoktinė, bet ir jo vaikai J. D. ir D. S., tačiau nei vienas iÅ¡ jų taip pat nesikreipė į notarÄ dėl tėvo palikimo. Teismas, įvertinęs byloje esančiÄ medžiagÄ , iÅ¡klausęs pareiÅ¡kėjos D. S. argumentus dėl praÅ¡omo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, suinteresuoto asmens J.

D. atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos reikalavimas yra pagrįstas ir jį tenkina, nes Å¡is juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytinas tam, kad pareiÅ¡kėja galėtų įgyvendinti savo kaip įpėdinės teises į paveldimÄ turtÄ . Nustačius juridinį faktÄ , kad Z. D. po M. D. mirties faktiÅ¡kai priėmė ir valdė turtÄ , pareiÅ¡kėjai kiltų teisinės pasekmės, t. y. pareiÅ¡kėja D. S. galėtų kreiptis dėl minėto nekilnojamojo palikimo priėmimo po Z.

D. mirties, nes pareiÅ¡kėja negali kitokiu bÅ«du gauti šį juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ patvirtinančių dokumentų (CPK 445 str.).Suinteresuotas asmuo J. D. raÅ¡tu patvirtino, kad neturi jokių pretenzijų į M. D. iki mirties valdytÄ turtÄ (b.l. 16). Byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad Z. D. po savo vyro M. D. mirties nebÅ«tų priėmusi turto, duomenų apie testamentÄ ar kitus asmenis, kuriems M. D. galėjo palikti turtÄ nėra. Z. D. perėmus savo dispozicijon kilnojamuosius daiktus, pradėjus kaip savo valdyti nekilnojamÄ jį turtÄ , pripažintina, kad ji priėmė visÄ savo vyro palikimÄ .

Todėl teismas sprendžia, kad yra įrodyta, jog pareiÅ¡kėjos motina Z. D. po sutuoktinio M. D. mirties pradėjo faktiÅ¡kai valdyti turtÄ , ir Å¡i aplinkybė yra pagrindas nustatyti faktÄ , kad Z. D. Å¡iais veiksmais priėmė sutuoktinio palikimÄ .Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (CPK 448 str. 1 d).IÅ¡ pareiÅ¡kėjos valstybės naudai priteistinos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu - 9,20 Eur. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 263-268 str., 270 str., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str., n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kimÄ patenkinti.Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad Z.

D., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusi 2016-12-04, po M. D., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 1998-01-04 mirties, priėmė palikimÄ . Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.Priteisti iÅ¡ D. S. 9,20 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismÄ . Teisėja             Vita Lučkauskaitė