98bb7dec-2992-4140-a1c4-08952dc9f2ca · Panevėžio miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-274-768/2012Teisminio proceso Nr. 1-50-2-00182-2011-3Procesinio sprendimo kategorija:                                                                                                                   1.1.7.2.7. 1.1.9.8. 1.1.10.1. 1.2.4.6.3. 2.3.6.4.5. (S) N U O S P R E N D I SLietuvos Respublikos vardu 2012 m. kovo 27 d.Panevėžys           Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas Donatas Jatužis, sekretoriaujant JÅ«ratei Buitvydienei, dalyvaujant prokurorei JÅ«ratei MociÅ¡kienei,gynėjui advokatui Česlovui Petroniui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V.

R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 11 klasių iÅ¡silavinimo, vedęs, nedirbantis, darbo biržoje registruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, n u s t a t ė: V. R. 2011 m. rugsėjo 28 d., apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini), savo namuose, virtuvėje, sudavė kumščiu vienÄ kartÄ savo žmonai K.

R. į veidÄ , o Å¡iai nuėjus į kambarį ir atsisėdus ant sofos, sudavė jai peilio aÅ¡menimis į galvÄ , tuo padarydamas galvos smegenų sumuÅ¡imÄ , kraujo iÅ¡siliejimÄ po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais, nosies kaulų lūžį, poodines kraujosruvas deÅ¡inės akies vokuose, kraujosruvas burnos gleivinėje, kirstinę žaizdÄ virÅ¡ugalvyje - nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .Kaltinamasis V. R. kaltu prisipažino iÅ¡ dalies ir paaiÅ¡kino, kad su žmona kartais pasipyksta. Kai žmona iÅ¡geria, ji darosi pikta ir agresyvi. 2011 m. rugsėjo 28 d., dienos bėgyje žmona vis girtėjo, pradėjo priekabiauti, vartojo jo atžvilgiu necenzÅ«rinius žodžius, varė jį iÅ¡ namų.

Apie 21 val. jis nuėjo į virtuvę pasiÅ¡ildyti maisto. Žmona taip pat atėjo į virtuvę ir iÅ¡pylė maistÄ . Jis supyko ir sudavė kumščiu jai į nosį. Pradėjo bėgti kraujas ir ji nuėjo į kitÄ kambarį. Po kurio laiko jis taip pat nuėjo į tÄ patį kambarį. Žmona sėdėjo ant sofos, rankoje ji laikė peilį. Jis paėmė peilį iÅ¡ jos rankos. Imdamas peilį iÅ¡ žmonos rankos užlaužė jos rankÄ , taip netyčia prakirto jai galvÄ . Pradėjo iÅ¡ galvos bėgti kraujas, todėl liepė sÅ«nui kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ .

Žmonos duoti parodymai yra neteisingi. Jis buvo blaivus, o ji girta. Vaikai pamatė jį susinervinusį, todėl ir pasakė, kad jis buvo iÅ¡gėręs. Medikų iÅ¡vadÄ skaitė. SmÅ«giavimo nebuvo. Jis tik norėjo iÅ¡ jos rankų atimti peilį, traukė peilį iÅ¡ jos rankų ir brÅ«kÅ¡telėjo peiliu per galvÄ . Nepripažįsta kirtimo smÅ«gio su peiliu. Savo poelgį vertina blogai. Daugiau nepasikartos tokie jo veiksmai.Be kaltinamojo V. R. paaiÅ¡kinimų jo kaltė grindžiama ir kitais iÅ¡tirtais ir pagarsintais įrodymais:

             nukentėjusiosios K. R. parodymais, kad 2011 m. rugsėjo 28 d. jai grįžus namo vyras V. R. jau buvo neblaivus, miegojo. Ji tvarkėsi virtuvėje, kai atsikėlęs vyras ir priėjęs prie jos trenkė jei į nosį. Tada ji nuėjo į kitÄ kambarį, o V. R. iÅ¡ paskos su peiliu rankoje. Priėjęs kirto peiliu jai per galvÄ . Tai buvo ne pjovimas peiliu, bet kirtis. TÄ pačiÄ dienÄ jÄ iÅ¡vežė į ligoninę. Ji įvykį gerai prisimenu, nors jai ir buvo nustatytas 2, 3 promilės girtumas.

Po to įvykio jai dažnai skauda galvÄ . Vyras jos neatsiprašė ir ligoninėje nelankė. Å iuo metu gyvena atskirai. Ji tÄ vakarÄ vyro iÅ¡ namų nevarė. Ji negali pasakyti dėl kokios priežasties vyras taip pasielgė. Gal jį veikia girtumas, gal todėl jis taip elgiasi;liudytojos I. R. parodymais, kad 2011 m. rugsėjo 28 d. apie 21 val. buvo namuose. Namuose buvo visi. TÄ dienÄ grįžo iÅ¡ mokyklos apie 15 val., mama jau buvo neblaivi. Ji buvo savo kambaryje, girdėjo kaip mama ir tėtis barėsi.

Konfliktus namuose dažnai pradeda mama. Tėtis mažiau konfliktuoja nei mama. Kai iÅ¡geria mama, ji daugiau kelia konfliktus. PrieÅ¡ konfliktÄ tėtis Å¡ildėsi koldÅ«nus, o mama apvertė keptuvę su koldÅ«nais. Valgyti tuo metu nieko nebuvo paruoÅ¡ta. Ji praeinant pro Å¡alį matė, kaip mama iÅ¡vertė koldÅ«nus. Gal tėtis ir buvo Å¡iek tiek iÅ¡gėręs, bet mama daugiau buvo iÅ¡gėrusi. Ji ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad mama ruošė valgyti, bet valgyti iÅ¡ tiesų nebuvo padaryta.

Ji kažkÄ veikė virtuvėje, bet valgyti neruošė. Buvo savo kambaryje, girdėjo kaip mama vadina tėtį visokiais žodžiais. Ji nematė, kaip tėtis trenkė mamai peiliu. Kaip kumščiu trenkė mamai taip pat nematė. Matė mamÄ sėdinčiÄ kambaryje. Jai bėgo kraujas. Tai matė einant pro Å¡alį. Ji nežino, ar tėtis peiliu trenkė mamai. Kai mama sėdėjo ant sofos buvo kraujo. Mama sėdėjo ant galvos užsidėjusi rankÅ¡luostį ir Å¡aukė ant tėčio. Tėtis buvo virtuvėje.

Ji grasino, plÅ«dosi. Girdėjo garsÄ panašų į smÅ«gį. Mama sėdėjo, o ant stalo buvo peilis. Ji sėdėjo už nosies susiėmusi, rėkė. Ji pažiÅ«rėjo ir vėl nuėjau į savo kambarį. Jai buvo Å¡okas, nes daug kraujo buvo. Tėtis taip pat iÅ¡sigando. Ji važiavo su mama į ligoninę. Matė žaizdÄ galvos Å¡one. Po įvykio peilis liko ant stalo.IÅ¡ 2011-12-09 daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiÅ«ros protokolų matyti, kad K. R. pateikė peilį. (b.l. 13 - 15)IÅ¡ 2011-12-06 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. G 1360/11 (05) matyti, kad K.

R. nustatyta galvos smegenų sumušimas, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, nosies kaulų lūžis, poodinės kraujosruvos burnos gleivinėje, kirstinė žaizda viršugalvyje. Sužalojimai padaryti aštriu, kertančių savybių bei kietais bukais daiktais smūgiavimo būdu. Sužalojimai padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Dėl nustatytų sužalojimų K. R. sveikata sutrikdyta nesunkiai – ilgiau, nei 10 d. laikotarpiui. Galimybė susižaloti K.

R. pačiai yra atmestina – tam prieštarauja sužalojimų pobūdis bei jų lokalizacija. (b.l. 28)Iš 2011-12-22 Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinio dėl žalos atlyginimo Nr. 5094 matyti, kad pareikštas civilinis ieškinys 2606, 36 Lt sumai. (b.l. 31-32)Visi šie veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl sutinkamai su LR baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsniu, jie laikomi įrodymais. Nors V.

R. neigė tyčia peiliu sudavęs smÅ«gį, teismas neturi pagrindo abejoti nuosekliais nukentėjusios K. R. parodymais, kuriuos patvirtina specialisto iÅ¡vada, kurioje nurodyta, kad sužalojimai K. R. padaryti smÅ«giavimo bÅ«du.Vertindamas kaltinimo pagrįstumÄ ir atsižvelgęs į bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad kaltinime nurodyta V. R. veikos kvalifikacija atitinka faktines bylos aplinkybes. Kaltinamasis nesunkiai sužalojo savo Å¡eimos narį - K. R., kuri yra jo sutuoktinė (LR BK 248 str. 2 d.). Ši jo padaryta veika teisingai kvalifikuota ir atitinka LR BK 138 str. 2 d. 3 p. Kaltinamojo V.

R. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.                           Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ numato tik laisvės atėmimo bausmę.              Teismas, skirdamas kaltinamajam V. R. bausmę, atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ (BK 54 str. 2 dalis), taip pat į BK 41 str.

įtvirtintÄ bausmės paskirtį, o bÅ«tent, jog paskirta bausme yra siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .V. R. padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), kaltinamasis neteistas, baustas administracine tvarka (b. l. 72 - 75), nedirba.

IÅ¡ Panevėžio rajono savivaldybės administracijos seniÅ«nijos pateiktos V. R. charakteristikos matyti, kad sutuoktiniai R. dažnai girtauja, neturi nuolatinio darbo, pagrindines pajamas sudaro įvairios paÅ¡alpos ir socialinės iÅ¡mokos, Å¡eima nuo 2011-11-14 yra įtraukta į socialinės rizikos Å¡eimų sÄ raÅ¡Ä . Laikotarpiu nuo 2011-10-11 iki 2011-11-23 V. R. seniÅ«nijoje dirbo viešųjų darbų darbininku, skirtas užduotis atlikdavo be priekaiÅ¡tų, klusniai vykdavo seniÅ«nijos darbuotojų nurodymus.Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybes, apibÅ«dinančias nusikaltimų pobÅ«dį ir pavojingumo visuomenei laipsnį – veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, ja buvo kėsinamasi į asmens sveikatÄ , nusikalstamos veikos pasekmes – padarytÄ sveikatos sužalojimÄ reikėjo gydyti chirurginiu bÅ«du, kaltės formÄ â€“ veika padaryta tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – veika padaryta prieÅ¡ Å¡eimos narį, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad kaltinamajam skirtina bausmė, artima sankcijoje numatytam vidurkiui, kuris yra 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygas ir pagrindus nustato BK 75 straipsnis. Pagal BK 75 straipsnį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. IÅ¡ bylos medžiagos bei iÅ¡ teismo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų matyti, kad kaltinamasis V.

R. anksčiau nebuvo teistas, charakterizuojamas gerai, gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, iÅ¡ dalies prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Visos Å¡ios aplinkybės rodo, kad bausmės tikslai bus įgyvendinti ir atidedant bausmės vykdymÄ bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę, kuri padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį.           Panevėžio teritorinė ligonių kasa byloje pareiÅ¡kė 2606,36 Lt civilinį ieÅ¡kinį dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo.

          Jeigu apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu asmuo dėl nusikalstamos veikos buvo sužalotas ir sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje gydomas nemokamai, sveikatos priežiÅ«ros iÅ¡laidos (medicinos pagalba, iÅ¡laidos medikamentams ir kt.) apmokamos iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnis). Å io biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro ir iÅ¡ fizinių bei juridinių asmenų iÅ¡ieÅ¡kotos lėšos už žalÄ , padarytÄ apdraustojo sveikatai (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto valdytojas, taip pat sveikatos priežiÅ«ros paslaugų kontrolę vykdantis asmuo yra Valstybinė ligonių kasa su teritorinėmis ligonių kasomis (Sveikatos draudimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Todėl institucijų, vykdančių privalomÄ jį sveikatos draudimÄ , turėtas apdrausto asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų iÅ¡laidas, jei draudiminis įvykis pagal Sveikatos draudimo įstatymo 5 straipsnį įvyko dėl juridinių ar fizinių asmenų neteisėtos veikos, turi teisę iÅ¡ieÅ¡koti Valstybinė ligonių kasa ar teritorinės ligonių kasos, kaip socialinį draudimÄ â€“ privalomÄ jį sveikatos draudimÄ â€“ vykdančios institucijos (Lietuvos Respublikos socialinio draudimo įstatymo 3, 24, 34 straipsniai, Sveikatos draudimo įstatymo 4, 29–34 straipsniai) pagal savo kompetencijÄ CK 6.290 straipsnio nustatyta tvarka.

          IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad turtinė žala atsirado dėl nusikalstamų V. R. veiksmų, todėl pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai.          Vadovaudamasis tuo kas iÅ¡dėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 303, 305 - 307 straipsniais, teismas,   n u s p r e n d ž i a : pripažinti V. R. kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ ir skirti jam bausmę - laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.Vadovaujantis LR BK 67 str. 3 d. 722 str., 75 str. 1, 2 d. 2, 7 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimÄ smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 1 (vienerių) metų baudžiamosios poveikio priemonės įvykdymo terminÄ nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bei įpareigojant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atsipraÅ¡yti nukentėjusios K.

R. ir be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.          Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos 2606,36 Lt (du tÅ«kstančiai Å¡eÅ¡i Å¡imtai Å¡eÅ¡i litai ir trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡i centai) atlyginimo tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti iÅ¡ V.

R.         IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ V. R. 8, 00 Lt proceso (paÅ¡to) iÅ¡laidų valstybei.        Peilį, saugomÄ Panevėžio r. PK daiktų saugojimo patalpoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti. (LR BPK 94 str. 1 d. 4 p.)          Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant skundÄ bylÄ nagrinėjusiame teisme. Teisėjas                                                                                      Donatas Jatužis