98b91c27-a17e-413f-a8a7-2fe42a2eec74 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                                                                                         Administracinė byla Nr. I-2739-244/2017                                                                            Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00705-2017-5                                                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos: 7.6.2; 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 21 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Henriko Sadausko ir Liudmilos Zaborovskos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjai J.

B.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos J. B. skundÄ atsakovei Valstybinio socialinio fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėja J. B. su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama:

1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Fondo valdyba) 2017-02-01 sprendimÄ Nr. (11.1)1-625 bei įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybÄ sumokėti pareiÅ¡kėjai 731,52 Eur nepriemokÄ , susidariusiÄ taikant antikonstitucinį teisės aktÄ :

2) kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti ar Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2501 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatyme Nr. XDI-138, įsigaliojusiame 2016-12-20, numatytas paÅ¡alpų skaičiavimo ir grÄ Å¾inimo mechanizmas, tiek kiek jame nustatyta, kad kompensuojama tik tiems asmenims, dėl kurių paÅ¡alpos mokėjimo sprendimas buvo priimtas po 2016-03-15 atitinka Konstitucijoje įtvirtinta visų asmenų lygybės bei teisinės valstybės principus (b. 1. 1–4).PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kina, kad ji 2017-01-03 kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Vilniaus skyrių (toliau – Vilniaus skyrius) su praÅ¡ymu perskaičiuoti 2015-01-15 sprendime Nr. 6-24-793 (už laikotarpį nuo 2015-01-02 iki 2015-05-07) (toliau – Sprendimas Nr.

1) ir Vilniaus skyriaus 2015-03-24 sprendimu Nr. 6-24-4410 (už laikotarpį nuo 2015-05-08 iki 2015-05-21) (toliau – Sprendimas Nr.

2) jai priskaičiuotÄ motinystės paÅ¡alpÄ . 2017-01-13 praÅ¡ymas buvo persiųstas atsakovei, kuri 2017-02-01 skundžiamu raÅ¡tu „Dėl motinystės ir motinystės (tėvystės) paÅ¡alpų perskaičiavimo“ Nr. (11.1) 1-625 praÅ¡ymÄ iÅ¡nagrinėjo ir jo netenkino. Atsakovė nurodė, kad pareiÅ¡kėjos atžvilgiu priimti sprendimai dėl motinystės paÅ¡alpų skyrimo įstatymo nustatyta tvarka nebuvo apskųsti, todėl įsigaliojo ir buvo visiÅ¡kai įvykdyti, o įvykdytų sprendimų atžvilgiu Konstitucinio Teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarimas Nr. KT8-N5/2016, kuriuo pripažinta, kad kompensuojamojo uždarbio taikymas nėra suderinamas su Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – ir Konstitucija), 39 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta konstitucinė mokamų atostogų iki gimdymo ir po jo garantija dirbančioms motinoms, negali bÅ«ti taikomas.

Atsakovė taip pat nurodė, kad pareiÅ¡kėjos atžvilgiu nuostata, įsigaliojusi 2016-12-20 Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2501 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-138 8 straipsnyje netaikoma, nes teisė į motinystės paÅ¡alpÄ Ä¯gyta 2015- 01-02.PareiÅ¡kėja nesutinka, kad įvykdytų sprendimų atžvilgiu Konstitucinio Teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarimas negali bÅ«ti taikomas, kadangi toks motyvas prieÅ¡tarauja teisinės valstybės bei Konstitucijos virÅ¡enybės principams, o taip pat iÅ¡ esmės neleidžia apginti asmenų teisių, kurios buvo pažeistos antikonstituciniais teisės aktais.

PareiÅ¡kėja kaip analogijÄ pateikia situacijÄ , kai teismui pripažinus, kad valstybės tarnautojams nuo 2009 metų tarnybiniai atlyginimai buvo mažinami antikonstituciniais sprendimais, valstybė buvo priversta nustatyti Å¡ių finansinių praradimų kompensavimo mechanizmÄ už visÄ laikotarpį, neatsižvelgiant į atskiras valstybės tarnautojų grupes, taip pat į tai, ar konkretÅ«s valstybės tarnautojai buvo pateikę skundus dėl sumažintų tarnybinių atlyginimų.PareiÅ¡kėja taip pat nurodo, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 pakeitimo įstatymo Nr. XII- 2501 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatyme Nr. XHI-138, įsigaliojusiame 2016-12-20, paÅ¡alpų skaičiavimo ir grÄ Å¾inimo mechanizmÄ galimai pažeidė aukščiau nurodytas 2016 m. kovo 15 d.

Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatas bei Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintÄ visų asmenų lygybės principÄ , nepagristai paÅ¡alpų kompensavimo mechanizmÄ taikydamas asmenims, kurių sprendimas dėl paÅ¡alpos skyrimo priimtas nuo 2016-03-15. Jokių ribojimų laike Konstitucinis Teismas nenurodė, todėl Ä®statymo nuostata, numatanti kompensavimo mechanizmÄ tik tiems asmenims, dėl kurių sprendimas buvo priimtas tik po 2016-03-15, laikytina pažeidžiančia Konstitucijoje įtvirtintÄ visų asmenų lygybės principÄ ir ja negali bÅ«ti vadovaujamasi siekiant kompensuoti asmenų praradimus, patirtus dėl antikonstitucinio įstatymo taikymo.Atsakovė VSDFV pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti (b. 1. 14–17).Atsakovė nurodo, kad pareiÅ¡kėja buvo informuota, kad tuo atveju, jeigu ji nuspręstų apskųsti VSDFV Vilniaus skyriaus priimtus sprendimus VSDFV ikiteisminio ginčų nagrinėjimo tvarka, ji turėtų iki 2017-02-20 pateikti VSDFV praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ skundui paduoti ir termino praleidimo priežastis (kadangi terminas apskųsti minėtus sprendimus baigėsi dar 2015 metais), ir kad nepateikus Å¡ios informacijos arba pripažinus pateiktas priežastis nesudarančiomis pagrindo terminui atnaujinti, jos skundas dalyje dėl skundžiamų VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimų teisėtumo nebus nagrinėjamas.

Pažymi, kad pareiÅ¡kėja nepateikė VSDFV praÅ¡ymo atnaujinti praleistÄ terminÄ ir jo praleidimo priežasčių. Skunde teismui pareiÅ¡kėja taip pat neginčija ir nepraÅ¡o panaikinti VSDFV sprendimo toje dalyje, kuria pripažinta, kad pareiÅ¡kėjos skundas pateiktas praleidus skundo padavimo terminÄ , tik užsimena, kad terminas praleistas nebuvo, nes, pasak pareiÅ¡kėjos, ji tik 2017-01-02 sužinojo ir galėjo sužinoti, kad jos teisė buvo pažeistos. Atsakovė nurodo, kad  VSDFV 2017-02-01 sprendimo Nr. (11.1) I-625 panaikinimas nepakeistų pareiÅ¡kėjos teisinės padėties, nes savaime nereikÅ¡tų pareigos tenkinti pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl motinystės paÅ¡alpos perskaičiavimo.

Socialinio draudimo iÅ¡mokas skiria ne VSDFV, bet VSDFV teritoriniai skyriai. Atkreipia dėmesį, kad VSDFV Vilniaus skyriaus priimtų sprendimų pareiÅ¡kėja tiesiogiai nepraÅ¡o panaikinti ar pakeisti, tačiau praÅ¡o įpareigoti VSDFV sumokėti pareiÅ¡kėjai motinystės paÅ¡alpos nepriemokÄ , kuriÄ pareiÅ¡kėja apskaičiavo atsižvelgiant į VSDFV Vilniaus skyriaus priimtais sprendimais (2015-01-02 sprendimu Nr. 6-24-793 ir 2015-03-24 sprendimu Nr. 6-24-4410) paskirtos motinystės paÅ¡alpos sumas.

Taip pat pažymi, kad VSDFV Vilniaus skyriaus priimtų sprendimų teisėtumas Å¡ioje byloje iÅ¡ viso negali bÅ«ti nagrinėjamas, net teismas galėtų nagrinėti jų teisėtumÄ tik tuo atveju, jeigu Å¡ių sprendimų teisėtumas prieÅ¡ tai bÅ«tų iÅ¡nagrinėtas VSDFV ikiteismine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, o Å¡ia tvarka, kaip minėta, tinkamai nebuvo pasinaudota (nes VSDFV pareiÅ¡kėjos skundo nenagrinėjo).Atsakovės nuomone, nagrinėjamoje byloje kreiptis į Konstitucinį TeismÄ nėra pagrindo.

Ä®statymų leidėjas, atsižvelgdamas į tai, kad priimant sprendimus po 2016-03-15 buvo taikoma nuostata, pripažinta prieÅ¡taraujančia Konstitucijai (nors Konstitucinio Teismo 2016-03-15 nutarimas buvo dar neįsigaliojęs), Pakeitimo įstatyme numatė, kad visi Å¡iuo laikotarpiu (nuo Konstitucinio Teismo 2016-03-15 nutarimo priėmimo iki jo įsigaliojimo) priimti sprendimai dėl motinystės paÅ¡alpų skyrimo bus peržiÅ«rėti. Atsakovės manymu, tokiu bÅ«du įstatymų leidėjas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, sudarė prielaidas asmenims, įgijusiems teisę į motinystės paÅ¡alpÄ ginčytinu laikotarpiu (nuo 2016-03-15 iki 2016-12-31), nenukentėti dėl tokios teisiÅ¡kai neapibrėžtos situacijos, kuri susidarė dėl Konstitucinio Teismo 2016-03-15 nutarimo įsigaliojimo atidėjimo iki 2017-01-02.

Teismask o n s t a t u o j a :Byloje kilęs ginčas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2017-02-01 sprendimo Nr. (11.1)1-625 ir įpareigojimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybÄ sumokėti pareiÅ¡kėjai 731,52 Eur motinystės paÅ¡alpos nepriemokÄ .Byloje nustatyta, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2015 m. sausio 15 d. sprendimu Nr. 6-24-793 nurodė, kad J. B. priskaičiuotas dienos kompensuojamasis uždarbis –maksimalus: 65,68 Eur ir atitinkamai už laikotarpį nuo 2015-01-02 iki 2015-05-07 priskaičiavo 5648.48 Eur.

Taip pat nurodyta, kad asmens dienos kompensuojamasis uždarbis 73.30 Eur (b. 1. 5).VSDFV Vilniaus skyrius 2015 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. 6-24-4410 nurodė, kad J. B. priskaičiuotas dienos kompensuojamasis uždarbis – maksimalus: 65,68 Eur ir atitinkamai už laikotarpį nuo 2015-05-08 iki 2015-05-21 priskaičiavo 656,80 Eur. Taip pat nurodyta, kad asmens dienos kompensuojamasis uždarbis 73.30 Eur (b. 1. 6).PareiÅ¡kėja 2017-01-03 kreipėsi į Vilniaus skyrių su praÅ¡ymu perskaičiuoti Sprendimu Nr. 1 ir Sprendimu Nr. 2 priskaičiuotÄ motinystės paÅ¡alpÄ .

Nurodė, kad jos nuomone, jai paskirtos motinystės ir motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos turi bÅ«ti perskaičiuotos atsižvelgiant į tai, kad 2016-03-15 Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas priėmė nutarimÄ Â (b. 1. 21).Atsakovė 2017-02-01 raÅ¡tu „Dėl motinystės ir motinystės (tėvystės) paÅ¡alpų perskaičiavimo“ Nr. (11.1) 1-625 praÅ¡ymÄ iÅ¡nagrinėjo ir jo netenkino. PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėja teisę į motinystės paÅ¡alpÄ Ä¯gijo 2015-01-02, todėl jos atžvilgiu Å¡i nuostata negali bÅ«ti taikoma.

Motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa pareiÅ¡kėjai taip pat neturi bÅ«ti perskaičiuojama, kadangi Konstitucinio Teismo 2016-03-15 nutarime buvo pasisakyta tik dėl motinystės paÅ¡alpų apskaičiavimo (b. 1. 22–24).Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2015-01-02 sprendimu Nr. 6-24-793 pareiÅ¡kėjai paskirta motinystės paÅ¡alpa (už laikotarpį nuo 2015-01-02 iki 2015-05-07), 2015-03-24 sprendimu Nr. 6-24-4410 paskirta motinystės paÅ¡alpa už papildomas 14 k. d. (už laikotarpį nuo 2015-05-08 iki 2015-05-21), ir 2015-05-19 sprendimu Nr. 6-24-7784 paskirta motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa (už vaiko priežiÅ«ros atostogų laikotarpį nuo 2015-05-22 iki 2017-03-18).Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi sprendimų priėmimo metu) bei IÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2008-03-18 įsakymu Nr. V-131 „Dėl iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), 6 punktÄ , skundai Fondo valdybai dėl Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų ir veiksmų (neveikimo) nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kuriÄ suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimÄ (neatlikimÄ ) ar sprendimo priėmimÄ .PareiÅ¡kėjos skundas dėl mintų Vilniaus skyriaus 2015-01-02 sprendimo Nr. 6-24-793, 2015-03-24 sprendimo Nr. 6-24-4410, ir 2015-05-19 sprendimo Nr. 6-24-7784 (2017-01-03 praÅ¡ymas dėl Å¡iais sprendimais paskirtų paÅ¡alpų perskaičiavimo) buvo gautas Fondo valdybos Vilniaus skyriuje 2017-01-05 ir persiųstas Fondo valdybai nagrinėti pagal kompetencijÄ . 2017-01-03 skunde pareiÅ¡kėja teigė, kad jai paskirtos motinystės ir motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos turi bÅ«ti perskaičiuotos atsižvelgiant į tai, kad 2016-03-15 Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas priėmė nutarimÄ Nr. KT8-N5/2016, kuriuo Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – Ä®statymas) 6 straipsnio 5 dalis bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo paÅ¡alpų nuostatų 7, 10 punktai tiek, kiek juose nustatyta, kad maksimalus kompensuojamasis uždarbis motinystės paÅ¡alpai apskaičiuoti negali virÅ¡yti teisės į jÄ atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos, buvo pripažinti prieÅ¡taraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio 2 daliai.

Fondo valdybos 2017-02-01 sprendimu Nr. (11.1) I-625 pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dalyje dėl motinystės ir motinystės (tėvystės) paÅ¡alpų perskaičiavimo remiantis Konstitucinio Teismo 2016-03-15 nutarimu buvo netenkintas, nes Konstituciniam Teismo priėmus 2016-03-15 nutarimÄ , buvo priimtas 2016-06-28 Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 pakeitimo įstatymas Nr. XII-2501 (toliau – Pakeitimo įstatymas), įsigaliojęs 2017-01-01, kurio 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmenims, įgijusiems teisę gauti motinystės paÅ¡alpÄ nuo 2016-03-15 iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo, motinystės paÅ¡alpos (apskaičiuotos pagal vidutinį mėnesinį kompensuojamÄ jį uždarbį, apribotÄ teisės į Å¡iÄ paÅ¡alpÄ atsiradimo mėnesį galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio suma) iki 2017-03-31 perskaičiuojamos netaikant apribojimo (t. y. pagal apskaičiuotÄ asmens kompensuojamÄ jį uždarbį) ir iki 2017-06-30 iÅ¡mokamas susidaręs motinystės paÅ¡alpos skirtumas.

Skundžiami sprendimu atsakovė pareiÅ¡kėjai paaiÅ¡kino, kad ji teisę į motinystės paÅ¡alpÄ Ä¯gijo 2015-01-02, todėl jos atžvilgiu Å¡i nuostata negali bÅ«ti taikoma. Motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa pareiÅ¡kėjai taip pat neturi bÅ«ti perskaičiuojama, kadangi Konstitucinio Teismo 2016-03-15 nutarime buvo pasisakyta tik dėl motinystės paÅ¡alpų apskaičiavimo. Skunde teismui pareiÅ¡kėja praÅ¡o panaikinti Fondo valdybos 2017-02-01 sprendimÄ Nr. (11.1) I-625, įpareigoti Fondo valdybÄ sumokėti pareiÅ¡kėjai 731,52 Eur nepriemokÄ ir kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio nuostata neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 27 straipsnyje įtvirtintam visų asmenų lygybės bei teisinės valstybės principams.Skundžiamu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2017-02-01 sprendimu Nr. (11.1)1-625 pareiÅ¡kėja buvo informuota, kad tuo atveju, jeigu pareiÅ¡kėja nuspręstų apskųsti Fondo valdybos Vilniaus skyriaus priimtus sprendimus Fondo valdybai ikiteisminio ginčų nagrinėjimo tvarka, ji turėtų iki 2017-02-20 pateikti Fondo valdybai praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ skundui paduoti ir termino praleidimo priežastis, kadangi terminas apskųsti minėtus sprendimus baigėsi dar 2015 metais.

Nepateikus Å¡ios informacijos arba pripažinus pateiktas priežastis nesudarančiomis pagrindo terminui atnaujinti, jos skundas dalyje dėl skundžiamų Fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimų teisėtumo nebus nagrinėjamas. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja nepateikė Fondo valdybai praÅ¡ymo atnaujinti praleistÄ terminÄ ir jo praleidimo priežasčių. Skunde teismui pareiÅ¡kėja taip pat neginčija ir nepraÅ¡o panaikinti Fondo valdybos sprendimo toje dalyje, kuria pripažinta, kad pareiÅ¡kėjos skundas pateiktas praleidus skundo padavimo terminÄ .

Atsakovė pagrįstai teigia, kad Fondo valdybos 2017-02-01 sprendimo Nr. (11.1) I-625 panaikinimas nepakeistų pareiÅ¡kėjos teisinės padėties, nes savaime nereikÅ¡tų pareigos tenkinti pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl motinystės paÅ¡alpos perskaičiavimo. Socialinio draudimo iÅ¡mokas skiria ne Fondo valdyba, bet Fondo valdybos teritoriniai skyriai. PareiÅ¡kėja nepraÅ¡o teismo panaikinti Fondo valdybos Vilniaus skyriaus priimtų sprendimų, tačiau praÅ¡o įpareigoti Fondo valdybÄ sumokėti pareiÅ¡kėjai motinystės paÅ¡alpos nepriemokÄ , kuriÄ pareiÅ¡kėja apskaičiavo atsižvelgiant į Fondo valdybos Vilniaus skyriaus priimtais sprendimais (2015-01-02 sprendimu Nr. 6-24-793 ir 2015-03-24 sprendimu Nr. 6-24-4410) paskirtos motinystės paÅ¡alpos sumas.

Pakeitimo įstatymas priimtas dėl to, kad Konstitucinis Teismas 2016-03-15 nutarimu pripažino Ä®statymo 6 straipsnio 5 dalies prieÅ¡taravimÄ Konstitucijos 39 straipsnio 2 daliai ta apimtimi, kiek joje nustatyta, jog maksimalus kompensuojamasis uždarbis motinystės paÅ¡alpai apskaičiuoti negali virÅ¡yti teisės į jÄ atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos. Konstitucinio Teismo 2016-03-15 nutarimas įsigaliojo 2017-01-02, tai reiÅ¡kia, kad priimant sprendimus dėl motinystės paÅ¡alpų skyrimo 2017-01-02 ir vėliau, motinystės paÅ¡alpų dydis negali bÅ«ti ribojamas.

Tačiau įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į tai, kad priimant sprendimus po 2016-03-15 buvo taikoma nuostata, pripažinta prieÅ¡taraujančia Konstitucijai (nors Konstitucinio Teismo 2016-03-15 nutarimas buvo dar neįsigaliojęs), Pakeitimo įstatyme numatė, kad visi Å¡iuo laikotarpiu (nuo Konstitucinio Teismo 2016-03-15 nutarimo priėmimo iki jo įsigaliojimo) priimti sprendimai dėl motinystės paÅ¡alpų skyrimo bus peržiÅ«rėti. Tokiu bÅ«du įstatymų leidėjas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, sudarė prielaidas asmenims, įgijusiems teisę į motinystės paÅ¡alpÄ ginčytinu laikotarpiu (nuo 2016-03-15 iki 2016-12-31), nenukentėti dėl tokios teisiÅ¡kai neapibrėžtos situacijos, kuri susidarė dėl Konstitucinio Teismo 2016-03-15 nutarimo įsigaliojimo atidėjimo iki 2017-01-02.Ä®statymo nuostatos, kurios Konstitucinio Teismo 2016-03-15 nutarimu buvo pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai, negali bÅ«ti taikomos nuo 2017-01-02 (Konstitucinio Teismo 2016-03-15 nutarimo įsigaliojimo) skiriant naujas motinystės paÅ¡alpas.

PareiÅ¡kėjai motinystė paÅ¡alpa už laikotarpį nuo 2015-01-02 iki 2015-05-21 apskaičiuota Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2015-01-15 sprendimu Nr. 6-24-793 (2015-03-24 sprendimu Nr. 6-24-4410 pratęstas mokėjimas).Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Fondo valdybÄ pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo dėl motinystės paÅ¡alpų perskaičiavimo remiantis Konstitucinio Teismo 2016-03-15 nutarimu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės ginčijamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, nėra pagrindo tenkinti ir iÅ¡vestinį reikalavimÄ Ä¯pareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybÄ sumokėti pareiÅ¡kėjai 731,52 Eur nepriemokÄ .

PareiÅ¡kėja teigia, kad atsakovo sprendimu nustatytas paÅ¡alpos dydis, kuriuo pareiÅ¡kėjai paskirta mažesnė paÅ¡alpos suma, lyginant su jos darbo užmokesčiu, pažeidžia konstitucinius teisinės valstybės, teisingumo, protingumo, lygiateisiÅ¡kumo principus ir praÅ¡o kreiptis į Konstitucinį TeismÄ Â iÅ¡tirti, ar Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2501 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatyme Nr. XDI-138, įsigaliojusiame 2016-12-20, numatytas paÅ¡alpų skaičiavimo ir grÄ Å¾inimo mechanizmas, tiek kiek jame nustatyta, kad kompensuojama tik tiems asmenims, dėl kurių paÅ¡alpos mokėjimo sprendimas buvo priimtas po 2016-03-15 atitinka Konstitucijoje įtvirtinta visų asmenų lygybės bei teisinės valstybės principus.Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimÄ ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetencijÄ , kreipiasi į jį su praÅ¡ymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ .

Teisė kreiptis į Konstitucinį TeismÄ suteikta iÅ¡imtinai bylÄ nagrinėjančiam teismui. Å i teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais praÅ¡ymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiÅ«rai. Teismas, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra bÅ«tina kreiptis į Konstitucinį TeismÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-78/2012; kt.).

Pagal KonstitucijÄ pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylÄ Konstituciniame Teisme yra konkrečiÄ bylÄ nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai, kurios privalo bÅ«ti paÅ¡alintos, kad teismas galėtų priimti teisingÄ sprendimÄ (baigiamÄ jį aktÄ ).IÅ¡ pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo paÅ¡alpų nuostatuose įtvirtinto maksimalaus kompensuojamojo uždarbio motinystės (tėvystės) paÅ¡alpoms apskaičiuoti matyti, kad pareiÅ¡kėja tariamÄ tokio teisinio reglamentavimo prieÅ¡taravimÄ Konstitucijai grindžia iÅ¡ esmės Konstitucinio Teismo 2016-03-15 nutarime iÅ¡dėstytais argumentais.

Tačiau tokia pozicija nėra pagrįsta. Å iame nutarime buvo tiriama maksimalaus kompensuojamojo dydžio taikymo motinystės paÅ¡alpoms (skiriamoms moterims nėštumo ir gimdymo atostogų metu) atitiktis Konstitucijos 39 straipsnio 2 daliai, nustatančiai, kad dirbančioms motinoms įstatymas numato mokamas atostogas iki gimdymo ir po jo. Nutarime konstatuota, kad Konstitucijos 39 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta mokamų atostogų dirbančioms motinoms iki gimdymo ir po jo garantija yra specifinė 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos motinystės ir vaikystės apsaugos priemonė, skirta dirbančios nėščios ir pagimdžiusios moters ypatingos bÅ«klės ir sveikatos apsaugai, ypatingam motinos ir vaiko ryÅ¡iui pirmosiomis jo gyvenimo savaitėmis užtikrinti sudarant sÄ lygas dirbančiai moteriai tam tikrÄ pagrįstÄ laikÄ iki gimdymo ir po jo atsitraukti nuo darbinės (profesinės) veiklos.

Konstitucinio Teismo iÅ¡vada dėl motinystės paÅ¡alpų dydžio ribojimo prieÅ¡taravimo Konstitucijai pagrįsta aiÅ¡kinimu, kad įstatymų leidėjas, reguliuodamas teisės į Konstitucijos 39 straipsnio 2 dalyje dirbančioms motinoms tam tikrÄ pagrįstÄ laikÄ iki gimdymo ir po jo garantuojamas mokamas atostogas, privalo nustatyti teisinį reguliavimÄ , pagal kurį atostogų metu bÅ«tų užtikrintas iÅ¡mokų, kurių dydis atitiktų per protingÄ laikotarpį iki atostogų gauto atlyginimo vidurkį, mokėjimÄ .

Konstitucijos 39 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad valstybė globoja Å¡eimas, auginančias ir auklėjančias vaikus namuose, įstatymo nustatyta tvarka teikia joms paramÄ . Konstitucinis Teismas 2012-02-27 nutarime yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡ioje Konstitucijos nuostatoje yra įtvirtinta valstybės globos ir paramos Å¡eimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose, garantija. Ä®statymų leidėjas gali nustatyti įvairias jos įgyvendinimo formas, inter alia: numatyti finansinės paramos teikimÄ ; užtikrinti galimybę dirbantiems tėvams pasinaudoti atostogomis, skirtomis vaikams auginti ir auklėti namuose <...>.

Konstitucijoje nėra expressis verbis nustatyta kokių nors paramos Å¡eimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose, teikimo pagrindų, sÄ lygų, terminų, dydžių; tai, laikydamasis Konstitucijos normų ir principų, turi nustatyti įstatymų leidėjas; įstatymais reguliuojant paramos Å¡eimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose, santykius bÅ«tina paisyti visuomenės ir valstybės iÅ¡galių; Å¡ioje srityje įstatymų leidėjas turi plačiÄ diskrecijÄ <...>.

Ä®statymų leidėjas gali, atsižvelgdamas į ypatingÄ ankstyvojo amžiaus vaikų apsaugos ir priežiÅ«ros poreikį, nustatyti tokį teisinį reguliavimÄ , kuriuo bÅ«tų sudarytos sÄ lygos bent vienam iÅ¡ dirbančių tėvų (jų nesant – ir kitam dirbančiam Å¡eimos nariui) tam tikrÄ laikÄ pačiam auginti ir auklėti vaikÄ namuose neužsiimant darbine (profesine) veikla (arba jÄ derinant su vaiko auginimu ir auklėjimu) ir tuo laikotarpiu gaunant atitinkamÄ valstybės paramÄ . Konstitucijoje nėra nustatyta atostogų, skirtų vaikams auginti ir auklėti namuose, teikimo pagrindų, sÄ lygų, trukmės, jų metu teiktinos finansinės paramos dydžių, – tai, paisydamas Konstitucijos normų ir principų (inter alia konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, protingumo, proporcingumo, įgytų teisių ir teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, lygiateisiÅ¡kumo, konstitucinių vertybių pusiausvyros, socialinės darnos imperatyvų), turi nustatyti įstatymų leidėjas.

IÅ¡ Konstitucinio Teismo jurisprudencijos darytina iÅ¡vada, kad įstatymų leidėjui pasirinkus tokiÄ paramos formÄ kaip vaikams auginti ir auklėti namuose skirtos atostogos, įstatymų leidėjas Å¡ių atostogų metu teiktinÄ finansinės paramos dydį turi nustatyti pagal valstybės galimybes kompensuoti visas prarastas pajamas ar jų dalį.Taigi iÅ¡ Konstitucinio Teismo jurisprudencijos aiÅ¡kinant Konstitucijos 39 straipsnio 1 dalies nuostatÄ seka, kad įstatymais reguliuodamas paramos Å¡eimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose, santykius įstatymų leidėjas turi plačiÄ diskrecijÄ , o nustatęs atostogų, skirtų vaikams auginti ir auklėti namuose, teikimÄ , jų metu teiktinos finansinės paramos dydį turi nustatyti pagal valstybės galimybes kompensuoti visas prarastas pajamas ar jų dalį.

Taigi, Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje atostogų, skirtų vaikams auginti ir auklėti namuose, teikimo metu teiktinos finansinės paramos dydis, skirtingai, nei Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos priemonės atveju, nesietinas su iki atostogų pradžios gauto atlyginimo vidurkiu.Taigi teismui nekyla abejonių, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas motinystės (tėvystės) paÅ¡alpų teisinį reglamentavimÄ , be kita ko, nustatydamas maksimalų kompensuojamÄ jį dydį, bÅ«tų nepaisęs Konstitucijos normų ir principų, pažeidęs Konstitucijos 29, 38 straipsnius ar Konstitucijos 39 straipsnio 1 dalį.

Esant tokioms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ Â iÅ¡tirti, ar Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2501 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatyme Nr. XDI-138, įsigaliojusiame 2016-12-20, numatytas paÅ¡alpų skaičiavimo ir grÄ Å¾inimo mechanizmas, tiek kiek jame nustatyta, kad kompensuojama tik tiems asmenims, dėl kurių paÅ¡alpos mokėjimo sprendimas buvo priimtas po 2016-03-15 atitinka Konstitucijoje įtvirtinta visų asmenų lygybės bei teisinės valstybės principus, netenkinamas.

Remiantis iÅ¡dėstytais motyvais, pareiÅ¡kėjos skundas netenkintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : Atmesti pareiÅ¡kėjos J. B. skundÄ kaip nepagrįstÄ . Sprendimas apeliacine tvarka per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                              Mefodija Povilaitienė                                                                                                             Henrikas Sadauskas                                                                                                                                   Liudmila Zaborovska