2025-12-01 Nr. CB-6318-2-06-3-05043-2023-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-3997

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05043-2023-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS NUTARTIS

2025 m. gruodžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Taminsko (kolegijos pirmininkas), Egidijos Tamošiūnienės ir Eglės Zemlytės,

susipažinusi su 2025 m. lapkričio 11 d. paduotu ieškovės B. K. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugpjūčio 12 d. nutarties peržiūrėjimo,

nustatė:

Ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugpjūčio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. K. ieškinį atsakovams M. S., B. Š., L. B., G. G., A. J., E. S. ir M. Š. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir laidojimo išlaidų priteisimo; trečiasis asmuo notarė D. R..

Apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 18 d. sprendimą, kuriuo atmesti ieškinio reikalavimai pripažinti, kad: 1) gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) yra ieškovės ir mirusiojo B. Š. bendroji dalinė nuosavybė, priklausanti kiekvienam po 1/2 dalį; 2) 0,3592 žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra ieškovės ir mirusiojo B. Š. bendroji dalinė nuosavybė, ir nustatyti, kad ieškovei priklauso 1/4 jo dalis, o mirusiajam B. Š. – 3/4 jo dalys; 3) 0,0699 žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir jame esantis nebaigtas statyti gyvenamasis namas (teisinė registracija neatlikta) yra ieškovės ir mirusiojo B. Š. bendroji dalinė nuosavybė, priklausanti kiekvienam po 1/2 dalį; 4) negyvenama patalpa – valčių garažas (duomenys neskelbtini) yra ieškovės ir mirusiojo B. Š. bendroji dalinė nuosavybė, priklausanti kiekvienam po 1/2 dalį; 5) automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra ieškovės ir mirusiojo B. Š. bendroji dalinė nuosavybė, priklausanti kiekvienam po 1/2 dalį; 6) automobilis „Kia Pregio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra ieškovės ir mirusiojo B. Š. bendroji dalinė nuosavybė, priklausanti kiekvienam po 1/2 dalį; 7) priekaba „Faro Magikoׅ“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės ir mirusiojo B. Š. bendroji dalinė nuosavybė, priklausanti kiekvienam po 1/2 dalį.

Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą - įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis), skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Byloje nustatyta aplinkybė, kad nuo 1994 m. pabaigos iki maždaug 2000 m. mirusysis gyveno ir vedė bendrą ūkį su dviem moterim (ieškove ir A. G.), nepanaikina ieškovės indėlio į bendro turto sukūrimą nurodytu laikotarpiu ir (ar) pagrindo laikyti, jog šis laikotarpis patvirtina, jog tarp mirusiojo ir ieškovės buvo faktinis susitarimas dėl bendro turto sukūrimo. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į ilgą ieškovės ir mirusiojo bendrą gyvenimą bei bendrą ūkio tvarkymą, kas patvirtina buvusį susitarimą dėl bendro turto sukūrimo ir įgijimo bendrosios nuosavybės teise. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019).

2. Teismai pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normas, reglamentuojančias nuosavybės įgijimo pagrindus ir bendrąją dalinę nuosavybę. Nustačius, kad šalys buvo sutarusios bendromis lėšomis ir darbu sukurti ir (ar) įgyti bendrąją dalinę nuosavybę, taip pat šalių materialinį ir kitokį indėlį į šios nuosavybės sukūrimą, nėra pagrindo nepripažinti šaliai bendrosios dalinės nuosavybės vien tuo pagrindu, kad ši dalis yra per maža, ir nepriteisti piniginės kompensacijos.

3. Ieškovė, reikšdama reikalavimą pripažinti jai bendrąją dalinę nuosavybę į ginčo turtą, vadovavosi CK 6.971 straipsnio 2 dalimi bei 1964 m. CK 4.74 straipsnio 1 dalimi, kuriose įtvirtinta partnerių įnašų lygybės prezumpcija. Teismai, pasisakydami apie ieškovės indėlį, vertino tik tiesioginį materialinį jos įnašą ir nepakankamai įvertino jos prisidėjimą prie bendro turto sukūrimo darbu. Statyboms reikalingų ir būtinų medžiagų priėmimas vertintinas ne tik kaip darbas, kuriuo prisidedama prie bendro turto sukūrimo, bet ir kaip įrodymas, kad partneris veikia kito partnerio vardu (CK 6.972 straipsnis), t. y. kad tarp jų yra pasitikėjimas bei susitarimas sukurti bendrąją nuosavybę.

4. Teismas ieškovės atžvilgiu taikė per aukštą įrodinėjimo standartą, nesirėmė netiesioginiais įrodymais, todėl nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-378/2025). Susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise buvo įrodinėjamas ilgo bendro gyvenimo ir bendro ūkio tvarkymo laikotarpiu, taip pat susitarimu dėl turto kaupimo modelio, pagal kurį visas reikšmingas turtas buvo registruojamas mirusiojo vardu. Bendras šalių gyvenimas nesusituokus ir bendras ūkio tvarkymas savaime patvirtina jų indėlį į bendrosios nuosavybės sukūrimą, ir jis turi vertinę išraišką pinigais.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais nepagrindžiamas ir nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Nepriimant kasacinio skundo, ieškovei grąžintinas sumokėtas 469 Eur žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Gražinti ieškovei B. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 469 (keturių šimtų šešiasdešimt devynių) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2025 m. spalio 29 d. AB „Swedbank“; dokumento Nr. 59.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai

Algirdas Taminskas

Egidija Tamošiūnienė

Eglė Zemlytė