98b8deae-8ed6-4cda-9d74-778d4daa53db · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. I-222-162/2010 m.

(Proceso Nr. 3-63-3-00053-2010-6)

Procesinio sprendimo kategorija 16.4; 74 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. birželio 23 d.

Klaipėda

         Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Eglei Mikelionienei, dalyvaujant pareiškėjui G.M., atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Gediminui Savickui, 2010 m. birželio 14 d. viešame teismo

posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G.M. skundÄ atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos

komisariatui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatui dėl 2010-01-14 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato įsakymo Nr. 30-TE-21 panaikinimo ir neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo.

Â

         Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,       n u s t a t ė :

         pareiÅ¡kėjas G.M. skundu ir jo patikslinimu (b.l. 5-9; 15) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas:

1) panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010 m. sausio 14 d. įsakymÄ â€žDėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba;

2) priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį 216,40 Lt už 2009 m. lapkričio 28 d. iÅ¡dirbtas 5 darbo valandas.

         Nurodo, kad tarnybinė nuobauda – pastaba – paskirta remiantis 2010 m. sausio 13 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada Nr. 30-94-1S-2 už aplaidų tarnybinių pareigų vykdymÄ . Mano, kad nepadarė tarnybinio nusižengimo, tinkamai atliko jam pavestÄ darbÄ . Tarnybinė nuobauda paskirta už tai, kad 2009 m. lapkričio 28 d. bÅ«damas operatyvinės grupės sudėtyje, jis atsisakė daktiloskopuoti Å ilutės rajono policijos komisariato areÅ¡tinėje laikomus sulaikytus du įtariamuosius, motyvuodamas, jog jam tai nepriklauso, nufotografavo tris sulaikytus asmenis, padarė vienÄ fotolentelę ir sudalyvavo viename procesiniame veiksme. Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje konstatuota, jog jis atliko veiksmus vienÄ valandÄ nuo 12.00 iki 13.00 val. 2009 m. lapkričio 30 d. jis pateikė tarnybinį praÅ¡ymÄ , praÅ¡ydamas apmokėti už 12 valandų darbo, dirbto poilsio dienÄ (2009 m. lapkričio 28 d. nuo 12.00 val. iki

17.00 val. ir nuo 23.45 val. iki 06.45 val.). Minėtu pagrindu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas.

         Pareiškėjas pažymi, kad jis atliko visus reikalaujamus veiksmus. 2009 m. lapkričio 28 d. nuo 08.00 val. iki 21.00 val. jis buvo Šilutės policijos komisariato operatyvinės grupės sudėtyje. Apie

11.45 val. paskambino budėtojo padėjėjas E.K., kuris nurodė atvykti į policijos komisariatÄ . Pažymi, jog iki 17.00 val. jis buvo policijos komisariato patalpose ir fotografavo bei filmavo įtariamuosius sukčiavimu. Jokių papildomų nurodymų jis nebuvo gavęs, todėl 17.00 val. jis paprašęs pareigÅ«no, kuris turėjo budėti 2009 m. lapkričio 29 d., nufotografuoti likusį įtariamÄ jį, išėjo iÅ¡ komisariato. Pabrėžia, jog apie išėjimÄ informavo budėtojÄ ir 17.20 val. išėjo namo. Akcentuoja negavęs praÅ¡ymo daktiloskopuoti bei paimti DNR, todėl Å¡ių veiksmų ir neatliko. Nuo 12.00 val. iki 13.00 val. jis neatliko jokių procesinių veiksmų dėl netinkamo darbo organizavimo. Faktinę aplinkybę, kad jis dirbo 5 darbo valandas, už kurias ir praÅ¡o apmokėti, įrodo fotografijų ir vaizdo įrašų duomenys, nes buvo filmuojama skaitmenine kamera. Teigia, jog tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje nėra duomenų, patvirtinančių aplinkybes, kad jam buvo duoti nurodymai, surinkti duomenys tik apie jo iÅ¡kvietimÄ Ä¯ policijos komisariatÄ . Daktiloskopuoti turėjo areÅ¡tinės pareigÅ«nai, o DNR tyrimus turėjo paimti operatyvinės veiklos pareigÅ«nai ar areÅ¡tinės pareigÅ«nai, be to, tyrėja nesivadovavo Baudžiamojo proceso kodekso

144 straipsniu ir nepriėmė sprendimo pavesti atlikti daktiloskopinį tyrimÄ . Mano, kad jo veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties, nes jis tinkamai atliko pavestas užduotis. Prašė priteisti jam neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį už atliktÄ darbÄ 2009 m. lapkričio 28 d. nuo 12.00 iki 17.00 val., už 5 darbo valandas, viso 216,40 Lt (savaitgalio diena).

         PareiÅ¡kėjas G.M. teismo posėdžio metu atsisakė reikalavimo priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį 216,40 Lt (b.l. 65) ir praÅ¡o tenkinti skundÄ dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo skunde iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu.

         Atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas Gediminas Savickas praÅ¡o atmesti pareiÅ¡kėjo skundÄ kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada suraÅ¡yta remiantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka. Tarnybinė nuobauda paskirta pagal teisės aktų reikalavimus. Mano, jog skundžiamas įsakymas yra teisėtas, nes pareiÅ¡kėjas padarė tarnybinį nusižengimÄ â€“ bÅ«damas kriminalinės policijos pareigÅ«nų operatyvinėje grupėje ir, gavęs nurodymÄ atvykti į tarnybÄ atlikti neatidėliotinų veiksmų, nevykdė ikiteisminį tyrimÄ pradėjusios tyrėjos nurodymo – daktiloskopuoti sulaikytus asmenis ir iÅ¡ jų paimti DNR mėginius. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjo pažeidimas įtakojo ir sutrukdė kitų nusikalstamų veikų (vagysčių Å ilutės mieste ir Mingės kaime) atskleidimÄ per trumpiausiÄ laikÄ . Nurodo, jog pareiÅ¡kėjas pagal iÅ¡ anksto patvirtintÄ grafikÄ privalėjo 2009 m. lapkričio 28 d. laisvu nuo tarnybos metu bÅ«ti namuose. MinėtÄ dienÄ budėtojų tarnyba pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡kvietė į tarnybÄ , tačiau jis nebuvo užėjęs ir negavo jokių nurodymų iÅ¡ virÅ¡ininko ar budėtojo. Mano, jog tokiu bÅ«du, budėtojų tarnybai nebuvo sudarytos sÄ lygos fiksuoti faktiÅ¡kÄ pareiÅ¡kėjo tarnybos atlikimo laikÄ . Nurodo, jog pareiÅ¡kėjui paskirta tarnybinė nuobauda, atsižvelgiant į tarnybinio nusižengimo pobÅ«dį, kaltės laipsnį, pagrįstai parinkta nuobaudos rÅ«Å¡is. Â

         AnalogiÅ¡ka pozicija nurodyta Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiliepime į skundÄ (b.l. 24-25).

         Tretysis suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å ilutės rajono policijos komisariatas tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ (b.l. 67). Atstovas į teismo posėdį neatvyko.

         Atsiliepimu (b.l. 21-22) Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å ilutės rajono policijos komisariatas nesutinka su pareiÅ¡kėjo reikalavimais. Nurodo, kad pagal nustatytÄ tvarkÄ savaitgaliais pristatytus į areÅ¡tinę asmenis privalu nufotografuoti, daktiloskopuoti ir paimti DNR mėginius operatyvinėje grupėje esančiam Kriminalinės policijos skyriaus specialistui, tačiau Å¡ių veiksmų pareiÅ¡kėjas neatliko. PareiÅ¡kėjas vidaus reikalų sistemoje dirba 17 metų ir 4 mėnesiai, nuo 2002 metų užima vadovaujančias pareigas, todėl supranta, kad pagal Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijÄ sulaikytus asmenis privalu nufotografuoti, daktiloskopuoti bei paimti DNR mėginius. Nesutinka su pareiÅ¡kėjo teiginiu, kad tyrėjai nenurodžius atlikti bÅ«tinų veiksmų (daktiloskopuoti ir paimti DNR mėginius), jis negalėjo atlikti Å¡ių veiksmų. Tokį pareiÅ¡kėjo neveikimÄ vertinÄ kaip nenorÄ dirbti ir siekti komisariato bendro rezultato. Pažymi, jog pagal Å ilutės rajono policijos komisariate nusistovėjusiÄ tvarkÄ , bÅ«tent vieÅ¡osios policijos pareigÅ«nai (įskaitant Kriminalinės policijos pareigÅ«nus) privalo paimti DNR mėginius. Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 156 straipsnį areÅ¡tinėje sulaikyti asmenys visi privalo bÅ«ti nufotografuoti, daktiloskopuoti bei bÅ«tina paimti DNR mėginius, todėl nebuvo bÅ«tinas atskiras tyrėjo nutarimas. Pabrėžia, jog pareiÅ¡kėjas siekė iÅ¡vengti atsakomybės, todėl visus teiginius dėl blogai organizuojamo darbo vertina kaip gynybos nuo pareikÅ¡to kaltinimo priemonę.

         Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama trečiojo suinteresuotojo asmens  atstovui nedalyvaujant.

         Teismas konstatuoja

         PareiÅ¡kėjas G.M. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010 m. sausio 14 d. įsakymÄ â€žDėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba (b.l. 28), priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį 216,40 Lt. už 2009 m. lapkričio

28 d. iÅ¡dirbtas 5 darbo valandas. 2010 m. birželio 14 d. teismo posėdžio metu atsisakė reikalavimo priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį.

         Pagrindinius vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nų statusÄ , priėmimÄ ir atleidimÄ iÅ¡Â tarnybos, pareigÅ«nų atsakomybę, paskatinimus, socialines ir kitas garantijas nustato Vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas), patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (1 straipsnis). Pagal bylos medžiagÄ , pareiÅ¡kėjas – statutinis valstybės tarnautojas, kurio tarnybÄ reglamentuoja Statutas. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas statutiniams valstybės tarnautojams taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja statutai (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalys).         Dėl teisės aktų, reglamentuojančių tarnybinės nuobaudos skyrimÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams skyrimo pagrindai bei tvarka, o taip pat nuobaudų rÅ«Å¡ys reglamentuotos Statuto 26 straipsnyje.

Statuto 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus vidaus tarnybos pareigūnams gali būti skiriama viena iš šių nuobaudų: pastaba; papeikimas; griežtas papeikimas; laipsnio pažeminimas viena pakopa; perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas; atleidimas iš pareigų. Statuto 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes, pareigūnui gali būti skiriama viena iš tarnybinių nuobaudų, tame tarpe ir pastaba.

Å io straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad esant duomenų apie pareigÅ«no padarytÄ tarnybinį nusižengimÄ , atliekamas tarnybinis patikrinimas, o 8 dalyje numatyta, kad tarnybines nuobaudas pareigÅ«nams skiria vadovai, turintys teisę skirti į pareigas. Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkÄ nustato Vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka (toliau – ir Tvarka).

Pagrindinis Å¡ios Tvarkos tikslas – sudaryti sÄ lygas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirti pareigÅ«no tarnybinio nusižengimo aplinkybes, priežastis ir sÄ lygas, nustatyti kaltus pareigÅ«nus bei siekti tarnybinės drausmės stiprinimo bei tarnybinių nusižengimų prevencijos (Tvarkos 2 punktas). Tvarkos 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimÄ padariusio pareigÅ«no kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių.

Tarnybinis nusižengimas – Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigÅ«no pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas prieÅ¡ingais teisei kaltais pareigÅ«no veiksmais ar neveikimu (Tvarkos 4.2 punktas). Tvarkos 6 punkte numatyta, kad tarnybinio patikrinimo procedÅ«ra pradedama vadovui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudÄ , ar kitam pareigÅ«nui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, gavus asmens skundÄ , tarnybinį praneÅ¡imÄ , prokuroro nutarimÄ iÅ¡kelti drausminę bylÄ , žiniasklaidoje paskelbtÄ ar kitokiÄ informacijÄ apie galimÄ pareigÅ«no tarnybinį nusižengimÄ ir ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam pareigÅ«nui atlikti tarnybinį patikrinimÄ .

Tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, suraÅ¡o praneÅ¡imÄ dėl tarnybinio nusižengimo, kuriuo pasiraÅ¡ytinai informuoja tikrinamÄ pareigÅ«nÄ apie pradėtÄ tarnybinį patikrinimÄ , jo teises bei pateikia jam turimus duomenis apie tarnybinį nusižengimÄ (Tvarkos 17 punktas).

         Pagrindines garantijas, užtikrinančias pareigÅ«nų teises skiriant jiems tarnybines nuobaudas nustato Statuto 26 straipsnis, kuris numato, kad nuobauda turi bÅ«ti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo nusižengimo iÅ¡aiÅ¡kėjimo dienos, į šį terminÄ neįskaitant laiko, kurį pareigÅ«nas sirgo bei tai, jog negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo vieneri metai (Statuto 26 straipsnio

3 ir 4 dalys); kad dėl tarnybinio nusižengimo turi bÅ«ti atliekamas tarnybinis patikrinimas (Statuto 26 straipsnio 6 dalis); kad už vienÄ nusižengimÄ galima skirti tik vienÄ nuobaudÄ (Statuto 26 straipsnio 5 dalis).

         Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas ginčija atsakovo priimto įsakymo pagrįstumÄ ir teisėtumÄ . Skundas grindžiamas iÅ¡ esmės tuo, kad tarnybinio patikrinimo metu, nenustačius pareiÅ¡kėjo veiksmuose tarnybinio nusižengimo sudėties, tikrintojui siÅ«lant, priimtas nepagrįstas ir neteisėtas įsakymas, kuriuo pareiÅ¡kėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Taigi sprendžiant ginÄÄ bÅ«tina nustatyti, ar yra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje numatyti skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai.  Â

         Dėl tarnybinio patikrinimo išvados ir tarnybinės nuobaudos pagrįstumo

         Nustatant tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados teisinę reikÅ¡mę, bÅ«tina vadovautis Tvarkos  nuostatomis. Pagal Å¡ios Tvarkos II skirsnio nuostatas, tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados suraÅ¡ymas yra tarnybinių nuobaudų skyrimo procedÅ«ros dalis. Tarnybinis patikrinimas baigiamas suraÅ¡ant tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ . Skundžiamas įsakymas (b.l. 17) priimtas vadovaujantis Statuto 26 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei atsižvelgiant į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å ilutės rajono policijos komisariato 2010 m. sausio 13 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ Nr. 30-94-IS-2. IÅ¡ tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados matyti, kad pareiÅ¡kėjui tarnybinė nuobauda paskirta už aplaidžiai vykdytas tarnybines funkcijas – atsisakymÄ daktiloskopuoti ir imti DNR mėginius, t.y. neveikimÄ (Tarnybinio patikrinimo medžiagos psl. 1-7).

         Valstybės tarnautojams taikant drausminę atsakomybę už neveikimÄ , kuris pasireiÅ¡kia teisės aktais nustatytų procesinių veiksmų neatlikimu per nustatytus terminus, turi bÅ«ti įvertinamas ne tik objektyvus atsakomybės už neveikimÄ pagrindas – pareigos

atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus turėjimas, bet ir subjektyvus pagrindas – galėjimas veikti, kaip to

reikalauja teisės aktai. Nustatant asmens neveikimo subjektyvųjį pagrindÄ , privalu atsižvelgti į visas neveikimo metu egzistuojančias faktines aplinkybes, kurios: 1) leido asmeniui veikti taip kaip to reikalavo teisės aktai; arba 2) nepriklausė nuo asmens valios, ir asmuo negalėtų veikti taip, kaip to reikalavo teisės aktai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.A15-1480/2005). Teisės teorijoje laikomasi nuostatos, kad neveikimas turi bÅ«ti sÄ moningas ir valingas asmens poelgis bei kad asmuo negali atsakyti už neveikimu padarytÄ veikÄ , jei suvokė, kad turi veikti atitinkamu bÅ«du, bet dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių to negalėjo padaryti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1358/2009).

         Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatyti policijos uždaviniai – žmogaus teisių ir laisvių apsauga, viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo

užtikrinimas, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų

atskleidimas ir tyrimas ir kt. Å io įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje numatytos teritorinės policijos atliekamos funkcijos ir viena iÅ¡ jų yra pagal savo kompetencijÄ Ä¯gyvendinti nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencijÄ , atskleidimÄ ir atlikti jų tyrimÄ . Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 164 straipsnis nurodo ikiteisminio tyrimo subjektus. Å io straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ikiteisminį tyrimÄ atlieka ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai. BPK 165 straipsnyje pateiktas ikiteisminį tyrimÄ atliekančių įstaigų sÄ raÅ¡as, kuriame pirmame punkte nurodyta policija.

         RaÅ¡ytine bylos medžiaga nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas yra Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å ilutės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyriausiasis specialistas, atliekantis nusikalstamų veikų ikiteisminį tyrimÄ . 2009 m. lapkričio 28 d. (Å¡eÅ¡tadienį) jis dirbo operatyvinės grupės sudėtyje ir buvo iÅ¡kviestas atlikti neatidėliotinų veiksmų. 2009 m. lapkričio 30 d. jis pateikė praÅ¡ymÄ atsakovui apmokėti už poilsio dienÄ dirbtas 12 valandų (Tarnybinio patikrinimo medžiagos psl. 9). TÄ pačiÄ dienÄ Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å ilutės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėja D.F. surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ (Tarnybinio patikrinimo medžiagos psl. 8), kuriame nurodė jog pareiÅ¡kėjas, dirbdamas aiÅ¡kinantis įvykį dėl telefoninio sukčiavimo, nufotografavo tris sulaikytuosius, padarė vienÄ fotolentelę, sudalyvavo viename procesiniame veiksme, tačiau atsisakė daktiloskopuoti sulaikytuosius, paimti DNR mėginius, motyvuodamas tuo, kad jam tai nepriklauso. BÅ«tent tyrėjos tarnybinis praneÅ¡imas ir buvo pagrindas pradėti tarnybinį patikrinimÄ dėl galimo tarnybinio nusižengimo. Pagal Tvarkos 17 punktÄ pareiÅ¡kėjui nustatytais terminais buvo įteiktas praneÅ¡imas dėl tarnybinio nusižengimo – procesinių veiksmų neatlikimo, pažeidžiant Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 2 dalį bei Lietuvos policijos pareigÅ«nų etikos kodekso 4.20 punktų reikalavimus (praneÅ¡imas suraÅ¡ytas 2009 m. gruodžio 8 d., tačiau įteiktas pareiÅ¡kėjui 2009 m. gruodžio 28 d. – Tarnybinio patikrinimo medžiagos psl. 23), nes pareiÅ¡kėjas 2009 m. gruodžio 7 d. – 2009 m. gruodžio 24 d. buvo nedarbingas (Tarnybinio patikrinimo medžiagos psl. 37).

         2009 m. gruodžio 29 d. raÅ¡ytame paaiÅ¡kinime (Tarnybinio patikrinimo medžiagos psl. 24-25) pareiÅ¡kėjas nurodė, jog jis nuo 2009 m. lapkričio 28 d. 08.00 val. iki 21.00 val. buvo Å ilutės rajono policijos komisariato operatyvinės grupės sudėtyje ir apie 11.50 val. jis buvo iÅ¡kviestas į komisariatÄ . Atvykęs į budėtojų dalį, negavo jokių nurodymų iki 12.45 val., kol į komisariatÄ atėjo specialistas A.K., kuris paaiÅ¡kino, kad naktį buvo sulaikyti 5 telefoniniu sukčiavimu įtariami asmenys. Apie 13.30 val. jam paskambino budėtojas ir jo padėjėjas ir davė nurodymÄ nufotografuoti bei nufilmuoti įtariamuosius sukčiavimu. PaaiÅ¡kinime nurodė, jog jis nufotografavo visus įtariamuosius, tačiau nebuvo gavęs nurodymo daktiloskopuoti ir imti DNR tyrimus.

         Byloje nekyla ginčas dėl pareiÅ¡kėjo atlikto fotografavimo ir filmavimo bei ginčo dienÄ dirbto darbo laikotarpio, tačiau bÅ«tina nustatyti, ar pareiÅ¡kėjas yra atsakingas už daktiloskopavimÄ ir DNR mėginių ėmimÄ , ar jam buvo duotas nurodymas atlikti Å¡iuos procesinius veiksmus. Neginčijamai nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas neatliko daktiloskopavimo ir nepaėmė sulaikytų asmenų DNR mėginių, Å¡ios aplinkybės neneigia ir pats pareiÅ¡kėjas manydamas, jog jam nepriklauso atlikti Å¡ių procesinių veiksmų ir jis nebuvo gavęs tokio nurodymo.

         Tarnybinio patikrinimo medžiagoje nustatyta, jog 2010 m. lapkričio 28 d. nuo 08.00 val. iki 2009 m. lapkričio 29 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å ilutės rajono policijos komisariato operatyvinės grupės sudėtyje dirbo vyriausiasis tyrėjas P.Č., vyresnysis tyrėjas K.L. ir vyriausias specialistas G.M.  Nuo 2009 m. lapkričio 27 d. 17.00 val. iki 2009 m. lapkričio 28 d. 04.30 val. pagal ikiteisminio tyrimo bylas, siekiant sulaikyti asmenis užsiimančius sukčiavimu, dirbo ir Kriminalinės policijos skyriaus tyrėja D.F. Iki 2009 m. lapkričio 28 d. komisariate buvo pradėti 4 ikiteisminiai tyrimai pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį. Pagal atsakovo atstovo ir trečiojo suinteresuotojo asmens atstovų paaiÅ¡kinimus 2010 m. kovo 29 d. teismo posėdžio metu ir raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ , bÅ«tent tyrėja D.F. ir davė nurodymÄ pareiÅ¡kėjui atlikti daktiloskopavimo veiksmus ir paimti DNR tyrimus, tai patvirtina 2009 m. gruodžio 21 d. jos paaiÅ¡kinimas (Tarnybinio patikrinimo medžiagos psl. 22) bei liudytojos D.F. parodymai 2010 m. kovo 29 d. teismo posėdžio metu (b.l. 44). Kartu su pareiÅ¡kėju operatyvinės grupės sudėtyje buvę pareigÅ«nai P.Č. ir K.L. tarnybiniais praneÅ¡imais (Tarnybinio patikrinimo medžiagos psl. 27, 28) nepatvirtino faktinės aplinkybės, kad tyrėja pareiÅ¡kėjui davė nurodymÄ atlikti daktiloskopavimo veiksmus, nes P.Č. negirdėjo, kÄ tyrėja kalbėjo su pareiÅ¡kėju, kadangi neprisiminė, ar pastarÄ jį matė (to negalėjo nei patvirtinti nei paneigti), o K.L. tuo metu buvo iÅ¡vykęs į kratas, todėl taip pat negirdėjo tokio nurodymo. Liudytoju apklaustas K.B. (Å ilutės rajono policijos komisariato virÅ¡ininko pavaduotojas) teismo posėdžio metu parodė, kad 2009 m. lapkričio 28 d. jis telefonu paskambinęs budėtojui davė nurodymÄ iÅ¡kviesti specialistÄ , kuris turėjo organizuoti fotografavimÄ ir daktiloskopavimÄ , o tÄ dienÄ atsakingas ekspertų grupėje buvo pareiÅ¡kėjas G.M. PareigÅ«no E.K. (vyr. postinio) tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, jog buvo gautas virÅ¡ininko pavaduotojo nurodymas iÅ¡kviesti iÅ¡ namų operatyvinėje grupėje budėjusį G.M. (Tarnybinio patikrinimo medžiagos psl. 31).

         Aptartų įrodymų pagrindu teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų D.F. ir K.B. duotų parodymų tikrumu bei tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodytomis aplinkybėmis, todėl teismas konstatuoja, jog pareiÅ¡kėjui buvo duotas nurodymas daktiloskopuoti ir paimti DNR mėginius, Å¡iame kontekste pažymint, jog jis atliko fotografavimo veiksmus, todėl, kilus neaiÅ¡kumams dėl tolimesnių procesinių veiksmų, pats galėjo pasitikslinti detales dėl daktiloskopavimo ir DNR tyrimo. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas dirbo operatyvinės grupės sudėtyje, o virÅ¡ininko pavaduotojas (turintis ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo įgaliojimus) buvo davęs nurodymÄ budėtojų daliai iÅ¡kviesti operatyvinėje grupėje esantį ekspertÄ (tuo metu juo buvo pareiÅ¡kėjas) ir organizuoti įtariamųjų daktiloskopavimÄ ir fotografavimÄ , todėl pareiÅ¡kėjas privalėjo atlikti tiek raÅ¡ytinius, tiek ir žodinius nurodymus nusikalstamos veikos iÅ¡aiÅ¡kinimui. PareiÅ¡kėjas, atlikęs fotografavimo veiksmus, turėjo ir daktiloskopuoti asmenis bei paimti DNR mėginius. Darytina iÅ¡vada, kad tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje nustatytas konkretus pareiÅ¡kėjo tarnybinis nusižengimas.

         Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, jog G.M., atsisakęs atlikti daktiloskopavimo veiksmus, pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso 156 straipsnį, Lietuvos Respublikos generalinio policijos komisariato 2002 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 11RN 9 punkto, Lietuvos policijos generalinio komisariato 2007 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. 5-V-357 17 punkto, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. balandžio 24 d. įsakymo Nr. 5-V-300 14, 17 punktų reikalavimus bei Pareigybės aprašymo 7.9, 7.11, 7.18 punktų reikalavimus.

         BPK 156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no ar prokuroro nutarimu įtariamasis, o teismo nutartimi kaltinamasis, nors jie tam ir prieÅ¡tarautų, gali bÅ«ti fotografuojami, filmuojami, matuojami, gali bÅ«ti paimami jų rankų atspaudai ir pavyzdžiai genetinei daktiloskopijai. Teismo nuomone, nagrinėjamos bylos kontekste įtakos neturi ta aplinkybė, ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas buvo priėmęs nutarimÄ taikyti procesinės prievartos priemones, nes, jei ir toks nutarimas buvo priimtas, tai jis yra ikiteisminio tyrimo baudžiamosiose bylose dėl sukčiavimo procesinis dokumentas. PareiÅ¡kėjui buvo duotas žodinis reikalavimas atlikti procesinius veiksmus, todėl tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje nepagrįstai nurodyta, jog pareiÅ¡kėjas pažeidė BPK

156 straipsnio 1 dalies reikalavimÄ .

         Pareiga pareiškėjui daktiloskopuoti numatyta Pareigybės aprašymo, patvirtinto Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 30-TE-196,

7.11 punkte (Tarnybinio patikrinimo medžiagos psl. 40-42). PareiÅ¡kėjas atsako už daktiloskopinių kortelių masyvÄ , kokybiÅ¡kÄ daktiloskopavimÄ ir objektyvių duomenų pateikimÄ (7.11 punktas), naudoja kriminalistinius metodus, mokslines ir technines priemones sudarant, užfiksuojant ir paimant su nusikalstamomis veikomis susijusius objektus, daiktus ir dokumentus įvykio vietų apžiÅ«rų metu bei vykdant kitus ikiteisminio tyrimo ir operatyvinius veiksmus (7.9 punktas), analizuoja ir atskleidžia padarytų nusikalstamų veikų priežastis ir sÄ lygas (7.13 punktas), atlieka visus Baudžiamojo proceso kodekse numatytus veiksmus, iÅ¡skyrus tuos, kuriuos gali atlikti tik prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas (7.15 punktas), teikia metodinę pagalbÄ kitiems pareigÅ«nams (7.18 punktas).

        Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 11RN patvirtintos DNR duomenų įskaitos tvarkymo instrukcijos 9 punkto reikalavimÄ , nustatantį, jog teritorinių policijos įstaigų kriminalinės ir vieÅ¡osios policijos pareigÅ«nai yra atsakingi už sulaikytų asmenų, įtariamų padarius nusikaltimus (patalpinant arba nepatalpinant į areÅ¡tinę) <...> DNR ėminio kokybiÅ¡kÄ paėmimÄ ir objektyvių faktinių duomenų apie juos, tarp jų ir asmens kodo pateikimÄ . Tarnybinio patikrinimo medžiaga nustatyta, jog įtariamieji telefoniniu sukčiavimu buvo uždaryti areÅ¡tinėje, o pareiÅ¡kėjas yra kriminalinės policijos pareigÅ«nas, todėl pagal nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ buvo atsakingas už DNR ėminio paėmimÄ , nustačius faktinę aplinkybę, jog jam buvo duotas nurodymas atlikti Å¡iuos veiksmus. Akivaizdu, jog tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje pagrįstai konstatuotas Å¡io teisės akto pažeidimas.

         Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 5-V-300 patvirtintos Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro, teritorinių policijos įstaigų kriminalistinių tyrimų padalinių ir policijos komisariatų kriminalinės policijos skyrių (poskyrių) kriminalistinių tyrimų specialistų veiklos organizavimo instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 14 ir 17 punktai, kuriuos tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje nurodoma pažeidęs pareiÅ¡kėjas, nustato kriminalistinių tyrimų specialistų uždavinius ir kriminalistinių tyrimų specialistų funkcijas, todėl teismas konstatuoja, jog tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje abstrakčiai ir nepagrįstai nurodyti Instrukcijos minėtų punktų pažeidimai. PareiÅ¡kėjas, neatlikęs daktiloskopavimo veiksmų ir nepaėmęs DNR ėminių, pažeidė Instrukcijos 21.5 punkte nustatytÄ pareigÄ padėti fiksuoti ikiteisminio tyrimo veiksmo eigÄ ir jo rezultatus, daryti žymių ir pėdsakų antspaudus, <..>, juos fotografuoti, bei atlikti kitus bÅ«tinus veiksmus bei 17.4 punkte nustatytÄ funkcijÄ dalyvauti ikiteisminio tyrimo operatyvinių grupių veikloje tiriant nusikalstamas veikas, atliekant kitus ikiteisminio tyrimo veiksmus bei pareigÄ Â ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui teikti pagalbÄ specialių žinių reikalaujančiais klausimais (38 punktas). Â

         Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-29 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos 17 punktas, numato, jog pristatytiems į policijos areÅ¡tinę asmenims privalomai atliekamas daktiloskopinis tyrimas, jie turi bÅ«ti fotografuojami, esant galimybei – filmuojami, taip pat paimami jų DNR (seilių ėminiai). Å ia teisės norma yra nurodyti privalomi atlikti veiksmai su asmenimis, pristatytais į areÅ¡tinę, todėl pareiÅ¡kėjo teiginys, jog Å¡ie privalomi veiksmai yra nurodyti tik areÅ¡tinėse dirbantiems pareigÅ«nams, yra atmetamas kaip nepagrįstas, nes sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant Å¡iÄ teisės normÄ kartu su Instrukcijos nuostatomis ir Pareigybės apraÅ¡yme numatytomis pareiÅ¡kėjo pareigomis, akivaizdu, jog pareiÅ¡kėjui nustatyta pareiga paimti DNR tyrimus. Pažymėtina, jog Instrukcijos 28 punktu nustatytas kriminalistinių tyrimų specialisto budėjimo tikslas – užtikrinti, kad specialistai laiku iÅ¡vyktų atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus. BÅ«tent Å¡ie specialistai, kaip turintys specialių žinių, budi tam, kad atliktų neatidėliotinus veiksmus. Todėl pareiÅ¡kėjo teiginys, jog tik areÅ¡tinės darbuotojai galėjo atlikti daktiloskopavimÄ ir paimti DNR ėminius, nepagrįstas byloje surinktais įrodymais ir teisiniu reglamentavimu.

         BPK 18 straipsnis, apibrėžiantis ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no sÄ vokÄ , kartu nustato ir tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, atlikdamas tyrimo veiksmus, turi siekti nustatyti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį ir tokios veikos aplinkybes. Kartu

ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, kaip ir kiti sutinkamai su Å¡iuo kodeksu veikiantys pareigÅ«nai, turi savo veikla siekti įgyvendinti BPK 1 straipsnyje nustatytÄ baudžiamojo

proceso paskirtį – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas. Nors ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas konkrečiai nėra iÅ¡vardintas BPK  2 straipsnyje, numatančiame pareigÄ imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausiÄ laikÄ bÅ«tų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, tačiau aukščiau iÅ¡dėstyta normų analizė leidžia teigti, kad lygiai tokios pačios taisyklės yra numatytos ir Å¡iam pareigÅ«nui. Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo specifikÄ , situacijų bei jų sprendinių individualumÄ , negalimumÄ atskirose situacijose konkrečiai iÅ¡vardinti bÅ«tinus atlikti tyrimo veiksmus, toks teisių ir pareigų numatymas kodeksuose bei Pareigybės apraÅ¡yme yra pakankamas, kad bÅ«tų galima vertinti pareigÅ«no veiksmus ikiteisminio tyrimo metu jų pakankamumo ir tikslingumo prasme ir

spręsti tarnybinio nusižengimo buvimo klausimÄ . Tinkamu pareigų atlikimu laikytinas pakankamas, savalaikis ir

rūpestingas veikimas siekiant ikiteisminio tyrimo tikslų, tačiau nagrinėjamoje byloje nustatytas pareiškėjo neveikimas.

         Atliekant tarnybinį patikrinimÄ buvo laikytasi Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos. Nors tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje nenurodyta G.M. kaltės forma, tačiau formuluotė, kad pareiÅ¡kėjas neatliko ikiteisminio tyrimo veiksmų (daktiloskovavimo ir DNR paėmimo), suponuoja, kad tarnybinis nusižengimas buvo padarytas veikiant tyčia. Tarnybinio pažeidimo teisinės pasekmės aiÅ¡kiai neįvardintos tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje, tačiau iÅ¡ apraÅ¡ytų surinktų įrodymų akivaizdu, jog iÅ¡ areÅ¡tinės buvo paleisti sulaikyti asmenys ir kitÄ dienÄ daktiloskopavimo veiksmus atliko pareigÅ«nas A.K. Tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjo veiksmai įtakojo ir sutrukdė nusikalstamų veikų atskleidimÄ per trumpiausiÄ laikÄ .Â

         Pagal Statuto 26 straipsnį tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, nusižengimo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes. G.M. paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba – yra švelniausia iš vidaus tarnybos pareigūnams skiriamų tarnybinių nuobaudų.

         Tarnybinio patikrinimo medžiagoje pateikta G.M. charakteristika (psl. 39) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas tarnyboje charakterizuojamas patenkinamai: turi pakankamai žinių, nuo 2003 metų atliko vadovaujančias pareigas (buvo Pagėgių policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos poskyrio virÅ¡ininku, Tauragės rajono policijos komisariato kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus virÅ¡ininko pavaduotoju, Å ilutės rajono policijos komisariato vieÅ¡osios policijos VieÅ¡osios tvarkos skyriaus virÅ¡ininku, Å ilutės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus virÅ¡ininku), tačiau nepakankamai žinias pritaiko pareigybės apraÅ¡yme numatytoms funkcijoms vykdyti, nenoriai įžvelgia galimas problemas, analitiÅ¡kai ir logiÅ¡kai mÄ sto, pasyviai sprendžia dalykinius klausimus, neturi tinkamų sugebėjimų vadovauti kolektyve, trÅ«ksta iniciatyvos ir noro siekti geresnių rezultatų.

         Pažymėtina, jog įsakymo skirti tarnybinę nuobaudÄ priėmimo pagrindas yra tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada. Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje yra iÅ¡samiai apraÅ¡yti pažeidimai, kuriuos padarė pareiÅ¡kėjas, iÅ¡vardinti teisės aktai, kuriuos jis pažeidė (nors nepagrįstai nurodytas BPK 156 straipsnio 156 straipsnio 1 dalies ir Instrukcijos 14, 17 punktų pažeidimai, tačiau Å¡ie tarnybinio patikrinimo trÅ«kumai nelaikomi esminiais, įtakojančiais skundžiamo įsakymo neteisėtumÄ ). Teismas vertindamas byloje surinktus įrodymus pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis teisine sÄ mone, daro iÅ¡vadÄ , kad tarnybinė nuobauda paskirta pagal Statuto 26 straipsnio 1 dalyje nurodytus tarnybinių nuobaudų parinkimo kriterijus, todėl ginčijamas įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas. Â

         Dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo

         PareiÅ¡kėjas skundu inter alia prašė priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį 216,40 Lt už 2009 m. lapkričio 28 d. iÅ¡dirbtas 5 darbo valandas, tačiau 2010 m. birželio 14 d. teismo posėdžio metu pateikė atsisakymÄ nuo minėto reikalavimo ir nurodė, kad atsisakymo pasekmės jam žinomos.

         Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnyje nustatyti bylos nutraukimo pagrindai. Å io straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad teismas nutraukia bylos nagrinėjimÄ , jeigu pareiÅ¡kėjas atsisako skundo. Aplinkybių, kurioms esant bylos nutraukimas bÅ«tų negalimas, nenustatyta, t.y. nenustatyta, jog skundo atsisakymu bÅ«tų pažeidžiamos pareiÅ¡kėjo teisės ar įstatymų saugomi interesai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 102 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog bylÄ nutraukus, vėl kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Skundo atsisakymas dalyje dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio priteisimo priimtinas ir administracinė byla Å¡ioje dalyje nutrauktina.

         Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių skundas dalyje dėl 2010 m. sausio 14 d. įsakymo Nr. 30-TE-21 panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas, o administracinė byla dalyje dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo nutraukiama.

         Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 101 straipsnio 1 dalies 3 punktu,Â

teismas                                           Â

n u s p r e n d ž i a:

         pareiÅ¡kėjo G.M. skundÄ dalyje dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010 m. sausio 14 d. įsakymo Nr. 30-TE-21 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ atmesti kaip nepagrįstÄ .

         Administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį nutraukti.

         Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja                                                  Â

                   Dalia Gumuliauskienė