98b8c77e-3c1f-4e9a-adfa-5c01e87e401d · Kauno apygardos teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-357-530/2022 Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00941-2022-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 19.20; 21.11.10 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 29 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo L. J. atstovo advokato Justo Gedeikio skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. lapkričio 4 d. nutarties.

Teismas n u s t a t ė : 1. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir Institucija) 2022 m. liepos 20 d. nutarimu buvo nutarta nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK (duomenys neskelbtini)) A. M. atžvilgiu dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnyje.

2. L. J. (toliau ir pareiÅ¡kėjas) nesutikdamas su Institucijos priimtu nutarimu apskundė jį Kauno apylinkės teismui, kuris pareiÅ¡kėjo skundÄ atmetė ir konstatavo, kad A. M. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, sudėties, o tarp Å¡alių yra susiklostę iÅ¡imtinai civiliniai teisiniai santykiai.

3. Apeliaciniame skunde L. J. atstovas advokatas Justas Gedeikis praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 4 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės, t. y. panaikinti 2022 m. liepos 20 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimÄ , kuriuo buvo nutarta A. M. atžvilgiu nutraukti administracinę teisinÄ dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 518 straipsnyje ir Å¡iÄ administracinio nusižengimo bylÄ grÄ Å¾inti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų skyriui tirti iÅ¡ naujo dėl galimai atlikto nusižengimo, įtvirtinto ANK 518 straipsnyje. 3.1.

Skunde nurodoma, kad A. M. tyčiÄ pasisavinti ne jai priklausančius daiktus patvirtina aplinkybės, jog ji puikiai žinojo ir suprato, kad dalis jai priklausančiame bute sulaikomų daiktų nuosavybės teise priklauso ne L. J.. Ir tai, anot pareiÅ¡kėjo atstovo advokato, įrodo į byla pateikti susiraÅ¡inėjimai tarp L. J. ir A. M., iÅ¡ kurių galima daryti iÅ¡vadÄ , kad A. M. žinojo (buvo informuota), jog bute buvusios fotolempos priklauso ne pareiÅ¡kėjui ir vietoje to, kad grÄ Å¾intų pasisavintas fotolempas teisėtam jų savininkui - MB „(duomenys neskelbtini)“, ji iÅ¡ esmės Å¡antažo forma darė spaudimÄ L.

J., jog Å¡is atlygintų fiktyviai paskaičiuotus nuostolius. Pažymint, kad A. M. apskritai atsisakė pasisavintus daiktus grÄ Å¾inti, nes MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios fotolempos tebėra A. M. žinioje. 3.2. Skunde pažymima, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.69 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorius turi teisę pasinaudoti daikto sulaikymo teise tol, kol skolininkas įvykdo prievolę. Tuo tarpu CK 4.229 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kitam asmeniui priklausančio daikto teisėtas valdytojas, turintis reikalavimo teisę į daikto savininkÄ , gali sulaikyti jo daiktÄ tol, kol bus patenkintas reikalavimas.

Pagal minėto straipsnio 2 dalį sulaikymo teisė negali bÅ«ti įgyvendinama, jeigu nėra suėjęs reikalavimo įvykdymo terminas. AiÅ¡kinant nurodytÄ nuostatÄ , Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad daikto sulaikymo teisė atsiranda tais atvejais, kai kreditorius įgyja reikalavimo teisę į skolininkÄ ir valdo skolininko daiktÄ ; daikto sulaikymo teisę turi kitam asmeniui priklausančio daikto teisėtas valdytojas. Sulaikymo teisės objektu gali bÅ«ti visi daiktinės teisės objektai, neiÅ¡imti iÅ¡ apyvartos, įskaitant ir nekilnojamuosius daiktus, vertybinius popierius, pinigus ir kt.

Daikto sulaikymo teise kreditorius gali pasinaudoti tik tada, kai skolininkas neįvykdo prievolės kreditoriui ir tik jei yra suėjęs reikalavimo įvykdymo terminas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tokia teisė gali bÅ«ti įgyvendinama, jeigu kreditorius yra skolininkui priklausančio daikto teisėtas valdytojas, t. y. sulaikymo teisę gali įgyvendinti tik į skolininkui priklausantį daiktÄ , o jeigu kreditorius sulaikė skolininkui nepriklausančius daiktus, jis turi sulaikymÄ nedelsiant nutraukti. Nagrinėtinu atveju, pažymėtina, kad A.

M. sulaikytos fotolempos nuosavybės teise priklauso MB „(duomenys neskelbtini)“, o ne pareiÅ¡kėjui ir A. M. šį faktÄ Å¾inojo. Todėl A. M. pasisavinus MB „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ , pagal aukščiau iÅ¡dėstytÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , jos veiksmai negali bÅ«ti kvalifikuojami kaip sulaikymas bei pripažįstami kaip teisėti ir turėtų bÅ«ti kvalifikuoti kaip savavaldžiavimÄ s pagal ANK 518 straipsnį. 3.3. Skunde teigiama, kad apibendrinus aukščiau iÅ¡dėstyta nustatyta, jog A.

M. veiksmuose pasireiÅ¡kė tyčia pasisavinti ne jai ir ne pareiÅ¡kėjui priklausantį turtÄ , todėl A. M. veiksmai negali bÅ«ti kvalifikuojami kaip kylantys iÅ¡ civilinių teisinių santykių, kadangi tokie neegzistavo tarp A. M. ir MB „(duomenys neskelbtini)“. Akivaizdu, kad A. M. atliktas MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių daiktų sulaikymas negali bÅ«ti vertinamas nei kaip teisėtas, nei kaip kylantis iÅ¡ A. M. ir pareiÅ¡kėjo susiklosčiusių sutartinių nuomos teisinių santykių ir turėtų bÅ«ti kvalifikuojamas kaip savavaldžiavimas pagal ANK 518 straipsnį.

4. Atsiliepime (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus virÅ¡ininkė J. G. praÅ¡o palikti galioti skundžiamÄ apylinkės teismo nutartį bei Institucijos priimtÄ nutarimÄ ir L. J. skundo netenkinti. Kadangi nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes Institucijos pareigÅ«nas priimdamas 2022 m. liepos 20 d. nutarimÄ Ä¯vertino byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumÄ , nuoseklumÄ ir priėmė pagrįstÄ sprendimÄ nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenÄ . Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas L. J. skundÄ pilnai iÅ¡nagrinėjo, skundžiamoje nutartyje aptarė visas pareiÅ¡kėjo skunde nurodytas aplinkybes, kaltės klausimÄ , įrodymų pakankamumÄ , nutarimo pagrįstumÄ ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kuri neturėtų bÅ«ti panaikinta. Teismas k o n s t a t u o j a : L. J. atstovo advokato Justo Gedeikio apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad L. J. ir jo atstovas advokatas Justas Gedeikis nesutinka su Institucijos priimtu sprendimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenÄ A. M. atžvilgiu, nesant jos veikoje ANK 518 straipsnyje numatytos veikos sudėties požymių bei ginčija Kauno apylinkės teismo iÅ¡vadas, kad tarp Å¡alių yra susiklostę iÅ¡imtinai civiliniai teisiniai santykiai.

6. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigÅ«nų, įskaitant ir bylÄ nagrinėjantį teismÄ , pareiga priimant sprendimÄ nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Nustatant Å¡ias teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta iÅ¡vada, padaryta iÅ¡nagrinėjus reikÅ¡mingus faktus, iÅ¡tyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumÄ ir vadovaujantis įstatymu.

Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimÄ (ar nebuvimÄ ) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikÅ¡mingas faktines bylos aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiÅ¡kumas, jų Å¡altinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014, 2AT-39-2014), dėl to teisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.

7. Apygardos teismas patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu neturi pagrindo konstatuoti, kad Institucija ar apylinkės teismas, vertindami byloje surinktus įrodymus, bÅ«tų nesilaikę įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančių teisės normų reikalavimų ir byloje esančius įrodymus įvertinę netinkamai, Å¡aliÅ¡kai ar vienpusiÅ¡kai, nevertinę įrodymų visumos. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo Institucijos nutarimo bei pirmosios instancijos teismo nutarties, juose visi byloje esantys įrodymai yra aptarti, iÅ¡analizuoti ir įvertinti, o padarytos iÅ¡vados yra pagrįstos visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu bei objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu ir neprieÅ¡tarauja faktinėms bylos aplinkybėms.

Kitaip vertinti bylos įrodymus, daryti kitokias iÅ¡vadas, nei padarė Institucija ar apylinkės teismas, ar pripažinti, kad jų sprendimuose iÅ¡dėstytos iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, skundÄ nagrinėjantis teismas neturi jokio pagrindo. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, jog nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių susiformavęs ginčas yra civilinio pobÅ«džio. Tuo tarpu vien tai, kad Institucija ir pirmosios instancijos teismas priėmė kitokį sprendimÄ nei tikėjosi apeliantas ir jo atstovas, nesudaro pagrindo naikinti teisėtus ir pagrįstus sprendimus, todėl L.

J. atstovo advokato Justo Gedeikio apeliacinis skundas atmetamas, kaip nepagrįstas.

8. Pagal ANK 591 straipsnį administracinių nusižengimų teisena negali bÅ«ti pradėta, o pradėtoji turi bÅ«ti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. ANK 518 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė už savavaldžiavimÄ â€“ tai savavaliÅ¡kas tikros ar tariamos savo teisės, kuriÄ ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į Å¡io straipsnio dispozicijÄ ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali bÅ«ti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato prieÅ¡ingÄ teisei savo veikimo arba neveikimo pobÅ«dį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo Å¡ių pasekmių, bet sÄ moningai leido joms kilti.

9. Pažymėtina ir tai, jog ANK 518 straipsnio norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, t. y. traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti, kokių teisės aktų nuostatas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.

10. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Ä®gyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, asmuo privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų asmenų teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Ä®statymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y.

įgyvendinti civilines teises tokiu bÅ«du ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieÅ¡tarautų subjektinės teisės paskirčiai (Lietuvos Respublikos civilio kodekso (toliau- CK) 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimÄ kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimÄ subjektinę teisę, sÄ moningai ignoruodamas Å¡iuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavaliÅ¡kas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams.

Teisės vykdymo savavaliÅ¡kumas pasireiÅ¡kia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo bÅ«dÄ , kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sÄ Å¾iningumo, protingumo ar teisingumo principų. Tačiau ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai ar veiksmai, kurie nedera su gera morale, protingumo ir teisingumo principais, ar kuriais yra negerbiamos bendro gyvenimo taisyklės, užtraukia administracinę atsakomybę.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-451/2011, Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-P-183/2012).

11. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog 2021 m. rugpjūčio 17 d. tarp L. J. (nuomininko) ir A. M. (nuomotojos) buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Tačiau kilus abipusiams nesutarimams A. M. 2022 m. balandžio 4 d. nusprendė vienašališkai nutraukti nuomos sutartį nuo 2022 m. gegužės 4 d. ir apie tai informavo L. J., jog šis iki nurodytos datos turi išsikraustyti su visais savo daiktais. L. J. 2022 m. balandžio 7 d. informavo A. M., kad jis išvyks balandžio 16 d. 18:00 val. ir, kad pastaroji atvyktų perimti patalpų.

A. M. atvykus sutartu laiku, L. J. nuomojamame bute nebuvo, su juo susisiekti jai nepavyko, todėl buvo pakeista buto spyna, o 2022 m. balandžio 19 d. antstolis ginčo bute konstatavo faktines aplinkybes ir A. M. vienaÅ¡aliÅ¡kai perėmė butÄ . IÅ¡ byloje esančio (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) PK 2022 m. balandžio 27 d. raÅ¡to Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 2022 m. balandžio 19 d., policijos pareigÅ«nas informavo L. J., kad A.

M. atvyks į butÄ ir dalyvaujant policijos pareigÅ«nams leis L. J. pasiimti visus likusius jo asmeninius daiktus, tačiau pastarasis nurodė, kad savo asmeninių daiktų atsiimti neatvyks bei kreipsis į teismÄ dėl neteisėto iÅ¡keldinimo ir asmeninius daiktus atsiims teismo keliu. Byloje esantis 2022 m. balandžio 21 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, suraÅ¡ytas antstolio, taip pat patvirtina, kad bute rasti daiktai buvo užfiksuoti ir iÅ¡vežti saugoti į sandėlį, adresu (duomenys neskelbtini), o 2022 m. balandžio 28 d.

L. J. pateiktu raginimu buvo praÅ¡oma nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2022 m. gegužės 23 d. pasiimti daiktus iÅ¡ saugojimo vietos. Tame raginime taip pat buvo nurodyta, kad nuomotoja patyrė 1300 Eur žalÄ , kuriÄ pareiÅ¡kėjas turi atlyginti iki 2022 m. gegužės 23 d. bei pasinaudojus daiktų sulaikymo teise ir iki pareiÅ¡kėjo prievolių įvykdymo bute rasti du jo prožektoriai buvo sulaikyti.

12. Po Å¡ių A. M. veiksmų L. J. su pareiÅ¡kimu kreipėsi į policijÄ , praÅ¡ydamas nuomotojÄ patraukti baudžiamojo atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 1 dalį už savavaldžiavimÄ , kadangi A. M. pasavino jo įmonei MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias fotolempas. 13. 2022 m. gegužės 20 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ nurodant, jog Å¡iuo atveju bÅ«tų tikslinga pradėti administracinio nusižengimo teisenÄ pagal ANK 518 straipsnį ir taikyti administracinio poveikio priemones pagal savavaldžiavimÄ .

14. Tačiau tiek Institucija, tiek ir apylinkės teismas įvertinę 11 punkte aptartas aplinkybes bei kitÄ byloje esančiÄ medžiagÄ padarė iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog A. M. įgyvendindama savo teises bei vykdydama pareigas, kilusias iÅ¡ nuomos sutarties santykių, piktnaudžiavo savo teise, nesilaikė įstatymų, negerbė bendro gyvenimo taisyklių ir geros moralės principų, veikdama nesÄ Å¾iningai tyčia paėmė ne jai priklausančius daiktus.

15. Apygardos teismas pritardamas procesiniuose sprendimuose padarytai išvadai, visų pirma pažymi, jog ginčai kilę iš sutartinių teisinių santykių dėl daikto sulaikymo teisėtumo ir pagrįstumo sprendžiami civilinio proceso tvarka. Taip pat šia tvarka sprendžiamas ir žalos, padarytos dėl neteisėto ir nepagrįsto naudojimosi daikto sulaikymo teise, atlyginimo klausimas. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad L. J. pasitelkęs BK, kaip ultima ratio priemones, siekė apeiti išimtinai civilinius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, kas formuojamoje teismų praktikoje nėra toleruotina. Kadangi, kaip jau minėta, negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas.

16. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad A. M. nuo pat pradžių visus savo veiksmus susijusius su sutartiniais santykiais ir iš jų atsiradusiais nesutarimais bandė spręsti teisėtomis priemonėmis, tai patvirtina ir byloje esanti rašytinė medžiaga (nuomos sutartis, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, raginimas, susirašinėjimai ir kt.). Tuo tarpu L. J. ignoravo jam siųstus raginimus ir laiku iš nuomojamo buto su visais daiktais neišsikėlė, nors jam tokia galimybė buvo suteikta, todėl pritartina procesiniuose sprendimuose padarytai išvadai, kad net jeigu ir A.

M. Å¡iuo atveju netiksliai veikė įstatymų ribose ar ne viskÄ interpretavo teisingai, negalima tvirtinti, kad jos veika atitinka savavaldžiavimui bÅ«dingus sudėties požymius ir pastarÄ jÄ reikia traukti administracinėn atsakomybėn. Sutiktina, kad sutartiniai santykiai tarp A. M. ir MB „(duomenys neskelbtini)“ neegzistavo, tačiau nereiÅ¡kia, kad A. M. nagrinėjamu atveju puikiai žinojo ir suprato, jog fotolempos buvusios nuomojamame bute priklausė ne L. J., o įmonei MB „(duomenys neskelbtini)“ ir tyčia jas pasisavino.

Nagrinėjamu atveju pabrėžtina, kad byloje nėra duomenų, jog A. M. davė sutikimÄ L. J. nuomojamame bute vykdyti įmonės veiklÄ , t. y. dirbti iÅ¡ namų nuomojamose patalpose, todėl pagrįstai negalėjo tikėtis, kad nuomojamose gyvenamosiose patalpose gali bÅ«ti ir ne asmeninių pareiÅ¡kėjo daiktų. Atkreipiant dėmesį ir į tai, kad vienaÅ¡aliÅ¡kas buto perėmimas su jame buvusiomis fotolempomis vyko 2022 m. balandžio 19 d., o L. J. apie sulaikytas fotolempas buvo informuotas 2022 m. balandžio 28 d. jam pateikiant raginimÄ , tuo tarpu su apeliaciniu skundu pateiktas susiraÅ¡inėjimas ne tik, kad nėra informatyvus, iÅ¡trauktas iÅ¡ konteksto, bet ir fiksuotas 2022 m. gegužės 2-3 dienomis, t. y. po buto perėmimo ir raginimo iÅ¡siuntimo L.

J., todėl A. M. tyčios nagrinėjamu atveju niekaip neįrodo. Paminint ir tai, kad per visÄ tÄ laikÄ Ä¯monė MB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius yra pats L. J. į A. M. nesikreipė ir neprašė grÄ Å¾inti ginčo daiktus, prieÅ¡ingai pareiÅ¡kėjas, kaip fizinis asmuo kreipėsi į teisėsaugos institucijas praÅ¡ydamas nubausti A. M., tai yra siekė pastarosios nubaudimo. Savavaldžiavimo faktas negali bÅ«ti pagrįstas vien tik asmens, laikančio save nukentėjusiu, pareikÅ¡tomis pretenzijomis (reikalavimais).

Tokio administracinio nusižengimo sudėtis turi bÅ«ti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais. Apygardos teismo vertinimu, anksčiau nurodyti A. M. veiksmai nesudaro pagrindo konstatuoti jos kaltės padarius savavaldžiavimÄ pagal ANK 518 straipsnį. Nagrinėjamu atveju spręstina, kad tiek apylinkės teismas, tiek ir Institucija tinkamai taikė įstatymo nuostatas, teisingai įvertino bylos duomenis ir jų visumos pagrindu padarė motyvuotas iÅ¡vadas dėl administracinio nusižengimo sudėties požymių nebuvimo, tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodyti argumentai jų nepaneigia.

17. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau aptartų duomenų visumÄ , konstatuotina, kad nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, jog apylinkės teismas ir Institucija nagrinėjamoje byloje priimdami procesinius sprendimus neįvertino visų byloje esančių duomenų ar netinkamai juos vertino, padarė esminius materialiosios ar proceso teisės pažeidimus, kurie galėtų bÅ«ti pripažinti pagrindu Å¡iuos sprendimus (nutarimÄ ir nutartį), kaip to praÅ¡o pareiÅ¡kėjo atstovas advokatas, panaikinti, todėl L.

J. atstovo advokato skundas atmetamas, kaip nepagrįstas, paliekant procesinius sprendimus galioti be pakeitimų. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistÄ ir L. J. atstovo advokato Justo Gedeikio apeliacinio skundo netenkinti. Å i nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėja Danutė Giačaitė