98b8be62-c4f9-4539-b796-fe752feff09e · Kauno apylinkės teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-361-548/2022

Teisminio proceso Nr. 4-20-3-00036-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 16.9.7.1; 21.10.1; 21.10.4

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. liepos 14 d.

Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis,

sekretoriaujant Vilmai Janonienei,

dalyvaujant pareiškėjui T. Ž.,

nedalyvaujant nutarimÄ priėmusios institucijos – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus – atstovui,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo T. Ž. skundÄ dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. balandžio 5 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji specialistė S. A. 2022 m. balandžio 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) T. Ž. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2022 m. kovo 7 d. apie 7.39 val., (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus, kai pirmuoju alkoholio kiekio matuoklio patikrinimu nustatytas 1,17 promilių girtumas, vairavo automobilį „Citroen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ko pasekoje iÅ¡važiavo prieÅ¡ eismÄ ir atsirengdamas apgadino prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiuojančiÄ transporto priemonę. Už administracinio nusižengimo padarymÄ T. Ž. paskirta 1200,00 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 36 mėnesių terminui.

PareiÅ¡kėjas T. Ž. skundu praÅ¡o pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. balandžio 5 d. nutarimÄ ir taikyti draudimÄ vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, paskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ minimaliam terminui arba sutrumpinti paskirtÄ specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ kiek įmanoma trumpesniam laikotarpiui. Skunde nurodyta, kad administracinio nusižengimo padarymo fakto neginčija, pripažįsta kaltę dėl padaryto pažeidimo, gailisi dėl jo padarymo.

Jam paskirtÄ 1200 Eur baudÄ sumokėjo, taip pat atlygino padarytÄ Å¾alÄ nukentėjusiajam D. Ž. Ž.. PareiÅ¡kėjas mano, kad jam paskirta specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 36 mėnesių laikotarpiui yra per griežtas, nes alkoholiu nepiktnaudžiauja, nėra baustas administracine tvarka už tai, kad vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, yra dirbantis. Å iuo metu pareiÅ¡kėjui transporto priemonės vairavimas yra neatsiejama jo gyvenimo dalis, jÄ naudojasi intensyviai, nes darbas yra susijęs su transporto priemonių vairavimu.

Tai patvirtina ir jo darbdavys, pateikdamas charakteristikÄ apie pareiÅ¡kėjÄ . Skundžiamas nutarimas yra priimtas neatsižvelgus į pareiÅ¡kėjÄ teigiamai charakterizuojančias aplinkybes. Tiek darbdavys, tiek namo, kuriame gyvena, bendrijos pirmininkas apie pareiÅ¡kėjÄ atsiliepia teigiamai, yra įsitikinę, jog pareiÅ¡kėjo pažeidimas yra padarytas atsitiktinai ir neturėtų jis bÅ«ti baudžiamais per griežtai. PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodo, kad jis visÄ laikÄ dirbo, todėl jam bÅ«tų sunku susitaikyti su bedarbio statusu, kadangi ilgam praradus teisę vairuoti transporto priemonę, jis bÅ«tų atleistas iÅ¡ darbo.

Dar pareiÅ¡kėjas turi pasiėmęs paskolÄ , kuriÄ privalo kiekvienÄ mėnesį mokėti. PareiÅ¡kėjas skunde pažymi ir tai, kad netekęs teisės vairuoti transporto priemones negalės pasirÅ«pinti savo mama, kuriÄ rÅ«pinasi, atveža jai maisto, nuveža į gydymo įstaigas. Nors yra sesė, tačiau ji turi savo Å¡eimÄ ir gyvena už miesto ribų, todėl nuolat rÅ«pintis mama neturėtų galimybės. Be to, pareiÅ¡kėjas taip pat turi ligų, jam nustatyta Bechtevero liga, turi dvi stuburo iÅ¡varžas, todėl sergant Å¡iomis ligomis teisė vairuoti transporto priemones jam yra labai reikalinga.

Teismo praÅ¡o sutrumpinti paskirtos teisės vairuoti transporto priemones terminÄ , arba taikyti draudimÄ vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, paskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ minimaliam terminui (b. l. 4-14).

Teisme gautas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atsiliepimas į skundÄ , kuriuo praÅ¡oma skundo netenkinti. Atsiliepime nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas, žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo bÅ«ti ypač suinteresuotas neblaivus automobilio nevairuoti ir nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportÄ atėmimÄ nuobaudos taikymÄ , tačiau taip nesielgė. Vairavimas transporto priemones esant neblaiviam kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Taip pat apeliantas skunde teigia, kad jo darbinė padėtis bus apsunkinta dėl negalėjimo vairuoti transporto priemones, panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti iÅ¡skirtinai Å¡velnios nuobaudos taikymÄ . Be to, apelianto neblaivumas ženkliai virÅ¡ijo leistinÄ normÄ (b. l. 63-64).

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo T. Ž. skundÄ palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ vakaro buvo iÅ¡gėręs 6-7 alaus butelius, alkoholį vartojo iki 20 val., tačiau įvykio dienÄ , ryte atsikėlęs, jis nesijautė neblaivus, jautėsi gerai. Jis neneigia, kad, suklaidinus GPS, jis iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juostÄ , ko pasekoje prisiglaudė prie deÅ¡inės pusės atitvaro. Sustojęs bandė iÅ¡manevruoti, tačiau jam atrodo, kad nukentėjusiojo D. Ž. Ž. automobilio nekliudė. Jis tuo metu buvo visiÅ¡kai sustojęs ir niekur nevažiavo. Taip pat paaiÅ¡kino, kad jis yra pradedantysis vairuotojas, vairuoja apie pusę metų, todėl tai irgi galėjo turėti įtakos, jog iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juostÄ . Jis negirdėjo, kad nukentėjusysis, atsidaręs langÄ , kažkÄ jam bÅ«tų sakęs, kitaip bÅ«tų į tai atkreipęs dėmesį. Teismo praÅ¡o skirti kuo Å¡velnesnę bausmę, nes jis yra dirbantis, dažnai tenka važiuoti pas klientus, taip pat tenka važiuoti pirkti įvairias medžiagas darbams, rÅ«pinasi savo mama, kuriÄ vežioja į gydymo įstaigas, jis turi neįgalumÄ , todėl ir pačiam yra labai reikalinga teisė vairuoti transporto priemones.

Teismo posėdžio metu liudytojas D. Ž. Ž. paaiÅ¡kino, kad 2022 m. kovo 7 d., anksti ryte, vežė žmonÄ Ä¯ darbÄ , kai iÅ¡sukus iÅ¡ autostrados ir važiuojant link (duomenys neskelbtini) žiedinės sankryžos, pamatė, kad į jo pusę, t. y. į prieÅ¡prieÅ¡inį eismÄ , iÅ¡važiavo automobilis „Citroen“. Tada jis pasitraukė arčiau deÅ¡inės pusės, kad neįvyktų eismo įvykis ir, atsidaręs langÄ , automobilio „Citroen“ vairuotojui pasakė, kad „kur tu važiuoji, sustok“. Tačiau automobilio „Citroen“ vairuotojas į tai nekreipė dėmesio ir pasakė, kad jam taip rodo GPS, todėl judėjo link jo automobilio, kol galiausiai atsitrenkė į automobilio vairuotojo pusės galinį ratÄ . Jam kilo įtarimas dėl automobilio „Citroen“ vairuotojo neadekvataus elgesio, todėl iÅ¡kvietė policijÄ .

NutarimÄ priėmusios institucijos – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus – atstovas į teismo posėdį neatvyko, Å¡aukimas įteiktas tinkamai, praÅ¡ymų atidėti bylos nagrinėjimÄ negauta. Institucija atsiliepime nurodė, kad bylÄ nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundÄ dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla iÅ¡nagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, jÄ paskyrė organas (pareigÅ«nas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai iÅ¡aiÅ¡kintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 569 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Å ie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigÅ«nų tarnybiniais praneÅ¡imais, praneÅ¡imais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigÅ«nai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymÄ , nuotraukomis, garso ar vaizdo įraÅ¡ais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiÅ¡kinimais, ekspertizės aktu, specialisto iÅ¡vada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta, kad administracinio nusižengimo protokolas T. Ž. suraÅ¡ytas už tai, kad jis, 2022 m. kovo 7 d. apie 7.39 val. KaiÅ¡iadorių r. sav., RumÅ¡iÅ¡kės – PravieniÅ¡kės kelyje, bÅ«damas neblaivus, kai nustatytas 1,17 promilių girtumas, vairavo automobilį „Citroen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ko pasekoje iÅ¡važiavo prieÅ¡ eismÄ ir atsirengdamas apgadino prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiuojančiÄ transporto priemonę ir tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad neblaivių (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymÄ ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ), užtraukia baudÄ vairuotojams nuo vieno tÅ«kstančio dviejų Å¡imtų iki vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų eurų. Už Å¡io straipsnio 3 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo trejų iki penkerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo dvejų iki ketverių metų ir draudimÄ vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų Å¡eÅ¡ių mėnesių iki dvejų metų (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 4 dalis).

T. Ž. kaltės padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusižengimÄ neginčija, pateiktu skundu praÅ¡o taikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir palikti paskirtÄ 1200 Eur baudÄ ir neskirti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sutrumpinti paskirtÄ specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ kiek įmanoma trumpesniam laikotarpiui, o nesant tam pagrindui, sutinka, kad jam bÅ«tų taikomas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 311 straipsnyje numatytas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimÄ padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsnis). Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimÄ , įstatymas aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ , siekdamas užtikrinti nepriekaiÅ¡tingÄ teisės aktų laikymÄ si, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas Å¡iuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjusi institucija (pareigÅ«nas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudÄ , negu Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali bÅ«ti Å¡velninama tik ypatingais, iÅ¡imtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali bÅ«ti veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumas ar nedidelis jos pavojingumas, iÅ¡skirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad tokių aplinkybių T. Ž. administracinio nusižengimo byloje nėra. PareiÅ¡kėjas vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, tokiais savo veiksmais jis neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, todėl Å¡io administracinio nusižengimo pavojingumas visuomenei akivaizdus. Ä®statymo leidėjas už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje, padarymÄ sankcijoje numatęs itin griežtÄ nuobaudÄ , tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumÄ ir jo galimų pasekmių svarbÄ visuomenėje, tai yra vienas iÅ¡ pavojingiausių administracinių nusižengimų. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėjÄ , sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ , nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas.

PareiÅ¡kėjo skunde bei teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės nėra ypatingai jo atsakomybę Å¡velninančios aplinkybės, galinčios lemti iÅ¡skirtinį administracinės nuobaudos Å¡velninimÄ , tačiau yra vertinamos sprendžiant, kokio dydžio nuobauda turėtų bÅ«ti skiriama jos sankcijos ribose (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 1 dalis). T. Ž. tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu nurodyti nepatogumai, kuriuos sukelia teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, nesudaro pagrindo jo teisinės atsakomybės Å¡velninimui trumpinant jam skirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ arba visai neskirti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. NatÅ«ralu, jog patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jo atžvilgiu pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su susisiekimu bei rÅ«pinimusi kitais asmenimis, darbo funkcijų sumažėjimu, tačiau Å¡ios aplinkybės, sprendžiant iÅ¡ nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, neabejotinai egzistavo ir T. Ž. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė.

Be to pareiÅ¡kėjui T. Ž. nėra pagrindo paskirtos administracinės poveikio priemonės atėmimo terminÄ sutrumpinti, taikant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 311 straipsnyje numatytÄ draudimÄ vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 311 straipsnio taikymas, kai kaltininkas su tuo sutinka, nėra privalomas. Teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka nagrinėjanti Institucija turi diskrecijÄ nuspręsti, kokiÄ administracinio poveikio priemonę skirti asmeniui, padariusiam Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje nurodytÄ administracinį nusižengimÄ . Ä®statymas nenustato konkrečių kriterijų, kada administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui turėtų bÅ«ti skiriama Å¡i administracinio poveikio priemonė, kai tokia galimybė nurodyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytÄ veikÄ . Tokiais atvejais administracinio nusižengimo bylÄ nagrinėjanti Institucija ar teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsnyje įtvirtinta administracinių nuobaudų paskirtimi, taip pat administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindais (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsnis). Sprendžiant klausimÄ dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 1 dalis).

IÅ¡analizavęs bylos medžiagÄ , darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo konkrečiu atveju T. Ž. už padarytÄ administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje, paskirta administracinio poveikio priemonė individualizuota tinkamai.

Kaip jau minėta, T. Ž. padarė vienÄ iÅ¡ pavojingiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai, nes vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,17 promilės neblaivumas (kaip matyti iÅ¡ Neblaivumo nustatymo akto, pirmojo patikrinimo metu 8.09 val. T. Ž. buvo nustatytas 1,17 promilės neblaivumas, antrojo patikrinimo metu 8.25 val. – 1,22 promilės neblaivumas), t. y. beveik dvigubai virÅ¡ijantis leistinÄ (0,4 promilės) ribÄ girtumas. Taip pat nustatyta, kad T. Ž. vairuodamas neblaivus sukėlė realiÄ Å¾alÄ , t. y. iÅ¡važiuodamas į prieÅ¡prieÅ¡inį eismÄ , atsitrenkdamas apgadino kitÄ automobilį, kas leidžia teigti, kad toks pareiÅ¡kėjo elgesys sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai. T. Ž. skundo teiginiai, kad jis alkoholį vartojo vakarykščiai, iÅ¡ ryto jautėsi gerai, todėl sėdo prie vairo nežinodamas, kad yra neblaivus, t. y. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusižengimÄ padarė dėl neatsargumo, nepateisina tokio jo neatsakingo ir lengvabÅ«diÅ¡ko elgesio kelyje.

Å iuo aspektu pažymėtina, kad nors Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje nėra tiesiogiai nurodyta kaltės forma, tačiau iÅ¡ Å¡ioje normoje apraÅ¡yto nusižengimo sudėties matyti, kad jis paprastai padaromas tyčia. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo iÅ¡manyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymÄ , mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis.

Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo iÅ¡laikyti atitinkamÄ egzaminÄ â€“ teorinių žinių patikrinimÄ , į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas Å¡ias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus ir draudimus, taigi – ir KET 14 punkte nustatytÄ draudimÄ vairuoti transporto priemones neblaiviems. Kartu tai reiÅ¡kia, kad asmuo, vartojęs alkoholinius gėrimus, prieÅ¡ vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigÄ Ä¯sitikinti, kad yra blaivus.

Taigi tyčinė kaltė gali bÅ«ti konstatuojama tiek tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog vairuoja bÅ«damas neblaivus, tiek ir tuo atveju, kai nustatoma, kad, esant abejonių dėl blaivumo, asmuo sÄ moningai ignoravo savo pareigÄ Ä¯sitikinti, jog yra blaivus. Todėl nagrinėjamu atveju, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pripažintina, kad T. Ž. nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje, padarė tyčia, t. y.

žinodamas, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones neblaiviam, praėjus sÄ lyginai neilgam laiko tarpui po alkoholio vartojimo, neįsitikino, jog yra blaivus ir gali vairuoti transporto priemonę. T. Ž. skunde nurodomos aplinkybės, jog jis galėjo pagrįstai tikėtis, kad jo vakarykščiai suvartotas alkoholis neturės įtakos jo blaivumui iÅ¡ ryto, nepanaikina minėtos pareigos prieÅ¡ vairuojant transporto priemonę įsitikinti savo blaivumu. Aplinkybės, apibÅ«dinančios kiekvieno asmens organizmo individualias savybes iÅ¡skaidant alkoholį, gali bÅ«ti reikÅ¡mingos tik nustatant, ar nusižengimas apskritai buvo padarytas.

Šiuo atveju pats pažeidimo faktas neginčijamas.

Vertinant pažeidėjui skirtinÄ administracinio poveikio priemonę proporcingumo aspektu, pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad T. Ž. vairavo automobilį, bÅ«damas neblaivus (kaip minėta, 8.09 val. T. Ž. buvo nustatytas 1,17 promilės neblaivumas, 8.25 val. – 1.22  promilės neblaivumas). Nors T. Ž. skunde akcentuoja, jog individualizuojant jam skirtinÄ administracinio poveikio priemonę nebuvo atsižvelgta į tai, kad aptariamÄ nusižengimÄ jis padarė neturėdamas galiojančių nuobaudų, tačiau, kaip teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas nurodė, jis vairuotojo teises įgijo prie pusę metų, t. y. pareiÅ¡kėjas yra pradedantysis vairuotojas. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad kaip pradedančiajam vairuotojui yra taikomi griežtesni reikalavimai, t. y. pradedantysis vairuotojas yra laikomas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 0,00 promilių girtumo laipsnis. Taigi, pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas pradedančiuoju vairuotoju, kurio vairavo stažas apie pusę metų, turi bÅ«ti ypatingai atidus kelyje, ir, žinodamas apie 0,00 promilių taikomÄ ribÄ , nesėsti už automobilio vairo, neįsitikinus, kad yra blaivus.

Vairuodamas neblaivus T. Ž. elgėsi neabejotinai neatsakingai, prieÅ¡ingai teisei ir padarė Å¡iurkÅ¡tų KET pažeidimÄ , jo patiriami nepatogumai dėl teisės vairuoti neturėjimo yra jo pavojingo elgesio kelyje pasekmė, todėl nuobaudos tikslai negali bÅ«ti pasiekti, taikant alternatyvaus pobÅ«džio administracinio poveikio priemones – skiriant T. Ž. specialiosios teisės atėmimÄ trumpesniam laikotarpiui, numatant draudimÄ vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, kaip to praÅ¡oma skunde, nes tokia nuobauda už padarytÄ itin Å¡iurkÅ¡tų ir pavojingÄ administracinį nusižengimÄ Å¡iuo konkrečiu atveju bÅ«tų per Å¡velni ir neproporcinga padarytam administraciniam nusižengimui ir pažeidėjo asmenybei, todėl neteisinga. Taigi, teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, jog T. Ž. galima taikyti Å¡velnesnes poveikio priemones, t. y. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusižengimÄ paskirti jam Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 311 straipsnyje nurodytÄ administracinio poveikio priemonę, kuri nustatyta kaip alternatyvi (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 4 dalis).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. balandžio 5 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistu, o pareiškėjo T. Ž. skundas netenkintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

T. Ž. skundo netenkinti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. balandžio 5 d.nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistÄ .

Administracinio nusižengimo bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini), nutarčiai įsiteisėjus, grÄ Å¾inti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Ričardas Juodis