98b79c43-9cfd-4ba9-bb87-7fe748ced368 · Panevėžio apygardos teismas

?Baudžiamosios bylos Nr. 1A-44-350/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37557-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.1; 2.4.6.5.1; 2.4.7 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 8 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Sigito Bagdonavičiaus ir Evaldo Vanago, sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei, dalyvaujant prokurorui G.

J., gynėjai advokatei R. B., nuteistajam V. I., nukentėjusiosioms K. V., B. G., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. I. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio, kuriuo V. I. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams; pagal BK 263 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams; pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (Z.

V. elektroninės mokėjimo priemonės bei jos duomenų pasisavinimas, užvaldymas) – laisvės atėmimu 2 metams; pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (Z. V. elektroninės mokėjimo priemonės bei jos duomenų panaudojimas) – laisvės atėmimu 2 metams; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas Z. V. ir B. G. atžvilgiu) – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; pagal 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas Z. V. atžvilgiu ) – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas N. Z. atžvilgiu) – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas Z. V. atžvilgiu panaudojant jos banko kortelę) subendrintos bausmių apėmimo bÅ«du, o kitos paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du, prie griežčiausios laisvės atėmimo bausmės pridedant po minimaliÄ 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose, bausmės vykdymo laikÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo datos.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas V. I. laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos. Nukentėjusiųjų civiliniai ieÅ¡kiniai tenkinti visiÅ¡kai ir iÅ¡ V. I. K. V. priteista 340 Eur, B. G. – 1 720 Eur, Z. V. – 2 580 Eur, N. Z. – 2 200 Eur turtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. V. I. nuteistas: 1.1. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2018 m. liepos mėn., tiksliai nenustatytu laiku, bÅ«damas K. V. priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), iÅ¡ sekcijos slapta pagrobė svetimÄ , K. V. priklausantį turtÄ â€“ 280 Eur grynųjų pinigų ir paauksuotÄ apyrankę, kurios vertė – 60 Eur; 1.2. pagal 263 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2018 m. liepos mėn., tiksliai nenustatytu laiku, bÅ«damas K. V. priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), iÅ¡ sekcijos slapta pavogė svetimas, K.

V. priklausančias, 22 Eur vertės psichotropines medžiagas – du receptinių vaistų „Clonazepam“ tablečių lapelius, kuriose yra klonazepamas (Clonazepam); 1.3. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2019 m. kovo 17 d., laikotarpiu nuo 15 val. 30 min. iki 24 val., bÅ«damas Z. V. priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), naudodamas apgaulę – meluodamas, kad nupirks pigiau iÅ¡ Vilniuje esančio lombardo televizorius, telefonus, aukso dirbinius, įtikino nukentėjusiÄ sias B.

G. ir Z. V. perduoti jam pinigus, kurios apgaulės įtakoje jam perdavė 3 800 Eur ir taip jis savo naudai įgijo svetimÄ , nukentėjusiajai B. G. priklausantį turtÄ â€“ 3 720 Eur grynųjų pinigų bei nukentėjusiajai Z. V. priklausantį turtÄ â€“ 80 Eur grynųjų pinigų; 1.4. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2019 m. kovo 17 d., laikotarpiu nuo 15 val. 30 min. iki 21 val., bÅ«damas Z. V. priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), slapta paimdamas iÅ¡ virtuvėje esančios spintelės, neteisėtai įgijo svetimÄ elektroninę mokėjimo priemonę – AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę „Senior Maestro“, iÅ¡duotÄ Z.

V. vardu, bei svetimus elektroninės mokėjimo priemonės duomenis – AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelės „Senior Maestro“, iÅ¡duotos Z. V. vardu, PIN kodÄ ; 1.5. pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2019 m. kovo 17 d., 20 val. 41 min., adresu (duomenys neskelbtini), esančiame AB „Swedbank“ banko bankomate neteisėtai, siekdamas įgyti svetimÄ turtÄ , inicijavo finansinę operacijÄ svetima elektronine mokėjimo priemone – Z. V. vardu iÅ¡duota AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele „Senior Maestro“, o bÅ«tent: panaudodamas apgaulę, be Z.

V. sutikimo, į bankomatÄ Ä¯dėdamas mokėjimo kortelę ir įvesdamas kortelės PIN kodÄ , elektroninei sistemai, o tuo pačiu ir bankui pateikdamas save kaip asmenį, turintį teisę atlikti tokiÄ finansinę operacijÄ , paėmė iÅ¡ Z. V. sÄ skaitos 500 Eur ir taip savo naudai įgijo svetimÄ , Z. V. priklausantį turtÄ â€“ 500 Eur grynųjų pinigų; 1.6. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2019 m. liepos 1 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, naudodamas apgaulę, meluodamas, kad užsakė nukentėjusiajai N. Z.

įvairias buities prekes – Å¡aldytuvÄ , skalbimo maÅ¡inÄ , miegamojo kambario baldus, duÅ¡o kabinÄ iÅ¡ internetinio tinklapio www.varle.lt, įtikino nukentėjusiÄ jÄ N. Z. perduoti jam pinigus, kuri, apgaulės įtakoje, laikotarpiu nuo 11 val. 38 min. iki 11 val. 59 min., AB „Swedbank“ patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), perdavė V. I. 2 200 Eur ir taip savo naudai įgijo svetimÄ , nukentėjusiajai N. Z. priklausantį turtÄ â€“ 2 200 Eur grynųjų pinigų.

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis skundžia Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendį, prašo jį pakeisti, išteisinti dėl K. V. priklausančio turto ir vaistų vagystės bei nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, t. y. sukčiavimo nukentėjusios Z. V. atžvilgiu panaudojant jos banko kortelę. 2.1. Skunde nurodo, kad buvo pas K. V., tačiau jokių piktų ar nusikalstamų kėslų neturėjo, padėjo jai finansiškai, mokėjo jos paskolas, kadangi ji buvo bedarbė ir neturėjo pinigų.

Taip pat žadėjo padaryti remontÄ jos namuose, tačiau nepadarė, todėl K. V. supykusi parašė pareiÅ¡kimus, nepagrįstai kaltindama jį vagystėmis. Atkreipia dėmesį, kad pats niekada nėra turėjęs jokių reikalų su narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis ir jų iÅ¡ nukentėjusios nevogė. K. V. buvęs sugyventinis yra narkomanas, bÅ«nant pas nukentėjusiÄ jis ateidavo į svečius. Matė kaip K. V. buvusiam sugyventiniui duodavo tablečių. Su nukentėjusiÄ ja kurį laikÄ bendravo ir po inkriminuotų vagysčių, tačiau ji policijai pareiÅ¡kimų nerašė, jam pačiam dėl turto tariamų vagysčių nieko nesakė.

Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atsižvelgta į tai, kad K. V. ir liudytoja V. S. yra draugės. Tai, kad nukentėjusios K. V. parodymai neteisingi, patvirtina ir tai, jog K. V. melagingai nurodė, jog jis (apeliantas) buvo atvykęs pas jÄ 2019 m. rugsėjo mėn., nors iÅ¡ tiesų nuo 2019 m. liepos 29 d. jis yra suimtas ir laikomas Å iaulių tardymo izoliatoriuje. 2.2. Apeliantas nesutinka ir su jo nuteisimu pagal BK 182, 214 ir 215 straipsnius dėl Z. V. priklausančios banko kortelės neteisėto įgijimo ir jos panaudojimo iÅ¡gryninant pinigus.

Anot V. I., dėl Å¡ių nusikalstamų veikų jis nuteistas nepagrįstai, remiantis prielaidomis ir spėjimais. Nukentėjusioji Z. V. pati patvirtino, kad kortelės PIN kodÄ Å¾inojo tik ji, nebuvo sakiusi jo artimiesiems, niekur jo neužsirašė, todėl jis (apeliantas), net ir paėmęs banko kortelę, nežinodamas PIN kodo panaudoti Å¡ios kortelės negalėjo, todėl turi bÅ«ti iÅ¡teisintas iÅ¡ kaltinimų pagal BK 182, 214 ir 215 straipsnius. 2.3. Be to, V. I. praÅ¡o jo atžvilgiu taikyti BK 641 straipsnio nuostatas dėl veikų, kurias įvykdęs jis prisipažino – už sukčiavimÄ Z.

V. ir B. G. atžvilgiu, bei už sukčiavimÄ N. Z. atžvilgiu, paskirtas bausmes sumažinti vienu trečdaliu.

3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras – atmesti.

4. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

5. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. I. neigia padaręs K. V. turto (pinigų ir apyrankės) bei psichotropinių vaistų vagystę, taip pat sukčiavimÄ Z. V. atžvilgiu panaudojant jos banko kortelę ir praÅ¡o Å¡ioje dalyje jį iÅ¡teisinti. Pripažįsta, kad sukčiaudamas Z. V. ir B. G. atžvilgiu užvaldė visus Å¡ių nukentėjusiųjų jam perduotus pinigus, tame tarpe ir Z. V. 500 Eur, kuriuos jis, pačios Z. V. praÅ¡ymu, Å¡iai padavus jam banko kortelę ir pasakius PIN kodÄ , bankomate nuėmė iÅ¡ jos sÄ skaitos. Taip pat pripažįsta, kad padarė sukčiavimÄ N. Z. atžvilgiu ir praÅ¡o taikyti BK 641 straipsnio nuostatas bei už Å¡ias nusikalstamas veikas paskirtas bausmes sumažinti trečdaliu.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje.

7. Skunde V. I. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir todėl padarė faktinių aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas dėl jo kaltės įvykdžius K. V. turto vagystę, t. y. nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 1 dalyje.

8. Skundžiamu nuosprendžiu V. I. nuteistas už tai, kad 2018 m. liepos mėn., tiksliai nenustatytu laiku, bÅ«damas K. V. priklausančiame bute, iÅ¡ sekcijos slapta pagrobė K. V. priklausantį turtÄ â€“ 280 Eur grynųjų pinigų ir paauksuotÄ apyrankę, kurios vertė – 60 Eur. 8.1. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadÄ dėl V. I. kaltės grindė nukentėjusiosios K. V. ir liudytojos V. S. parodymais. 8.2. Å iais parodymais neginčijamai nustatyta – to neneigia ir pats nuteistasis, kad V.

I. bÅ«nant pas K. V., atėjo V. S., kuriai K. V., matant V. I., paėmusi iÅ¡ sekcijos pinigus, atidavė skolÄ . Po to K. V. su V. S. išėjo į koridorių parÅ«kyti, o V. I. vienas liko K. V. bute. 8.3. Taip pat K. V. ir V. I. viso proceso metu nuosekliai parodė, kad tÄ dienÄ V. I. iÅ¡ K. V. iÅ¡vyko po to, kai V. S. jau buvo išėjusi, t. y. K. V. jau buvo savo bute. Tuo tarpu V. S. parodė, kad V. I. iÅ¡ K. V. iÅ¡vyko tuo metu, kai ji su K. V. buvo koridoriuje ir ji matė V. I. iÅ¡einantį. 8.4. Taip pat K.

V. viso proceso metu parodė, kad skolÄ V. S. atidavė iÅ¡ karto, kai gavo atlyginimÄ , o, iÅ¡vykus V. I., ji sekcijoje neberado iki tol ten buvusių 280 Eur bei grandinėlės. V. S. parodė, kad apie pinigų ir grandinėlės dingimÄ K. V. jai pasakė paskambinusi sekančiÄ dienÄ po to, kai K. V. atidavė jai skolÄ . 8.5. K. V. dėl pinigų ir grandinėlės vagystės į policijÄ kreipėsi 2018 m. rugpjūčio 6 d. (t. 1, b. l. 27), tÄ pačiÄ dienÄ bei papildomai 2018 m. rugsėjo 6 d. ji buvo apklausta (t. 1, b. l. 38-39, 42-43).

Tiek pareiÅ¡kime, tiek visose apklausose K. V. vienodai nurodė, kad Å¡is įvykis buvo 2018 m. liepos 14 d. Tik pirmoje apklausoje ji nurodė, kad pinigų ir grandinėlės sekcijoje nerado iÅ¡ karto po V. I. iÅ¡vykimo, o antroje – kad jų pasigedo apžiÅ«rėjusi sekcijÄ sekančiÄ dienÄ , grįžusi iÅ¡ darbo. 8.6. Apeliacinės instancijos teisme atlikus papildomÄ K. V. apklausÄ , Å¡i parodė, kad jos parodymai tiksliau užraÅ¡yti antrajame – 2018 m. rugpjūčio 6 d. apklausos protokole.

Taip pat bylÄ pagal V. I. apeliacinį skundÄ nagrinėjantis teismas gavo informacijÄ iÅ¡ UAB „Stigma“, kur nagrinėjamo įvykio metu dirbo K. V., kad jai atlyginimas už darbÄ 2018 m. birželio mėnesį – 463,37 Eur, buvo iÅ¡mokėtas 2018 m. liepos 12 d., pervedant jį į K. V. banko sÄ skaitÄ (t. 4, b. l. 125). 8.7. Å ių įrodymų pagrindu darytina iÅ¡vada, kad pirmos instancijos teismas Å¡ioje dalyje padarė teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog V. I. pagrobė K. V. pinigus ir grandinėlę.

Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti viso proceso metu, tame tarpe ir duotais apeliacinės instancijos teisme, nuosekliais K. V. parodymais, kad pinigai ir grandinėlė dingo būtent po V. I. apsilankymo, kad nuo V. I. apsilankymo iki kol K. V. jų pasigedo jokie kiti asmenys jos bute nesilankė, todėl akivaizdu, jog pinigus ir grandinėlę pasisavino būtent V. I.. Aplinkybę, kad būtent V. I. apsilankymo metu dingo pinigai ir grandinėlė, patvirtina ir liudytojos V. S. parodymai – kad apie jų vagystę K.

V. jai pasakė sekančiÄ dienÄ po to, kai ji pas K. V. matė V. I., kuris, jai su K. V. išėjus parÅ«kyti, pakankamai ilgÄ laikÄ buvo likęs K. V. bute vienas. O kad K. V. turėjo tokiÄ pinigų sumÄ patvirtina tai, jog ji visai neseniai buvo gavusi atlyginimÄ . 8.8. Vertinant K. V. parodymus kolegija atkreipia dėmesį ir į aplinkybę, kad K. V. apeliacinės instancijos teisme patvirtino V. I. parodymus, jog vėliau, po jos kreipimosi į policijÄ dėl vagystės ir iki bylos nagrinėjimo teisme, V. I. jai iÅ¡ esmės atlygino padarytÄ Å¾alÄ apmokėdamas už jos pirktas prekes bei jai suteiktas paslaugas ir V.

I. iÅ¡leista pinigų suma ženkliai virÅ¡ijo iÅ¡ jos pagrobto turto vertę, taip pat jie kurį laikÄ net kartu gyveno, kas akivaizdžiai rodo, jog K. V. neturi jokio motyvo nepagrįstai apkalbėti V. I.. BylÄ nagrinėjant teisme nukentėjusioji kategoriÅ¡kai laikėsi savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dėl vagystės, todėl ir Å¡iuo aspektu netikėti K. V. parodymais, jog jos turto vagystė buvo įvykdyta, netikėti nėra jokio pagrindo. 8.9. Esant Å¡ioms aplinkybėms, V. I. parodymai, kad jis Å¡io nusikaltimo nepadarė, vertintini kaip pasirinktas gynybos bÅ«das ir atmetami, kadangi jie prieÅ¡tarauja bylos įrodymų visetui, o jo kaltė padarius šį nusikaltimÄ neabejotinai įrodyta. 8.10.

Skundžiamu nuosprendžiu iÅ¡ V. I. priteista 340 Eur K. V. nusikaltimu padarytai žalai atlyginti. 8.11. Atsižvelgiant į tai, kad po aptariamo nusikaltimo padarymo V. I. suteikė K. V. didesnę materialinę naudÄ nei jo pagrobto turto vertė, kÄ pripažino pati K. V. ir apeliacinės instancijos teisme pareiÅ¡kė, kad ji jokių materialinių pretenzijų V. I. neturi bei savo ieÅ¡kinio atsisako, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad V. I. visÄ nusikaltimu padarytÄ turtinę žalÄ K. V. yra atlyginęs, todėl nuosprendis dalyje dėl K.

V. civilinio ieÅ¡kinio keičiamas – K. V. civilinis ieÅ¡kinys atmetamas (BPK 328 straipsnio 4 punktas). 8.12. Taip pat, atsižvelgiant į Å¡iÄ aplinkybę – kad V. I. nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ K. V. atlygino iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo, t. y. savanoriÅ¡kai, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmos instancijos teismas, nepagrįstai nepripažino Å¡ios aplinkybės V. I. atsakomybę lengvinančia (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), t. y. nepritaikė įstatymo, kurį privalėjo pritaikyti, todėl ir Å¡ioje dalyje nuosprendis keičiamas – V.

I. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis savo noru atlygino K. V. nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ bei tuo pagrindu mažinama ir už aptariamÄ nusikaltimÄ V. I. paskirta bausmė (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai). 8.13. Kartu pažymėtina, kad nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnyje laikomas baigtu nuo svetimo turto pasisavinimo momento. Nagrinėjamu atveju nėra jokios abejonės, kad K. V. pinigus ir grandinėlę V. I. pasisavino, t. y. juos pagrobė slapta, K. V. nežinant, todėl aplinkybė, kad jis vėliau žalÄ nukentėjusiajai atlygino jo atsakomybės neÅ¡alina ir jo padaryta veika turi visus nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje požymius, kas reiÅ¡kia, jog jis Å¡ioje dalyje nuteistas pagrįstai.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 263 straipsnio 1 dalyje.

9. Apeliaciniu skundu V. I. taip pat nesutinka su nuosprendžio dalimi dėl jo nuteisimo pagal BK 263 straipsnio 1 dalį – dėl K. V. psichotropinių vaistų vagystės bei praÅ¡o jį iÅ¡teisinti. Toks praÅ¡ymas motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas esmingai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, t. y. priimdamas skundžiamÄ nuosprendį pripažino įrodymais tuos duomenis, kurie yra nepatikimi, bei nepagrįstai atmetė V. I. parodymus. Å ie apelianto argumentai yra pagrįsti.

10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad asmens kaltumas baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojamas, o turi bÅ«ti pagrįstas abejonių nekeliančiais įrodymais. Tai reiÅ¡kia, kad esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių draudžiama priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį ar veikÄ kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti.

11. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, V. I. atžvilgiu priimtas nuosprendis dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 263 straipsnio 1 dalyje, iÅ¡ esmės yra grindžiamas tik prielaidomis, o teismo padarytos iÅ¡vados dėl apelianto kaltės yra nepagrįstos byloje surinktais įrodymais, neabejotinai patvirtinančiais, jog V. I. padarė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ .

12. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nurodė, jog K. V. viso proceso metu dėl dviejų receptinių vaistų lapelių vagystės davė nuoseklius parodymus. Su Å¡iuo teiginiu nesutiktina. Analizuojant baudžiamosios bylos medžiagÄ matyti, jog viso proceso metu K. V. parodymai dėl vaistų vagystės buvo nenuoseklÅ«s, nukentėjusioji apklausų metu nurodė skirtingas aplinkybes, susijusias su Å¡ių vaistų vagyste, negalėjo tiksliai nurodyti net kada ir kiek Å¡ių vaistų pasigedo, Å¡ioje dalyje keitė savo parodymus.

Antai 2018 m. rugpjūčio 6 d. vykusios apklausos metu K. V. nurodė, kad po V. I. viešnagės, kuri vyko 2018 m. liepos 14 d., tos pačios dienos vakare, kuomet nuteistasis jau buvo išvykęs, pasigedo ir grynųjų pinigų, ir paauksuotos apyrankės, ir dviejų pakuočių receptinių vaistų „Clonazepam“, kurių bendra vertė – 22 Eur (t. 1, b. l. 38-39). Tuo tarp 2018 m. rugsėjo 6 d. vykusios papildomos apklausos metu K. V. tvirtino, kad sekcijoje neberado dviejų lapelių tablečių „Clonazepam“ po antro V.

I. apsilankymo jos namuose 2018 m. liepos 26 d., tos pačios dienos vakare ir suprato, kad vaistus paėmė nuteistasis, nes tÄ dienÄ daugiau niekas pas jÄ nebuvo atėjęs (t. 1, b. l. 42-43). Nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ pirmosios instancijos teismo posėdyje K. V. pateikė trečiÄ Ä¯vykio versijÄ ir nurodė, kad V. I. pas jÄ atvyko 2018 m. liepos 14 d. ir pasiliko nakvoti. Nukentėjusioji patvirtino, kad kitÄ rytÄ ji išėjo į darbÄ , o grįžusi į namus sekcijoje neberado grynųjų pinigų, paauksuotos grandinėlės ir dviejų vaistų lapelių, kuriuose buvo apie 60 tablečių.

Taigi, visiÅ¡kai prieÅ¡ingai, nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, nukentėjusiosios parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių viso proceso metu nebuvo nuoseklÅ«s. Apeliacinės instancijos teismui atnaujinus įrodymų tyrimÄ ir teismo posėdyje apklausus K. V., aplinkybes, susijusias su vaistų vagyste, ji taip pat aiÅ¡kino nenuosekliai – pradžioje teigė, kad vaistai „Clonazepam“ dingo kartu su pinigais ir grandinėle po to, kai V. I. svečiavosi jos namuose pirmÄ kartÄ . Nukentėjusioji nurodė, kad dingo nepilna tablečių pakuotė, t. y. 10 tablečių iÅ¡ 30 ji galėjo bÅ«ti suvartojusi.

K. V. nurodė ir tai, kad viena pakuotė minėtų tablečių kainuoja 7 Eur. Vėliau teismo posėdyje nukentėjusioji patvirtino savo parodymus, duotus 2018 m. rugsėjo 6 d. vykusios papildomos apklausos metu. Kaip jau minėta, šioje apklausoje K. V. parodė, kad vaistų pasigedo 2018 m. liepos 26 d. vakare, kuomet sekcijoje neberado dviejų lapelių tablečių „Clonazepam“, kurių bendra vertė – 22 Eur (t. 1, b. l. 42-43).Taigi, šių parodymų pagrindu darytina išvada, kad K. V. teigia, jog 2018 m. liepos 26 d. pasigedo nepilnos vaistų pakuotės, kurioje buvo likę apie 20 tablečių. 12.1.

IÅ¡analizavęs baudžiamosios bylos medžiagÄ ir atlikęs papildomÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad aptartÄ nukentėjusiosios versijÄ galinčių patvirtinti įrodymų byloje nėra. PrieÅ¡ingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, K. V. parodymų niekaip nepatvirtina liudytojos V. S. parodymai, iÅ¡ kurių matyti, kad aplinkybes, susijusias su vaistų vagyste, K. V. liudytojai aiÅ¡kino skirtingai, nenuosekliai. Svarbu ir tai, kad V. I. nuo pat baudžiamojo proceso pradžios aktyviai neigė padaręs jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 263 straipsnio 1 dalyje, ir nurodė, jog K.

V. vaistų neėmė. 12.2. Nors vienu iÅ¡ apelianto kaltę pagrindžiančių įrodymų apylinkės teismas laikė VÅ¡Ä® „Panevėžio miesto poliklinika” 2019 m. sausio 21 d. raÅ¡tÄ , tačiau susipažinus su jo turiniu matyti, jog minėtame raÅ¡te užfiksuota tik tai, kad K. V. gydosi VÅ¡Ä® Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro Panevėžio skyriuje pas gydytojÄ psichiatrę N. M., kuri pacientei iÅ¡raÅ¡o preparatÄ â€žClonazepam” (t. 1, b. l. 60). Å iame raÅ¡te nėra jokios informacijos, kad K.

V. įsigijo minimÄ vaistÄ , o jei įsigijo – kada, taip pat nėra jokių duomenų, jog kaltinime inkriminuotÄ pavogtų tablečių kiekį ji galėjo turėti 2018 m. liepos mėn. Taigi, Å¡is raÅ¡tas pagrindžia tik tai, kad nukentėjusiajai buvo iÅ¡raÅ¡omi vaistai, tačiau, prieÅ¡ingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, Å¡iame raÅ¡te nėra jokios informacijos, kuri objektyviai ir neginčijamai patvirtintų kaltinime nurodytas aplinkybes. 12.3. Tuo tarpu iÅ¡ apeliacinės instancijos teismo iÅ¡reikalautų dokumentų – VÅ¡Ä® Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro Panevėžio skyriaus gydytojos N. M. raÅ¡tų matyti, kad K.

V. vaistai „Clonazepam“ (60 tablečių) paskutinį kartÄ iki jai kreipiantis į policijÄ dėl vagystės – iki 2018 m. rugpjūčio 8 d. buvo iÅ¡raÅ¡yti 2018 m. liepos 9 d. (t. 4, b. l. 122,124). Å ie duomenys yra visiÅ¡kai prieÅ¡taraujantys K. V. parodymams apeliacinės instancijos teisme, kad Å¡iuos vaistus ji turėjo vartoti pastoviai, todėl iÅ¡ karto, t. y. sekančiÄ dienÄ po to, kai pasigedo vaistų, kreipėsi į gydytojÄ N. M., kuri iÅ¡rašė naujÄ vaistų receptÄ . Tai verčia abejoti nukentėjusiosios parodymais, jog Å¡ie vaistai iÅ¡ K.

V. apskritai buvo pavogti, nes akivaizdu, kad po V. I. apsilankymo jos bute 2018 m. liepos 14 d. ar liepos 26 d. ji dėl naujo vaistų recepto iÅ¡raÅ¡ymo į gydymo įstaigÄ nesikreipė, nors nurodė, kad be Å¡ių vaistų gyventi negali, jų nepavartojus krečia drebulys, greitosios medicinos pagalbos automobiliu važiuoja į gydymo įstaigÄ . 12.4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartÄ pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.

Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurių nėra galimybės paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartÄ yra konstatavęs, kad abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai (Barber, MesseguéandJabardo v. Spain, judgmentof 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgmentof 20 March 2001 ir kt.). 12.5.

Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi baudžiamosios bylos medžiagÄ ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad skundžiamas apylinkės teismo apkaltinamasis nuosprendis iÅ¡ esmės grindžiamas tik prielaidomis, o iÅ¡vados, kad nagrinėjamu atveju V. I. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 263 straipsnio 1 dalyje, nėra pagrįstos jokiais abejonių nekeliančiais įrodymais. 12.6. Dėl to Å¡ioje dalyje nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas – iÅ¡teisinamasis nuosprendis – V. I. pagal BK 263 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje (sukčiavimas Z. V. atžvilgiu panaudojant jos banko kortelę), BK 182 straipsnio 1 dalyje (sukčiavimas Z. V. ir B. G. atžvilgiu).

13. V. I. neneigia ir apeliaciniu skundu neginčija, jog sukčiaudamas Z. V. ir B. G. atžvilgiu, pasisavino jų pinigus – 3800 Eur, už kÄ skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, ir Å¡ioje dalyje nuosprendžio neskundžia, taip pat neneigia, kad pasisavino ir Z. V. 500 Eur, kuriuos pats bankomate paėmė iÅ¡ Z. V. banko sÄ skaitos, tačiau neigia padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, t. y. kad neteisėtai įgijo Z.

V. banko kortelę ir jos naudotojo tapatybę patvirtinančius duomenis – PIN kodÄ bei neteisėtai juos panaudojo bankomate inicijuodamas pinigų – 500 Eur – paėmimÄ iÅ¡ Z. V. sÄ skaitos, tvirtindamas, kad pati nukentėjusioji Z. V. padavė jam banko kortelę ir pasakė jos PIN kodÄ bei paprašė jo Å¡iuos pinigus paimti, kÄ jis ir padarė. V. I. nurodo, kad Z. V. banko kortelę jam padavė, jos PIN kodÄ pasakė ir pinigus paimti paprašė todėl, kad ji patikėjo juo, jog jis už Å¡iuos pinigus, be anksčiau pažadėtų prekių, už kurias pinigus jau buvo paėmęs, jai nupirks ir auksinį kolje.

Taigi, V. I. pripažįsta, kad ir Å¡iuos, nuimtus iÅ¡ Z. V. banko sÄ skaitos pinigus, įgijo taip pat apgavęs Z. V..

14. Skundžiamame nuosprendyje pirmos instancijos teismas V. I. pripažino kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 214 straipsnio 1 dalyje nustatęs, jog jis įgijo Z. V. banko kortelę ir jos naudotojo tapatybę patvirtinančius duomenis – PIN kodÄ slapta paimdamas juos iÅ¡ virtuvėje esančios spintelės. Å iÄ savo iÅ¡vadÄ teismas grindė iÅ¡imtinai nukentėjusiosios Z. V. parodymais, kad ji V. I. savo banko kortelės nedavė ir nepasakė jos PIN kodo. Taip pat teismas nurodė, kad Å¡iuos Z. V. parodymus patvirtina B.

G. parodymai, kuri parodė, jog nematė, kad Z. V. nuteistajam bÅ«tų davusi savo banko kortelę ir pasakiusi PIN kodÄ , o V. I. parodymus vertino kaip jo gynybinę pozicijÄ , siekiant sukelti abejones nukentėjusiosios parodymais, ir juos atmetė. 14.1. Tačiau bylÄ apeliacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija su Å¡iais apylinkės teismo motyvais dėl Z. V. banko kortelės ir PIN kodo įgijimo aplinkybių nesutinka. 14.2. Nors Z. V. kategoriÅ¡kai viso proceso metu parodė, jog ji V. I. savo banko kortelės nedavė, PIN kodo nesakė ir jo paimti pinigų iÅ¡ jos banko sÄ skaitos neprašė, tačiau Å¡ie nukentėjusiosios parodymai prieÅ¡tarauja bylos aplinkybėms ir yra nelogiÅ¡ki, todėl atmetami.

Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamo įvykio metu Z. V. buvo pavartojusi alkoholio, darytina iÅ¡vada, kad ji paprasčiausiai kortelės ir jos PIN kodo perdavimo momento gali ir neprisiminti. Å iuo atveju aplinkybė, kad jų perdavimo nematė ar neužfiksavo B. G., niekaip nei patvirtina, nei paneigia Z. V. ir V. I. parodymų, nes B. G. įvykio metu taip pat buvo vartojusi alkoholį, todėl dėl savo girtumo kai kurių aplinkybių gali neatsiminti, be to, ji keletÄ kartų buvo išėjusi į Å¡alia Z.

V. buto esantį savo butÄ , ir dėl to tuo metu, kai Z. V. perdavė V. I. kortelę ir pasakė jos PIN kodÄ , ji Z. V. bute galėjo ir nebÅ«ti. 14.3. Z. V. teigia, jog kortelės PIN kodo ji niekur nebuvo užsiraÅ¡iusi, o V. I. parodė, kad šį PIN kodÄ jam padiktavo pati Z. V.. Byloje neginčytinai nustatyta, kad pinigus iÅ¡ Z. V. banko sÄ skaitos bankomate paėmė bÅ«tent V. I.. Å iai operacijai atlikti banko informacinei sistemai bÅ«tina nurodyti kortelės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis – 4 skaitmenų PIN kodÄ , kurį tris kartus neteisingai įvedus, kortelė blokuojama.

Byloje nėra jokių duomenų, kad su Z. V. kortele atlikdamas bankines operacijas V. I. bÅ«tų suvedęs neteisingÄ PIN kodÄ , kas akivaizdžiai rodo, jog šį PIN kodÄ V. I. žinojo, o jį sužinoti galėjo tik iÅ¡ pačios Z. V.. Todėl Z. V. parodymais Å¡iuo aspektu tikėti nėra jokio pagrindo. 14.4. Taigi, byloje nėra jokių įrodymų, paneigiančių V. I. nurodytas Z. V. banko kortelės ir PIN kodo įgijimo aplinkybes, t. y. kad kortelę jam davė ir PIN pasakė pati Z. V., tačiau akivaizdu, jog tai ji padarė tik dėl to, jog buvo V.

I. apgauta – patikėjusi, jog šis už paimtus pinigus jai nupirks prekių, ir, jei būtų žinojusi ir supratusi tikruosius V. I. kėslus – šiuos pinigus pasisavinti, to tikrai nebūtų dariusi.

15. Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla už eilę alternatyvių straipsnio dispozicijoje numatytų veikų, tame tarpe ir už vienÄ ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų neteisėtÄ Ä¯gijimÄ . 15.1. Ä®statyme konkrečiai nėra nurodyta koks elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų įgijimas laikomas neteisėtu, tačiau teismų praktikoje tai suprantama kaip jų įgijimas prieÅ¡ jų turėtojo valiÄ . 15.2.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, daroma iÅ¡vada, kad pirmos instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai pripažino V. I. kaltu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, kadangi jis Z. V. banko kortelę ir jos PIN kodÄ Ä¯gijo neteisėtai, t. y. prieÅ¡ tikrÄ jÄ nukentėjusiosios valiÄ , tačiau netiksliai nustatė Å¡io nusikaltimo padarymo aplinkybes – kad V. I. tai padarė slapta paimdamas juos iÅ¡ spintelės, nes, atsižvelgiant į tai, jog PIN kodo Z. V. niekur nebuvo užsiraÅ¡iusi, t. y. jis jokia forma fiziÅ¡kai neegzistavo, V.

I. jo negalėjo ir paimti. 15.3. Tokiu bÅ«du, bylos įrodymų viseto pagrindu kolegija tikslina Å¡ioje dalyje V. I. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes: kad jam svetimų, Z. V. priklausančių elektroninės mokėjimo priemonės – AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelės „Senior Maestro“, bei elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės duomenų – Å¡ios kortelės PIN kodo įgijimo neteisėtumas pasireiÅ¡kė tuo, jog V. I. banko kortelę ir PIN kodÄ Ä¯gijo iÅ¡ pačios Z.

V., jos atžvilgiu panaudodamas apgaulę – kad už iÅ¡ jos sÄ skaitos paimtus pinigus jai įgis prekių. Po to, tokiu bÅ«du neteisėtai įgijęs Z. V. banko kortelę ir sužinojęs jos PIN kodÄ V. I. juos panaudojo bankomate ir iÅ¡ Z. V. sÄ skaitos paėmė 500 Eur.

16. V. I. pinigų panaudojant Z. V. banko kortelę ir jos PIN kodÄ nuėmimo fakto neginčija, tačiau nesutinka, kad taip padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 215 straipsnio 1 dalyje. 16.1. BK 215 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už eilę alternatyvių veiksmų, tame tarpe ir už nagrinėjamu atveju aktualų neteisėtÄ finansinių operacijų atlikimÄ panaudojant svetimÄ elektroninio mokėjimo priemonę ir (ar) jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis. 16.2. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad svetimi elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenys – tai konkrečiam naudotojui bÅ«dingi ar konkrečiam naudotojui priskirti duomenys, kuriais naudotis elektroninių mokėjimo priemonių duomenų naudotojas ar kredito įstaiga nėra iÅ¡reiÅ¡kusi sutikimo.

Svetimos elektroninio mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų panaudojimas finansinei operacijai atlikti – tai svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių pateikimas kredito įstaigai, siekiant gauti informacijÄ apie elektroninius pinigus arba sudaryti nurodymÄ disponuoti kredito įstaigoje atidarytoje sÄ skaitoje esančiomis lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-389/2013). 16.3. Vertindamas nuteistojo skundo argumentus, kad jis nepagrįstai nuteistas pagal 215 straipsnio 1 dalį, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog svetima elektroninė mokėjimo priemonė yra suprantama kaip priemonė, kurios panaudojimo finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti metu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui.

Neteisėtas svetimos mokėjimo priemonės panaudojimas baudžiamÄ ja teisine prasme suprantamas kaip padarytas be mokėjimo priemonės savininko ar jos turėtojo sutikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-389/2013, 2K-509/2014). Å i nuostata suprantama taip, kad minimų veiksmų atlikimas laikomas teisėtu, t. y. neužtraukiančiu baudžiamosios atsakomybės pagal BK 215 straipsnį tik tada, kai tai atliekama teisėtam sÄ skaitos ar kortelės naudotojui papraÅ¡ius, įgyvendinant pozityvius tikslus ir neturint tikslo padaryti kam nors žalÄ . 16.4.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad V. I. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį kaltu pripažintas visiÅ¡kai pagrįstai, nes jo kaltė pasireiÅ¡kė tuo, kad V. I., bankomate panaudodamas, kaip nurodyta aukščiau, neteisėtai įgytus jam svetimus, Z. V. priklausančius banko kortelę ir jos naudotojo duomenis – PIN kodÄ ir tokiu bÅ«du save pristatydamas bankui Å¡ios elektroninės mokėjimo priemonės teisėtu naudotoju, neteisėtai iÅ¡ Z. V. banko sÄ skaitos įgijo 500 Eur, turėdamas tikslÄ Å¡iuos pinigus pasisavinti, kadangi pažadėtų prekių Z.

V. nupirkti neketino. Taigi, nagrinėjamu atveju V. I. veikė turėdamas tikslÄ padaryti Z. V. turtinę žalÄ , todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal 215 straipsnio 1 dalį.

17. Å ioje dalyje apylinkės teismo padaryta iÅ¡vada, jog aptarta veika V. I. padarė ir veikÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 1 dalyje, savaime nėra klaidinga, nes prieÅ¡ tai aptarti motyvai patvirtina, kad apeliantas apgaule savo naudai įgijo svetimÄ turtÄ â€“ 500 Eur, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, kad 2019 m. kovo 17 d. V. I. padarė kelias nusikalstamas veikas esant realiajai nusikaltimų sutapčiai, o ne vienÄ tęstinę veikÄ .

18. Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iÅ¡ dviejų ar daugiau tapačių ar vienarÅ«Å¡ių veiksmų, iÅ¡ kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.).

Tęstinės veikos sampratai neprieÅ¡tarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiÅ¡kai tapatÅ«s ar vienarÅ«Å¡iai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis arba alternatyvÅ«s veikos požymiai. Pabrėžtina, kad veikos pripažinimas arba nepripažinimas tęstine taip pat priklauso nuo rÅ«Å¡inių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali bÅ«ti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-7-358-303/2015). 18.1.

Skundžiamu nuosprendžiu V. I. nuteistas už 2019 m. kovo 17 d. padarytas dvi atskiras veikas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – dėl sukčiavimo B. G. ir Z. V. atžvilgiu (pasisavinant nukentėjusiųjų 3800 Eur) ir dėl Z. V. pinigų (500 Eur) užvaldymo sukčiaujant, taip pat pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad V. I. veika dėl Z. V. 500 Eur užvaldymo sudaro idealiÄ jÄ sutaptį su nusikaltimu, numatytu BK 215 straipsnio 1 dalyje ir už Å¡ias veikas paskirtas bausmes bendrino sutinkamai su BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostata, o visi kiti tÄ dienÄ V.

I. padaryti nusikaltimai – B. G. ir Z. V. 3 800 Eur užvaldymas, taip pat Z. V. banko kortelės ir PIN kodo neteisėtas įgijimas įvertinti kaip atskiros nusikalstamos veikos ir už Å¡ias veikas paskirtos bausmės subendrintos taikant dalinį bausmių sudėjimo bÅ«dÄ , vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi. 18.2. Toks V. I. padarytų veiksmų vertinimas yra nepagrįstas. 18.3. Bylos įrodymo visetu neginčijamai įrodyta, kad 2019 m. kovo 17 d. V. I. susipažino su Z. V., o po to – ir su B. G., jie visi laikÄ leido Z.

V. bute, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Tuo metu V. I., neturėdamas galimybės ir neketindamas įvykdyti savo pažado, pasiÅ«lė joms pigiau įsigyti įvairių daiktų. Z. V. ir B. G., patikėjusios V. I., Å¡iam perdavė visus savo turėtus grynus pinigus – iÅ¡ viso 3 800 Eur. Po to V. I., žinodamas, kad Z. V. savo banko sÄ skaitoje turi 2 000 Eur, pasiÅ«lė jai dar už 500 Eur įsigyti ir auksinį kolje. Taip pat nuteistasis pasisiÅ«lė Å¡iuos pinigus pats paimti iÅ¡ nukentėjusiosios Z.

V. sÄ skaitos bankomate. Z. V., tikėdama, jog V. I. pasiÅ«lymas yra realus, sutiko perduoti jam savo banko kortelę bei pasakė jos PIN kodÄ , kuriais pasinaudodamas V. I. iÅ¡ Z. V. banko sÄ skaitos paėmė ir pasisavino 500 Eur. Tokiu bÅ«du V. I., atlikdamas nusikalstamus veiksmus, iÅ¡ viso pasisavino Z. V. ir B. G. 4 300 eurų. 18.4. Visa tai rodo, kad V. I. tyčia buvo nukreipta apgaulės bÅ«du pasisavinti kaip galima daugiau Z. V. ir B. G. pinigų ir jis, įgyvendindamas savo nusikalstamÄ ketinimÄ , akivaizdžiai veikė vieninga tyčia, kas reiÅ¡kia, jog visi Å¡ie aptariami V.

I. veiksmai yra vienas tęstinis nusikaltimas. 18.5. Esant Å¡ioms aplinkybės, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad įrodyta, jog V. I. 2019 m. kovo 17 d., laikotarpiu nuo 15 val. 30 min. iki 24 val., bÅ«damas Z. V. priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), naudodamas apgaulę – meluodamas, kad nupirks pigiau iÅ¡ Vilniuje esančio lombardo televizorius, telefonus, aukso dirbinius, įtikino nukentėjusiÄ sias B. G. ir Z. V. perduoti jam pinigus, kurios apgaulės įtakoje jam perdavė 3 800 Eur – B.

G. – 3 720 Eur bei Z. V. – 80 Eur. Po to, tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , įtikino Z. V. įsigyti dar daugiau jo siÅ«lomų prekių, dėl ko Z. V., jo apgaulės įtakoje, perdavė jam savo elektroninę mokėjimo priemonę – AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę „Senior Maestro“, bei elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo duomenis – banko mokėjimo kortelės PIN kodÄ , kuriuos tokiu bÅ«du V. I. neteisėtai įgijo, po ko, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , tÄ pačiÄ dienÄ 20.41 val.

AB „Swedbank“ banko bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudodamas Z. V. banko mokėjimo kortelę ir jos PIN kodÄ neteisėtai atliko finansinę operacijÄ â€“ elektroninei sistemai, o tuo pačiu ir bankui pateikdamas save kaip asmenį, turintį teisę atlikti tokiÄ finansinę operacijÄ , paėmė iÅ¡ Z. V. sÄ skaitos 500 Eur ir juos pasisavino. Tokiu bÅ«du V. I. įgijo svetimÄ , Z. V. ir B. G. priklausantį turtÄ â€“ 4 300 eurų ir padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje. 18.6.

Kadangi Å¡iuo atveju V. I. padarė vienÄ tęstinę veikÄ siekdamas vieningo tikslo, esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai bausmės pagal atskirus BK straipsnius bendrintinos jas apimant (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). 18.7. Kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo pagal Å¡iuos atskirus BK straipsnius paskirtų bausmių dydžiu, kuris yra mažesnis ar artimas straipsnių sankcijose numatytam bausmių vidurkiui. Atsižvelgiant į V. I. asmenybę ir kitas reikÅ¡mingas bausmės skyrimui aplinkybes, bausmes pirmos instancijos teismas nustatė tinkamai.

Dėl BK 641 straipsnio taikymo.

19. Nuteistasis apeliaciniu skundu taip pat praÅ¡o taikyti BK 641 straipsnio nuostatas ir trečdaliu sumažinti jam paskirtÄ bausmę už veikas, dėl kurių padarymo V. I. prisipažino kaltu. 19.1 BK 641 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, jog baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.

Å i taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esÄ s kaltas, o nagrinėjamu atveju Å¡ios aplinkybės nėra. 19.2. Be to, iÅ¡ V. I. atžvilgiu priimto Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio matyti, kad Å¡i baudžiamoji byla neatitinka ir kitų sÄ lygų, kurioms esant gali bÅ«ti taikomas BK 641 straipsnis – minėta byla nebuvo iÅ¡nagrinėta nei pagreitinto proceso tvarka, nei atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , nei priimant teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ . 19.3.

Dėl šių priežasčių V. I. apeliacinio skundo argumentas dėl BK 641 straipsnio nuostatų taikymo negali būti tenkinamas.

20. Kadangi V. I. dalyje dėl psichotropinių vaistų vagystės pagal BK 263 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinamas, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė mažinama, o bausmės paskirtos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo Z. V. ir B. G. atžvilgiu), pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir BK 215 straipsnio 1 dalį bendrinamos apėmimo bÅ«du, jam už visas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrintinos iÅ¡ naujo ir skiriama nauja galutinė subendrinta bausmė. Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas, bendrindamas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas taikė apeliantui palankiausiÄ galimÄ bausmių bendrinimo bÅ«dÄ â€“ dalinį bausmių sudėjimÄ ir prie griežčiausios bausmės pridėjo mažiausiÄ galimÄ už kitas nusikalstamas veikas paskirtų laisvės atėmimo bausmių dalį – minimaliÄ Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies dydį (BK 63 straipsnio 4 dalis, 50 straipsnio 2 dalis), Å¡io bausmių bendrinimo principo laikosi ir apeliacinės instancijos teismas.

Teismas, vadovaudamasis BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi n u s p r e n d ž i a : Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio dalį, kuria V. I. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 263 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį: V. I. pagal BK 263 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019 m. lapkričio 13 d. nuosprendį pakeisti:

Dalyje dėl K. V. turto vagystės pripažinti V. I. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad jis savanoriÅ¡kai atlygino nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ . V. I. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, V. I. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo Z. V. ir B. G. atžvilgiu), pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir BK 215 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir paskirti subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, Å¡ias bausmes, taip pat bausmę, paskirtÄ pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo N. Z. atžvilgiu) subendrinti jas iÅ¡ dalies sudedant ir V. I. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. K. V. civilinį ieÅ¡kinį atmesti. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Algirdas Gaputis Sigitas Bagdonavičius Evaldas Vanagas