2020-02-05 Nr. CB-1273-2-68-3-13508-2019-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Dokumento Nr. DOK-466

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13508-2019-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Gedimino Sagačio ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2020 m. sausio 29 d. gautu ieškovų D. Ž., V. B. ir A. K. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovai D. Ž., V. B. ir A. K. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. Ž., V. B. ir A. K. ieškinį atsakovams sodininkų bendrijai „Šeškinė“, A. V., A. Z., N. L., R. J. P. ir V. S. dėl sodininkų bendrijos narių teisių gynimo, visuotinio susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais ir įpareigojimo pateikti informaciją. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde teigiama, jog teismų praktikoje formuojama taisyklė, kad teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, yra esminis teisės į teisminę gynybą apribojimas. Teisė į teisminę gynybą yra nustatyta Europos žmogaus teisių konvencijos 13 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir gali būti ribojama tik įstatymu. Šiuo atveju, minėta taisyklė formuojama išimtinai teismų praktikoje, bet ne įstatyme, todėl yra neteisėta. Nors teismas rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimu civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013, tačiau šia nutartimi buvo galima remtis tik bylose, kuriose reikalavimai savo esme yra susiję su turtinėmis teisėmis ir jų pažeidimais privačių pelno siekiančių asmenų kontekste. Bylose, kuriose reikalavimai yra susiję su neturtinių teisių gynimu, kaip yra šiuo atveju, vyrauja kitokia praktika, kurioje nustatyta, kad teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Ieškovai mano, kad tos pačios sudėties pirmosios instancijos teismas negali kelis kartus spręsti ieškinio priimtinumo klausimo, kai aiškiai matoma neigiama pozicija dėl ieškinio reikalavimų, kuri pakeičiama tik po apeliacinės instancijos teismo nurodymų.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys su skundžiamais teismų procesiniais sprendimais bei nepagrindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Gediminas Sagatys

Vincas Verseckas