98b0f0ff-d20a-4050-88cf-9299542f80d2 · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generateddÄl savavaliavimo, pravaikÅ¡tų ir darbo funkcijų nevykdymo, ilgÄ laikÄ nesirodant darbe, darant pravaikÅ¡tas, pasiÅ¡alinant neapibrÄžtam laikui iÅ¡ parodos Kinijoje metu ir iÅ¡vykstant į kitus miestus, nevykdant tiesioginių Lietuvos dizainerių sÄ jungos delegacijos vadovÄs R. B. nurodymų, taip pat tiesioginių T. K., kaip pirmininko, nurodymų, skleidžiant Lietuvos dizainerių sÄ jungos reputacijai kenkianÄiÄ Å¾alingÄ informacijÄ , Lietuvos dizainerių sÄ jungos lÄÅ¡omis atstovaujant kitas organizacijas;
Legislator headnote
AI generated98b0f0ff-d20a-4050-88cf-9299542f80d2 · Vilniaus apygardos teismas: Teismas pažymÄjo, kad 2017 m. birželio 5 d. reikalavimas pasiaiÅ¡kinti iÅ¡siųstas atsakovui tÄ paÄiÄ dienÄ el. paÅ¡tu bei registruota siunta, taÄiau duomenų apie jo gavimÄ nÄra, darbuotojas teigÄ, jog kreipimosi į Darbo ginÄų komisijÄ metu reikalavimo pasiaiÅ¡kinti nebuvo gavÄs. Ä®vertinus reikalavimo pasiaiÅ¡kinti suraÅ¡ymo datÄ ir datÄ , iki kada darbuotojas turi tai padaryti, teismo vertinimu, pakankamai akivaizdu, kad tam skirtas terminas pernelyg trumpas. NÄra duomenų apie įsakymo atleisti iÅ¡ darbo ir tarnybinio praneÅ¡imo pateikimÄ atsakovui.
Full text
? CivilinÄ byla Nr. e2A-963-910/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01146-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.6.3.2.1; 1.3.6.3.2.4; 1.3.6.3.2.9; 1.3.6.4.1.3; 1.3.7.2.4; (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 10 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Vilijos MikuckienÄs, Astos PikelienÄs ir Laimos RibokaitÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjusi apeliantÄs (ieÅ¡kovÄs) Lietuvos dizainerių sÄ jungos apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2018 m. rugpjÅ«Äio 24 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovÄs Lietuvos dizainerių sÄ jungos ieÅ¡kinį atsakovui V.
R. dÄl atleidimo iÅ¡ darbo teisÄtumo ir neturtinÄs žalos atlyginimo, n u s t a t Ä: I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovÄ Lietuvos dizainerių sÄ junga kreipÄsi į su ieÅ¡kiniu į teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti, kad Lietuvos dizainerių sÄ junga teisÄtai atleido atsakovÄ V. R. iÅ¡ projekto koordinatoriaus pareigų; pripažinti, kad V. R. reikalavimai, pareikÅ¡ti Darbo ginÄų komisijoje, dÄl kurių priimtas Darbo ginÄų komisijos 2017 m. spalio 11 d. sprendimas, yra nepagrįsti visa apimtimi, be to, jie atmestini ir dÄl praleisto vieno mÄnesio senaties termino kreiptis dÄl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisÄtu.
2. IeÅ¡kovÄ nurodÄ, kad 2017 m. gegužÄs 8-18 dienomis Lietuvos dizainerių sÄ junga dalyvavo TarptautinÄje kÅ«rybinių ir kultÅ«rinių industrijų parodoje Kinijoje, Shenzhen mieste. IeÅ¡kovÄs teigimu, parodos metu V. R. netinkamai elgÄsi, darÄ Å¾alÄ sÄ jungos reputacijai, įžeidinÄjo delegacijos narius ir kitus asmenis, netinkamai bendravo, nevykdÄ darbdavio nurodymų, atliko kitokius nederamus veiksmus; grįžÄs iÅ¡ parodos, nepateikÄ ataskaitos ir visiÅ¡kai nevykdÄ darbo funkcijų, už jas neatsiskaitÄ.
DÄl to atsakovui 2017 d. birželio 5 d. buvo pateiktas raÅ¡ytinis reikalavimas pasiaiÅ¡kinti. Atsakovas raÅ¡ytinio pasiaiÅ¡kinimo dÄl darbo pareigų pažeidimo nepateikÄ. IeÅ¡kovÄ priÄmÄ Ä¯sakymÄ atleisti atsakovÄ iÅ¡ darbo nuo 2017 m. birželio 12 d. dÄl Å¡iurkÅ¡Äių darbo drausmÄs pažeidimų pagal tuo metu galiojusio DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ ir 235 straipsnio 2 dalies 1, 4 ir 9 punktus. Darbo ginÄų komisija 2017 m. spalio 11 d. sprendimu Nr. DGKS-5381 darbo byloje Nr. APS-1-15456 iÅ¡ dalies tenkino V.
R. praÅ¡ymÄ ir pripažino jo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisÄtu, nusprendÄ grÄ Å¾inti jį į darbÄ Lietuvos dizainerių sÄ jungoje, taip pat priteisÄ 4640 Eur darbo užmokesÄio bei 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti. IeÅ¡kovÄs teigimu, atsakovas teisÄtai ir pagrįstai atleistas iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡Äius darbo drausmÄs pažeidimus, be to, reikalavimo grÄ Å¾inti atsakovÄ Ä¯ darbÄ neįmanoma įgyvendinti, nes dÄl sunkios finansinÄs padÄties Lietuvos dizainerių sÄ junga atsisakÄ tarptautinio Ecodesign Circle projekto, kuriam vykdyti su atsakovu buvo sudaryta darbo sutartis; kitų darbuotojų sÄ junga taip pat neturi, ji nepajÄgi vykdyti jokios veiklos.
IeÅ¡kovÄ taip pat nurodÄ, kad V. R. praleido vieno mÄnesio senaties terminÄ kreiptis dÄl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisÄtu: praÅ¡ymÄ Darbo ginÄų komisijai pateikÄ tik 2017 m. rugpjÅ«Äio 14 d., t. y. praÄjus daugiau kaip dviem mÄnesiams nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos. DÄl to reikalavimai, susijÄ su atleidimo iÅ¡ darbo ginÄijimu, atmestini ir dÄl praleisto senaties termino. Be to, ieÅ¡kovÄs nuomone, V. R., kvestionuodamas jo atleidimo iÅ¡ darbo teisÄtumÄ , pagal tuo metu galiojusios redakcijos DK turÄjo kreiptis tiesiogiai į teismÄ , taigi Darbo ginÄų komisija skundÄ iÅ¡nagrinÄjo neturÄdama kompetencijos.
IeÅ¡kovÄ taip pat nurodÄ, kad V. R. reikalavimas dÄl neturtinÄs žalos yra deklaratyvus, nepagrįstas jokiais įrodymais, todÄl negali bÅ«ti tenkintinas.
3. Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovas nurodÄ, kad nesutinka su ieÅ¡kiniu, nes Lietuvos dizainerių sÄ jungos pirmininkas 2017 m. birželio 12 d. įsakymÄ dÄl atsakovo atleidimo iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡Äius darbo pareigų pažeidimus priÄmÄ neturÄdamas tam nei teisinio, nei faktinio pagrindo, įsakyme įvardintos aplinkybÄs neatitinka tikrovÄs, todÄl Darbo ginÄų komisija pagrįstai pripažino darbo sutarties nutraukimÄ neteisÄtu, taip pat priteisÄ neturtinÄs žalos atlyginimÄ .
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ 4. Vilniaus miesto apylinkÄs teismas 2018 m. rugpjÅ«Äio 24 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetÄ. Pripažino V. R. atleidimÄ iÅ¡ darbo Lietuvos dizainerių sÄ jungoje neteisÄtu, nusprendÄ negrÄ Å¾inti jo į darbÄ , laikyti, kad 2016 m. gruodžio 13 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 4 nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisÄjimo dienÄ ; priteisÄ iÅ¡ ieÅ¡kovÄs atsakovui 6960 Eur (neatskaiÄius mokesÄių) vidutinio darbo užmokesÄio už priverstinÄs pravaikÅ¡tos laikÄ , 1000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo; priteisÄ iÅ¡ ieÅ¡kovÄs valstybÄs naudai 909,03 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų už atsakovui suteiktÄ antrinÄ teisinÄ pagalbÄ ir 3,53 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų; nurodÄ, kad, įsiteisÄjus Å¡iam teismo sprendimui, Lietuvos Respublikos valstybinÄs darbo inspekcijos prie SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginÄų komisijos 2017 m. spalio 11 d. sprendimas Nr. DGKS-5381, priimtas darbo byloje Nr. APS-1-15456, laikomas netekusiu galios.
5. Teismas nustatÄ, kad pagal 2016 m. gruodžio 13 d. sudarytÄ darbo sutartį Nr. 4 (toliau â Darbo sutartis) Lietuvos dizainerių sÄ junga priÄmÄ V. R. dirbti projekto EcoDesign Circle (,,Ecodesign as Driver of Innovation in the BSRâ projekto Nr. ?R007) koordinatoriumi, nustatant Darbo sutarties terminÄ iki 2017 m. vasario 28 d., darbuotojui dirbant 8 val. per dienÄ , mokant jam 1160 Eur darbo užmokestį per mÄnesį. DarbdavÄ pripažino, kad Darbo sutartis, suÄjus joje nurodytam terminui, nebuvo nutraukta ir tapo neterminuota.
Lietuvos dizainerių sÄ jungos projekto koordinatorÄ R. B. 2017 m. gegužÄs 18 d. suraÅ¡Ä tarnybinį praneÅ¡imÄ dÄl V. R. veiklos Icif parodos metu Kinijoje, kuriame nurodÄ, kad ji ,,2017 m. gegužÄs 8-18 d. vyko į komandiruotÄ Kinijoje kaip Lietuvos dizainerių sÄ jungos delegacijos vadovÄ. Delegacijos sudÄtyje buvo Lietuvos dizainerių sÄ jungos projekto koordinatorius V. R., kuris visu komandiruotÄs periodu Å¡iurkÅ¡Äiai pažeidinÄjo darbo drausmÄ ir ignoravo bet kokius nurodymus bei bendradarbiavimÄ ir darbÄ stende; visiÅ¡kai su ja nederino darbo laiko stende, pasiÅ¡alindavo iÅ¡vykdamas į kitus miestus iÅ¡ anksto nepraneÅ¡Äs, savavaliÅ¡kai; bÅ«damas stende atstovavo kitoms organizacijoms ir veikÄ savo asmeninÄs naudos labui, ignoruodamas Lietuvos dizainerių sÄ jungÄ bei skleisdamas jos reputacijai kenkianÄiÄ informacijÄ ; vieÅ¡ai jÄ Ä¯Å¾eidinÄjo, žemino bei ignoravo darbo organizacinius nurodymus, nepagarbiai elgÄsi su kai kuriais kitais delegacijos nariaisâ.
IeÅ¡kovÄ 2017 m. birželio 5 d. suraÅ¡Ä atsakovui reikalavimÄ pateikti iki 2017 m. birželio 9 d. veiklos ataskaitas už kiekvienÄ mÄnesį nuo įdarbinimo pradžios iki 2017 m. birželio 1 d. imtinai, apraÅ¡ant vykdytas veiklas, pasiektus rezultatus, sukurtus tekstus, bendravimo/susiraÅ¡inÄjimo su projekto partneriais turinį, atliktų tyrimų (jei tokie buvo) rezultatus, užmegztus su verslo įmonÄmis kontaktus, susiraÅ¡inÄjimÄ su verslo įmonÄmis, teiktus pasiÅ«lymus ir pasiektus susitarimus; taip pat pareikalavo skubiai iki 2017 m. birželio 9 d. pasiaiÅ¡kinti:
1) dÄl savavaliavimo, pravaikÅ¡tų ir darbo funkcijų nevykdymo, ilgÄ laikÄ nesirodant darbe, darant pravaikÅ¡tas, pasiÅ¡alinant neapibrÄžtam laikui iÅ¡ parodos Kinijoje metu ir iÅ¡vykstant į kitus miestus, nevykdant tiesioginių Lietuvos dizainerių sÄ jungos delegacijos vadovÄs R. B. nurodymų, taip pat tiesioginių T. K., kaip pirmininko, nurodymų, skleidžiant Lietuvos dizainerių sÄ jungos reputacijai kenkianÄiÄ Å¾alingÄ informacijÄ , Lietuvos dizainerių sÄ jungos lÄÅ¡omis atstovaujant kitas organizacijas;
2) dÄl įžeidžianÄio ir neleistino bendravimo minÄtos parodos Kinijoje metu vieÅ¡ai, matant kitiems delegacijos nariams ir kitų parodoje dalyvavusių įmonių atstovams, niekinant ir įžeidinÄjant įgaliotÄ delegacijos vadovÄ R. B.. IeÅ¡kovÄ 2017 m. birželio 12 d. priÄmÄ Ä¯sakymÄ atleisti atsakovÄ iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡Äius darbo pareigų pažeidimus pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ ir DK 235 straipsnio 2 dalies punktus: 1 punktÄ , nes kelionÄs į Kinijos parodÄ ICIF 2017, kuri vyko gegužÄs 8-18 d., metu vieÅ¡ai įžeidinÄjo Lietuvos dizainerių sÄ jungos delegacijos narius ir kitus asmenis, juos vieÅ¡ai žemino, bendravo nederamai ir pakeltu tonu; 4 punktÄ , nes, pažeisdamas administracijos nurodymus, savavaliÅ¡kai paliko parodos stendÄ , nuvyko į kitus renginius, savavaliÅ¡kai ir nederindamas atstovavo visai kitoms organizacijoms, bet neatstovavo Lietuvos dizainerių sÄ jungos ir dar skleidÄ jos reputacijai kenkianÄiÄ informacijÄ ; 9 punktÄ , nes darbuotojas ilgÄ laikÄ neatvyksta į darbÄ ir nuo grįžimo iÅ¡ Kinijos ICIF 2017 parodos, t. y. nuo gegužÄs 19 d., neatlieka darbo funkcijų, nepateikÄ jokios ataskaitos apie Kinijos parodÄ , kitus savo darbus.
6. Teismas pažymÄjo, kad 2017 m. birželio 5 d. reikalavimas pasiaiÅ¡kinti iÅ¡siųstas atsakovui tÄ paÄiÄ dienÄ el. paÅ¡tu bei registruota siunta, taÄiau duomenų apie jo gavimÄ nÄra, darbuotojas teigÄ, jog kreipimosi į Darbo ginÄų komisijÄ metu reikalavimo pasiaiÅ¡kinti nebuvo gavÄs. Ä®vertinus reikalavimo pasiaiÅ¡kinti suraÅ¡ymo datÄ ir datÄ , iki kada darbuotojas turi tai padaryti, teismo vertinimu, pakankamai akivaizdu, kad tam skirtas terminas pernelyg trumpas. NÄra duomenų apie įsakymo atleisti iÅ¡ darbo ir tarnybinio praneÅ¡imo pateikimÄ atsakovui.
Byloje taip pat nÄra jokių raÅ¡ytinių duomenų apie atsakovui, kaip darbuotojui, suteiktų darbo funkcijų ir pareigų apimtis, įpareigojimÄ teikti ataskaitas, vidaus darbo tvarkos taisyklių buvimÄ ir pan. Byloje nÄra raÅ¡ytinių duomenų ir apie ieÅ¡kovÄs darbuotojų, tarp jų â atsakovo, komandiravimÄ Ä¯ KinijÄ 2017 m. gegužÄs 8-18 dienomis, delegacijos sudÄtį, delegacijos vadovo statuso suteikimÄ konkreÄiam ieÅ¡kovÄs darbuotojui. NÄra jokių duomenų ir apie tai, koks buvo atsakovo vaidmuo, kokios jo pareigų ir funkcijų apimtys, kam jis buvo pavaldus Å¡ios konferencijos (parodos) metu.
Teismas pažymÄjo, kad nÄra ginÄo dÄl to, jog nurodytu komandiruotÄs laikotarpiu atsakovas buvo parodoje Kinijoje. TaÄiau byloje nÄra jokių duomenų apie tai, kad parodos Kinijoje metu ieÅ¡kovÄs atsakingi darbuotojai, kuriems galÄjo bÅ«ti pavaldus atsakovas, ar pats pirmininkas T. K. teikÄ atsakovui nurodymus, kuriems jis, kaip teigia ieÅ¡kovÄ, nepakluso ar jų neįvykdÄ. Byloje taip pat nÄra jokių įrodymų, pagrindžianÄių tarnybinio praneÅ¡imo turinį ir jame nurodytas aplinkybes: nÄra kitų asmenų raÅ¡ytinių skundų apie atsakovo elgesį, pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ stendo ar nebuvimÄ jame ilgesnį laikÄ , savavaliavimÄ ar neteisÄtÄ veikimÄ kitų asmenų labui.
IeÅ¡kovÄs pateikti į bylÄ V. R. el. laiÅ¡kai bei dvi nuotraukos neįrodo tokių aplinkybių buvimo (CPK 178, 185 straipsniai). Neįrodyta atsakovo pareiga teikti darbo ataskaitas, taip pat neįrodytas jo nebuvimas darbe nuo gegužÄs 19 d., nes nebuvo pildomi jokie darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡Äiai.
7. Vertindamas atsakovo atleidimo iÅ¡ darbo teisÄtumÄ , teismas nurodÄ, kad įsakyme Å¡iurkÅ¡Äiais darbo pareigų pažeidimais pagal DK 235 straipsnį įvardintos aplinkybÄs neįrodytos, nors tokia pareiga tenka darbdaviui. DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme savavaliavimas aiÅ¡kinamas kaip akivaizdus teisÄs aktų nuostatos pareigų vykdymo arba teisių įgyvendinimo tvarkos nepaisymas, pavyzdžiui, darbuotojo veikimas akivaizdžiai ir nepateisinamai nepaisant nustatytos jo kompetencijos, veiksmų atlikimas ignoruojant privalomÄ jų atlikimo tvarkÄ ir pan. (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-139/2010 ir kt.).
NagrinÄjamu atveju nÄra pagrindo teigti, kad darbuotojo veiksmuose buvus savavaliavimo elementų, nes byloje esanti medžiaga rodo, jog atsakovas dalyvavo parodoje, bendravo su žiniasklaida, parengÄ medžiagÄ . Teismo vertinimu, pakankamai akivaizdu, kad neįmanoma bÅ«ti prie stendo visÄ laikÄ , nepasiÅ¡alinant net trumpam dÄl atsiradusių galimų fiziologinių poreikių, o ilgalaikis pasiÅ¡alinimas iÅ¡ stendo, nebuvimas darbe, kenkÄjiÅ¡ka atsakovo veikla, nederamas elgesys ir panašūs dalykai, kurie lÄmÄ Darbo sutarties su juo nutraukimÄ , byloje neįrodyti.
Teismas taip pat nurodÄ, kad buvo pažeista atleidimo iÅ¡ darbo procedÅ«ra, nes terminas pasiaiÅ¡kinimui pateikti buvo pernelyg trumpas, atsižvelgiant į tai, kad registruotos paÅ¡to siuntos siuntimas gali užtrukti, o el. paÅ¡to asmuo gali netikrinti ir ilgesnį laikÄ . Be to, nagrinÄjamu atveju nÄra duomenų, kad su darbuotoju buvo susitarta dÄl tokios susisiekimo formos. Teismas, įvertinÄs byloje esanÄius duomenis, priÄjo prie iÅ¡vados, kad nagrinÄjamu atveju darbdavys neturÄjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo, be to, padarytas procedÅ«rinis pažeidimas dÄl reikalavimo pasiaiÅ¡kinti raÅ¡tu pateikimo, nustatant labai trumpÄ terminÄ , kaltinant darbuotojÄ savavaliavimu ir kitais nurodytais pažeidimais, negali bÅ«ti laikomas formaliu.
Teismas konstatavo, kad darbdavys neįrodÄ visų drausminÄs atsakomybÄs sÄ lygų, neįvertino pažeidimų sunkumo ir padarinių, dÄl to atsakovo atleidimas iÅ¡ darbo įsakyme nurodytu pagrindu negali bÅ«ti pripažintas teisÄtu, todÄl ieÅ¡kinys, kuriuo praÅ¡oma konstatuoti atleidimo teisÄtumÄ , atmetamas.
8. Teismas pažymÄjo, kad pagal nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojanÄio DK, taikytino priimant sprendimÄ , nuostatas, darbo ginÄų komisijos sprendimas nÄra apeliacijos ar sprendimo peržiÅ«ros dalykas (DK 231 straipsnio 4 dalis). Teismo sprendimui darbo ginÄo byloje įsiteisÄjus, darbo ginÄų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 7 dalis). Darbo ginÄų komisijos sprendimas netenka galios, kai įsiteisÄja teismo sprendimas dÄl ginÄo dalyko, nepaisant to, sutampa ar ne darbo ginÄų komisijos ir teismo padarytos iÅ¡vados.
Teismas nurodÄ, kad nagrinÄjamu atveju, pripažinus, jog atsakovas iÅ¡ darbo atleistas neteisÄtai ir atmetus ieÅ¡kinį, nepaisant to, kad analogiÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ buvo padariusi šį ginÄÄ nagrinÄjusi darbo ginÄų komisija, teismas iÅ¡ naujo iÅ¡sprendžia neteisÄto atleidimo iÅ¡ darbo teisinių pasekmių taikymo klausimÄ , taikydamas darbuotojo naudai nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojanÄio DK 218 straipsnyje numatytus kompensavimo mechanizmus (CPK 417-418 straipsniai).
9. Atsakovas (darbuotojas) palaikÄ reikalavimÄ grÄ Å¾inti jį į darbÄ , taÄiau teismas sprendÄ, kad tam nÄra sÄ lygų dÄl pakankamai akivaizdžios konfliktinÄs situacijos tarp ginÄo Å¡alių, taip pat darbdavio nurodytų aplinkybių, jog Lietuvos dizainerių sÄ junga nutraukÄ dalyvavimÄ projekte. Teismas pažymÄjo, kad iÅ¡ ginÄo Å¡alių sudarytos Darbo sutarties turinio matyti, jog atsakovas buvo priimtas dirbti konkretaus projekto koordinatoriumi, todÄl, ieÅ¡kovei iÅ¡stojus iÅ¡ Å¡io projekto, nÄra pagrindo sutikti su atsakovo pozicija, kad yra galimas jo darbinÄs veiklos tÄstinumas ir nedalyvaujant projekte.
Teismas, remdamasis byloje esanÄių duomenų analize, priÄjo prie iÅ¡vados, kad atsakovui nebus sudarytos palankios sÄ lygos dirbti, darbdavys nepageidauja, kad darbuotojas bÅ«tų grÄ Å¾intas, todÄl reikalavimas grÄ Å¾inti į darbÄ netenkintinas (DK 218 straipsnio 4 dalis). Tokiu atveju laikytina, kad ieÅ¡kovÄs ir atsakovo 2016 m. gruodžio 13 d. sudaryta Darbo sutartis nutraukta Å¡iuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisÄjimo dienos (DK 218 straipsnio 6 dalis), taikant darbuotojo naudai DK 218 straipsnyje numatytas neteisÄto atleidimo iÅ¡ darbo pasekmes.
10. Teismas nurodÄ, kad atsakovo vidutinis mÄnesinis darbo užmokestis yra 1160 Eur. IÅ¡ Sodros duomenų bazÄs matyti, jog atsakovas nÄra įsidarbinÄs, taÄiau verÄiasi individualia veikla. Vadovaujantis DK 218 straipsnio 4 dalimi, atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priklausytų 12 mÄnesių vidutinis darbo užmokestis už priverstinÄs pravaikÅ¡tos laikÄ â 13 920 Eur. Kadangi atsakovas neiÅ¡dirbo pas ieÅ¡kovÄ dvejų metų, kompensacija pagal naujojo DK 218 straipsnio 4 dalį jam nepriklauso. Vertindamas atsakovui DK 218 straipsnio 4 dalies pagrindu priklausanÄios kompensacijos dydį proporcingumo aspektu, teismas atsižvelgÄ Ä¯ tai, kad atsakovas pas ieÅ¡kovÄ dirbo pakankamai trumpai, atleidžiant jį iÅ¡ darbo, nebuvo darbo užmokesÄio skolos, bylos proceso eiga užtruko Å¡alių praÅ¡ymu, dÄl teismo ir proceso dalyvių suplanuotų atostogų.
Ä®vertinÄs ginÄo Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , bylos duomenis apie ieÅ¡kovÄs finansinÄ padÄtį, taip pat tai, jog atsakovas yra darbingo amžiaus, vykdydamas individualiÄ veiklÄ negali neturÄti pajamų, vadovaudamasis darbo teisÄs principais, taip pat proporcingumu, kaip bendruoju teisÄs principu, teismas nusprendÄ priteisti 6960 Eur sumÄ už priverstinÄ pravaikÅ¡tÄ DK 218 straipsnio 4 dalies pagrindu.
11. DÄl neturtinÄs žalos atlyginimo teismas nurodÄ, kad nagrinÄjamoje byloje atsakovo atleidimo iÅ¡ darbo pagrindu ieÅ¡kovÄs įvardyti kaip Å¡iurkÅ¡tÅ«s darbo pareigų pažeidimai nepasitvirtino, jie, minÄta, labiau deklaratyvÅ«s nei objektyviai pagrįsti, atsakovas atleistas tik subjektyvaus tarnybinio praneÅ¡imo pagrindu. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos atsakovo atleidimo iÅ¡ darbo aplinkybÄs sukÄlÄ atsakovui dvasinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ , nepasitikÄjimo savimi jausmÄ , emocinį diskomfortÄ . Teismas pripažino, kad atsakovo atžvilgiu buvo veikta nesÄ Å¾iningai, nesilaikyta pagrindinių darbo santykių reglamentavimo principų, todÄl yra visos neturtinÄs atsakomybÄs sÄ lygos. Teismo įsitikinimu, nagrinÄjamu atveju atsakovui padaryta skriauda bus teisingai atlyginta priteisiant jam iÅ¡ buvusio darbdavio 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti (DK 218 straipsnio 4 dalis).
12. Teismas nurodÄ, kad senaties terminas reikalavimui dÄl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisÄtu pareikÅ¡ti nagrinÄjamu atveju nebuvo praleistas: darbuotojas laiku kreipÄsi į teismÄ su reikalavimu pripažinti jo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisÄtu ir atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ ; Vilniaus miesto apylinkÄs teismas 2017 m. liepos 28 d. nutartimi atsisakÄ priimti ieÅ¡kinį, nurodydamas, jog privalu pasinaudoti iÅ¡ankstine neteismine ginÄo sprendimo tvarka, ir darbuotojas tai padarÄ. III. Apeliacinio skundo argumentai 13.
Apeliaciniu skundu apeliantÄ (ieÅ¡kovÄ) praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2018 m. rugpjÅ«Äio 24 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â patenkinti Lietuvos dizainerių sÄ jungos ieÅ¡kinį. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 13.1. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad darbdavys neįrodÄ, jog atsakovas Å¡iurkÅ¡Äiai pažeidÄ darbo pareigas, yra nepagrįsta. Lietuvos dizainerių sÄ junga nurodÄ tris Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo požymius (nors teisme detaliau nagrinÄtas tik vienas iÅ¡ jų â pravaikÅ¡ta) pagal tuo metu galiojusio DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ ir 235 straipsnio 2 dalies 1, 4 ir 9 punktus.
Teismas nurodÄ, kad trÅ«ksta įrodymų Å¡iurkÅ¡Äiam darbo pareigų pažeidimui konstatuoti, taÄiau pats teismas, atmesdamas praÅ¡ymÄ apklausti kaip liudytojÄ delegacijos į KinijÄ vadovÄ R. B., neleido surinkti atitinkamų įrodymų. Å ios liudytojos parodymais galÄjo patvirtinti aplinkybes dÄl atsakovo padarytų darbo pareigų pažeidimų, numatytų DK 235 straipsnio 2 dalies 1, 4, 9 punktuose. 13.2. Teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovÄ pažeidÄ atleidimo iÅ¡ darbo procedÅ«rÄ , nes nustatÄ darbuotojui pernelyg trumpÄ terminÄ pasiaiÅ¡kinimui pateikti, yra nepagrįsta.
Reikalavimo pasiaiÅ¡kinti terminas (angl. period of notice) nekonkretizuotas ir 1982 m. TarptautinÄs darbo organizacijos konvencijoje Nr. 158 âDÄl darbo santykių nutraukimo darbdavio iniciatyvaâ. Lietuva Å¡ios konvencijos nÄra ratifikavusi, bet nagrinÄjamu atveju svarbi koncepcija dÄl įspÄjimo termino. Konvencijos 11 straipsnyje įtvirtinta, kad darbuotojas, su kuriuo ruoÅ¡iamasi nutraukti darbo santykius, turi teisÄ bÅ«ti apie tai perspÄtas prieÅ¡ pagrįstÄ laikotarpį ar vietoj perspÄjimo gauti kompensacijÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai darbuotojas pripažintas įvykdžiusiu rimtÄ nusižengimÄ , dÄl kurio pobÅ«džio bÅ«tų nepagrįsta iÅ¡ darbdavio reikalauti su juo pratÄsti darbo santykius perspÄjimo laikotarpiu.
Lietuvos Respublikos darbo kodekse taip pat nenumatytas minimalus laikotarpis, per kurį darbuotojas turi pasiaiÅ¡kinti. NagrinÄjamu atveju reikalavimas pasiaiÅ¡kinti atsakovui buvo iÅ¡siųstas tiek registruotu, tiek elektroniniu paÅ¡tu, o Å¡i bendravimo forma buvo paplitusi tarp darbuotojo ir darbdavio. Prie apeliacinio skundo pateikiami susiraÅ¡inÄjimo elektroniniu paÅ¡tu pavyzdžiai rodo, kad atsakovas gaudavo praneÅ¡imus iÅ¡ ieÅ¡kovÄs ir operatyviai (dažniausiai tÄ paÄiÄ ar kitÄ dienÄ ) reaguodavo.
Iš elektroninio laiško (priedas Nr.
7) matyti, kad atsakovas 2017 d. birželio 5 d. reikalavimÄ atsiskaityti ir pasiaiÅ¡kinti (priedas Nr.
6) yra gavÄs, jį supratÄs ir bando iÅ¡sisukinÄti nuo reikalavimų vykdymo, teigdamas, jog visas ieÅ¡kovÄs pageidaujamas gauti turinys yra paÅ¡to dÄžutÄje, kurios atsakovas nebegali pasiekti. IeÅ¡kovÄs 2017 m. birželio 8 d. iÅ¡siųsta žinutÄ âtaigi viskas yra trello, argi ne?â suprantama atitinkamai: trello yra vadybininkų (dizainerių) internetinÄ platforma, kuri veikia taip, kad bendrÄ darbÄ nuotoliniu bÅ«du atliekanti komanda susiraÅ¡o, kÄ reikia atlikti, ir sukelia bendrus dokumentus.
Kitos dienos (2017 m. birželio 9 d. 14:47 val.) atsakyme ieÅ¡kovei atsakovas raÅ¡Ä, kad ataskaitos neva tai yra e-paÅ¡te, kurio prieigÄ ieÅ¡kovÄ jam uždarÄ. TaÄiau kiekvienam vidutinio iÅ¡simokslinimo asmeniui suprantama, jog e-paÅ¡te dokumentai nekuriami, laiÅ¡ke jie tik prikabinami, vadinasi, atsakovas juos turÄjo turÄti (iÅ¡sisaugojÄs savo asmeniniame kompiuteryje, ne tik bendroje platformoje). DÄl to Lietuvos dizainerių sÄ jungos pirmininkas T. K. atsakovo ir paklausÄ (su neslepiama ironija) â ar viskas, ko ieÅ¡kovÄ reikalauja, yra trello? ApeliantÄs teigimu, pridÄtas susiraÅ¡inÄjimas parodo, jog terminas pasiaiÅ¡kinimui pateikti nebuvo per trumpas. 13.3.
ApeliantÄs teigimu, reikalavimas pasiaiÅ¡kinti yra svarbi, taÄiau nebÅ«tina atleidimo iÅ¡ darbo sÄ lyga. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad procedÅ«riniai pažeidimai (pasiaiÅ¡kinimo nepareikalavimas, nesupažindinimas su įsakymu apie atleidimÄ iÅ¡ darbo), nÄra pakankamas pagrindas pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisÄtu, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų ginamas nesÄ Å¾iningas asmuo (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2002 m. lapkriÄio 4 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-1298/2002;
PanevÄžio apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 2A-505-425/2018. Santykius, susiklosÄiusius tarp T. K. ir V. R., pirmosios instancijos teismas nagrinÄjo taip, tarsi tai bÅ«tų įprasti darbo santykiai. TaÄiau tarp Å¡alių susiklostÄ nestandartiniai darbo santykiai. MokslinÄje literatÅ«roje teigiama, kad nestandartiniams darbuotojams gali priklausyti ne tik sudarÄ nestandartinÄ sutartį, bei ir visai neturintys jokios sutarties (pavyzdžiui, savarankiÅ¡kai dirbantieji patys sau, dirbantieji pas fizinius asmenis ir dirbantieji pagal žodinius susitarimus) arba tie, kurie turÄdami standartinÄ sutartį iÅ¡ tikrųjų dirba nestandartiniu režimu.
Nestandartinio užimtumo pranaÅ¡umas ir kartu trÅ«kumas yra tas, kad užtikrindamas darbo rinkos lankstumÄ jis kartu silpnina darbuotojų pozicijas. Be to, Å¡iuo metu galiojanÄio Darbo kodekso 58 straipsnio (Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dÄl darbuotojo kaltÄs) komentare raÅ¡oma, kad darbuotojo pareigos gali bÅ«ti numatomos ne tik darbo sutartyje, bet ir pagal darbo teisÄs principus (pavyzdžiui, vengti interesų konflikto ar saugoti darbdavio teisÄtus turtinius ir neturtinius interesus). Darbuotojo pareigos atskirais atvejais gali iÅ¡plaukti iÅ¡ kitų teisÄs Å¡akų normų (...) ar net profesinÄs etikos, sÄ Å¾iningo ir padoraus elgesio standartų.
Taigi Å¡iuolaikiniai darbo santykiai apskritai yra lanksteni. Pozityvioji teisÄ turÄtų bÅ«ti interpretuojama atsižvelgiant į laiko dvasiÄ . 13.4. Pagal kasacinio teismo praktikÄ vien ta aplinkybÄ, kad dÄl darbuotojo (ne)atliktų veiksmų darbdavys nepatyrÄ Å¾alos, nekeiÄia aplinkybių vertinimo, nes tam, kad nusižengimÄ bÅ«tų galima kvalifikuoti kaip Å¡iurkÅ¡tų, nebÅ«tina nustatyti, ar darbdavys patyrÄ realios turtinÄs žalos (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-199-695/2015).
Kasacinio teismo akcentuojama ne žala, bet pasitikÄjimo darbuotoju praradimas. TaÄiau Å¡is kriterijus nebuvo nagrinÄtas nei Darbo ginÄų komisijoje, nei pirmosios instancijos teisme. Darbuotojo pareigų pažeidimas kvalifikuotinas kaip Å¡iurkÅ¡tus, jeigu dÄl tokio pažeidimo darbdavio interesai iÅ¡ esmÄs pažeidžiami ir jis pagrįstai praranda pasitikÄjimÄ darbuotoju, t. y. jo sugebÄjimu ateityje tinkamai atlikti pavestas darbo funkcijas. PasitikÄjimo darbuotoju praradimas dÄl darbo drausmÄs pažeidimo yra kriterijus teismui vertinant, ar toks pažeidimas pripažintinas Å¡iurkÅ¡Äiu, dÄl kurio darbdavys turÄjo teisÄ skirti griežÄiausiÄ drausminÄ nuobaudÄ âdarbo sutarties nutraukimÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-716-706/2015). 13.5.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisÄ atsakovui 1000 Eur dydžio neturtinÄs žalos atlyginimÄ . Atsakovas nepateikÄ jokių įrodymų, kuriais remiantis bÅ«tų galima įvertinti jo dvasinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ ar nepasitikÄjimo savimi jausmÄ . Priteista 1000 Eur suma nepagrįsta objektyviais paskaiÄiavimais, priimtinais kriterijais ar teismo precedentais. Teismų praktikoje pažymima, kad vien neturtinÄs teisÄs ar vertybÄs pažeidimas ex facto nereiÅ¡kia ir neturtinÄs žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimÄ bÅ«tinos visos civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygos (neteisÄti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys, kaltÄ ir žala) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-204/2007; 2008 m. rugsÄjo 30 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-442/2008).
Nustatydamas priteistinos neturtinÄs žalos dydį, pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, reikÅ¡mingų sprendžiant dÄl atlygintinos neturtinÄs žalos dydžio, mažinanÄių darbdavio atsakomybÄ: tai, ar atleidimo pagrindas nÄra diskredituojantis, t. y. neturi įtakos jos reputacijai, nesudaro kliÅ«Äių konkuruoti darbo rinkoje, nelemia neigiamos aplinkinių nuomonÄs (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-59/2014; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-265/2012). 1000 Eur suma â gana ženkli, atsižvelgiant į tai, kad atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimas neteisÄtu jau yra savarankiÅ¡kas pažeistų teisių gynimo bÅ«das, atsakovui priteista 6960 Eur vidutinio darbo užmokesÄio už priverstinÄs pravaikÅ¡tos laikÄ .
Kasacinio teismo yra nurodyta, kad teismų praktikoje, įvertinus kiekvienos bylos faktinÄ individualiÄ situacijÄ , neturtinÄs žalos atlyginimo priteisiama nuo 144,81 Eur (500 Lt) iki 1448,10 Eur (5000 Lt) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-209-469/2015; 2006 m. gegužÄs 22 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-351/2006; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-66/2011). DÄl to nagrinÄjamu atveju santykinai didelÄ neturtinÄs žalos atlyginimo suma turÄjo bÅ«ti pagrįsta kur kas objektyvesniais įrodymais ar kriterijais.
Be to, pirmosios instancijos teismas vos ne visus ieÅ¡kovÄs teiginius laikÄ deklaratyviais, tuo tarpu atsakovo pasvarstymus dÄl neturtinÄs žalos pripažino įtikinanÄiais. Akcentuotina, kad atsakovas pirmosios instancijos teismo proceso metu elgÄsi nepagarbiai Lietuvos dizainerių sÄ jungos pirmininko T. K. atžvilgiu, be jokio įspÄjimo neatvyko į 2018 m. balandžio 18 d. parengiamÄ jį teismo posÄdį; tÄ paÄiÄ dienÄ ryte pateikÄs praÅ¡ymÄ dÄl posÄdžio atidÄjimo ir taip sugaiÅ¡inÄs proceso dalyvių laikÄ atsakovas neatvyko ir į 2018 m. gegužÄs 7 d. teismo posÄdį, neatvyko ir jo atstovas, nenurodÄs neatvykimo priežasÄių; teigÄ (suprantama, be įrodymų), jog T.
K. slapstosi Amerikoje, kalba necenzÅ«riniais žodžiais, plauna pinigus, âatviru tekstuâ siunÄia ir t.t. Tokio pobÅ«džio teiginiai kelia abejonių dÄl atsakovo gebÄjimo gerbti kitų asmenų teises, sudaro pagrindÄ kelti savarankiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį dÄl garbÄs ir orumo gynimo ir neturtinÄs žalos atlyginimo. Tokio ieÅ¡kinio T. K. kol kas nekelia, taÄiau, atsižvelgiant į atsakovo elgesį, nekorektiÅ¡ka priteisti neturtinÄ Å¾alÄ , nes atsakovo elgesys taip pat sukelia neigiamų iÅ¡gyvenimų ir potencialiÄ Å¾alÄ reputacijai (buvusiam) Lietuvos dizainerių sÄ jungos pirmininkui, kurie galÄtų bÅ«ti pagrindžiami kur kas konkretesniais duomenimis už atsakovo (ne)pateiktus.
14. Atsakovas nepateikÄ atsiliepimo į apeliacinį skundÄ . IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 15. Apeliacinio proceso paskirtis â laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinÄjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisÄtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinÄjant ir faktinÄ, ir teisinÄ bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatÄ faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinÄms aplinkybÄms teisingai taikÄ materialiosios teisÄs normas, ar nepažeidÄ Ä¯rodinÄjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojanÄių proceso teisÄs normų.
ApeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenÄs ar valstybÄs teisÄs ir teisÄti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinÄs instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nÄra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų.
16. TeisÄjų kolegija nenustatÄ absoliuÄių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat bÅ«tinybÄs peržengti apeliacinio skundo ribas, todÄl pasisako dÄl atsakovÄs paduoto apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų. DÄl naujų įrodymų priÄmimo apeliacinÄs instancijos teisme 17. Teikdama apeliacinį skundÄ , apeliantÄ (ieÅ¡kovÄ) pridÄjo naujų įrodymų: Darbo ginÄų komisijos 2017 m. spalio 11 d. sprendimÄ Nr. DGKS-5381, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsÄjo 20 d. nutartį, kuria palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjÅ«Äio 6 d. nutartis iÅ¡kelti Lietuvos dizainerių sÄ jungai bankroto bylÄ , Lietuvos dizainerių sÄ jungos pirmininko ir atsakovo susiraÅ¡inÄjimo elektroniniu paÅ¡tu pavyzdžius.
18. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinÄs instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galÄjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakÄ priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybÄ iÅ¡kilo vÄliau. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinÄs instancijos teisme nÄra absoliutus. ApeliacinÄs instancijos teismas, sprÄsdamas dÄl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar Å¡is konkretus įrodymas galÄjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vÄlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinÄjimÄ , bei atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ sprendžiant Å¡alių ginÄÄ .
Teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatÄs bylai svarbias faktines aplinkybes, todÄl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali bÅ«ti priimami nauji sužinoti, iÅ¡reikalauti įrodymai, jeigu Å¡alis Å¡ia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015; 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016 14 punktas).
19. NagrinÄjamu atveju pažymÄtina tai, kad Darbo ginÄų komisijos 2017 m. spalio 11 d. sprendimas Nr. DGKS-5381 buvo pateiktas su ieÅ¡kiniu ir yra byloje, todÄl nÄra pagrindo teikti jį pakartotinai. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsÄjo 20 d. nutartis priimta jau pirmosios instancijos teismui priÄmus 2018 m. rugpjÅ«Äio 24 d. sprendimÄ nagrinÄjamoje byloje, taigi ji negalÄjo bÅ«ti pateikta pirmosios instancijos teisme. ApeliantÄ teikia Å¡iÄ nutartį, teigdama, jog Å¡i patvirtina Lietuvos dizainerių sÄ jungos sunkiÄ turtinÄ padÄtį.
TaÄiau apeliaciniame skunde nenurodyta, kokiÄ reikÅ¡mÄ apeliantÄs sunki turtinÄ padÄtis turi apeliaciniame skunde iÅ¡dÄstytiems argumentams, kuriais kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisÄtumas ir pagrįstumas, iÅ¡nagrinÄti. DÄl to nurodytÄ teismo procesinį dokumentÄ atsisakytina pridÄti prie bylos. TaÄiau teisÄjų kolegija prideda prie bylos apeliantÄs pateiktus duomenis apie ginÄo Å¡alių komunikavimÄ susiraÅ¡inÄjant elektroniniu paÅ¡tu, nes pripažintina, kad Å¡ių duomenų pateikimo bÅ«tinybÄ kilo pirmosios instancijos teismui priÄmus sprendimÄ , kuriame padaryta iÅ¡vada, jog darbdavio darbuotojui nustatytas terminas pasiaiÅ¡kinimui pateikti buvo pernelyg trumpas (CPK 314 straipsnis).
DÄl atleidimo iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmÄs pažeidimÄ teisÄtumo 20. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino neteisÄtu atsakovo atleidimÄ iÅ¡ darbo dÄl Å¡iurkÅ¡Äių darbo drausmÄs pažeidimų pagal galiojusio DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ ir DK 235 straipsnio 2 dalies 1, 4, 9 punktus. ApeliantÄs teigimu, Lietuvos dizainerių sÄ junga nurodÄ tris Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo atvejus (nors teisme detaliau buvo nagrinÄjamas tik viena iÅ¡ jų â pravaikÅ¡ta).
Teismo nuomone, trÅ«ko įrodymų Å¡iurkÅ¡Äiam darbo pareigų pažeidimui konstatuoti. TaÄiau pats teismas Lietuvos dizainerių sÄ jungai neleido surinkti atitinkamų įrodymų, atmesdamas praÅ¡ymÄ apklausti kaip liudytojÄ delegacijos į KinijÄ vadovÄ R. B..
21. Pagal ginÄui aktualiu laikotarpiu galiojusio DK 234 straipsnio nuostatas darbo drausmÄs pažeidimas tai â darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dÄl darbuotojo kaltÄs. Darbo drausmÄs pažeidimas, sukeliantis drausminÄ atsakomybÄ, yra tada, kai nustatomos visos drausminÄs atsakomybÄs sÄ lygos: konkretaus darbuotojo neteisÄti veiksmai arba neveikimas, žalingi padariniai, priežastinis ryÅ¡ys tarp to darbuotojo neteisÄtų veiksmų arba neveikimo ir žalingų padarinių, darbuotojo kaltÄ; aplinkybÄ, kad darbo drausmÄs pažeidimas padarytas darbuotojui vykdant darbo funkcijas ir yra susijÄs su darbo veikla. Nesant bent vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų, drausminÄs atsakomybÄs taikyti negalima.
22. Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, kai darbuotojas ginÄija jam paskirtÄ drausminÄ nuobaudÄ , pareiga įrodyti drausminÄs atsakomybÄs sÄ lygų buvimÄ tenka darbdaviui (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-472/2008; kt.). Kasacinio teismo pažymima, kad darbdavio įrodinÄjamos darbuotojo neteisÄtų veiksmų ar neveikimo, kaltÄs buvimo aplinkybÄs turi bÅ«ti pagrįstos ne formaliais darbuotojo darbo trÅ«kumais, o konkreÄiu darbo drausmÄs pažeidimu (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2009 m. kovo 31 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-79/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-448/2009).
23. Pagal kasacinio teismo praktikÄ , kai už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ atleistas iÅ¡ darbo darbuotojas ginÄija darbo sutarties nutraukimo teisÄtumÄ , darbdavys turi įrodyti, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip Å¡iurkÅ¡tus. Vertindamas drausminÄs nuobaudos â atleidimo iÅ¡ darbo â teisÄtumÄ teismas turi atsižvelgti į darbo drausmÄs pažeidimo sunkumÄ ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltÄ, į aplinkybes, kuriomis Å¡is pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksÄiau (DK 238 straipsnis) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-565/2007).
24. NagrinÄjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstÄ Ä¯rodinÄjimo pareigÄ ir pagrįstai nurodÄ, kad bÅ«tent Lietuvos dizainerių sÄ jungai tenka pareiga įrodyti visas bÅ«tinas sÄ lygas taikyti atsakovui drausminÄ atsakomybÄ, pagrindÄ Ä¯vardytiems atsakovo darbo pareigų pažeidimams kvalifikuoti Å¡iurkÅ¡Äiais, taip pat jam paskirtos griežÄiausios drausminÄs nuobaudos â atleidimo iÅ¡ darbo â proporcingumÄ padarytiems pažeidimams.
25. TeisÄjų kolegija pažymi, kad Lietuvos dizainerių sÄ junga, sprÄsdama su atsakovu kilusį darbo ginÄÄ , naudojosi kvalifikuota teisine pagalba, taigi turÄjo galimybÄ surinkti pakankamai įrodymų darbo drausmÄs pažeidimams, dÄl kurių atsakovui taikyta drausminÄ atsakomybÄ, pagrįsti. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybÄ, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas praÅ¡ymÄ dÄl liudytojo apklausos, suvarÅ¾Ä Lietuvos dizainerių sÄ jungos teisÄ Ä¯rodinÄti atsakovo Å¡iurkÅ¡Äius darbo pareigų pažeidimus, Å¡iuo atveju pripažintina neturÄjusia esminÄs įtakos Å¡alių ginÄo baigÄiai.
PažymÄtina tai, kad Lietuvos dizainerių sÄ junga praÅ¡Ä apklausti kaip liudytojÄ projekto koordinatorÄ R. B., kurios 2017 m. gegužÄs 18 d. tarnybiniame praneÅ¡ime iÅ¡dÄstytų aplinkybių pagrindu atsakovui nusprÄsta taikyti drausminÄ atsakomybÄ. Taigi Å¡is asmuo, pakviestas į teismÄ kaip liudytojas, iÅ¡ esmÄs bÅ«tų nurodÄs tas aplinkybes, kurios jau iÅ¡dÄstytos 2017 m. gegužÄs 18 d. tarnybiniame praneÅ¡ime. Tuo tarpu kitų asmenų, taip pat vykusių į parodÄ Kinijoje ir galbÅ«t žinanÄių aplinkybes, susijusias su atsakovo veiksmais nurodytos parodos metu, ieÅ¡kovÄ nepraÅ¡Ä apklausti, neteikÄ kitokių įrodymų atsakovo netinkamai vykdytoms darbo pareigoms pagrįsti (pavyzdžiui, įrodymų, kad kiti delegacijos nariai pateikÄ ataskaitas apie dalyvavimÄ nurodytoje parodoje ir pan.).
Nurodytų motyvų pagrindu apeliacinio skundo argumentai apie pirmosios instancijos teismo proceso metu suvaržytÄ Lietuvos dizainerių sÄ jungos teisÄ Ä¯rodinÄti atmestini kaip nepagrįsti.
26. Ä®sakyme dÄl atsakovo atleidimo iÅ¡ darbo nurodyti tokie atsakovo padaryti darbo pareigų pažeidimai, kurie darbdavÄs įvertinti kaip Å¡iurkÅ¡tÅ«s: kelionÄs į Kinijos parodÄ metu vieÅ¡ai įžeidinÄjo Lietuvos dizainerių sÄ jungos delegacijos narius ir kitus asmenis, vieÅ¡ai juos žemino, bendravo nederamai, pakeltu tonu (DK 235 straipsnio 2 dalies 1 punktas); pažeisdamas administracijos nurodymus, savavaliÅ¡kai paliko parodos stendÄ , nuvyko į kitus renginius, savavaliÅ¡kai ir nederindamas atstovavo kitoms organizacijoms, o neatstovavo Lietuvos dizainerių sÄ jungai, skleidÄ Lietuvos dizainerių sÄ jungos reputacijai kenkianÄiÄ informacijÄ (DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktas); ilgÄ laikÄ neatvyksta į darbÄ , neatlieka darbo funkcijų nuo grįžimo iÅ¡ Kinijos parodos 2017 m. gegužÄs 19 d., nepateikÄ jokios ataskaitos apie Kinijos parodÄ ir jokios ataskaitos apie kitus darbus (DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktas).
27. Visų pirma, pažymÄtina tai, kad Lietuvos dizainerių sÄ junga nepateikÄ Ä¯ bylÄ raÅ¡ytinių duomenų apie atsakovui, kaip darbuotojui, nustatytų darbo funkcijų pobÅ«dį, apimtį, apie įpareigojimÄ teikti ataskaitas, kitas atsakovo darbo pareigas. Byloje nÄra duomenų apie Lietuvos dizainerių sÄ jungos delegacijos, vykusios į parodÄ Kinijoje 2017 m. gegužÄs 8-18 dienomis, sudÄtį, delegacijos vadovo statuso suteikimÄ konkreÄiam asmeniui, kokios funkcijos buvo suteiktos atsakovui Å¡ios parodos metu, kam jis buvo atsakingas, kieno nurodymus turÄjo vykdyti, be to, duomenų, kad jis nevykdÄ Lietuvos dizainerių sÄ jungos įgalioto asmens konkreÄių teisÄtų nurodymų.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymÄjo, kad Lietuvos dizainerių sÄ junga nepateikÄ jokių įrodymų apie kitų asmenų skundus dÄl atsakovo elgesio, atsakovo savavaliavimÄ , neteisÄtÄ veikimÄ kitų asmenų labui ir prieÅ¡ Lietuvos dizainerių sÄ jungos interesus. ApeliantÄ teismo proceso metu neįrodÄ atsakovo pareigos teikti darbo ataskaitas. Pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad neįrodytas ir atsakovo nebuvimas darbe nuo 2017 m. gegužÄs 19 d., nes Lietuvos dizainerių sÄ jungoje nebuvo pildomi darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡Äiai (CPK 178 straipsnis, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
28. IÅ¡analizavus bylos medžiagÄ , darytina iÅ¡vada, kad nagrinÄjamo darbo ginÄo atveju darbdavÄ Lietuvos dizainerių sÄ junga darbuotojo (atsakovo) padarytus darbo pareigų pažeidimus grindÄ deklaratyviais teiginiais, nepateikdama konkreÄių duomenų nurodomiems pažeidimams patvirtinti (CPK 178 straipsnis). Nesant įrodymų apie atsakovui, kaip darbuotojui, nustatytų darbo funkcijų pobÅ«dį, apimtį, nesant netinkamÄ darbo pareigų vykdymÄ patvirtinanÄių konkreÄių įrodymų, teismas neturi pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovui drausminÄ atsakomybÄ taikyta teisÄtai ir pagrįstai, juolab kad pagrįstai skirta griežÄiausia drausminÄ nuobauda â atleidimas iÅ¡ darbo (CPK 178 straipsnis, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
29. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendÄ, jog Lietuvos dizainerių sÄ junga pažeidÄ atleidimo iÅ¡ darbo procedÅ«rÄ , nes nustatÄ darbuotojui pernelyg trumpÄ terminÄ pasiaiÅ¡kinimui pateikti.
30. TeisÄjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai tapatinami reikalavimo pasiaiÅ¡kinti ir įspÄjimo apie atleidimÄ iÅ¡ darbo darbdavio iniciatyva terminai, nes tai â skirtingi teisiniai institutai. Apeliaciniame skunde neteisingai nurodyta, kad reikalavimo pasiaiÅ¡kinti terminas anglų kalba yra âperiod of noticeâ, nes Å¡i angliÅ¡ka sÄ voka reiÅ¡kia įspÄjimo apie atleidimÄ iÅ¡ darbo terminÄ . Ä®spÄjimo apie atleidimÄ iÅ¡ darbo terminas reikÅ¡mingas, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltÄs (žr., inter alia, Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-48/2015).
Kai atleidžiama iÅ¡ darbo dÄl darbuotojo kaltÄs, darbdavys neturi pareigos įspÄti darbuotojÄ apie darbo sutarties nutraukimÄ . Tai expressis verbis (aiÅ¡kiais žodžiais, tiesiogiai) nurodyta ir ginÄui aktualiu laikotarpiu galiojusiame DK 136 straipsnyje, reglamentuojanÄiame darbo sutarties nutraukimÄ be įspÄjimo, kurio 3 dalies 2 punkto pagrindu atsakovas ir buvo atleistas iÅ¡ darbo Lietuvos dizainerių sÄ jungoje: darbdavys turi teisÄ nutraukti darbo sutartį apie tai iÅ¡ anksto neįspÄjÄs darbuotojo, kai darbuotojas vienÄ kartÄ Å¡iurkÅ¡Äiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 straipsnis).
TaÄiau, kadangi atleidimas iÅ¡ darbo už darbo drausmÄs pažeidimÄ kartu yra ir drausminÄ nuobauda (DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tai, nutraukiant darbo sutartį DK 136 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais pagrindais, įstatyme nustatyta darbdavio pareiga laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių (ginÄui aktualiu laikotarpiu galiojusio DK 238-241 straipsniai), tarp jų â prieÅ¡ skiriant drausminÄ nuobaudÄ , raÅ¡tu pareikalauti, kad darbuotojas raÅ¡tu pasiaiÅ¡kintų dÄl darbo drausmÄs pažeidimo (DK 240 straipsnio 1 dalis).
31. Ä®statyme nenustatytas konkretus terminas, per kurį darbuotojas turi pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ dÄl darbo drausmÄs pažeidimo. TeisÄ nustatyti konkretų terminÄ suteikta darbdaviui. Pagal ginÄui aktualiu laikotarpiu galiojusio DK 240 straipsnio 1 dalies nuostatas, jei per darbdavio arba administracijos nustatytÄ terminÄ be svarbių priežasÄių darbuotojas nepateikia pasiaiÅ¡kinimo, drausminÄ nuobaudÄ galima skirti ir be pasiaiÅ¡kinimo.
32. NagrinÄjamu atveju byloje yra pateiktas Lietuvos dizainerių sÄ jungos 2017 m. birželio 5 d. reikalavimas, adresuotas atsakovui, kuriame, be kita ko, nurodyta skubiai, iki 2017 m. birželio 9 d., pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ dÄl âsavavaliavimo, pravaikÅ¡tų ir darbo funkcijų nevykdymoâ, âdÄl įžeidžianÄio ir neleistino bendravimoâ. ApeliantÄ yra pateikusi į bylÄ duomenis, kad nurodytas reikalavimas atsakovui iÅ¡siųstas ne tik registruota paÅ¡to siunta, bet ir elektroniniu paÅ¡tu, bÅ«tent tuo adresu, kuriuo įprastai vykdavo susiraÅ¡inÄjimas su atsakovu tam tikrais darbo klausimais.
Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas negavo elektroniniu paÅ¡tu 2017 m. birželio 5 d. jam iÅ¡siųsto reikalavimo. NÄra pagrindo manyti, kad atsakovas kelias dienas netikrina savo elektroninio paÅ¡to, kuriuo naudojosi tiek susiraÅ¡inÄdamas darbo klausimais su Lietuvos dizainerių sÄ junga, tiek siųsdamas praÅ¡ymÄ atidÄti bylos nagrinÄjimÄ Vilniaus apylinkÄs teismui (t. 1, b. l. 123). Jeigu Lietuvos dizainerių sÄ jungos nustatytas terminas pasiaiÅ¡kinimui dÄl nurodomų darbo drausmÄs pažeidimų atsakovui buvo per trumpas, jis turÄjo teisÄ praÅ¡yti suteikti ilgesnį terminÄ .
33. TeisÄjų kolegijos vertinimu, esant aptartiems bylos duomenims, nÄra pakankamo pagrindo sutikti su pirmosios instancijos iÅ¡vada, kad nagrinÄjamo ginÄo atveju buvo pažeista drausminÄs nuobaudos â atleidimo iÅ¡ darbo â procedÅ«ra tuo aspektu, jog atsakovui suteiktas per trumpas terminas pasiaiÅ¡kinimui dÄl darbo drausmÄs pažeidimų pateikti. Kita vertus, Å¡i iÅ¡vada neturi esminÄs reikÅ¡mÄs, vertinant atsakovo atleidimo iÅ¡ darbo teisÄtumÄ , nes darbo sutarties nutraukimas su atsakovu pirmosios instancijos teismo pripažintas neteisÄtu ne dÄl drausminÄs nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimo, bet dÄl to, kad darbdavÄ neįrodÄ faktinio ir teisinio pagrindo atleisti atsakovÄ iÅ¡ darbo už įvardytus Å¡iurkÅ¡Äiais darbo pareigų pažeidimus.
34. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminÄs reikÅ¡mÄs, vertinant atsakovo atleidimo iÅ¡ darbo teisÄtumÄ , todÄl teisÄjų kolegija dÄl jų nepasisako.
35. IÅ¡analizavus ir įvertinus byloje surinktų duomenų visumÄ , konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendÄ, jog Lietuvos dizainerių sÄ junga neįrodÄ, kad atsakovas Å¡iurkÅ¡Äiai pažeidÄ savo darbo pareigas, todÄl jo atleidimas iÅ¡ darbo pagal galiojusio DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ ir DK 235 straipsnio 2 dalies 1, 4, 9 punktus yra neteisÄtas.
36. Apeliaciniame skunde nekvestionuojami pirmosios instancijos teismo pritaikyti neteisÄto atsakovo atleidimo iÅ¡ darbo padariniai, t. y. priteista už priverstinÄs pravaikÅ¡tos laikÄ vidutinio darbo užmokesÄio suma, todÄl dÄl Å¡ios teismo sprendimo dalies teisÄjų kolegija nepasisako (CPK 320 straipsnis). DÄl neturtinÄs žalos darbo teisiniuose santykiuose atlyginimo 37. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad dÄl neteisÄto atleidimo iÅ¡ darbo atsakovas patyrÄ neturtinÄ Å¾alÄ ir priteisÄ 1000 Eur Å¡iai žalai atlyginti.
38. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovas nepateikÄ jokių įrodymų, kuriais remiantis bÅ«tų galima įvertinti jo dvasinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ ar nepasitikÄjimo savimi jausmÄ , be to, atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimas neteisÄtu ir priteista 6960 Eur vidutinio darbo užmokesÄio už priverstinÄs pravaikÅ¡tos laikÄ suma jau yra pakankamos priemonÄs atsakovo pažeistoms teisÄms apginti.
39. Pagal kasacinio teismo jurisprudencijÄ neteisÄto atleidimo iÅ¡ darbo atveju neturtinÄ Å¾ala atlyginama, kai atleidimo aplinkybÄs ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinÄs žalos atlyginimÄ , nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonÄmis, tokiomis kaip turtinÄs žalos atlyginimas (kompensacija), atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimas neteisÄtu ar grÄ Å¾inimas į darbÄ , darbuotojui padaryta skriauda nÄra teisingai atlyginama (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-561-684/2015).
Kai padaryta neturtinÄ Å¾ala nedidelÄ (darbuotojo atleidimo pagrindas nÄra diskredituojantis, nepakenkta jo reputacijai, nesumažÄja galimybÄs konkuruoti darbo rinkoje, pažeidimas nelemia neigiamos aplinkinių nuomonÄs, paties darbuotojo veiksmai nÄra nepriekaiÅ¡tingi ir kt.), pažeidimo konstatavimas gali bÅ«ti pripažintas pakankama satisfakcija (žr. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017, 60 punktas).
40. Darbuotojo teisÄ Ä¯ neturtinÄs žalos atlyginimÄ patvirtinanÄiomis aplinkybÄmis teismų praktikoje pripažįstamas darbdavio padaryto darbuotojo teisių pažeidimo Å¡iurkÅ¡tumas, neteisÄtas atleidimas iÅ¡ darbo itin kompromituojanÄiu pagrindu, prieÅ¡ darbuotojÄ naudotas psichologinis spaudimas, siekiant nulemti jo apsisprendimÄ iÅ¡eiti iÅ¡ darbo, pakenkimas dalykinei reputacijai, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažÄjimas, Å¡eimos santykių pablogÄjimas, dÄl neteisÄtų darbdavio veiksmų atsiradÄs sveikatos sutrikimas, sunkÅ«s pragyvenimo Å¡altinio praradimo turtiniai padariniai (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017, 59 punktas; 2017 m. rugpjÅ«Äio 3 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017, 63 punktas).
41. NagrinÄjamo darbo ginÄo atveju teisÄjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad dÄl neteisÄto atleidimo iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡Äius darbo drausmÄs pažeidimus, kurių darbdavys nepagrindÄ objektyviais duomenimis, atsakovas patyrÄ neigiamų iÅ¡gyvenimų, kuriems kompensuoti nepakanka darbo sutarties nutraukimo neteisÄtumo konstatavimo ir kompensacijos už priverstinÄs pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo. Å iuo atveju yra visos bÅ«tinos sÄ lygos priteisti atsakovui ir neturtinÄs žalos atlyginimÄ .
42. Apeliaciniame skunde, kvestionuojant pirmosios instancijos teismo priteisto neturtinÄs žalos atlyginimo dydį (1000 Eur), nurodoma, kad teismo priteista suma nagrinÄjamu atveju yra per didelÄ, atsižvelgiant į tai, jog atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimas neteisÄtu jau yra savarankiÅ¡kas pažeistų teisių gynimo bÅ«das, atsakovui priteista 6960 Eur vidutinio darbo užmokesÄio už priverstinÄs pravaikÅ¡tos laikÄ , be to, teismų praktikoje neteisÄto atleidimo atveju priteisimi neturtinÄs žalos dydžiai, atsižvelgiant į konkreÄios situacijos aplinkybes, yra nuo 144,81 Eur (500 Lt) iki 1448,10 Eur (5000 Lt).
43. TeisÄjų kolegija pažymi, kad dÄl neteisÄto atleidimo iÅ¡ darbo priteisiamos neturtinÄs žalos kompensacijos dydį kiekvienu atveju lemia konkreÄios ginÄo situacijos individualių aplinkybių, reikÅ¡mingų sprendžiant dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo, visumos vertinimas. TaÄiau apeliaciniame skunde teisingai pažymima, kad, nustatant darbuotojui atlygintinos neturtinÄs žalos piniginÄ kompensacijÄ , bÅ«tina atsižvelgti ir į teismų praktikoje darbo bylose priteisiamus neturtinÄs žalos atlyginimo dydžius.
44. Atsakovas 2017 m. liepos 27 d. praÅ¡yme Darbo ginÄų komisijai neturtinÄs žalos reikalavimÄ grindÄ tuo, kad, atleidžiant jį iÅ¡ darbo, buvo pažeista darbo sutartyje numatyta atsiskaitymo tvarka, jis buvo verÄiamas dirbti nemokamai, kad buvo smarkiai įžeistas, patyrÄ emocinį stresÄ ir depresijÄ (t. 1, b. l. 82). Teikdamas paaiÅ¡kinimus Darbo ginÄų komisijoje, atsakovas nurodÄ, kad dÄl to, jog atleistas iÅ¡ darbo dÄl jo kaltÄs be socialinių iÅ¡mokų, augindamas tris mažameÄius vaikus negauna pajamų Å¡eimai iÅ¡laikyti, jauÄiasi neviltyje, nes negali garantuoti Å¡eimos gerovÄs, bÅ«damas atleistas neigiamais motyvais, nesitiki greitu laiku susirasti kito darbo ir dÄl to patiria Å¡okÄ (t. 1, b. l. 7-9).
45. Bylose dÄl neteisÄto atleidimo už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , įvertinus, be kita ko, konkreÄios ginÄo situacijos aplinkybes, priteisiama 579 Eur â 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pavyzdžiui, 1500 Eur žalos atlyginimas priteistas darbuotojai pateikus įrodymų, jog dÄl nepagrįsto drausminių nuobaudų skyrimo, darbdavio veiksmų, siekiant atleisti iÅ¡ darbo, jai pablogÄjo sveikata, ji buvo paguldyta į ligoninÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017). 1200 Eur neturtinÄs žalos atlyginimas priteistas, įvertinus tai, kad, atleidžiant ieÅ¡kovÄ, tinklalapyje platinti praneÅ¡imai apie galimÄ jos neatsakingÄ požiÅ«rį į savo darbÄ , vieÅ¡ai, matant ir girdint įstaigos personalui, nurodyta susirinkti daiktus ir apleisti savo darbo kabinetÄ tuoj pat, grasinta baudžiamosios bylos iÅ¡kÄlimu (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2017 m. rugpjÅ«Äio 3 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-326-684/2017). 579 Eur (2000 Lt) neturtinÄs žalos atlyginimo priteista darbuotojui, atleistam už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , darbdaviui objektyviai ir neÅ¡aliÅ¡kai neiÅ¡siaiÅ¡kinus aplinkybių, prieÅ¡ingai, faktus rinkus, juos vertinus tendencingai, siekiant apkaltinti ieÅ¡kovÄ , nesudarius galimybių darbuotojui gauti duomenis, kurių pagrindu jis galÄtų paneigti pažeidimų padarymo faktus; be to, nustatyta, kad dÄl įtemptų santykių su atsakovu ieÅ¡kovui sutriko sveikata; taÄiau kartu įvertinta tai, jog, pripažinus atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisÄtu, ieÅ¡kovui priteista iÅ¡eitinÄ iÅ¡moka (4779 Eur (16 500 Lt) ir nemaža vidutinio darbo užmokesÄio už priverstinÄ pravaikÅ¡tÄ suma (25 370 Eur (87 600 Lt), kuri taip pat yra satisfakcija už neteisÄtÄ atleidimÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-562/2011).
46. TeisÄjų kolegija, iÅ¡analizavusi byloje esanÄių duomenų visumÄ , pažymi, kad nagrinÄjamu atveju atsakovas atleistas iÅ¡ darbo diskredituojanÄiu pagrindu, t. y. už Å¡iurkÅ¡Äius darbo pareigų pažeidimus, kuriems pagrįsti Lietuvos dizainerių sÄ junga nepateikÄ jokių objektyvių įrodymų. Akivaizdu, kad darbo sutarties nutraukimas Å¡iuo pagrindu sukelia darbuotojui itin neigiamus iÅ¡gyvenimus, diskredituoja jį, kelia pagrįstÄ baimÄ, jog bus sunkiau įsidarbinti. Atsakovo pateiktais duomenimis, jis turi tris nepilnameÄius vaikus.
Nereikalauja papildomo įrodinÄjimo aplinkybÄ, kad, atsakovui netikÄtai netekus darbo, jis iÅ¡gyveno susirÅ«pinimÄ dÄl Å¡eimos iÅ¡laikymo. Atkreiptinas dÄmesys į tai, kad, bylos duomenimis, atsakovo turtinÄ padÄtis nÄra gera â ValstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos tarnybos 2017 m. birželio 6 d. sprendimu jam suteikta antrinÄ teisinÄ pagalba 100 proc. (t. 1, b. l. 99). Pripažintina pagrįsta atsakovo pozicija, kad, bÅ«damas atleistas diskredituojanÄiu pagrindu, jis iÅ¡gyveno dÄl to, jog bus sunkiau susirasti kitÄ darbÄ .
47. Ä®vertinus Å¡ioje konkreÄioje byloje nustatytas atsakovo atleidimo iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡Äius darbo pareigų pažeidimus aplinkybes, atsižvelgus į aptartÄ teismų praktikÄ dÄl priteisiamų neturtinÄs žalos kompensacijų dydžio analogiÅ¡ko pobÅ«džio darbo bylose, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismo atsakovui priteista 1000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo suma Å¡iuo atveju yra pagrįsta.
48. Atkreiptinas dÄmesys ir į tai, kad atsakovui priteista ne visa jam apskaiÄiuota vidutinio darbo užmokesÄio už priverstinÄs pravaikÅ¡tos laikÄ suma (13 920 Eur), bet per pusÄ sumažinta â 6960 Eur. DÄl to nÄra pagrindo sutikti su apeliantÄs pozicija, jog atsakovui priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinÄs pravaikÅ¡tos laikÄ yra pakankama satisfakcija už neteisÄtÄ atleidimÄ iÅ¡ darbo ir neturtinÄs žalos atlyginimas neturÄjo bÅ«ti priteistas.
49. Apeliacinio skundo argumentai dÄl atsakovo nepagarbaus elgesio Lietuvos dizainerių sÄ jungos pirmininko T. K. atžvilgiu nenagrinÄtini kaip nesusijÄ su Å¡ioje byloje sprendžiamu darbo ginÄu, kurio Å¡alys yra darbuotojas (atsakovas) ir darbdavÄ Lietuvos dizainerių sÄ junga, bet ne jos vadovas.
50. Apibendrinant iÅ¡dÄstytus motyvus, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikÄ materialiosios teisÄs normas, reglamentuojanÄias atleidimÄ iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , taip pat neturtinÄs žalos darbo teisiniuose santykiuose atlyginimÄ , nepažeidÄ Ä¯rodinÄjimÄ ar įrodymų vertinimÄ reglamentuojanÄių civilinio proceso teisÄs normų. DÄl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nenustatyta pagrindo naikinti ar keisti teisÄtÄ bei pagrįstÄ teismo sprendimÄ (CPK 320 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsniu 1 dalies 1 punktu, teisÄjų kolegija n u t a r i a : atmesti apeliacinį skundÄ . Palikti nepakeistÄ Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2018 m. rugpjÅ«Äio 24 d. sprendimÄ . TeisÄjai Vilija MikuckienÄ Asta PikelienÄ Laima RibokaitÄ