Legislator Case Law & Legislation
98b0f0ff-d20a-4050-88cf-9299542f80d2 AI generated

98b0f0ff-d20a-4050-88cf-9299542f80d2 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 98b0f0ff-d20a-4050-88cf-9299542f80d2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

dėl savavaliavimo, pravaikÅ¡tų ir darbo funkcijų nevykdymo, ilgÄ laikÄ nesirodant darbe, darant pravaikÅ¡tas, pasiÅ¡alinant neapibrėžtam laikui iÅ¡ parodos Kinijoje metu ir iÅ¡vykstant į kitus miestus, nevykdant tiesioginių Lietuvos dizainerių sÄ jungos delegacijos vadovės R. B. nurodymų, taip pat tiesioginių T. K., kaip pirmininko, nurodymų, skleidžiant Lietuvos dizainerių sÄ jungos reputacijai kenkiančiÄ Å¾alingÄ informacijÄ , Lietuvos dizainerių sÄ jungos lėšomis atstovaujant kitas organizacijas;

Legislator headnote

AI generated

98b0f0ff-d20a-4050-88cf-9299542f80d2 · Vilniaus apygardos teismas: Teismas pažymėjo, kad 2017 m. birželio 5 d. reikalavimas pasiaiÅ¡kinti iÅ¡siųstas atsakovui tÄ pačiÄ dienÄ el. paÅ¡tu bei registruota siunta, tačiau duomenų apie jo gavimÄ nėra, darbuotojas teigė, jog kreipimosi į Darbo ginčų komisijÄ metu reikalavimo pasiaiÅ¡kinti nebuvo gavęs. Ä®vertinus reikalavimo pasiaiÅ¡kinti suraÅ¡ymo datÄ ir datÄ , iki kada darbuotojas turi tai padaryti, teismo vertinimu, pakankamai akivaizdu, kad tam skirtas terminas pernelyg trumpas. Nėra duomenų apie įsakymo atleisti iÅ¡ darbo ir tarnybinio praneÅ¡imo pateikimÄ atsakovui.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2A-963-910/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01146-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.6.3.2.1; 1.3.6.3.2.4; 1.3.6.3.2.9; 1.3.6.4.1.3; 1.3.7.2.4; (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 10 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vilijos Mikuckienės, Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi apeliantės (ieÅ¡kovės) Lietuvos dizainerių sÄ jungos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Lietuvos dizainerių sÄ jungos ieÅ¡kinį atsakovui V.

R. dėl atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo ir neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė Lietuvos dizainerių sÄ junga kreipėsi į su ieÅ¡kiniu į teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti, kad Lietuvos dizainerių sÄ junga teisėtai atleido atsakovÄ V. R. iÅ¡ projekto koordinatoriaus pareigų; pripažinti, kad V. R. reikalavimai, pareikÅ¡ti Darbo ginčų komisijoje, dėl kurių priimtas Darbo ginčų komisijos 2017 m. spalio 11 d. sprendimas, yra nepagrįsti visa apimtimi, be to, jie atmestini ir dėl praleisto vieno mėnesio senaties termino kreiptis dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2017 m. gegužės 8-18 dienomis Lietuvos dizainerių sÄ junga dalyvavo Tarptautinėje kÅ«rybinių ir kultÅ«rinių industrijų parodoje Kinijoje, Shenzhen mieste. IeÅ¡kovės teigimu, parodos metu V. R. netinkamai elgėsi, darė žalÄ sÄ jungos reputacijai, įžeidinėjo delegacijos narius ir kitus asmenis, netinkamai bendravo, nevykdė darbdavio nurodymų, atliko kitokius nederamus veiksmus; grįžęs iÅ¡ parodos, nepateikė ataskaitos ir visiÅ¡kai nevykdė darbo funkcijų, už jas neatsiskaitė.

Dėl to atsakovui 2017 d. birželio 5 d. buvo pateiktas raÅ¡ytinis reikalavimas pasiaiÅ¡kinti. Atsakovas raÅ¡ytinio pasiaiÅ¡kinimo dėl darbo pareigų pažeidimo nepateikė. IeÅ¡kovė priėmė įsakymÄ atleisti atsakovÄ iÅ¡ darbo nuo 2017 m. birželio 12 d. dėl Å¡iurkščių darbo drausmės pažeidimų pagal tuo metu galiojusio DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ ir 235 straipsnio 2 dalies 1, 4 ir 9 punktus. Darbo ginčų komisija 2017 m. spalio 11 d. sprendimu Nr. DGKS-5381 darbo byloje Nr. APS-1-15456 iÅ¡ dalies tenkino V.

R. praÅ¡ymÄ ir pripažino jo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, nusprendė grÄ Å¾inti jį į darbÄ Lietuvos dizainerių sÄ jungoje, taip pat priteisė 4640 Eur darbo užmokesčio bei 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovas teisėtai ir pagrįstai atleistas iÅ¡ darbo už Å¡iurkščius darbo drausmės pažeidimus, be to, reikalavimo grÄ Å¾inti atsakovÄ Ä¯ darbÄ neįmanoma įgyvendinti, nes dėl sunkios finansinės padėties Lietuvos dizainerių sÄ junga atsisakė tarptautinio Ecodesign Circle projekto, kuriam vykdyti su atsakovu buvo sudaryta darbo sutartis; kitų darbuotojų sÄ junga taip pat neturi, ji nepajėgi vykdyti jokios veiklos.

IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad V. R. praleido vieno mėnesio senaties terminÄ kreiptis dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu: praÅ¡ymÄ Darbo ginčų komisijai pateikė tik 2017 m. rugpjūčio 14 d., t. y. praėjus daugiau kaip dviem mėnesiams nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos. Dėl to reikalavimai, susiję su atleidimo iÅ¡ darbo ginčijimu, atmestini ir dėl praleisto senaties termino. Be to, ieÅ¡kovės nuomone, V. R., kvestionuodamas jo atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumÄ , pagal tuo metu galiojusios redakcijos DK turėjo kreiptis tiesiogiai į teismÄ , taigi Darbo ginčų komisija skundÄ iÅ¡nagrinėjo neturėdama kompetencijos.

Ieškovė taip pat nurodė, kad V. R. reikalavimas dėl neturtinės žalos yra deklaratyvus, nepagrįstas jokiais įrodymais, todėl negali būti tenkintinas.

3. Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovas nurodė, kad nesutinka su ieÅ¡kiniu, nes Lietuvos dizainerių sÄ jungos pirmininkas 2017 m. birželio 12 d. įsakymÄ dėl atsakovo atleidimo iÅ¡ darbo už Å¡iurkščius darbo pareigų pažeidimus priėmė neturėdamas tam nei teisinio, nei faktinio pagrindo, įsakyme įvardintos aplinkybės neatitinka tikrovės, todėl Darbo ginčų komisija pagrįstai pripažino darbo sutarties nutraukimÄ neteisėtu, taip pat priteisė neturtinės žalos atlyginimÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Pripažino V. R. atleidimÄ iÅ¡ darbo Lietuvos dizainerių sÄ jungoje neteisėtu, nusprendė negrÄ Å¾inti jo į darbÄ , laikyti, kad 2016 m. gruodžio 13 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 4 nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dienÄ ; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui 6960 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybės naudai 909,03 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už atsakovui suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ ir 3,53 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų; nurodė, kad, įsiteisėjus Å¡iam teismo sprendimui, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2017 m. spalio 11 d. sprendimas Nr. DGKS-5381, priimtas darbo byloje Nr. APS-1-15456, laikomas netekusiu galios.

5. Teismas nustatė, kad pagal 2016 m. gruodžio 13 d. sudarytÄ darbo sutartį Nr. 4 (toliau – Darbo sutartis) Lietuvos dizainerių sÄ junga priėmė V. R. dirbti projekto EcoDesign Circle (,,Ecodesign as Driver of Innovation in the BSR“ projekto Nr. ?R007) koordinatoriumi, nustatant Darbo sutarties terminÄ iki 2017 m. vasario 28 d., darbuotojui dirbant 8 val. per dienÄ , mokant jam 1160 Eur darbo užmokestį per mėnesį. Darbdavė pripažino, kad Darbo sutartis, suėjus joje nurodytam terminui, nebuvo nutraukta ir tapo neterminuota.

Lietuvos dizainerių sÄ jungos projekto koordinatorė R. B. 2017 m. gegužės 18 d. surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ dėl V. R. veiklos Icif parodos metu Kinijoje, kuriame nurodė, kad ji ,,2017 m. gegužės 8-18 d. vyko į komandiruotę Kinijoje kaip Lietuvos dizainerių sÄ jungos delegacijos vadovė. Delegacijos sudėtyje buvo Lietuvos dizainerių sÄ jungos projekto koordinatorius V. R., kuris visu komandiruotės periodu Å¡iurkščiai pažeidinėjo darbo drausmę ir ignoravo bet kokius nurodymus bei bendradarbiavimÄ ir darbÄ stende; visiÅ¡kai su ja nederino darbo laiko stende, pasiÅ¡alindavo iÅ¡vykdamas į kitus miestus iÅ¡ anksto nepranešęs, savavaliÅ¡kai; bÅ«damas stende atstovavo kitoms organizacijoms ir veikė savo asmeninės naudos labui, ignoruodamas Lietuvos dizainerių sÄ jungÄ bei skleisdamas jos reputacijai kenkiančiÄ informacijÄ ; vieÅ¡ai jÄ Ä¯Å¾eidinėjo, žemino bei ignoravo darbo organizacinius nurodymus, nepagarbiai elgėsi su kai kuriais kitais delegacijos nariais“.

IeÅ¡kovė 2017 m. birželio 5 d. surašė atsakovui reikalavimÄ pateikti iki 2017 m. birželio 9 d. veiklos ataskaitas už kiekvienÄ mėnesį nuo įdarbinimo pradžios iki 2017 m. birželio 1 d. imtinai, apraÅ¡ant vykdytas veiklas, pasiektus rezultatus, sukurtus tekstus, bendravimo/susiraÅ¡inėjimo su projekto partneriais turinį, atliktų tyrimų (jei tokie buvo) rezultatus, užmegztus su verslo įmonėmis kontaktus, susiraÅ¡inėjimÄ su verslo įmonėmis, teiktus pasiÅ«lymus ir pasiektus susitarimus; taip pat pareikalavo skubiai iki 2017 m. birželio 9 d. pasiaiÅ¡kinti:

1) dėl savavaliavimo, pravaikÅ¡tų ir darbo funkcijų nevykdymo, ilgÄ laikÄ nesirodant darbe, darant pravaikÅ¡tas, pasiÅ¡alinant neapibrėžtam laikui iÅ¡ parodos Kinijoje metu ir iÅ¡vykstant į kitus miestus, nevykdant tiesioginių Lietuvos dizainerių sÄ jungos delegacijos vadovės R. B. nurodymų, taip pat tiesioginių T. K., kaip pirmininko, nurodymų, skleidžiant Lietuvos dizainerių sÄ jungos reputacijai kenkiančiÄ Å¾alingÄ informacijÄ , Lietuvos dizainerių sÄ jungos lėšomis atstovaujant kitas organizacijas;

2) dėl įžeidžiančio ir neleistino bendravimo minėtos parodos Kinijoje metu vieÅ¡ai, matant kitiems delegacijos nariams ir kitų parodoje dalyvavusių įmonių atstovams, niekinant ir įžeidinėjant įgaliotÄ delegacijos vadovę R. B.. IeÅ¡kovė 2017 m. birželio 12 d. priėmė įsakymÄ atleisti atsakovÄ iÅ¡ darbo už Å¡iurkščius darbo pareigų pažeidimus pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ ir DK 235 straipsnio 2 dalies punktus: 1 punktÄ , nes kelionės į Kinijos parodÄ ICIF 2017, kuri vyko gegužės 8-18 d., metu vieÅ¡ai įžeidinėjo Lietuvos dizainerių sÄ jungos delegacijos narius ir kitus asmenis, juos vieÅ¡ai žemino, bendravo nederamai ir pakeltu tonu; 4 punktÄ , nes, pažeisdamas administracijos nurodymus, savavaliÅ¡kai paliko parodos stendÄ , nuvyko į kitus renginius, savavaliÅ¡kai ir nederindamas atstovavo visai kitoms organizacijoms, bet neatstovavo Lietuvos dizainerių sÄ jungos ir dar skleidė jos reputacijai kenkiančiÄ informacijÄ ; 9 punktÄ , nes darbuotojas ilgÄ laikÄ neatvyksta į darbÄ ir nuo grįžimo iÅ¡ Kinijos ICIF 2017 parodos, t. y. nuo gegužės 19 d., neatlieka darbo funkcijų, nepateikė jokios ataskaitos apie Kinijos parodÄ , kitus savo darbus.

6. Teismas pažymėjo, kad 2017 m. birželio 5 d. reikalavimas pasiaiÅ¡kinti iÅ¡siųstas atsakovui tÄ pačiÄ dienÄ el. paÅ¡tu bei registruota siunta, tačiau duomenų apie jo gavimÄ nėra, darbuotojas teigė, jog kreipimosi į Darbo ginčų komisijÄ metu reikalavimo pasiaiÅ¡kinti nebuvo gavęs. Ä®vertinus reikalavimo pasiaiÅ¡kinti suraÅ¡ymo datÄ ir datÄ , iki kada darbuotojas turi tai padaryti, teismo vertinimu, pakankamai akivaizdu, kad tam skirtas terminas pernelyg trumpas. Nėra duomenų apie įsakymo atleisti iÅ¡ darbo ir tarnybinio praneÅ¡imo pateikimÄ atsakovui.

Byloje taip pat nėra jokių raÅ¡ytinių duomenų apie atsakovui, kaip darbuotojui, suteiktų darbo funkcijų ir pareigų apimtis, įpareigojimÄ teikti ataskaitas, vidaus darbo tvarkos taisyklių buvimÄ ir pan. Byloje nėra raÅ¡ytinių duomenų ir apie ieÅ¡kovės darbuotojų, tarp jų – atsakovo, komandiravimÄ Ä¯ KinijÄ 2017 m. gegužės 8-18 dienomis, delegacijos sudėtį, delegacijos vadovo statuso suteikimÄ konkrečiam ieÅ¡kovės darbuotojui. Nėra jokių duomenų ir apie tai, koks buvo atsakovo vaidmuo, kokios jo pareigų ir funkcijų apimtys, kam jis buvo pavaldus Å¡ios konferencijos (parodos) metu.

Teismas pažymėjo, kad nėra ginčo dėl to, jog nurodytu komandiruotės laikotarpiu atsakovas buvo parodoje Kinijoje. Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad parodos Kinijoje metu ieÅ¡kovės atsakingi darbuotojai, kuriems galėjo bÅ«ti pavaldus atsakovas, ar pats pirmininkas T. K. teikė atsakovui nurodymus, kuriems jis, kaip teigia ieÅ¡kovė, nepakluso ar jų neįvykdė. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių tarnybinio praneÅ¡imo turinį ir jame nurodytas aplinkybes: nėra kitų asmenų raÅ¡ytinių skundų apie atsakovo elgesį, pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ stendo ar nebuvimÄ jame ilgesnį laikÄ , savavaliavimÄ ar neteisėtÄ veikimÄ kitų asmenų labui.

IeÅ¡kovės pateikti į bylÄ V. R. el. laiÅ¡kai bei dvi nuotraukos neįrodo tokių aplinkybių buvimo (CPK 178, 185 straipsniai). Neįrodyta atsakovo pareiga teikti darbo ataskaitas, taip pat neįrodytas jo nebuvimas darbe nuo gegužės 19 d., nes nebuvo pildomi jokie darbo laiko apskaitos žiniaraščiai.

7. Vertindamas atsakovo atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumÄ , teismas nurodė, kad įsakyme Å¡iurkščiais darbo pareigų pažeidimais pagal DK 235 straipsnį įvardintos aplinkybės neįrodytos, nors tokia pareiga tenka darbdaviui. DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme savavaliavimas aiÅ¡kinamas kaip akivaizdus teisės aktų nuostatos pareigų vykdymo arba teisių įgyvendinimo tvarkos nepaisymas, pavyzdžiui, darbuotojo veikimas akivaizdžiai ir nepateisinamai nepaisant nustatytos jo kompetencijos, veiksmų atlikimas ignoruojant privalomÄ jų atlikimo tvarkÄ ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad darbuotojo veiksmuose buvus savavaliavimo elementų, nes byloje esanti medžiaga rodo, jog atsakovas dalyvavo parodoje, bendravo su žiniasklaida, parengė medžiagÄ . Teismo vertinimu, pakankamai akivaizdu, kad neįmanoma bÅ«ti prie stendo visÄ laikÄ , nepasiÅ¡alinant net trumpam dėl atsiradusių galimų fiziologinių poreikių, o ilgalaikis pasiÅ¡alinimas iÅ¡ stendo, nebuvimas darbe, kenkėjiÅ¡ka atsakovo veikla, nederamas elgesys ir panašūs dalykai, kurie lėmė Darbo sutarties su juo nutraukimÄ , byloje neįrodyti.

Teismas taip pat nurodė, kad buvo pažeista atleidimo iÅ¡ darbo procedÅ«ra, nes terminas pasiaiÅ¡kinimui pateikti buvo pernelyg trumpas, atsižvelgiant į tai, kad registruotos paÅ¡to siuntos siuntimas gali užtrukti, o el. paÅ¡to asmuo gali netikrinti ir ilgesnį laikÄ . Be to, nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad su darbuotoju buvo susitarta dėl tokios susisiekimo formos. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, priėjo prie iÅ¡vados, kad nagrinėjamu atveju darbdavys neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo, be to, padarytas procedÅ«rinis pažeidimas dėl reikalavimo pasiaiÅ¡kinti raÅ¡tu pateikimo, nustatant labai trumpÄ terminÄ , kaltinant darbuotojÄ savavaliavimu ir kitais nurodytais pažeidimais, negali bÅ«ti laikomas formaliu.

Teismas konstatavo, kad darbdavys neįrodė visų drausminės atsakomybės sÄ lygų, neįvertino pažeidimų sunkumo ir padarinių, dėl to atsakovo atleidimas iÅ¡ darbo įsakyme nurodytu pagrindu negali bÅ«ti pripažintas teisėtu, todėl ieÅ¡kinys, kuriuo praÅ¡oma konstatuoti atleidimo teisėtumÄ , atmetamas.

8. Teismas pažymėjo, kad pagal nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančio DK, taikytino priimant sprendimÄ , nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiÅ«ros dalykas (DK 231 straipsnio 4 dalis). Teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 7 dalis). Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios, kai įsiteisėja teismo sprendimas dėl ginčo dalyko, nepaisant to, sutampa ar ne darbo ginčų komisijos ir teismo padarytos iÅ¡vados.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju, pripažinus, jog atsakovas iÅ¡ darbo atleistas neteisėtai ir atmetus ieÅ¡kinį, nepaisant to, kad analogiÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ buvo padariusi šį ginÄÄ nagrinėjusi darbo ginčų komisija, teismas iÅ¡ naujo iÅ¡sprendžia neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo teisinių pasekmių taikymo klausimÄ , taikydamas darbuotojo naudai nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančio DK 218 straipsnyje numatytus kompensavimo mechanizmus (CPK 417-418 straipsniai).

9. Atsakovas (darbuotojas) palaikė reikalavimÄ grÄ Å¾inti jį į darbÄ , tačiau teismas sprendė, kad tam nėra sÄ lygų dėl pakankamai akivaizdžios konfliktinės situacijos tarp ginčo Å¡alių, taip pat darbdavio nurodytų aplinkybių, jog Lietuvos dizainerių sÄ junga nutraukė dalyvavimÄ projekte. Teismas pažymėjo, kad iÅ¡ ginčo Å¡alių sudarytos Darbo sutarties turinio matyti, jog atsakovas buvo priimtas dirbti konkretaus projekto koordinatoriumi, todėl, ieÅ¡kovei iÅ¡stojus iÅ¡ Å¡io projekto, nėra pagrindo sutikti su atsakovo pozicija, kad yra galimas jo darbinės veiklos tęstinumas ir nedalyvaujant projekte.

Teismas, remdamasis byloje esančių duomenų analize, priėjo prie iÅ¡vados, kad atsakovui nebus sudarytos palankios sÄ lygos dirbti, darbdavys nepageidauja, kad darbuotojas bÅ«tų grÄ Å¾intas, todėl reikalavimas grÄ Å¾inti į darbÄ netenkintinas (DK 218 straipsnio 4 dalis). Tokiu atveju laikytina, kad ieÅ¡kovės ir atsakovo 2016 m. gruodžio 13 d. sudaryta Darbo sutartis nutraukta Å¡iuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos (DK 218 straipsnio 6 dalis), taikant darbuotojo naudai DK 218 straipsnyje numatytas neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo pasekmes.

10. Teismas nurodė, kad atsakovo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra 1160 Eur. IÅ¡ Sodros duomenų bazės matyti, jog atsakovas nėra įsidarbinęs, tačiau verčiasi individualia veikla. Vadovaujantis DK 218 straipsnio 4 dalimi, atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priklausytų 12 mėnesių vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ â€“ 13 920 Eur. Kadangi atsakovas neiÅ¡dirbo pas ieÅ¡kovę dvejų metų, kompensacija pagal naujojo DK 218 straipsnio 4 dalį jam nepriklauso. Vertindamas atsakovui DK 218 straipsnio 4 dalies pagrindu priklausančios kompensacijos dydį proporcingumo aspektu, teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas pas ieÅ¡kovę dirbo pakankamai trumpai, atleidžiant jį iÅ¡ darbo, nebuvo darbo užmokesčio skolos, bylos proceso eiga užtruko Å¡alių praÅ¡ymu, dėl teismo ir proceso dalyvių suplanuotų atostogų.

Ä®vertinęs ginčo Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , bylos duomenis apie ieÅ¡kovės finansinę padėtį, taip pat tai, jog atsakovas yra darbingo amžiaus, vykdydamas individualiÄ veiklÄ negali neturėti pajamų, vadovaudamasis darbo teisės principais, taip pat proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu, teismas nusprendė priteisti 6960 Eur sumÄ už priverstinę pravaikÅ¡tÄ DK 218 straipsnio 4 dalies pagrindu.

11. Dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje atsakovo atleidimo iÅ¡ darbo pagrindu ieÅ¡kovės įvardyti kaip Å¡iurkÅ¡tÅ«s darbo pareigų pažeidimai nepasitvirtino, jie, minėta, labiau deklaratyvÅ«s nei objektyviai pagrįsti, atsakovas atleistas tik subjektyvaus tarnybinio praneÅ¡imo pagrindu. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos atsakovo atleidimo iÅ¡ darbo aplinkybės sukėlė atsakovui dvasinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ , nepasitikėjimo savimi jausmÄ , emocinį diskomfortÄ . Teismas pripažino, kad atsakovo atžvilgiu buvo veikta nesÄ Å¾iningai, nesilaikyta pagrindinių darbo santykių reglamentavimo principų, todėl yra visos neturtinės atsakomybės sÄ lygos. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju atsakovui padaryta skriauda bus teisingai atlyginta priteisiant jam iÅ¡ buvusio darbdavio 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti (DK 218 straipsnio 4 dalis).

12. Teismas nurodė, kad senaties terminas reikalavimui dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu pareikÅ¡ti nagrinėjamu atveju nebuvo praleistas: darbuotojas laiku kreipėsi į teismÄ su reikalavimu pripažinti jo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu ir atlyginti neturtinę žalÄ ; Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 28 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kinį, nurodydamas, jog privalu pasinaudoti iÅ¡ankstine neteismine ginčo sprendimo tvarka, ir darbuotojas tai padarė. III. Apeliacinio skundo argumentai 13.

Apeliaciniu skundu apeliantė (ieÅ¡kovė) praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patenkinti Lietuvos dizainerių sÄ jungos ieÅ¡kinį. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 13.1. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad darbdavys neįrodė, jog atsakovas Å¡iurkščiai pažeidė darbo pareigas, yra nepagrįsta. Lietuvos dizainerių sÄ junga nurodė tris Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo požymius (nors teisme detaliau nagrinėtas tik vienas iÅ¡ jų – pravaikÅ¡ta) pagal tuo metu galiojusio DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ ir 235 straipsnio 2 dalies 1, 4 ir 9 punktus.

Teismas nurodė, kad trÅ«ksta įrodymų Å¡iurkščiam darbo pareigų pažeidimui konstatuoti, tačiau pats teismas, atmesdamas praÅ¡ymÄ apklausti kaip liudytojÄ delegacijos į KinijÄ vadovę R. B., neleido surinkti atitinkamų įrodymų. Å ios liudytojos parodymais galėjo patvirtinti aplinkybes dėl atsakovo padarytų darbo pareigų pažeidimų, numatytų DK 235 straipsnio 2 dalies 1, 4, 9 punktuose. 13.2. Teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė pažeidė atleidimo iÅ¡ darbo procedÅ«rÄ , nes nustatė darbuotojui pernelyg trumpÄ terminÄ pasiaiÅ¡kinimui pateikti, yra nepagrįsta.

Reikalavimo pasiaiÅ¡kinti terminas (angl. period of notice) nekonkretizuotas ir 1982 m. Tarptautinės darbo organizacijos konvencijoje Nr. 158 „Dėl darbo santykių nutraukimo darbdavio iniciatyva“. Lietuva Å¡ios konvencijos nėra ratifikavusi, bet nagrinėjamu atveju svarbi koncepcija dėl įspėjimo termino. Konvencijos 11 straipsnyje įtvirtinta, kad darbuotojas, su kuriuo ruoÅ¡iamasi nutraukti darbo santykius, turi teisę bÅ«ti apie tai perspėtas prieÅ¡ pagrįstÄ laikotarpį ar vietoj perspėjimo gauti kompensacijÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai darbuotojas pripažintas įvykdžiusiu rimtÄ nusižengimÄ , dėl kurio pobÅ«džio bÅ«tų nepagrįsta iÅ¡ darbdavio reikalauti su juo pratęsti darbo santykius perspėjimo laikotarpiu.

Lietuvos Respublikos darbo kodekse taip pat nenumatytas minimalus laikotarpis, per kurį darbuotojas turi pasiaiÅ¡kinti. Nagrinėjamu atveju reikalavimas pasiaiÅ¡kinti atsakovui buvo iÅ¡siųstas tiek registruotu, tiek elektroniniu paÅ¡tu, o Å¡i bendravimo forma buvo paplitusi tarp darbuotojo ir darbdavio. Prie apeliacinio skundo pateikiami susiraÅ¡inėjimo elektroniniu paÅ¡tu pavyzdžiai rodo, kad atsakovas gaudavo praneÅ¡imus iÅ¡ ieÅ¡kovės ir operatyviai (dažniausiai tÄ pačiÄ ar kitÄ dienÄ ) reaguodavo.

Iš elektroninio laiško (priedas Nr.

7) matyti, kad atsakovas 2017 d. birželio 5 d. reikalavimÄ atsiskaityti ir pasiaiÅ¡kinti (priedas Nr.

6) yra gavęs, jį supratęs ir bando iÅ¡sisukinėti nuo reikalavimų vykdymo, teigdamas, jog visas ieÅ¡kovės pageidaujamas gauti turinys yra paÅ¡to dėžutėje, kurios atsakovas nebegali pasiekti. IeÅ¡kovės 2017 m. birželio 8 d. iÅ¡siųsta žinutė „taigi viskas yra trello, argi ne?“ suprantama atitinkamai: trello yra vadybininkų (dizainerių) internetinė platforma, kuri veikia taip, kad bendrÄ darbÄ nuotoliniu bÅ«du atliekanti komanda susiraÅ¡o, kÄ reikia atlikti, ir sukelia bendrus dokumentus.

Kitos dienos (2017 m. birželio 9 d. 14:47 val.) atsakyme ieÅ¡kovei atsakovas rašė, kad ataskaitos neva tai yra e-paÅ¡te, kurio prieigÄ ieÅ¡kovė jam uždarė. Tačiau kiekvienam vidutinio iÅ¡simokslinimo asmeniui suprantama, jog e-paÅ¡te dokumentai nekuriami, laiÅ¡ke jie tik prikabinami, vadinasi, atsakovas juos turėjo turėti (iÅ¡sisaugojęs savo asmeniniame kompiuteryje, ne tik bendroje platformoje). Dėl to Lietuvos dizainerių sÄ jungos pirmininkas T. K. atsakovo ir paklausė (su neslepiama ironija) – ar viskas, ko ieÅ¡kovė reikalauja, yra trello? Apeliantės teigimu, pridėtas susiraÅ¡inėjimas parodo, jog terminas pasiaiÅ¡kinimui pateikti nebuvo per trumpas. 13.3.

Apeliantės teigimu, reikalavimas pasiaiÅ¡kinti yra svarbi, tačiau nebÅ«tina atleidimo iÅ¡ darbo sÄ lyga. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad procedÅ«riniai pažeidimai (pasiaiÅ¡kinimo nepareikalavimas, nesupažindinimas su įsakymu apie atleidimÄ iÅ¡ darbo), nėra pakankamas pagrindas pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų ginamas nesÄ Å¾iningas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1298/2002;

Panevėžio apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-505-425/2018. Santykius, susiklosčiusius tarp T. K. ir V. R., pirmosios instancijos teismas nagrinėjo taip, tarsi tai būtų įprasti darbo santykiai. Tačiau tarp šalių susiklostė nestandartiniai darbo santykiai. Mokslinėje literatūroje teigiama, kad nestandartiniams darbuotojams gali priklausyti ne tik sudarę nestandartinę sutartį, bei ir visai neturintys jokios sutarties (pavyzdžiui, savarankiškai dirbantieji patys sau, dirbantieji pas fizinius asmenis ir dirbantieji pagal žodinius susitarimus) arba tie, kurie turėdami standartinę sutartį iš tikrųjų dirba nestandartiniu režimu.

Nestandartinio užimtumo pranaÅ¡umas ir kartu trÅ«kumas yra tas, kad užtikrindamas darbo rinkos lankstumÄ jis kartu silpnina darbuotojų pozicijas. Be to, Å¡iuo metu galiojančio Darbo kodekso 58 straipsnio (Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės) komentare raÅ¡oma, kad darbuotojo pareigos gali bÅ«ti numatomos ne tik darbo sutartyje, bet ir pagal darbo teisės principus (pavyzdžiui, vengti interesų konflikto ar saugoti darbdavio teisėtus turtinius ir neturtinius interesus). Darbuotojo pareigos atskirais atvejais gali iÅ¡plaukti iÅ¡ kitų teisės Å¡akų normų (...) ar net profesinės etikos, sÄ Å¾iningo ir padoraus elgesio standartų.

Taigi Å¡iuolaikiniai darbo santykiai apskritai yra lanksteni. Pozityvioji teisė turėtų bÅ«ti interpretuojama atsižvelgiant į laiko dvasiÄ . 13.4. Pagal kasacinio teismo praktikÄ vien ta aplinkybė, kad dėl darbuotojo (ne)atliktų veiksmų darbdavys nepatyrė žalos, nekeičia aplinkybių vertinimo, nes tam, kad nusižengimÄ bÅ«tų galima kvalifikuoti kaip Å¡iurkÅ¡tų, nebÅ«tina nustatyti, ar darbdavys patyrė realios turtinės žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199-695/2015).

Kasacinio teismo akcentuojama ne žala, bet pasitikėjimo darbuotoju praradimas. Tačiau Å¡is kriterijus nebuvo nagrinėtas nei Darbo ginčų komisijoje, nei pirmosios instancijos teisme. Darbuotojo pareigų pažeidimas kvalifikuotinas kaip Å¡iurkÅ¡tus, jeigu dėl tokio pažeidimo darbdavio interesai iÅ¡ esmės pažeidžiami ir jis pagrįstai praranda pasitikėjimÄ darbuotoju, t. y. jo sugebėjimu ateityje tinkamai atlikti pavestas darbo funkcijas. Pasitikėjimo darbuotoju praradimas dėl darbo drausmės pažeidimo yra kriterijus teismui vertinant, ar toks pažeidimas pripažintinas Å¡iurkščiu, dėl kurio darbdavys turėjo teisę skirti griežčiausiÄ drausminę nuobaudÄ â€“darbo sutarties nutraukimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-716-706/2015). 13.5.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė atsakovui 1000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ . Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis bÅ«tų galima įvertinti jo dvasinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ ar nepasitikėjimo savimi jausmÄ . Priteista 1000 Eur suma nepagrįsta objektyviais paskaičiavimais, priimtinais kriterijais ar teismo precedentais. Teismų praktikoje pažymima, kad vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiÅ¡kia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimÄ bÅ«tinos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys, kaltė ir žala) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2008).

Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, reikÅ¡mingų sprendžiant dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio, mažinančių darbdavio atsakomybę: tai, ar atleidimo pagrindas nėra diskredituojantis, t. y. neturi įtakos jos reputacijai, nesudaro kliūčių konkuruoti darbo rinkoje, nelemia neigiamos aplinkinių nuomonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2014; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2012). 1000 Eur suma – gana ženkli, atsižvelgiant į tai, kad atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimas neteisėtu jau yra savarankiÅ¡kas pažeistų teisių gynimo bÅ«das, atsakovui priteista 6960 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ .

Kasacinio teismo yra nurodyta, kad teismų praktikoje, įvertinus kiekvienos bylos faktinę individualiÄ situacijÄ , neturtinės žalos atlyginimo priteisiama nuo 144,81 Eur (500 Lt) iki 1448,10 Eur (5000 Lt) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-469/2015; 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2006; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2011). Dėl to nagrinėjamu atveju santykinai didelė neturtinės žalos atlyginimo suma turėjo bÅ«ti pagrįsta kur kas objektyvesniais įrodymais ar kriterijais.

Be to, pirmosios instancijos teismas vos ne visus ieÅ¡kovės teiginius laikė deklaratyviais, tuo tarpu atsakovo pasvarstymus dėl neturtinės žalos pripažino įtikinančiais. Akcentuotina, kad atsakovas pirmosios instancijos teismo proceso metu elgėsi nepagarbiai Lietuvos dizainerių sÄ jungos pirmininko T. K. atžvilgiu, be jokio įspėjimo neatvyko į 2018 m. balandžio 18 d. parengiamÄ jį teismo posėdį; tÄ pačiÄ dienÄ ryte pateikęs praÅ¡ymÄ dėl posėdžio atidėjimo ir taip sugaiÅ¡inęs proceso dalyvių laikÄ atsakovas neatvyko ir į 2018 m. gegužės 7 d. teismo posėdį, neatvyko ir jo atstovas, nenurodęs neatvykimo priežasčių; teigė (suprantama, be įrodymų), jog T.

K. slapstosi Amerikoje, kalba necenzÅ«riniais žodžiais, plauna pinigus, „atviru tekstu“ siunčia ir t.t. Tokio pobÅ«džio teiginiai kelia abejonių dėl atsakovo gebėjimo gerbti kitų asmenų teises, sudaro pagrindÄ kelti savarankiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį dėl garbės ir orumo gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo. Tokio ieÅ¡kinio T. K. kol kas nekelia, tačiau, atsižvelgiant į atsakovo elgesį, nekorektiÅ¡ka priteisti neturtinę žalÄ , nes atsakovo elgesys taip pat sukelia neigiamų iÅ¡gyvenimų ir potencialiÄ Å¾alÄ reputacijai (buvusiam) Lietuvos dizainerių sÄ jungos pirmininkui, kurie galėtų bÅ«ti pagrindžiami kur kas konkretesniais duomenimis už atsakovo (ne)pateiktus.

14. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 15. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat bÅ«tinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl atsakovės paduoto apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų. Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme 17. Teikdama apeliacinį skundÄ , apeliantė (ieÅ¡kovė) pridėjo naujų įrodymų: Darbo ginčų komisijos 2017 m. spalio 11 d. sprendimÄ Nr. DGKS-5381, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartį, kuria palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartis iÅ¡kelti Lietuvos dizainerių sÄ jungai bankroto bylÄ , Lietuvos dizainerių sÄ jungos pirmininko ir atsakovo susiraÅ¡inėjimo elektroniniu paÅ¡tu pavyzdžius.

18. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar Å¡is konkretus įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , bei atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ sprendžiant Å¡alių ginÄÄ .

Teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015; 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016 14 punktas).

19. Nagrinėjamu atveju pažymėtina tai, kad Darbo ginčų komisijos 2017 m. spalio 11 d. sprendimas Nr. DGKS-5381 buvo pateiktas su ieÅ¡kiniu ir yra byloje, todėl nėra pagrindo teikti jį pakartotinai. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartis priimta jau pirmosios instancijos teismui priėmus 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimÄ nagrinėjamoje byloje, taigi ji negalėjo bÅ«ti pateikta pirmosios instancijos teisme. Apeliantė teikia Å¡iÄ nutartį, teigdama, jog Å¡i patvirtina Lietuvos dizainerių sÄ jungos sunkiÄ turtinę padėtį.

Tačiau apeliaciniame skunde nenurodyta, kokiÄ reikÅ¡mę apeliantės sunki turtinė padėtis turi apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytiems argumentams, kuriais kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, iÅ¡nagrinėti. Dėl to nurodytÄ teismo procesinį dokumentÄ atsisakytina pridėti prie bylos. Tačiau teisėjų kolegija prideda prie bylos apeliantės pateiktus duomenis apie ginčo Å¡alių komunikavimÄ susiraÅ¡inėjant elektroniniu paÅ¡tu, nes pripažintina, kad Å¡ių duomenų pateikimo bÅ«tinybė kilo pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimÄ , kuriame padaryta iÅ¡vada, jog darbdavio darbuotojui nustatytas terminas pasiaiÅ¡kinimui pateikti buvo pernelyg trumpas (CPK 314 straipsnis).

Dėl atleidimo iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ teisėtumo 20. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino neteisėtu atsakovo atleidimÄ iÅ¡ darbo dėl Å¡iurkščių darbo drausmės pažeidimų pagal galiojusio DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ ir DK 235 straipsnio 2 dalies 1, 4, 9 punktus. Apeliantės teigimu, Lietuvos dizainerių sÄ junga nurodė tris Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo atvejus (nors teisme detaliau buvo nagrinėjamas tik viena iÅ¡ jų – pravaikÅ¡ta).

Teismo nuomone, trÅ«ko įrodymų Å¡iurkščiam darbo pareigų pažeidimui konstatuoti. Tačiau pats teismas Lietuvos dizainerių sÄ jungai neleido surinkti atitinkamų įrodymų, atmesdamas praÅ¡ymÄ apklausti kaip liudytojÄ delegacijos į KinijÄ vadovę R. B..

21. Pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio DK 234 straipsnio nuostatas darbo drausmės pažeidimas tai – darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Darbo drausmės pažeidimas, sukeliantis drausminę atsakomybę, yra tada, kai nustatomos visos drausminės atsakomybės sÄ lygos: konkretaus darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas, žalingi padariniai, priežastinis ryÅ¡ys tarp to darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir žalingų padarinių, darbuotojo kaltė; aplinkybė, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas darbuotojui vykdant darbo funkcijas ir yra susijęs su darbo veikla. Nesant bent vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų, drausminės atsakomybės taikyti negalima.

22. Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, kai darbuotojas ginčija jam paskirtÄ drausminę nuobaudÄ , pareiga įrodyti drausminės atsakomybės sÄ lygų buvimÄ tenka darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2008; kt.). Kasacinio teismo pažymima, kad darbdavio įrodinėjamos darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, kaltės buvimo aplinkybės turi bÅ«ti pagrįstos ne formaliais darbuotojo darbo trÅ«kumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2009).

23. Pagal kasacinio teismo praktikÄ , kai už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ atleistas iÅ¡ darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumÄ , darbdavys turi įrodyti, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip Å¡iurkÅ¡tus. Vertindamas drausminės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ darbo – teisėtumÄ teismas turi atsižvelgti į darbo drausmės pažeidimo sunkumÄ ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis Å¡is pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau (DK 238 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2007).

24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ ir pagrįstai nurodė, kad bÅ«tent Lietuvos dizainerių sÄ jungai tenka pareiga įrodyti visas bÅ«tinas sÄ lygas taikyti atsakovui drausminę atsakomybę, pagrindÄ Ä¯vardytiems atsakovo darbo pareigų pažeidimams kvalifikuoti Å¡iurkščiais, taip pat jam paskirtos griežčiausios drausminės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ darbo – proporcingumÄ padarytiems pažeidimams.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos dizainerių sÄ junga, spręsdama su atsakovu kilusį darbo ginÄÄ , naudojosi kvalifikuota teisine pagalba, taigi turėjo galimybę surinkti pakankamai įrodymų darbo drausmės pažeidimams, dėl kurių atsakovui taikyta drausminė atsakomybė, pagrįsti. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas praÅ¡ymÄ dėl liudytojo apklausos, suvaržė Lietuvos dizainerių sÄ jungos teisę įrodinėti atsakovo Å¡iurkščius darbo pareigų pažeidimus, Å¡iuo atveju pripažintina neturėjusia esminės įtakos Å¡alių ginčo baigčiai.

Pažymėtina tai, kad Lietuvos dizainerių sÄ junga prašė apklausti kaip liudytojÄ projekto koordinatorę R. B., kurios 2017 m. gegužės 18 d. tarnybiniame praneÅ¡ime iÅ¡dėstytų aplinkybių pagrindu atsakovui nuspręsta taikyti drausminę atsakomybę. Taigi Å¡is asmuo, pakviestas į teismÄ kaip liudytojas, iÅ¡ esmės bÅ«tų nurodęs tas aplinkybes, kurios jau iÅ¡dėstytos 2017 m. gegužės 18 d. tarnybiniame praneÅ¡ime. Tuo tarpu kitų asmenų, taip pat vykusių į parodÄ Kinijoje ir galbÅ«t žinančių aplinkybes, susijusias su atsakovo veiksmais nurodytos parodos metu, ieÅ¡kovė neprašė apklausti, neteikė kitokių įrodymų atsakovo netinkamai vykdytoms darbo pareigoms pagrįsti (pavyzdžiui, įrodymų, kad kiti delegacijos nariai pateikė ataskaitas apie dalyvavimÄ nurodytoje parodoje ir pan.).

Nurodytų motyvų pagrindu apeliacinio skundo argumentai apie pirmosios instancijos teismo proceso metu suvaržytÄ Lietuvos dizainerių sÄ jungos teisę įrodinėti atmestini kaip nepagrįsti.

26. Ä®sakyme dėl atsakovo atleidimo iÅ¡ darbo nurodyti tokie atsakovo padaryti darbo pareigų pažeidimai, kurie darbdavės įvertinti kaip Å¡iurkÅ¡tÅ«s: kelionės į Kinijos parodÄ metu vieÅ¡ai įžeidinėjo Lietuvos dizainerių sÄ jungos delegacijos narius ir kitus asmenis, vieÅ¡ai juos žemino, bendravo nederamai, pakeltu tonu (DK 235 straipsnio 2 dalies 1 punktas); pažeisdamas administracijos nurodymus, savavaliÅ¡kai paliko parodos stendÄ , nuvyko į kitus renginius, savavaliÅ¡kai ir nederindamas atstovavo kitoms organizacijoms, o neatstovavo Lietuvos dizainerių sÄ jungai, skleidė Lietuvos dizainerių sÄ jungos reputacijai kenkiančiÄ informacijÄ (DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktas); ilgÄ laikÄ neatvyksta į darbÄ , neatlieka darbo funkcijų nuo grįžimo iÅ¡ Kinijos parodos 2017 m. gegužės 19 d., nepateikė jokios ataskaitos apie Kinijos parodÄ ir jokios ataskaitos apie kitus darbus (DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

27. Visų pirma, pažymėtina tai, kad Lietuvos dizainerių sÄ junga nepateikė į bylÄ raÅ¡ytinių duomenų apie atsakovui, kaip darbuotojui, nustatytų darbo funkcijų pobÅ«dį, apimtį, apie įpareigojimÄ teikti ataskaitas, kitas atsakovo darbo pareigas. Byloje nėra duomenų apie Lietuvos dizainerių sÄ jungos delegacijos, vykusios į parodÄ Kinijoje 2017 m. gegužės 8-18 dienomis, sudėtį, delegacijos vadovo statuso suteikimÄ konkrečiam asmeniui, kokios funkcijos buvo suteiktos atsakovui Å¡ios parodos metu, kam jis buvo atsakingas, kieno nurodymus turėjo vykdyti, be to, duomenų, kad jis nevykdė Lietuvos dizainerių sÄ jungos įgalioto asmens konkrečių teisėtų nurodymų.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad Lietuvos dizainerių sÄ junga nepateikė jokių įrodymų apie kitų asmenų skundus dėl atsakovo elgesio, atsakovo savavaliavimÄ , neteisėtÄ veikimÄ kitų asmenų labui ir prieÅ¡ Lietuvos dizainerių sÄ jungos interesus. Apeliantė teismo proceso metu neįrodė atsakovo pareigos teikti darbo ataskaitas. Pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad neįrodytas ir atsakovo nebuvimas darbe nuo 2017 m. gegužės 19 d., nes Lietuvos dizainerių sÄ jungoje nebuvo pildomi darbo laiko apskaitos žiniaraščiai (CPK 178 straipsnis, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

28. IÅ¡analizavus bylos medžiagÄ , darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamo darbo ginčo atveju darbdavė Lietuvos dizainerių sÄ junga darbuotojo (atsakovo) padarytus darbo pareigų pažeidimus grindė deklaratyviais teiginiais, nepateikdama konkrečių duomenų nurodomiems pažeidimams patvirtinti (CPK 178 straipsnis). Nesant įrodymų apie atsakovui, kaip darbuotojui, nustatytų darbo funkcijų pobÅ«dį, apimtį, nesant netinkamÄ darbo pareigų vykdymÄ patvirtinančių konkrečių įrodymų, teismas neturi pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovui drausminė atsakomybė taikyta teisėtai ir pagrįstai, juolab kad pagrįstai skirta griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo (CPK 178 straipsnis, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

29. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog Lietuvos dizainerių sÄ junga pažeidė atleidimo iÅ¡ darbo procedÅ«rÄ , nes nustatė darbuotojui pernelyg trumpÄ terminÄ pasiaiÅ¡kinimui pateikti.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai tapatinami reikalavimo pasiaiÅ¡kinti ir įspėjimo apie atleidimÄ iÅ¡ darbo darbdavio iniciatyva terminai, nes tai – skirtingi teisiniai institutai. Apeliaciniame skunde neteisingai nurodyta, kad reikalavimo pasiaiÅ¡kinti terminas anglų kalba yra „period of notice“, nes Å¡i angliÅ¡ka sÄ voka reiÅ¡kia įspėjimo apie atleidimÄ iÅ¡ darbo terminÄ . Ä®spėjimo apie atleidimÄ iÅ¡ darbo terminas reikÅ¡mingas, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės (žr., inter alia, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2015).

Kai atleidžiama iÅ¡ darbo dėl darbuotojo kaltės, darbdavys neturi pareigos įspėti darbuotojÄ apie darbo sutarties nutraukimÄ . Tai expressis verbis (aiÅ¡kiais žodžiais, tiesiogiai) nurodyta ir ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusiame DK 136 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo sutarties nutraukimÄ be įspėjimo, kurio 3 dalies 2 punkto pagrindu atsakovas ir buvo atleistas iÅ¡ darbo Lietuvos dizainerių sÄ jungoje: darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iÅ¡ anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 straipsnis).

Tačiau, kadangi atleidimas iÅ¡ darbo už darbo drausmės pažeidimÄ kartu yra ir drausminė nuobauda (DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tai, nutraukiant darbo sutartį DK 136 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais pagrindais, įstatyme nustatyta darbdavio pareiga laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių (ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio DK 238-241 straipsniai), tarp jų – prieÅ¡ skiriant drausminę nuobaudÄ , raÅ¡tu pareikalauti, kad darbuotojas raÅ¡tu pasiaiÅ¡kintų dėl darbo drausmės pažeidimo (DK 240 straipsnio 1 dalis).

31. Ä®statyme nenustatytas konkretus terminas, per kurį darbuotojas turi pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ dėl darbo drausmės pažeidimo. Teisė nustatyti konkretų terminÄ suteikta darbdaviui. Pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio DK 240 straipsnio 1 dalies nuostatas, jei per darbdavio arba administracijos nustatytÄ terminÄ be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiÅ¡kinimo, drausminę nuobaudÄ galima skirti ir be pasiaiÅ¡kinimo.

32. Nagrinėjamu atveju byloje yra pateiktas Lietuvos dizainerių sÄ jungos 2017 m. birželio 5 d. reikalavimas, adresuotas atsakovui, kuriame, be kita ko, nurodyta skubiai, iki 2017 m. birželio 9 d., pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ dėl „savavaliavimo, pravaikÅ¡tų ir darbo funkcijų nevykdymo“, „dėl įžeidžiančio ir neleistino bendravimo“. Apeliantė yra pateikusi į bylÄ duomenis, kad nurodytas reikalavimas atsakovui iÅ¡siųstas ne tik registruota paÅ¡to siunta, bet ir elektroniniu paÅ¡tu, bÅ«tent tuo adresu, kuriuo įprastai vykdavo susiraÅ¡inėjimas su atsakovu tam tikrais darbo klausimais.

Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas negavo elektroniniu paÅ¡tu 2017 m. birželio 5 d. jam iÅ¡siųsto reikalavimo. Nėra pagrindo manyti, kad atsakovas kelias dienas netikrina savo elektroninio paÅ¡to, kuriuo naudojosi tiek susiraÅ¡inėdamas darbo klausimais su Lietuvos dizainerių sÄ junga, tiek siųsdamas praÅ¡ymÄ atidėti bylos nagrinėjimÄ Vilniaus apylinkės teismui (t. 1, b. l. 123). Jeigu Lietuvos dizainerių sÄ jungos nustatytas terminas pasiaiÅ¡kinimui dėl nurodomų darbo drausmės pažeidimų atsakovui buvo per trumpas, jis turėjo teisę praÅ¡yti suteikti ilgesnį terminÄ .

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant aptartiems bylos duomenims, nėra pakankamo pagrindo sutikti su pirmosios instancijos iÅ¡vada, kad nagrinėjamo ginčo atveju buvo pažeista drausminės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ darbo – procedÅ«ra tuo aspektu, jog atsakovui suteiktas per trumpas terminas pasiaiÅ¡kinimui dėl darbo drausmės pažeidimų pateikti. Kita vertus, Å¡i iÅ¡vada neturi esminės reikÅ¡mės, vertinant atsakovo atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumÄ , nes darbo sutarties nutraukimas su atsakovu pirmosios instancijos teismo pripažintas neteisėtu ne dėl drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimo, bet dėl to, kad darbdavė neįrodė faktinio ir teisinio pagrindo atleisti atsakovÄ iÅ¡ darbo už įvardytus Å¡iurkščiais darbo pareigų pažeidimus.

34. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikÅ¡mės, vertinant atsakovo atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumÄ , todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

35. IÅ¡analizavus ir įvertinus byloje surinktų duomenų visumÄ , konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Lietuvos dizainerių sÄ junga neįrodė, kad atsakovas Å¡iurkščiai pažeidė savo darbo pareigas, todėl jo atleidimas iÅ¡ darbo pagal galiojusio DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ ir DK 235 straipsnio 2 dalies 1, 4, 9 punktus yra neteisėtas.

36. Apeliaciniame skunde nekvestionuojami pirmosios instancijos teismo pritaikyti neteisėto atsakovo atleidimo iÅ¡ darbo padariniai, t. y. priteista už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ vidutinio darbo užmokesčio suma, todėl dėl Å¡ios teismo sprendimo dalies teisėjų kolegija nepasisako (CPK 320 straipsnis). Dėl neturtinės žalos darbo teisiniuose santykiuose atlyginimo 37. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo atsakovas patyrė neturtinę žalÄ ir priteisė 1000 Eur Å¡iai žalai atlyginti.

38. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis bÅ«tų galima įvertinti jo dvasinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ ar nepasitikėjimo savimi jausmÄ , be to, atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimas neteisėtu ir priteista 6960 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ suma jau yra pakankamos priemonės atsakovo pažeistoms teisėms apginti.

39. Pagal kasacinio teismo jurisprudencijÄ neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo atveju neturtinė žala atlyginama, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimÄ , nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimas neteisėtu ar grÄ Å¾inimas į darbÄ , darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-684/2015).

Kai padaryta neturtinė žala nedidelė (darbuotojo atleidimo pagrindas nėra diskredituojantis, nepakenkta jo reputacijai, nesumažėja galimybės konkuruoti darbo rinkoje, pažeidimas nelemia neigiamos aplinkinių nuomonės, paties darbuotojo veiksmai nėra nepriekaištingi ir kt.), pažeidimo konstatavimas gali būti pripažintas pakankama satisfakcija (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017, 60 punktas).

40. Darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ patvirtinančiomis aplinkybėmis teismų praktikoje pripažįstamas darbdavio padaryto darbuotojo teisių pažeidimo Å¡iurkÅ¡tumas, neteisėtas atleidimas iÅ¡ darbo itin kompromituojančiu pagrindu, prieÅ¡ darbuotojÄ naudotas psichologinis spaudimas, siekiant nulemti jo apsisprendimÄ iÅ¡eiti iÅ¡ darbo, pakenkimas dalykinei reputacijai, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimas, Å¡eimos santykių pablogėjimas, dėl neteisėtų darbdavio veiksmų atsiradęs sveikatos sutrikimas, sunkÅ«s pragyvenimo Å¡altinio praradimo turtiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017, 59 punktas; 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017, 63 punktas).

41. Nagrinėjamo darbo ginčo atveju teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo už Å¡iurkščius darbo drausmės pažeidimus, kurių darbdavys nepagrindė objektyviais duomenimis, atsakovas patyrė neigiamų iÅ¡gyvenimų, kuriems kompensuoti nepakanka darbo sutarties nutraukimo neteisėtumo konstatavimo ir kompensacijos už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo. Å iuo atveju yra visos bÅ«tinos sÄ lygos priteisti atsakovui ir neturtinės žalos atlyginimÄ .

42. Apeliaciniame skunde, kvestionuojant pirmosios instancijos teismo priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį (1000 Eur), nurodoma, kad teismo priteista suma nagrinėjamu atveju yra per didelė, atsižvelgiant į tai, jog atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimas neteisėtu jau yra savarankiÅ¡kas pažeistų teisių gynimo bÅ«das, atsakovui priteista 6960 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , be to, teismų praktikoje neteisėto atleidimo atveju priteisimi neturtinės žalos dydžiai, atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, yra nuo 144,81 Eur (500 Lt) iki 1448,10 Eur (5000 Lt).

43. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo priteisiamos neturtinės žalos kompensacijos dydį kiekvienu atveju lemia konkrečios ginčo situacijos individualių aplinkybių, reikÅ¡mingų sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, visumos vertinimas. Tačiau apeliaciniame skunde teisingai pažymima, kad, nustatant darbuotojui atlygintinos neturtinės žalos piniginę kompensacijÄ , bÅ«tina atsižvelgti ir į teismų praktikoje darbo bylose priteisiamus neturtinės žalos atlyginimo dydžius.

44. Atsakovas 2017 m. liepos 27 d. praÅ¡yme Darbo ginčų komisijai neturtinės žalos reikalavimÄ grindė tuo, kad, atleidžiant jį iÅ¡ darbo, buvo pažeista darbo sutartyje numatyta atsiskaitymo tvarka, jis buvo verčiamas dirbti nemokamai, kad buvo smarkiai įžeistas, patyrė emocinį stresÄ ir depresijÄ (t. 1, b. l. 82). Teikdamas paaiÅ¡kinimus Darbo ginčų komisijoje, atsakovas nurodė, kad dėl to, jog atleistas iÅ¡ darbo dėl jo kaltės be socialinių iÅ¡mokų, augindamas tris mažamečius vaikus negauna pajamų Å¡eimai iÅ¡laikyti, jaučiasi neviltyje, nes negali garantuoti Å¡eimos gerovės, bÅ«damas atleistas neigiamais motyvais, nesitiki greitu laiku susirasti kito darbo ir dėl to patiria Å¡okÄ (t. 1, b. l. 7-9).

45. Bylose dėl neteisėto atleidimo už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , įvertinus, be kita ko, konkrečios ginčo situacijos aplinkybes, priteisiama 579 Eur – 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pavyzdžiui, 1500 Eur žalos atlyginimas priteistas darbuotojai pateikus įrodymų, jog dėl nepagrįsto drausminių nuobaudų skyrimo, darbdavio veiksmų, siekiant atleisti iÅ¡ darbo, jai pablogėjo sveikata, ji buvo paguldyta į ligoninę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017). 1200 Eur neturtinės žalos atlyginimas priteistas, įvertinus tai, kad, atleidžiant ieÅ¡kovę, tinklalapyje platinti praneÅ¡imai apie galimÄ jos neatsakingÄ požiÅ«rį į savo darbÄ , vieÅ¡ai, matant ir girdint įstaigos personalui, nurodyta susirinkti daiktus ir apleisti savo darbo kabinetÄ tuoj pat, grasinta baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-684/2017). 579 Eur (2000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo priteista darbuotojui, atleistam už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , darbdaviui objektyviai ir neÅ¡aliÅ¡kai neiÅ¡siaiÅ¡kinus aplinkybių, prieÅ¡ingai, faktus rinkus, juos vertinus tendencingai, siekiant apkaltinti ieÅ¡kovÄ , nesudarius galimybių darbuotojui gauti duomenis, kurių pagrindu jis galėtų paneigti pažeidimų padarymo faktus; be to, nustatyta, kad dėl įtemptų santykių su atsakovu ieÅ¡kovui sutriko sveikata; tačiau kartu įvertinta tai, jog, pripažinus atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, ieÅ¡kovui priteista iÅ¡eitinė iÅ¡moka (4779 Eur (16 500 Lt) ir nemaža vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikÅ¡tÄ suma (25 370 Eur (87 600 Lt), kuri taip pat yra satisfakcija už neteisėtÄ atleidimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2011).

46. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi byloje esančių duomenų visumÄ , pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovas atleistas iÅ¡ darbo diskredituojančiu pagrindu, t. y. už Å¡iurkščius darbo pareigų pažeidimus, kuriems pagrįsti Lietuvos dizainerių sÄ junga nepateikė jokių objektyvių įrodymų. Akivaizdu, kad darbo sutarties nutraukimas Å¡iuo pagrindu sukelia darbuotojui itin neigiamus iÅ¡gyvenimus, diskredituoja jį, kelia pagrįstÄ baimę, jog bus sunkiau įsidarbinti. Atsakovo pateiktais duomenimis, jis turi tris nepilnamečius vaikus.

Nereikalauja papildomo įrodinėjimo aplinkybė, kad, atsakovui netikėtai netekus darbo, jis iÅ¡gyveno susirÅ«pinimÄ dėl Å¡eimos iÅ¡laikymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, bylos duomenimis, atsakovo turtinė padėtis nėra gera – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017 m. birželio 6 d. sprendimu jam suteikta antrinė teisinė pagalba 100 proc. (t. 1, b. l. 99). Pripažintina pagrįsta atsakovo pozicija, kad, bÅ«damas atleistas diskredituojančiu pagrindu, jis iÅ¡gyveno dėl to, jog bus sunkiau susirasti kitÄ darbÄ .

47. Ä®vertinus Å¡ioje konkrečioje byloje nustatytas atsakovo atleidimo iÅ¡ darbo už Å¡iurkščius darbo pareigų pažeidimus aplinkybes, atsižvelgus į aptartÄ teismų praktikÄ dėl priteisiamų neturtinės žalos kompensacijų dydžio analogiÅ¡ko pobÅ«džio darbo bylose, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismo atsakovui priteista 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma Å¡iuo atveju yra pagrįsta.

48. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovui priteista ne visa jam apskaičiuota vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ suma (13 920 Eur), bet per pusę sumažinta – 6960 Eur. Dėl to nėra pagrindo sutikti su apeliantės pozicija, jog atsakovui priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ yra pakankama satisfakcija už neteisėtÄ atleidimÄ iÅ¡ darbo ir neturtinės žalos atlyginimas neturėjo bÅ«ti priteistas.

49. Apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovo nepagarbaus elgesio Lietuvos dizainerių sÄ jungos pirmininko T. K. atžvilgiu nenagrinėtini kaip nesusiję su Å¡ioje byloje sprendžiamu darbo ginču, kurio Å¡alys yra darbuotojas (atsakovas) ir darbdavė Lietuvos dizainerių sÄ junga, bet ne jos vadovas.

50. Apibendrinant iÅ¡dėstytus motyvus, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias atleidimÄ iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , taip pat neturtinės žalos darbo teisiniuose santykiuose atlyginimÄ , nepažeidė įrodinėjimÄ ar įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų. Dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nenustatyta pagrindo naikinti ar keisti teisėtÄ bei pagrįstÄ teismo sprendimÄ (CPK 320 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsniu 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : atmesti apeliacinį skundÄ . Palikti nepakeistÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimÄ . Teisėjai Vilija Mikuckienė Asta Pikelienė Laima Ribokaitė