98b0dade-7ec9-4fb4-ae2e-d1f17d7b782e · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-2610-1035/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30280-2020-0 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.20.13 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 21 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij LauÅ¡, sekretoriaujant Kamilei Labanauskaitei, dalyvaujant prokurorui ŽydrÅ«nui Katkevičiui, kaltinamajam J. V., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje J. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, iÅ¡situokęs, nedirbantis, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalį 48 MGL (2 400 Eur) dydžio bauda, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – draudimÄ vairuoti transporto priemones 3 (trejus) metus ir konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos – 3 000 Eur iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 9 d. nuosprendžiu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – draudimÄ vairuoti transporto priemones 5 (penkerius) metus ir konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos – 5 000 Eur iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Teismas n u s t a t ė : J. V. kaltinamas tuo, kad jis, bÅ«damas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, tyčia vengė atlikti Vilniaus apylinkės teismo 2020 m. balandžio 21 d. baudžiamuoju įsakymu (baudžiamosios bylos Nr. e1-1348-270/2020) jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ 3 (trejus) metus naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), t. y. 2020 m. gegužės 24 d. 03.50 val., bÅ«damas neblaivus (nustatytas 2,08 prom.), vairavo transporto priemonę VW JETTA, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) kai teisė vairuoti jam yra atimta, tokiu bÅ«du vengė atlikti teismo paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę. Kaltinamasis J. V. apklausiamas teisme kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino. PaaiÅ¡kino, kad jam buvo atimta teisė vairuoti dėl to, jog 2020 m. kovo mėnesį vairavo neblaivus. Baudžiamasis įsakymas buvo priimtas 2020 m. balandžio 21 d. Jis baudžiamÄ jį įsakymÄ gavo 2020 m. balandžio 29 d. Å iuo baudžiamuoju įsakymu jam buvo paskirta bauda ir draudimas 3 metus vairuoti transporto priemones.

Tuo metu vairavo neturėdamas vairuotojo pažymėjimo. 2020 m. gegužės 24 d. vėl vairavo tÄ patį automobilį ir policija jį sustabdė. Nežino, kodėl sugalvojo vairuoti automobilį. Negali savęs pateisinti. Probacijos tarnyba su juo susisiekė telefonu po 2020 m. gegužės 24 d. įvykio. Ji jam skambino dėl pirmo vairavimo, nes jie antro vairavimo dar nematė. Gavo raÅ¡tÄ iÅ¡ Probacijos tarnybos dėl baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo (asmens b. l. 17). Kai jis gavo šį laiÅ¡kÄ , galvojo, kad jį gavo už antrÄ vairavimÄ .

Jis suprato, kad negalėjo vairuoti, bet jau buvo tai padaręs. Jis iÅ¡ pradžių padarė, o paskui gavo raÅ¡tÄ . Probacijos tarnybos 2020 m. gegužės 26 d. skambučio tikslas buvo dėl pirmo atvejo, kad jis neturi teisės vairuoti, kad jį seks probacijos tarnyba ir t. t. (asmens b. l. 10). Savo elgesį vertina labai blogai, labai gailisi, tai nepateisinama, jau pasikeitė. Nori iÅ¡vykti į užsienį, nes nori sumokėti baudas. Jis 2020 m. balandžio 29 d. suprato, kad jam uždrausta vairuoti. Teismo baudžiamojo įsakymo neskundė, sutiko juo.

Kai antrÄ kartÄ vairavo neblaivus, suprato, kad pažeidė baudžiamojo poveikio priemonę. Jis žinojo, kad jam buvo uždrausta vairuoti. AntrÄ kartÄ , kai pÅ«tė, jam buvo nustatytas 2,9 promilių girtumo laipsnis. Jis nebuvo įsigilinęs, kokios pasekmės bus, jei jis vairuos. Jis žinojo, kad kažkas bus. Jis žinojo, kad daro nusikaltimÄ , kai antrÄ kartÄ vairavo. Jis žinojo, kad daro nusikaltimÄ , nes buvo iÅ¡gėręs. Jis nebuvo iki galo susipažinęs, kokios bus pasekmės, jei vairuos, kai jam atimta teisė.

Jam buvo iÅ¡aiÅ¡kintos pasekmės, jei vairuos, kai jam atimta teisė, 2020 m. birželio 29 d. Jis nežinojo, kada įsiteisėjo baudžiamasis įsakymas. Kai antrÄ kartÄ vairavo automobilį, jis nežinojo, ar baudžiamasis įsakymas yra įsiteisėjęs. Kai jam paskambino iÅ¡ Probacijos tarnybos, jis galvojo, kad skambina dėl antro vairavimo. Vėliau suprato, kad buvo skambinta dėl pirmo vairavimo. 2020 m. gegužės 24 d. dar nežinojo, ar baudžiamasis įsakymas yra įsigaliojęs. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas J. V. parodė, kad buvo gyvenime sunkesnis laikotarpis, vartojo alkoholį, todėl ir vairavo dar sykį automobilį, nors ir žinojo, kad vairuoti negali. Gailisi dėl savo poelgio (b. l. 22). IÅ¡ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 21 d. baudžiamojo įsakymo matyti, kad J. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 48 MGL dydžio bauda ir baudžiamojo poveikio priemonės –uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejiems) metams ir konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos – 3 000 Eur iÅ¡ieÅ¡kojimas (b. l. 12–14).

IÅ¡ Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus 2020 m. birželio 26 d. raÅ¡to dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad nuo 2020 m. gegužės 22 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 21 d. baudžiamÄ jį įsakymÄ (baudžiamosios bylos Nr. e1-1348-270/2020), kuriuo J. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metus. Bylos duomenimis, J.

V. vengia vykdyti jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, t. y. 2020 m. gegužės 24 d. bÅ«damas neblaivus vairavo automobilį. 2020 m. gegužės 24 d. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas Å¡iam asmeniui pradėjo ikiteisminį tyrimÄ pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgdami į tai, kad J. V. vengia vykdyti jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ vairuoti transporto priemones 3 (trejus) metus, vadovaudamiesi BK 74 straipsnio 2 dalimi, 243 straipsniu, siÅ«loma J.

V. pradėti ikiteisminį tyrimÄ už vengimÄ atlikti baudžiamojo poveikio priemonę (b. l. 1). IÅ¡ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 9 d. nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje Nr. 1-1797-506/2020, matyti, kad J. V. pripažintas kaltu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį. Jis nuteistas už tai, kad 2020 m. gegužės 24 d., apie 03.50 val., Vilniuje, Geležinio Vilko g., po M. K. Čiurlionio tiltu, vairavo automobilį, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 2,08 promilės etilo alkoholio koncentracija) (b. l. 15).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo Pagal BK 243 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę (iÅ¡skyrus turto konfiskavimÄ ). Å ioje byloje nėra ginčo dėl kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių. Kaltinamasis 2020 m. gegužės 24 d. vairavo automobilį jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 21 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo 3 (trejus) metus naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) galiojimo metu.

Å ios aplinkybės nustatytos tiek paties kaltinamojo parodymais, tiek byloje surinkta raÅ¡ytine medžiaga. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. Pagal BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , formaliosios sudėties nusikalstama veika yra padaryta tiesiogine tyčia, jeigu jÄ darydamas asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norėjo taip veikti.

Pirmasis požymis apibÅ«dina intelektualųjį tiesioginės tyčios elementÄ , o antrasis – valinį. Å io baudžiamojo nusižengimo subjektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia. Tai reiÅ¡kia, kad kaltininkas supranta jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pobÅ«dį, jos sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarkÄ , žino, kokie padariniai kyla už nevykdymÄ , kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viskÄ suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę.

Teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia iÅ¡vengti (ar apskritai, ar kurį laikÄ ) jų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63/2012). Taigi, be faktinių aplinkybių, Å¡ioje byloje svarbu nustatyti, ar kaltinamasis kaltinime nurodytus veiksmus padarė tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo sutikimas su jam pareikÅ¡tu kaltinimu ir kaltės pripažinimas dar nereiÅ¡kia, kad jis iÅ¡ tikrųjų padarė jam inkriminuotÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ . IÅ¡ kaltinamojo teisme duotų parodymų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad, visų pirma, kaltinamasis tiesiog nori kuo greičiau iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos dirbti, todėl ikiteisminio tyrimo metu pripažino kaltę ir sutiko, kad bylos procesas pasibaigtų prokurorui kreipiantis į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo, antra, jis tuo metu nebuvo tinkamai informuotas apie teisines pasekmes, jeigu vėl vairuotų automobilį, ir nebuvo įsitikinęs, ar jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė buvo įsigaliojusi.

Akcentuotina kasacinio teismo praktika, kurioje atkreiptas dėmesys į asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, tinkamÄ supažindinimÄ apie teisines pasekmes už vengimÄ atlikti nustatytas pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-495/2020). Sutiktina su prokuroru, kad nurodytoje kasacinėje byloje faktinės aplinkybės nėra visiÅ¡kai tapačios nagrinėjamai bylai, tačiau, teismo nuomone, tai nereiÅ¡kia, jog kasacinio teismo pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai nėra aktualÅ«s ir nagrinėjamai bylai.

Aptariamoje kasacinėje byloje asmuo pagal BK 243 straipsnį nuteistas už tai, kad vengė atlikti nuosprendžiu paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ naudotis teise vairuoti transporto priemones, t. y. vairavo automobilį. Esminis skirtumas nuo nagrinėjamos bylos yra tai, kad Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė asmeniui teismo buvo paskirta BK 75 straipsnio pagrindu atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ . Kasacinis teismas akcentavo, kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarkÄ ir sÄ lygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas (toliau – ir Probacijos įstatymas), t. y . kad probacija turi bÅ«ti vykdoma pagal specialiame įstatyme nustatytas taisykles, pagal kurias, pradedant vykdyti priežiÅ«rÄ , probuojamasis turi bÅ«ti informuotas apie jo teisinę padėtį ir probacijos sÄ lygų keitimo pagrindus, taip pat teisines pasekmes už vengimÄ atlikti nustatytas sÄ lygas.

Nagrinėjamoje byloje J. V. analogiÅ¡ka baudžiamojo poveikio priemonė paskirta ne BK 75 straipsnio pagrindu atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , Tačiau, teismo įsitikinimu, tai nėra priežastis nesivadovauti kasacinio teismo pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimas minėtoje kasacinėje byloje. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Atidėdamas bausmės vykdymÄ (BK 75 str.), teismas paskiria nuteistajam vienÄ ar kelias baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas.

Pažymėtina, kad ir Å¡iuo atveju (paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę, atidedant bausmės vykdymÄ ) baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis iÅ¡lieka ta pati – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalimi (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.) ir Probacijos įstatymo 5 straipsniu, probacijÄ (sÄ lyginė alternatyva paskirtai areÅ¡to ar laisvės atėmimo bausmei (bausmės ar jos dalies vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiÅ«ra) vykdo Probacijos tarnyba.

BPK 342 straipsnio 4 dalies 6 punkte nurodyta, kad nuosprendis dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – pateikiamas vykdyti taip pat Probacijos tarnybai. Taigi, Probacijos tarnyba vykdo teismo paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ naudotis specialia teise – ne tik tais atvejais, kai Å¡i baudžiamojo poveikio priemonę paskiriama BK 75 straipsnio pagrindu atidėjus bausmės vykdymÄ , bet ir kitais atvejais, kai Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė paskiriama kartu su kita bausme, kaip nagrinėjamu atveju.

Atkreiptinas dėmesys, kad Probacijos įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad probacijos sÄ lygos – tai teismo ir įstatymo probuojamajam nustatytų pareigų, draudimų, auklėjamojo ir baudžiamojo poveikio priemonių visuma. Taigi, minėtoje kasacinėje byloje kasacinio teismo pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai dėl Probacijos tarnybos pareigų tinkamo vykdymo yra aktualÅ«s ir Å¡ioje byloje. Å iÄ teismo iÅ¡vadÄ patvirtina ir teismo savo iniciatyva iÅ¡ Probacijos tarnybos iÅ¡reikalauta J. V. asmens bylos medžiaga.

IÅ¡ J. V. asmens bylos matyti, kad Probacijos tarnyba 2020 m. gegužės 22 d. gavo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 21 d. baudžiamÄ jį įsakymÄ ir 2020 m. gegužės 20 d. patvarkymÄ dėl Å¡io įsakymo vykdymo. Probacijos tarnybos 2020 m. gegužės 25 d. praneÅ¡imas patvirtina, kad teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise, pradėtas vykdyti 2020 m. gegužės 22 d. ir kad J. V. priežiÅ«rÄ vykdo konkretus specialistas.

Be to, asmens byloje yra kasacinio teismo minimas Bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiÅ«ros planas (toliau – ir Planas). Å ios aplinkybės dar kartÄ patvirtina, kad nurodyta kasacinio teismo nutartis yra aktuali ir Å¡iai bylai, nes esminių skirtumų Probacijos tarnybos pareigų (informavimo, supažindinimo ir kt.) vykdymo kontekste tarp situacijos, kai baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – teismo paskiriama BK 75 straipsnio pagrindu atidėjus bausmės vykdymÄ , ir situacijos, kai analogiÅ¡ka baudžiamojo poveikio priemonė teismo paskiriama netaikant bausmės vykdymo atidėjimo instituto, nėra.

Aptariamoje kasacinėje byloje kasacinis teismas nustatė, kad asmuo iki veikos padarymo dienos nebuvo tinkamai supažindintas apie teisines pasekmes už vengimÄ atlikti nustatytas pareigas, todėl jo veiksmuose nėra BK 243 straipsnio nurodyto baudžiamojo nusižengimo sudėties požymių. Nagrinėjamu atveju susiklostė analogiÅ¡ka faktinė situacija. Probacijos tarnyba teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ vykdo nuo 2020 m. gegužės 22 d., o J. V. inkriminuotos veikos data – 2020 m. gegužės 24 d.

IÅ¡ Plano I dalies 5 punkto „Bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymas“ 5.3 papunkčio matyti, kad 2020 m. gegužės 26 d. (t. y. jau po 2020 m. gegužės 24 d. vairavimo fakto) su J. V. susisiekta telefonu ir jis informuotas apie baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarkÄ ir sÄ lygas. J. V. teisiamajame posėdyje nurodė, kad suprato, jo Å¡io skambučio tikslas buvo informuoti jį, kad jis neturi teisės vairuoti ir jį seks Probacijos tarnyba. Pažymėtina, kad iÅ¡samiai su baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo teisinėmis pasekmėmis J.

V. buvo supažindintas tik 2020 m. liepos 1 d., kai jam buvo įteiktas Probacijos tarnybos 2020 m. birželio 29 d. raÅ¡tas, kuris taip pat yra asmens byloje. Sprendžiant dėl J. V. tiesioginės tyčios (ne)buvimo, taip pat svarbi viena aplinkybė, t. y. data, nuo kurios aptariama baudžiamojo poveikio priemonė įsigaliojo. IÅ¡ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 21 d. baudžiamojo įsakymo turinio matyti, kad J. V. uždrausta naudotis teise vairuoti visų rÅ«Å¡ių transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminÄ skaičiuojant nuo Å¡io teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kitaip tariant, tam, kad J. V. suprastų nuo kada jam draudžiama naudotis Å¡ia teise, jis turėtų pats paskaičiuoti teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo datÄ . Kaltinamasis teisiamajame posėdyje patvirtino, kad jam buvo žinoma apie paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę, tačiau, kuriÄ dienÄ Ä¯siteisėjo teismo baudžiamasis įsakymas, jis tiksliai nežinojo. Pažymėtina ir tai, kad pačiame teismo baudžiamajame įsakyme nėra nurodytos paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo teisinės pasekmės. Nors kaltinamasis teisiamajame posėdyje, atsakymas į prokuroro klausimÄ , patvirtino, kad jis suprato, jog negalėjo vairuoti, ir net suprato, kad daro nusikaltimÄ vairuodamas antrÄ kartÄ (2020 m. gegužės 24 d.), vėliau patikslino, kad žinojo, jog daro nusikaltimÄ , nes antrÄ kartÄ vairavo iÅ¡gėręs. Taigi kaltinamojo supratimas, kad daro nusikaltimÄ , turi bÅ«ti aiÅ¡kinamas kaip supratimas, jog jis daro nusikaltimÄ vairuodamas neblaivus, už kÄ jis buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 9 d. nuosprendžiu, o ne vairuodamas, kai jam galiojo draudimas vairuoti transporto priemones.

Teisiamajame posėdyje ištyręs visus byloje surinktus duomenis, išanalizavęs ir įvertinęs ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad nėra įrodyta kaltinamojo J. V. kaltė (tiesioginė tyčia) dėl jam inkriminuojamo baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, padarymo. Kadangi jo veikoje nėra BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo subjektyvinės pusės požymių, todėl J. V. išteisintinas nepadaręs veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Dėl kitų klausimų Ikiteisminio tyrimo metu J. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 24), nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 3 dalimi, 307 straipsnio 4 dalimi, n u s p r e n d ž i a : J. V. išteisinti nepadarius veikos, turinčios Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo požymių.

J. V. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Valerij LauÅ¡