2024-07-10 Nr. AB-10763-3-61-3-00592-2024-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1826-1188/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00592-2024-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. liepos 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Šileikio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

uždarame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų W. M. M. M., H. H. N. N., T. W. M. M., O. W. M. M. (įstatyminiai atstovai W. M. M. M. ir H. H. N. N.), T. W. M. M.(įstatyminiai atstovai W. M. M. M. ir H. H. N. N.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų W. M. M. M., H. H. N. N., T. W. M. M., O. W. M. M. (įstatyminiai atstovai W. M. M. M. ir H. H. N. N.), T. W. M. M. (įstatyminiai atstovai W. M. M. M. ir H. H. N. N.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai W. M. M. M., H. H. N. N., T. W. M. M., O. W. M. M. (įstatyminiai atstovai W. M. M. M. ir H. H. N. N.), T. W. M. M. (įstatyminiai atstovai W. M. M. M. ir H. H. N. N.) (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas) 2023 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. 23M85448 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjai nurodė, kad:

2.1. Migracijos departamentas 2023 m. balandžio 5 d. priėmė sprendimą Nr. 23M45701 nesuteikti pareiškėjams W. M. M. M., H. H. N. N., bei jų nepilnamečiams vaikams T. W. M. M., ir O. W. M. M. prieglobsčio (pabėgėlio statuso) ir papildomos apsaugos, o 2023 m. balandžio 6 d. – sprendimą Nr. 23S44511 nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso) ir papildomos apsaugos T. W. M. M. Pareiškėjai, nesutikdami su priimtais sprendimais, juos apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų skundą, 2023 m. birželio 21 d. administracinėje byloje Nr. eI3-9171-809/2023 priėmė sprendimą (toliau – ir VAAT sprendimas) pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nesutikdami su VAAT sprendimu pareiškėjai kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (toliau – ir LVAT). LVAT sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eA-2113-520/2023 (toliau – ir LVAT sprendimas), pareiškėjų apeliacinį skundą tenkino, panaikino VAAT ir Migracijos departamento sprendimus, o Migracijos departamentą įpareigojo išnagrinėti iš naujo pareiškėjų prašymus suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2.2. Migracijos departamentas tyrimą dėl pareiškėjų baimės būti persekiojamiems iš esmės atliko paviršutiniškai, nagrinėjant pareiškėjų prieglobsčio prašymus iš naujo nebuvo tinkamai ištaisyti LVAT nustatyti pirminio tyrimo trūkumai.

2.3. Pareiškėjai nesutiko su grasinimų laiškų vertinimu kaip esančius žemos įrodomosios galios ir išvada, kad praeityje pareiškėjai nepatyrė realių persekiojimo veiksmų. Pareiškėjų vertinimu, W. M. M. M. pasakojimas yra nuoseklus, detalus, nėra jokių esminių prieštaravimų, o jo visi kiti pateikti dokumentai pripažinti autentiškais, kartu pažymint, kad jo pasakojimas, vertinant juos pateiktų rašytinių įrodymų kontekste, yra suderinamas ir su kilmės valstybės informacija.

2.4. Tarptautinės apsaugos suteikimo vertinimo kriterijai nenumato asmeniui reikalavimo, kad šis, prieš kreipiantis prieglobsčio, jau būtų patyręs rimto pobūdžio fizinę / psichologinę žalą. Pareiškėjas W. M. M. M. nurodė, kad jam buvo grasinta būti nužudytam, o tai yra rimtas visiškai pagrįstos prieglobsčio prašytojo persekiojimo baimės ar realaus pavojaus patirti tokius veiksmus požymis. Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjo W. M. M. M. pateiktą pasakojimą ir jo pateiktus rašytinius įrodymus, ne kartą Sprendime pažymėjo, kad jo pasakojimas buvo detalus, išsamus, o pateikti rašytiniai įrodymai – nekelia abejonių. Šiuo atveju įvertinus šią aplinkybę bei paties pareiškėjo profilį, remiantis abejonės privilegija, pareiškėjo pasakojimas apie jam adresuotus grasinimus, jų pobūdį bei būdą, turėjo būti pripažintas patikimu ir laikomas nustatytu faktu.

2.5. Pareiškėjas W. M. M. M. baimę patirti persekiojimo veiksmus grindžia kumuliatyviomis priežastimis – baime patirti persekiojimo veiksmus dėl jo vykdytos humanitarinės veiklos bendradarbiaujant su (duomenys neskelbtini) ir ją kuruojančiomis (duomenys neskelbtini) pajėgomis bei teikiant pagalbą mažumoms priskiriamoms grupėms – jazidams, arabams, krikščionims, bei dėl tapatinimo su grupėmis, kurioms pareiškėjas teikė pagalbą. Apklausos metu Migracijos departamentui W. M. M. M. paaiškino, kad sprendimą palikti kilmės valstybę lėmė ne tik gauti grasinimai, bet ir pasklidę gandai dėl jo ir jo šeimos religijos pakeitimo, ką pareiškėjas sieja būtent su jo teikta humanitarine pagalba krikščionims, kuri tapatinama su grupe, kuri priskiriama padidintos rizikos grupei patirti persekiojimo veiksmus.

2.6. Pareiškėjas W. M. M. M. teigė, kad išvyko ne dėl bendros situacijos (duomenys neskelbtini), o dėl savo situacijos (duomenys neskelbtini), kadangi kepė duoną tiek užsieniečiams kariškiams, tiek krikščioniams, ir dėl to jam buvo grasinama, jis buvo vadinamas išdaviku, kas buvo lemiamas momentas, dėl kurio pareiškėjai nusprendė palikti kilmės valstybę.

2.7. Migracijos departamentui disponuojant kilmės valstybės informacija apie jazidų, arabų, krikščionių priskyrimą padidintos rizikos grupėms patirti persekiojimo veiksmus, o pareiškėjui W. M. M. M. sistemingai teikus pagalbą jazidams, arabams, krikščionims, vėliau pasklidus kalboms dėl jo paties religijos į krikščionybę pakeitimą, kas tikėtina siejama su jo teikta pagalba būtent šioms grupėms, ir šią humanitarinę pagalbą Migracijos departamentui pripažinus nustatytu faktu, Migracijos departamentas privalėjo vertinti pareiškėjo baimę susidurti su padidintos rizikos grėsme patirti persekiojimo veiksmus dėl teiktos humanitarinės pagalbos kaip pagrįstą.

2.8. Pareiškėjui teikiant humanitarinę pagalbą (duomenys neskelbtini) kariams turėjo būti įvertinta jo baimė patirti persekiojimo veiksmus iš teroristinių grupuočių dėl jo numanomo ryšio su (duomenys neskelbtini) karinėmis pajėgomis, juolab kai jo bendradarbiavimo faktas su (duomenys neskelbtini) jau konstatuotas ir LVAT sprendimu.

2.9. Pareiškėjo sūnui O. W. M. M., sergančiam (duomenys neskelbtini) nėra prieinamas gydymas.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjai buvo apklausti 2022 m. rugsėjo 1 d., 2022 m. rugpjūčio 31 d., 2023 m. lapkričio 14 d., įvertinti jų pateikti dokumentai. Migracijos departamentas nurodo, jog įvertino ne tik pareiškėjų duotus paaiškinimus, pateiktus dokumentus, bet ir kilmės valstybės informaciją bei nustatė, kad užsieniečių pasakojimai ir pateikti duomenys patvirtina tik dalį prieglobsčio prašytojų paaiškinimų, t. y. apie W. M. M. M. turėtą kepyklą, duonos kepimą ir dalinimą (duomenys neskelbtini) kariniams padaliniams bei kad pareiškėjų vaikui O. W. M. M. nustatytas (duomenys neskelbtini) sutrikimas, tačiau pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kad W. M. M. M. bendradarbiavo su (duomenys neskelbtini) organizacijomis. Pareiškėjo pateiktose nuotraukose jis yra nusipaveikslavęs su (duomenys neskelbtini) ar kitų (duomenys neskelbtini) karinių pajėgų atstovais, pateiktame vaizde, kuriame pareiškėjas apdovanojamas Vidurio Rytų Žmogaus teisių teismo, pats prieglobsčio prašytojas nurodo, kad jis kartu su dvejomis moterų grupėmis vaišino duona (duomenys neskelbtini), jazidus, krikščionis, arabus ir pan., neužsimindamas apie sąjungininkų karinių pajėgų vaišinimą. Migracijos departamento vertinimu, nuotraukos, kuriose pareiškėjas pavaizduotas su dėvinčiais (duomenys neskelbtini) skiriamuosius ženklus turinčias karines uniformas asmenimis, labai tikėtina, yra susijusios su vakarų valstybių instruktoriais, kurie treniravo (ir iki šiol treniruoja) (duomenys neskelbtini) karius. Iš pareiškėjo pateiktų nuotraukų neįmanoma nustatyti, kada ir kur jos padarytos, identifikuoti jose esančius kariškius bei nustatyti sąsają su pareiškėju. Pateikti pagyrimo raštai bei padėkos už W. M. M. M. humanitarinę veiklą išrašyti išskirtinai (duomenys neskelbtini) organizacijų, kurie irgi nepatvirtina jo bendradarbiavimo su (duomenys neskelbtini) organizacijomis.

5. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjų pateikti grasinantys laiškai nelaikyti patikimais įrodymais, nes pareiškėjas W. M. M. M. negali pateikti susirašinėjimo su asmeniu, kuris jam atsiuntė minėtus laiškus, jo paaiškinimuose yra nustatyti trūkumai, kuomet teigiama apie minėtų dokumentų turėjimą. Be to, atlikus šių dokumentų turinio ir formos analizę, nustatyta, kad jie surašyti/atspausdinti ant A4 formato puslapio, juose nėra išrašančios organizacijos rekvizitų, jie nepatvirtinti asmens parašu bei anspaudu. Pirmas raštas yra informacinio pobūdžio, jis yra skirtas „išdavikams“, „kurie rėmė samdinę (duomenys neskelbtini) armiją ir nekenčiamus amerikiečių okupantus“ bendrai, jame nėra grasinimų, tik nurodyta – „atgailaukite“. Antrasis, nors ir skiriamas konkrečiai pareiškėjui, bet jis datuojamas 2012 m. lapkričio mėn., tačiau iš paties pareiškėjo duotų paaiškinimų matyti, kad teikti humanitarinę pagalbą (kepti duoną) jis pradėjo prasidėjus karui, t. y. nuo 2014 m. Taigi šie raštai išrašyti 2010 ir 2012 m., tačiau minėtu grasinančių raštų pateikimo momentu pareiškėjas neužsiėmė humanitarine veikla. Nei prieglobsčio prašyme, nei 2022 m. rugpjūčio 31 d. apklausoje pareiškėjas W. M. M. M. neminėjo nei apie elektroninę laikmeną, kurioje išsaugojo grasinančius raštus, nei apie paliktą draugui kuprinę. Atvirkščiai, jis aiškiai nurodė, kad grasinančių raštų neturi. Šie nustatyti „grasinančių“ raštų formos ir turinio trūkumai bei pareiškėjo jų apibudinimų nesutapimai sukėlė pagrįstų abejonių dėl grasinančių raštų autentiškumo bei jų egzistavimo fakto.

6. Migracijos departamentas nurodė, kad buvo įvertintas ir naujas raštas, kuris datuojamas 2015 m. Atlikus šios rašto analizę pagal turinį ir formą nustatyta, kad jis taip pat atspausdintas/surašytas ant A4 puslapio formato, jame nenurodytos jo išrašančios organizacijos rekvizitai, asmens parašas. Viešojoje erdvėje buvo rasta vaizdų/paveikslėlių su panašiu logotipų ir antspaudu , neatmestina, kad juos naudojo (duomenys neskelbtini). Tokį dokumentą, įdėjus minėtus rekvizitus (logotipą, antspaudą) iš viešosios erdvės, nesunku sumaketuoti net neįgudusiam „Word“ vartotojui. Atsižvelgus į nurodytus dokumento trūkumus, nenustatyta, kad jis išrašytas būtent (duomenys neskelbtini) organizacijos. Be to čia ne grasinimas, o įspėjimas, kad užsienietis turi „pasiduoti ir prisiekti ištikimybe“ (duomenys neskelbtini), jame nenurodyta, kas būtų priešingu atveju. Po šio rašto nebuvo įvykdyti jokie veiksmai pareiškėjo atžvilgiu iš (duomenys neskelbtini) pusės – jis nebuvo paieškomas, pagrobtas ar pan. Užsienietis negalėjo pateikti įrodymų kaip tas raštas jam buvo pateiktas.

7. Migracijos departamento vertinimu, tikėtina, jog pareiškėjai buvo paveikti įvykių ((duomenys neskelbtini) užpuolimo) bei priversti pakeisti gyvenamąją vietą, o jų baimė grindžiama išimtinai jų pačių subjektyviu situacijos suvokimu, baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina realia, pareiškėjų nurodyta grėsmė yra hipotetinio pobūdžio ir grindžiama neapibrėžta tikimybe. Tačiau nei ši aplinkybė, nei bendro pobūdžio informacija apie kilmės valstybę nesuponuoja prielaidos, jog pareiškėjams gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jų rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba dėl politinių įsitikinimų. Pareiškėjo pasakojimas apie darbą su (duomenys neskelbtini) ir jo pateikti įrodymai suponuoja išvadą, kad tokio profilio asmuo, su turimomis pažintimis bei savo žinomumu tikėtina, sulauktų didesnės kilmės valstybės apsaugos nuo nevalstybinių subjekto nei vidutinis (duomenys neskelbtini) pilietis. Be to, kilmės valstybės informacijoje nebuvo rasta duomenų, kad (duomenys neskelbtini) nariai arba jiems prijaučiantys persekiojami (duomenys neskelbtini).

8. Migracijos departamentas pažymėjo, kad prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad O. W. M. M. buvo gydomas (duomenys neskelbtini), t. y. paskirtas vienerių metų reabilitacinis gydymas. Kilmės valstybės informacija patvirtina, kad jis ir toliau gali gauti gydymą (duomenys neskelbtini).

II. 9. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 2 d. sprendimu atmetė pareiškėjų skundą.

10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

10.1. Pareiškėjai 2022 m. sausio 13 d. Lietuvos Respublikos ambasadai (duomenys neskelbtini) mieste pateikė prašymus dėl prieglobsčio suteikimo. Prašyme suteikti prieglobstį W. M. M. M. nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini), iki išvykimo iš (duomenys neskelbtini) gyveno (duomenys neskelbtini), prieš tai – (duomenys neskelbtini). Jo šeima yra nesaugioje padėtyje, nes jo žmonos tėvas dirbo vairuotoju amerikiečių kariuomenėje. Karo metu prieglobsčio prašytojas gyveno (duomenys neskelbtini), dirbo kepykloje, jis yra duonos kepėjas. Jis vaišino duona (duomenys neskelbtini) armiją (teikė humanitarinę pagalbą). Jis norėtų saugaus gyvenimo savo šeimai, kad jo vaikai baigtų studijas ir turėtų gerą ateitį ir gerą sveikatą. Nurodė, kad jo šeima persekiojama (duomenys neskelbtini) ir vyriausybės, jie negali grįžti į (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) prieglobsčio prašytojas su šeima išvyko 2020 m. rugsėjo mėn., gyveno (duomenys neskelbtini), 2021 m. spalio mėn. atvyko į (duomenys neskelbtini). H. H. N. N. prašyme suteikti prieglobstį patvirtino vyro pateiktą informaciją, nurodė, kad jų šeima šiuo metu nėra saugi, nes jos tėvas dirbo vairuotojui amerikiečiams (duomenys neskelbtini). Kai užpuolė (duomenys neskelbtini), ji su vaikais išvyko į pabėgėlių stovyklą (duomenys neskelbtini) be vyro. Jie negali grįžti į (duomenys neskelbtini), nes patirs mirties grėsmę. Prieglobsčio prašytoja nori saugios ateities savo vaikams, kad jie turėtų gerą ateitį ir laimingą gyvenimą, ypač sūnus, kuris serga (duomenys neskelbtini).

10.2. LVAT 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendime, kuriuo patenkino pareiškėjų apeliacinį skundą, panaikino Migracijos departamento sprendimus dėl prieglobsčio nesuteikimo ir įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymus suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nurodė, kad Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjų prieglobsčio prašymus, nenustatė, kokios yra gyvenimo sąlygos (duomenys neskelbtini), kurioje iki išvykimo iš (duomenys neskelbtini) gyveno minėti užsieniečiai, taip pat nenustatė, ar būtent šioje vietovėje bus prieinamos tinkamos gydymo paslaugos O. W. M. M. LVAT pažymėjo, jog Migracijos Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjų prieglobsčio prašymus iš naujo, turėtų pateikti įrodymus – laiškus su grasinimais W. M. M. M. ir jų vertimą – vertinti kartu su kitais įrodymais.

10.3. Migracijos departamentas, atlikęs papildomą W. M. M. M. apklausą, priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriame nurodė, jog įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, prieglobsčio prašytojų pasakojimo formos ir turinio trūkumus, nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojams suteikimo poreikį. Sprendime taip pat nurodyta, kad prieglobsčio prašytojai nepriklauso nei vienai iš grupių, kurios gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme, jie taip pat nėra pažeidžiami asmenys. Prieglobsčio prašytojų gyvenamoji vietovė (duomenys neskelbtini) nėra riziką didinantis veiksnys. Užsieniečiai gyveno (duomenys neskelbtini) gubernijoje, kurios (duomenys neskelbtini) nevaldo. Pažymėta, kad prieglobsčio prašytojas W. M. M. M. yra (duomenys neskelbtini), visą gyvenimą praleidęs (duomenys neskelbtini), turėjo savo verslą, yra duonos kepėjas. Jis nebuvo nei vairuotojas ar vertėjas, ar logistikos konvojų personalo darbuotojas (duomenys neskelbtini) organizacijose ir pan., jis tik kepė ir dalino duoną (duomenys neskelbtini), į kurią tariamai taikosi (duomenys neskelbtini). Įvertinus visas šias aplinkybes nurodyta, jog nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių prieglobsčio prašytojams gresia pavojus dėl beatodairiško smurto. Pažymėta ir tai, kad prieglobsčio prašytojas W. M. M. M. yra darbingo amžiaus vyras (duomenys neskelbtini) gimęs ir gyvenęs (duomenys neskelbtini), pažįstamas su vietiniais papročiais ir kultūra. Vertinant prieglobsčio prašytojo galimybes saugiai gyventi kilmės valstybėje, nurodyta, kad jis yra profesionalus kepėjas taigi galėtų užsidirbti pinigų savo šeimos išlaikymui. Dėl T. W. M. M. pažymėjo, jog ji nenurodė, kad jos atžvilgiu būtų įvykdytas bent vienas Europos sąjungos prieglobsčio agentūros (toliau – ir EUAA) ataskaitoje minimas pažeidimas. Taip pat pažymėjo, kad ji nėra vieniša moteris, į (duomenys neskelbtini) atvyko su savo tėvais ir broliais.

11. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86-87 straipsniais, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Tvarkos aprašas) 97, 99 punktais, vertino, kad pareiškėjai nepateikė pakankamai tiesioginių, patikimų ir neginčitinų įrodymų, pagrindžiančių priežastinį ryšį tarp jų padėties ir Konvencijos priežasčių, t. y. būtent rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, t. y. jie nepateikė konkrečių individualaus pobūdžio aplinkybių, pagrindžiančių jų persekiojimo tikimybės (duomenys neskelbtini), kas yra būtina sąlyga norint gauti pabėgėlių statusą Lietuvos Respublikoje.

12. Teismas pažymėjo, kad Departamentas, atlikęs pakartotinį tyrimą, įvertino informaciją, susijusią su (duomenys neskelbtini), taip pat pareiškėjo bendradarbiavimą su NATO ir užsienio šalių kariuomenėmis ir kt. Teismas sutiko su Departamento pateiktomis išvadomis. Teismo vertinimu, pareiškėjai nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog W. M. M. M. bendradarbiavo su (duomenys neskelbtini), jie nepatyrė realios grėsmės kilmės valstybėje, t. y. nei karto nebuvo užpulti, suimti, pagrobti ar kankinami. Teismas taip pat sutiko su Departamento vertinimu dėl grasinamų laiškų.

13. Teismas pažymėjo, jog Migracijos departamentas ginčijamame Sprendime įvertino ir gyvenimo sąlygas (duomenys neskelbtini) ir tai, ar gyvenant būtent šioje vietoje būtų prieinamos tinkamos gydymo paslaugos O. W. M. M.

14. Teismas taip pat nenustatė, jog kilmės valstybėje pareiškėjams grėstų kankinimai, žiaurus ar nežmoniškas, žeminantis elgesys, mirties bausmė ar egzekucija. Dėl to, teismo vertinimu, pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų UTPĮ 87 straipsnio 1 dalyje.

III. 15. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti.

16. Pareiškėjai nurodo, kad LVAT sprendime konstatavo, jog W. M. M. M. vykdė humanitarinę veiklą, bendradarbiavo su (duomenys neskelbtini) kariais, jį siejo glaudūs ryšiai su (duomenys neskelbtini) organizacija, todėl Departamentas nepagrįstai kelia klausimą dėl pareiškėjo bendradarbiavimo su (duomenys neskelbtini) ir teigia, kad ši aplinkybė yra neįrodyta.

17. Pareiškėjų teigimu, persekiotojui nėra svarbu, ar pareiškėjas tiesiogiai ar netiesiogiai bendradarbiauja su (duomenys neskelbtini), joms apmokant (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjui periodiškai bendradarbiaujant su (duomenys neskelbtini) bei juos apmokančiomis (duomenys neskelbtini) karinėmis pajėgomis, t. y., persekiotojas jam priskiria šią savybę. Todėl tiek atsakovas, tiek teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas W. M. M. M. nepagrindė savo baimės patirti persekiojimo veiksmus dėl ryšių su (duomenys neskelbtini).

18. Pareiškėjai nurodo, kad remiantis abejonės privilegijos taisykle grasinimo raštai, pareiškėjui neturint galimybės gauti jų originalų, turėjo būti vertinami visų pareiškėjų pateiktų įrodymų kontekste ir pripažinti patikimais, o, remiantis Įstatymo 83 straipsnio 3 dalimi tai, kad prieglobsčio prašytojui jau buvo tiesiogiai grasinama persekioti ar imtis tokių veiksmų praeityje jau gavus grasinimus, yra rimtas visiškai pagrįstos prieglobsčio prašytojo persekiojimo baimės ar realaus pavojaus patirti tokius veiksmus požymis, nebent yra tinkamų priežasčių manyti, kad toks persekiojimas nepasikartos ar tokie veiksmai nebus padaryti dar kartą, o tokių priežasčių atsakovas Sprendime nenurodė.

19. Pareiškėjai pažymi, kad grėsmė patirti persekiojimo veiksmus jiems kyla dėl kumuliatyvių priežasčių, o ne dėl vienos priežasties, t. y., dėl W. M. M. M. vykdytos humanitarinės veiklos, bendradarbiaujant su (duomenys neskelbtini) ir ją kuruojančiomis (duomenys neskelbtini) bei teikiant pagalbą mažumoms priskiriamoms grupėms – jazidams, arabams, krikščionims, bei dėl tapatinimo su grupėmis, kurioms pareiškėjas teikė pagalbą ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), krikščionys), tačiau atsakovas izoliuotai pasisakė išimtinai tik dėl bendradarbiavimo su (duomenys neskelbtini) nepagrįstumo ir taip pat atskirai nurodė, kad kadangi pareiškėjas realiai religijos nepakeitė, dėl to jo pasakojimo dalis dėl persekiojimo dėl religijos atmesta. Atsakovui tinkamai neidentifikavus esminių faktų, kuriais pareiškėjai grindžia savo prieglobsčio prašymą, nebuvo užtikrintas objektyvus ir išsamus pareiškėjų prieglobsčio prašymo tyrimas.

20. Pareiškėjų teigimu, priešingai nei konstatuota atsakovo bei teismo sprendimuose, pareiškėjų vaikas neturi objektyvių galimybių gauti jam reikalingas medicinos paslaugas kilmės valstybėje.

21. Pareiškėjų teigimu, nepaisant atsakovo pripažinimo, kad pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai laikomi patikimais, t. y. laikoma nustatyta, kad jis padėjo arabams, jazidams, krikščionims, (duomenys neskelbtini), yra fiksuotas su ((duomenys neskelbtini) kariais), ir yra kilmės valstybės informacijos, kad visos šios grupės yra priskiriamos padidintos rizikos grupėms patirti persekiojimo veiksmus, o pareiškėjas nurodė jau gavęs grasinimų dėl jo teiktos pagalbos šioms grupėms (grasinta susidorojimu), atsakovas dėl nesuvokiamų priežasčių nusprendžia, kad pareiškėjas šioms grupėms nepriskiriamas ir apskritai nevertina jo atitikties papildomos apsaugos suteikimo kriterijams, kas yra nepagrįsta. Akivaizdu, kad pareiškėjas visiškai pagrįstai bijo būti persekiojamas, kadangi persekiotojas – vyriausybė, teroristinės grupuotės – asocijuoja jį su grupėmis, kurioms jis teikė humanitarinę pagalbą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. 23M85448, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjams prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, pagrįstumo ir teisėtumo, bei reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, t. y. iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymus suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

23. Pirmosios instancijos teismas sprendimu atmetė pareiškėjų skundą ir paliko galioti skundžiamą Migracijos departamento Sprendimą motyvuodamas tuo, jog atsakovo Sprendimas, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjams prieglobsčio Lietuvos Respublikoje dėl to, kad jie esą neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintų kriterijų pabėgėlio statusui ir papildomai apsaugai jiems suteikti, yra pagrįstas ir teisėtas. Teismas, be kita ko, nusprendė, jog Migracijos departamentas, iš naujo išnagrinėjęs pareiškėjų prašymus suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, atliko visapusišką visų aplinkybių vertinimą bei ištaisė LVAT 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendime nurodytus pirmiau atliko tyrimo trūkumus.

24. Pareiškėjai iš esmės nesutikdami su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimu, padarytomis išvadomis, apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjų skundą. Pareiškėjai laikosi pozicijos, jog, atsakovas iš naujo išnagrinėjęs jų prašymus suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, paviršutiniškai atliko tyrimą ir neištaisė LVAT sprendime nurodytų pirminio tyrimo trūkumų.

25. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama pareiškėjų apeliacinio skundo ribų.

26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą bei vertindama pareiškėjų apeliacinio skundo argumentus, pirmiausiai pažymi, jog ginčo teisinius santykius reglamentuojančio Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse; šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo; paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

27. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu; šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

28. Aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas, LVAT savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., LVAT 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015, 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

29. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos paminėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., LVAT 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018 ir kt.).

30. Europos Parlamento ir Tarybos 2011 m. gruodžio 13 d. direktyvos 2011/95/ES „Dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų“ (toliau – ir Direktyva 2011/95/ES) 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tarptautinės apsaugos prašymas vertinamas išnagrinėjus kiekvieną atvejį individualiai ir atsižvelgiant į:

a) visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, įskaitant kilmės šalies įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą;

b) atitinkamus prašytojo pateiktus pareiškimus ir dokumentus, įskaitant informaciją apie tai, ar prašytojas patyrė ar gali patirti persekiojimą arba didelę žalą;

c) prašytojo individualią padėtį ir asmenines aplinkybes, įskaitant tokius veiksnius kaip antai biografijos faktai, lytis ir amžius, kad pagal prašytojo asmenines aplinkybes būtų įvertinta, ar prieš jį vykdyti ar galimai vykdyti veiksmai galėtų būti laikomi persekiojimu arba didele žala;

d) tai, ar prašytojo veikla išvykus iš kilmės šalies buvo nukreipta vieninteliam arba pagrindiniam tikslui pasiekti – sudaryti reikiamas sąlygas prašyti tarptautinės apsaugos, kad būtų įvertinta, ar dėl tos veiklos į tą šalį grąžintas prašytojas būtų persekiojamas arba, ar jam grėstų didelė žala;

e) tai, ar galima pagrįstai tikėtis, kad prašytojas galėtų naudotis kitos šalies, kurioje jis galėtų gauti pilietybę, apsauga (4 str. 3 d. a–e p.). Tai, kad prašytojas jau buvo persekiojamas ar jam buvo padaryta didelė žala arba buvo tiesiogiai grasinama persekioti ar padaryti didelę žalą, yra rimtas visiškai pagrįstos prašytojo persekiojimo baimės ar realaus pavojaus patirti didelę žalą požymis, nebent yra tinkamų priežasčių manyti, kad toks persekiojimas nepasikartos ar didelė žala nebus padaryta dar kartą (4 str. 4 d.). Kai valstybės narės taiko principą, pagal kurį prašytojas privalo pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą, ir kai prašytojo pareiškimų faktai nepagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, tokių faktų nereikia patvirtinti, jei įvykdomos šios sąlygos:

a) prašytojas realiai stengėsi pagrįsti savo prašymą;

b) pateikta visa prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija;

c) prašytojo pareiškimai yra nuoseklūs ir patikimi bei neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prašytojo atveju;

d) prašytojas paprašė tarptautinės apsaugos kiek įmanoma anksčiau, nebent jis gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė; ir e) yra nustatyta, kad prašytojas bendrai yra patikimas (4 str. 5 d. a–e p.).

31. Pažymėtina, jog pagrįsta persekiojimo grėsmės tikimybė turi būti nustatoma, jei ji yra daugiau nei tik hipotetinė, teorinė, menka ar neapibrėžta (Tvarkos aprašo 99.1 p). Įrodinėjimo lygis yra pakankamas, jeigu įrodoma nors ir labai maža, tačiau galinti realiai nutikti persekiojimo grėsmės tikimybė (žr., pvz., LVAT 2022 m. birželio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2847-520/2022; kt.).

32. Teisėjų kolegija pažymi, jog bylos faktinės aplinkybės yra nurodytos šio sprendimo 10.1-10.3 papunkčiuose, todėl teisėjų kolegija jų papildomai nekartoja, tik akcentuoja, kad byla LVAT nagrinėjama antrą kartą dėl to, jog buvo nustatyti pirmiau atlikto Migracijos departamento tyrimo trūkumai ir, pareiškėjų teigimu, pakartotinai atlikus tyrimą ir priėmus naują sprendimą, jie nebuvo ištaisyti, todėl atsižvelgdama į tai ir į, be kita ko, šio sprendimo 16-21 punktuose pareiškėjų išdėstytus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija toliau šiame sprendime vertins su tuo susijusias aplinkybes.

33. LVAT 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eA-2113-520/2023, panaikinęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 21 d. sprendimą ir Migracijos departamento 2023 m. balandžio 5 d. ir 2023 m. balandžio 6 d. sprendimus, įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymus suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. LVAT sprendime konstatuota, jog „atsakovo išvada, kad pareiškėjų baimė būti persekiotiems nėra pagrįsta, padaryta neįvertinus visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, be to, kaip nustatyta, nepagrįsta atsakovo išvada, kad pareiškėjai nepriklauso nei vienai iš grupių, kurios gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme“ (LVAT sprendimo 55 p.).

34. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad tokią išvadą LVAT priėjo nustatęs, jog „bylos aplinkybės patvirtina, kad W. M. M. M. vykdė humanitarinę veiklą, bendradarbiavo su (duomenys neskelbtini), jį siejo glaudūs ryšiai su (duomenys neskelbtini) organizacija. <...> taip pat W. M. M. M. priskirtinas prie humanitarinės pagalbos darbuotojų“ (LVAT sprendimo 53 p.).

35. Šiame kontekste primintina, kad ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma, kuria nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, yra įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška. Aiškinant teismo sprendimo prejudicinę galią, formuluotinos tokios pagrindinės taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., LVAT 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1360-415/2023, 2024 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-534-815/2024 ir kt.).

36. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjo priskyrimas humanitarinę veiklą vykdžiusiems asmenims, be kita ko, bendradarbiavusiems su (duomenys neskelbtini) organizacija, laikytinas prejudiciniu faktu, nustatytu LVAT sprendime, todėl pakartotinai jo nevertina ir dėl jo nepasisako.

37. Šiomis aplinkybėmis teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje ginčijamame Sprendime nurodęs EUAA išskiriamus kelis padidintos rizikos asmenų profilius, į kuriuos reiktų atsižvelgti, priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo (kurie, kaip nurodoma, apima ir asmenis, suvokiamus kaip bendradarbiaujančius su (duomenys neskelbtini), organizacijomis ar įmonėmis, humanitarinės pagalbos darbuotojus), atsakovas priėjo išvadą „kad prieglobsčio prašytojai nepriklauso nei vienai iš grupių, kurios, anot EUAA, gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme“ (ginčijamo Sprendimo p. 32). Teisėjų kolegijos vertinimu, minėta aplinkybė sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovas nepaisė LVAT sprendime nustatyto prejudicinio fakto dėl pareiškėjo priskyrimo humanitarinę veiklą vykdžiusiems asmenims, be kita ko, bendradarbiavusiems su (duomenys neskelbtini) organizacija, o tai lėmė neteisingą ginčo teisinio santykio kvalifikavimą.

38. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad valstybės institucijoms nagrinėjant tarptautinės apsaugos prašymą, privalomu reikalavimu pripažįstama bendra pareiga surinkti informaciją apie kilmės šalį. Šią informaciją valstybės institucija privalo surinkti savo iniciatyva, ši pareiga yra bendradarbiavimo su prieglobsčio prašytoju, kad būtų galima gauti visą prašymą pagrindžiančią informaciją, pareigos dalis (žr., pvz., LVAT 2022 m. kovo 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1685-968/2022). 2011 m. gruodžio 13 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Direktyva 2011/95/ES) 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nagrinėdamos, ar prašytojas patiria visiškai pagrįstą persekiojimo baimę ar realų didelės žalos pavojų arba turi galimybę naudotis apsauga nuo persekiojimo ar didelės žalos kilmės šalies dalyje, kaip nurodyta to straipsnio 1 dalyje, valstybės narės, priimdamos sprendimą dėl prašymo, atsižvelgia į bendrąsias toje šalies dalyje esančias aplinkybes ir į asmenines prašytojo aplinkybes, kaip nurodyta 4 straipsnyje.

Tuo tikslu valstybės narės turi užtikrinti, kad iš atitinkamų šaltinių, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro ir Europos prieglobsčio paramos biuro, būtų gaunama tiksli naujausia informacija. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32 dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos 10 straipsnio 3 dalies b punkte taip pat nustatyta pareiga valstybėms narėms užtikrinti, kad sprendžiančiosios institucijos sprendimai dėl tarptautinės apsaugos prašymų būtų priimami po tinkamo nagrinėjimo, o tuo tikslu valstybės narės turi užtikrinti, kad būtų gaunama tiksli naujausia informacija iš įvairių šaltinių, pavyzdžiui, iš EPPB ir JTVPK ir atitinkamų tarptautinių žmogaus teisių organizacijų, apie bendrą vyraujančią padėtį prašytojų kilmės šalyse.

Šių direktyvų nuostatos įgyvendintos Įstatyme bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtintame Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos apraše.

39. Šiame kontekste pastebėtina, kad LVAT sprendimo 55 punkte expressis verbis (aiškiais žodžiais) buvo akcentuota, kad atsakovas toje byloje ginčytame sprendime nepateikė jokio vertinimo dėl asmenų, susijusių su (duomenys neskelbtini), tikimybės patirti persekiojimo veiksmus, nesurinko jokios informacijos apie (duomenys neskelbtini) oganizacijos veiklą. Kitaip tariant, neginčijant jau nustatytos aplinkybės dėl pareiškėjo priskyrimo atitinkamai grupei, siekdamas įvertinti pareiškėjų baimę būti persekiojamiems, atsakovas turėjo nustatyti, ar dėl priklausymo atitinkamai grupei pareiškėjas galėtų susidurti su padidinta persekiojimo grėsme. Tuo tikslu atsakovas turėjo surinkti ir įvertinti informaciją apie (duomenys neskelbtini) organizacijos veiklą (jos vertinimą pareiškėjų kilmės šalyje bei dėl jos galbūt kylančias grėsmes su šia organizacija siejamiems asmenims). Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos dalyko esmę ir vadovaujantis prieš tai paminėtomis ES teisės normomis, pastebėtina, kad atitinkama informacija turėtų būti grindžiama naujausiais prieinamais duomenimis, kurie, be kita ko, turinio prasme (kokybiniu aspektu) ir vertinant kompleksiškai su byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis leistų spręsti dėl bylos nagrinėjimo metu aktualios ir pareiškėjo saugumo aspektu reikšmingos situacijos, kiek ji susijusi su minėtos organizacijos narių ir jos šalininkų padėtimi, pareiškėjų kilmės šalyje.

40. Minėtu aspektu vertindama nagrinėjamoje byloje ginčijamą Sprendimą, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pateikdamas su (duomenys neskelbtini) organizacija susijusią kilmės šalies informaciją, atsakovas rėmėsi 2003-2015 m. informacijos šaltiniais. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia informacija nelaikytina aktualia ir nauja Sprendimo priėmimo dienai nagrinėjamos bylos kontekste. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Sprendime pateikta tik bendro pobūdžio kilmės valstybės informacija, susijusi su (duomenys neskelbtini) organizacijos atsiradimu ir funkcijomis; tokios informacijos atsakovas nesusiejo su individualia pareiškėjų situacija ir neįvertino pareiškėjų teiktų paaiškinimų, byloje esančių įrodymų kontekste, neatsižvelgė į LVAT sprendime nustatytą aplinkybę, kad pareiškėją W. M. M. M. su šia organizacija siejo glaudūs ryšiai; taigi, tokios informacijos deklaratyvus pateikimas ipso (savaime) iš esmės neturi jokios pridėtinės vertės nagrinėjamo ginčo kontekste, o tai lemia vertinimą, kad atsakovas tinkamai nenustatė visų teisiškai svarbių aplinkybių, būtinų siekiant tinkamai išnagrinėti pareiškėjų prieglobsčio prašymus.

41. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad LVAT sprendime konstatuota, jog Migracijos departamentas, iš naujo vertindamas pareiškėjų prašymus suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, turėtų įvertinti pareiškėjų apeliacinės instancijos teismui pateiktus naujus įrodymus – grasinančio pobūdžio laiškus, adresuotus W. M. M. M., kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (LVAT sprendimo 63 p.). Vis dėlto, kaip matyti iš atsakovo Sprendimo, pateikti įrodymai nebuvo įvertinti kitų surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių (inter alia LVAT sprendime nustatyto prejudicinio fakto) kontekste.

Juos įvertinęs atsietai nuo kitų byloje esančių įrodymų, atsakovas konstatavo paminėtų dokumentų formos ir turinio trūkumus bei juos įvertino kaip abejotinus autentiškumo prasme, todėl nepripažino patikimais įrodymais. Tokį atsakovo atliktą įrodymų vertinimą, nesiimant priemonių detaliau išsiaiškinti abejones sukėlusius aspektus, o formaliai ir biurokratiškai konstatavus esant įrodymus nepatikimus, teisėjų kolegija laiko ydingu. Šiuo aspektu pabrėžtina LVAT praktika, kurioje akcentuojama, kad Migracijos departamentas yra viešojo administravimo subjektas, be kita ko, saistomas ir gero administravimo principo.

Gero administravimo principas, kurio įgyvendinimas nacionalinėje teisėje kildinamas iš konstitucinio imperatyvo „valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“ (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d.), reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., LVAT 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2226-502/2022). Departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, negali vertinti prieglobsčio prašytojo situacijos vien formaliai ir šabloniškai, nes byloje sprendžiamas klausimas, susijęs su žmogaus teisėmis ir teise į prieglobstį – vieną fundamentalių asmens teisių pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, o žmogaus teises kaip visuotinį gėrį įtvirtina aukščiausios teisinės galios teisės šaltiniai – Konstitucija ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (žr., pvz., LVAT 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1268-822/2022, 2022 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3476-502/2022).

42. Taip pat pažymėtina, kad LVAT sprendime buvo atkreiptas dėmesys į Direktyvos 2011/95/ES 18 ir 19 konstatuojamosiose dalyse numatytą kompetentingų institucijų pareigą vertinti geriausius vaiko interesus bei minėtos direktyvos 6 ir 7 straipsniuose nustatytą reguliavimą. Remdamasi viešai prieinamais šaltiniais (žr., pvz., https://www.rudaw.net/english/interview/21062023), teisėjų kolegija LVAT sprendime pastebėjo, kad gyvenimo sąlygos (duomenys neskelbtini) stovyklose nėra tinkamos šeimoms su vaikais. Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjai yra šeima su nepilnamečiais vaikais, o O. W. M. M. yra konstatuoti (duomenys neskelbtini) požymiai, teisėjų kolegija sprendė, kad Departamentas, vertindamas pareiškėjų prieglobsčio prašymus, nenustatė, kokios yra gyvenimo sąlygos (duomenys neskelbtini) stovykloje, taip pat nenustatė, ar būtent šioje vietovėje bus prieinamos tinkamos gydymo paslaugos O. W. M. M. (LVAT sprendimo 59–61 p.).

43. Minėtu aspektu vertindama nagrinėjamoje byloje ginčijamą Sprendimą, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas nepateikė jokių aktualių ir turinio prasme reikšmingų duomenų, leidžiančių pagrįstai spręsti dėl (duomenys neskelbtini) stovykloje egzistuojančių sąlygų ir atitinkamos specializuotos pagalbos prieinamumo, nors tai yra teisiškai svarbios aplinkybės, būtinos tinkamai įvertinti O. W. M. M. individualią situaciją.

44. Atsižvelgdama į šiame sprendime aptartą ginčo teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, į šios bylos faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėjo visų pareiškėjų prašymams suteikti prieglobstį teisiškai svarbių aplinkybių, todėl Sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.). Pirmosios instancijos teismas, pritardamas esminėms Sprendimo išvadoms, netinkamai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimamas naujas sprendimas, kuriuo ginčytas Sprendimas yra panaikinamas ir atsakovas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymus dėl prieglobsčio suteikimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjų W. M. M. M., H. H. N. N., T. W. M. M., O. W. M. M. (įstatyminiai atstovai W. M. M. M. ir H. H. N. N.), T. W. M. M. (įstatyminiai atstovai W. M. M. M. ir H. H. N. N.) apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjų W. M. M. M., H. H. N. N., T. W. M. M., O. W. M. M. (įstatyminiai atstovai W. M. M. M. ir H. H. N. N.), T. W. M. M. (įstatyminiai atstovai W. M. M. M. ir H. H. N. N.) skundą tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. 23M85448 ir įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjų W. M. M. M., H. H. N. N., T. W. M. M., O. W. M. M. (įstatyminiai atstovai W. M. M. M. ir H. H. N. N.), T. W. M. M. (įstatyminiai atstovai W. M. M. M. ir H. H. N. N., prašymus suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Egidijus Šileikis

Virginija Volskienė