2020-12-09 Nr. AB-23514-3-62-3-02237-2017-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1560-492/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02237-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija 18.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. J. ir D. J. (pareiškėjo B. A. J. procesinių teisių perėmėjos) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. J. ir D. J. (pareiškėjo B. A. J. procesinių teisių perėmėjos) skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl administracinių aktų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) direktoriaus 2017 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. 1T-26-(7.5.); 2) panaikinti NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2017 m. rugpjūčio 25 d. įsakymą Nr. 854-(14.7/2) (tokį dokumento numerį nurodė pareiškėjas) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2017 m. sausio 24 d. išvados Nr. 7IP-1 pakeitimo“; 3) panaikinti NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2017 m. sausio 24 d. išvadą Nr. 7IP-1 (toliau – ir Išvada); 4) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 5) įpareigoti NŽT per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pateikti žemės vertės apskaičiavimą ir naują išvadą dėl 1,24 ha žemės, atskirai įvertinant pareiškėjui priklausančios žemės dalis: a) žemės dalį, esančia po 226 m magistraliniu keliu Vilnius–Klaipėda (0,6768 ha 92 sklypo dalis); b) 2,2447 ha 92 sklypo dalį Kauno marių regioniniame parke; c) 2,0230 ha 91 sklypo, užlietus Kauno marių; d) 2,5470 ha (visas 76 sklypas buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime), užlietus Kauno marių.

2. Pareiškėjas nurodė, kad NŽT direktorius neįvykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. A-4872-261/2016 (toliau – ir 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimas), neišsprendė nė vieno iš pareiškėjo skunduose pateiktų klausimų, neįvertino aritmetikos veiksmų apskaičiuojant 1,24 ha žemės vertę ir surašant Išvadą.

3. Pareiškėjas teigė, jog ginčijami aktai naikintini, nes buvo neteisingai nustatyta žemės ploto vertė. Atsakovas turi būti įpareigotas pateikti žemės vertės apskaičiavimą ir naują išvadą dėl 1,24 ha žemės, atskirai įvertinant pareiškėjui priklausančios žemės dalis: 1) žemę po 226 m magistraliniu keliu Vilnius–Klaipėda (0,6768 ha 92 sklypo dalis); 2) 2,2447 ha 92 sklypo dalį, esančią Kauno marių regioniniame parke; 3) 2,0230 ha 91 sklypo, užlietus Kauno marių; 4) 2,5470 ha (visas 76 sklypas buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime), užlietus Kauno marių.

4. Pareiškėjas savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindė tuo, jog dėl valstybės pareigūnų neteisingo 1,24 ha žemės įvertinimo jis patyrė moralinę žalą, kurią pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį turėtų atlyginti valstybė.

5. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas nurodė, kad nustatant žemės vertę atskirai buvo apskaičiuotas kiekvieno žemės ūkio paskirties žemės naudmenų našumo balo kontūras, o tik po to nustatytas vidutinis žemės ūkio naudmenų našumo balas, taip pat nustatyti skirtingo naudojimo būdo žemės plotai. Informacija apie skaičiavimus yra pateikta Kauno rajono Neveronių seniūnijos Karmėlavos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autoriaus R. D. parengtame 2017 m. sausio 16 d. aiškinamajame rašte, kuris kartu su ginčijamos Išvados kopija pareiškėjui buvo pateiktas su 2017 m. sausio 25 d. raštu Nr. 7SD-472-(14.7.104.).

7. NŽT teigia, kad buvusio savininko J. J. turėtos valstybės išperkamos žemės vertės skaičiavimai atlikti remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ (toliau – ir Nutarimas) patvirtintų Žemės įvertinimo metodikos (toliau – ir Žemės įvertinimo metodika) ir Valstybės išperkamos žemės, miško, vandens telkinių vertės bei lygiateisiškumo nustatymo metodikos reikalavimais, o Išvadoje nurodyta 1,24 ha žemės vertė yra teisinga.

8. NŽT įsitikinimu, nei neturtinės žalos dydis, nei neturtinės žalos padarymo faktas byloje nėra pagrįsti objektyviais įrodymais, nėra įrodytas priežastinis ryšys, todėl valstybei nekyla pareiga pareiškėjui atlyginti neturtinę žalą.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. vasario 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

10. Teismas nustatė, kad 2014 m. gegužės 26 d. buvo parengta išvada Nr. 7IP-7 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn (pakeista NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2)-1322), kurioje 1,24 ha pareiškėjui priklausančio atkurti žemės ploto, priskirto valstybės išperkamai žemei, vertė buvo nustatyta 447 Eur (1 543 Lt). Tačiau LVAT 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu panaikino 2014 m. gegužės 26 d. išvadą Nr. 7IP-7 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn ir NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 9 d. įsakymą Nr. 7VĮ-(14.7.2)-1322 ir įpareigojo NŽT Kauno rajono skyrių per vieną mėnesį nuo šio sprendimo priėmimo dienos parengti naują išvadą dėl 1,24 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), perdavimo neatlygintinai pareiškėjo nuosavybėn.

11. Teismas nurodė, kad, atsižvelgdamas į LVAT 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą, NŽT Kauno rajono skyrius kreipėsi į VĮ Valstybės žemės fondą su prašymu iki 2017 m. sausio 18 d. parengti naują išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn. 2017 m. sausio 17 d. VĮ Valstybės žemės fondas perdavė naujai parengtą išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, kuri buvo patvirtinta 2017 m. sausio 24 d., suteikiant Nr. 7IP-1. Pagal NŽT Kauno rajono skyriaus 2017 m. sausio 24 d. išvadą Nr. 7IP-1, 1,24 ha pareiškėjui priklausančio atkurti žemės ploto, priskirto valstybės išperkamai žemei, vertė – 466 Eur.

12. Teismas nustatė, jog pareiškėjas NŽT Kauno rajono skyriaus apskaičiuotą 1,24 ha žemės vertę apskundė NŽT direktoriui, kuris 2017 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. 1T-26-(7.5.) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą ir 2017 m. liepos 26 d. raštu Nr. 1SS-1967-(7.5.) informavo pareiškėją, kad NŽT Kauno rajono skyrius 1,24 ha žemės vertę apskaičiavo teisingai pritaikęs Žemės įvertinimo metodiką ir Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodiką. Kadangi nagrinėjant pareiškėjo skundą buvo konstatuota, kad neužpildytas 2017 m. sausio 24 d. išvados Nr. 7IP-1 4 punktas, kuris įtakos nustatytai turėtos žemės vertei neturi, NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjas 2017 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 7VĮ-854-(14.7.2) pakeitė NŽT Kauno rajono skyriaus 2017 m. sausio 24 d. išvados Nr. 7IP-1 4 punktą.

13. Teismas nurodė, jog NŽT Kauno rajono skyrius, priimdamas Išvadą, vadovavosi Nutarimo 5.13 papunkčiu. Buvo atskirai apskaičiuotas kiekvieno žemės ūkio paskirties žemės naudmenų našumo balo kontūras, o tik po to nustatytas vidutinis žemės ūkio naudmenų našumo balas, taip pat nustatyti skirtingo naudojimo būdo žemės plotai (pastatai, kelias, mišku užimta žemė, žemės ūkio naudmenos). Apie skaičiavimus yra nurodyta Kauno rajono Neveronių seniūnijos Karmėlavos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autoriaus R. D. parengtame 2017 m. sausio 16 d. aiškinamajame rašte, kuris kartu su ginčijamos Išvados kopija pareiškėjui buvo pateiktas 2017 m. sausio 25 d. raštu Nr. 7SD-472-(14.7.104.). Žemės ūkio naudmenų našumo balą projekto autorius apskaičiavo pagal naujausius interneto puslapyje https://www.geoportal.lt skelbiamus dirvožemio vertinimo duomenis.

14. Atsižvelgęs į LVAT 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą, kuriame nurodyta, kad teismas neturi pagrindo įpareigoti atsakovą remtis pareiškėjo pateiktu žemės vertės nustatymo apskaičiavimu, kadangi vertės nustatymas yra atsakovo kompetencija ir jis turi būti atliktas teisės aktų nustatyta tvarka, teismas sprendė, kad nėra pagrindo nagrinėjamoje byloje vadovautis kitų vertintojų skaičiavimais, kaip įrodymais, kurie galėtų paneigti Išvadoje nurodytą 1,24 ha žemės vertę.

15. Nustatęs, kad įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais (Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-254-414/2011 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A63-3804/2011) konstatuota, jog 1,24 ha valstybės išperkamos žemės sklypo dalis yra Kauno rajono ribose bei užlieta Kauno marių, teismas pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovą pateikti atskiras išvadas žemei, kuri yra Kauno miesto teritorijoje, išvadą žemei, esančiai po statiniu, bei išvadą žemei, užlietai Kauno marių, kuri priskirtina Kauno rajonui, atmetė kaip nepagrįstą. Teismas taip pat pažymėjo, kad nenustačius skundžiamų aktų neteisėtumo pagrindų ir netenkinus pagrindinių reikalavimų dėl administracinių aktų panaikinimo nėra pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

16. Teismo vertinimu, visi skundžiami aktai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. spalio 31 d.) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Teismas nenustatė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių aktų naikinimo pagrindų. Teismas priėjo prie išvados, kad buvusio savininko J. J. Kauno r. sav. turėtos valstybės išperkamos žemės vertės skaičiavimai atlikti remiantis Žemės įvertinimo ir Valstybės išperkamos žemės, miško, vandens telkinių vertės bei lygiateisiškumo nustatymo metodikų, patvirtintų Nutarimu, reikalavimais, o Išvadoje nurodyta 1,24 ha žemės vertė yra teisinga.

17. Teismas, nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų, atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kitus proceso dalyvių argumentus teismas pripažino pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo atmetimui (patenkinimui), todėl dėl jų nepasisakė.

III. 18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą. Be to, pareiškėjas prašo įpareigoti NŽT per vieną mėnesį paskaičiuoti ir suderinti su juo grąžintinos valstybės išperkamos 1,24 ha žemės vertę arba patvirtinti nepriklausomo matininko J. M. 2016 m. balandžio 29 d. atliktą žemės vertės paskaičiavimą.

19. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

19.1. Pirmosios instancijos teismo sprendime iškraipytas pareiškėjo skundo tekstas ir reikalavimai, teismas neįvertino pagrindinių įrodymų, nevykdė LVAT nutarčių ir 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimo, nepasisakė dėl pagrindinių pareiškėjo reikalavimų.

19.2. Byloje nėra nei vieno teisėto ir nesuklastoto 1,24 ha žemės vertės apskaičiavimo. Apie žemės vertės apskaičiavimo neteisėtumą jau buvo pasisakyta LVAT 2016 m. gruodžio 22 d. sprendime. Žemės sklypo Nr. 92 (po greitkeliu), sklypo Nr. 76 (buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime) ir sklypo Nr. 91 dalies, užlietos Kauno marių, vertės skaičiavimų byloje nėra. Ginčo žemės vertė yra keliolika kartų didesnė nei 566 Eur.

19.3. Teismas neįvertino, administracinėje byloje Nr. I-254-415/2011 konstatuotų aplinkybių, turinčių res judicata (liet. teismo galutinai išspręstas klausimas) galią, neįvertino LVAT 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimo motyvų, neįvertino normatyvinės 1 ha žemės vertės nustatymo pagal našumą lentelės.

19.4. Teismas atkartojo NŽT atsiliepimo į skundą frazę ir panaikino LVAT 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą, nurodydamas, kad LVAT 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu panaikino 2014 m. gegužės 26 d. išvadą Nr. 7IP-7 iš esmės dėl procedūrinių pažeidimų, kurie esminės įtakos 1,24 ha žemės vertei neturėjo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja ankstesnėms LVAT nutartims.

19.5. Žemės vertės apskaičiavimą atliko VĮ Valstybės turto fondo vyr. specialistas, nors pagal Žemės įvertinimo metodikos 2.2 papunktį žemės vertę apskaičiuoja NŽT teritoriniai padaliniai. Teismas nevertino kitų matininkų atliktų žemės vertės skaičiavimų.

19.6. Žemės vertė buvo apskaičiuota nesilaikant LVAT 2016 m. gruodžio 22 d. sprendime nurodytų principų. Žemės ūkio paskirties žemės naudmenų našumo balo kontūras, vidutinis žemės ūkio naudmenų našumo balas nėra tas pats kaip žemės ūkio paskirties žemės vertė, statiniais (greitkeliu) užimtos žemės vertė bei Kauno marių užlietos žemės vertė.

19.7. Nepagrįstai ginčo žemės vertė nustatyta 447 Eur be jokių priedų. Kartu su NŽT Kauno rajono skyriaus Išvada pareiškėjas negavo jokių žemės vertės skaičiavimų. Nustatyta žemės vertė žymiai mažesnė nei pareiškėjui grąžintos to paties žemės sklypo Nr. 92 dalies vertė, paskaičiuota VĮ Registrų centre. Kartu su sprendimu atkurti nuosavybės teises pareiškėjui turėjo būti išduota su pareiškėju suderinta pažyma apie žemės vertę, tačiau ji nebuvo išduota.

19.8. NŽT direktorius neatsakė į pareiškėjo 2017 m. vasario 8 d. ir 2017 m. gegužės 13 d. skunduose išdėstytus nusiskundimus dėl LVAT 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimo nevykdymo ir kitų teisės aktų pažeidimų: NŽT Kauno rajono skyrius neįvykdė LVAT 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimo, nes nepateikė grąžintinos žemės vertės skaičiavimo; Išvadoje nesąžiningai įrašė, kad žemės vertė – 466 Eur, t. y. žymiai mažesnė už bazinę.

19.9. Pagal nepriklausomo matininko skaičiavimus, grąžintinos žemės vertė – 6 885 Eur, be to, turi būti pritaikyti ir koeficientai pagal Žemės įvertinimo metodiką.

19.10. Dėl to, kad atsakovas nuo 1993 m. nevykdo savo pareigų, pareiškėjas privalėjo pateikti daug skundų ir raštų, patyrė dvasinius išgyvenimus, įtampą, bejėgiškumo jausmą, turėjo skųsti atsakovo veiksmus, o ne leisti laiką su artimaisiais. Be to, dėl streso ir įtampos per 10 metų pablogėjo pareiškėjo sveikata. Pirmosios instancijos teismas iškraipė pareiškėjo prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 1,24 ha valstybės išperkamos žemės ploto, į kurį pareiškėjas pretenduoja atkurti nuosavybės teises, vertės paskaičiavimo teisingumo, kai atlyginama už jį perduodant piliečiui nuosavybėn neatlygintinai kitą žemės, miško sklypą ar vandens telkinį kitoje vietoje, taip pat dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo.

21. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, kuriuo buvo siekiama įpareigoti atsakovą NŽT perskaičiuoti valstybės išperkamo 1,24 ha ploto, į kurį pareiškėjas pretenduoja atkurti nuosavybės teises, kai atlyginama už jį perduodant piliečiui nuosavybėn neatlygintinai kitą žemės, miško sklypą ar vandens telkinį kitoje vietoje, vertę, taip pat dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigė, kad teismas neįvykdė LVAT 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimo, neįvertino administracinėje byloje Nr. I-254-415/2011 konstatuotų aplinkybių, turinčių res judicata galią, iš esmės neišnagrinėjo pareiškėjo reikalavimų; byloje nėra teisėto 1,24 ha žemės sklypo vertės apskaičiavimo; byloje nėra žemės sklypo Nr. 92 (po greitkeliu), sklypo Nr. 76 (buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime) ir sklypo Nr. 91 dalies, užlietos Kauno marių, vertės skaičiavimų; žemės vertės apskaičiavimą atliko neįgaliotas subjektas, nepateiktas grąžintinos žemės vertės skaičiavimas; pagal nepriklausomo matininko skaičiavimus grąžintinos žemės vertė – 6 885 Eur; dėl atsakovo nuo 1993 m. nevykdomų pareigų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

22. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 140 str. 2 d.).

23. Pažymėtina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

24. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis, plačiau pasisako tik tais aspektais, kurie yra aktualūs sprendžiant dėl apeliacinio skundo pagrįstumo bei nurodomų jame argumentų reikšmės tarp šalių kilusiame ginče.

25. Nagrinėjamo ginčo atveju pareiškėjui piniginė kompensacija už valstybės išperkamą žemę apskaičiuota remiantis Žemės įvertinimo metodika. Pareiškėjas neginčija skundžiamame sprendime atlikto aritmetinio žemės vertės skaičiavimo, tačiau kelia ginčą dėl nustatyto kompensacijos dydžio ir teigia, kad piniginė kompensacija už žemę turi būti apskaičiuota pagal žemės sklypo atskirų dalių (užimtos kelio, užlietos marių, buvusios kaime) rinkos kainą.

26. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl minėtų pareiškėjo teiginių, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, jog nuosavybės teisių atkūrimą (restituciją) reglamentuojančios teisės normos įtvirtina ribotą restituciją. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarime konstatavo, jog nuosavybės teisė, kaip žmogaus prigimtinė teisė, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį nėra tapati Lietuvos Respublikos piliečio teisei įstatymo nustatyta tvarka atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį, ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad įstatymų leidėjas, reguliuodamas paneigtų nuosavybės teisių atkūrimą, turi diskreciją nustatyti nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas ir tvarką ir kad šią diskreciją objektyviai lemia tai, jog per laikotarpį, praėjusį nuo neteisėto turto nusavinimo, iš esmės pasikeitė nuosavybės santykių sistema, tačiau, įstatymais nustatydamas nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo sąlygas ir tvarką, įstatymų leidėjas yra saistomas Lietuvos Respublikos Konstitucijos, taigi jis privalo atsižvelgti ir į konstitucinius nuosavybės teisių apsaugos principus, ir į konstitucinį atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės siekį, į kitas konstitucines vertybes.

27. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas akcentavo, kad, sprendžiant, ar kompensacija už natūra negrąžinamą išlikusį nekilnojamąjį turtą yra teisinga, atsižvelgtina ne tik į negrąžinamo natūra turto dabartinę rinkos vertę, bet ir šio turto vertę tuo metu, kai jis buvo neteisėtai nacionalizuotas ar kitais neteisėtais būdais nusavintas, taip pat į šio turto kokybės ir vertės pokyčius. Valstybė negali nustatyti tokių kompensavimo būdų ir dydžių, kurie visuomenei ir valstybei būtų finansiškai nepakeliami, dėl jų visuomenei tektų neproporcingai didelė finansinė našta, galėtų kilti socialinė įtampa ir priešprieša. Įstatymu nustatant atlyginimo savininkams už valstybės išperkamą žemę būdus ir tvarką turi būti paisoma asmens ir visuomenės teisėtų interesų pusiausvyros. Priešingu atveju būtų pažeistas konstitucinis darnios ir teisingos visuomenės imperatyvas, todėl atsižvelgiant į valstybės galimybes gali būti nustatyti atitinkami kompensacijų už valstybės išperkamą turtą dydžiai (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarimą).

28. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog kai atlyginama už pagal šį įstatymą negrąžinamą žemę, mišką, vandens telkinį, vietoj jų perduodamas nuosavybėn žemės, miško, vandens telkinio lygiavertiškumas nustatomas pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Tvarka), 105 punkte nustatyta, jog žemėtvarkos skyrius per mėnesį nuo nuosavybės teisių atkūrimo bylos gavimo išnagrinėja byloje esančius dokumentus ir, piliečiui sutikus, žemėtvarkos skyriaus vedėjas priima išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn (Tvarkos 2 priedas) piliečio pageidaujamoje vietovėje. Tvarkos 105 punkte taip pat nustatyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiantis specialistas per mėnesį nuo nuosavybės teisių atkūrimo bylos pateikimo pagal Žemės įvertinimo metodiką papildo šią bylą valstybės išperkamo turto vertės skaičiavimais ir pateikia žemėtvarkos skyriaus vedėjui. Kadangi R. D. buvo Kauno rajono Neveronių seniūnijos Karmėlavos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengėjas, todėl jis ir apskaičiavo J. J. iki nacionalizacijos turėtos žemės, priskirtos valstybės išperkamai, vertę. Taigi apelianto argumentai, kad valstybės išperkamo turto vertę apskaičiavo netinkamas (neturintis įgalinimų) subjektas, yra nepagrįsti.

29. Nutarimo (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“) 2.1, 2.1.3 ir 2.1.4 papunkčiuose nustatyta, kad apskaičiuojant žemės sklypų, perduodamų piliečių nuosavybėn neatlygintinai iš laisvos žemės fondo ir grąžinamų natūra pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymą, vertę, taip pat apskaičiuojant valstybės išperkamų turėtos žemės, miško sklypų ir vandens telkinių vertę, kai atlyginant už juos perduodami piliečių nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypai ir vandens telkiniai kitoje vietoje (išskyrus šio nutarimo 4.2.2 ir 4.2.3 papunkčiuose nurodytus atvejus), taikoma Nutarimu patvirtinta Žemės įvertinimo metodika. Pagal Nutarimo 4.2 ir 4.2.3 papunkčius, apskaičiuojant naudojamų ir nerekultivuotų karjerų, sąvartynų žemės, statiniais užimtos kitos paskirties žemės ir vandens užlietos žemės vertę, kai už ją perduodama piliečių nuosavybėn neatlygintinai žemė, miškas, vandens telkiniai kitoje vietoje, taikoma šiuo Nutarimu patvirtinta Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodika.

30. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad, apskaičiuojant valstybės išperkamos turėtos žemės vertę pareiškėjui, buvo vadovaujamasi Žemės įvertinimo metodika. Pažeidimų, kurie būtų padaryti atsakovui taikant metodiką, byloje nenustatyta, pareiškėjas taip pat nenurodė pagrįstų argumentų, kad atsakovas būtų neteisingai apskaičiavęs atlygintiną žemės vertę netinkamai taikydamas metodiką. Lietuvos valstybė nėra prisiėmusi besąlyginio įsipareigojimo atlyginti už turėtą žemę rinkos verte, to nenumato ir teisės aktai, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad byloje ginčijamu sprendimu be pagrindo nebuvo remtasi nepriklausomo matininko atliktu vertinimu ir yra nustatyta neteisinga valstybės išperkamos žemės vertė.

31. Įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais (Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-254-414/2011 ir LVAT 2011 m. gruodžio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A63-3804/2011), konstatuota, jog 1,24 ha valstybės išperkamos žemės sklypo dalis yra Kauno rajono ribose bei užlieta Kauno marių, todėl pirmosios instancijos teismas, remdamasis prejudicinę reikšmę turinčiais faktais (ABTĮ 57 str.), pagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovą pateikti atskiras išvadas žemei, kuri yra Kauno miesto teritorijoje, išvadą žemei, esančiai po statiniu, bei išvadą žemei, užlietai Kauno marių, kuri priskirtina Kauno rajonui.

32. NŽT Kauno rajono skyrius priimdamas 2017 m. sausio 24 d. išvadą Nr. 7IP-1, vadovavosi Nutarimo 5.13 papunkčiu, kuriame nustatyta, kad kai žemės sklypui nustatyti skirtingi žemės naudojimo būdai, apskaičiuojant žemės sklypo vertę turi būti apskaičiuojama kiekvienos žemės sklypo dalies, kuriai nustatytas skirtingas naudojimo būdas, vertė, o viso žemės sklypo vertę sudaro visų žemės sklypo dalių verčių suma. Remiantis šiuo Nutarimo papunkčiu atskirai buvo apskaičiuotas kiekvieno žemės ūkio paskirties žemės naudmenų našumo balo kontūras, o tik po to nustatytas vidutinis žemės ūkio naudmenų našumo balas, taip pat nustatyti skirtingo naudojimo būdo žemės plotai (pastatais, keliais, mišku užimta žemė, žemės ūkio naudmenos). Taigi perskaičiuojant 1,24 ha sklypo vertę buvo atsižvelgta į LVAT 2016 m. gruodžio 22 d. sprendime pateiktus išaiškinimus.

33. Apelianto teiginiai, kad jis nebuvo informuotas apie grąžintinos žemės vertės apskaičiavimus, yra nepagrįsti, nes tai nurodyta Kauno rajono Neveronių seniūnijos Karmėlavos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autoriaus R. D. parengtame 2017 m. sausio 16 d. aiškinamajame rašte, kuris kartu su ginčijamos Išvados kopija B. A. J. buvo pateiktas 2017 m. sausio 25 d. raštu Nr. 7SD-472-(14.7.104.).

34. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nėra nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai (t. y., kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. 1 d.), kaip būtinoji žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo sąlyga, apelianto argumentų ir dėl šios teismo sprendimo dalies nepripažįsta pagrįstais. Pareiškėjo teiginiai, kad atsakovas nuo 1993 m. nevykdo savo pareigų, laikytini pernelyg abstrakčiais, kad teismas galėtų konstatuoti neteisėtus veiksmus. Besitęsiantis nuosavybės teisių atkūrimo procesas, kai nėra teikiami konkretūs argumentai dėl valdžios institucijos darbuotojų neveikimo ar delsimo atlikti jiems priskirtas funkcijas, savaime nesudaro pagrindo veiksmų (neveikimo) neteisėtumui konstatuoti. Kai nėra įrodyti neteisėti veiksmai, reikalavimas dėl neturinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.

35. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas ginčui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, išsamiai motyvavo padarytas išvadas, atmesdamas pareiškėjo skundo reikalavimus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų V. J. ir D. J. (pareiškėjo B. A. J. procesinių teisių perėmėjos) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė