98a4550b-d760-409a-a840-71284aeb5b35 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr.

I-335-473/2009

Procesinio sprendimo

kategorija 15.2.3.1, 15.2.3.2, 16.5, 38, 74

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S

P R E N D I M A S

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio

teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjos Violetos Balčytienės

(kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Ernesto Spruogio,

sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant pareiškėjui I.

B., pareiškėjo atstovui adv. Tomui Leščinskui, atsakovės Lietuvos karo

medicinos tarnybos atstovams Vytautui Černiui ir R. K.,

atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kariuomenės, ir trečiojo

suinteresuoto asmens Lietuvos kariuomenės atstovui Teisučiui Jasiulioniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo

administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo I. B. skundÄ

atsakovams Lietuvos kariuomenės Karo medicinos tarnybai ir Lietuvos valstybei,

atstovaujamai Lietuvos Karo medicinos tarnybos, trečiajam suinteresuotam

asmeniui Lietuvos kariuomenei dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo ir

n u s t a t ė:

pareiškėjas I.

B. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas: 1) panaikinti atsakovės Lietuvos kariuomenės Karo medicinos tarnybos

Karinės medicinos ekspertizės komisijos 2008-02-04 ekspertinį nutarimÄ

ir 2008-02-04 jo pagrindu suraÅ¡ytÄ ekspertinio nutarimo pažymÄ Nr. (duomenys

neskelbtini) ir klausimÄ dėl jo

tinkamumo profesinei karo tarnybai perduoti Karinės medicinos

ekspertizės komisijai nagrinėti iš naujo;

2) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos

kariuomenės Karo medicinos Karinės medicinos ekspertizės komisijos, jo naudai

604 Lt turtinės žalos ir 2 000 Lt neturtinės žalos.

Pareiškėjas skunde (b.

l. 3–5) nurodė ir teismo posėdyje jis ir jo atstovas paaiškino, kad Klaipėdos karo prievolės centro Karinė medicinos

komisija (toliau – KMK) 2006-03-31 pripažino pareiÅ¡kėjÄ netinkamu

profesinei karo tarnybai. Tvirtindama KMK nutarimÄ , Karinės medicinos ekspertizės komisija (toliau – KMEK)

2006-05-16 ir 2006-06-09 priėmė ekspertinius nutarimus, kad jis yra

tinkamas profesinei karo tarnybai. Vilniaus apygardos administracinis teismas

2006-10-20 sprendimu šiuos pareiškėjo atžvilgiu priimtus ekspertinius nutarimus

ir jų pagrindu iÅ¡duotas pažymas panaikino kaip neteisėtus ir klausimÄ dėl jo

tinkamumo profesinei karo tarnybai perdavė nagrinėti KMEK iš naujo.

2007-03-22 ir 2007-06-27 KMEK priėmė naujus ekspertinius

nutarimus, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007-10-19

sprendimu minėtus nutarimus ir jų pagrindu išduotas pažymas vėl panaikino kaip

neteisėtus ir nepagrįstus ir klausimÄ dėl tinkamumo profesinei karo

tarnybai dar kartÄ perdavė nagrinėti KMEK iÅ¡ naujo. Vykdant teismo sprendimÄ

jis buvo pakviestas atvykti į KMEK patikrinti sveikatos būklę. 2008 m. sausio mėnesį dėl lėtinės kairės ausies

ligos progresavimo Klaipėdos universitetinėje ligoninėje jam buvo

atlikti tyrimai: kompiuterinė tomografija, endoskopija (tyrimas chirurginiu

mikroskopu) ir klausos patikrinimas (audiograma). Minėtais tyrimais buvo patvirtinta diagnozė – lėtinė

kairės ausies atikoantralinė liga (kodas H66.2 pagal Tarptautinę ligų

klasifikacijÄ (toliau – TLK-10). Tai atitinka Karinės medicinos ekspertizės

nuostatų (toliau – KMEN) ekspertinių išvadų lentelės (toliau – EIL) 71.1 str.

(epitimpanitas). Atvykęs 2008-01-31 į KMEK, kad būtų atlikta ekspertizė,

pateikė Klaipėdos universitetinėje ligoninėje jam atliktų tyrimų duomenis Karo

medicinos tarnybos vadui ir paprašė juos įvertinti atliekant ekspertizę. Tačiau gydytoja otorinolaringologė R. K., nevertindama jo pateiktos medicininės

dokumentacijos, vizualiu tyrimu jam diagnozavo lėtinę tubotimpaninę ligÄ (kodas H66.1 pagal TLK-10). Tai atitinka KMEN

EIL 71.2 str. (mezotimpanitas). Taip buvo pažeistas KMEN 14.1 punktas, kuriame

nurodyta, kad KMEK nariai privalo kvalifikuotai atlikti tikrinamo asmens

medicinos ekspertizę ir priimti pagrįstas ekspertines išvadas. Be to, jeigu

pareiškėjo tyrimų duomenys buvo

neišsamūs ar jų rezultatai abejotini, esant indikacijoms, gydytojas turėjo

siųsti jį ištirti papildomai ir konsultuotis, o vėliau tęsti medicinos

ekspertizę (KMEN 45 p.), tačiau dėl neaiškių priežasčių tai nebuvo

padaryta. Tačiau per ankstesnes ekspertizes gydytoja R. K. priimdama

ekspertines iÅ¡vadas ir iÅ¡duodama siuntimÄ papildomai iÅ¡tirti net kelis kartus

be jokio pagrindo keitė jo ligos diagnozę (ligų kodai H66.1, H66.2, H66.3 ir

H66.4 pagal TLK-10). Už KMEK darbo organizavimÄ ir ekspertinių nutarimų

pagrįstumÄ atsako KMEK pirmininkas (KMEN 15 p.). KMEK pirmininkė R. K., remdamasi gydytojos R. K. nepagrįsta

ekspertine iÅ¡vada, 2008-02-04 priėmė ekspertinį nutarimÄ , kuriuo patvirtino

pareiÅ¡kėjo ligos diagnozę – mezotimpanitÄ ir pripažino jį tinkamu profesinei

karo tarnybai. Priimdama tokį nutarimÄ

pirmininkė nepagrįstai atmetė tyrimo duomenis bei gydytojų specialistų išvadas iš aukščiausio lygio gydymo

paslaugas teikiančios Klaipėdos universitetinės ligoninės. Per ankstesnes

ekspertizes buvo atmesti duomenys iš Klaipėdos apskrities ligoninės ir Vilniaus

universiteto Santariškių klinikų, kurios taip pat teikia aukščiausio lygio

otorinolaringologijos gydymo paslaugas ir kuriose jam buvo patvirtinta vienoda

diagnozė – lėtinė atikoantralinė liga

(kodas H66.2 pagal TLK-10). Ši diagnozė buvo patvirtinta ir užsienio klinikoje

(Charkovo m., Ukraina). Mano, kad 2008-02-04 ekspertinis nutarimas yra

neteisėtas, nes yra nepagrįstas ir priimtas pažeidžiant nustatytÄ tvarkÄ . Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.

1 d. nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų

neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama

konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos

darbuotojo kaltės. To paties straipsnio

ketvirtojoje dalyje nustatyta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų

darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų

darbuotojai privalėjo veikti. Dėl KMEK

priimtų neteisėtų ekspertinių nutarimų jis buvo priverstas ne kartÄ autobusu vykti

iÅ¡ Å ilutės į Vilnių, KaunÄ , KlaipėdÄ , kad bÅ«tų atliktos ekspertizės ir

papildomi tyrimai, ir dėl to patyrė išlaidų,

t. y. jam buvo padaryta turtinė žala, kuriÄ Ä¯vertina 604 Lt (8 kelionės Å ilutė–Kaunas–Šilutė 8 x 30 = 240 x 2 = 480 Lt; 2

kelionės Šilutė–Klaipėda–Šilutė 2 x 8 = 16 x 2 = 32 Lt; 1 kelionė Šilutė–Vilnius–Šilutė

l x 46 = 46 x 2 = 92 Lt). Dėl KMEK narių nekvalifikuotų, nekokybiškų ir

neteisėtų veiksmų atliekant nevienkartinį

sveikatos bÅ«klės patikrinimÄ nuo 2006-05-16 iki 2008-02-04 jam padaryta

moralinė žala – patyrė emocinį stresÄ , dvasinių iÅ¡gyvenimų, sutriko miegas (2006-08-11

dėl nemigos kreipėsi į Å¡eimos gydytojÄ ir jam buvo skirtas ambulatorinis

gydymas). Atsižvelgdamas į žalÄ padariusių

asmenų kaltę, turtinę padėtį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo

principais, jis moralinę žalÄ Ä¯vertina 2 000 Lt.

Atsakovai Lietuvos kariuomenės Karo medicinos tarnyba ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kariuomenės Karo medicinos tarnybos, su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ (b. l. 72–73) nurodė ir teismo posėdyje atsakovės atstovai paaiÅ¡kino, kad, vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007-10-19 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. 1-7976-3/07, Karo medicinos tarnyba pakvietė pareiÅ¡kėjÄ atlikti pakartotinę medicinos ekspertizę.

Ä® medicinos ekspertizę KMEK pareiÅ¡kėjas atvyko 2008-01-31 ir pateikė Kauno medicinos tarnybos vadui medicininius dokumentus ir praÅ¡ymÄ priimant ekspertinę gydytojo otorinolaringologo iÅ¡vadÄ Ä¯vertinti pateiktų tyrimų duomenis ir gydytojų specialistų iÅ¡vadas. Atlikdama karinę medicinos ekspertizę ir vadovaudamasi KMEN, KMEK gydytoja otorinolaringologė R. K. atsižvelgė į pareiÅ¡kėjo nusiskundimus sveikata ligos anamnezę, vertino turimus ir naujai gautus medicininius duomenis (UAB „MCT“ atliktÄ temporalinių kaulų kompiuterinę tomografijÄ , VÅ¡Ä® Klaipėdos ligoninėje atliktų audiogramos ir mikroskopinės otoskopijos duomenis, gydytojų konsultacijų iÅ¡raÅ¡us), objektyvius KMEK atliktų tyrimų duomenis ir nustatė diagnozę – kairės ausies lėtinė tubotimpaninė liga, TLK-10, ligos kodas H66.1; vadovaudamasi KMEN specialiosios dalies 71.2 straipsniu suformulavo ekspertinę iÅ¡vadÄ .

IÅ¡vados pagrindimÄ bei duomenų analizę gydytoja R. K. aprašė trijuose papildomuose ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) lapuose, kurių kopijos kartu su informacija apie priimtÄ ekspertinį nutarimÄ pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡siųstos paÅ¡tu (Karo medicinos tarnybos vado 2008-02-05 raÅ¡tu Nr. IS-137 „Dėl ekspertinio nutarimo pažymos ir medicininių dokumentų kopijų“). Todėl darytina iÅ¡vada, kad KMEN 14.1 punktas, kuriame nurodyta, kad KMEK nariai privalo priimti pagristas ekspertines iÅ¡vadas, pažeistas nebuvo.

Vadovaudamasis KMEN 15 ir 48 punktais, KMEK pirmininkas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas privalo susipažinti su gydytojų ekspertinėmis iÅ¡vadomis, priimti ekspertinį nutarimÄ bei atsako už ekspertinio nutarimo pagrįstumÄ . KMEK pirmininkė kpt. R. K. susipažino su visų komisijos gydytojų priimtomis ekspertinėmis iÅ¡vadomis ir jų pagrindimu, nustatė suminį apribojimo laipsnį ir priėmė ekspertinėms iÅ¡vadoms neprieÅ¡taraujantį ekspertinį nutarimÄ , todėl mano, kad 2008-02-04 priimant ekspertinį nutarimÄ Nr. 230, KMEN nustatyta tvarka pažeista nebuvo, priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jam padaryta moralinė žala, t. y. jis patyrė emocinį stresÄ , sutriko miegas, dėl to jam buvo skirtas ambulatorinis gydymas. Tačiau, 2008-01-31 atlikdamas pakartotinę medicinos ekspertizę ir pildydamas medicinos ekspertizės akto bendrÄ jÄ dalį, pareiÅ¡kėjas į klausimÄ â€žar kada nors sirgote kokia nors žemiau iÅ¡vardinta liga ar pastebėjote sutrikimų“ pažymėjo „ne“ prie miego, bet kokių nervinių ar psichinių sutrikimų; pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių nusiskundimus ar skirtÄ gydymÄ patvirtinančių medicininių duomenų, todėl mano, kad nėra pagrindo spręsti klausimo apie pareiÅ¡kėjui padarytÄ neturtinę žalÄ .

Kadangi pareiškėjo nurodytos patirtos transporto išlaidos nėra tiesiogiai susijusios su 2008-01-31 KMEK atlikta karinės medicinos ekspertize ir 2008-02-04 priimtu ekspertiniu nutarimu, mano, kad pareiškėjui turtinė žala padaryta nebuvo.Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė su pareiškėjo skundu nesutiko ir atsiliepime nurodė iš esmės tapačius argumentus kaip ir atsakovė (b. l. 74–76).

Skundas tenkintinas.

Dėl skundžiamo atsakovės 2008-02-04 ekspertinio nutarimo

ir pažymos Nr. (duomenys

neskelbtini) teisėtumo

Byloje

nustatyta, kad 2006-03-31 atsakovė Lietuvos

kariuomenės Karo medicinos tarnyba ekspertiniu

nutarimu pripažino, kad pareiškėjas netinkamas profesinei karo tarnybai pagal Z

sveikatos grupę, nes jam nustatytas lėtinis epitimpanitas (H 66.2). Tvirtinant

KMK nutarimÄ pareiÅ¡kėjas buvo nusiųstas atlikti pakartotinį sveikatos

patikrinimÄ ir 2006-05-16 ir 2006-06-09 ekspertiniais nutarimais

atsakovė nutarė, kad pareiškėjas yra tinkamas profesinei karo tarnybai (b. l.

25, 26). Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovės sprendimais, 2006-07-05 juos

apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2006-10-20

sprendimu KMEK 2006-05-16 ir 2006-06-09

pareiškėjo atžvilgiu priimtus ekspertinius nutarimus ir jų pagrindu išduotas pažymas panaikino kaip neteisėtus ir nepagrįstus ir nurodė, kad KMEK,

ištyrusi pareiškėjo sveikatos būklę, iš pradžių nustatė, kad jis yra netinkamas

profesinei karo tarnybai, su tokiu ekspertiniu nutarimu pareiškėjas susipažino,

tačiau vėliau jis buvo taisomas, jame įrašyta kita diagnozė, ligos kodas,

ištaisyta, kad pareiškėjas tinkamas profesinei karo tarnybai, todėl konstatavo,

kad skundžiami ekspertiniai nutarimai buvo priimti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus,

todėl naikintini. Dėl minėtų priežasčių klausimÄ dėl jo tinkamumo profesinei karo tarnybai perdavė

nagrinėti KMEK iš naujo (administracinė byla Nr. I-3869-11/2006, b. l. 2–4,

96–98).

2007-03-22 ir

2007-06-27 KMEK priėmė naujus ekspertinius

nutarimus ir jų pagrindu išdavė pažymas, kuriais pareiškėjas pripažintas

tinkamu profesinei karo tarnybai pagal nustatytÄ D sveikatos grupę.

Pareiškėjas,

nesutikdamas su atsakovės išvada, 2007-07-11 ekspertinius nutarimus apskundė

Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teismas 2007-10-19 sprendimu

panaikino juos kaip neteisėtus ir nepagrįstus ir klausimÄ dėl pareiÅ¡kėjo tinkamumo profesinei karo tarnybai dar kartÄ perdavė

nagrinėti KMEK iš naujo, nurodė, kad skundžiami nutarimai buvo priimti

pažeidžiant imperatyvius KMEK nuostatų 19.2 ir 19.3 punktų reikalavimus

(ekspertinę iÅ¡vadÄ priėmė viena komisijos narė R. K., nors

turėjo dalyvauti visi komisijos nariai, taip pat nėra duomenų, kad nagrinėjamu

klausimu buvo surengtas posėdis) (administracinė byla Nr. 7976-3/2007, b. l.

2–4, 188–192).

Vykdydama 2007-10-19

Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimÄ atsakovė pakvietė

pareiÅ¡kėjÄ atvykti į KMEK atlikti sveikatos bÅ«klės patikrinimÄ (b. l. 14). 2008 m. sausio mėnesį dėl lėtinės kairės ausies ligos progresavimo Klaipėdos universitetinėje

ligoninėje jam buvo atlikti tyrimai: kompiuterinė tomografija, endoskopija

(tyrimas chirurginiu mikroskopu) ir klausos patikrinimas (audiograma). Minėtais

tyrimais buvo patvirtinta diagnozė – lėtinė

kairės ausies atikoantralinė liga (kodas H66.2 pagal TLK-10 arba KMEN

EIL 71.1 str. (epitimpanitas) (b. l. 6). 2008-01-31 pareiškėjas, atvykęs į KMEK,

kad bÅ«tų atlikta ekspertizė, pateikė KMEK pirmininkui praÅ¡ymÄ â€žDėl medicininių

dokumentų įvertinimo“, kuriame prašė atliekant ekspertizę įvertinti Klaipėdos universitetinėje ligoninėje jam

atliktų tyrimų duomenis (b. l. 15–21). Lietuvos

kariuomenės Karo medicinos tarnyba 2008-02-04 priėmė ekspertinį nutarimÄ ,

kuriuo patvirtino pareiÅ¡kėjo ligos diagnozę – mezotimpanitÄ , bei ekspertinio

nutarimo pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad pareiÅ¡kėjas serga KMEN EIL 71,2;

125,3, ir pripažino jį tinkamu profesinei karo tarnybai (b. l. 6, 7).

Kaip minėta, pareiškėjas prašo panaikinti atsakovės Lietuvos

kariuomenės Karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės

komisijos 2008-02-04 ekspertinį nutarimÄ ir 2008-02-04 jo pagrindu suraÅ¡ytÄ

ekspertinio nutarimo pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir klausimÄ dėl pareiÅ¡kėjo I. B. tinkamumo

profesinei karo tarnybai perduoti KMEK nagrinėti iš naujo.

Byloje ginčas kilo dėl to, ar pareiÅ¡kėjui tinkamai diagnozuotas susirgimas, dėl kurio nustatytas tinkamumas ar netinkamumas profesinei karo tarnybai.PareiÅ¡kėjas skundžia atsakovės 2008-04-02 priimtus ekspertinį nutarimÄ ir pažymÄ , kuriais jis buvo pripažintas tinkamu profesinei karo tarnybai. Su skundžiamais sprendimais jis nesutinka, nes 2008 m. sausio mėnesį dėl lėtinės kairės ausies ligos progresavimo Klaipėdos universitetinėje ligoninėje buvo atlikti tyrimai (kompiuterinė tomografija, endoskopija ir klausos patikrinimas), kuriais buvo patvirtinta diagnozė – lėtinė kairės ausies atikoantralinė liga (kodas H66.2 pagal TLK-10), tačiau, jo manymu, gydytoja otorinolaringologė R.

K., atlikdama KMEK ekspertizę, jo pateiktos medicininės dokumentacijos nevertino ir vizualiu tyrimu diagnozavo lėtinę tubotimpaninę ligÄ (kodas H66.1 pagal TLK-10). Be to, per ankstesnes ekspertizes gydytoja R. K. priimdama ekspertines iÅ¡vadas ir iÅ¡duodama siuntimÄ atlikti papildomus tyrimus net kelis kartus be jokio pagrindo keitė jo ligos diagnozę, todėl KMEK pirmininkė R. K., remdamasi gydytojos R. K. nepagrįsta ekspertine iÅ¡vada, priimdama skundžiamÄ nutarimÄ nepagrįstai atmetė ankstesnių tyrimų duomenis bei kitų gydytojų specialistų iÅ¡vadas, taigi 2008-02-02 ekspertinį nutarimÄ priėmė neteisėtai, pažeisdama nustatytÄ tvarkÄ .Atsakovė nurodė, kad per karinę medicinos ekspertizę, vadovaudamasi KMEN, KMEK gydytoja otorinolaringologė R.

K. atsižvelgė į pareiÅ¡kėjo nusiskundimus sveikata ligos anamnezę, vertino turimus ir naujai gautus medicininius duomenis (UAB „MCT“ atliktÄ temporalinių kaulų kompiuterinę tomografijÄ , VÅ¡Ä® Klaipėdos ligoninėje atliktų audiogramos ir mikroskopinės otoskopijos duomenis, gydytojų konsultacijų iÅ¡raÅ¡us), objektyvius KMEK atliktų tyrimų duomenis ir nustatė diagnozę –kairės ausies lėtinė tubotimpaninė liga, TLK-10, ligos kodas H66.1; vadovaudamasi KMEN specialiosios dalies 71.2 straipsniu tinkamai ir teisėtai suformulavo ekspertinę iÅ¡vadÄ .IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad pareiÅ¡kėjas I.

B. nuo 2006-05-11 iki 2006-05-15 buvo gydytas Klaipėdos ligoninės LOR skyriuje, jam buvo diagnozuotas Neuritis cochlearis chr. sin. secundaria. H90.7. Epitympanitis chr. exac. sin. H66.2. Ligos istorijoje buvo nurodyta, kad pareiškėjo klausa kairėje ausyje pablogėjo per paskutinius 5 metus, kairės ausies pūliavimai epizodiškai būna paskutinius 5 metus, epizodiškai vargina trumpalaikiai galvos svaigimai. Pacientui ambulatoriškai Klaipėdos ligoninėje 2006 metais atlikta ausų KT ir rentgenu nustatytas kairės vidinės ausies atikoantralinis lėtinis uždegimas.

Nurodyta, kad dėl gydymo sumažėjo iÅ¡skyrų iÅ¡ kairės bÅ«gninės ertmės, subjektyviai pagerėjo klausa, tačiau iÅ¡raÅ¡ant pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ namus jo klausa nepagerėjo, liko ūžimas kairėje ausyje. Be to, jam rekomenduota ateityje atlikti planinę kairės ausies rekonstrukcinę operacijÄ .

Ukrainos sveikatos apsaugos valdyba išdavė 2005-08-31

pažymÄ Nr. 22/3879, kad pareiÅ¡kėjui nustatytas lėtinis pÅ«lingas epitimpano –

astralinis kairės ausies vidinis otitas (H66.2) su antriniu mišriu

neurosensoriniu konduktyviniu prikurtimu, ir rekomendavo kairės ausies

rekonstrukcinę operacijÄ (b. l. 22).

Pagal 2006-12-14 iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijos Karo medicinos tarnybos medicininių dokumentų Nr. 125/2006, pareiÅ¡kėjas I. B. buvo siunčiamas į Kauno medicinos universiteto klinikas į surdologo konsultacijÄ . Jam diagnozuota H66.4 ir nurodyta, kad, pareiÅ¡kėjo teigimu, jis nuo vaikystės serga pÅ«lingu otitu. Gydytojo J. B. iÅ¡vadoje nurodyta, kad kairės ausies bÅ«gnelis perforuotas, yra Å¡iek tiek sekreto. Gydytojo S. V. įraÅ¡uose užfiksuota, kad pareiÅ¡kėjo kairė ausis pÅ«liuoja nuo vaikystės, susilpnėjusi klausa, o nuo 2005 m. pÅ«liuoja nuolat. Nurodyta, kad nosiaryklėje – randas. Ryklės gleivinė paburkusi, diagnozuotas nosies pertvaros iÅ¡krypimas; įtariama OME, tubotimpaninė kairės ausies liga (b. l. 27, 28).2007-12-12 VÅ¡Ä® Klaipėdos ligoninės iÅ¡raÅ¡e iÅ¡ medicininių dokumentų nurodyta, kad pareiÅ¡kėjui diagnozuotas lėtinis pÅ«lingas kairės ausies atikoantralinis vidinis ausies uždegimas (H 66.2) (b. l. 21).2008-01-02 gydytojo R. M. iÅ¡raÅ¡uose nurodyta, kad pareiÅ¡kėjui dėl ligos progresavimo paskirta tyrimai: ausų KT, audiograma, endoskopija ir apžiÅ«ra su mikroskopu. PareiÅ¡kėjui diagnozuota lėtinė atikoantralinė kairės ausies liga, remisija, todėl tikslinga ruoÅ¡tis chirurginiam gydymui (b. l. 16).

2008-01-16 VÅ¡Ä®

Klaipėdos ligoninės išrašuose iš medicininių dokumentų nurodyta, kad

pareiškėjui I. B. 2008-01-16 buvo atlikta mikroskopinė

otoskopija su chirurginiu mikroskopu „Karl-Zeis 7 surgical“, atlikta dešinės

ausies apžiūra. Otoskopuojant stebėta visiška kraštinė būgnelio perforacija,

ausies dugnelio ertmės gleivinė hiperemiška, matėsi granuliacijos viršutiniame

kvadrante, laisvoji būgnelio dalis pasikeitusi,

matėsi eksudatas ir nekrotinės masės, ausies kauliukai su destrukcija, landoje

sekretas. Diagnozuota lėtinė atikoantralinė

kairės ausies liga H66.2 (b. l. 49).

2008-01-21 UAB „MCT“

pareiškėjui atlikta temporalinių kaulų kompiuterinė tomografija rodo, kad dešinėje išorinė klausomoji landa, vidurinė

ausis, mastoidinės celės oringos, klausomieji kauliukai struktūriški. Kairėje

speninės ataugos struktūra

sklerotinė, celių sienelės sustorėjusios, sklerozuotos. Iš dalies stebima

būgnelio išorinė sienelė, panašu, kad būgnelis sustorėjęs. Klausomieji

kauliukai netolygiais kontūrais, lyg „aptirpę“, padaryta išvada, kad atlikus

KT, daugiausia duomenų už lėtinius uždegiminius pakitimus speninėje

ataugoje ir klausomuosiuose kauliukuose kairėje. Visiškai negalima atmesti

klausomųjų kauliukų pradinių destrukcijos

požymių (b. l. 19).

Remiantis 2008-01-23

VšĮ Klaipėdos ligoninės išrašu iš medicininių dokumentų matyti, kad pareiškėjui I. B. 2008-01-21 buvo

atliktas ausų KT ir mikroskopinė otoskopija su chirurginių mikroskopu („Karl-Zeis

7 surgical“). Remdamasis rentgenologinių tyrimų ir endoskopine apžiūra,

audiomero duomenimis, gydytojas R. M. padarė iÅ¡vadÄ , kad pacientas

atikoantralinė kairės ausies liga serga nuo vaikystės. Pareiškėjui diagnozuota H66.2, t. y. lėtinė kairės ausies atikoantralinė liga, antrinis

klausos nervo neuritas (b. l. 17).

Išraše

iš VšĮ Klaipėdos ligoninės medicininių dokumentų nurodyta, kad pareiškėjui

nustatyta lėtinė kairės ausies atikoantralinė liga (H 66.2), antrinis kairės

ausies nervo uždegimas (b. l. 18).

VÅ¡Ä® Vilniaus

universiteto ligoninės Santariškių klinikos išrašuose iš medicininių dokumentų (pareiškėjo

kreipimosi data nenurodyta) nurodyta, kad pareiškėjas daug metų skundžiasi

nuolatiniu pūliavimu iš kairės ausies. Daug kartų buvo gydytas ambulatoriškai,

skirti vietinio ir sisteminio poveikio antibiotikai, kurie duodavo trumpalaikį

terapinį efektÄ . Å iuo metu pÅ«liavimas suintensyvėjo, per paskutinius kelerius metus

stipriai pablogėjo klausa kaire ausimi.

Atvykus buvo nustatytas kairėje išorinėje klausos landoje gleivingas ir pūlingas

sekretas su kvapu (kaulo destrukcijos požymis). Sekretas išvalytas. Apžiūrint mikroskopu matėsi užpakalinė kraštinė būgnelio

perforacija, perforacijos kraštai sustorėję, būgninės ertmės gleivinė

paraudusi, paburkusi, yra gleivingo ir pūlingo sekreto būgninėje ertmėje.

Audiogramoje matyti kairės ausies mišrus

klausos pakenkimas. Gydytojo D. R. pateikta išvada – blogėjanti

klausa, paūmėjęs pūliavimas iš kairės ausies, smirdančios išskyros, kraštinė

būgnelio perforacija, galima įtarti, kad lėtinis epitimpanitas progresuoja,

progresuoja kaulinė smilkinkaulio destrukcija, todėl būtinas operacinis gydymas,

nes reikia šalinti infekcijos židinį. Diagnozuota liga – otitis media chronica aticoantralis sinistra

H66.2 (b. l. 147).

2008-06-28 VÅ¡Ä®

Klaipėdos universitetinės ligoninės išraše iš medicininių dokumentų nurodyta,

kad pareiškėjas skundžiasi pūliavimu iš kairės ausies, negirdi kaire ausimi.

Serga daug metų, paūmėjimai dažni. Apžiūrėjus nustatyta, kad kairės ausies

landa drėgna, būgnelio perforacija užpakaliniame

kraÅ¡te, yra praėjimas į atikÄ . KT matyti

destrukciniai požymiai speninėje ataugoje, klausos kauliukuose, granuliacinis

audinys. Rekomenduojamas operacinis gydymas. Nustatyta diagnozė: H66.2 lėtinis

pūlingas kairės ausies atikoantralinis vidurinis otitas pagal TLK10 (b. l.

146).

2008-07-03 VšĮ Klaipėdos

apskrities ligoninės išraše iš medicininių dokumentų nurodyta, kad pareiškėjas skundžiasi, kad daugelį metų

pūliuoja iš kairės ausies, bloga klausa. Kairės ausies landoje rasta nemalonaus kvapo pūlių,

būgnelio perforacija užpakalinių kvadrantų srityje.

Iš audiogramos matyti mišri klausos patologija

kairėje ausyje (b. l. 145).

Teismo posėdyje

pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad jam diagnozė buvo nustatyta dar 2006 m., jÄ patvirtino ir Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojai. Jam darė tris galvos

tomografijas: 2006, 2007 ir 2008 m. skirtingose medicinos įstaigose ir visi

gydytojai patvirtino tokiÄ pačiÄ diagnozę. Nurodė, kad, nors gydytoja R. K. tvirtina, kad jis 2001 ir 2004 m. buvo sveikas, tačiau jokie tyrimai nebuvo atlikti, buvo atlikta tik vizualinė apžiÅ«ra. (b. l.

97, 187).

Atsakovė teismo posėdyje nurodė, kad pareiÅ¡kėjas, pildydamas medicininės ekspertizės akto specialiÄ jÄ dalį, pažymėjo, kad jokių sutrikimų nėra. Vėliau pareiÅ¡kėjas teigė, kad Å¡ia liga serga nuo vaikystės, tačiau tokiu atveju jis nebÅ«tų galėjęs tarnauti karo tarnyboje (b. l. 97, 98).Liudytoja gydytoja R. K. teismo posėdyje parodė, kad pareiÅ¡kėjas 2001 m. pradėdamas tarnybÄ buvo sveikas, jam nuolatos buvo tikrinama klausa ir tik 2004 m. iÅ¡sivystė klausos nervų pažeidimo požymių. Jai reikėjo papildomų tyrimų, todėl pareiÅ¡kėjas pateikė mikroskopo tyrimÄ ir tris kompiuterines tomografijas, kurių pagrindu nustatė, kad pareiÅ¡kėjui yra lėtinė timbotinpaninė liga. Pripažino, kad pirmame nutarime padarė klaidÄ , pareiÅ¡kėjas perėjo tikrinimo komisijÄ pas kitÄ gydytojÄ ir komisijos pirmininkas pakeitė gydytojos diagnozę (b. l. 98).

Ekspertė

Jūratė Giniman-Dorošenko teismo posėdyje paaiškino, kad įrodymai, kad

pareiškėjas nuo vaikystės serga šia liga, yra gydytojų išvados bei Charkovo

srities klinikinės ligoninės pažyma. 2008 m. darytoje kompiuterinėje tomografijoje matyti degeneraciniai pakitimai, gydytojas Rauba pateikė iÅ¡vadÄ apie kaulų

destrukcijÄ (b. l. 186).

Ekspertas

Laimutis Martinkėnas teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjas šia liga sirgo

nuo vaikystės ir ji nuo kitų susirgimų išsivystyti negali. Be to, kompiuterinės

tomografijos, blogas kvapas, sklindantis iÅ¡ ausies, patvirtina Å¡iÄ iÅ¡vadÄ . Ä®

atsakovės argumentus, kad jų atlikta ekspertizė yra neteisėta, nes jÄ atliekant

nebuvo analizuojama doc. V. Kindurio išvada, teismo posėdyje įvertinęs doc. V. Kindurio

iÅ¡vadÄ atsakė, kad nors atlikdamas ekspertizę ir neatsižvelgė į doc. V.

Kindurio iÅ¡vadÄ , tačiau ji nieko nekeičia ir tik dar labiau patvirtina atliktos

ekspertizės išvadas (b. l. 186).

Klaipėdos

ligoninės specialistai kompetentingai nustatė ligÄ â€“ kompiuterinės

tomografijos, blogas kvapas, sklindantis iš ausies, patvirtina diagnozę ir

ekspertizės iÅ¡vadÄ . PareiÅ¡kėjas Å¡ia liga sirgo nuo vaikystės. Vilniaus

apygardos administracinio teismo 2008-06-20 nutarties pagrindu Mykolo Romerio

universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyrius atliko ekspertizę ir

2009-02-10 priėmė ekspertizės aktÄ Nr. EKG 15(148)/09 (01), kuriame padarė Å¡ias

išvadas: 1) pareiškėjas serga lėtine

kairės vidurinės ausies liga – lėtiniu pūlingu atikoantraliniu kairės vidurinės ausies uždegimu. Tai patvirtina

mikrootoskopijos, endoskopijos ir kompiuterinės tomografijos duomenys.

Vadovaujantis TLK-10, šios ligos diagnozės kodas H66.2; 2) pareiškėjas I. B. nuo vaikystės serga kairės ausies pūlingu epitimpanitu

(ligos kodas pagal TLK-10 yra H66.2.); 3) remiantis

UAB „MCT“ 2008-01-21 atliktos temporalinių kaulų kompiuterinės tomografijos išvada,

galima konstatuoti, kad I. B. yra kairės ausies lėtinio

uždegimo požymių, o klausomųjų kauliukų destrukcija patvirtina lėtinio pūlingo

epitimpanito diagnozę; 4) klausomųjų kauliukų destrukcija („klausomieji

kauliukai netolygiais kontÅ«rais, lyg „aptirpę“) patvirtina atikoantralinę ligÄ ;

5) remiantis pareiškėjui atliktu ausų

tyrimu, nustatyta kairės ausies būgnelio užpakalinė kraštinė perforacija;

6) remiantis pareiškėjui atliktu ausų tyrimu, kairės ausies būgninėje ertmėje buvo rastos granuliacijos (b. l. 159–164).

Teismas, iÅ¡analizavęs byloje surinktus įrodymus, medicininius dokumentus ir gydytojų specialistų (Klaipėdos apskrities ligoninės, Vilniaus universiteto SantariÅ¡kių klinikų bei Charkovo klinikos) padarytas iÅ¡vadas, mano, kad Å¡ių įrodymų visuma ir dauguma bei atliktos 2009-02-10 ekspertizės iÅ¡vados patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas serga lėtine kairės vidurinės ausies liga – lėtiniu pÅ«lingu atikoantraliniu kairės vidurinės ausies uždegimu (pagal TLK-10 Å¡ios ligos diagnozės kodas H66.2), ir tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovės priimtas 2007-02-04 ekspertinis nutarimas bei jo pagrindu priimta pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) prieÅ¡tarauja byloje surinktų įrodymų visumai ir yra paneigti remiantis anksčiau paminėtais įrodymais. Taigi Lietuvos kariuomenės Karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos 2008-02-04 ekspertinis nutarimas ir 2008-02-04 jo pagrindu suraÅ¡yta ekspertinio nutarimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinama, o atsakovė įpareigojama iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti klausimÄ dėl pareiÅ¡kėjo tinkamumo profesinei karo tarnybai ir atsižvelgti į teismo sprendimu nustatytus tinkamumo profesinei karo tarnybai trÅ«kumus.

Kaip minėta,

pareiškėjas I. B. antrajame reikalavime prašo iš atsakovės

Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kariuomenės Karo medicinos Karinės

medicinos ekspertizės komisijos, priteisti atlyginti 604 Lt turtinės ir 2 000

Lt neturtinės žalos.

LR civilinio

kodekso 6.263 str. 1 d. nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės

valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo

veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos

nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę. Padaryta turtinė žala, o įstatymų

nustatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo

asmens. Civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia ir atsakomybei už

valdžios institucijų neteisėtus veiksmus, būtinos keturios tarp savęs

susijusios sÄ lygos. Å ios sÄ lygos yra: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba

nuostolių (LR CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6.248 str.); 4)

teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (LR CK 6.249 str.). LR civilinio

kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl

valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš

valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito

valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei

atsirasti pakanka to, kad valdžios institucijų darbuotojai nebūtų veikę taip,

kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Nurodytos žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų

institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo

srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina institucijai (jos pareigūnui)

neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba

atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas),

arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (LR CK

6.246 str.). Asmuo, teikdamas skundÄ , turi įrodyti neteisėtų veiksmų faktÄ ,

priežastinį ryšį, žalos dydį bei kaltę. Pagal LR CK 6.247 straipsnį, atlyginami

tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Dėl 2 000

Lt neturtinės žalos atlyginimo

Taigi, kaip

jau minėta, pareiÅ¡kėjas, teikdamas skundÄ , turi įrodyti neteisėtų veiksmų

faktÄ , priežastinį ryšį, žalos dydį bei kaltę. Neturtinė žala yra asmens fizinis

skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė

depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių

sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.).

Neturtine žala pripažintinas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis.

Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus

ar emocijas. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar

veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški. Be to,

bÅ«tina atsižvelgti į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę

ir kt. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Norint, kad

tokia žala būtų atlyginta, būtina nustatyti

ir sÄ lygų visumÄ : pareigÅ«nų veikos

neteisėtumo faktÄ , konkrečiÄ Å¾alÄ (pasekmes) ir priežastinį ryšį tarp žalos ir pareigÅ«nų neteisėtos veikos.

Teismas patikrino visas pareiškėjo I. B. nurodomas aplinkybes, ištyrė jo pateiktus įrodymus ir

iškeltas abejones dėl atsakovės veiksmų. Remiantis byloje esančia rašytine

medžiaga matyti, kad pirmÄ kartÄ atsakovė 2006-03-31

priimtu ekspertiniu nutarimu

pripažino, kad pareiškėjas netinkamas profesinei karo tarnybai. Tvirtinant KMK

nutarimÄ pareiÅ¡kėjas buvo nusiųstas atlikti pakartotinį sveikatos patikrinimÄ

ir 2006-05-16 ir 2006-06-09 ekspertiniuose nutarimuose atsakovė nutarė,

kad pareiškėjas yra tinkamas profesinei karo tarnybai. Pareiškėjas,

nesutikdamas su atsakovės sprendimais, 2006-07-05 juos apskundė Vilniaus

apygardos administraciniam teismui, kuris 2006-10-20 sprendimu skundžiamus

nutarimus panaikino, kadangi jie buvo priimti pažeidžiant teisės aktų

reikalavimus, ir klausimÄ dėl pareiÅ¡kėjo tinkamumo karo tarnybai perdavė nagrinėti KMEK iÅ¡ naujo. 2007-03-22 ir

2007-06-27 KMEK priėmė naujus ekspertinius

nutarimus ir jų pagrindu išdavė pažymas, kuriais pareiškėjas pripažintas

tinkamu profesinei karo tarnybai pagal nustatytÄ D sveikatos grupę.

Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovės išvada, 2007-07-11 vėl juos apskundė

Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2007-10-19 sprendimu skundžiamus

nutarimus panaikino kaip neteisėtus ir nepagrįstus, kadangi jie buvo priimti

pažeidžiant KMEK nuostatų 19.2 ir 19.3 punktų reikalavimus, ir klausimÄ

dėl pareiÅ¡kėjo tinkamumo profesinei karo tarnybai dar kartÄ perdavė nagrinėti

KMEK iš naujo. Kadangi pareiškėjas skundžia atsakovės ekspertinius nutarimus

dėl tinkamumo profesinei karo tarnybai ir teisminis procesas tęsiasi nuo

2006-05-16, todėl praÅ¡o atlyginti patirtÄ moralinę žalÄ . Be to, tai, kad pareiÅ¡kėjas

kenčia nuo nemigos, patirtos dėl įtampos ir išgyvenimų, patvirtina ir 2006-08-11

kreipimasis dėl nemigos į Å¡eimos gydytojÄ ir paskirtas ambulatorinis gydymas

(b. l. 30). Taigi darytina išvada, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl

patiriamo streso, miego sutrikimų ir dvasinių išgyvenimų yra pagrįstos. Be to, Lietuvos

vyriausiasis administracinis teismas 2005-10-28 nutartyje yra pažymėjęs, kad teisinėje valstybėje turi būti ginami visų asmenų teisėti

lūkesčiai tam, kad įstatymo jiems suteiktos teisės valstybės institucijose būtų

įgyvendinamos laikantis įstatymo nustatytos tvarkos bei terminų. Dėl to

netinkamas valstybės institucijos veikimas įgyvendinant įstatymų pavestas

funkcijas gali sukelti asmenims neigiamų dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų, įstatymo

vertinamus kaip neturtinė žala (administracinė byla Nr. A14-1625/2005).

Be to, būtinumas atlyginti asmeniui

padarytÄ materialinę ir moralinę žalÄ yra konstitucinis principas

(Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). „Pagal KonstitucijÄ

valstybė ne tik turi užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimÄ nuo kitų

asmenų neteisėtų kėsinimųsi, bet ir jokiu būdu neleisti, kad į jas neteisėtai

kėsintųsi, jas pažeistų pačios valstybės institucijos ar pareigūnai“

(Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai). Šiame kontekste pabrėžtina, kad

valstybės institucijas, pareigūnus (ir tada, kai jie vykdo jiems patikėtas

funkcijas, ir tada, kai neįgyvendina jokių savo įgaliojimų) žmonės pagrįstai

gali laikyti valstybės valios reiškėjais ar vykdytojais. Valstybės institucijos

ir pareigūnai jokiomis aplinkybėmis negali veikti ultra vires,

neteisėtais veiksmais pažeisti žmogaus teisių ir laisvių (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Taigi, remiantis tuo, kas išdėstyta, ir išanalizavus bylos

medžiagÄ , nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai, galėję sukelti žalos pareiÅ¡kėjui,

todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas įrodė bÅ«tinÄ civilinės atsakomybės

atsiradimo sÄ lygÄ â€“ valstybės valdžios institucijos ar jos darbuotojų

neteisėtus veiksmus, nustatytus 2006-10-20, 2007-10-19 ir šiuo Vilniaus

apygardos administracinio teismo sprendimu, todėl vadovaujantis paminėtais

pagrindais ir argumentais, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos

atlyginimo tenkinamas.

Dėl 604 Lt turtinės žalos atlyginimo

PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o atlyginti 604 Lt turtinę žalÄ , kuriÄ patyrė dėl atsakovės priimtų neteisėtų ekspertinių nutarimų, t. y.  jis buvo priverstas autobusu aÅ¡tuonis kartus vykti iÅ¡ Å ilutės į KaunÄ , du kartus iÅ¡ Å ilutės į KlaipėdÄ , vienÄ kartÄ iÅ¡ Å ilutės į Vilnių, kad bÅ«tų atliktos ekspertizės ir papildomi tyrimai (8 kelionės Å ilutė–Kaunas–Šilutė 8 x 30 = 240 x 2 = 480 Lt; 2 kelionės Å ilutė–Klaipėda–Šilutė 2 x 8 = 16 x 2 = 32 Lt; 1 kelionė Å ilutė–Vilnius–Šilutė l x 46 = 46 x 2 = 92 Lt).

Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas buvo kviečiamas į sveikatos bÅ«klės patikrinimus bei pakartotines ekspertizes, siekiant nustatyti tinkamumÄ profesinei karo tarnybai (2006-03-17 į Å ilutę, 2006-05-24 į KMEK Kaune, 2006-03-31 į Klaipėdos KMK, 2006-11-30 į ekspertizę į KMEK, 2007-02-01 ir 2007-02-13 į KMEK Kaune; 2007-04-24 ir 2007-05-21 į Kauno medicinos universiteto klinikas, 2007-10-19 į KMEK Kaune (b. l. 14, administracinės bylos Nr. I-3869-11/2006 b. l. 6, 13, administracinės bylos Nr. I-7976-3/2007 b. l. 7, 12, 13, 15, 17).

Kaip minėta, LR civilinio kodekso 6.263 str. 1 d. nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Å ios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę. Padaryta turtinė žala, o įstatymų nustatytais atvejais ir neturtinė žala, turi bÅ«ti visiÅ¡kai atlyginama atsakingo asmens. LR civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Atstumas tarp Å ilutės ir Kauno yra 176 km, atstumas tarp Å ilutės ir Klaipėdos yra 50 km, atstumas tarp Å ilutės ir Vilniaus yra 282 km, todėl vertintina, kad už keliones autobusu sumokėta suma yra reali.

Atsižvelgus į byloje esančias faktines aplinkybes, raÅ¡ytinius įrodymus, UAB Å ilutės autobusų parko 2008-02-12 pažymoje apie bilietų kainas pateiktÄ informacijÄ (b. l. 31), vadovaujantis CK 6.263 str. 1 d. ir 6.271 str. 1 d., pareiÅ¡kėjui patirta turtinė žala turi bÅ«ti atlyginta. Remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais teismas pripažįsta, kad atsakovė, priimdama ginčijamÄ sprendimÄ , pažeidė taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo pagrįstumÄ .

Tai yra pagrindas panaikinti administracinį aktÄ (LR administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl Lietuvos kariuomenės Karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos 2008-02-04 ekspertinis nutarimas ir 2008-02-04 jo pagrindu suraÅ¡yta ekspertinio nutarimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinama, o atsakovė įpareigojama iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti klausimÄ dėl pareiÅ¡kėjo tinkamumo profesinei karo tarnybai ir atsižvelgti į teismo sprendimu nustatytus tinkamumo profesinei karo tarnybai trÅ«kumus.

IÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kariuomenės Karo medicinos Karinės medicinos ekspertizės komisijos, pareiÅ¡kėjo I. B. naudai priteistina atlyginti 604 Lt turtinės ir 2 000 Lt neturtinės žalos. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad skundas pagrįstas, todėl tenkintinas (LR administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, n u s p r e n d ė : pareiÅ¡kėjo I.

B. skundÄ patenkinti.Panaikinti atsakovės Lietuvos kariuomenės Karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos 2008-02-04 ekspertinį nutarimÄ ir 2008-02-04 jo pagrindu suraÅ¡ytÄ ekspertinio nutarimo pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti Karinės medicinos ekspertizės komisijÄ iÅ¡nagrinėti klausimÄ dėl pareiÅ¡kėjo I. B. tinkamumo profesinei karo tarnybai ir atsižvelgti į teismo sprendime nustatytus tinkamumo profesinei karo tarnybai trÅ«kumus.Priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kariuomenės Karo medicinos Karinės medicinos ekspertizės komisijos, pareiÅ¡kėjo I.

B. naudai atlyginti 604 Lt turtinės ir 2 000 Lt neturtinės žalos.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėjai                                                                                              Violeta Balčytienė                                                                                                                                       Henrikas Sadauskas                                                                                                                                       Ernestas Spruogis