98a32ec6-69d1-48ae-bb32-e4987f2c37dd · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-3630-428/2014Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01306-2014-1Procesinio sprendimo kategorija15.2.3.2.; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 15 d. Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Medvedevienė, sekretoriaujant Laurai Mukaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui P. L. , vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo P. L. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, n u s t a t ė:

P. P. L. skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo penkis tÅ«kstančius litų neturtinės žalos atlyginimo dėl neteisėtų atsakovo veiksmų.PareiÅ¡kėjas skunde (b.l. 4-5) nurodė, jog jis nuo 2012 m. balandžio 2 d. iki 2013 m. sausio mėn. pabaigos buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriuje, kuriame laikymo sÄ lygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų, dėl to patyrė gilius dvasinius sukrėtimus, neigiamus iÅ¡gyvenimus, kurie pasireiÅ¡kė baime, nerimu, emocine depresija, pažeminimu, stresu, Å¡ie veiksmai darė dvasinei pusiausvyrai neigiamÄ Ä¯takÄ , sutriko miegas ir virÅ¡kinimas. Kameros buvo nuolatos perpildytos, todėl buvo pažeista įstatymo nustatyta norma, jog vienam nuteistajam turi tekti 3,6 kv.m. gyvenamojo ploto.

Kameroje yra tik du dviviečiai suolai ir vienas stalas, o kaliniai penki ar Å¡eÅ¡i, todėl tekdavo valgyti atauÅ¡usį maistÄ . Dėl žeminamų sÄ lygų, jis nuolat jautėsi dvasiÅ¡kai gniuždomas, todėl patyrė neturtinę žalÄ .Atsakovas atsiliepime į skundÄ (b.l. 9-11) nurodė, jog su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka. Nurodė, jog Kauno tardymo izoliatorius pripažįsta, kad dėl objektyvių priežasčių pareiÅ¡kėjas atskirais laiko tarpais buvo laikomas mažesnio nei teisės aktų normomis nustatyto minimalaus ploto, reglamentuojančio vienam laikomam asmeniui tenkančio ploto (3,6 kv.m.) normÄ , patalpose. Tokie pažeidimai yra susiję su etapuojamų suimtųjų (nuteistųjų) skaičiumi ir suėmimo vykdymo režimo reikalavimais, t.y. objektyviomis aplinkybėmis, kurios nuo tardymo izoliatoriaus nepriklauso ir yra besÄ lygiÅ¡kai vykdomos.

Atstovo atsakovas pažymėjo, kad visose tardymo izoliatoriaus kamerose įrengti stalai ir prie jų po du suolus, prie stalų laisvai gali sėdėti keturi nuteistieji, neretai susėda ir po Å¡eÅ¡is. Suimtieji neretai valgo sėdėdami ant lovų, todėl pareiÅ¡kėjo teiginys, kad vienam žmogui trÅ«kdavo vietos valgyti, neatitinka tikrovės. PareiÅ¡kėjas nurodytu laikotarpiu dėl netinkamų laikymo sÄ lygų į Kauno tardymo izoliatoriaus administracijÄ nesikreipė. Prašė skundÄ atmesti.PareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos priteisimo reikalauja dėl to, kad buvo kalinamas perpildytose Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose, kad trÅ«ko vietos pavalgyti, dėl to ilgÄ laikÄ buvo sudaryti nepatogumai, suvaržytos jo teisės, jautėsi dvasiÅ¡kai gniuždomas, žeminamas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 ,,Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3 punktu nustatyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m (iÅ¡skyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių - pataisos namus).

Pareiškėjas skunde nurodė, jog jis laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 2 d. iki 2013 m. sausio pabaigos buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose, kurių gyvenamasis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų.Kameros kortelės (b.l.

12) bei atsakovo parengtos pažymos 2014-10-01 Nr. 4 apie P. L. laikymo sÄ lygas Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau – Kauno TI) (b.l.20-28) duomenimis nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas Kauno tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2012-04-02 iki 2013-02-26. Laikotarpiu nuo 2012-04-02 iki 2012-05-29 pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas kameroje Nr. 244, kurios plotas – 16,07 kv.m., Å¡ioje kameroje minėtuoju laikotarpiu buvo laikomi 5 arba 6 nuteistieji, todėl atitinkamai vienam nuteistajam teko 2,68 kv.m. arba 3,21 kv.m (b.l. 20-21).Laikotarpiu nuo 2014-05-29 iki 2012-08-28 pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas kameroje Nr. 242, kurios plotas – 15,60 kv.m., Å¡ioje kameroje buvo minėtuoju laikotarpiu laikoma nuo 3 iki 6 asmenų, atitinkamai vienam nuteistajam teko 2, 60 kv.m., 3,12 kv.m., 5,20 kv.m. arba 3,90 kv.m.

Pažymėtina, jog laikotarpiu nuo 2012-07-23iki 2012-08-28 (išskyrus 2012-07-31) pareiškėjui teko daugiau gyvenamojo ploto nei 3,6 kv.m., todėl pareiškėjo argumentai, kad jam kalint minėtuoju laikotarpiu nebuvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas, atmestinas kaip nepagrįstas (b.l. 21-23).Laikotarpiu nuo 2012-08-28 iki 2012-10-28 pareiškėjas buvo kalinamas kameroje Nr. 339, kurios plotas – 16,53 kv.m., šioje kameroje buvo laikomi 4 asmenys. Pareiškėjui teko daugiau gyvenamojo ploto nei 3,6 kv.m., todėl pareiškėjo argumentai, kad jam kalint minėtuoju laikotarpiu nebuvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas, atmestinas kaip nepagrįstas (b.l. 24-25).

Laikotarpiu nuo 2012-10-29 iki 2013-02-26 pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas kameroje Nr. 236, kurios plotas – 15,93 kv.m., Å¡ioje kameroje minėtuoju laikotarpiu buvo laikomi 4-6 nuteistieji, todėl atitinkamai vienam nuteistajam teko 3,19 kv.m., 3,98 kv.m. arba 2,66 kv.m. (b.l. 25-28). Laikotarpiais nuo 2012-11-09 iki 2012-11-11, nuo 2012-12-18 iki 2012-12-19 pareiÅ¡kėjui teko daugiau gyvenamojo ploto nei 3,6 kv.m., todėl pareiÅ¡kėjo argumentai, kad jam kalint minėtuoju laikotarpiu nebuvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas, atmestinas kaip nepagrįstas (b.l. 25-28).Å ie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrįstumÄ .

Darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjui kalint Kauno tardymo izoliatoriuje, laikotarpiais nuo 2012-04-02 iki 2012-07-22 , 2012-07-31, nuo 2012-10-29 iki 2012-11-08, nuo 2012-11-12 iki 2012-12-17, nuo 2012-12-20 iki 2013-02-26 (viso 228 paras) nebuvo tinkamai užtikrinta pareiÅ¡kėjo teisė į kalinimÄ nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje. Atsakovas taip pat neginčija fakto, jog nustatyti teisės aktų reikalavimai gyvenamojo ploto normai tam tikrÄ laikÄ Â buvo pažeisti. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02).IÅ¡ teismui pateiktos pareiÅ¡kėjo Asmens sveikatos istorijos Nr. 03-A/201213655 (b.l. 13-19) duomenų matyti, jog pareiÅ¡kėjas pirminės gydytojo apžiÅ«ros metu nurodė, jog negali valgyti kepto maisto, juodos duonos (b.l. 15).

Pirminio psichologo vertinimo metu nustatyta, jog „yra piktas, nes vėl uždarė“ (b.l. 19). Tiek pirminės apžiÅ«ros metu, tiek 2012-08-20 bei 2012-08-27 gydytojo konsultacijų metu medicininiuose įraÅ¡uose nurodyta diagnozė F19.1, kuri Tarptautinės statistinės ligų ir susijusių sveikatos sutrikimų klasifikacijos deÅ¡imtajame pataisytame ir papildytame leidime „Sisteminis ligų sÄ raÅ¡as“ (Ligų sÄ raÅ¡o naudojimas patvirtintas LR sveikatos apsaugos ministro 2011-02-23 įsakymu Nr. V-164) įvardijama kaip psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviÄ sias medžiagas.

Administracinėje byloje nesurinkta objektyvių duomenų, jog pareiÅ¡kėjo nurodyti sveikatos bei dvasiniai sutrikimai atsirado bÅ«tent dėl jo kalinimo Kauno tardymo izoliatoriuje. PareiÅ¡kėjo sveikatos istorijoje yra įraÅ¡ai, fiksuojantys pareiÅ¡kėjo nusiskundimus, kurie negali bÅ«ti vertinami kaip įtakoti dėl per mažo gyvenamojo ploto, tačiau tai nepaneigia pareiÅ¡kėjo skunde nurodytų aplinkybių, jog jo sveikatos bÅ«klei, miegui, nuotaikai galėjo turėti įtakos ir netinkamos kalinimo sÄ lygos dėl gyvenamojo ploto neatitikimo teisės aktų nurodytiems reikalavimams.

Tačiau pažymėtina, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad jis dėl netinkamų laikymo sÄ lygų bÅ«tų anksčiau kreipęsis į tardymo izoliatoriaus administracijÄ , kad jo sveikatos bÅ«klė, pareiÅ¡kėjui bÅ«nant tardymo izoliatoriuje, bÅ«tų ženkliai pablogėjusi ir kad bÅ«tų jam taikytas stacionarinis gydymas. Nėra duomenų ir apie tai, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis. PareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimus taip pat grindžia aplinkybe, jog kameroje trÅ«ko trÅ«kdavo vietos pavalgyti, todėl valgė atÅ¡alusį maistÄ .Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad įrodinėjimo naÅ¡tÄ sudaro du tarpusavyje susiję aspektai.

Ä®rodinėjimo naÅ¡ta pirmiausia apima pareigÄ pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naÅ¡tos aspektas). Å i pareiga pagal bendrÄ jÄ taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia Å¡alys ir kiti proceso dalyviai. Å ia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis gali rinkti įrodymus savo iniciatyva (ABTÄ® 57 str. 4 d.). Kitas įrodinėjimo naÅ¡tos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiÅ¡kėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes.

Tokiu atveju sprendimas priimamas tos Å¡alies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo naÅ¡ta (negatyvusis įrodinėjimo naÅ¡tos aspektas) (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1-203/2005, 2007 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-301/2007). Nagrinėjamu atveju vertintina, kad Kauno TI teko pareiga paneigti pareiÅ¡kėjo skundo teiginius dėl netinkamų maitinimo sÄ lygų kamerose, kuriose atskirais periodais kalėjo pareiÅ¡kėjas.Nors atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad kamerose yra įrengti stalai ir prie jų gali susėsti po keturis ar net Å¡eÅ¡is nuteistuosius, o jei nepakanka vietos prie stalo, suimtieji (nuteistieji) valgyti gali sėdėdami ant lovų, tačiau teismo nuomone, lovos paskirtis yra gulėti, o ne naudoti jÄ , kaip vietÄ valgymui.

Akivaizdu, jog Å¡eÅ¡iems asmenims galimybė pavalgyti vienu metu tam skirtoje vietoje (prie stalo) 4 vietos gyvenamojoje patalpoje nebuvo sudaryta, todėl pagrįstais laikytini pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamų valgymo sÄ lygų ir dėl to atsiradusių nepatogumų. Aplinkybė, kad Kauno TI administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje minėtus teisės aktų reikalavimus, nėra pakankamas teisinis pagrindas atleisti atsakovÄ nuo vieÅ¡osios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , numatančiÄ , jog žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktikÄ , yra pažymėjęs, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo ( pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009).Ä®vertinęs visumÄ nustatytų aplinkybių ir įrodymų, teisinį ginčo santykių reglamentavimÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , jog byloje nustačius aplinkybes dėl pareiÅ¡kėjo laikymo perpildytose kamerose, pažeidžiant Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymo Nr. V-124 1.3 punkto nuostatas, nesudarant vienodų maitinimo sÄ lygų gyvenamojoje patalpoje, yra teisinis pagrindas neturtinės žalos atlyginimo priteisimui. Atsižvelgiant į pažeidimo mastÄ , į jo trukmę (teisės aktų nustatytas reikalavimas dėl 3,6 kv.m. ploto nebuvo užtikrintas 228 paras, į tai, kad byloje nepaneigti kitais įrodymais pareiÅ¡kėjo nurodyti argumentai, jog netinkamos sÄ lygos galėjo turėti neigiamos įtakos jo psichologinei bÅ«senai, tačiau nesant objektyvių duomenų, jog jo sveikatos istorijoje užfiksuoti sveikatos sutrikimai atsirado bÅ«tent dėl jo kalinimo Kauno tardymo izoliatoriuje, taip pat nesant duomenų apie tai, kad dvasiniai iÅ¡gyvenimai bÅ«tų trukę ilgÄ laikÄ , į Å¡iuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 1500 Lt ir Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovo.

Dėl kitos reikalavimų dalies skundas kaip nepagrįstas netenkinamas remiantis aukščiau iÅ¡dėstytais argumentais. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui P. L. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 1500 Lt ( vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus litų, 434 eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl kitos reikalavimų dalies skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                                 Jolanta Medvedevienė