2023-06-14 Nr. AB-12027-3-61-3-04020-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-773-821/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04020-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 41.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ty Inc. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ty Inc. skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Kesko Senukai Lithuania“ dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Ty Inc. (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti: 1) Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) 2019 m. spalio 25 d. sprendimą dėl pavojingo produkto Nr. 1MS-19 (toliau – ir Sprendimas) ir 2) Tarnybos sprendimą dėl pranešimo apie Gaminį įkėlimo į RAPEX sistemą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus:

2.1. Pareiškėjas yra vienas didžiausių minkštų kimštinių žaislų platintojų pasaulyje ir be kitų žaislų gamina verčiamais žvilgančiais žvyneliais padengtų žaislų kolekciją. Skundžiamu Sprendimu Tarnyba pripažino pareiškėjos gaminį – kimštinį dinozaurą (Gamintojas: TY®, Tremor, 0918/17178, TY36263, brūkšninis kodas 0084136263) (toliau – ir Gaminys/Žaislas) neatitinkančiu Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo (toliau – ir Produktų saugos įstatymas) 10 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

2.2. Pareiškėjas yra gavęs reikiamus sertifikatus, taip pat sertifikatus dėl tikslinės amžiaus grupės nustatymo, saugos sertifikatus, kurie įrodo, kad Gaminys atitinka Standarto LST EN 71-1 reikalavimus.

2.3. Svarbiausias klausimas, sprendžiant kilusį ginčą, yra tai, ar tinkamai nustatyta vaikų, kuriems skirtas Gaminys, amžiaus grupė. Pareiškėjo nuomone, jis tinkamai nustatė vaikų, kuriems skirtas Gaminys, amžiaus grupę, tai nurodyta Gaminio ženklinime (etiketėje) ir atitinka ekspertų ataskaitas dėl amžiaus grupių ir EB tipo sertifikatą, išduotą pareiškėjai. Gaminys yra skirtas būtent vaikams virš 3 metų (t. y. virš 36 mėnesių). Dėl šios priežasties Gaminiui neturi būti taikomas sukimo bandymas (Standarto LST EN 71-1 8.3 punktas) ir tempimo bandymas (Standarto LST EN 71-1 8.4. punktas), kaip nurodo atsakovas. Šie bandymai yra susiję su mažų ir atsiskiriančių detalių atskyrimu nuo žaislų ir yra taikomi tik žaislams, kurie yra skirti vaikams iki 3 metų. Tai, kad Gaminys nėra skirtas vaikams iki 36 mėnesių, patvirtina EB tipo sertifikatas ir ekspertų ataskaitos dėl amžiaus nustatymo. Trečiųjų nepriklausomų šalių atlikti bandymai taip pat įrodo, kad Gaminys yra skirtas vaikams virš 36 mėnesių amžiaus ir atitinka visus taikomų teisės aktų privalomuosius reikalavimus.

2.4. Gaminys atitinka esminius 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/48/EB dėl žaislų saugos (toliau – ir Žaislų saugos direktyva) ir Lietuvos Žaislų saugos techninio reglamento reikalavimus. Nei Žaislų saugos direktyva, nei Žaislų saugos techninio reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 4-174 „Dėl Žaislų saugos techninio reglamento patvirtinimo“ (toliau – ir Žaislų saugos techninis reglamentas), nei LST EN 71-1 standartas nereikalauja, kad visi kimštiniai žaislai be išimties būtų priskiriami vaikų iki 36 mėnesių amžiaus grupei, priešingai – anksčiau minėtuose teisės aktuose numatyti specialūs papildomi (saugumo) reikalavimai taikomi tik žaislams, kurie skirti vaikams iki 36 mėnesių amžiaus. Produktų paviršiaus medžiagų savybės (grubūs ir šiurkštūs žvyneliai) lemia tai, kad produktai neatitinka vaikų iki 36 mėnesių amžiaus glaudimo poreikio.

2.5. Gaminys nesukelia didesnio pavojaus įkvėpti ar praryti žvynelius. Tarnyba nevertino Gaminio numatytos paskirties ir dizaino, kaip to reikalauja Standartas LST EN 71-1. Gaminys nekelia didelio pavojaus jokiems vartotojams, nes mediciniškai neįmanoma, jog žvyneliai sukeltų riziką (tiek vaikams iki 36 mėnesių, tiek vaikams virš 36 mėnesių amžiaus).

2.6. Sprendimas buvo priimtas neatlikus tinkamo Gaminio rizikos vertinimo. Gaminys yra pažymėtas ir skirtas vaikams iki 36 mėnesių, o, remiantis trečiųjų nepriklausomų šalių atliktų tyrimų rezultatais, žvynelių žaislai atitinka privalomuosius žaislų saugos reikalavimus. Tarnyba įvertino, jog Gaminys yra nesaugus atlikusi saugos bandymus, kurie turi būti atliekami tik žaislams, skirtiems vaikams iki 36 mėnesių amžiaus (t. y. tempimo bandymas). Tai reiškia, jog Tarnyba neatliko individualaus Gaminio numatytos paskirties ir dizaino vertinimo. Be to, Tarnyba, prieš priimdama skundžiamą Sprendimą, nevertino ekspertų išvadų ir kitų ES valstybių narių sprendimų dėl žvynelių žaislų saugos.

2.7. Atsakovas pažeidė teisės aktuose nustatytą pareigą informuoti pareiškėją apie tai, kad Gaminio atžvilgiu yra pritaikytos rinkos ribojimo priemonės. Pareiškėjas apie skundžiamą Sprendimą sužinojo tik 2019 m. lapkričio 20 d., po to, kai pastebėjo pranešimą apie Gaminį RAPEX sistemoje.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti bei nurodė šiuos argumentus:

3.1. Tarnyba Sprendimą priėmė vadovaudamasi Produktų saugos įstatymo, į kurį buvo perkeltos pagrindinės 2001 m. gruodžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos (toliau – ir Direktyva dėl gaminių saugos) nuostatos, taip pat 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2008, nustatančio su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 339/93 (toliau – ir Reglamentas), nuostatomis.

3.2. Šioje ginčo situacijoje minėtų teisės aktų nuostatos nėra tiesiogiai taikomos trečiųjų šalių (nagrinėjamu atveju – Jungtinių Amerikos Valstijų) ekonominės veiklos vykdytojams. Būtent Direktyvos nuostatos ne tik suteikia įgaliojimus, bet ir įpareigoja valstybes nares operatyviai reaguoti į rinkoje esančius nesaugius gaminius bei taikyti tam tikras priemones saugumui užtikrinti. Nei Europos Sąjungos, nei nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina pareigos valstybių narių rinkos priežiūros institucijoms pranešti trečiojoje šalyje veikiančiam ekonominės veiklos vykdytojui (nagrinėjamu atveju – gamintojui) apie Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio ekonominės veiklos vykdytojo (nagrinėjamu atveju – platintojo) atžvilgiu priimtus Sprendimus dėl produkto saugos.

3.3. Dėl pareiškėjo argumento, kad žaislas paženklintas ženklu „amžiaus grupė 3+“, paaiškino, kad Gaminys neatitiko Žaislų saugos techninio reglamento 13.1 papunkčio (Lietuvos rinkai negalima pateikti žaislų, jeigu jie neatitinka esminių saugos reikalavimų) ir 13.2 papunkčio (Žaislai, įskaitant juose esančias chemines medžiagas, neturi kelti pavojaus naudotojų ar trečiųjų asmenų saugai arba sveikatai, kai jie naudojami pagal paskirtį arba kitu numanomu būdu, atsižvelgiant į įprastą vaikų elgseną) bei 2 priedo 7 punkto (aiškiai vaikams iki 36 mėnesių naudoti skirti žaislai, jų sudedamosios dalys ir nuo žaislų nuimamos dalys turi būti tokių matmenų, kad jų nebūtų įmanoma praryti arba jos negalėtų patekti į kvėpavimo takus; tokie reikalavimai taip pat taikomi kitiems žaislams, kurie skirti dėti į burną, jų sudedamosioms dalims ir nuo žaislų nuimamoms dalims) reikalavimų. Visuose Europos Sąjungos teisės aktuose dėl žaislų saugos laikomasi vieningos pozicijos, kad minkšti kimštiniai žaislai priskirtini vaikų amžiaus kategorijai iki 3 metų. Atsakovo teigimu, minkšti žaislai turi būti tinkami bet kokio amžiaus vaikams, todėl ir žaislas su minkštu užpildymu, iš dalies arba visiškai padengtas blizgučiais, atitinka žaislo su minkštu užpildymu apibrėžimą, t. y. laikomas žaislu, skirtu vaikams iki 36 mėnesių. Europos Komisija nurodė, kad yra draudžiama apeiti Žaislų saugos direktyvos II priedo I dalies 4 punkto d papunktyje įtvirtintą reikalavimą dėl draudimo naudoti mažas detales žaisluose, kurie skirti vaikams iki 36 mėnesių, ir ant žaislo pridėti įspėjimą apie amžių „Netinka vaikams iki 3 metų“ arba amžiaus įspėjimo simbolį, kadangi minkšti žaislai su žvyneliais privalo būti saugūs bet kokio amžiaus vaikams. Taigi pareiškėjo teiginys, kad Gaminys nėra skirtas vaikams iki 36 mėnesių ir kad atlikti Gaminio saugumo bandymai, kurie yra skirti tik vaikų iki 36 mėnesių žaislams, yra nepagrįsti.

3.4. Dėl pareiškėjo skundo argumento, kad Gaminys nekelia didelio pavojaus jokiems vartotojams, nes mediciniškai neįmanoma, jog žvyneliai sukeltų riziką (tiek vaikams iki 36 mėnesių, tiek vaikams virš 36 mėnesių amžiaus), atsakovas pažymėjo, kad Sprendimą jis priėmė vadovaudamasi galiojančių teisės aktų nuostatomis ir atsižvelgdamas į Europos Sąjungos akredituotos laboratorijos „Aiju Technological Institute“ Ispanijoje atliktų Žaislo bandymų duomenis, patvirtinusius, kad Gaminys yra nesaugus.

3.5. Dėl pareiškėjo netinkamo informavimo Tarnyba paaiškino, kad sprendimą dėl rinkos ribojimo priemonių taikymo Tarnyba priima konkretaus ekonominės veiklos vykdytojo, pažeidusio Produktų saugos įstatymo ir kitų gaminių saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, atžvilgiu. Rinkos ribojimo priemones Tarnyba gali taikyti atlikusi ekonominės veiklos vykdytojo veiklos patikrinimą ir nustačiusi, kad jis pateikė į Lietuvos rinką nesaugų gaminį. Tačiau Tarnyba nėra įpareigota informuoti visų ekonominės veiklos vykdytojų (gamintojo, importuotojo, platintojo), kurie veikia už Lietuvos Respublikos ribų ir kurie vienokiu ar kitokiu būdu gali būti susiję su tam tikro nesaugaus gaminio patekimu į Lietuvos rinką, apie priimtus sprendimus dėl rinkos ribojimo priemonių taikymo konkretaus Lietuvos Respublikoje veikiančio ekonominės veiklos subjekto atžvilgiu, ir juo labiau – teikti jiems sprendimų (t. y. individualių administracinių aktų), kurie tiesiogiai nesukurs jiems jokių teisių ir pareigų. Teisės aktuose nėra įtvirtintos tokios Tarnybos pareigos. Sprendimo, kuris priimtas UAB „Kesko Senukai Lithuania“ atžvilgiu, Tarnyba pareiškėjui neteikė, nes tai individualus administracinis aktas, teises ir pareigas sukuriantis tik jame nurodytam ekonominės veiklos vykdytojui, t. y. UAB „Kesko Senukai Lithuania“, tačiau ne pareiškėjui. Sprendimas tiesiogines teisines pasekmes sukėlė tik platintojui – jam buvo uždrausta tiekti Gaminį į rinką (Lietuvos) ir jis buvo įpareigotas nedelsiant pašalinti jį iš rinkos (Lietuvos), įspėti vartotojus apie su Gaminiu susijusią riziką bei teikti Tarnybai informaciją dėl tolimesnių veiksmų eigos.

3.6. Siekiant įvertinti situaciją dėl minkštų kimštinių žaislų saugumo ir užtikrinti, kad į Lietuvos rinką tiekiami žaislai atitiktų jiems taikomų teisės aktų ir standartų reikalavimus, Tarnyba 2019 m. gegužės 23 d.– gruodžio 31 d. vykdė Minkštų kimštinių žaislų atitikties saugos reikalavimams tikrinimo programą pagal tarptautinį projektą CASP 2019 Soft filled toys. Bandymus atliko Europos Sąjungos akredituota laboratorija „Aiju Technological Institute“ Ispanijoje, projekto CASP 2019 Soft filled toys organizatorių lėšomis. Tarnyba neturi pagrindo abejoti minėtos laboratorijos atliktų bandymų rezultatų pagrįstumu.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

5.1. Tarnyba, vykdydama tarptautinį projektą CASP 2019 Soft filled toys ir pagal jį paruoštą Minkštų kimštinių žaislų atitikties saugos reikalavimams tikrinimo programą, patvirtintą Tarnybos direktoriaus 2019 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 1-162 „Dėl Minkštų kimštinių žaislų atitikties saugos reikalavimų patvirtinimo“ (toliau – ir Tikrinimo programa), atliko patikrinimą.

5.2. Patikrinimo metu UAB „Kesko Senukai Lithuania“ mažmeniniame prekybiniame padalinyje, esančiame adresu: Islandijos pl. 32, Kaune, buvo atrinktas Gaminys, t. y. žaislas – minkštas kimštinis dinozauras prekiniu ženklu TY®, Tremor, TY36263 (0918/17179), br. k. 00842136263, siekiant įvertinti jo atitiktį saugos reikalavimams. Buvo tikrintos gaminio fizikinės ir mechaninės savybių atitiktis Žaislų saugos darniojo standarto LST EN 71-1:2014+A1:2018 Žaislų sauga. 1 dalis. Mechaninės ir fizikinės savybės (toliau – ir Žaislų saugos standartas) 1 dalies 4.1, 5.1 a), 5.1 b), 5.1 c), 5.1 g), ir 5.2 punktų ir 2 dalies 4.5 punkto reikalavimų. Bandymų metu, be kita ko, nustatyta, kad žaislo mechaninės ir fizinės savybės neatitinka Žaislų saugos standarto 1 dalies 5.1 b) punkto reikalavimų, t. y. tempimo bandymo (8.4.2.1 p.) metu naudojant jėgą (15,5 ± 0,7) N k = 2 ir (30,6±0,7) N k = 2 atsiskiria smulkios dalys – žvyneliai, kurie telpa į mažų dalių cilindrą.

5.3. Atlikusi patikrinimą Tarnyba konstatavo, kad UAB „Kesko Senukai Lithuania“ pateikė į rinką pavojingą produktą – Gaminį, kuris neatitiko produktų saugą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų produktų saugos reikalavimų, t. y. Žaislų saugos standarto 5.1 punkto b) dalies reikalavimų (tempimo bandymo (8.4.2.1 papunktis) metu naudojant jėgą atsiskiria smulkios dalys – žvyneliai, kurie telpa į mažų dalių cilindrą, o tai neatitinka Žaislų saugos techninio reglamento 13.1 ir 13.2 papunkčių bei 2 priedo II dalies 7 punkto reikalavimų.

5.4. Atsižvelgdama į patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes, Europos Sąjungos akredituotos laboratorijos „Aiju Technological Institute“ (AVDA, de la Industria, 23 03440 IBI Alicante Espana) Ispanijoje bandymų protokolo Test Report No, L/0070626-5 duomenis, 2019 m. spalio 25 d. patikrinimo akte Nr. 1RR-146 konstatuotas aplinkybes ir kitą patikrinimo medžiagą, Tarnyba 2019 m. spalio 25 d. priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo uždraudė teikti Gaminį į rinką, ir įpareigojo UAB „Kesko Senukai Lithuania“ nedelsiant pašalinti Gaminį iš rinkos, įspėti vartotojus apie su Gaminiu susijusią riziką bei teikti informaciją dėl tolimesnių veiksmų eigos. Taip pat Tarnyba, vadovaudamasi 2018 m. lapkričio 8 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2019/417, kuriuo nustatomos Europos Sąjungos skubaus informavimo sistemos RAPEX, nustatytos pagal Direktyvos 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos 12 straipsnį, ir jos pranešimų sistemos naudojimo gairių (OL 2019 L 73, p. 121) ir Tarnybos direktoriaus 2019 m. birželio 15 d. įsakymo Nr. 1-198 „Dėl Informacijos apie pavojingus gaminius ir produktų saugos rinkoje priežiūros valstybės institucijas ir jų įgaliojimus teikimo Europos Komisijai ir (ar) Europos Sąjungos valstybėms narėms tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis, atitinkamai įvertino Gaminio ir nustatytų jo neatitikimų saugos reikalavimams riziką, nustatė, kad rizika yra rimta. Taigi, atsižvelgiant į nustatytus Gaminio neatitikimus ir konstatuotą rimtą riziką, Tarnybos Pavojingų gaminių ir paslaugų vertinimo darbo grupės posėdžio 2019 m. spalio 17 d. protokolu Nr. 3-1981 buvo nutarta paskelbti informaciją RAPEX sistemoje.

6. Teismas, išanalizavęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 23 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, taip pat įvertinęs ginčo pobūdį nurodė, kad tiek ginčijamas Sprendimas, kuris įtakoja pareiškėjo ūkinės veiklos galimybes, tiek jo pagrindu priimtas Tarnybos sprendimas dėl pranešimo apie Gaminį įkėlimo į RAPEX sistemą, kuriuo pareiškėjas nukenčia ir ūkio subjekto reputacine prasme, turi tiesioginę įtaką pareiškėjo teisėms ir teisėtiems interesams. Teismas vertino, kad Sprendimas pareiškėjui sukelia teisines pasekmes.

7. Teismas išanalizavo Direktyvos dėl gaminių saugos 3 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis, Produktų saugos įstatymo 4 straipsnio 1, 2 ir 4 dalis, Direktyvos dėl gaminių saugos 8 straipsnio 1 dalies d punktas, 8 straipsnio 3 ir 4 dalis.

8. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, jog Tarnyba pažeidė pareigą atlikti vaikų grupės, kuriai skirtas Gaminys, amžiaus vertinimą. Sprendime Tarnyba konstatavo, jog Gaminys yra priskiriamas prie minkštų žaislų grupės ir remdamasi Europos Sąjungos teisės aktais, kuriuose laikomasi vieningos pozicijos, kad minkšti kimštiniai žaislai priskirtini vaikų amžiaus kategorijai iki 3 metų bei įvertinusi Europos Sąjungos akredituotos laboratorijos „Aiju Technological Institute“ (AVDA, de la Industria, 23 03440 IBI Alicante Espana) Ispanijoje bandymų protokolo Test Report No, L/0070626-5 duomenis, 2019 m. spalio 25 d. patikrinimo akte Nr. 1RR-146 konstatuotas aplinkybes ir kitą patikrinimo medžiagą, uždraudė teikti Gaminį į rinką ir įpareigojo UAB „Kesko Senukai Lithuania“ nedelsiant pašalinti Gaminį iš rinkos, įspėti vartotojus apie su Gaminiu susijusią riziką bei teikti informaciją dėl tolimesnių veiksmų eigos.

9. Teismas sutiko su Tarnybos Sprendime konstatuota aplinkybe, kad Gaminys yra priskirtinas minkštų žaislų kategorijai. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Standarto LST EN71-13.61 p., Standarto CEN ISO/TR 8124-83.1.2 p. Nors pareiškėjas nurodė, kad Gaminys neatitinka “Minkšto kimštinio žaislo” ir “Paprastos lėlės ir gyvūno” sąvokų, kadangi didžioji dalis Gaminio paviršiaus padengta žvyneliais, todėl Gaminys neturi minkšto paviršiaus, Gaminys nėra minkštas suspaudus, tačiau teismas nesutiko su tokiu Gaminio vertinimu. Teismas pažymėjo, kad tiek iš ginčijamame Sprendime esančio trumpo produkto aprašymo („žaislas – minkštas, kimštinis dinozauras su apverčiamais žvyneliais. Žvyneliai rožiniai ir melsvi (vandens spalvos). Braukiant ranka žvynelių spalva pasikeičia. Dinozauro pilvas tekstilinis”), tiek iš Gaminio fotonuotraukos matyti, kad Gaminys yra pagamintas iš medžiagos ir yra pripildytas minkštos medžiagos, todėl yra minkštas ir lengvas suspausti, kas atitinka tiek “minkšto kimštinio žaislo”, tiek “paprastos lėlės ir gyvūno” sąvokas. Ir nors Gaminio paviršius, išskyrus Dinozauro pilvą, yra padengtas žvyneliais, tačiau dėl to Gaminys netampa kietu, jo paviršius lieka minkštas, tik dėl žvynelių struktūros nėra toks švelnus, lyginant su audinio paviršiumi, tačiau Gaminys dėl to netampa kietu, jis išlieka minkštas, jį lengva suspausti.

10. Teismo vertinimu, nors nagrinėjamu atveju Gaminys yra padengtas žvyneliais ir neturi viso švelnaus paviršiaus, kaip tradiciniai minkšti žaislai, jis savo pagrindinėmis savybėmis atitinka tradicinių minkštų kimštų žaislų savybes, yra paprastos konstrukcijos, nereikalauja jokių specialių žaidimo įgūdžių, spaudžiant Gaminį, įdaras minkštumu ir elastingumu nesiskiria nuo įprastų minkštų žaislų. Nors dėl žvynelių ant žaislo paviršiaus jis yra ne toks malonus liesti kaip tradicinis minkštas žaislas, žvyneliai netrukdo jaunesniems nei 3 metų vaikams žaisti su žaislu. Priešingai – žvyneliai, braukiant ranka, keičia spalvą, o tai gali būti patrauklu ir įdomu vaikui iki 3 metų. Specialių įgūdžių tam, kad braukiant ranka pasikeistų žaislo paviršiaus spalva, nereikia, todėl net ir labai maži vaikai sugebėtų pasinaudoti šia žaislo savybe. Mažiau maloni paviršiaus dangos medžiaga savaime nepadaro žaislo skirto vyresniems nei 3 metų vaikams.

11. Visuose Europos Sąjungos teisės aktuose dėl žaislų saugos, pvz. 2019 m. kovo 6 d. Europos Komisijos viešoji nuomonė, Žaislų saugos direktyvos 2009/48/EB (TSD) ir standarto EN 71-1: 2014+A1:2018 Žaislų sauga 1 dalis Mechaninės ir fizinės savybės (EN 71-1), CEN ISO/TR 8124-8 „Žaislų sauga – 8 dalis: amžiaus nustatymo gairės“, laikomasi vieningos pozicijos, kad minkšti kimštiniai žaislai priskirtini vaikų amžiaus kategorijai iki 3 metų. Teismas nurodė 2019 m. kovo 6 d. Europos Komisijos paskelbtą viešąją nuomonę dėl minkštų žaislų su žvyneliais saugumo, Teismas sutiko su pareiškėjo argumentu, jog 2019 m. kovo 6 d. Europos Komisijos nuomonė neturi privalomosios teisinės galios, kadangi nebuvo patvirtinta nei ES, nei nacionalinių teisėkūros institucijų, tačiau pažymėjo, kad išvada, jog Gaminys atitinka minkšto žaislo kategoriją buvo prieita įvertinus ne tik Europos Komisijos nuomonę, tačiau įvertinus patį Gaminį, jo išvaizdą, savybes ir atsižvelgus į Standarto LST EN71-13.61 p., Standarto CEN ISO/TR 8124-83.1.2 p. pateiktus „minkšto kimštinio žaislo“ apibrėžimus. Tuo tarpu 2019 m. kovo 6 d. Europos Komisijos nuomonė, kuria pareiškiama daugumos administracinio bendradarbiavimo (ADCO) Žaislų saugos ekspertų grupės narių nuomonė, gali būti vertinama kaip specialisto išvada ir taip pat gali būti vienu iš įrodinėjimo, jog Gaminys yra priskirtinas minkštų žaislų kategorijai bei yra skirtas ir vaikams iki 3 m. amžiaus, todėl turi būti saugus bet kokio amžiaus vaikams, priemonių.

12. Nors pareiškėjas įrodinėdamas aplinkybę, kad Gaminys nepriskirtinas minkštų žaislų kategorijai ir yra skirtas vyresniems nei 3 m. amžiaus vaikams remiasi įvairių organizacijų tyrimais ir vertinimais, tačiau visi šie vertinimai buvo atlikti tiriant ne konkretų ginčo Gaminį, jo individualias savybes ir paskirtį, o panašius bendro pobūdžio žaislus padengtus žvyneliais. Kadangi vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, kiekvieno gaminio paskirtis ir atitikimas saugumo reikalavimas turi būti vertinamas individualiai, minėti įrodymai negali būti vertinami kaip betarpiškai įrodantys, kad Gaminys nėra skirtas jaunesniems nei 3 m. amžiaus vaikams.

13. Teismas nurodė Psichologės C. P.-N. išvadą, kurioje nurodyta, kad ji remiasi tuo, kad beveik visi minkšti žaislai pagal direktyvas gali būti priskiriami amžiaus grupei iki 3 metų, bet numatytos išimtys, susijusio su konkrečiu dizainu, galinčiu kliudyti vaikui myluoti žaislą. Teismas, įvertinęs šią išvadą, pažymėjo, kadangi pagal reglamentavimą, ar konkretus žaislas yra skirtas naudoti tam tikrai amžiaus grupei, sprendžiama ne pagal galimus žaislo vaikui sukeliamus pojūčius (mielas myluoti), kadangi tai reikšmingas, tačiau ne lemiantis veiksnys, minėta psichologės konsultacija negali pagrįsti pareiškėjos argumento, kad Gaminys akivaizdžiai yra skirtas vyresniems nei 3 m. amžiaus vaikams. Kaip jau buvo teismo konstatuota aukščiau, nors nagrinėjamu atveju Gaminys yra padengtas žvyneliais ir neturi viso švelnaus paviršiaus, kaip tradiciniai minkšti žaislai, jis savo pagrindinėmis savybėmis atitinka tradicinių minkštų kimštų žaislų savybes, yra minkštas, paprastos konstrukcijos, nereikalauja jokių specialių žaidimo įgūdžių, spaudžiant Gaminį, įdaras minkštumu ir elastingumu nesiskiria nuo įprastų minkštų žaislų, todėl teismo vertinimu, vienas iš tėvų ar prižiūrėtojas, remdamasis nurodytomis žaislo funkcijomis, matmenimis ir savybėmis, gali pagrįstai manyti, kad jis skiriamas naudoti ir vaikų iki 3 m. amžiaus grupei.

14. Teismas pažymėjo 2019 m. kovo 6 d. Europos Komisijos nuomonę, Žaislų saugos direktyvos 11 straipsnio 1 dalies 3 pastraipą, 3 straipsnio 29 punktą, 2013 m. gaires, 2009 m. gairių 3 skyriaus 9 pastraipą. Teismas įvertinęs teisinį reglamentavimą, darė išvadą, kad dėl savo savybių minkšti žaislai turi būti tinkami bet kokio amžiaus vaikams, todėl ir Gaminys iš medžiagos su minkštu užpildymu, su minkštu nors ir iš dalies padengtu žvyneliais, todėl ne tokiu švelniu kaip įprasti minkšti žaislai, paviršiumi, kurį lengva suspausti ranka, atitinka minkšto žaislo apibrėžimą, dėl ko žaislo vartotojų grupę sudaro ir vaikai iki 3 metų, todėl Gaminys turėtų atitikti vaikams iki 3 metų keliamus žaislų reikalavimus. Žaislo žymėjimas „Netinka vaikams iki 3 metų“ savo esme nedaro jo netinkamu vaikams iki 3 metų amžiaus, kadangi dėl savo pobūdžio (minkštas kimštas) žaislas tinka ir jaunesniems nei 3 metų vaikams.

15. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, jog Tarnyba pažeidė pareigą atlikti gaminio rizikos vertinimą, kas sąlygojo klaidingą pranešimą apie gaminį RAPEX sistemoje. Žaislo saugos bandymus atliko Europos Sąjungos akredituota laboratorija „Aiju Technological Institute“ Ispanijoje, projekto CASP 2019 Soft filled toys organizatorių lėšomis. Bandymų metu buvo vertinamos Žaislo mechaninės fizinės savybės, degumas ir cheminės savybės projekte numatytomis apimtimis. Atlikęs patikrinimą, Tarnybos Kauno regiono rinkos priežiūros skyrius konstatavo, kad UAB „Kesko Senukai Lithuania“ pateikė į rinką pavojingą produktą – žaislą, kuris neatitiko produktų saugą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų produktų saugos reikalavimų, t. y. Žaislų saugos standarto 5.1 punkto b) dalies reikalavimų (tempimo bandymo (8.4.2.1 papunktis) metu naudojant jėgą atsiskiria smulkios dalys – žvyneliai, kurie telpa į mažų dalių cilindrą, o tai neatitinka Žaislų saugos techninio reglamento 13.1 (Lietuvos rinkai negalima pateikti žaislų, jeigu jie neatitinka esminių saugos reikalavimų) ir 13.2 (Žaislai, įskaitant juose esančias chemines medžiagas, neturi kelti pavojaus naudotojų ar trečiųjų asmenų saugai arba sveikatai, kai jie naudojami pagal paskirtį arba kitu numanomu būdu, atsižvelgiant į įprastą vaikų elgseną) papunkčių bei 2 priedo II dalies 7 punkto (aiškiai vaikams iki 36 mėnesių naudoti skirti žaislai, jų sudedamosios dalys ir nuo žaislų nuimamos dalys turi būti tokių matmenų, kad jų nebūtų įmanoma praryti arba jos negalėtų patekti į kvėpavimo takus; tokie reikalavimai taip pat taikomi kitiems žaislams, kurie skirti dėti į burną, jų sudedamosioms dalims ir nuo žaislų nuimamoms dalims) reikalavimų. Šiuo pagrindu pareiškėjo nurodytos medicinos praktikų Prof. Dr. K. H. (K. H.) ir Dr. S. H. išvados, jog pliušiniai žaislai dengti žvyneliais nekelia rizikos dėl svetimkūnio įkvėpimo ar užspringimo, nei vyresniems, nei jaunesniems nei 3 metų vaikams, laikytinos teisiškai nereikšmingos.

16. Atsižvelgęs į 2019 m. kovo 6 d. Europos Komisijos paskelbtą viešąją nuomonę dėl žaislų saugos, žaislų saugos teisinį reglamentavimą, Europos Sąjungos akredituotos laboratorijos atliktų Žaislo su žvyneliais bandymų rezultatus ir į tai, kad vien Gaminio žymėjimas „Netinkamas vaikiams iki 3 metų“ savaime nepadaro žaislo tinkamu tik vyresniems nei 3 metų amžiaus vaikams, nors pagal savo savybes ir naudojimo paskirtį yra priskirtinas ir vaikams iki 3 metų amžiaus, teismas sutiko, kad Tarnyba pagrįstai ir teisėtai Gaminį pripažino nesaugiu.

17. Atsižvelgdama į patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes, Europos Sąjungos akredituotos laboratorijos „Aiju Technological Institute“ Ispanijoje bandymų protokolo Test Report No, L/0070626-5 duomenis, 2019 m. spalio 25 d. patikrinimo akte Nr. 1RR-146 konstatuotas aplinkybes ir kitą patikrinimo medžiagą, Tarnyba 2019 m. spalio 25 d. priėmė Sprendimą, kuriuo uždraudė teikti žaislą į rinką ir įpareigojo UAB „Kesko Senukai Lithuania“ nedelsiant pašalinti žaislą iš rinkos, įspėti vartotojus apie su žaislu susijusią riziką bei teikti informaciją dėl tolimesnių veiksmų eigos. Tarnyba, vadovaudamasi 2018 m. lapkričio 8 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2019/417, kuriuo nustatomos Europos Sąjungos skubaus informavimo sistemos RAPEX, nustatytos pagal 2001 m. gruodžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos 12 straipsnį, ir jos pranešimų sistemos naudojimo gairių (pranešta dokumentu Nr. C(2018) 7334) ir Tarnybos direktoriaus 2019 m. birželio 15 d. įsakymo Nr. 1-198 „Dėl Informacijos apie pavojingus gaminius ir produktų saugos rinkoje priežiūros valstybės institucijas ir jų įgaliojimus teikimo Europos Komisijai ir (ar) Europos Sąjungos valstybėms narėms tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tarnybos direktoriaus įsakymas Nr. 1-198) nuostatomis, tinkamai įvertino žaislo ir nustatytų jo neatitikimų saugos reikalavimams riziką ir nustatė, jog rizika yra rimta.

18. Teismas, atsižvelgė į Direktyvą dėl gaminių saugos dėl RAPEX sistemos, Produktų saugos įstatymo 5 ir 6 straipsnius, Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 1-198 patvirtintą Informacijos apie pavojingus gaminius ir produktų saugos rinkoje priežiūros valstybės institucijas ir jų įgaliojimus teikimo Europos Komisijai ir (ar) Europos Sąjungos valstybėms narėms tvarkos aprašą (toliau – ir RAPEX aprašas), Europos Komisijos pranešimo – Mėlynojo vadovo dėl gaminius reglamentuojančių ES taisyklių įgyvendinimo, 2016 m. (C/2016/1958) (toliau – Mėlynasis vadovas) 7.4.4–7.4.6 skirsnius,

19. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pranešimo skelbimas RAPEX sistemoje yra skirtas keistis informacija su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, t. y. jis yra informacinio pobūdžio. Toks rinkos priežiūros institucijos sprendimas nepriklauso nuo ekonominės veiklos vykdytojo valios ar jo atžvilgiu priimtų sprendimų, tai yra išimtinai nacionalinės rinkos priežiūros institucijos kompetencija ir prievolė keistis informacija su kitomis Europos Sąjungoje veikiančiomis rinkos priežiūros institucijomis bei Europos Komisija. Taigi, Tarnybos sprendimas dėl pranešimo apie gaminį įkėlimo į RAPEX sistemą (Tarnybos Pavojingų gaminių ir paslaugų vertinimo darbo grupės posėdžio 2019 m. spalio 17 d. protokolo Nr. 3-1981) nėra individualus administracinis aktas, kuriam turėtų būti taikomi Viešojo administravimo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimai.

20. Teismas nurodė Reglamento (EB) 765/2008 21 straipsnį ir pažymėjo, kad Tarnyba nei vieno iš veiklos operatorių neinformavo apie planuojamas taikyti priemones ar planuojamo priimti sprendimo esmę, tačiau 2020 m. lapkričio 4 d. elektroniniu paštu informavo TY NORDIC OU/TOMSON UP ir pareiškėją apie galimą Gaminio neatitikimą, o tai atitinka Reglamento (EB) 765/2008 21 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

21. Teismas, atsižvelgęs į Produktų saugos įstatymo 16 straipsnio 8 dalį, pažymėjo, kad iš ginčijamo Sprendimo matyti, kad veiklos vykdytojas – UAB „Kesko Senukai Lithuania“ – kuris ginčijamu Sprendimu ir buvo įpareigota nedelsiant pašalinti iš rinkos žaislą, įspėti vartotojus apie su žaislu susijusias rizikas bei teikti informaciją dėl tolimesnių veiksmų eigos, apie priimtą Sprendimą buvo informuotas jo priėmimo dieną.

22. Tai, kad buvo pažeistas Produktų saugos įstatymo 16 straipsnio 11 dalyje numatytas reikalavimas Tarnybai sprendimą dėl rinkos ribojimo priemonių taikymo ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo sprendimo priėmimo paskelbti Tarnybos interneto svetainėje, (Sprendimas buvo priimtas 2019 m. spalio 25 d., o pranešimas apie ginčijamą sprendimą Tarnybos interneto svetainėje buvo paskelbtas tik 2019 m. lapkričio 8 d.) teismas nelaikė esminiu procedūriniu pareiškėjo teises pažeidžiančiu pažeidimu, kadangi tai nesutrukdė pareiškėjui laiku apskųsti ginčijamą Sprendimą teismui. Be to, teismo vertinimu, toks greitas informacijos apie nesaugius produktus paskelbimo reglamentavimas labiau sietinas su siekiu apsaugoti vartotojus.

III. 23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

24. Pareiškėjas apeliacinį skundą tais pačiais argumentais, kurie nurodyti pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pateikia šiuos argumentus:

24.1. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime atliktu įrodymų vertinimu. Gaminys yra skirtas vaikams virš 36 mėnesių ir tinkamai paženklintas kaip netinkamas vaikams iki 36 mėnesių, ką Pareiškėjas yra išsamiai pagrindęs byloje pateiktais įrodymais, kuriuos ignoravo ir kurių tinkamai neįvertino Vilniaus apygardos administracinis teismas.

24.2. Tarnyba ne(į)vertino vaikų amžiaus grupės, kuriai skirtas Gaminys, o priimdama Skundžiamą Sprendimą ir Sprendimą pranešti apie Gaminį per RAPEX vadovavosi nepagrįstomis prielaidomis.

24.3. Tarnyba laikosi nepagrįstos prielaidos, kad visi žaislai su žvyneliais yra automatiškai (be papildomo vertinimo) skirti naudoti ir vaikams iki 36 mėnesiu, nes yra minkšti ir gali būti įdomūs jauniems vaikams.

24.4. Teismas nepagrįstai rėmėsi „Europos Komisijos viešąja nuomone“ dėl minkštų žaislų su žvyneliais. Šis dokumentas nėra privalomas, tai tik deklaratyvus darbinis dokumentas, išreiškiantis dalies ADCO (Žaislų saugos Administracinio bendradarbiavimo ekspertų grupės) narių nuomone.

24.5. Pareiškėjas, vadovaudamasis Žaislų saugos direktyvos 11 straipsnio 1 dalies 3 punktu, akcentuoja, kad rinkos priežiūros institucija privalo nustatyti žaislo paskirtį (tikslinę vaikų amžiaus grupę), įvertindama žaislo funkcijas, matmenis ir savybes, ir tik po to spręsti dėl žaislo ženklinimo atitikties ir galimų žaislo rizikų. Tačiau Tarnyba tokio vertinimo neatliko.

24.6. Kadangi Gaminys yra skirtas vaikams nuo 36 mėnesių, jam papildomi reikalavimai ir Standarto LST EN 71-1 (b) p. negali būti taikomi.

24.7. Priimdama Sprendimą ir sprendimą pranešti apie Gaminį per RAPEX, Tarnyba atliko dvejopo pobūdžio esminius procedūrinių taisyklių pažeidimus, tokiu būdu pažeisdama Pareiškėjo teises. Tarnyba neatliko tinkamo Gaminio rizikos vertinimo, kas privaloma pagal ES reglamentavimą. Be to, Tarnyba neįgyvendino ES ir nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintos pareigos pranešti apie rinkos ribojimo priemonių taikymą, ko pasėkoje buvo priimti neteisėti ir nepagrįsti Tarnybos sprendimai, kurie ginčijami šioje administracinėje byloje.

24.8. Pirmosios instancijos teismas sprendime klaidingai aiškino, kad Tarnybos sprendimas pranešti apie Gaminį per RAPEX sistemą nėra individualus administracinis aktas. Toks aiškinimas prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1165-261/2020). Pareiškėjas taip pat nurodo Europos Komisijos RAPEX gairių 3.4.7 punktą.

25. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Tarnyba atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kurie nurodyti atsakovo atsiliepime į skundą. Papildomai Tarnyba pažymi, kad:

25.1. Gaminys neatitiko Žaislų saugos techninio reglamento 13.1 papunkčio (Lietuvos rinkai negalima pateikti žaislų, jeigu jie neatitinka esminių saugos reikalavimų) ir 13.2 papunkčio (žaislai, įskaitant juose esančias chemines medžiagas, neturi kelti pavojaus naudotojų ar trečiųjų asmenų saugai arba sveikatai, kai jie naudojami pagal paskirtį arba kitu numanomu būdu, atsižvelgiant į įprastą vaikų elgseną) bei 2 priedo 7 punkto (aiškiai vaikams iki 36 mėnesių naudoti skirti žaislai, jų sudedamosios dalys ir nuo žaislų nuimamos dalys turi būti tokių matmenų, kad jų nebūtų įmanoma praryti arba jos negalėtų patekti į kvėpavimo takus; tokie reikalavimai taip pat taikomi kitiems žaislams, kurie skirti dėti į burną, jų sudedamosioms dalims ir nuo žaislų nuimamoms dalims) reikalavimų. Įvertinus visas nustatytas faktines aplinkybes, buvo priimtas sprendimas uždrausti teikti į Lietuvos rinką minėtą žaislą. Šis Tarnybos priimtas sprendimas yra susijęs su žaislo, kurio naudojimas kelia grėsmę vienai jautriausių visuomenės grupių – vaikų sveikatai ir saugai, uždraudimu teikti į Lietuvos rinką.

25.2. Atsakovas paaiškina, kad Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 13 d. Žaislų saugos direktyvos 2009/48/EB aiškinamosios gairės (toliau – 2013 m. gairės) nors ir nėra teisės aktas ir juo nėra vadovaujamasi priimant konkrečius sprendimus dėl produktų saugos, tačiau jos naudojamos kaip pagalbinė priemonė, siekiant tinkamai taikyti Žaislų saugos direktyvos nuostatas.

25.3. Tarnyba akcentuoja 2019 m. kovo 6 d. Europos Komisijos viešąją nuomonę, kurioje nurodyta, kad minkšti žaislai su žvyneliais privalo būti saugūs bet kokio amžiaus vaikams. Nors ši Europos Komisijos nuomonė neturi privalomosios teisinės galios, tačiau ja pareiškiama daugumos administracinio bendradarbiavimo (ADCO) Žaislų saugos ekspertų grupės narių nuomonė, kuri turėtų būti vertinama kaip specialisto išvada, jog ginčo žaislas yra priskirtinas minkštų žaislų kategorijai bei yra skirtas ir vaikams iki 3 m. amžiaus, todėl turi būti saugus bet kokio amžiaus vaikams.

25.4. Europos Komisijos 2009 m. balandžio 6 d. Žaislų saugos direktyvos (88/378/EEB taikymo gairėse Nr. 11 (nuo 2009 m. birželio 18 d. – Žaislų saugos direktyvos (2009/48/EB taikymo gairės) (toliau – 2009 m. gairės), kurios neturi privalomosios teisinės galios dokumentas, yra išdėstyta bendra Europos Komisijos nuomonė dėl žaislų, skirtų vaikams iki 36 mėnesių.

25.5. Iš žaislo aprašymo matyti, kad „žaislas – minkštas, kimštinis dinozauras su apverčiamais žvyneliais. Žvyneliai rožiniai ir melsvi (vandens spalvos). Braukiant ranka žvynelių spalva pasikeičia. Dinozauro pilvas tekstilinis“. Žaislas yra pagamintas iš medžiagos ir yra pripildytas minkšta medžiaga, todėl yra minkštas ir lengvas suspausti, kas atitinka tiek „minkšto kimštinio žaislo“, tiek ir „paprastos lėlės ir gyvūno“ sąvokas. Ir nors žaislo paviršius, išskyrus pilvą, yra padengtas žvyneliais, tačiau dėl to žaislas netampa kietu, jo paviršius lieka minkštas, tik dėl žvynelių struktūros nėra toks švelnus, lyginant su audinio paviršiumi, jį lengva suspausti. Taigi, nors žaislas yra padengtas blizgučiais (žvyneliais) ir neturi minkšto švelnaus paviršiaus, kaip tradiciniai minkšti žaislai, jis savo pagrindinėmis savybėmis atitinka tradicinių minkštus kimštų žaislų savybes, yra paprastos konstrukcijos nereikalauja jokių specialių žaidimo įgūdžių. Pavyzdžiui, spaudžiant žaislą, įdaras minkštumu ir elastingumu nesiskiria nuo įprastų minkštų žaislų. Nors dėl blizgučių ant žaislo paviršiaus jis būtų ne toks malonus liesti kaip tradicinio minkšto žaislo, blizgučiai netrukdo jaunesniems nei 3 metų vaikams žaisti su žaislu. Netgi, priešingai – blizgučiai, braukiant ranka, keičia spalvą, o tai gali būti patrauklu ir įdomu vaikui iki 3 metų. Specialių įgūdžių tam, kad braukiant ranka pasikeistų žaislo paviršiaus spalva, nereikia, todėl net ir labai maži vaikai sugebėtų pasinaudoti šia žaislo savybe. Mažiau maloni paviršiaus dangos medžiaga automatiškai nepadaro žaislo, skirto vyresniems nei 3 metų vaikams, nes minkšti žaislai yra laikomi kaip skirti jaunesniems nei 3 metų vaikams.

25.6. Europos Sąjungos teisės aktuose (pavyzdžiui, 2019 m. kovo 6 d. Europos Komisijos viešojoje nuomonėje, 2013 m. gairėse) dėl žaislų saugos laikomasi vieningos pozicijos, kad minkšti kimštiniai žaislai priskirtini vaikų amžiaus kategorijai iki 3 metų. Be to, Europos Komisijos tinklalapyje (https://ec.europa.eu/growth/sectors/toys/toy-safety/guidance_en#modal) su žaislų sauga susijusioje informacijoje yra skelbiama ir informacija dėl žaislų su žvyneliais https://ec.europa.eu/docsroom/documents/34302.

25.7. Pareiškėjas klaidina teismą, teigdamas, kad Jungtinė Karalystė, kaip Europos Sąjungos valstybė narė, nepritaria Europos Komisijos viešojoje nuomonėje išdėstytai pozicijai, kadangi, pastebėtina, jog Jungtinė Karalystė 2020 m. sausio 31 d. išstojo iš Europos Sąjungos ir nebėra Europos Sąjungos valstybė narė.

25.8. Tarnybos atstovė, teismui paprašius nurodyti, kokie teisės aktai reglamentuoja, jog minkšti kimštiniai žaislai turi būti priskiriami vaikų amžiaus kategorijai iki 3 metų, teismo posėdžio metu nurodė, kad žaislai yra sukuriami ir gaminami tam tikro amžiaus vaikams. Žaislų charakteristikos atitinka vaikų amžių bei išsivystymo lygį, o naudojimui numatomi tam tikri sugebėjimai. Tarnybos atstovė bylos nagrinėjimo teisme metu atkreipė dėmesį, kad Žaislų saugos standarte nurodoma, kad paprastos konstrukcijos minkšti kimštiniai žaislai, yra laikomi žaislais, skirtais jaunesniems kaip 36 mėnesių vaikams. Šio standarto 3.61 punkte nurodyta, kad „Minkštas kimštinis žaislas“ –„žaislas, su drabužiais arba be jų, turintis minkštą paviršių ir prikimštas minkštų medžiagų, kurios leidžia be vargo suspausti pagrindinę žaislo dalį ranka“. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju, dalis ginčo žaislo (minkšto kimšinio dinozauro) lengvai spaudžiamas ranka. Taip pat standarto CEN ISO/TR 8124-83 1 lentelės 1.13 subkategorijoje nurodyta, kad su „paprastomis lėlėmis ir gyvūnais“ vaikai pradeda žaisti nuo 2 mėn. amžiaus, „Paprastos lėlės ir gyvūnai“ –„minkštos kimštinės lėlės ir gyvūnai yra padaryti iš medžiagos ar pliušo, su ar be rūbų ar pritvirtintų detalių, kurios negali būti pašalinamos“. Taip pat šio dokumento 3 lentelės 5.02 subkategorijoje nurodoma, kad „lėlės vaizduojančios gyvūnų personažus, pramanytus personažus vaizduojančios lėlės, įskaitant gyvūnų ir gyvūnų formas, priskirtinos vaikams nuo 9 mėn.“.

25.9. Vadovaujantis Direktyvos dėl gaminių saugos nuostatomis, valstybės narės yra įpareigojamos tais atvejais, kai aptinka pavojingus gaminius Lietuvos Respublikos rinkoje, apie tai pranešti RAPEX sistemoje, tam, kad atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija galėtų susipažinti su saugumo reikalavimų neatitinkančiais produktais ir skubiai imtis veiksmų dėl pavojingais pripažintų gaminių pašalinimo iš rinkos.

25.10. Gaminių saugos vertinimą Tarnyba atlieka vadovaudamasi Vartotojų gaminių saugos rizikos vertinimo metodika (RAPEX aprašo 7 priedas), kurią rinkos priežiūros institucijos naudoja vartotojų gaminių vartotojų sveikatai ir saugai keliamo pavojaus lygiui įvertinti ir nuspręsti, ar būtina teikti pranešimą per RAPEX sistemą (RAPEX aprašo 3 punkto septinta ir aštunta pastraipos). Atsižvelgiant į nustatytus Tarnybai, kaip RAPEX ryšių palaikymo institucijai, pavestas funkcijas, nustatytus minkšto kimštinio žaislo neatitikimus saugumo reikalavimams ir į tai, kad rizika dėl šio žaislo saugumo yra rimta, Tarnybos Pavojingų gaminių ir paslaugų vertinimo darbo grupės posėdžio 2019 m. spalio 17 d. protokolu Nr. 3-1981 buvo nutarta, be kita ko, paskelbti informaciją RAPEX sistemoje. Visi įrodymai, susiję su žaislo rizikos vertinimu ir nustatyta rimta žaislo rizika, buvo pateikti teismui, kartu su visa bylos medžiaga, todėl pareiškėjo argumentas, kad Tarnyba nėra pateikusi jokių dokumentų, įrodančių žaislo rizikos vertinimo procesą, nėra tikslus ir pagrįstas.

25.11. Atsakovas paaiškina, kad rizikos vertinimas yra atliekamas pildant specialią formą tinklalapyje https://ec.europa.eu/rag/#/screen/home. Vadovaujantis Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus 2019 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 1-150 patvirtintų Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos patikrinimų taisyklių (galiojusių Tarnybos atlikto gaminio (minkšto kimštinio žaislo) patikrinimo metu) 77 punktu, sprendimą dėl rinkos ribojimo priemonių taikymo priima Tarnybos direktoriaus įgalioti Tarnybos darbuotojai, vadovaudamiesi Tarnybos direktoriaus įsakymu patvirtintos Pavojingų gaminių ir paslaugų vertinimo darbo grupės protokolo išvadomis. Taigi, sprendimas taikyti tam tikrą rinkos ribojimo priemonę (šiuo atveju – uždrausti teikti į Lietuvos rinką minkštą kimštinį žaislą/dinozaurą prekiniu ženklu TY®, Tremor), buvo priimtas remiantis Pavojingų gaminių ir paslaugų vertinimo darbo grupės protokolo išvadomis, įvertinus visas aplinkybes, laboratorijos išvadas ir rizikos rimtumą. Tokiu būdu, nėra teisinio pagrindo teigti, kad Tarnyba pažeidė pareigą atlikti žaislo rizikos vertinimą ir, kad nėra aišku, kaip buvo atliekamas žaislo rizikos vertinimo procesas.

25.12. Tarnybos Sprendime išdėstyta pozicija atitinka Europos Sąjungos teisės aktuose įtvirtintas nuostatas, Europos Sąjungos institucijų poziciją (minėta Europos Komisijos viešoji nuomonė dėl minkštų žaislų su žvyneliais saugos). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad RAPEX sistemoje per 2019 ir 2020 m. yra paskelbta ir daugiau pranešimų apie nustatytus nesaugius žaislus su žvyneliais.

25.13. Pranešimo skelbimas RAPEX sistemoje, yra skirtas keistis informacija su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, t. y. jis yra informacinio pobūdžio. Toks rinkos priežiūros institucijos sprendimas nepriklauso nuo ekonominės veiklos vykdytojo valios ar jo atžvilgiu priimtų sprendimų, tai yra išimtinai nacionalinės rinkos priežiūros institucijos kompetencija ir prievolė keistis informacija su kitomis Europos Sąjungoje veikiančiomis rinkos priežiūros institucijomis bei Europos Komisija. Taigi, Tarnybos sprendimas dėl pranešimo apie gaminį įkėlimo į RAPEX sistemą, nėra individualus administracinis aktas, kuriam turėtų būti taikomi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimai. Taigi Tarnyba, priimdama sprendimą paskelbti informaciją apie žaislą RAPEX sistemoje, veikė teisėtai bei pagrįstai, t. y. jai suteiktų įgaliojimų ribose, ir pagal Europos Sąjungos ir nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, todėl Tarnybos Pavojingų gaminių ir paslaugų vertinimo darbo grupės 2019 m. spalio 17 d. protokolu Nr. 3-1981 įformintą sprendimą ta apimtimi, kuria nutarta paskelbti informaciją apie Žaislą RAPEX sistemoje, naikinti nėra pagrindo. Todėl teismo sprendime išdėstyti motyvai, jog šis sprendimas ir pranešimo įkėlimas į RAPEX sistemą, nėra individualus administracinis aktas, yra teisėti ir pagrįsti, konstatuoti išsamiai įvertinus ginčui aktualius teisės aktus.

25.14. Atsakovas papildomai pateikė Suomijos Turku administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimo vertimą į lietuvių kalbą dėl institucijos sprendimo, kuriuo pareiškėjo gaminamas žaislas, kuris padengtas plastikiniais blizgučiais, buvo pripažintas nesaugus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2019 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. 1MS-19 „Dėl pavojingo produkto“, taip pat sprendimo dėl pranešimo apie Gaminį įkėlimo į RAPEX sistemą.

27. Byloje nustatyta, kad vykdydama tarptautinį projektą Tarnyba atliko patikrinimą, po kurio konstatavo, kad į rinką buvo pateiktas pavojingas produktas (žaislas), neatitinkąs jam keliamų produktų saugos reikalavimų, t. y. Žaislų saugos standarto 5.1 punkto b) dalies reikalavimų (tempimo bandymo (8.4.2.1 papunktis) metu naudojant jėgą atsiskiria smulkios dalys – žvyneliai, kurie telpa į mažų dalių cilindrą, o tai neatitinka Žaislų saugos techninio reglamento 13.1 ir 13.2 papunkčių bei 2 priedo II dalies 7 punkto reikalavimų). Nors žaislas buvo paženklintas kaip skirtas vaikams nuo 36 mėn. amžiaus, Tarnybos vertinimu, jis turėjo atitikti (bet patikrinus neatitiko) reikalavimus, keliamus minkštiems žaislams, skirtiems visoms amžiaus grupėms. Pareiškėjas nesutiko su tokiu vertinimu teigdamas, kad žaislas yra skirtas vaikams nuo 36 mėn. amžiaus, todėl ir neturi atitikti Tarnybos taikytų reikalavimų, skirtų vaikų iki 36 mėn. amžiaus žaislams. Taip pat Tarnyba priėmė sprendimą paskelbti informaciją apie žaislą RAPEX sistemoje.

28. Pirmosios instancijos teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Iš tikrinamo teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas, įvertinęs pareiškėjo nesutikimo su Sprendimu argumentus sprendė, jog Tarnyba nepažeidė pareigos atlikti vaikų grupės, kuriai skirtas gaminys, amžiaus vertinimo ir pagrįstai gaminį priskyrė vaikų iki 36 mėn. kategorijai, o nustačiusi, kad jis neatitiko reikalavimų keliamų šiai amžiaus grupei, pagrįstai įpareigojo nedelsiant gaminį pašalinti iš rinkos. Taip pat teismas konstatavo, kad Tarnyba tinkamai įvertino žaislo ir nustatytų jo neatitikimų saugos reikalavimams riziką ir nustatė, jog rizika yra rimta bei vadovaujantis RAPEX aprašo 43 punkto nuostatomis informaciją apie gaminį įkėlė į RAPEX sistemą. Teismas vertino, jog pranešimo skelbimas RAPEX sistemoje yra skirtas keistis informacija, yra išimtinai nacionalinės rinkos priežiūros institucijos kompetencija ir prievolė keistis informacija su kitomis ES veikiančiomis priežiūros institucijomis ir Europos Komisija, todėl nėra individualus administracinis aktas, kuriam turėtų būti taikomis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimai.

29. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ginčo santykiams aktualius ES ir nacionalinius teisės aktus bei netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Tarnybos sprendimai prieštarauja Produktų saugos įstatymo, Žaislų saugos techninis reglamento ir Standarto LST EN 71-1 -:2014+A1:2018 Žaislų sauga. 1 dalis. Mechaninės ir fizikinės savybės nuostatoms, kitų Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų nuostatoms bei teismų praktikai; taip pat priimant sprendimus buvo pažeistos teisės aktuose nustatytos procedūrinės taisyklės.

30. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pabrėžtina, jog apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

31. Pareiškėjas ir atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus, kuriuos prašo priimti. Pareiškėjas su apeliaciniu skundu teikia 2022 m. birželio 17 d. dr. S. H. išvadą, pažymėdamas, jog ši išvada kartu su kitais pareiškėjo pateiktais įrodymais patvirtina, kad gaminys nekelia pavojaus sveikatai, o poreikis šią išvadą teikti kilo, nes pirmosios instancijos teismas, suklaidintas atsakovo pareiškimų, sprendime padarė klaidingą išvadą, jog gaminys neva kelia rimtą pavojų sveikatai. Atsakovas 2023 m. sausio 18 d. prašymu teikia ir prašo priimti Suomijos (Turku) administracinio teismo sprendimą byloje pagal „TY Inc.“ skundą dėl Suomijos kompetentingos rinkos priežiūros institucijos priimto sprendimo uždrausti teikti į rinką „TY Inc.“ gaminamą ir teikiamą į rinką minkštą kimštinį žaislą su žvyneliais, Suomijos institucijos RAPEX sistemoje paskelbtą pranešimą bei pareiškėjos minkštų žaislų su žvyneliais (dinozauro, prekiniu ženklu TY®, Tremor ir turkio spalvos ruonio, prekiniu ženklu The TY Flippables) palyginimą. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Šia nuostata yra ribojama proceso šalies teisė teikti naujus dokumentus, ji užtikrina sąžiningo, operatyvaus teismo proceso pirmosios instancijos teisme buvimą, todėl bylos šalių pateikti nauji įrodymai nebus tiriami.

32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes, pritaikė ginčui aktualias teisės normas, todėl teisėjų kolegija pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams iš naujo jų nebekartoja ir pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinių skundų argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.

33. Pirmiausia pažymėtina, kad Direktyva 2009/48/EB dėl žaislų saugos (toliau – ir Žaislų saugos direktyva) yra nustatomos žaislų saugos ir jų laisvo judėjimo Bendrijoje taisyklės (Žaislų saugos direktyvos 1 str.). Įgyvendindama šią direktyvą, Lietuva priėmė Žaislų saugos techninį reglamentą, nustatantį žaislų saugos reikalavimus į Lietuvos rinką tiekiamiems žaislams. Be to, žaislams taip pat taikoma Direktyva 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos (Direktyva dėl gaminių saugos), kuri taikoma papildomai su konkrečius sektorius reglamentuojančiais teisės aktais (Žaislų saugos direktyvos preambulės 4 d.), ir ši direktyva Lietuvoje yra įgyvendinta Produktų saugos įstatymu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aktualiomis laikytas šių teisės aktų (ir kitų ES lygiu priimtų rekomendacijų) nuostatas savo sprendime detaliai aptarė pirmosios instancijos teismas, todėl teisėjų kolegija jų nekartoja.

34. Aiškinant šiai bylai aktualų teisinį reguliavimą, svarbu pabrėžti, kad pareigą į rinką pateikti tik tokius žaislus, kurie atitinka esminius saugos reikalavimus, numato ir Žaislų saugos direktyvos 10 straipsnio 1 dalis, ir Žaislų saugos techninio reglamento 6 dalis (Žaislai gali būti pateikti į rinką, jeigu jie, naudojami pagal paskirtį arba kitu vaikų elgsenai įprastu būdu, nekelia pavojaus vartotojų ar trečiųjų asmenų saugai ir (arba) sveikatai). Pagal Produktų saugos įstatymo 3 straipsnio 19 dalį (ir jos 4 p.) saugus gaminys tai gaminys, inter alia atitinkąs aukštą vartotojų saugos ir sveikatos apsaugos lygį, atkreipiant dėmesį į vartotojų grupes, ypač vaikus ir pagyvenusius žmones, kuriems dėl gaminio naudojimo gali kilti pavojus. Žaislų saugos direktyvos 10 straipsnio 2 dalyje nustatytas bendras žaislų saugos reikalavimas – žaislai, įskaitant juose esančias chemines medžiagas, neturi kelti pavojaus naudotojų ar trečiųjų asmenų saugai arba sveikatai, kai jie naudojami pagal paskirtį arba kitu numanomu būdu, atsižvelgiant į įprastą vaikų elgseną. Turi būti atsižvelgiama į naudotojų, o prireikus, į jų prižiūrėtojų, gebėjimus, visų pirma tų žaislų, kurie yra skirti vaikams iki 36 mėnesių ar kitoms tiksliai apibrėžtoms amžiaus grupėms, atveju. Etiketės, pritvirtintos laikantis 11 straipsnio 2 dalies, ir prie žaislų pridedamos naudojimo instrukcijos turi atkreipti naudotojų arba jų prižiūrėtojų dėmesį į būdingus pavojus ir į riziką patirti žalą naudojant žaislus, taip pat į būdus jų išvengti.

35. Pažymėtina, jog su vartotojų teise susijusiuose klausimuose (įskaitant ir vartotojų saugą) svarbų vaidmenį atlieka vartotojų informavimas – kartu su gaminiais pateikiamos instrukcijos ir įspėjimai yra veiksniai, į kuriuos atsižvelgiama vertinant konkretaus gaminio saugą. Tačiau kartu pripažįstama, kad turi būti nustatytos tam tikros ribos, kiek verslininkams yra leidžiama remtis vien informacijos paradigma, o ne taikyti griežtesnes priemones, kaip antai konkrečius sektorinius reikalavimus, ypač vertinant pažeidžiamai asmenų grupei – vaikams – skirtus gaminius, kai jie, naudojami pagal paskirtį, šiems gali kelti grėsmę. Kadangi byloje nagrinėjamu atveju yra nesutariama dėl to, ar ginčo žaislas vertintinas kaip atitinkąs saugos reikalavimus, būtina įvertinti, ar pareiškėjas pagrįstai teigia, jog pakanka informuoti vartotojus apie amžių, nuo kurio galima žaisti su tokiu žaislu. Primintina, kad pagal Žaislų saugos direktyvos preambulės 30 dalį tam, „kad saugios žaislų naudojimo sąlygos būtų ir toliau skatinamos, reikia papildyti nuostatas dėl prie žaislų pridedamų įspėjimų. Siekiant išvengti piktnaudžiavimo įspėjimais, kuriais siekiama apeiti taikomus saugumo reikalavimus (tokių piktnaudžiavimų būna ypač tais atvejais, kai įspėjama, jog žaislas netinkamas jaunesniems kaip 36 mėnesių amžiaus vaikams), būtina aiškiai numatyti, kad kai kurių tam tikroms žaislų kategorijoms taikomų įspėjimų negalima naudoti, jeigu jie prieštarauja numatytai žaislo paskirčiai“.

36. Žaislų saugos direktyvos 11 straipsnyje reglamentuojamas įspėjimų naudojimas. Šio straipsnio 1 dalies 3 pastraipoje nurodyta, kad ant žaislų neturi būti nurodomas vienas ar daugiau specialių įspėjimų, nurodytų V priedo B dalyje, jei jie prieštarauja pagal funkcijas, matmenis ir savybes nustatytai žaislo paskirčiai. Žaislų saugos direktyvos V priedo B dalyje esantys specialūs įspėjimai taikomi, be kita ko, žaislams, kurie nėra skirti vaikams iki 36 mėnesių. Analogiškos nuostatos perkeltos ir į Žaislų saugos techninį reglamentą (reglamento 14.3 d.; reglamento Įspėjimų, nurodytų žaislų saugos techninio reglamento 14 punkte, aprašo II skyrius).

37. Aiškinant žaislo paskirtį reikia atsižvelgti į Žaislų saugos direktyvos 3 straipsnio 29 dalį, pagal kurią „skirtas“ reiškia, kad vienas iš tėvų ar prižiūrėtojas turi sugebėti, remdamasis žaislo funkcijomis, matmenimis ir savybėmis, pagrįstai manyti, kad jis skiriamas naudoti nurodytos amžiaus grupės vaikui. Teisėjų kolegija sutinka su Tarnybos vertinimu, be kita ko grįstu vėliau aptariamais rekomendaciniais ES lygmeniu priimtais dokumentais žaislų saugos srityje, jog minkšti kimštiniai žaislai iš esmės yra priskirtini vaikų amžiaus iki 3 metų kategorijai (t. y. jie skirti naudoti tokio amžiaus vaikams). Taip pat pažymėtina, kad pagal Standarto LST EN 71-1:2014+A1:2018 Žaislų sauga. 1 dalis. Mechaninės ir fizikinės savybės 3.61 punktą „minkštas kimštinis žaislas” apibrėžiamas kaip žaislas, su drabužiais arba be jų, turintis minkštą paviršių ir prikimštas minkštų medžiagų, kurios leidžia be vargo suspausti pagrindinę žaislo dalį ranka“.

38. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ginčo žaislo funkcijas, matmenis ir savybes, teisingai pažymėjo, kad gaminys yra priskirtinas minkštų žaislų kategorijai, ir pagrįstai vien faktui, kad dėl dalį paviršiaus dengiančių žvynelių jis gali būti mažiau malonus liesti, neleido nusverti bendro gaminio vertinimo, suponuojančio, kad žaislas yra prikimštas minkštos medžiagos, jį lengva suspausti ranka, dalis paviršiaus yra minkštas (tekstilinis), t. y. išskyrus žvyneliais padengtą paviršiaus dalį, nedarančią įtakos bendram žaislo minkštumui (jo užpildymo medžiagai, galimybei jį lengvai suspausti), visos kitos ginčo žaislo savybės atitinka įprasto minkšto žaislo. Toks minkštas, nors ir dalyje paviršiaus žvyneliais padengtas kimštinis žaislas, yra patrauklus ir pagal paskirtį gali būti naudojamas ne tik vyresnių nei 36 mėnesių amžiaus vaikų, bet ir jaunesnių. Atitinkamai, įvertinęs tokio minkšto žaislo funkcijas, matmenis, ir savybes, vienas iš tėvų ar prižiūrėtojų gali pagrįstai manyti, kad šis nedidelis ryškiaspalvį gyvūną vaizduojantis minkštas žaislas, nereikalaująs jokių ypatingų ar vėlesnei vaiko raidai būdingų įgūdžių, yra skirtas naudoti ir jaunesniam nei 36 mėnesių amžiaus vaikui.

39. Tokią išvadą patvirtina ir įvairūs Europos Sąjungos lygmeniu priimti dokumentai, parengti žaislų saugos tema. Nors toliau aptariami dokumentai nėra privalomi ir tėra rekomendacinio pobūdžio, priimti siekiant palengvinti Žaislų saugos direktyvos taikymą, teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog kaip į papildomą (doktrininį) teisės šaltinį gali būti atsižvelgiama ir į privalomosios galios neturinčius vadinamuosius švelniosios teisės (angl. soft law) instrumentus, kuriuos išleidžia Europos Komisija ar su ja susijusios institucijos. Taip vadinamajai švelniajai ES teisėkūrai priskiriamais instrumentais prisidedama aiškinant Sąjungos Sutarčių atitinkamų nuostatų taikymą, šalinant vidaus rinkos kliūtis, tam tikroje teisinio reguliavimo srityje išryškinant potencialią teisinę problematiką, suteikiant naudingus orientyrus tam, kad būtų išvengta teisinių ginčų ir pan. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 2 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-318-575/2022, 48 p.). Nors tam tikrais atvejais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nacionaliniam teismui netgi gali kilti pareiga atsižvelgti į švelniajai teisėkūrai priskirtinas neprivalomo pobūdžio ES normas, kai tokios normos naudingos kitų ES teisės normų, jas įgyvendinančių nacionalinių teisės normų interpretavimui arba yra skirtos papildyti įpareigojančias ES teisės normas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-663-822/2021, 114 p.), paprastai į rekomendacinio pobūdžio dokumentus atsižvelgiama tik kaip į papildomą šaltinį, vertinamą kitų bylai aktualių šaltinių kontekste (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-1724-624/2019, 44 p.; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 3 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-51-822/2022, 65 p.). Šioje byloje teisėjų kolegija, atlikdama byloje esančių įrodymų vertinimą, neprivalomais rekomendaciniais dokumentais vadovaujasi kaip papildomu šaltiniu.

40. Pavyzdžiui, 2023 m. vasario 1 d. atnaujintame Direktyvos 2009/48/EB dėl žaislų saugos taikymo gairių dokumente Nr. 11, dedikuotame žaislams, skirtiems vaikams iki 36 mėnesių amžiaus arba 36 mėnesių amžiaus ir vyresniems, pažymėta, kad minkšti žaislai savo prigimtimi yra myluotini/glaustini (angl. cuddly) žaislai dėl savo lengvumo, minkštumo bei švelnumo savybių. Tokie minkšti žaislai paprastai būna gyvūnėlių ar animacinių filmų herojų formų, skatina paprasčiausią žaidimą, nereikalaujantį jokio specialaus mokymosi, ir tampa vaikų kompanionais. Nors rinkoje iš tiesų yra daug minkštų žaislų, sukurtų arba aiškiai skirtų jaunesniems nei 36 mėnesių amžiaus vaikams žaisti, yra ir tokių daiktų, kuriuos, remiantis minėtomis priežastimis, būtų pagrįsta manyti naudosiant jaunesnius nei 36 mėnesių amžiaus vaikus. Aptariamame gairių dokumente pabrėžta, kad beveik visais atvejais minkšti žaislai turėtų būti tinkami jaunesniems nei 36 mėnesių amžiaus vaikams ir nors dėl konkretaus žaislo dizaino pasitaiko išimčių, jos yra retos ir atspindi tokias papildomas savybes, kurios gali trukdyti vaikui priglausti (myluoti) žaislą; tokiu atveju žaislas būtų laikomas tinkamu vyresniems nei 36 mėnesių vaikams. Gairių dokumente pateikti ir pavyzdžiai, pagal kuriuos žvyneliais padengtas gyvūną vaizduojantis žaislas yra pripažįstamas kaip skirtas jaunesniems nei 36 mėnesių amžiaus vaikams. T. y., vien žvynelių ant dalies (ar viso) žaislo paviršiaus egzistavimo faktas savaime nepaneigia žaislo tinkamumo naudoti jauniesiems (iki 36 mėnesių amžiaus) vartotojams, kaip ir jo priskirtinumo minkšto kimštinio žaislo kategorijai, ir byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog žvynelių buvimas ant žaislo savaime reikštų negalėjimą tokio žaislo priglausti ar myluoti, su juo kitaip žaisti, kaip ir duomenų, jog vienas iš tėvų ar prižiūrėtojas vien dėl žvynelių pagrįstai turėtų manyti tokį žaislą esant neskirtu naudoti jaunesniam nei 36 mėnesių amžiaus vaikui.

41. 2019 m. CASP (The Coordinated Activities for the Safety of Products) ataskaitoje dėl koordinuojamos produktų saugos veiklos, skirtos žaislams su minkštu užpildu, netgi pažymėta, kad minkšti žaislai su blizgučiais yra ypač patrauklūs jaunesniems nei trejų metų vaikams dėl ryškių spalvų ir patrauklaus dizaino. Dėmesys atkreiptinas ir į 2019 m. kovo 6 d. ES ADCO (Bendradarbiavimo administracijos srityje grupė) viešąją nuomonę, skirtą žvyneliais dengtų minkštų žaislų saugumui užtikrinti, kuria kaip specialisto išvada vadovavosi pirmosios instancijos teismas. Šioje nuomonėje pažymėta, kad minkštu kamšalu pripildytas žaislas, iš dalies ar visiškai padengtas žvyneliais, bet atitinkantis minkštu kamšalu užpildyto žaislo apibrėžimą, turi būti laikomas žaislu, skirtu jaunesniems nei 36 mėnesių amžiaus vaikams ir specialius tokiems žaislams taikomus reikalavimus apeiti nurodant įspėjimą dėl amžiaus yra draudžiama.

42. Kadangi tai, ar konkretus žaislas yra skirtas naudoti tam tikrai amžiaus grupei, lemia daikto paskirtis, o ji, kaip aptarta anksčiau, siejama su tėvų ar prižiūrėtojų gebėjimu, remiantis žaislo funkcijomis, matmenimis ir savybėmis, pagrįstai manyti, kad žaislas skiriamas naudoti nurodytos amžiaus grupės vaikui, darytina išvada, kad net ir dėl žvynelių sumažinamo žaislo paviršiaus minkštumo ginčo žaislas netampa skirtu vien vyresniems nei 36 mėnesių amžiaus vaikams ir todėl jam taikomi griežtesni reikalavimai (įskaitant ir fizikines, mechanines savybes, tikrinamas sukimo bei tempimo bandymais), inter alia atsižvelgiant į aukštą vartotojų saugos ir sveikatos apsaugos lygį, turi tenkinti tuos, kurie yra keliami jauniausiųjų vaikų žaislams.

43. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes ir su jomis susijusį teisinį reguliavimą bei papildomus šaltinius, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Tarnyba pagrįstai vertino, kad vien žaislo žymėjimas „Netinkamas vaikiams iki 3 metų“ savaime nepadaro jo tinkamu tik vyresniems nei 36 mėn. amžiaus vaikams, nors pagal savo savybes ir naudojimo paskirtį yra priskirtinas ir vaikams iki 36 mėn. amžiaus, Sprendimu uždraudė teikti žaislą į rinką ir įpareigojo UAB „Kesko Senukai Lithuania“ nedelsiant pašalinti žaislą iš rinkos, įspėti vartotojus apie su žaislu susijusią riziką bei teikti informaciją dėl tolimesnių veiksmų eigos. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu pagrįstai sprendė, kad Tarnyba pagrįstai ir teisėtai žaislą pripažino nesaugiu.

44. Atsakant į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, esą Tarnyba pažeidė pareigą atlikti gaminio rizikos vertinimą, kadangi nėra aišku kaip buvo atliekamas rizikos vertinimo procesas, o pirmosios instancijos teismas klaidingai Tarnybos priimtą sprendimą dėl pranešimo apie žaislą per RAPEX sistemą nelaikė individualiu administraciniu aktu, pažymėtina, kad Tarnyba, vadovaudamasi 2018 m. lapkričio 8 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2019/417, kuriuo nustatomos Europos Sąjungos skubaus informavimo sistemos RAPEX, nustatytos pagal 2001 m. gruodžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos 12 straipsnį, ir jos pranešimų sistemos naudojimo gairių ir Tarnybos direktoriaus 2019 m. birželio 15 d. įsakymo Nr. 1-198 „Dėl Informacijos apie pavojingus gaminius ir produktų saugos rinkoje priežiūros valstybės institucijas ir jų įgaliojimus teikimo Europos Komisijai ir (ar) Europos Sąjungos valstybėms narėms tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis įvertino žaislo ir nustatytų jo neatitikimų saugos reikalavimams riziką ir nustatė, jog rizika yra rimta.

45. Pagal RAPEX aprašo 3 punktą rizikos vertinimas, tai vartotojų sveikatai ir saugai keliamo pavojaus lygio nustatymas, kurį rinkos priežiūros institucijos atlieka atlikusios tyrimą dėl pavojingo vartotojams gaminio ir ėmusios tinkamų priemonių. Gaminių saugos vertinimas atliekamas vadovaudamasi Vartotojų gaminių saugos rizikos vertinimo metodika (RAPEX aprašo 7 priedas), kurią rinkos priežiūros institucijos naudoja vartotojų gaminių vartotojų sveikatai ir saugai keliamo pavojaus lygiui įvertinti ir nuspręsti, ar būtina teikti pranešimą per RAPEX sistemą. Vadovaujantis Vartojimo gaminių saugos rizikos vertinimo metodikos 8 punktu, rizika nustatoma trimis etapais: 1) numatomas susižalojimo scenarijus, pagal kurį vartotojas dėl gaminiui būdingo pavojaus patiria žalą; 2) nustatoma faktinio vartotojo susižalojimo dėl gaminiui būdingo pavojaus tikimybė; 3) rizikai nustatyti pavojus (susižalojimo sunkumo atžvilgiu) sugretinamas su tikimybe (išreikšta dalimi). Kaip paaiškino atsakovas, rizikos vertinimas yra atliekamas pildant specialią formą tinklalapyje https://ec.europa.eu/rag/#/screen/home. Į bylą su atsiliepimu pirmosios instancijos teismui Tarnyba pateikė įrodymus (užpildytos formos kopijas (RAG - Risk Assessment)), pagrindžiančius atliktą žaislo rizikos vertinimą ir keliamo pavojaus lygio nustatymą, todėl pareiškėjo argumentai, jog gaminio rizikos vertinimas nebuvo atliktas, nepagrįsti.

46. Apeliacinė teisėjų kolegija pažymi, kad Direktyvoje dėl gaminių saugos nustatyta RAPEX sistema, kuri naudojama keičiantis informacija apie pavojingus ne maisto gaminius tarp valstybių narių ir Europos Komisijos. Taikant RAPEX sistemą užtikrinama, kad apie pavojingus gaminius būtų skubiai pranešama reikiamoms institucijoms. Direktyvos 12 straipsnio 4 dalyje yra numatyta galimybė valstybėms kandidatėms, trečiosioms šalims arba tarptautinėms organizacijoms naudotis RAPEX sistema pagal susitarimus tarp Bendrijos ir tų šalių arba tarptautinių organizacijų, taigi tam tikromis sąlygomis RAPEX sistemoje galima keistis pranešimais ir su trečiosiomis valstybėmis. Kaip išsamiai šios sistemos ypatumus apžvelgė pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis RAPEX aprašo 43 punktu, esant rimtai rizikai ir apie privalomąsias bei savanoriškąsias priemones turi būti pranešama per RAPEX, tačiau pats pranešimo skelbimas RAPEX sistemoje yra skirtas keistis informacija su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, t. y. jis yra informacinio pobūdžio, ir yra nacionalinės priežiūros institucijos kompetencijos įgyvendinimo išraiška, nepriklausoma nuo ekonominės veiklos vykdytojo. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Tarnybos sprendimas dėl pranešimo apie gaminį įkėlimo į RAPEX sistemą nėra laikomas individualiu administraciniu aktu.

47. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad priimant sprendimus buvo pažeistos esminės teisės aktuose nustatytos procedūrinės taisyklės. Įvertinusi pareiškėjo argumentus dėl pareiškėjo ir importuotojo neinformavimo apie Sprendimą ir pritaikytas rinkos ribojimo priemones, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo nepritarti detaliai motyvuotai pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad, nors nagrinėjamu atveju Tarnyba nei vieno iš veiklos operatorių neinformavo apie planuojamas taikyti priemones ar planuojamo priimti sprendimo esmę, tačiau 2020 m. lapkričio 4 d. elektroniniu paštu informavo TY NORDIC OU/TOMSON UP ir pareiškėją apie galimą Gaminio neatitikimą, o tai atitinka Reglamento (EB) 765/2008 21 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Kartu pabrėžtina, kad pagal Produktų saugos įstatymo 16 straipsnio 8 dalį apie sprendimus dėl rinkos ribojimo būtina nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos, pranešti ekonominės veiklos vykdytojams, kuriems jie yra taikomi. Ginčijamu Sprendimu UAB „Kesko Senukai Lithuania“, kurie buvo įpareigoti nedelsiant pašalinti iš rinkos žaislą ir įspėti vartotojus apie su žaislu susijusias rizikas, apie Sprendimą buvo informuoti jo priėmimo dieną.

48. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus bei aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir, ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

49. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas laikėsi šių taisyklių. Teismas pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumentų įvertino pareiškėjo pateiktus tyrimus ir vertinimus dėl žaislo priskyrimo vyresniems nei 36 mėn. vaikams (nutarties 11-12 punktai), taip pat pateiktą psichologės C. P.-N. išvadą (nutarties 13 punktas) bei medicinos praktikų Prof. Dr. K. H. (K. H.) ir Dr. S. H. išvadas (nutarties 15 punktas) ir nurodė kodėl jomis nesivadovauja. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, taip pat proceso šalies netenkinantys teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai.

50. Kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

51. Teisėjų kolegija, bylos faktų vertinimo ir teisės taikymo aspektais patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, remdamasi šioje nutartyje aptartomis bylos faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai išnagrinėti teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, todėl naikinti teismo sprendimą remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Ty Inc. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis