2021-03-10 Nr. AB-5004-3-61-3-02233-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-152-822/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01393-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, Ričardo Piličiausko ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. I. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas V. I. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN, atsakovas) 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2006 m. rugpjūčio 4 d. buvo areštuotas dėl 2006 m. rugpjūčio 3 d. padaryto nusikaltimo, o 2007 m. sausio 19 d. Klaipėdos apygardos teismas paskyrė ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, nurodant šią bausmę atlikti kalėjime. Bausmę atliko Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K, po reorganizacijos – Vilniaus PN), vėliau buvo perkeltas į Marijampolės pataisos namus.

3. Paaiškino, kad įkalinimo įstaigos pareigūnai elgėsi savavališkai ir šališkai bei darė dirbtinas kliūtis galimam pareiškėjo lygtiniam paleidimui suėjus terminui. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2017 m. lapkričio 8 d. jam atlikus ¾ paskirtos laisvės atėmimo bausmės (suėjus terminui dėl lygtinio paleidimo), būrio viršininkai ir kalėjimo psichologai (dalyvaujant pareiškėjui) apie jį surašė charakteristikas, kurios, pareiškėjo teigimu, buvo labiau neigiamos nei teigiamos. Pareiškėjo nuomone, tokiu būdu buvo daromos kliūtys tolimesnei eigai ir teigiamam rezultatui dėl lygtinio paleidimo.

4. Paaiškino, kad per visą bausmės atlikimo laikotarpį pareiškėjas neturėjo nei vienos nuobaudos, buvo paskatintas, lankė psichologinius užsiėmimus. Nors pareiškėjas tiek psichologams, tiek įkalinimo įstaigos administracijai teikė pasiūlymus dėl adaptavimosi asmenimis, kuriems liko nedaug laiko iki išėjimo į laisvę, tačiau į tai taip pat nebuvo atsižvelgta.

5. Pareiškėjas teigė, kad dėl Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 1 000 Eur suma ir prašo priteisti iš atsakovo.

6. Atsakovo atstovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

7. Atsiliepime ir papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad Vilniaus PN pareigūnai bei administracija veikia vadovaudamiesi teisės aktais, nepažeisdami bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Įstaigoje laikomiems nuteistiesiems yra sudaryta galimybė įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais kreiptis į lygtinio paleidimo komisiją, pareiškėjas šiuo aspektu nebuvo diskriminuojamas kitų nuteistųjų atžvilgiu. Pareiškėjas nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. sausio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį (galutinė bausmė – 14 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo). Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) 2019 m. sausio 30 d. gautas pareiškėjo prašymas svarstyti jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos lygtinio paleidimo komisijos posėdyje bei pateikti informaciją, kodėl Lukiškių TI-K administracija ignoruoja jo prašymus dėl pristatymo į lygtinio paleidimo komisiją. Kaip nurodo savo prašyme ir pats pareiškėjas, 2017 m. lapkričio 8 d. jis buvo pristatytas į lygtinio paleidimo komisijos posėdį.

8. Pareiškėjas 2019 m. vasario 1 d. kreipėsi į įstaigos administraciją su prašymu nenagrinėti jo 2019 m. sausio 30 d. prašymo ir raštiško atsakymo neteikti, kadangi reikalinga informacija buvo jam pateikta (išaiškinta) žodžiu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 7 punktu, administracinė procedūra buvo nutraukta. Taigi atsakovo atstovas savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir žalos jam nepadarė.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir KD prie TM) atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

10. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas dėl skunde nurodomų aplinkybių į KD prie TM su skundais nesikreipė. Pareiškėjas teigia, kad patyrė neturtinę žalą, tačiau net abstrakčiai nenurodo, kokias neigiamas pasekmės patyrė, nepagrindžia teiginių objektyviais duomenimis. Pareiškėjas konkrečiai neįvardija priežastinio ryšio tarp tariamos neteisėtos veikos ir kilusių pasekmių, taip pat nenurodo, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai paskaičiuotas.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

12. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią, jo teigimu, jis patyrė dėl to, jog suėjus terminui dėl lygtinio paleidimo, pareiškėjui buvo daromos kliūtys pristatymui į Lygtinio paleidimo komisiją.

13. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK)157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Pagal BVK 158 straipsnio 1 dalies 4 punktą, lygtinis paleidimas netaikomas asmenims, kuriems iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo pabaigos liko mažiau nei trys mėnesiai. Sprendimams dėl nuteistųjų prašymų lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos priimti Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu sudaromos Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (BVK 164 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 1R-154 patvirtintų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 2, 17.1, 17.2 punktus, Komisija yra kolegiali, visuomeniniais pagrindais veikianti institucija, nagrinėjanti nuteistųjų prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadas, vertinanti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo tikslingumo, priimanti sprendimus dėl nuteistųjų prašymų lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.

14. Prašymų lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos pateikimo tvarką nustato teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Taisyklės), pagal kurių 3251–3252 punktus prašymai lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos pateikiami pataisos įstaigos administracijai. Prašymai priimami likus 1 mėnesiui iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnį. Priimtą prašymą ir socialinio tyrimo išvadą pataisos įstaiga per 10 darbo dienų pateikia Komisijai (Taisyklių 3253 punktas). Komisija likus ne daugiau kaip dešimt darbo dienų iki nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnį apsvarsto nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti arba netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos (BVK 164 straipsnio 2 dalis).

15. Iš paminėtų teisės nuostatų matyti, kad pagrindas Lygtinio paleidimo komisijai svarstyti asmens lygtinio paleidimo klausimus – nuteistojo prašymas, kuris paduodamas pataisos įstaigos administracijai.

16. Teismas nustatė, kad Lukiškių TI-K administracijoje 2019 m. sausio 30 d. gautas pareiškėjo prašymas (reg. Nr. 29-327), adresuotas pataisos įstaigos direktoriui, kuriame pareiškėjas prašo pateikti informaciją, kodėl įkalinimo įstaigos administracija ignoruoja pareiškėjo prašymus dėl pastarojo pristatymo į Lygtinio paleidimo komisiją. Pareiškėjas Lukiškių TI-K direktoriui pateikė 2019 m. vasario 1 d. prašymą nenagrinėti pareiškėjo 2019 m. sausio 30 d. prašymo, reg. Nr. 29327, kadangi raštiškas atsakymas nereikalingas, nes tvarka buvo išaiškinta žodžiu. Lukiškių TI-K 2019 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. 96-564, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 7 punktu, pareiškėjo 2019 m. sausio 30 d. prašymo nagrinėjimo procedūra nutraukta.

17. Teismas nurodė, kad pareiškėjas į pataisos įstaigą ginčo laikotarpiu buvo kreipęsis tik su 2019 m. sausio 30 d. prašymu dėl informacijos pateikimo, kuris, įvertinus jo turinį, nėra tolygus prašymui pristatyti jį Lygtinio paleidimo komisijai. Daugiau jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių skunde nurodytus argumentus, kad pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus PN Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininką su prašymu pristatyti jį Lygtinio paleidimo komisijai byloje nėra pateikta. Skunde nurodytų aplinkybių jokiais rašytiniais įrodymais nepagrindė ir pats pareiškėjas. Pareiškėjui nepateikus jokių skundo argumentus pagrindžiančių įrodymų (prašymų ar kt.), teismas pareiškėjo skundo argumentus dėl prieš jį vykdomų tyčinių neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė jo nepristatymu Lygtinio paleidimo komisijai, vertino kaip nepagrįstus.

18. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju, kai pareiškėjas administracijai teiktą prašymą dėl informacijos pateikimo atsiėmė ir įkalinimo įstaiga dėl to priėmė sprendimą, nėra jokio pagrindo spręsti, jog Vilniaus PN administracija nesiėmė reikiamų veiksmų, kad būtų svarstomas klausimas dėl lygtinio paleidimo taikymo pareiškėjui, taip pat būtų pažeidusi teisės aktų reikalavimus. Byloje kitų įrodymų, kad pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus PN administraciją su konkrečiu prašymu dėl informacijos, kodėl jis nėra pristatomas Lygtinio paleidimo komisijai, o Vilniaus PN administracija atsakymo į prašymą būtų nepateikusi ar atsakymas būtų nepakankamai išsamus, taip pat nėra. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas turėjo ir galėjo pateikti savo argumentus patvirtinančius įrodymus, juo labiau, kad jis teigė pateikęs daugiau prašymų, todėl matydamas, jog jo teisės ar teisėti interesai galbūt yra pažeidžiami, galėjo užsitikrinti tam tikrų įrodymų surinkimą. Teismas atkreipė dėmesį, kad tokią teismų praktiką yra suformulavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašaus pobūdžio bylose.

19. Teismas nurodė, kad valstybės civilinei atsakomybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį kilti turi būti nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Nagrinėjamu atveju jokių neteisėtų Vilniaus PN veiksmų (viena iš esminių sąlygų civilinei atsakomybei kilti) nenustatyta, todėl pareiškėjas neturi teisinio pagrindo į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjui neįrodžius Vilniaus PN neteisėtų veiksmų, teismas skundą atmetė.

III. 20. Pareiškėjas V. I. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą ir priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą.

21. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šališkai ir paviršutiniškai išnagrinėjo bylą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teigia, kad skundą grindė tuo, jog suėjus teisės aktuose nustatytam terminui, t. y. atlikus ¾ paskirtos bausmės, raštu kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su prašymu pristatyti jį Lygtinio paleidimo komisijai. Būrio viršininkė nepagrįstai surašė neigiamą charakteristiką, psichologinė tarnyba taip pat surašė neigiamą charakteristiką. Lygtinio paleidimo komisija 2017 m. lapkričio 8 d. lygtinio paleidimo klausimo svarstymą atidėjo 6 mėnesiams, t. y. iki 2018 m. gegužės 8 d. Tačiau per tą laiką pareigūnai tai pat rašė neigiamas charakteristikas, tai pareiškėjui kėlė didelį stresą, turėjo įtakos jo sveikatos būklei.

22. Pareiškėjas paaiškina, kad artėjant nustatytam terminui (2018 m. gegužės 8 d.), Lygtinio paleidimo komisijos pirmininkė jo paklausė, ar jis dalyvaus posėdyje, pareiškėjui atsakius teigiamai, nurodė, kad jis bus pakviestas. Tačiau suėjus terminui, į Lygtinio paleidimo komisiją jis nebuvo pakviestas, buvo paaiškinta, kad situacija jo atžvilgiu nepasikeitė. Daugiau jis jokios informacijos negavo, Kalėjimų departamento atstovas šiuo klausimu nesidomėjo, o pareiškėjas jokių skundų dėl to nerašė, manydamas, kad jo situacija yra žinoma. Pareiškėjo nuomone, tiek Lukiškių TI-K administracija, tiek ir Kalėjimų depratamentas tokiu būdu pažeidė jo teises, sukėlė jam stresą.

23. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas nenurodė ir nepateikė pirmosios instancijos teismui jokių duomenų, dėl ko jis negali būti pristatytas Lygtinio paleidimo komisijai. Jo atžvilgiu rašomos neigiamos charakteristikos, tai daroma piktybiškai, dėl to pareiškėjas patiria sveikatos sutrikimus, psichologinius išgyvenimus, nervinę įtampą, turi vartoti vaistus. Teigia, kad būrio viršininkas žadėjo situaciją pareiškėjo atžvilgiu pagerinti, tačiau jokių veiksmų nesiėmė. Lukiškių TI-K administracija dirbtinai darė kliūtis dėl jo lygtinio paleidimo, neatliko jokių veiksmų, kad situacija jo ažvilgiu pagerėtų ir jis būtų pristatytas Lygtinio paleidimo komisijai. Situacija buvo žinoma Kalėjimų departamentui, tačiau jis jokių veiksmų nesiėmė, tokiu būdu toleruodamas Lukiškių TI-K veiksmus.

24. Paaiškina, kad 2019 m. sausio 1 d. kreipėsi su prašymu į Lukiškių TI-K administraciją prašydamas paaiškinti, kodėl jis neteikiamas Lygtinio paleidimo komisijai. Būrio viršininkas žodžiu nurodė, kad jis bus teikiamas Lygtinio paleidimo komisijai, tačiau turi nurodyti, kad rašytinis atsakymas į jo prašymą nereikalingas. Pasitikėdamas įstaigos administracija ir nenorėdamas bloginti savo padėties, 2019 m. sausio 30 d. nurodė, kad atsakymas nereikalingas ir laukė, kol bus pristatytas Lygtinio paleidimo komisijai. Tačiau 2019 m. vasario 5 d. išvyko į Kauno klinikas dėl operacijų, o 2019 m. vasario 12 d. kalėjimo režimu kalinčius asmenis perkėlė į marijampolės PN. Taigi jis buvo suklaidintas būrio viršininko. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino, jas interpretavo savaip, todėl priėmė neteisingą sprendimą.

25. Pareiškėjas pažymi, kad jis neturi teisinio išsilavinimo ir žinių, kad galėtų sklandžiai išdėstyti savo motyvus ir faktus. Atsakovo atstovas atsiliepimuose viską neigia. Pirmosios instancijos teismas neargumentavo, kodėl pareiškėjas negali būti pristatyta Lygtinio paleidimo komisijai. Įkalinimo įstaigos administracija savo neveikimu, t. y. neteikiant jo Lygtinio paleidimo komisijai, pažeidžia pareiškėjo teises, kenkia jam, visą tai turi įtakos jo sveikatai. Kalėjimų departamentas, žinodamas situaciją, nesiėmė jokių veiksmų, atsiliepime nurodydamas, kad jis nesikreipė su skundu į Kalėjimų departamentą.

26. Teigia, kad Lygtinio paleidimo komisijos 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimo neskundė, kadangi, pareiškėjo nuomone, tą daryti buvo beprasmiška.

27. Atsakovo atstovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

28. Atsakovo atstovas atsiliepime remiasi LVAT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Teigia, kad nagrinėjant reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi būti nustatytos visos CK 6.271 straipsnyje numatytos viešosios atsakomybės sąlygos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrindžia jokiais įrodymais. Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad asmuo tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai patyrė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, menkiausio pobūdžio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Ši žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški.

29. Pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, jis tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtinę žalą, tačiau nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio. Konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

30. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, reikalingus išsamiai ištirti bylos aplinkybes ir objektyviai įvertinti situaciją. Pareiškėjas nepateikia naujų įrodymų ar faktinių aplinkybių. Vilniaus PN nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą.

31. Trečiasis suinteresuotas asmuo KD prie TM atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

32. Atsiliepime nurodė, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino, laikydamasis įstatymo nuostatų. Teismas priėmė sprendimą pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose. KD prie TM visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais remdamasis teismas priėmė ginčijamą sprendimą ir plačiau dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių nepasisako.

34. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialiosios teisės normas taikė teisingai, proceso teisės normų nepažeidė, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, remdamasis naujausia teismų praktika, todėl šiuo atveju nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti remiantis pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 35. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų sudarant jam kliūtis būti pristatomam ir neteikiant jo Lygtinio paleidimo komisijai, atlyginimo.

36. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjas prašymą dėl jo teikimo Lygtinio paleidimo komisijai atsiėmė, nenustatęs Vilniaus PN (Lukiškių TI-K teisių ir pareigų perėmėjas) neteisėtų veiksmų, pareiškėjo skundą atmetė.

37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigia, kad teismas šališkai ir netinkamai įvertino bylos aplinkybes, pareiškėjo nurodytas aplinkybes interpretavo savaip, neįsigilino į bylos esmę, neargumentavo, kodėl jis negali būti pristatytas Lygtinio paleidimo komisijai, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

38. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

39. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą teisės taikymo, teismų praktikos ir įrodymų vertinimo aspektais, nagrinėjamu atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl to, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus PN pareiškėjo teisių nagrinėjamu aspektu nepažeidė.

40. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Prašymų lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos pateikimo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Pagal BVK 164 straipsnio 1 dalį, pataisos įstaigose sprendimams dėl nuteistųjų prašymų lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos priimti Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu sudaromos Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijų sudarymo ir darbo organizavimo nuostatus tvirtina teisingumo ministras.

41. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 1R-154 patvirtintų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų 2, 17.1, 17.2 punktus, Komisija yra kolegiali, visuomeniniais pagrindais veikianti institucija, nagrinėjanti nuteistųjų prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadas, vertinanti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo tikslingumo, priimanti sprendimus dėl nuteistųjų prašymų lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.

42. Prašymų lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos pateikimo tvarką nustato teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, kurių 3251 punkte numatyta, kad prašymai lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos pateikiami pataisos įstaigos administracijai. Priimtą prašymą ir socialinio tyrimo išvadą pataisos įstaiga per 10 darbo dienų pateikia Komisijai (Taisyklių 3253 punktas).

43. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pagrindas pareiškėją svarstyti Lygtinio paleidimo komisijoje yra jo prašymas. Nesant tokio prašymo, nėra jokio pagrindo svarstyti jo lygtinio paleidimo klausimą Lygtinio paleidimo komisijoje.

44. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. sausio 29 d. su prašymu, kuris Lukiškių TI-K užregistruotas 2019 m. sausio 30 d., kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių, kuriame prašė informuoti, kodėl ignoruojami jo prašymai pristatyti jį Lygtinio paleidimo komisijai nepateikiant jokios informacijos dėl jo neteikimo, nurodyti priežastis. Prašyme taip pat nurodė, kad 2017 m. lapkričio 8 d. buvo pristatytas Lygtinio paleidimo komisijai, tačiau svarstymas buvo atidėtas 6 mėnesiams, nutarimas įteiktas likus kelioms dienoms iki termino skundui paduoti pabaigos. Jis 2018 m. nebuvo teikiamas Lygtinio paleidimo komisijai, tačiau jokio paaiškinimo raštu negavo. Nurodė, kad jokių nuobaudų neturi, buvo skatintas, atlikęs ¾ bausmės, yra neįgalus.

45. Pareiškėjas 2019 m. vasario 1 d. Lukiškių TI-K direktoriui pateikė prašymą, kuriame prašė jo 2019 m. sausio 30 d. prašymo nenagrinėti, raštiškas atsakymas nereikalingas, tvarka išaiškinta žodžiu. Lukiškių TI-K 2019 m. vasario 15 d. raštu informavo pareiškėją, kad atsižvelgdama į jo prašymą bei vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 7 punktu, jo 2019 m. sausio 30 d. prašymo nagrinėjimo procedūrą nutraukia. Nurodė šio rašto apskundimo tvarką ir terminą.

46. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo 2019 m. sausio 30 d. prašymas suteikti jam informaciją, dėl ko jis neteikiamas Lygtinio paleidimo komisijai, kurio, be kita ko, 2019 m. vasario 1 d. prašymu prašė nenagrinėti, negali būti prilyginamas prašymui dėl jo lygtinio paleidimo ir teikimo Lygtinio paleidimo komisijai.

47. Pažymėtina ir tai, kad byloje duomenų, jog pareiškėjas Lukiškių TI-K 2019 m. vasario 15 d. raštą, kuriuo jis informuotas apie jo prašymo nagrinėjimo procedūros nutraukimą, būtų skundęs BVK nustatyta tvarka, nėra. Tokių duomenų nepateikė ir pareiškėjas. Taip pat byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas minėtuose teisės aktuose nustatyta tvarka Lukiškių TI-K administracijai nuo 2017 m. lapkričio 8 d., kai buvo svarstomas Lygtinio paleidimo komisijoje ir jo prašymas nebuvo patenkintas, būtų teikęs prašymus dėl jo lygtinio paleidimo, o Lukiškių TI-K tokius prašymus būtų ignoravęs.

48. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

49. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiu vertinimu sutinka, kad Vilniaus PN jokių neteisėtų veiksmų (neveikimo) pareiškėjo atžvilgiu nagrinėjamu aspektu neatliko, todėl nesant vienos iš būtinos viešosios atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų (neveikimo) – valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą.

50. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, susijusių su įrodymų vertinimu, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

51. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, ginčui aktualų teisinį reguliavimą, pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms bei įrodymų vertinimui. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas atmetamas. Aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo bylai reikšmingų aplinkybių vertinimu, negali būti pagrindas išvadai dėl sprendimo nemotyvavimo ar nepakankamo motyvavimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime įvertino pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsakovo pateiktus su nagrinėjamu klausimu susijusius įrodymus. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė pagrindo abejoti atsakovo atstovo byloje pateiktais įrodymais, todėl sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi. Pabrėžtina, kad pareiškėjas nepateikė jokių minėtus duomenis ir jų pagrindu pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių duomenų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Pareiškėjas nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei paaiškinimuose į atsakovo atstovo atsiliepimą, nei apeliaciniame skunde nenurodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu būtų teikęs prašymus Lukiškių TI-K administracijai dėl jo lygtinio paleidimo, o Lukiškių TI-K jų nebūtų pateikęs Lygtinio paleidimo komisijai.

52. Teisėjų kolegija vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad byla išnagrinėta ir įrodymai įvertinti šališkai, pažymi, jog neturi faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo išankstinį nusistatymą ar buvo suinteresuotas bylos baigtimi, ar buvo kitos prielaidos, kurios objektyviuoju aspektu kelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo. Visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1187-442/2020; 2021 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1319-629/2021, kt.). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išskirtinį atsakovo pozicijos palaikymą, todėl nėra pagrindo spręsti, kad teismas buvo šališkas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu nepagrįsti.

53. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neargumentavo, kodėl jis negali būti pristatytas Lygtinio paleidimo komisijai, kadangi nustačius, jog pareiškėjas Lukiškių TI-K nėra pateikęs prašymo dėl jo lygtinio paleidimo, nėra pagrindo vertinti priežastis, dėl kurių jis negali būti pristatytas Lygtinio paleidimo komisijai.

54. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. I. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė Ričardas Piličiauskas Skirgailė Žalimienė