2021-08-04 Nr. AB-15317-3-62-3-01143-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-475-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01143-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. rugpjūčio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ryčio Krasausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno kasimo darbai“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno kasimo darbai“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kauno kasimo darbai“ su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) filialo Vilijampolės seniūnijos 2021 m. balandžio 20 d. Statinio techninės priežiūros patikrinimo akto Nr. 22-8-70 (toliau – ir Aktas) dalį, kuria reikalaujama organizuoti tikrinimo metu pastebėtų (Akto 9 p.) defektų šalinimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 31 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo UAB „Kauno kasimo darbai“ skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčija Administracijos Vilijampolės skyriaus Akto dalį, kurioje reikalaujama organizuoti tikrinimo metu pastebėtų (akto 3 p.) defektų šalinimą. Iš akto turinio matyti, kad buvo atliekamas statinio-garažo, esančio (duomenys neskelbtini), naudotojo atliekamos statinio techninės priežiūros patikrinimas. Akto rezoliucinėje dalyje UAB „Kauno kasimo darbai“ nurodyti šie reikalavimai: 1) vykdyti nuolatinius statinių stebėjimus pagal STR 1.07.03:2017; 2) statinių techninės priežiūros žurnalą pildyti pagal STR 1.07.03:2017 reikalavimus; 3) organizuoti tikrinimo metu pastebėtų (Akto 3 p.) defektų šalinimą; 4) apie patikrinimo akte nustatytų reikalavimų eigą informuoti Kauno miesto savivaldybės administracijos filialą Vilijampolės seniūniją iki 2021 m. gegužės 28 d.

Teismas pažymėjo, jog ginčijamu 2021 m. balandžio 20 d. Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktu Nr. 22-8-70 buvo apžiūrėtas pastatas-garažas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir nustatyta jo konstrukcijų ir inžinerinių sistemų būklė. Vertinta nuogrinda, sienos, stogas, langai bei durys. Daryta išvada, kad visumoje pastato būklė patenkinama. Akto 4 skiltyje Techninio prižiūrėtojo veiklos aprašymas ir įvertinimas nurodyta, kad statinio techninės priežiūros žurnalas pildomas (1 p.), statinio kasmetinė apžiūra atlikta (2021-04-14 Nr. 1, statybos techninis prižiūrėtojas G. G.), tačiau neišsamiai aprašyta. Statinio techninės priežiūros žurnale neužpildyta skiltis „4. Neeilinės apžiūros“, apžiūra taip pat nepateikta (2 p.). Veiklos aprašymo ir įvertinimo 3 punkte nurodyta dėl apžiūros objekto remonto būtinumo ir jo organizavimo – pakeisti sutrūkusius stiklus, organizuoti stogo remonto darbus. Dėl kitų dokumentų tvarkymo pažymėta, kad statinio techninis (techninis - energetinis) pasas pildomas dalinai, nėra įrašų apie statinio išorės atitvarų charakteristikas (4 p.).

Teismo vertinimu, Akte buvo konstatuoti faktiniai pastato būklės trūkumai, patikrinta techninio prižiūrėtojo veikla, išdėstyti nurodymai pastato priežiūrai, jų įvykdymui nustatyti terminai, tačiau juo nebuvo realizuota nė viena iš Statybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje numatytų viešojo administravimo subjekto, atliekančio statinio naudojimo priežiūrą, teisių (pavyzdžiui, nebuvo surašytas administracinių nusižengimų protokolas). Administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų, juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų nustatymo, kai tai nėra susiję su pareiškėjo galbūt pažeistų materialiųjų teisių apgynimu teismo sprendimu. Patikrinimo akte suformuluoti reikalavimai savo pobūdžiu negali būti laikomi sukeliančiais realias materialines teisines pasekmes, nes už jų neįvykdymą Patikrinimo akte nėra nustatyta jokia teisinė atsakomybė. Taigi, patikrinimo aktas pats savaime nesukelia teisinių pasekmių, t. y. tokių asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimų, kurie galėtų būti apginti administraciniame teisme. Tai reiškia, kad netgi pareiškėjo skundo tenkinimo atveju, teismo sprendimas neturėtų realios įtakos nei faktų apie pastato būklę konstatavimui, nei pastato savininko/valdytojo teisės aktų pagrindu kylančių pareigų, susijusių su naudojamo pastato priežiūra, vykdymui.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatyta, kad viešojo administravimo subjektas, atliekantis statinio naudojimo priežiūrą, turi teisę Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatytais atvejais ir tvarka surašyti administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėti administracinių nusižengimų bylas ir skirti administracines nuobaudas arba teikti administracinių nusižengimų bylas teismui. Administracinio nusižengimo bylos dėl statinio (jo patalpų) naudojimo pažeidžiant nustatytus reikalavimus ar kt. teisenoje turėtų būti sprendžiama, ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina teisės aktuose nustatytas statinio naudotojo pareigos. Tokiu atveju, statybos techninės priežiūros patikrinimo aktas galėtų būti vertinamas kaip tarpinis viešojo administravimo subjekto aktas, kurio pagrįstumas būtų patikrinamas administracinio nusižengimo teisenos metu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-254-556/2021, 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-15-575/2021, 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-276-492/2021). Tokio pobūdžio byloje galėtų būti patikrintas ir įgaliotų savivaldybės administracijos atstovų veiksmų organizuojant ir vykdant statybos techninės priežiūros patikrinimą teisėtumas. Atsižvelgęs į tai, kad Aktas nesukelia realių materialinių teisinių pasekmių, ir jo teisėtumas ir pagrįstumas negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjas UAB „Kauno kasimo darbai“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su teismo išvada, kad Akto dalis nesukelia teisinių pasekmių pareiškėjui, ir pažymi, jog nors Akte nėra nurodyta jokia teisinė atsakomybė, tačiau teisinė atsakomybė yra numatyta kituose teisės aktuose, pavyzdžiui, pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies bei 6 straipsnio 2 dalies nuostatas pareiškėjui priklausantis pastatas gali būti įtrauktas į Apleisto ir neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą ir jis bus apmokestintas didesniu nekilnojamojo turto mokesčiu. Akte nurodytų reikalavimų neįvykdymas pripažintas pakankamu pagrindu įtraukti į Apleisto ir neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą.

Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti veiksmus. Atsakovas, atlikdamas jo kompetencijai priskirtus veiksmus, turi juos atlikti taip, kad jie atitiktų teisės aktų reikalavimus. Šiuo atveju atsakovo Akte nurodyto reikalavimai, pareiškėjo nuomone, nėra suprantami, o tai reiškia, kad Administracija netinkamai atliko jos kompetencija priskirtus veiksmus.

Pareiškėjas pažymi, kad ginčijamas reikalavimas (Akto dalis) pažeidžia pareiškėjo teises, nes jis negali atlikti darbų, jog pastatas nebūtų įtrauktas į Apleisto ir neprižiūrimo turto sąrašą ir tokiu būdu neapmokestintas padidintu nekilnojamojo turto mokesčiu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamu atveju skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y., kad skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nustatęs, kad Aktas, kuriuo buvo konstatuoti faktiniai pastato būklės trūkumai, patikrinta techninio prižiūrėtojo veikla, išdėstyti nurodymai pastato priežiūrai, jų įvykdymui nustatyti terminai, pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių. Pareiškėjas su tuo nesutinka, teigdamas, kad jam priklausantis pastatas gali būti įtrauktas į Apleisto ir neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą ir jis bus apmokestintas didesniu nekilnojamojo turto mokesčiu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011; 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016; kt.). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015; kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija Aktą, kuriame jam suformuoti reikalavimai: 1) vykdyti nuolatinius statinių stebėjimus pagal STR 1.07.03:2017; 2) statinių techninės priežiūros žurnalą pildyti pagal STR 1.07.03:2017 reikalavimus; 3) organizuoti tikrinimo metu pastebėtų (Akto 3 p.) defektų šalinimą; 4) apie patikrinimo akte nustatytų reikalavimų eigą informuoti Kauno miesto savivaldybės administracijos filialą Vilijampolės seniūniją iki 2021 m. gegužės 28 d.

Statybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje yra išdėstytos viešojo administravimo subjekto, atliekančio statinio naudojimo priežiūrą, teisės:

1) paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgiant į grėsmės pobūdį, pareikalauti, kad statinio naudotojas imtųsi priemonių žmonėms apsaugoti, jeigu būtina, pareikalauti, kad būtų organizuota jų evakuacija, sustabdytas statinio naudojimas, uždrausta bet kokia veikla statinyje (jeigu reikia – ir statinio sklype ar teritorijoje);

2) nustatyti terminus visiems 1 punkte išvardytiems veiksmams įvykdyti ir nedelsiant pranešti statinio savininkui (kai naudotojas nėra statinio savininkas);

3) kreiptis į policiją, kad būtų laikinai apribotas patekimas į statinio teritoriją ar patalpą, būtų sustabdyti vykdomi darbai, apribotas ar uždraustas transporto eismas, jeigu kyla pavojus aplinkai, viešajai tvarkai, asmens ar valstybės saugumui;

4) Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatytais atvejais ir tvarka surašyti administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėti administracinių nusižengimų bylas ir skirti administracines nuobaudas arba teikti administracinių nusižengimų bylas teismui;

5) savo funkcijoms atlikti netrukdomai patekti į naudojamą statinį, išskyrus butus ir kitas gyvenamąsias patalpas, apžiūrėti jį, gauti su statinio naudojimu ir jo technine priežiūra susijusius dokumentus;

6) kartu su statinio techniniu prižiūrėtoju patekti į butus ir kitas gyvenamąsias patalpas ir apžiūrėti statinio laikančiąsias konstrukcijas, kai statinio apžiūros akte užfiksuotos neleidžiamos statinio laikančiųjų konstrukcijų deformacijos arba gautas statinio bendraturčių pagrįstas pranešimas, kad butas ar kitos gyvenamosios patalpos naudojamos ne pagal paskirtį, dėl statybos darbų bute ar kitose gyvenamosiose patalpose gali būti susilpnintas statinio mechaninis atsparumas ir pastovumas ir dėl to gali kilti statinio griūties grėsmė. Statinio naudojimo priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto pareigūnas gali patekti į butą ir kitas gyvenamąsias patalpas jų naudotojų sutikimu, o atsisakius įsileisti, – pateikęs teismo nutartį dėl leidimo įeiti į butą ir (ar) kitas gyvenamąsias patalpas. Butų ir kitų gyvenamųjų patalpų naudotojams ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas turi būti raštu pranešta apie numatytą apžiūros laiką;

7) kreiptis į teismą dėl leidimo įeiti į butą ir (ar) kitas gyvenamąsias patalpas. Statinių naudojimo priežiūrą atliekantys subjektai informaciją apie statinių naudojimo priežiūros vykdymą Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka teikia Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (Statybos įstatymo 49 str. 5 d.). Statinių naudojimo priežiūros atlikimo tvarką nustato aplinkos ministras (Statybos įstatymo 49 str. 6 d.).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“. Pagal šio reglamento 102.3 punktą savivaldybių administracijos atlieka gyvenamųjų namų ir kitų statinių (išskyrus išvardytuosius reglamento 102.1 ir 102.2 p.) naudojimo priežiūrą. Priežiūros vykdytojas, tikrindamas naudotojo atliekamą statinių techninę priežiūrą, privalo surašyti statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą (reglamento 8 priedas), nustatyti reikalavimus trūkumams pašalinti, kontroliuoti statinio techninės priežiūros patikrinimo akte įrašytų reikalavimų įvykdymą (108.5–108.7 p.) bei apie patikrinimo išvadas bei reikalavimus informuoti raštu statinio naudotoją ir statinio savininką (109 p.).

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ginčijamu Aktu buvo konstatuoti faktiniai pastato būklės trūkumai, patikrinta techninio prižiūrėtojo veikla, išdėstyti nurodymai pastato priežiūrai, jų įvykdymui nustatyti terminai, tačiau juo nebuvo realizuota nė viena iš Statybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje numatytų viešojo administravimo subjekto, atliekančio statinio naudojimo priežiūrą, teisių. Administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų, juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų nustatymo, kai tai nėra susiję su pareiškėjo galbūt pažeistų materialiųjų teisių apgynimu teismo sprendimu. Akte suformuluoti reikalavimai savo pobūdžiu negali būti laikomi sukeliančiais realias materialines teisines pasekmes, nes už jų neįvykdymą Akte nėra nustatyta jokia teisinė atsakomybė. Taigi, Aktas pats savaime nesukelia teisinių pasekmių, t. y. tokių asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimų, kurie galėtų būti apginti administraciniame teisme. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog netgi pareiškėjo skundo tenkinimo atveju, teismo sprendimas neturėtų realios įtakos nei faktams apie pastato būklę konstatuoti, nei pastato savininko / valdytojo teisės aktų pagrindu kylančioms pareigoms, susijusioms su naudojamo pastato priežiūra, vykdyti.

Statybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatyta, kad viešojo administravimo subjektas, atliekantis statinio naudojimo priežiūrą, turi teisę Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatytais atvejais ir tvarka surašyti administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėti administracinių nusižengimų bylas ir skirti administracines nuobaudas arba teikti administracinių nusižengimų bylas teismui. Administracinio nusižengimo bylos dėl statinio (jo patalpų) naudojimo pažeidžiant nustatytus reikalavimus ar kt. teisenoje turėtų būti sprendžiama, ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina teisės aktuose nustatytas statinio naudotojo pareigas. Tokiu atveju statybos techninės priežiūros patikrinimo aktas galėtų būti vertinamas kaip tarpinis viešojo administravimo subjekto aktas, kurio pagrįstumas būtų patikrinamas administracinio nusižengimo teisenos metu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-15-575/2021; 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-276-492/2021; 2021 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-254-556/2021; 2021 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-412-815/2021).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau išdėstytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Akto teisėtumas ir pagrįstumas negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku, kadangi nesukelia realių materialinių teisinių pasekmių, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, dėl to nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą, t. y. panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir perduoti jo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno kasimo darbai“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Rytis Krasauskas