98924fa7-0451-45cd-9bcc-5fa184098c4c · Kauno apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-665-926/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22904-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1.; (S) 2.4.7.; 2.4.8. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 8 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Aliui Juodviršiui, nuteistojo A.

S. gynėjui advokatui Antanui JaraÅ¡iui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. S. (toliau – A. S.) apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausme, bausmės atlikimo laikotarpiu:

1) įpareigojant jį dalyvauti elgesio pataisos programoje;

2) įpareigojant jį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje;

3) uždraudžiant jam lankytis sodyboje, esančioje Putinų g. 16, Kėdainių m.;

4) bei, remiantis BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punktu, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – bausmės laiku uždrausti nuteistajam artintis prie nukentėjusiųjų B. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. A., gim. (duomenys neskelbtini), arčiau kaip 30 metrų atstumu, tai yra draudžiant prieiti, bendrauti, ieÅ¡koti ryÅ¡ių (skambinant telefonu, raÅ¡ant laiÅ¡kus, kt.) su nukentėjusiaisiais, draudžiant lankytis/bÅ«ti vietose, kuriose bÅ«na ar yra nukentėjusieji. KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. A. S. Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2021 m. liepos 10 d. apie 12.00 val., ties (duomenys neskelbtini), tyčia spyrė vienÄ kartÄ B. L. į krÅ«tinę, dėl ko jis krisdamas trenkėsi galva į metalinius vartelius, bei, toliau tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , tyčia vienÄ kartÄ kumščiu smogė Å¡alia buvusiai E. A. į lÅ«pÄ , tuo B. L. padarydamas odos nubrozdinimus kaktos deÅ¡inėje, kairiame žaste, poodines kraujosruvas pakauÅ¡io kairėje, deÅ¡inėje alkÅ«nėje, o E. A. – poodinę kraujosruvÄ virÅ¡utinės lÅ«pos deÅ¡inėje, kraujosruvÄ virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinės deÅ¡inėje, tai yra nukentėjusiesiems B. L. ir E. A. sukeldamas fizinį skausmÄ bei nežymiai sutrikdydamas jų sveikatÄ .

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. S. praÅ¡o patikrinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio pagrįstumÄ , sumažinti jam skirtÄ bausmę ir panaikinti draudimÄ lankytis sodyboje. 2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryta esminių procesinių pažeidimų, todėl ikiteisminis tyrimas nebuvo objektyvus. PareiÅ¡kimo priėmimo metu abu nukentėjusieji buvo vienoje patalpoje ir girdėjo vienas kito parodymus, kas lėmė vienodus jų parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu A. S. prašė atlikti akistatas ir parodymų patikrinimÄ vietoje, dalyvaujant nukentėjusiesiems, tačiau Å¡ie nuteistojo praÅ¡ymai nebuvo patenkinti. Tokiu bÅ«du, pasak nuteistojo, jo parodymai nebuvo tinkamai patikrinti, tačiau jie nebuvo ir paneigti. 2.2. Pasak apelianto, nukentėjusiųjų parodymus pirmosios instancijos teismas vertino kaip patikimus, nors dauguma jų buvo melagingi. Nors nukentėjusieji nurodė, jog A. S. juos pavadino „nabaÅ¡nikais“, tačiau, tai nebuvo tiesa.

Nuteistasis jų paklausė, ar jie ketina atidaryti striptizo klubÄ , nes E. A. namuose vaikščiojo tik su kelnaitėmis ir liemenėle. Nors nukentėjusieji tvirtino, kad įvykio metu jie Å¡ienavo pievelę, tačiau pieva nebuvo Å¡ienaujama, kÄ nuteistais užfiksavo kitÄ dienÄ savo telefonu. Pasak apelianto, B. L. jį užsipuolė dėl to, kad nuteistasis skynė treÅ¡nes, pradėjo jį įžeidinėti, vadindamas „pederastu“ ir „gaidžiu“. A. S. jį pavadino „pedofilu“, nes bÅ«damas Å¡eÅ¡iolikos B.

L. išžagino savo 6 metų sesę, kuri apie tai papasakojo pačiam A. S.. Po Å¡ių žodžių, B. L. dar kartÄ Ä¯Å¾eidė nuteistÄ jį, dėl ko, Å¡is, nesusitvardęs smogė B. L., po ko, Å¡is nukrito ant užpakalio. IÅ¡ kur atsirado kiti B. L. sužalojimai, apeliantas nežino. Galimai, Å¡is griuvinėjo bandydamas atsistoti. 2.3. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad B. L. yra skolingas A. S. ir savo nuolatiniais įžeidinėjimais jis siekia iÅ¡vengti skolos grÄ Å¾inimo. Tuo tarpu E. A. yra suinteresuota duoti B.

L. palankius parodymus. Jos teiginiai, kad A. S. jai sudavė, yra melagingi. Ikiteisminio tyrimo metu apeliantas parodė vaizdo įraÅ¡Ä , patvirtinantį, kad galimai E. A. ant kopėčių skindama treÅ¡nes, nuo jų nukrito ir užsigavo deÅ¡inę savo veido pusę, tačiau dėl Å¡ių aplinkybių E. A. apklausta nebuvo. B. L. nuteistasis, jo teigimu, spirti negalėjo dėl savo sveikatos problemų, dėl kurių, jis negali pakelti kojos.

3. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas A. J. pritarė apeliaciniame skunde pareikÅ¡tiems praÅ¡ymams ir juos pagrindžiantiems motyvams, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokuroras, nesutikdamas su pateikto apeliacinio skundo argumentais, prašė jį atmesti. Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Nuteistojo apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio nuostatas, netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, neįvertino reikÅ¡mingų bylos duomenų visumos, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir A. S. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį skyrė per griežtÄ bausmę. Nors apeliaciniame nuteistojo skunde iÅ¡ esmės keliamas tik jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimas, tačiau dauguma apeliacinio skundo motyvų yra susiję ir su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigiant, jog jis nebuvo tinkamas, todėl, atsakant į A. S. apeliacinio skundo motyvus, tikslinga įvertinti ir pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimÄ , siekiant tinkamai, objektyviai ir neÅ¡aliÅ¡kai patikrinti skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

5. Ä®vertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , spręstina, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai pripažino A. S. kaltu padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ ir skyrė tinkamo dydžio bei rÅ«Å¡ies bausmę.

6. Pagal BPK 20 straipsnį, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis, pagal kuriÄ , teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Ä®vertinus skundžiamÄ nuosprendį teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, darytina abejonių nekelianti iÅ¡vada, kad Å¡ioje byloje vertindamas įrodymus ir nustatydamas faktines bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismas laikėsi BPK 20 straipsnyje iÅ¡dėstytų įrodymų vertinimo taisyklių. Tai, kad įrodymus teismai įvertino ne taip, kaip to norėtų apeliantas, savaime negali bÅ«ti laikoma baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu.

7. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde detaliai analizuoja jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, atskirus bylos įrodymus (proceso dalyvių parodymus), teigdamas, kad vienas ar kitas įrodymas nepatvirtina byloje nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmiau paminėtos BPK įrodymų vertinimo taisyklės reikalauja įvertinti ne tik kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai, bet ir jų visumÄ , juos lyginant ir siejant į nuosekliÄ ir vientisÄ grandinę. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, susijęs su visų bylos duomenų iÅ¡tyrimu ir patikrinimu. Aptartų duomenų visumoje įvertinus skundžiamo nuosprendžio turinį, abejonių pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis teisėjų kolegijai nekyla.

8. Kaip nustatyta nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, A. S. Å¡ios nutarties pirmame punkte nurodytoje vietoje ir laiku tyčia spyrė vienÄ kartÄ B. L. į krÅ«tinę, dėl ko Å¡is krisdamas trenkėsi galva į metalinius vartelius, tyčia vienÄ kartÄ kumščiu smogė Å¡alia buvusiai E. A. į lÅ«pÄ , tokiais savo veiksmais B. L. padarydamas odos nubrozdinimus kaktos deÅ¡inėje, kairiame žaste, poodines kraujosruvas pakauÅ¡io kairėje, deÅ¡inėje alkÅ«nėje, o E. A. – poodinę kraujosruvÄ virÅ¡utinės lÅ«pos deÅ¡inėje, kraujosruvÄ virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinės deÅ¡inėje.

Ginčo dėl to, jog Å¡ios nutarties pirmajame punkte nurodytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis tarp A. S., B. L. ir E. A. įvyko konfliktas, kurio metu A. S. atliko fizinio pobÅ«džio veiksmus B. L. ir E. A. atžvilgiu, analizuojamu atveju nėra. Apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu A. S. parodė, kad komentuojamo įvykio metu B. L. jis smogė ranka, bet ne koja (jos pakelti negali dėl sveikatos problemų), į metalinius vartelius B. L. neatsitrenkė, galbÅ«t į juos susižalojo galvÄ bandydamas atsistoti.

Be to, pasak A. S., E. A. jis lengvai ranka perbraukė per žandÄ , į lÅ«pÄ jai nesudavė, galbÅ«t lÅ«pos sužalojimas ant jos veido atsirado Å¡iai nukritus nuo kopėčių, kai buvo skinamos treÅ¡nės. IÅ¡ aptarto seka, kad A. S. iÅ¡ esmės neneigia smurtavęs B. L. ir E. A. atžvilgiu (kas jau atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius), tačiau nesutinka su jam pareikÅ¡tuose kaltinimuose nurodytu jo smurtinio pobÅ«džio veiksmų mechanizmu, teigdamas, kad jo versija, jog B.

L. jis tik sudavė kumščiu į krÅ«tinę, o E. A. ranka perbraukė per žandÄ , nebuvo paneigta, dėl ko, jo atžvilgiu buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas apkaltinamasis nuosprendis. Ir vis tik, atsižvelgdama į nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumÄ , įvertinusi jÄ skundžiamo nuosprendžio bei nuteistojo apeliacinio skundo motyvų kontekste, teisėjų kolegija sprendžia, jog įrodymų vertinimo klaidų pirmosios instancijos teismas nepadarė.

9. Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ visų pirma pažymėtina, kad tiek E. A., tiek ir B. L. vertinamo įvykio aplinkybes aiÅ¡kino vienodai, patvirtindami, kad A. S. B. L. sudavė koja į krÅ«tinės sritį, po ko, Å¡is nukrito ir galva atsitrenkė į metalinius vartelius, vėliau suduodamas smÅ«gį E. A., tokiais savo veiksmais padarydamas jai lÅ«pų srities sužalojimus. PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, netikėti Å¡ių asmenų parodymais, ar dar daugiau, pripažinti juos melagingais ir nesiremti jais sprendžiant nuteistojo kaltės klausimÄ , nėra pagrindo.

E. A. ir B. L. parodymai viso baudžiamojo proceso metu buvo nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡taringi, apklausiami tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, abu nukentėjusieji, prieÅ¡ingai nei nuteistasis, nurodė analogiÅ¡kas komentuojamo įvykio aplinkybes, be kita ko, vienodai aiÅ¡kindami ir jiems padarytų sužalojimų mechanizmÄ bei pobÅ«dį. Be to, tiek duodami parodymus ikiteisminio tyrimo stadijoje, tiek ir apklausiami pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje, abu nukentėjusieji buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , komentuojamo įvykio metu abu asmenys buvo blaivÅ«s ir sÄ moningi.

Esant šių duomenų visumai, netikėti nuosekliais ir detaliais nukentėjusiųjų parodymais nėra jokio objektyvaus pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismas jais rėmėsi pagrįstai.

10. PrieÅ¡ingos iÅ¡vados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir apelianto teiginiai, jog vienodus nukentėjusiųjų parodymus lėmė tai, kad pareiÅ¡kimo priėmimo metu abu nukentėjusieji buvo vienoje patalpoje ir girdėjo vienas kito parodymus. Atsakant į Å¡iuos nuteistojo teiginius vis tik pažymėtina, kad E. A. pareiÅ¡kimas ikiteisminio tyrimo įstaigai buvo pateiktas komentuojamo įvykio dienÄ , t. y. 2021 m. liepos 10 d., o nukentėjusiojo B. L. – praėjus kelioms dienoms po vertinamo įvykio, t. y. 2021 m. liepos 12 d.

Sulyginus abiejų nukentėjusiųjų pareiÅ¡kimų turinį matyti, jog, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, jie nėra identiÅ¡ki. Ir nors pareiÅ¡kimuose dėstomos aplinkybės iÅ¡ esmės sutampa, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai lėmė ne pareiÅ¡kimų priėmimo vieta – nukentėjusiųjų namai, bet E. A. ir B. L. sÄ Å¾iningas vertinamo konflikto aplinkybių atpasakojimas. Å iame kontekste svarbu ir tai, kad BPK nereglamentuoja tvarkos, kaip iÅ¡ nukentėjusiųjų asmenų turi bÅ«ti paimamas pareiÅ¡kimas apie jų atžvilgiu galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Jis gali bÅ«ti pateikiamas ir raÅ¡tu, todėl neabejotina, jog faktas, kad iÅ¡ E. A. ir B. L. pareiÅ¡kimai apie jų atžvilgiu A. S. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ buvo paimti jų gyvenamojoje vietoje, pagrindo netikėti tiek jų pareiÅ¡kimuose iÅ¡dėstytomis faktinėmis vertinamo įvykio aplinkybėmis, tiek ir vėlesnėse jų apklausose duotais parodymais, kurie sutampa iÅ¡ esmės, nėra pagrindo. Jokie procesiniai pažeidimai Å¡iuo atveju nebuvo padaryti.

11. Apeliaciniame skunde ginčijant nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje atlikto ikiteisminio tyrimo pagrįstumÄ teigiama, kad ikiteisminio tyrimo metu A. S. prašė ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų atlikti jo ir nukentėjusiųjų akistatas, jų parodymų patikrinimÄ vietoje, tačiau Å¡ie jo praÅ¡ymai nebuvo tenkinti, tokiu bÅ«du pažeidžiant ikiteisminio tyrimo atlikimo tvarkÄ . Tačiau, kaip nustatyta nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, tokie A. S. praÅ¡ymai nebuvo užfiksuoti nei viename baudžiamojoje byloje esančiame procesiniame dokumente.

Negana to, kaip matyti iÅ¡ 2021 m. liepos 15 d. A. S. susipažinimo su bylos medžiaga baigus ikiteisminį tyrimÄ protokolo turinio, nuteistasis savo paraÅ¡u patvirtino, jog yra supažindintas su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir jokių praÅ¡ymų ar papildymų neturi (1 t., b. l. 136-137). Kitų procesinių pažeidimų savo apeliaciniame skunde A. S. neįvardina, o įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumÄ , darytina pagrįsta iÅ¡vada, kad ikiteisminis tyrimas analizuojamu atveju buvo atliktas tinkamai, jokie procesiniai pažeidimai, galimai lėmę netinkamo skundžiamo nuosprendžio priėmimÄ , ikiteisminio tyrimo metu padaryti nebuvo.

12. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu nukentėjusiųjų parodymų vertinimu, nuteistasis A. S. savo apeliaciniame skunde išskiria, jo vertinimu, esminius prieštaravimus nukentėjusiųjų parodymuose (įvardinti šios nutarties 2.2 punkte), nurodydamas, kad būtent dėl jų nukentėjusiųjų parodymai negali būti pripažinti objektyviais. Tačiau, įvertinus nuteistojo įvardintus neatitikimus E. A. ir B. L. parodymuose, pagrįstai spręstina, jog jokios reikšmės sprendžiant A.

S. kaltės klausimÄ jie neturi. Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog ir teismų praktikoje laikomasi vieningos nuomonės, jog tam tikri mažareikÅ¡miai neatitikimai nukentėjusiųjų ir/ar liudytojų parodymuose negali bÅ«ti laikomi pagrindu jais nesivadovauti teismui priimant baigiamÄ jį aktÄ . Aukščiau aptarti duomenys betarpiÅ¡kai patvirtina nukentėjusiųjų parodymų patikimumÄ , pagrindo jais netikėti teisėjų kolegija neįžvelgia. Juo labiau, kad jų parodymus, be kita ko, ir dėl A.

S. jų atžvilgiu atliktų fizinio pobūdžio veiksmų bei jų mechanizmo, iš esmės patvirtino ir specialisto išvados, kuriomis B. L. buvo nustatyti odos nubrozdinimai kaktos dešinėje, kairiame žaste, poodinės kraujosruvos pakaušio kairėje, dešinėje alkūnėje (1 t., b. l. 66-67), o E. A. – poodinė kraujosruva viršutinės lūpos dešinėje, kraujosruvos viršutinės lūpos gleivinės dešinėje (1 t., b. l. 45-46).

13. Tuo tarpu nuteistojo A. S. parodymai, prieÅ¡ingai nei nukentėjusiųjų, viso baudžiamojo proceso metu nebuvo nuoseklÅ«s. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, jog B. L. po jo smÅ«gio Å¡iam į krÅ«tinę, nukrito prie vartelių, tačiau A. S. nematė, ar jis trenkėsi galva į vartelius. Kalbėdamas apie E. A. sužalojimÄ , jis patvirtino, kad jai trenkė delnu į veidÄ , pažymėdamas ir tai, kad nežino, į kuriÄ tiksliai veido dalį jis pataikė (1 t., b. l. 92-93). Tačiau, apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu Å¡iuos savo parodymus A.

S. pakeitė, nurodydamas, kad nuo jo smÅ«gio B. L. neatsitrenkė į metalinius vartelius, šį faktÄ jis tikrai matė. Taip pat prisiminė ir E. A. veido vietÄ , į kuriÄ jis pataikė – kairys jos veido skruostas, papildomai pažymėdamas, kad į lÅ«pas jai pataikyti negalėjo. PaaiÅ¡kinti, kodėl Å¡ie jo parodymai skyrėsi nuo jo ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡dėstytų aplinkybių, nuteistasis negalėjo, nurodydamas, kad policijoje jam buvo daromas spaudimas. Tačiau, tokie apelianto teiginiai nepasitvirtino.

Ikiteisminio tyrimo metu jis buvo apklaustas kelis kartus, jo parodymai abiejų apklausų metu buvo tapatÅ«s, jokių praÅ¡ymų ar papildymų užbaigiant ikiteisminį tyrimÄ jis neturėjo, savo apklausose nurodytas aplinkybes jis patvirtino savo paraÅ¡u, todėl tikėti A. S. teiginiais, jog policijoje jam buvo daromas spaudimas, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad savo parodymus jis pakeitė tik pirmosios instancijos teisme, neabejotina, kad tokiu savo elgesiu asmuo siekė iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės arba suÅ¡velninti savo teisinę padėtį, todėl jo parodymai, esant nepaneigtiems nukentėjusiųjų parodymams, nelaikytini pakankamu pagrindu iÅ¡teisinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimui.

14. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis tvirtina, kad įspirti B. L. į krÅ«tinę jis negalėjo dėl savo sveikatos bÅ«klės – negali aukÅ¡tai kelti kojos, tačiau tikėti Å¡iuo nuteistojo motyvu ir jo pagrindu atmesti nuoseklius B. L. parodymus apie jam A. S. suduoto smÅ«gio mechanizmÄ , nėra pagrindo. Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ Ä¯vertintina tai, kad į įvykio vietÄ nuteistasis atvyko dviračiu. Tuo tarpu vairuojant tokiÄ transporto priemonę yra bÅ«tinas intensyvus kojų darbas, tačiau, Å¡is veiksmas nuteistajam jokių sunkumų, sprendžiant iÅ¡ bylos medžiagos, nesudarė.

Be to, Å¡iÄ nuteistojo versijÄ betarpiÅ¡kai paneigia ir pirmosios instancijos teismo paminėtas faktas, kad 2019 m. liepos 18 d. A. S. buvo nuteistas už analogiÅ¡kÄ smurtinį veiksmÄ , t. y. spyrį tam pačiam nukentėjusiajam į nugarÄ (1 t., b. l. 119-121). Esant Å¡iems duomenims, neabejotina, kad A. S. kojos funkcionuoja tinkamai ir didesnių sunkumų įspirti B. L. į krÅ«tinę A. S. neturėjo. Juo labiau, jog jokių medicininių duomenų, patvirtinančių ribotÄ kojų judėjimÄ A. S. nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė.

15. Aplinkybė, kad E. A. lÅ«pÄ galėjo susižaloti krisdama nuo kopėčių, kaip kad teigia apeliantas, taip pat nepasitvirtino. E. A. parodė, kad tuo metu, kai tarp jos, B. L. ir A. S. įvyko konfliktas, ji su B. L. jau ruošėsi važiuoti namo, dėl ko, uždarė vartelius ir laukė taksi automobilio. Tas pačias aplinkybes patvirtino ir B. L.. Tačiau, nei vienas iÅ¡ Å¡ių asmenų neparodė, kad E. A. jau tuo metu buvo susižalojusi lÅ«pÄ , kas patvirtintų nuteistojo teiginius, nei vienas iÅ¡ jų nenurodė, kad ankščiau tÄ dienÄ buvo įvykęs koks incidentas skinant uogas, kurio metu E. A. bÅ«tų susižalojusi.

Fakto, kad jau iki konflikto E. A. buvo susižalojusi lÅ«pÄ , nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepatvirtino ir apeliantas, tiesiog lakoniÅ¡kai iÅ¡keldamas versijÄ , jog E. A. galėjo susižaloti pati. Esant Å¡iems duomenims, nesant jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių A. S. versijÄ , jog E. A. susižalojo pati, A. S. neneigiant, jog sudavė vienÄ smÅ«gį E. A. į veido sritį, kuo neabejotinai galėjo bÅ«ti ir jos lÅ«pų sritis, Å¡i nuteistojo versija atmestina kaip nepagrįsta.

16. Neabejotina, kad tarp A. S., B. L. ir E. A. yra susiklostę konfliktiniai santykiai, kÄ itin pabrėžia nuteistasis, tačiau vien tik Å¡is faktas nepaneigia nuoseklių ir detalių nukentėjusiųjų parodymų, kuriuos, be kita ko, patvirtina ir objektyvÅ«s nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenys (specialisto iÅ¡vados). Todėl, vien tik tarp asmenų vykstantys konfliktai Å¡iuo konkrečiu atveju negali lemti teismo iÅ¡vados dėl nepatikimų nukentėjusiųjų parodymų. Juo labiau, jog, sprendžiant iÅ¡ byloje esančių duomenų visumos, vertinamu atveju pats A.

S. nekviestas atvažiavo į jam nepriklausančius namus, be leidimo į juos įėjo, netrukdomas susirinko savo daiktus ir, tarstelėjęs nukentėjusiesiems keletÄ Å¾odžių, iÅ¡ ten iÅ¡vyko. Kiek vėliau, jis vėl be jokios aiÅ¡kios priežasties grįžo į tuos pačius namus, kuriuose, sprendžiant iÅ¡ B. L. ir E. A. parodymų visumos, nėra pageidaujamas, ir sukonfliktavo su iÅ¡ namų jau ketinančiais iÅ¡vykti nukentėjusiaisiais. Toks nuteistojo elgesys teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog bÅ«tent A.

S. yra konfliktų su nukentėjusiaisiais iniciatorius, jis jaučiasi apgautas nukentėjusiųjų, dėl ko, savo nepasitenkinimÄ jų atžvilgiu yra linkęs iÅ¡reikÅ¡ti ir smurtu, kÄ patvirtina jau ankščiau buvęs A. S. neteisėtas elgesys nukentėjusiojo B. L. atžvilgiu.

17. IÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų iÅ¡vadų dėl apelianto kaltės ir tėra nuteistojo savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias iÅ¡vadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimÄ nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo iÅ¡vados.

IÅ¡ to seka, kad A. S. apeliacinio skundo motyvai, jog apylinkės teismas neteisingai įvertino įrodymus, padarė iÅ¡vadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, neįvertino visų reikÅ¡mingų aplinkybių, yra nepagrįsti, todėl atmetami. Pripažindamas A. S. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos iÅ¡tyrė ir patikrino laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų bei juos įvertino pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl A. S. kaltės bei jo veiksmų teisinio vertinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija nenustatė, kad byloje ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu bÅ«tų padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais bÅ«tų suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo teisės ir, kurie bÅ«tų sukliudę teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ .

18. Nors apeliaciniame skunde keliamas ir A. S. paskirtos bausmės individualizavimo klausimas, teigiant, jog ji yra per griežta, tačiau, teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo skunde dėstomus argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes, nuteistÄ jį charakterizuojančiÄ medžiagÄ , todėl jam skirta bausmė nėra akivaizdžiai per griežta ar neproporcinga apelianto padarytos nusikalstamos veikų pobÅ«džiui bei pavojingumui.

19. Bylos duomenims, A. S., veikdamas tyčia, padarė vienÄ nesunkų ir baigtÄ nusikaltimÄ . Nusikaltimas iÅ¡ esmės padarytas dėl menkavertės dingsties – nuteistajam liejant savo pyktį nukentėjusiųjų atžvilgiu dėl tariamai jam priklausančios nukentėjusiųjų turto dalies, smurtas buvo panaudotas prieÅ¡ neįgalų asmenį bei moterį, kas atskleidžia ypatingÄ A. S. cinizmÄ ir bendrų visuomenės moralės ir elgesio normų nepaisymÄ . Å ių duomenų kontekste bÅ«tina įvertinti ir tai, kad skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ A.

S. padarė jau bÅ«damas teistas, be kita ko, už analogiÅ¡kų veiksmų atlikimÄ to paties nukentėjusiojo B. L. atžvilgiu, teistumui neiÅ¡nykus. Tai sudaro pagrindÄ spręsti apie BK 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto recidyvo nuteistojo veiksmuose buvimÄ , kas skundžiamu nuosprendžiu buvo pagrįstai pripažinta A. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Neabejotina, kad ankstesnė baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens prieÅ¡ingo teisei elgesio patirtis vertinama kaip asmenį charakterizuojanti medžiaga, ir, be kitų aplinkybių, į kurias atsižvelgia nuosprendį priimantis teismas, lemia bausmės rÅ«Å¡ies bei dydžio parinkimÄ , todėl Å¡ių duomenų ignoravimas sprendžiant asmeniui paskirtos bausmės pagrįstumo klausimÄ , negalimas.

Juo labiau, kad aptariamas A. S. praeityje buvęs teistumas nėra vienintelis. Praeityje jis buvo teistas dar du kartus už iÅ¡ esmės analogiÅ¡kų smurtinio pobÅ«džio veiksmų atlikimÄ , kas suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymas nebuvo atsitiktinis, o smurtinis elgesys yra jam bÅ«dingo elgesio modelio dalis.

20. Esant Å¡iems duomenims akivaizdu, kad ankstesniais apkaltinamaisiais nuosprendžiais A. S. taikytos bausmės, įskaitant ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimÄ , nebuvo pakankamos siekiant BK 41 straipsnyje numatytų tikslų, kadangi jis ir toliau daro nusikalstamas veikas, savo elgesio teigiama linkme nekoreguoja, todėl nesutiktina su apelianto teiginiais, jog Å¡iuo atveju yra pakankamas pagrindas Å¡velnesnės bausmės nei A. S. paskirta, paskyrimui.

21. Å ių duomenų kontekste paminėtina ir tai, kad praeityje A. S. buvo ne tik teistas, bet ir ne kartÄ baustas administracine tvarka, įskaitant ir už nusižengimÄ , padarytÄ B. L. atžvilgiu – 2019 m. spalio 1 d. jis buvo nubaustas administracine tvarka už tai, kad B. L. iÅ¡keikė necenzÅ«riniais žodžiais. Be to, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nenustatytos nuteistojo atsakomybę Å¡velninančios aplinkybės, nuteistojo veiksmai pasireiÅ¡kė itin ciniÅ¡ku pobÅ«džiu, A. S. neteisėtais veiksmais buvo sužaloti labiau pažeidžiami asmenys – neįgalus asmuo ir moteris, nusikaltimas įvykdytas be jokios aiÅ¡kios dingsties, A.

S. provokavus nukentėjusiuosius. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , sutikti su nuteistojo apeliacinio skundo motyvais ir Å¡velninti jo teisinę padėtį, nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs A. S. asmenybę, konfliktinius jo ir nukentėjusiųjų santykius, paskyrė tinkamos rÅ«Å¡ies įpareigojimus, tokiu bÅ«du užkertant A. S. galimybę nusikalsti pakartotinai. Keisti Å¡iuos įpareigojimus vien dėl A. S. manymo, jog B. L. jam yra skolingas ir dėl to jis turi teisę įeiti į jam ir jo sesei nuosavybės teise priklausančiÄ sodybÄ , nėra pagrindo.

Manydamas, jog B. L. yra skolingas jam pinigų, apeliantas gali kreiptis į teismÄ civilinio proceso tvarka ir reikalauti savo tariamos ar esamos skolos atlyginimo įstatymo nustatyta tvarka. 22. 2021 m. lapkričio 26 d. Kauno apygardos teisme gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, atitinkančių 167,16 (vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt septynis eurus, 16 ct), ir susidariusių teikiant valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ nuteistajam A.

S. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.

23. BPK 106 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Å ios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teismuose.

24. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ sprendžiant dėl iÅ¡laidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Kaip nustatyta BPK 322 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. IÅ¡ to seka, kad nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, yra bÅ«tinas.

Svarbu ir tai, kad Å¡iuo konkrečiu atveju baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal paties nuteistojo apeliacinį skundÄ , kuris Å¡ia nutartimi iÅ¡ esmės atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliaciniame skunde nuteistasis ginčijo pirmosios instancijos teismo atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ , todėl jo praÅ¡ymo nagrinėti jo apeliacinį skundÄ Kauno apygardos teisme raÅ¡ytinio proceso tvarka tenkinimas, nebuvo galimas. Be to, jokių duomenų apie nuteistojo A. S. finansinę padėtį byloje nėra, jų nepateikė ir apeliantas, todėl konstatuoti jo prastÄ finansinę padėtį, dėl kurios asmuo nesugebėtų sumokėti iÅ¡ jo priteistinų iÅ¡laidų dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, pagrindo nėra.

25. Dėl iÅ¡dėstyto, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus praÅ¡ymas dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, atitinkančių 167,16 (vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt septynis eurus, 16 ct) ir susidariusių teikiant valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ nuteistajam A. S. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkinamas, iÅ¡ nuteistojo A. S. valstybės naudai priteisiant 167,16 (vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt septynis eurus, 16 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų atlyginimui. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo A. S. apeliacinį skundÄ atmesti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjai Algirdas Giedraitis Jurga Vasiliauskienė AuÅ¡ra Vingilė