2020-01-08 Nr. AB-549-3-62-3-00908-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-253-520/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00908-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. V. (D. V.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. V. (D. V.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas D. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovo atstovas), 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis laisvės atėmimo bausmę atliko Pravieniškių PN-AK nuo 2007 m. rugsėjo mėnesio iki 2009 m. rugpjūčio mėnesio netinkamomis kalinimo sąlygomis. Bendrabučio tipo patalpose nebuvo užtikrintas teisės aktų nustatytas 3,1 kv. m vienam asmeniui tenkantis plotas. Neatitiko teisės aktų reikalavimų dirbtinis dieninis ir naktinis apšvietimas, ventiliacija, temperatūra. Pareiškėjas pažymėjo, jog nors ir buvo ventiliacija, tačiau ji neveikė. Langai buvo nesandarūs, dėl to patalpose buvo drėgna.

3. Pareiškėjas tvirtino, jog bendrame sanitariniame mazge klozetai nebuvo tinkamai atitverti, dėl to atlikdamas gamtinius reikalus patyrė pažeminimą. Taip pat jis patyrė pažeminimą iš dėl to, kad bendroje dušo patalpoje nebuvo persirengimo kabinų. Pareiškėjas teigė, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patyrė nepatogumų, sveikatos pablogėjimą, stresą, emocinę depresiją.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Pravieniškių, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas į pataisos namus atvyko 2007 m. spalio 12 d., todėl ginčo laikotarpio pradžia turėtų būti laikoma ši data, ir pažymėjo, jog pareiškėjas turėjo galimybę sužinoti apie teisių pažeidimą nuo jo patalpinimo į pataisos namus. Pravieniškių PN-AK prašė taikyti ieškinio senaties terminą.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. liepos 5 d. sprendimu pareiškėjo D. V. skundą atmetė.

7. Teismas nurodė, kad pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildino iš jo bausmės atlikimo sąlygų nuo 2007 metų rugsėjo mėnesio iki 2009 metų rugpjūčio mėnesio. Pagal į bylą pateiktus Pravieniškių PN-AK duomenis teismas nustatė, jog pareiškėjas į pataisos namus atvyko 2007 m. spalio 12 d., o išvyko 2009 m. liepos 20 d.

8. Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo nurodytas bausmės atlikimo sąlygų jam sukeltas neigiamas pasekmes, pripažino, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų nuo buvimo pataisos namuose pradžios, t. y. nuo 2007 m. spalio 12 d., nes patirdamas skunde nurodytus nepatogumus, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl netinkamų kalinimo sąlygų į Pravieniškių PN-AK, šios įstaigos vadovą, kitas kompetentingas institucijas. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti iš pataisos namų ar kitų institucijų reikiamą informaciją, kreiptis dėl pažeistų teisių į teismą. Teismo vertinimu, pareiškėjas apie savo teisių pažeidimą turėjo sužinoti nuo 2007 m. spalio 12 d., tačiau į teismą jis kreipėsi tik 2018 m. gegužės 10 d.

9. Kadangi pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog galimų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie šiuos pažeidimus, bei nenurodė šio ieškinio senaties termino praleidimo aplinkybių ar priežasčių, todėl įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažino, kad nėra pagrindo ex officio (pagal pareigas) atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo priteisimo.

10. Teismas tenkino atsakovo prašymą ir pareiškėjo skundo reikalavimui pritaikė ieškinio senaties terminą ir reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo už ginčo laikotarpį atmetė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).

III. 11. Pareiškėjas D. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 5 d. sprendimą ir bylą išnagrinėti iš naujo netaikant ieškinio senaties termino.

12. Pareiškėjas teigia, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK patyrė nepatogumus, emocinį sukrėtimą, depresiją ir kt., nes sanitariniame mazge buvo ne klozetai, o tupyklos, kurios nebuvo atitvertos, iš kitų nuteistųjų pareiškėjas patirdavo pažeminimus. Pareiškėjas nurodo, kad apie savo teises jis neturėjo galimybės sužinoti, nes Pravieniškių PN-AK administracija tokios informacijos nesuteikdavo. Pareiškėjas prašo priteisti jo nurodytą adekvačią sumą neturtinei žalai atlyginti ir netaikyti sutrumpinto senaties termino.

13. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

14. Atsakovas nurodo, kad teismo sprendime įvertintos visos aplinkybės, teismų praktika ir teisėtai bei pagrįstai skundo reikalavimams taikyta ieškinio senatis. Pareiškėjas pažymi, kad neturtinė žala – iš esmės subjektyvūs pareiškėjo išgyvenimai. Pravieniškių PN-AK atrodo neįtikėtini ir nelogiški pareiškėjo teiginiai, kad tik praėjus 10 metų, pareiškėjas staiga suvokė (prisiminė), jog nuo 2007 metų jam buvo atsiradusi neturtinė žala.

15. Atsakovo teigimu, nesant objektyvių įrodymų dėl termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, nėra ir jokio pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą reikalavimui atlyginti neturtinę žalą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444- 343/2013).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui D. V. iš atsakovo Lietuvos valstybės pagal CK 6.271 straipsnį už kalinimą Pravieniškių PN-AK nuo 2007 m. spalio 12 d. iki 2009 m. liepos 20 d. teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

17. Pirmosios instancijos teismas sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, kadangi atsakovo prašymu taikė trejų metų ieškinio senaties terminą, nustatytą CK 1.125 straipsnio 8 dalyje.

18. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjas Pravieniškių PN-AK kalėjo nuo 2007 m. spalio 12 d. iki 2009 m. liepos 20 d. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Pravieniškių PN-AK jis kalėjo nuo 2007 m. rugsėjo mėnesio iki 2009 m. rugpjūčio mėnesio, tačiau nenurodo jokių įrodymų, kurie patvirtintų šią aplinkybę ir sudarytų pagrindą minėtą pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę pripažinti neteisinga. Dėl to nagrinėjant apeliacinio skundo argumentus ir tikrinant pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, remiamasi nustatyta aplinkybe, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK kalėjo nuo 2007 m. spalio 12 d. iki 2009 m. liepos 20 d.

19. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-979-556/2017; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-671-575/2015 ir kt.).

20. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.

21. Pažymėtina, kad reikalavimams dėl žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Tai reiškia, kad asmuo, kuris mano, jog jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti ir jis patyrė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos, per trejų metų terminą gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas reikalavimą teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1920-502/2017; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013).

22. Įvertinus šioje byloje pateiktus duomenis nustatyta, kad pareiškėjas skundu siekia, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už kalinimą netinkamomis sąlygomis Pravieniškių PN-AK nuo 2007 m. spalio 12 d. iki 2009 m. liepos 20 d., tačiau skundą teismui išsiuntė tik 2018 m. gegužės 7 d. (pagal spaudą ant voko, b. l. 3), t. y. žymiai praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą.

23. CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Dėl to tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį, tik teismui išsprendus šį klausimą ir nustačius, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieškinio reikalavimai nagrinėjami iš esmės, t. y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (CK 1.131 str. 2 d.). Pastebėtina, kad klausimą, ar ieškinio senatis gali būti atnaujinama, teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1920-502/2017; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015).

24. Kaip jau minėta, CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai savo teisėmis besinaudojantis asmuo.

25. Akcentuotina, kad pareiškėjas skundą grindė tuo, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė pažeminimą, nepatogumų, sveikatos pablogėjimą, stresą, emocinę depresiją, todėl pripažintina, kad pareiškėjas turėjo suvokti, jog jo teisės yra pažeidžiamos neigiamų patyrimų Pravieniškių PN-AK kalėjimo metu. Pažymėtina, kad pareiškėjas tuo momentu gal ir galėjo nežinoti tikslaus žalos dydžio, bet žalos faktą jis turėjo suvokti.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kliudžiusios asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir nepriklausiusios nuo šio asmens valios.

27. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardyti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-792-1062/2017; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-301-858/2015). Taigi įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka pareiškėjui.

28. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl objektyvių aplinkybių, lėmusių ieškinio senaties termino praleidimą. Byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises. Įvertinusi administracinėje byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo ex officio atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nes pareiškėjas nenurodė jokių argumentų ir neteikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog jis ieškinio senaties terminą praleido dėl svarbių priežasčių.

29. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog byloje nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, o ginčo šalis reikalauja ieškinio senatį taikyti, teismas gali skundą atmesti, motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu. Tokiu atveju, teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstyti argumentų dėl pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo nebūtina, pakanka teismo sprendimą motyvuoti ieškinio senaties taikymu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2256/2012; 2016 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-429-442/2016 ir kt.).

30. Įvertinusi byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, sudarančių pagrindą išvadai, jog jis (pareiškėjas) iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai taikė ieškinio senatį pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. V. (D. V.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė