Legislator Case Law & Legislation
98903c70-6bed-49fe-86cb-7cfdefeb6acf AI generated

98903c70-6bed-49fe-86cb-7cfdefeb6acf · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 98903c70-6bed-49fe-86cb-7cfdefeb6acf
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-3541-815/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03322-2015-1                                        Procesinio sprendimo kategorija 1.15.1; 1.15.2.3.2; 1.21; 1.37.2.3; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 5 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, vaizdo konferencijos būdu dalyvaujant pareiškėjui V.

Legislator headnote

AI generated

98903c70-6bed-49fe-86cb-7cfdefeb6acf · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Nuo 2010 balandžio 11 d. įsigaliojo HN 76:2010, kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta; įsakyme Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto.3. 2010 m. balandžio 15 d. vakare – 2010 m. balandžio 17 d. ryte, 2010 m. rugpjūčio 27 d. ryte, 2010 m. rugsėjo 14 d., 2012 m. spalio 30 d. – 2012 m. lapkričio 1 d., 2012 m. lapkričio 20 d. vakare, 2013 m. vasario 13 d. vakare, 2013 m. vasario 26 d. vakare, 2013 m. kovo 13 d.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-3541-815/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03322-2015-1                                        Procesinio sprendimo kategorija 1.15.1; 1.15.2.3.2; 1.21; 1.37.2.3; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 5 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, vaizdo konferencijos būdu dalyvaujant pareiškėjui V.

P., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. P. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė : I 1. PareiÅ¡kėjas V. P. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) su 2015 m. birželio 18 d. skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (b. l. 1–9).2.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad nuo 2010 m. balandžio 15 d. iki 2013 m. liepos 1 d. jis laikytas LukiÅ¡kių TI-K nežmoniÅ¡komis, žiauriomis, antisanitarinėmis, kankinančiomis sÄ lygomis, pažeidžiant galiojančius teisės aktus, nesudarant normalių kalinimo sÄ lygų, dėl ko patyrė didžiulę moralinę žalÄ . PareiÅ¡kėjo skundas grindžiamas iÅ¡ esmės tokiais argumentais.2.1. Pasak pareiÅ¡kėjo, kamerų plotas – apie 7 m2, jose jis laikytas su daugiau kaip 2–3 asmenimis, retkarčiais – 3 asmenys, taigi, buvo pažeidžiamas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymas Nr. V-124 (toliau – ir įsakymas Nr. 124), pagal kurį tardymo izoliatoriaus kameroje vienam asmeniui tenkantis plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2. Pažymėtina, kad į ploto normÄ neįskaičiuojamas unitazo ir praustuvės užimamas plotas. Kamerose sienų ir lubų tinkas buvo pažeistas pelėsio. Kamerose nebuvo tiekiamas Å¡iltas vanduo, dėl to nebuvo galimybių iÅ¡siplauti indų, taigi, teko nuolatos valgyti iÅ¡ riebaluotų indų, o tai jau antisanitarinės sÄ lygos. KiekvienÄ dienÄ buvo sudaryta galimybė pasivaikščioti 1 val. kiemelyje, tačiau tai pareiÅ¡kėjo sveikatos ir bÅ«senos teigiamai neveikė, o dėl kalinimo perpildytose kamerose pareiÅ¡kėjas neturėjo galimybės judėti, pasimankÅ¡tinti, trÅ«ko oro, kamavo galvos skausmai ir galvos svaigimas, be to, nuolatos kildavo konfliktai ir ginčai.

Pasak pareiÅ¡kėjo, jis daug kartų kvietėsi psichologÄ ir psichiatrÄ , bet sulaukdavo atsakymo, kad reikia kreiptis raÅ¡tu, nors pareigÅ«nai privalo registruoti ir žodinius praÅ¡ymus; be to, jis daug kartų kreipėsi žodžiu į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ dėl blogų jo laikymo sÄ lygų, tačiau praÅ¡ymai nebuvo registruojami, į juos nereaguota ir nebandyta pakeisti pareiÅ¡kėjo padėties.2.2. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad asmeninės erdvės trÅ«kumas reiÅ¡kia ir mažesnį privatumÄ , taip pat sumažėja galimybės užtikrinti higienos standartus ir tinkamas sanitarines sÄ lygas, sunkiau užtikrinti sveikatos priežiÅ«ros paslaugų prieinamumÄ ir tinkamumÄ , be to, tarp kalinamųjų kyla didesnė įtampa, daugėja smurto, savęs žalojimo, savižudybių atvejų, sumažėja kalinamųjų priežiÅ«ros efektyvumas.

LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjas stokojo veiklos už kameros ribų, nes poreikis yra didesnis, negu leidžia esamos patalpos ir darbuotojų skaičius.2.3. Pasak pareiÅ¡kėjo, jis nuo gimimo alergiÅ¡kas silkės ir žuvies patiekalams, o LukiÅ¡kių TI-K kiekvienÄ vakarÄ maitino žuvimi ar silke. PareiÅ¡kėjas ne kartÄ Ä—jo kreipėsi į Å¡eimos gydytojÄ , sakė, kad negali valgyti žuvies ir silkės, nes jį beria ir jis apanka, bet pareiÅ¡kėjui atsakyta, kad jis yra ne vieÅ¡butyje, atskiro meniu jam nesudarys.

PareiÅ¡kėjas rašė praÅ¡ymÄ LukiÅ¡kių TI-K direktoriui Å¡iuo klausimu, tačiau nesulaukė jokio atsakymo. Taigi, pareiÅ¡kėjas buvo verčiamas badauti, nes negaudavo priklausančios dienos maisto porcijos.2.4. Pasak pareiÅ¡kėjo, dėl LukiÅ¡kių TI-K neteisėtų veiksmų jis patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimÄ , dėl kurio prasidėjo nuolatinė emocinė depresija, jis buvo baisiai sukrėstas, kai negaudavo priklausančios dienos maisto normos, dėl nepakeliamų sÄ lygų ir kankinančios aplinkos įtakos psichikai nuolat galvodavo apie savižudybę, be to, žymiai pablogėjo pareiÅ¡kėjo sveikata (atsirado nemiga, jis miega po 4 val. per parÄ ; nusilpo imuninė sistema, pradėjo nuolatos sirguliuoti), jis prarado daug svorio, jautėsi ir ligi Å¡iol jaučiasi blogai, sutriko visavertis gyvenimas, dėl to pareiÅ¡kėjas tapo uždaras, nebemoka normaliai bendrauti su aplinkiniais, kyla nesutarimai, pykčiai, pareiÅ¡kėjas visiÅ¡kai prarado pasitikėjimÄ savimi, tapo labai dirglus aplinkai ir žmonėms.

Taigi, dėl LukiÅ¡kių TI-K neteisėtų veikų (veikimo / neveikimo) pareiÅ¡kėjas patyrė didžiulę neturtinę žalÄ .2.5. PareiÅ¡kėjas, pagrįsdamas skundÄ , remiasi, be kita ko, Jungtinių Tautų Tipinėmis minimaliomis elgesio su kaliniais taisyklėmis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsniu, Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Å¡alims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“, Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1999 m. rugsėjo 30 d. rekomendacija Nr. R(99)22 „Dėl kalėjimų perpildymo bei kalinių skaičiaus augimo“, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 ir 6.271 straipsniais, Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsniu, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) 5 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d.

Nr. 1248 nutarime patvirtinta Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 122:2006 „Rūkymo patalpų (vietų) įmonėse, įstaigose ir organizacijose įrengimo ir eksploatavimo reikalavimai“(toliau ir HN 122:2006),Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakyme Nr. 194 patvirtintomis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis (toliau – ir PÄ® taisyklės), Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika (bylomis Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , Peers prieÅ¡ GraikijÄ , Kudla prieÅ¡ LenkijÄ , Kalashnikov prieÅ¡ RusijÄ ), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (civiline byla Nr. 3K-3-371/2003) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (administracine byla Nr. A143-1966/2008).3. PareiÅ¡kėjas 2015 m. lapkričio 18 d. praÅ¡yme, be kita ko, nurodė, kad: per mėnesį apie 20 dienų jis buvo verčiamas badauti, kadangi tiek dienų per mėnesį patiekiami silkės ir žuvies patiekalai, kuriems jis yra alergiÅ¡kas;

į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ kreipėsi daug kartų žodžiu ir raÅ¡tu dėl maisto davinio pakeitimo, nurodydamas, jog yra alergiÅ¡kas žuvies ir silkės produktams bei jų kvapui, tačiau į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymus nereaguota, pareigÅ«nai tik pasityčiojo iÅ¡ pareiÅ¡kėjo ir j ligos; dėl nurodytų LukiÅ¡kių TI-K neteisėtų veiksmų pareiÅ¡kėjas patyrė psichologinį sukrėtimÄ , dėl jo kilo nuolatinė emocinė depresija, pareiÅ¡kėjas numetė daug svorio, nusilpo imuninė sistema, nes pradėjo nuolat sirguliuoti (b. l. 86–87).

II Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodo, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas yra nepagrįstas, praÅ¡o skundo netenkinti, savo pozicijÄ grindžia iÅ¡ esmės tokiais argumentais(b. l. 13–20).PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su 2015 m. birželio 19 d. dėl tariamai jam padarytų pažeidimų už laikotarpį, kurį praleido LukiÅ¡kių TI-K, t. y. nuo 2010 m. balandžio 15 d. iki 2013 m. liepos 1 d., todėl remdamasis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi ir 1.127 straipsnio 1 dalimi, taip pat LVAT administracine byla Nr. A261-1027/2011, LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡o pareiÅ¡kėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti 3 m. ieÅ¡kinio senaties terminÄ .2.

Nuo 2010 balandžio 11 d. įsigaliojo HN 76:2010, kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta; įsakyme Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto.3. 2010 m. balandžio 15 d. vakare – 2010 m. balandžio 17 d. ryte, 2010 m. rugpjūčio 27 d. ryte, 2010 m. rugsėjo 14 d., 2012 m. spalio 30 d. – 2012 m. lapkričio 1 d., 2012 m. lapkričio 20 d. vakare, 2013 m. vasario 13 d. vakare, 2013 m. vasario 26 d. vakare, 2013 m. kovo 13 d.

– 2013 m. kovo 14 d. ryte, 2013 m. kovo 19 d. ryte, 2013 m. birželio 6 d. vakare vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus; taip pat pareiškėjo 2010 m. balandžio 22 d. – 2010 m. rugpjūčio 26 d., 2010 m. rugpjūčio 30 d. – 2010 m. rugsėjo 14 d., 2010 m. rugsėjo 14 d. – 2012 m. spalio 30 d., 2012 m. lapkričio 27 d. – 2013 m. vasario 13 d., 2013 m. kovo 5 d. – 2013 m. kovo 12 d., 2013 m. balandžio 5 d. – 2013 m. gegužės 31 d., 2013 m. birželio 3 d.

– 2013 m. birželio 6 d. pareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡vykęs iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K, o nuo 2013 m. birželio 7 d. buvo perkeltas į Vilniaus pataisos namus.4. LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanydama mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.5.

LukiÅ¡kių TI-K – specifinė įstaiga, atliekanti tardymo izoliatoriaus ir kalėjimo funkcijas. Vadovaujantis įsakymu Nr. V-124, didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius LukiÅ¡kių TI-K neturi virÅ¡yti 625, didžiausias areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti areÅ¡tÄ atliekančių nuteistųjų skaičius LukiÅ¡kių TI-K neturi virÅ¡yti 29. Pagal PÄ® taisyklių 11.1 punktÄ nuteistųjų skaičius LukiÅ¡kių TI-K neturi virÅ¡yti 300 (kalėjime).

Taigi, maksimalus leistinas LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau Å¡is skaičius nuolat virÅ¡ijamas, gali siekti daugiau kaip 1 000. DidžiausiÄ dalį LukiÅ¡kių TI-K esančių žmonių sudaro suimtieji, taip pat laikomi asmenys, nuteisti laisvės atėmimu iki gyvos galvos, ir nuteistieji, palikti įstaigoje atlikti Å«kio darbus. Nuteistieji iki gyvos galvos užima kameras nuo 1 iki 75, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus jie laikomi po vienÄ (tik labai retais atvejais, jiems praÅ¡ant, jie gali bÅ«ti laikomi po 2).6.

LukiÅ¡kių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytas laikymo sÄ lygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Suėmimo vykdymo įstatymo 8 straipsnis nustato asmenų pristatymÄ Ä¯ tardymo izoliatorių. Asmenys, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtÄ nutartį ar nuosprendį. Pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme.

Taigi, LukiÅ¡kių TI-K administracija negali turėti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti į įstaigÄ neturi teisinio pagrindo.Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų ir Ä®statymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų.7.

Dėl Å¡ių aplinkybių kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ . Esant tokiai situacijai, LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas, kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.8.

Ä®staigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras, taip pat kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui) visÄ laikÄ iÅ¡duodami į kameras. Už administracijos reikalavimų nevykdymÄ skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jas plauna bei dezinfekuoja su iÅ¡duotais valikliais.

Siekdamas palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kasmet ji buvo pratęsiama, vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.9. Dėl kamerų remontoKamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto.

Pažymėtina, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , gadina elektros instaliacijÄ , daužo apÅ¡vietimo lemputes, laužo langus, daužo stiklus, klozetus, griauna atitvarines sieneles, skiriančias klozetÄ nuo miegamųjų vietų ir pan. Todėl visiÅ¡kai suremontuotose LukiÅ¡kių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotinÄ remontÄ .10. Tardymo izoliatorių kamerų įrengimas įtvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakyme Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – ir TI taisyklės), pagal kurių 14.6 punktÄ kameroje turi bÅ«ti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Visose LukiÅ¡kių TI-K kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti. Atsižvelgiant į miegamųjų vietų skaičių, kamerose įrengtos atitinkamo dydžio lentynos, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos reikmenims sudėti.

Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.11. Dėl sanitarinio mazgo ir Å¡alto vandens tiekimoPagal HN 76:2010 21 punktÄ pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas, jame turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema.

Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, ne žemesne kaip 1,5 m. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų (HN 76:2010) reikalavimus.12. Dėl ventiliacijos, vėdinimoPagal HN 24 punktÄ gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus, tai atitinka higienos normų reikalavimus.

Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.13. Dėl maitinimo Pagal BVK 173 straipsnio 4 dalį areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistÄ pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose – pagal dietinio maitinimo normas. Suimtieji ir nuteistieji LukiÅ¡kių TI-K maitinami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d.

įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. Nr. 407-117 įsakymu „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“. Valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d.

įsakyme Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras (buvęs Respublikinis mitybos centras), valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. LukiÅ¡kių TI-K administracija, vykdydama Å¡iuos reikalavimus, nemokamai aprÅ«pina pareiÅ¡kėjÄ maistu pagal fiziologines mitybos normas.14. PareiÅ¡kėjas skundÄ grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, abstrakčiai cituoja tarptautinius ir Lietuvos teisės aktus, nurodo, jog bausmę atliko nežmoniÅ¡komis, žiauriomis sÄ lygomis, pažeidžiant teisės aktų nustatytas kalinimo sÄ lygas.

PareiÅ¡kėjo nusiskundimai yra abstraktÅ«s, bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos, žalos dydis negrindžiamas jokiais įrodymais, PareiÅ¡kėjas tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai kilusiÄ neturtinę žalÄ , tačiau nekonkretizuoja, kuo bÅ«tent pasireiÅ¡kia jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, neįrodo skunde nurodytos atlygintinos žalos dydžio. Pažymėtina, kad bÅ«tina įrodyti, jog tam tikri pareiÅ¡kėjo skunde minimi LukiÅ¡kių TI-K trÅ«kumai tiesiogiai darė įtakÄ pareiÅ¡kėjui ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes.

Tam tikras suimtųjų / nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ . PareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ laikytinas nepagrįstu bei traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės (visų sÄ Å¾iningų mokesčių mokėtojų) sÄ skaita.15.

Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Å ios žalos atlyginimÄ Ä¯statymas sieja su žalos atsiradimu dėl neteisėtų vieÅ¡ojo administravimo subjektų veiksmų / neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, t. y. žala atlygintina tais atvejais, kai minėti subjektai neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko įstatymuose draudžiamus atlikti veiksmus, arba pažeidė bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 straipsnis).

CK 6.271 straipsnyje nustatyta deliktinė atsakomybė, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų; pagal Å¡io straipsnio 4 dalį valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos / jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė – viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rūšių, jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246–6.249 straipsniuose.

Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė / neveikė, bet bÅ«tina nustatyti ir tai, ar toks veikimas / neveikimas tiesiogiai lėmė pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Civilinė atsakomybė gali bÅ«ti taikoma tik tuo atveju, jeigu nustatytas žalos padarymo faktas.

Žala yra vienas iÅ¡ civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius, civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos. III Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas V. P. rėmėsi skundu ir prašė jo reikalavimÄ tenkinti. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs raÅ¡ytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiÅ¡kinimus, iÅ¡analizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,k o n s t a t u o j a :

I Å ioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:1. PareiÅ¡kėjas V. P. LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas Å¡iose kamerose (žr. atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 13–20), asmens įskaitos kortelės kopijÄ (b. l. 21–25)): – atvykęs į LukiÅ¡kių TI-K, 2010 m. balandžio 15 d. pareiÅ¡kėjas buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 252 (plotas – 42,33 m2); vakare kameroje buvo 11 asmenų;– 2010 m. balandžio 16 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 11 asmenų, vakare – 9 asmenys;– 2010 m. balandžio 17 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 9 asmenys, vakare – 15 asmenų;– 2010 m. balandžio 18 d.

– 2010 m. balandžio 19 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 15, vakare – 15 asmenų;– 2010 m. balandžio 20 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 13, vakare – 14 asmenų;– 2010 m. balandžio 21 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 14, vakare – 14 asmenų;– 2010 m. balandžio 22 d. iÅ¡vyko į Marijampolės pataisos namus;– 2010 m. rugpjūčio 26 d. atvyko iÅ¡ Marijampolės pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 116 (plotas – 7,49 m2); vakare kameroje buvo 4 asmenys;– 2010 m. rugpjūčio 27 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 280 (plotas – 7,85 m2), kameroje ryte buvo 1 asmuo, vakare – 3 asmenys;– 2010 m. rugpjūčio 28 d. kameroje Nr. 280 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;– 2010 m. rugpjūčio 29 d. kameroje Nr. 280 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;– 2010 m. rugpjūčio 30 d. iÅ¡vyko į Å iaulių tardymo izoliatorių;– 2010 m. rugsėjo 14 d. atvyko iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 116 (plotas – 7,49 m2), vakare kameroje buvo 6 asmenys; perkeltas į kamerÄ Nr. 267 (plotas – 7,63 m2), vakare kameroje buvo 1 asmuo;– 2010 m. rugsėjo 15 d. kameroje Nr. 267 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;– 2010 m. rugsėjo 16 d. iÅ¡vyko į Marijampolės pataisos namus– 2012 m. spalio 30 d. atvyko į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 108 (plotas – 7,38 m2); vakare kameroje buvo 1 asmuo;– 2012 m. spalio 31 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 383 (plotas – 7,22 m2), kameroje ryte buvo 2, vakare – 4 asmenys;– 2012 m. lapkričio 1 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 320 (plotas – 7,76 m2), kameroje ryte buvo 1, vakare – 1 asmuo;– 2012 m. lapkričio 2 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 263 (plotas – 7,83 m2), kameroje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;– 2012 m. lapkričio 3 d.

– 2012 m. lapkričio 6 d. kameroje Nr. 263 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;– 2012 m. lapkričio 7 d. kameroje Nr. 263 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;– 2012 m. lapkričio 8 d. kameroje Nr. 263 ryte buvo 2, vakare – 4 asmenys;– 2012 m. lapkričio 9 d. – 2012 m. lapkričio 12 d. kameroje Nr. 263 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;– 2012 m. lapkričio 13 d. iÅ¡vyko į Alytaus areÅ¡tinę;– 2012 m. lapkričio 20 d. atvyko iÅ¡ Alytaus areÅ¡tinės ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 111 (plotas – 7,45 m2), vakare kameroje buvo 6 asmenys; vėliau perkeltas į kamerÄ Nr. 322 (plotas – 7,77 m2), vakare kameroje buvo 3 asmenys;– 2012 m. lapkričio 21 d.

– 2012 m. lapkričio 22 d. kameroje Nr. 322 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;– 2012 m. lapkričio 23 d. kameroje Nr. 322 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;– 2012 m. lapkričio 24 d. – 2012 m. lapkričio 26 d. kameroje Nr. 322 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;– 2012 m. lapkričio 27 d. iÅ¡vyko į Alytaus pataisos namus;– 2013 m. vasario 13 d. atvyko iÅ¡ Alytaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 125 (plotas – 6,48 m2), vakare kameroje buvo 1 asmuo; vėliau perkeltas į kamerÄ Nr. 273 (plotas – 7,79 m2), vakare kameroje buvo 4 asmenys;– 2013 m. vasario 14 d. kameroje Nr. 273 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;– 2013 m. vasario 15 d.

– 2013 m. vasario 18 d. kameroje Nr. 273 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;– 2013 m. vasario 19 d. kameroje Nr. 273 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;– 2013 m. vasario 20 d. – 2013 m. vasario 25 d. kameroje Nr. 273 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;– 2013 m. vasario 26 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 267 (plotas – 7,63 m2), kameroje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys; vėliau perkeltas į kamerÄ Nr. 316 (plotas – 7,18 m2), kameroje vakare buvo 1 asmuo;– 2013 m. vasario 27 d. – 2013 m. kovo 3 d. kameroje Nr. 316 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;– 2013 m. kovo 4 d. kameroje Nr. 316 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;– 2013 m. kovo 5 d. iÅ¡vyko į Alytaus pataisos namus;– 2013 m. kovo 12 d. atvyko iÅ¡ Alytaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 107 (plotas – 7,38 m2), vakare kameroje buvo 1 asmuo;– 2013 m. kovo 13 d. kameroje Nr. 107 ryte buvo 1, vakare – 1 asmuo;– 2013 m. kovo 14 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 266 (plotas – 7,74 m2), kameroje ryte buvo 2, vakare – 4 asmenys;– 2013 m. kovo 15 d. kameroje Nr. 266 ryte buvo 4, vakare – 3 asmenys;– 2013 m. kovo 16 d.

– 2013 m. kovo 18 d. kameroje Nr. 266 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys;– 2013 m. kovo 19 d. kameroje Nr. 266 ryte buvo 1 asmuo, vakare – 3 asmenys;– 2013 m. kovo 20 d. kameroje Nr. 266 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;– 2013 m. kovo 21 d. kameroje Nr. 266 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;– 2013 m. kovo 22 d. kameroje Nr. 266 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;– 2013 m. kovo 23 d. – 2013 m. kovo 25 d. kameroje Nr. 266 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;– 2013 m. kovo 26 d. – 2013 m. kovo 29 d. kameroje Nr. 266 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys;– 2013 m. kovo 30 d. kameroje Nr. 266 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;– 2013 m. kovo 31 d.

– 2013 m. balandžio 4 d. kameroje Nr. 266 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;– 2013 m. balandžio 5 d. iÅ¡vyko į Vilniaus pataisos namus;– 2013 m. gegužės 31 d. atvyko iÅ¡ Vilniaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 116 (plotas – 7,49 m2), kameroje vakare buvo 5 asmenys;– 2013 m. birželio 1 d. kameroje Nr. 116 ryte buvo 5, vakare – 4 asmenys;– 2013 m. birželio 2 d. kameroje Nr. 116 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;– 2013 m. birželio 3 d. iÅ¡vyko į Kauno tardymo izoliatorių;– 2013 m. birželio 6 d. atvyko iÅ¡ Kauno tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 206 (plotas – 6,90 m2), kameroje vakare buvo 1 asmuo;– 2013 m. birželio 7 d. iÅ¡vyko į Vilniaus pataisos namus, Rasų g. 8.2. 2010 m. balandžio 15 d. vakare – 2010 m. balandžio 17 d. ryte, 2010 m. rugpjūčio 27 d. ryte, 2010 m. rugsėjo 14 d., 2012 m. spalio 30 d.

– 2012 m. lapkričio 1 d., 2012 m. lapkričio 20 d. vakare, 2013 m. vasario 13 d. vakare, 2013 m. vasario 26 d. vakare, 2013 m. kovo 13 d. – 2013 m. kovo 14 d. ryte, 2013 m. kovo 19 d. ryte, 2013 m. birželio 6 d. vakare vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus; taip pat 2010 m. balandžio 22 d. – 2010 m. rugpjūčio 25 d., 2010 m. rugpjūčio 30 d. – 2010 m. rugsėjo 13 d., 2010 m. rugsėjo 14 d. – 2012 m. spalio 29 d., 2012 m. lapkričio 27 d. – 2013 m. vasario 12 d., 2013 m. kovo 5 d.

– 2013 m. kovo 11 d., 2013 m. balandžio 5 d. – 2013 m. gegužės 30 d., 2013 m. birželio 3 d. – 2013 m. birželio 5 d. pareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡vykęs iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K, o nuo 2013 m. birželio 7 d. buvo perkeltas į Vilniaus pataisos namus (žr. atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 13–20), asmens įskaitos kortelės kopijÄ (b. l. 21–25)).3. Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – ir Vilniaus VSC) patikrinimo aktuose, be kita ko, nurodyta:3.1. 2012 m. spalio 8 d. patikrinimo akte Nr. 13(13-3)-13.16-1175, vadovaujantis, be kita ko, HN 76:2010 atlikus operatyviÄ jÄ tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta: kameroje Nr. 322 vėdinimo sÄ lygos atitiko HN nuostatas, dirbtinis naktinis apÅ¡vietimas neatitiko Å¡ios higienos normos 23 punkto;

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (toliau – ir NVSPL) matavimų duomenimis kameroje Nr. 322 (kameros langas atidaromas į kiemo pusę, kuriame yra dirbtuvės) išmatuotas dirbtuvėse keliamas triukšmas, kurį sukelia dirbtuvėse atliekami darbai, atitiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakyme Nr. V-604 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastaruose bei jų aplinkoje“ (toliau – ir HN 33:2011) nustatytus rodiklius; kameroje Nr. 322 dulkių koncentracija neviršijo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gegužės 10 d.

įsakyme Nr. V-362 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 35:2007 „Didžiausia leidžiama cheminių medžiagų (terÅ¡alų) koncentracija gyvenamosios aplinkos ore“ reglamentuojamų rodiklių (b. l. 30–31). 3.2. 2013 m. sausio 31 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-13.16-55, vadovaujantis, HN 76:2010 atlikus operatyviÄ jÄ tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta: kameroje Nr. 125 vėdinimo sÄ lygos, santykinė oro drėgmė ir dirbtinis naktinis apÅ¡vietimas atitiko HN 76:2010 reikalavimus, oro temperatÅ«ra – neatitiko (b. l. 38–39).3.3. 2013 m. kovo 20 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-13.16-214, vadovaujantis, HN 76:2010 atlikus operatyviÄ jÄ tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta: kameroje Nr. 125 vėdinimo sÄ lygos, santykinė oro drėgmė, oro temperatÅ«ra, dirbtinė dieninė apÅ¡vieta ir dirbtinė naktinė apÅ¡vieta atitiko HN 76:2010 reikalavimus; kameroje Nr. 125 įrengtas sanitarinis mazgas su tiekiamu Å¡altu vandeniu, sanitariniame mazge yra tualetas ir praustuvė, tualetas nuo gyvenamosios patalpos dalies atitvertas betonine sienele (b. l. 40–41).3.4. 2013 m. balandžio 23 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-13.16-376, vadovaujantis, HN 76:2010 atlikus operatyviÄ jÄ tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta: kameroje Nr. 107 dirbtinė dieninė apÅ¡vieta atitiko HN 76:2010 reikalavimus, dirbtinė naktinė apÅ¡vieta – neatitiko; kameroje Nr. 107 greta durų įrengtas sanitarinis mazgas su tiekiamu Å¡altu vandeniu, nuo gyvenamosios patalpos dalies atskirtas betonine sienele; kameroje Nr. 107 valymo inventoriaus nebuvo, tačiau pagal LukiÅ¡kių TI-K vidaus tvarkÄ Å¡iÄ kamerÄ valo LukiÅ¡kių TI-K administracijos paskirti valytojai (b. l. 56–57).3.5. 2013 m. gegužės 17 d. patikrinimo akte, vadovaujantis, HN 76:2010 atlikus operatyviÄ jÄ tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę pagal 2013 m. gegužės 8 d. pavedimÄ Nr. 13(13.3)-13.9-574, be kita ko, nustatyta: kameroje Nr. 116 vėdinimo sÄ lygos, santykinė oro drėgmė, oro temperatÅ«ra, dirbtinė dieninė apÅ¡vieta atitiko HN 76:2010 reikalavimus; kamera Nr. 116 valoma, valymo duomenys registruojami žurnale;

LukiÅ¡kių TI-K suimtųjų ir nuteistųjų asmeninių drabužių skalbimas organizuojamas pagal LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2012 m. vasario 23 d. įsakyme Nr. 1-21 patvirtintÄ LukiÅ¡kių TI-K suimtųjų ir nuteistųjų asmeninių virÅ¡utinių drabužių skalbimo ir cheminio valymo paslaugos teikimo tvarkos apraÅ¡Ä ; dėl dezinsekcijos, deratizacijos LukiÅ¡kių TI-K sudaręs sutartį su UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“, graužiku ir buitinių parazitų naikinimas organizuojamas pagal sutartį su Å¡iuos darbus atliekančia įmone, pildomas darbų atlikimo žurnalas; minkÅ¡tasis inventorius, čiužiniai, pagalvės, antklodės dezinfekuojami dezinfekcijos kameroje, dezinfekcijos duomenys nurodomi dezinfekcinės kameros darbų žurnale; patalynę numatyta keisti kas 7 dienas; dėl skalbinių skalbimo sudaryta sutartis su UAB „Švaros etalonas“ (b. l. 58–59).4.

LukiÅ¡kių TI-K (užsakovas) ir UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ (vykdytoja) 2009 m. gruodžio 24 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 102 (jos galiojimas – iki 2010 m. gruodžio 31 d.), pagal kuriÄ vykdytoja, siekdama iÅ¡aiÅ¡kinti buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimÄ ir juos naikinti, įsipareigojo savo lėšomis ir darbo jėga atlikti Å¡ioje sutartyje nustatytų užsakovo patalpų priežiÅ«rÄ , o užsakovas – apmokėti už paminėtus darbus pagal Å¡ios sutarties sÄ lygas (sutarties 1.1 punktas); vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: iÅ¡tirti kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius ir nustatyti kenkėjų kontrolės priemones, užsakovo nurodytose patalpose profilaktiÅ¡kai stebėti užkrėstumÄ kenkėjais ir savo medžiagomis bei darbo jėga juos naikinti; užsakovui praneÅ¡us apie pastebėtus kenkėjus, intensyviai juos naikinti jų veisimosi vietose per vienÄ darbo dienÄ (sutarties 4 punktas) (b. l. 60–63).5.

LukiÅ¡kių TI-K (užsakovas) ir UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ (nuo 2012 m. gegužės 18 d. – UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (b. l. 70)) (vykdytoja) 2012 m. sausio 3 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 102 (sutarties galiojimas – iki 2012 m. gruodžio 31 d.), pagal kuriÄ vykdytoja, siekdama iÅ¡aiÅ¡kinti buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimÄ ir juos naikinti, įsipareigojo savo lėšomis ir darbo jėga atlikti Å¡ioje sutartyje nustatytų užsakovo patalpų priežiÅ«rÄ , o užsakovas – apmokėti už paminėtus darbus pagal Å¡ios sutarties sÄ lygas (sutarties 1.1 punktas); vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: iÅ¡tirti kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius ir nustatyti kenkėjų kontrolės priemones, užsakovo nurodytose patalpose profilaktiÅ¡kai stebėti užkrėstumÄ kenkėjais ir savo medžiagomis bei darbo jėga juos naikinti; užsakovui praneÅ¡us apie pastebėtus kenkėjus, intensyviai juos naikinti jų veisimosi vietose per vienÄ darbo dienÄ (sutarties 4 punktas) (b. l. 66–69).

Minėta sutartis 2012 m. gruodžio mėn. buvo pratęsta 1 metams, t. y. nuo 2013 m. sausio 3 d. iki 2014 m. sausio 3 d. (b. l. 71).6. Remiantis pareiÅ¡kėjo pateikta 2015 m. birželio 29 d. medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡o kopija, jam nustatytas atopinis dermatitas (alerginis dermatitas nustatytas vaikystėje, kai pareiÅ¡kėjas buvo 4 metų) (b. l. 88).7. Remiantis pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos Nr. 1550 kopija: 2011 m. lapkričio 2 d. pirminės gydytojų apžiÅ«ros metu pareiÅ¡kėjo nusiskundimų neužfiksuota, taip pat neužfiksuota, kad jis informavo esÄ s alergiÅ¡kas žuviai ir silkei, užfiksuota, kad pareiÅ¡kėjas turėjęs galvos traumÄ su kaukolės lūžiu, deÅ¡inio raktikaulio lūžį, taip pat užfiksuota, kad suicidinių minčių neturi (b. l. 98–100); 2011 m. gruodžio 29 d. skundėsi bėrimu ir niežėjimu, teigė esÄ s alergiÅ¡kas žuviai, diagnozuotas alerginis dermatitas, paskirti vaistai (b. l. 101); dėl bėrimo skundėsi ir 2012 m. sausio 2 d., sausio 3 d. (b. l. 101); 2012 m. sausio 20 d.

– 2012 m. vasario 15 d. skundėsi kosuliu, peršėjimu gerklėje (b. l. 102–103); 2012 m. birželio 27 d., 2012 m. liepos 25 d. skundėsi sloga, kosuliu (b. l. 106, 107); 2012 m. rugsėjo 27 d. pareiÅ¡kėjui diagnozuoti kataras ir bronchitas, skirtas gydymas (b. l. 108); 2013 m. balandžio 3 d. nusiskundimų neturėjo, nurodė turįs alergijÄ Å¾uviai (b. l. 110); 2013 m. balandžio 8 d. skundėsi sloga, kosuliu, paskirti vaistai (b. l. 111); 2013 m. balandžio 12 d. užfiksuota, kad pareiÅ¡kėjui alergija nustatyta nuo vaikystės, parengtas paklausimas į gydymo įstaigÄ â€“ Jurbarko poliklinikÄ (b. l. 112); 2013 m. balandžio 26 d., gegužės 13 d., birželio 12 d., rugsėjo 27 d., spalio 2 d., 2014 m. sausio 8 d., sausio 24 d., sausio 28 d., kovo 24 d., gegužės 7 d., spalio 3 d., spalio 30 d., skundėsi kosuliu, skausmu ryjant, sloga (b. l. 112–118, 122, 124–125, 127, 129, 132, 133); 2013 m. lapkričio 25 d. pareiÅ¡kėjui diagnozuotas Å«mus bronchitas, paskirtas gydymas (b. l. 121); 2014 m. vasario 4 d., 2014 m. liepos 18 d. diagnozuota alerginė reakcija (dermatitas) (b. l. 126, 130); 2014 m. balandžio 4 d. diagnozuotas užsitęsęs ŪVRS ir bronchitas, paskirtas gydymas (b. l. 128); 2015 m. balandžio 29 d. skundėsi nerimu, nemiga, nurodyta, kad anamnezėje yra F19.2 diagnozė, diagnozuota:

F11.3, t. y. psichikos ir elgesio sutrikimai dėl opioidų vartojimo, abstinencijos bÅ«klė, F19.2, t. y. psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių narkotikų ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, priklausomybės sindromas, skirti atitinkami vaistai (b. l. 140), tos pačios diagnozės nustatytos ir 2015 m. spalio 29 d., skirtas atitinkamas gydymas (b. l. 146–147) (b. l. 93–148).8. Remiantis LukiÅ¡kių TI-K pateikta informacija, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymų LukiÅ¡kių TI-K administracijai pakeisti žuvies ir silkės valgiaraÅ¡tį į kitÄ (be žuvies patiekalų) neįregistruota (b. l. 153, 156), pareiÅ¡kėjas kalinimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 15 d. iki 2013 m. birželio 7 d.

į LukiÅ¡kių TI-K direktorių su praÅ¡ymais ar skundais nesikreipė (b. l. 157). II 1. PareiÅ¡kėjas V. P. praÅ¡o teismÄ priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo, neturtinę žalÄ 6000 Eur už laikotarpį, praleistÄ nežmoniÅ¡komis, žalingomis sveikatai, žmogaus orumÄ ir garbę žeminančiomis sÄ lygomis.Nagrinėjamoje administracinėje byloje kyla ginčas, ar pareiÅ¡kėjas V. P. LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas tinkamomis sÄ lygomis.

Pasak pareiÅ¡kėjo, jam laisvė buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus, nes jis buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimus, antisanitarinėmis, nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos:

Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ minimalūs vienam kaliniui tenkantys kameros plotai nėra numatyti, o Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.) nustatyta, jog vienam asmeniui, laikomam Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Būtent šis plotas turi būti vertinimo kriterijumi šioje administracinėje byloje, nes V.

P. keliamas ginčas apima laikotarpį nuo 2010 m. balandžio mėn. (b. l. 1-9).2. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Å ios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebÅ«tina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusiÄ Å¾alÄ atlygina visiÅ¡kai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iÅ¡ minėtų bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo:„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios bÅ«senos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudÄ , neįmanoma sugrÄ Å¾inti – tokiÄ bÅ«senÄ kai kada (geriausiu atveju) galima tik iÅ¡ naujo sukurti, panaudojant inter alia materialiÄ (pirmiausia piniginę) kompensacijÄ už tÄ moralinę žalÄ (tai nereiÅ¡kia, kad kai kada iÅ¡ties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtÄ moralinę žalÄ ).

Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalÄ , kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi bÅ«ti skiriama vadovaujantis visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais bÅ«dingi svarbÅ«s ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iÅ¡ esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kuriÄ yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos.

Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalÄ paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimÄ ). IÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiÅ¡kėjas turėtų likti indiferentiÅ¡kas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigÅ«nų veiksmai, po to, kai Å¡i žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu.

Kitaip tariant, pareiÅ¡kėjo, kuris patiria neturtinę žalÄ , statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais bÅ«dingi svarbÅ«s ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai.

Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali bÅ«ti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma.

Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali bÅ«ti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Ä®rodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

Tokiais atvejais bylÄ nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTÄ® 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrÄ ja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstu visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos iÅ¡tyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis.

Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamÄ poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“3. Pabrėžtina, jog byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas V.

P. į LukiÅ¡kių TI-K atvyko 2010 m. balandžio 15 d. (žr. atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 13-20); asmens įskaitos kortelę (b. l. 21-25)). Tačiau akcentuotina ir tai, jog skundÄ teismui pareiÅ¡kėjas iÅ¡siuntė tik 2015 m. birželio 18 d. (žr. vokÄ , b. l. 10), o atsakovė praÅ¡o taikyti senaties terminÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalimi, t. y. pareiÅ¡kėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikytinas trejų metų senaties terminas, 1.127 straipsnio 1 dalimi, pagal kuriÄ senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai asmuo įgijo teisę į ieÅ¡kinį.

Nors teismas konstatuoja, jog nuo 2010 m. balandžio 15 d. iki 2010 m. rugsėjo 15 d. (nes pareiÅ¡kėjo nuo 2010 m. rugsėjo 16 d. iki 2012 m. spalio 29 d. nebuvo LukiÅ¡kių TI-K) kai kuriais laikotarpiais (nes ir tame laikotarpyje pareiÅ¡kėjo ilgÄ laikÄ nebuvo LukiÅ¡kių TI-K) pareiÅ¡kėjas buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K pažeidžiant Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nustatytus reikalavimus, tačiau kartu konstatuotina, kad Å¡iems reikalavimams dėl žalos priteisimo taikytinas senaties terminas.

Teismas pabrėžia, kad ieÅ¡kinio senaties terminas yra itin svarbus institutas santykių stabilumui užtikrinti, be kita ko, reiÅ¡kiantis ir tai, kad praleidęs šį terminÄ asmuo yra itin silpnai suinteresuotas savo teisių gynyba. Teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas V. P. praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ neturtinės žalos atlyginimui laikotarpiui nuo 2010 m. balandžio 15 d. iki 2010 m. rugsėjo 15 d. (su tarpais, kai pareiÅ¡kėjo nebuvo LukiÅ¡kių TI-K), todėl gynė savo teises labai neapdairiai, jo skundo Å¡ia apimtimi tenkinti nėra teisinio pagrindo.

Ypač pabrėžtina, kad pareiÅ¡kėjo teismo posėdyje pateikta priežastis, jog jis yra nepabaigęs aukÅ¡tosios mokyklos, todėl apie savo teisių pažeidimÄ nežinojo, nėra objektyvi, leidžianti teismui netaikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir jį atnaujinti.4. Kita vertus, nuo 2012 m. spalio 30 d. iki 2013 m. birželio 7 d. (su pertraukomis) pareiÅ¡kėjas V. P. (žr. atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 13-20); asmens įskaitos kortelę (b. l. 21-25)) taip pat buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K.

Apibendrinant kamerų plotų bei tose kamerose laikomų asmenų skaičiaus duomenis, kai tose kamerose buvo laikomas pareiškėjas V. P. (žr. šio sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1, 2 punktus), darytina išvada, jog tuo laikotarpiu kamerose trūko ploto laikomiems asmenims iš viso 62 paras. Atkreiptinas dėmesys, jog 2012 m. spalio 30 d. – 2012 m. lapkričio 1 d., 2013 m. kovo 13 d. vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus; taip pat 2012 m. lapkričio 27 d.

– 2013 m. vasario 12 d., 2013 m. kovo 5 d. – 2013 m. kovo 11 d., 2013 m. balandžio 5 d. – 2013 m. gegužės 30 d., 2013 m. birželio 3 d. – 2013 m. birželio 5 d. pareiÅ¡kėjas buvo laikinai iÅ¡vykęs iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K (žr. atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 13–20), asmens įskaitos kortelės kopijÄ (b. l. 21–25)). Pabrėžtina, kad LukiÅ¡kių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, todėl neteisėtumo faktas yra pakankamai įrodytas (žr. analogiÅ¡kÄ pozicijÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011), o jo motyvai, kad jis nėra kaltas dėl Å¡io pažeidimo nėra reikÅ¡mingi: pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas Å¡ios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebÅ«tina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusiÄ Å¾alÄ atlygina visiÅ¡kai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.5.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas.

Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444- 619/2008 ir kt.). Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinė byla Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-913/2011 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiÅ¡kėjo kalinimo LukiÅ¡kių TI-K kamerų patalpose sÄ lygomis, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog kalinimas tokiomis sÄ lygomis padarė jam įvairių nepatogumų, yra įrodytas.Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi bÅ«ti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tame tarpe ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali bÅ«ti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ ). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).Šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad neturtinė žala turi būti atlyginama pinigais (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011). Kartu pabrėžtina, kad neturtinės žalos prigimtis lemia, jog nėra galimybės Å¡iÄ Å¾alÄ tiksliai apibrėžti, jÄ apčiuopti, grÄ Å¾inti nukentėjusį asmenį į buvusiÄ padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentÄ . Dėl to įstatyme nustatyti tik kriterijai, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvienu konkrečiu atveju.

Kartu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiÅ¡kai atlyginti materialiai nereiÅ¡kia, kad gali bÅ«ti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus dydžio kompensacijos, o teismui jÄ priteisus, gali bÅ«ti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Atsižvelgiant į tai, piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1452/2010).Teismas pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali bÅ«ti vertinamas tik kaip mažareikÅ¡mis ar smulkmeniÅ¡kas pažeidimas.

Kartu pabrėžtina, kad LukiÅ¡kių TI-K stengiasi palaikyti higienÄ Ä¯staigoje: LukiÅ¡kių TI-K (užsakovas) ir UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ (vykdytoja) 2009 m. gruodžio 24 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 102 (jos galiojimas – iki 2010 m. gruodžio 31 d.), pagal kuriÄ vykdytoja, siekdama iÅ¡aiÅ¡kinti buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimÄ ir juos naikinti, įsipareigojo savo lėšomis ir darbo jėga atlikti Å¡ioje sutartyje nustatytų užsakovo patalpų priežiÅ«rÄ , o užsakovas – apmokėti už paminėtus darbus pagal Å¡ios sutarties sÄ lygas (sutarties 1.1 punktas); vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: iÅ¡tirti kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius ir nustatyti kenkėjų kontrolės priemones, užsakovo nurodytose patalpose profilaktiÅ¡kai stebėti užkrėstumÄ kenkėjais ir savo medžiagomis bei darbo jėga juos naikinti; užsakovui praneÅ¡us apie pastebėtus kenkėjus, intensyviai juos naikinti jų veisimosi vietose per vienÄ darbo dienÄ (sutarties 4 punktas) (b. l. 60–63);

LukiÅ¡kių TI-K (užsakovas) ir UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ (nuo 2012 m. gegužės 18 d. – UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (b. l. 70)) (vykdytoja) 2012 m. sausio 3 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 102 (sutarties galiojimas – iki 2012 m. gruodžio 31 d.), pagal kuriÄ vykdytoja, siekdama iÅ¡aiÅ¡kinti buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimÄ ir juos naikinti, įsipareigojo savo lėšomis ir darbo jėga atlikti Å¡ioje sutartyje nustatytų užsakovo patalpų priežiÅ«rÄ , o užsakovas – apmokėti už paminėtus darbus pagal Å¡ios sutarties sÄ lygas (sutarties 1.1 punktas); vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: iÅ¡tirti kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius ir nustatyti kenkėjų kontrolės priemones, užsakovo nurodytose patalpose profilaktiÅ¡kai stebėti užkrėstumÄ kenkėjais ir savo medžiagomis bei darbo jėga juos naikinti; užsakovui praneÅ¡us apie pastebėtus kenkėjus, intensyviai juos naikinti jų veisimosi vietose per vienÄ darbo dienÄ (sutarties 4 punktas) (b. l. 66–69).

Minėta sutartis 2012 m. gruodžio mėn. buvo pratęsta 1 metams, t. y. nuo 2013 m. sausio 3 d. iki 2014 m. sausio 3 d. (b. l. 71). Be to, atkreiptinas dėmesys, jog Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose (b. l. 30-31, 40-41, 58-59) iÅ¡ esmės nenustatyta pažeidimų arba tie pažeidimai nėra itin sunkÅ«s (b. l. 38-39, 56-57). Teismas vertina, kad didžiausi pažeidimai buvo susiję bÅ«tent su ploto trÅ«kumu (juos labiausiai ir akcentavo pareiÅ¡kėjas savo skunde). Be to, teismas konstatuoja ir pažeidimÄ , susijusį su maitinimu žuvimi, nes pagal sveikatos istorijÄ matyti, kad pareiÅ¡kėjas buvo alergiÅ¡kas žuviai, o atsakovė nepateikė įrodymų, kad nemaitino pareiÅ¡kėjo žuvimi, davė kitokį maistÄ (2011 m. gruodžio 29 d. skundėsi bėrimu ir niežėjimu, teigė esÄ s alergiÅ¡kas žuviai, diagnozuotas alerginis dermatitas, paskirti vaistai (b. l. 101); dėl bėrimo skundėsi ir 2012 m. sausio 2 d., sausio 3 d. (b. l. 101); 2013 m. balandžio 3 d. nusiskundimų neturėjo, nurodė turįs alergijÄ Å¾uviai (b. l. 110); 2013 m. balandžio 8 d. skundėsi sloga, kosuliu, paskirti vaistai (b. l. 111); 2013 m. balandžio 12 d. užfiksuota, kad pareiÅ¡kėjui alergija nustatyta nuo vaikystės, parengtas paklausimas į gydymo įstaigÄ â€“ Jurbarko poliklinikÄ (b. l. 112); 2013 m. balandžio 26 d., gegužės 13 d., birželio 12 d., rugsėjo 27 d., spalio 2 d., 2014 m. sausio 8 d., sausio 24 d., sausio 28 d., kovo 24 d., gegužės 7 d., spalio 3 d., spalio 30 d., skundėsi kosuliu, skausmu ryjant, sloga (b. l. 112–118, 122, 124–125, 127, 129, 132, 133); 2013 m. lapkričio 25 d. pareiÅ¡kėjui diagnozuotas Å«mus bronchitas, paskirtas gydymas (b. l. 121); 2014 m. vasario 4 d., 2014 m. liepos 18 d. diagnozuota alerginė reakcija (dermatitas) (b. l. 126, 130); 2014 m. balandžio 4 d. diagnozuotas užsitęsęs ŪVRS ir bronchitas, paskirtas gydymas (b. l. 128)).

Be abejo, teismas įvertina ir tai, kad pareiÅ¡kėjas pats piktnaudžiauja narkotinėmis medžiagomis (2015 m. balandžio 29 d. skundėsi nerimu, nemiga, nurodyta, kad anamnezėje yra F19.2 diagnozė, diagnozuota: F11.3, t. y. psichikos ir elgesio sutrikimai dėl opioidų vartojimo, abstinencijos bÅ«klė, F19.2, t. y. psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių narkotikų ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, priklausomybės sindromas, skirti atitinkami vaistai (b. l. 140), tos pačios diagnozės nustatytos ir 2015 m. spalio 29 d., skirtas atitinkamas gydymas (b. l. 146–147) (b. l. 93–148)).Teismas, pakartodamas, kad pareiÅ¡kėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali bÅ«ti vertinamas tik kaip mažareikÅ¡mis ar smulkmeniÅ¡kas pažeidimas, atsižvelgdamas į pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę (62 paras pareiÅ¡kėjas V.

P. LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas netinkamai), į tai, kad pareiÅ¡kėjas buvo netinkamai maitinamas, į Lietuvoje pareiÅ¡kėjo buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu egzistavusias ekonomines darbo užmokesčio (minimali mėnesinė alga 2013 m. sausio 1 d. – 2014 m. rugsėjo 30 d. buvo 1000 Lt (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimÄ Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“), nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 1035 Lt, nuo 2015 m. sausio 1 d.

– 300 eurų (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimÄ Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“)) bei gyvenimo sÄ lygas, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 1000 eurų (nes labai atsižvelgiama ir į jo netinkamÄ maitinimÄ ), kuri priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K. Teismas ypač remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A558-575/2015, kurioje už 149 netinkamo kalinimo dienų buvo priteista 1100 eurų.

Teismo vertinimu, didesnės negu 1000 eurų neturtinės žalos priteisimas Å¡ioje administracinėje byloje bÅ«tų vertintinas kaip nepagrįstas pareiÅ¡kėjo uždarbiavimas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo V. P. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 000 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo už jo netinkamÄ laikymÄ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2012 m. spalio 30 d. iki 2013 m. birželio 7 d. (netinkamai laikytas 62 paras).LikusiÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                   Ernestas Spruogis