988f08da-4c1f-4352-aaa2-ea779930ffe3 · Vilniaus apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedAdministracinÄ byla Nr. I-8754-171/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03306-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2, 55.1                                                             (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 9 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄja Irena PaulauskienÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo E. J. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalÄjimo, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo priteisimo.
Legislator headnote
AI generated988f08da-4c1f-4352-aaa2-ea779930ffe3 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į Å¡ių įstaigų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvÄje esanÄių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimÄ byloje Hirst prieÅ¡ JungtinÄ KaralystÄ (Nr. 2), pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susijÄ apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvÄs atÄmimo bausmÄ (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimÄ byloje K.
Full text
AdministracinÄ byla Nr. I-8754-171/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03306-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2, 55.1                                                             (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 9 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄja Irena PaulauskienÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo E. J. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalÄjimo, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo priteisimo.
Teismas n u s t a t Ä: PareiÅ¡kÄjas E. J. kreipÄsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o iÅ¡ atsakovÄs Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalÄjimo (toliau â ir LukiÅ¡kių TI-K), priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.PareiÅ¡kÄjas nurodo, kad nuo 2014 m. spalio mÄn. iki 2015 m. birželio mÄn. buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K pažeidžiant galiojanÄius teisÄs aktus.Teigia, kad buvo laikomas perpildytose, higienos reikalavimų neatitinkanÄiose kamerose, kuriose buvo sunku judÄti.
Taip pat nurodo, kad sanitarinis mazgas pastatytas prie pat durų ir neturi jokių durelių.DÄl netinkamų laikymo sÄ lygų pareiÅ¡kÄjas patyrÄ nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus.  AtsakovÄs atstovas LukiÅ¡kių TI-K su pareiÅ¡kÄjo skundu nesutiko ir praÅ¡Ä jį atmesti kaip nepagrįstÄ . AtsakovÄs atstovas pateiktoje pažymoje nurodo, kad pareiÅ¡kÄjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nuo 2014 m. spalio 21 d. iki 2015 m. gegužÄs 12 d.Nurodo, kad nuo 2010 m. balandžio 11 d. įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 âLaisvÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ), patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.
įsakymu Nr. V-241 (toliau â Lietuvos higienos norma HN 76:2010), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. 2010 m. gegužÄs 11 d. KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kai vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. PažymÄjo, kad iÅ¡ pateiktų duomenų apie pareiÅ¡kÄjo judÄjimÄ laikymo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiais 2014 m. spalio 21â22 d., 2014 m. spalio 30 d., 2014 m. lapkriÄio 6â7 d., 2014 m. lapkriÄio 11 d., 2014 m. lapkriÄio 13â18 d., 2014 m. lapkriÄio 26â27 d., 2014 m. gruodžio 16â17 d., 2015 m. sausio 8 d., 2015 m. sausio 26 d., 2015 m. vasario 5â6 d., 2015 m. vasario 12â13 d., 2015 m. kovo 10â12 d., 2015 m. kovo 25 d., 2015 m. kovo 27 d., 2015 m. balandžio 11â20 d., 2015 m. balandžio 28â29 d., 2015 m. gegužÄs 7â11 d. vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje atitiko nustatytus reikalavimus.LukiÅ¡kių TI-K stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydamas galimybes pasivaikÅ¡Äioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyÄia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinÄs reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.
LukiÅ¡kių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstanÄių bei esanÄių įstaigoje, skaiÄiui. Maksimalus leistinas LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų skaiÄius yra 954, taÄiau jis nuolat virÅ¡ijamas. Atsiradus galimybei, nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos nevisiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, perkeliami į laisvesnes kameras. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Lietuvos Respublikos suÄmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų.
AtkreipÄ dÄmesį, kad už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Ä®staigos administracija nuolat iÅ¡ jų reikalauja tÄ tvarkÄ palaikyti. Reikalingas inventorius iÅ¡duodamas į kameras. Taip pat į kameras iÅ¡duodama kalcinuota soda, skirta kamerų kriauklÄms ir unitazams valyti. Už administracijos reikalavimų nevykdymÄ skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su iÅ¡duotais valikliais.Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte įtvirtinta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmÄs izoliatorių, kalÄjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas.
Jame turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas ne žemesne kaip 1,5 metro aukÅ¡Äio sienele. TeisÄs aktuose nÄra reglamentuota, kad gyvenamosiose kamerose esanÄiuose tualetuose turÄtų bÅ«ti įrengtos durelÄs. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojanÄių teisÄs aktų reikalavimus. AtsakovÄs atstovas nurodo, kad pareiÅ¡kÄjas savo skundÄ grindžia abstrakÄiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nors jis turi įrodyti, kad tam tikri skunde minimi trÅ«kumai darÄ jam tiesioginÄ Ä¯takÄ , kuri sukÄlÄ konkreÄias neigiamas pasekmes.AtsakovÄs atstovas pažymi, kad tam tikras suimtųjų ir / arba nuteistųjų privatumo, judÄjimo laisvÄs apribojimas ir su juo susijÄ neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai â paprastai neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmÄ, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
PareiÅ¡kÄjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, dÄl kurio ir pateko į laisvÄs atÄmimo vietÄ . Reikalavimas atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybÄs (visų sÄ Å¾iningų mokesÄių mokÄtojų) sÄ skaita.Nurodo reikalavimÄ atlyginti turÄtas dokumentinÄs medžiagos rengimo iÅ¡laidas, jei teismo sprendimas bus priimtas atsakovo naudai. Teismas k o n s t a t u o j a : Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad nagrinÄjant administracinių teismų kompetencijai priskirtas bylas dÄl žalos, atsiradusios dÄl valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų (Civilinio kodekso (toliau â CK) 6.271 straipsnio) atlyginimo, taikomos CK normos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A525-850/2010,                  2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A556-150/2011).CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. ValstybÄs civilinÄ atsakomybÄ pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:
1) neteisÄtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);
2) priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisÄtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);
3) teisÄs pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). PažymÄtina, kad neturtinÄ Å¾ala nÄra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nÄra sudÄtingos ar nesunkiai įveikiamos. NeturtinÄ Å¾ala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmÄ ir kt.Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.PareiÅ¡kÄjo kalinimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu minimalÅ«s kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo nustatyti KalÄjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužÄs 11 d. įsakymo Nr. V-124 âDÄl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinÄje leidžiamų laikyti asmenų skaiÄiaus ir minimalaus ploto, tenkanÄio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinÄs kameroje nustatymoâ (toliau â ir Ä®sakymas Nr. V-124) 1.3.1 punkte, kuriame nurodyta, jog iki LaisvÄs atÄmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009â2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2009 m. rugsÄjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinÄs kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.PareiÅ¡kÄjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , jis atlieka laisvÄs atÄmimo bausmÄ, todÄl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neiÅ¡vengiamas.
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į Å¡ių įstaigų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvÄje esanÄių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimÄ byloje Hirst prieÅ¡ JungtinÄ KaralystÄ (Nr. 2), pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susijÄ apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvÄs atÄmimo bausmÄ (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimÄ byloje K.
H. C. prieÅ¡ JungtinÄ KaralystÄ, pareiÅ¡kimo Nr. 2749/66), o laisvÄs atÄmimo bausmÄ visada daro įtakÄ Ä¯prastam asmens gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolÄ (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ byloje Dickson prieÅ¡ JungtinÄ KaralystÄ, pareiÅ¡kimo Nr. 44362/04). PareiÅ¡kÄjas neginÄija atsakovÄs atstovo nurodytų duomenų apie kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaiÄių ir kamerų plotus. Teismas neturi pagrindo Å¡iais duomenimis abejoti.
IÅ¡ atsakovÄs atstovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kÄjas 2014 m. spalio 23â29 d., 2014 m. spalio 31âlapkriÄio 5 d., 2014 m. lapkriÄio 8â10 d., 2014 m. lapkriÄio 12 d., 2014 m. lapkriÄio 19â23 d., 2014 m. lapkriÄio 28âgruodžio 1 d., 2014 m. gruodžio 18â2015 m. sausio 7 d., 2015 m. sausio 9â25 d., 2015 m. sausio 27â28 d., 2015 m. vasario 7â11 d., 2015 m. vasario 14â23 d., 2015 m. kovo 13â24 d., 2015 m. kovo 26 d., 2015 m. kovo 28âbalandžio 10 d., 2015 m. balandžio 30âgegužÄs 6 d. buvo laikomas kamerose, kuriose tenkantis plotas buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus.Ä®vertinus aplinkybÄ, kad tenkantį plotÄ papildomai dar mažino įrengtos lovos ir kiti baldai, kad tokiomis sÄ lygomis jis turÄjo praleisti didžiÄ jÄ dalį paros laiko, pripažintina, jog pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas sÄ lygomis, pažeidžianÄiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, Ä®sakymo Nr. V-124 1.3.1 punktÄ .
PareiÅ¡kÄjas taip pat teigÄ, kad kameros neatitiko higienos normų.Vilniaus visuomenÄs sveikatos centras atliko patikrinimus kamerose ir nustatÄ, kad kameroje Nr. 120 unitazai vizualiai neÅ¡varÅ«s (b. l. 15â19), kameroje Nr. 106 atsilupÄ sienos dažai, sienų pavirÅ¡iai nelygÅ«s, netinkami lengvam valymui ar dezinfekcijai (b. l. 31). Nurodytos kameros patikrinimo metu neatitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 28 ir 54 punktuose nustatytų reikalavimų. Kitų higienos normų pažeidimų nenustatyta.PareiÅ¡kÄjas nurodo, kad sanitarinis mazgas neturÄjo durelių.Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nurodoma, kad areÅ¡tinių kamerų atskirose patalpose turi bÅ«ti unitazas, praustuvÄ, veidrodis, tualeto reikmenų spintelÄ (lentynÄlÄ), įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema; jis turi turÄti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ .
KalÄjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punktas nustato, kad sanitarinio mazgo patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukÅ¡Äio pertvara ir padengta lengvai valoma, drÄgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybei, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ , privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali bÅ«ti vertinamas kaip viena iÅ¡ aplinkybių, lemianti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkriÄio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , kt.).
AtsakovÄs atstovas atsiliepime į skundÄ teigÄ, kad sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios patalpos atskirtas 1,5 metro aukÅ¡Äio pertvara. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. 2016 m. kovo 21 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-626-442/2016) laikomasi pozicijos, jog minÄtas sanitarinio mazgo įrengimas nÄra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojanÄio taip nuo bendros kameros erdvÄs atskirtu tualetu, privatumÄ . Taigi toks sanitarinio mazgo įrengimas laikytinas pareiÅ¡kÄjo kalinimo sÄ lygų bloginimu ir teisių pažeidimu, sukÄlusiu neigiamus iÅ¡gyvenimus, sietinus su atsakovÄs pareigos užtikrinti teisÄ Ä¯ privatumÄ nevykdymu.
Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad laikymo LukiÅ¡kių TI-K metu pareiÅ¡kÄjui 115 dienų teko mažesnis plotas, nei nustatyta Ä®sakyme Nr. V-124, tai yra 3,6 kv.m vienam asmeniui. Taigi pareiÅ¡kÄjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas sÄ lygomis, pažeidžianÄiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį. Konstatuotina, kad dÄl laikymo sÄ lygų visumos jis patyrÄ neigiamo pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, kurių nebÅ«tų patyrÄs, jei bÅ«tų buvÄs laikomas tinkamomis sÄ lygomis, t. y. neturtinÄ Å¾alÄ , todÄl kyla atsakovÄs civilinÄ atsakomybÄ.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, paprastai patiria neturtinÄ Å¾alÄ , kaip ji yra apibrÄžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (nutartis administracinÄje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A525-1946/2013, 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.). NagrinÄjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinÄs žalos dydį, atsižvelgia į pažeidimų pobÅ«dį, į tai, kad pareiÅ¡kÄjas kai kurių higienos normų neatitinkanÄiose, perpildytose kamerose, pažeidžiant jo privatumÄ su pertraukomis buvo laikomas 115 dienų.
PareiÅ¡kÄjas teismui nepateikÄ duomenų, kad tokie pažeidimai lÄmÄ ilgalaikes, nepataisomas pasekmes. Teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kÄjo teisÄs buvo pažeistos dÄl sÄ moningo LukiÅ¡kių TI-K elgesio, siekio iÅ¡skirti jį iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų. PrieÅ¡ingai, atsakovÄs atstovas nurodÄ, kad esant perpildytoms kameroms buvo stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y., atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras, asmenims suteikiama teisÄ pasivaikÅ¡Äioti gryname ore, lankytis bibliotekoje, koplyÄioje, naudotis socialinÄs reabilitacijos specialistų teikiamomis paslaugomis.
Nustatyti higienos normų pažeidimai buvo mažareikÅ¡miai ir nustatytu laiku paÅ¡alinti. Esant tokioms aplinkybÄms, pareiÅ¡kÄjo patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus vertinti 10 000 Eur suma nÄra pagrindo, nes tai akivaizdžiai neadekvati suma patirtiems neturtiniams praradimams. Gerokai mažesnÄs neturtinÄs žalos atlyginimo sumos teismų praktikoje paprastai priteisiamos esant intensyvesniems (objektyviÄ ja prasme) neigiamiems veiksniams.NagrinÄjamu atveju teismas, atsižvelgÄs į naujausiÄ teismų praktikÄ panaÅ¡iose faktinÄmis aplinkybÄmis bylose (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-1541-624/2016), įvertinÄs, kad pažeidimas (ploto trÅ«kumas) nebuvo intensyvus, nes vyko su pertraukomis (b. l. 6â7), taip pat į tai kad buvo pažeistas pareiÅ¡kÄjo privatumas ir kad higienos normų pažeidimai buvo mažareikÅ¡miai ir paÅ¡alinti konstatuoja, kad pareiÅ¡kÄjo patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ teisingai atlygins 1 280 Eur sumos priteisimas.AtsakovÄs atstovas nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K realiai patyrÄ bylos dokumentinÄs medžiagos rengimo iÅ¡laidų, kurios priteistinos iÅ¡ pareiÅ¡kÄjo.
Teismas konstatuoja, kad LukiÅ¡kių TI-K nepateikÄ Ä¯rodymų, pagrindžianÄių patirtas iÅ¡laidas. Dokumentų parengimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2000 m. rugsÄjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 (toliau â ir Tvarka), 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad Å¡i tvarka reglamentuoja oficialių raÅ¡ytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinÄs informacijos dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kÄjų pageidavimu valstybÄs ir savivaldybių įstaigos (toliau vadinama â įstaigos) parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nÄra galimybÄs susipažinti su Å¡ių dokumentų originalais.
PareiÅ¡kÄjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopijÄ , turi pateikti įstaigai atitinkamÄ praÅ¡ymÄ pagal Lietuvos Respublikos teisÄs gauti informacijÄ iÅ¡ valstybÄs ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Å iuo atveju LukiÅ¡kių TI-K su ginÄu susijusiÄ medžiagÄ teikÄ vykdydamas teismo nutartį, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 68 straipsnio 3 dalyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodÄs, kad bylinÄjimosi iÅ¡laidos už dokumentų kopijų parengimÄ nÄra priteisiamos, kai įrodymai į bylÄ pateikti ne pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymu, o vykdant teismo nurodymÄ .
MinÄti dokumentai reikalingi teismui nagrinÄjant bylÄ , todÄl Tvarka, kuria remiasi atsakovÄs atstovas, pagrįsdamas turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas, Å¡iuo atveju netaikytina (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-1827-858/2015).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85â87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais ir 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kÄjo E. J. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.
Priteisti E. J. iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalÄjimo, 1 280 (tÅ«kstantį du Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt) eurų neturtinei žalai atlyginti. LikusiÄ skundo dalį atmesti. Sprendimas per vienÄ mÄnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . TeisÄja                                                                   Irena PaulauskienÄ