2020-09-30 Nr. AB-18008-3-64-3-02464-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1378-442/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02464-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės D. B., trečiųjų suinteresuotų asmenų J. B. ir J. B. apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei D. B. (tretieji suinteresuoti asmenys – J. B. ir J. B.) dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, Šiaulių RATC) su prašymu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės D. B. 81,46 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., ir 18,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovė nuo 1978 m. kovo 22 d. savo nuolatinę gyvenamąją vietą yra deklaravusi (duomenys neskelbtini), Pakruojo r., atsakovės gyvenamojoje vietoje nuolatinę gyvenamąją vietą buvo deklaravę trys asmenys, todėl jai kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri nustatyta norminių aktų pagrindu. Atsakovei kartą per metus buvo siunčiami vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai bei įspėjimai dėl skolos, susidariusios nesumokėjus vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsakovė per laikotarpį nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. yra nesumokėjusi pareiškėjai 81,46 Eur vietinės rinkliavos, kuri apskaičiuota vadovaujantis Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2006 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. T-245 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (toliau – ir Nuostatai).

3. Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas įtvirtina savivaldybių teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą; vietinę rinkliavą bei rinkliavos nuostatus tvirtina savivaldybės taryba savo sprendimu. Pareiškėjas yra Šiaulių regiono savivaldybių (tame tarpe ir Pakruojo rajono savivaldybės) įsteigta įstaiga, viešojo administravimo subjektas, kuriam pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Nuostatų 10 punkte nustatyta, jog vietinę rinkliavą administruoja viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu pavestas vietinės rinkliavos administravimas ir kuris apskaičiuoja vietinę rinkliavą ir siunčia mokėjimo pranešimą mokėtojui, kontroliuoja vietinės rinkliavos mokėjimą, vieną kartą per metus kiekvienam vietinės rinkliavos mokėtojui pateikia mokėjimo pranešimą (sąskaitą), o vietinė rinkliava mokama į administratoriaus sąskaitą už pasirinktą laikotarpį.

4. Rinkliava atsakovei skaičiuojama Nuostatų 4.2 punkte ir 16 punkte nustatyta tvarka pagal atsakovės būste savo gyvenamąją vietą deklaravusių gyventojų skaičių. Nesumokėta vietinė rinkliava išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (Nuostatų 30 p.). Tokiu būdu ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1 straipsnį rinkliavos mokėjimas yra atsakovės prievolė, kurią draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti (CK 6.59 str.).

5. Atsakovė D. B. atsiliepime į pareiškėjo prašymą juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

6. Atsakovė atsiliepime ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nesutinka mokėti todėl, kad komunalinės atliekos pas juos nesusidaro, komunalininkai iš jų nieko neveža, jokių pareiškėjo automobilių savo valdoje nėra mačiusi. Atsakovė gyvena vienkiemyje, apie 300 m nuo kelio, „Pakruojo komunalininkas“ buvo atvežęs jiems konteinerį, tačiau jie neturėjo ką į jį dėti, todėl vėl išsivežė. Atsakovė atliekas rūšiuoja, plastiką, stiklą, metalą priduoda patys, popierių degina, o maisto atliekas naudoja gyvuliams šerti, kompostuoja, augina sliekus, tam taip pat naudoja atliekas. Atsakovė ne kartą kreipėsi į Šiaulių RATC, kad atliekų neturi, tačiau mokestis vis tiek buvo skaičiuojamas. Nuo 2015 metų Pakruojo savivaldybė ją nuo vietinės rinkliavos mokėjimo už komunalines atliekas buvo atleidusi.

7. Tretieji suinteresuoti asmenys J. B. ir J. B. teismo posėdyje paaiškino, kad niekas atliekų nevežė ir jie jų neturėjo, todėl už nesuteiktą paslaugą mokėti neprivalo. Konteineriai yra atvežti, stovi, bet neturi ką į juos dėti.

II. 8. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 19 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino ir priteisė iš atsakovės D. B. 81,46 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. bei 18,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

9. Teismas nustatė, kad Pakruojo rajono savivaldybės taryba 2007 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. T-244 nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. Pakruojo rajone įvedė privalomą vietinę rinkliavą ir nustatė jos dydį, o 2006 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. T-245 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtino „Pakruojo rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus“, kurių 3.2 ir 3.3 punktai pavedė pareiškėjui rinkliavos administravimą. Pagal Nuostatų 4.1. punktą, vietinės rinkliavos mokėtojai yra ir fiziniai asmenys, gyvenamosios paskirties patalpų (daugiabučio namo butų, individualių namų), esančių Pakruojo rajone, savininkai (jei šioms patalpoms nustatyta tvarka yra suteiktas adresas, įregistruota nuosavybės teisė), savivaldybių gyvenamosios paskirties patalpų nuomininkai, kurie moka vietinę rinkliavą, apskaičiuotą priklausomai nuo gyventojų, kurių gyvenamoji vieta nustatyta tvarka deklaruota šių asmenų gyvenamojoje patalpoje, skaičiaus (4.1.1.p.), arba gyvenamosios paskirties patalpų (daugiabučio namo butų, individualių namų), esančių Pakruojo rajone, vienas iš gyventojų (jei šioms patalpoms nustatyta tvarka nėra suteiktas adresas arba nėra įregistruota nuosavybės teisė), kuris moka vietinę rinkliavą, apskaičiuotą priklausomai nuo gyventojų, kurių gyvenamoji vieta nustatyta jo gyvenamojoje patalpoje, skaičiaus (Nuostatų 4.2; 4.2.1 punktai).

10. Iš byloje esančių įrodymų teismas nustatė, jog D. B. savo nuolatinę gyvenamąją vietą nuo 1978 m. kovo 22 d. yra deklaravusi (duomenys neskelbtini) Pakruojo r., todėl pagal Nuostatų 4.2. punktą ji nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. buvo vietinės rinkliavos mokėtoja, kaip Pakruojo rajone esančios gyvenamosios patalpos gyventoja, ir turėjo mokėti vietinę rinkliavą pagal gyventojų (šeimos narių), deklaravusių gyvenamąją vietą šiame būste, skaičių. Teismo vertinimu, pareiškėjo pateikta pažyma apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą patvirtino, kad atsakovė tinkamai nemokėjo pareiškėjui vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė 81,46 Eur įsiskolinimas. Teismas pažymėjo, kad atsakovė buvo atleista nuo vietinės rinkliavos mokėjimo už 2015 metus, tačiau sprendė, jog ši aplinkybė kilusiam ginčui nereikšminga.

11. Atsižvelgdamas į Rinkliavų įstatyme, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika analogiškose bylose, teismas konstatavo, jog rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu); vietinė rinkliava yra atliekų turėtojo privaloma įmoka. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, jog Šiaulių RATC reikalavimas priteisti iš atsakovės per ginčo laikotarpį susidariusį rinkliavos įsiskolinimą yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį tenkino. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, teismas iš atsakovės priteisė pareiškėjui 18,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. 12. Atsakovė D. B. ir trečiasis suinteresuotas asmuo J. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 19 d. sprendimą.

13. Atsakovė D. B. nurodo, jog nesutinka nei su vienu Šiaulių RATC teiginiu. Ji buvo kreipusis į pareiškėją, kad patiektų duomenis apie išvežamų atliekų kiekį, tačiau negauna jokio atsakymo. Savivaldybė buvo atsakovę atleidusi nuo mokesčių, tačiau vėl reikalauja mokėti, nors nėra už ką. Atsakovė prašo priimti palankų sprendimą, abejoja atliekų surinkimo verslo skaidrumu.

14. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2019 m. kovo 14 d. gautas atsakovės D. B., trečiųjų suinteresuotų asmenų J. B. ir J. B. apeliacinis skundas, kuriame nurodoma, kad Šiaulių RATC automobiliai neatvažiuodavo, niekas komunalinių atliekų nevežė, iš apeliantų reikalaujama susimokėti už neatliktus darbus. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atliekas sušerdavo gyvuliams, plastiko ir stiklo tarą veždavo į supirktuvę, kitus daiktus atiduodavo.

15. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2020 m. vasario 5 d. ir 2020 m. gegužės 15 d. gauti atsakovės D. B. rašytiniai paaiškinimai, kad plastiką išveža kita įmonė, Pakruojo rajono savivaldybė negali nurodyti, kiek išvežta mišrių komunalinių atliekų, su Šiaulių RATC ji nesudariusi jokių sutarčių, pateikia papildomus raštinius įrodymus. (Pakruojo rajono savivaldybės mero 2020 m. sausio mėn. raštą Nr. S-116(19,5) ir 2020 m. gegužės 7 d. raštą Nr. S-1480(19.5) kartu su Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2020 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. T-103 „Dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą; Atliekų tvarkymo sutartį-priėmimo aktą (2019 m. lapkričio 28 d.) ir kt.).

16. Pareiškėjas VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras atsiliepime į atsakovės D. B. apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjas nurodo, jog byloje atsakovės pareiga mokėti vietinę rinkliavą yra įrodyta, atsižvelgiant į teisinį vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų sutrinkimą ir tvarkymą reglamentavimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl atsakovės D. B. pareigos mokėti 81,46 Eur vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

18. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Bylos medžiaga patvirtina, kad Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. kovo 1 d. nutartimi priėmė atsakovės D. B. ir trečiojo suinteresuoto asmens J. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 19 d. sprendimo. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2019 m. kovo 14 d. gautas atsakovės D. B., trečiųjų suinteresuotų asmenų J. B. ir J. B. apeliacinis skundas, kuris paduotas nepraleidus ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatyto pirmosios instancijos teismo sprendimo apskundimo termino, todėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 19 d. sprendimas tikrintinas abiejų apeliacinių skundų ribose.

19. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino, nustatęs, kad atsakovė pagal Nuostatus yra vietinės rinkliavos mokėtoja, tačiau netinkamai vykdė savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusią laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

20. Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniuose skunduose pakartoja pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus, jog jie komunalinių atliekų nesukaupia, dalį išrūšiuoja, Šiaulių RATC iš apeliantų valdos komunalinių atliekų neveža, nes jų faktiškai nėra. Apeliantų teigimu, jie neturi mokėti už neatliktus darbus.

21. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovės apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 127 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog mokesčius, kitas įmokas į biudžetus ir rinkliavas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, o Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali numatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Vietinės rinkliavos yra numatytos aukščiausios teisinės nacionalinės galios teisės akte – Konstitucijoje. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja specialusis įstatymas – Rinkliavų įstatymas. Šiuo įstatymu yra numatytos valstybės ir vietinės rinkliavos. Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje pateiktas sąvokos „vietinė rinkliava“ apibrėžimas: tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privalomoji įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Aptariamo įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 punktai įtvirtina, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Taigi vietinė rinkliava yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privalomoji įmoka į savivaldybės biudžetą. Tokia nuostata yra įtvirtinta ir teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1411-442/2019; kt.).

23. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas ginčus dėl savivaldybių tarybų nustatytų vietinių rinkliavų, ne kartą yra pateikęs Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 11, 12 bei 13 straipsnių nuostatų aiškinimą savivaldybės tarybos teisės nustatyti vietines rinkliavas kontekste, pasisakęs dėl valstybės rinkliavos ir vietinės rinkliavos esminių skirtumų, šių rinkliavų objektų, paskirties bei tikslų (žr., pvz., 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010; kt.). Minėtose administracinėse bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sisteminiu teisės aktų analizės būdu išanalizavęs įstatymo nuostatas, išaiškino, kad Rinkliavų įstatymu numatyta vietinė rinkliava, skirtingai nei valstybės rinkliava, nėra kaip nors siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas, kad vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos nustatyta įmoka (įstatymu numatytas privalomasis mokėjimas į savivaldybės biudžetą) už naudojimąsi teise atlikti atitinkamus veiksmus, verstis tam tikra veikla, kurie numatyti Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje, o rinkliavos dydžio nustatymas yra savivaldybės tarybos diskrecija. Administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, remdamasis Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatomis, be kita ko, išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina, kaip atliekų turėtojo privalomoji įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

24. Įgyvendindama Rinkliavų įstatymo nuostatomis suteiktą diskreciją, Pakruojo rajono savivaldybės taryba 2006 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. T-245 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtino Pakruojo rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus. Šie nuostatai Savivaldybės tarybos 2013 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. T-220 buvo išdėstyti nauja redakcija (ši Nuostatų redakcija galiojo nuo 2013 m. rugpjūčio 23 d. iki 2017 m. balandžio 5 d.). Nuostatų 2 punkte nustatyta, jog vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą – tai Pakruojo rajono savivaldybės tarybos (toliau – Savivaldybės taryba) sprendimu Pakruojo rajono savivaldybės teritorijoje nustatyta kiekvienam atliekų turėtojui privaloma įmoka, kuri mokama šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinė rinkliava įskaitoma į Pakruojo rajono savivaldybės biudžetą. Šių Nuostatų 4 punkte pateikiamas vietinės rinkliavos mokėtojų sąrašas – vietinės rinkliavos mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys: gyvenamosios paskirties patalpų (daugiabučio namo butų, individualių namų), esančių Pakruojo rajone: savininkai (jei šioms patalpoms nustatyta tvarka yra suteiktas adresas, nurodant gatvę ir/arba namo numerį ir nustatyta tvarka yra įregistruota nuosavybės teisė); savivaldybių gyvenamosios paskirties patalpų nuomininkai (4.1 p.); gyvenamosios paskirties patalpų (daugiabučio namo butų, individualių namų), esančių Pakruojo rajone vienas iš gyventojų (jei šioms patalpoms nustatyta tvarka nėra suteiktas adresas, nurodant gatvę ir/arba namo numerį arba nustatyta tvarka nėra įregistruota nuosavybės teisė) (4.2 p.).

25. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovė D. B. yra deklaravusi gyvenamąją vietą Pakruojo r. sav., (duomenys neskelbtini), jai priskirtas mokėtojo kodas 1357930. Akcentuotina, kad aplinkybės, jog atsakovė ir tretieji suinteresuoti asmenys, ginčo rinkliavos laikotarpiu (nuo 2013 m. spalio 1 d. ir 2014 metais) naudojosi nekilnojamuoju turtu deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, atsakovė neginčijo, priešingai, procesiniuose dokumentuose tvirtino, kad šioje namų valdoje ji gyvena nuo gimimo iki šiol. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovei kilo pareiga mokėti vietinę rinkliavą, nes ji atitiko vieną iš vietinės rinkliavos mokėtojo požymių – yra gyvenamosios paskirties patalpų (daugiabučio namo butų, individualių namų), esančių Pakruojo rajone gyventoja (jei šioms patalpoms nustatyta tvarka nėra suteiktas adresas, nurodant gatvę ir/arba namo numerį arba nustatyta tvarka nėra įregistruota nuosavybės teisė). Nustatęs, kad atsakovė vietinės rinkliavos nėra sumokėjus, nėra Nuostatų nustatyta tvarka atleista nuo šios rinkliavos mokėjimo už ginčo laikotarpį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo prašymą tenkino ir priteisė dėl šių aplinkybių susidariusią skolą iš atsakovės.

26. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019; kt.). Atsižvelgiant į tai, teisiškai nereikšmingi apeliantų argumentai, jog jie komunalinių atliekų neturi (jos nesusidaro) arba savarankiškai jas sunaikina (išrūšiuoja), o Šiaulių RATC jokių paslaugų jiems neteikia.

27. Dėl apeliantės D. B. pateiktų 2020 m. vasario 5 d. ir 2020 m. gegužės 15 d. rašytinių paaiškinimų ir papildomų įrodymų teisėjų kolegija pažymi, jog kad ABTĮ nuostatose, reguliuojančiose apeliacinį procesą, nėra įtvirtinta teisė tikslinti apeliacinį skundą pasibaigus jo padavimo terminui, t. y. vėliau nei po trisdešimt kalendorinių dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo. Apeliantė minėtuose paaiškinimuose nurodo naujas aplinkybes dėl jos atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo ir komunalinių atliekų (plastiko) išvežimo, tačiau šie rašytiniai paaiškinimai paduoti praleidus ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pirmosios instancijos teismo apskundimo terminą, todėl nelaikytini apeliacinio skundo dalimi ir juose nurodyti argumentai vertinami nebus. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė būtinybės tirti naujus įrodymus (ABTĮ 142 str. 3 d.), nes jie nesusiję su ginčo vietine rinkliava, kuri mokėtina už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

28. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė ginčą, tinkamai pritaikė aktualų teisinį santykį reglamentuojančias teisines normas, todėl tenkinti atsakovės ir trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinius skundus juose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovės D. B., trečiųjų suinteresuotų asmenų J. B. ir J. B. apeliacinius skundus atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys