988db206-0a4e-475c-bbbf-0a4be8d04a18 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-379-658/2015(Proceso Nr. 2-69-3-02051-2014-5)Procesinio sprendimo kategorijos: 73.2.6.1; (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2015 m. vasario 25 d.Kaunas              Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Hoptransa“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5445-800/2014 pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,HOPTRANSA“, tretiesiems asmenims draudimo bendrovei „AlfaStrahovanie“ PLC, UAB DK „PZU Lietuva“, G.

K., dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, n u s t a t ė: I. Ginčo esmė              Ieškovas ieškiniu (t I. b. l. 4-5) teismo prašė priteisti iš atsakovės UAB ,,Hoptransa“ 3743,70 Lt nuostolių atlyginimo, visas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 112,00 Lt žyminį mokestį bei 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad Vokietijoje 2012-11-19 nenustatyto asmens, vairavusio transporto priemonę MERCEDES BENZ ACTROS 1841, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Eismo įvykio dienÄ atsakovė buvo transporto priemonės MERCEDES BENZ ACTROS 1841, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudotoja pagal lizingo sutartį. LR registruota transporto priemonė MERCEDES BENZ ACTROS 1841, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDÄ®) 4 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 3 ir 8 dalių nuostatos.

Eismo įvykio valstybės – Vokietijos nacionalinis draudikų biuras (Deutches BÅ«ro GrÅ«ne Karte E.V.) atlygino eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ bei pateikė reikalavimÄ 1084,25 Eur (3743,70 Lt) sumai ieÅ¡kovui, t.y. transporto priemonės registracijos valstybės - Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui. IeÅ¡kovas, vadovaudamasis TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieÅ¡kovas moka iÅ¡mokÄ eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, atsižvelgdamas į Biurų tarybos Vidaus nuostatus (Biurų tarybos Vidaus nuostatų 5 straipsnis) ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus, sumokėjo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamus 1084,25 EUR (3743,70 Lt).

IeÅ¡kovas, sumokėjęs Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui jo pareikalautÄ sumÄ , vadovaudamasis TPVCAPDÄ® 23 straipsniu, kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas grÄ Å¾inti Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėtÄ sumÄ , tačiau atsakovė nesumokėjo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 13 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino – priteisė iÅ¡ atsakovės UAB „Hoptransa“ ieÅ¡kovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui 3743,70 Lt (1084,25 Eur) nuostolių atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2014-02-10) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 112,00 Lt (32,44 Eur) žyminio mokesčio, 608,44 Lt (176,22 Eur) už dokumentų vertimus, 76,08 Lt (22,03 Eur) transporto iÅ¡laidų (t.

II, b.l. 45-51). Teismas nustatė, kad Vokietijoje 2012-11-19 transporto priemonė MERCEDES BENZ ACTROS 1841, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dalyvavo eismo įvykyje, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė Iveco valst. Nr. MSP-HS 557 (I t., b. l.33). Atsakovė eismo įvykio metu buvo transporto priemonės MERCEDES BENZ ACTROS 1841, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudotoja pagal lizingo sutartį (t. I, b. l. 11). Eismo įvykio valstybės – Vokietijos nacionalinis draudikų biuras, suadministravęs žalÄ ir iÅ¡mokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimÄ , pateikė transporto priemonės registracijos valstybės - Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui reikalavimÄ 3743,70 sumai (t.

I, b. l. 13-27), kurį ieÅ¡kovas atlygino. Atsakovė buvo sudariusi su Rusijos draudimo bendrove „Alfa Strakovanie“ tarptautinį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimÄ â€“ žaliÄ jÄ kortÄ (t .I, b.l. 73). Teismas nustatęs, kad Rusijos bendrovė „AlfaStrahovanie“ PLC nėra ir niekada nebuvo Biuro nare bei įvertinęs Biurų tarybos Vidaus nuostatų 7 str. 2 d., kurioje nurodyta, kad kiekvienas biuras įgalioja savo narius iÅ¡duoti žalias kortas tik tiems jų apdraustiems asmenims, kurių transporto priemonės yra registruotos jo veiklos Å¡alyje, Biurų tarybos Vidaus nuostatų 7 str. 3 d., pagal kuriÄ biuras gali įgalioti savo narį iÅ¡duoti žalias kortas bet kurioje Å¡alyje, kurioje nėra biuro ir tik toje Å¡alyje registruotų transporto priemonių atžvilgiu, tačiau biuras nesuteikia savo garantijos, jei žalia korta iÅ¡duota transporto priemonei, kuri nėra teisiÅ¡kai įregistruota to biuro Å¡alyje, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra 7 str. 3 d. iÅ¡vardintos aplinkybės (Biurų tarybos Vidaus nuostatų 9 str.), teismas darė iÅ¡vadÄ , kad Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė MERCEDES BENZ ACTROS 1841, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta TPVCAPDÄ® reikalavimus atitinkančiu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Kadangi Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė MERCEDES BENZ ACTROS 1841, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, galiojančiu Vokietijoje; atsakovė neatlygino neapdrausta transporto priemone padarytos žalos tiesiogiai nukentėjusiam asmeniui, nukentėjęs eismo įvykyje asmuo žalos atlyginimÄ gavo iÅ¡ eismo įvykio vietos valstybės – Vokietijos nacionalinio draudikų biuro – tai ieÅ¡kovas, Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui atsakovei priklausančia transporto priemone padarytÄ Å¾alÄ bei su Å¡ios žalos administravimu susijusias iÅ¡laidas atlygino pagrįstai ir įgijo teisę reikalauti iÅ¡mokėtos sumos iÅ¡ atsakovo, remdamasis TPVCAPD įstatymo 17 ir 23 str. bei LR CPK 6.264, 6.265 str.

III. Apeliacinio skundo argumentai Apeliaciniu skundu (t. II., b.l. 62-75) atsakovė UAB „Hoptransa“ praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:ieÅ¡kovas nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kad eismo įvykis įvyko dėl atsakovės kaltės ir, kad jame dalyvavo atsakovo valdoma transporto priemonė. Å ioje byloje nustatyta tik žalos dydis, tačiau likusių civilinės atsakomybės sÄ lygų (neteisėtos veikos, kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtos veikos ir žalos) ieÅ¡kovas neįrodė.

Aplinkybė, kad žalÄ administravo Vokietijos nacionalinis draudikų biuras ir, kad jis nurodė, kad eismo įvykio kaltininkas yra atsakovei priklausanti transporto priemonė, negali bÅ«ti laikoma neginčijamu, absoliučiu įrodymu. teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , neįvertino atsakovės į bylÄ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų - transporto priemonės (vilkiko) draudimo faktÄ patvirtinančio dokumento - Transporto priemonės tarptautinio draudimo poliso Nr. RUS/001/05245700 (žalios kortelės), iÅ¡duotos Rusijos Federacijos draudimo bendrovėje „AlfaStrakhovanie“ PLC ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad žaliosios kortelės sistemai priklausančio Biuro vardu iÅ¡duota žalioji kortelė - draudimo polisas Nr. RUS/001/05245700, nesuteikia apsaugos Vokietijos valstybėje, kadangi draudimo polise nurodyta galiojimo teritorija apima ir Vokietijos teritorijÄ .

Tai, kad toks draudimas neatitiko LR TPVCAPDÄ® nuostatų, savaime nereiÅ¡kia, kad tarp trijų Å¡alių pagal Žalios kortelės sistemos, kurios nariais yra Vokietija, Lietuva ir Rusija, taisykles sudaryta draudimo sutartis yra negaliojanti ir nesuteikia draudimo apsaugos. Vertinant tai, kad atsakovė buvo apdraudusi vilkikÄ pagal tarptautinį draudimo polisÄ (žaliÄ jÄ kortelę) RUS/001/05245685 ir sumokėjusi draudimo įmokÄ , laikytina, kad draudimo polisas autoįvykio dienÄ galiojo, draudiminė apsauga apėmė Vokietijos teritorijÄ , todėl žalos atlyginimas turėjo bÅ«ti nukreiptas ne į atsakovę, o į transporto priemonės draudimo polisÄ iÅ¡davusiÄ draudimo bendrovę „AlfaStrakhovanie“ PLC.teismas, nagrinėdamas bylÄ , taikė užsienio teisę, tačiau nenurodė nei vienos Vokietijos materialios teisės normos, t.y. nenustatė koks įstatymas turi bÅ«ti taikomas tuo atveju, kai žalÄ padaro vilkiko tempiama drausta priekaba.

Atsakovei nepripažinus ieÅ¡kovės teiginių, kad transporto priemonių junginio padarytÄ Å¾alÄ Vokietijoje turėtų atlyginti velkančiosios transporto priemonės draudikas, o jo nesant transporto priemonės savininkas/valdytojas, ieÅ¡kovas turėjo teikti įrodymus apie užsienio teisės turinį. Atsakovė į Å¡iÄ bylÄ pateikė 2010-10-27 Vokietijos Aukščiausiojo teismo sprendimÄ , kuriame nurodoma, kad vilkiko ir priekabos junginys yra kaip vienas eksploatacinis vienetas, tad atsakomybė egzistuoja nepriklausomai nuo to, ar eismo įvykyje pavojų sukėlė tik viena iÅ¡ junginį sudarančių transporto priemonių.

Esant dvigubam iÅ¡ transporto priemonės ir privalomos drausti priekabos sudaryto junginio draudimui, junginio padarytÄ Å¾alÄ per pusę apmoka transporto priemonės ir priekabos privalomojo transporto priemonių civilinės atsakomybės draudikai. Å iuo atveju egzistavo dvigubas draudimas, transporto priemonės ir priekabos valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta pas skirtingus draudikus. Byloje nebuvo ginčo dėl priekabos draudimo galiojimo. Sudarant priekabos draudimo sutartį atsakovė ir draudimo bendrovė UAB DK PZU Lietuva susitarė, kad „už žalÄ , padarytÄ Lietuvos teritorijoje, iÅ¡moka mokama pagal LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymÄ .

Už žalÄ , padarytÄ kitose valstybėse, iÅ¡moka mokama pagal tų valstybių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus“. Teismas apskritai nevertino atsakovės ir draudimo bendrovės UAB DK PZU Lietuva sudarytos sutarties sÄ lygų.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (t. II, b.l. 96-109) ieÅ¡kovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teismui nesutinkant su pateiktais Europos sÄ jungos teisės aktų aiÅ¡kinimais, praÅ¡o kreiptis į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ su praÅ¡ymu priimti prejudicinį sprendimÄ ES teisės aiÅ¡kinimo klausimais, taip pat praÅ¡o paÅ¡alinti iÅ¡ bylos Rusijos draudimo bendrovę „AlfaStrakhovanie“ PLC. Nurodo Å¡iuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , pagrįstai netaikė, o vertino pateiktus įrodymus bei Vokietijos teisės aktų nuostatas, kurios Å¡iuo atveju sudaro fakto klausimÄ .

Biuro atgręžtinis reikalavimas pareigos apdrausti transporto priemonę neįvykdžiusiam asmeniui yra grindžiamas Lietuvos nacionaline teise (TPVCAPDÄ® 23 str. 1 d.) ir užsienio teisė byloje nėra taikoma. Biuras pateikė teismui visus su transporto priemone MERCEDES BENZ ACTROS 1841, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukeltÄ eismo įvykį pagrindžiančius įrodymus, kurie buvo surinkti Vokietijos nacionalinio draudikų biuro, kuris yra iÅ¡imtinai kompetentingas spręsti visus klausimus, susijusius su Vokietijoje galiojančių teisės aktų taikymu, kaltės konstatavimu bei žalos administravimu bei veikia Vokietijos vardu.

Å ie įrodymai yra surinkti atsižvelgiant į Vokietijoje galiojančių įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių atsakomybę, žalos atlyginimÄ nukentėjusiems asmenims ir privalomÄ jį draudimÄ nuostatas, laikytini oficialiais raÅ¡ytiniais įrodymais – turinčiais didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ ir negali bÅ«ti vertinami kaip nepakankami. apeliantės pateiktas Vokietijos Aukščiausiojo teismo sprendimas yra iÅ¡imtinai susijęs su draudikų tarpusavio reikalavimų tenkinimu, esant dvigubo draudimo sÄ lygoms, t.y. taikytinas tik tuo atveju, kai vilkiko ir jo priekabos valdytojų civilinė atsakomybė yra apdrausta pas skirtingus draudikus ir atsakingų draudikų atsakomybė yra solidari.

Nagrinėjamu atveju Biuras nėra laikomas draudiku. TPVCAPDÄ® nuostatos gan aiÅ¡kiai atriboja draudikÄ nuo Biuro. Be to, nagrinėjamo ginčo atveju buvo apdrausta tik priekabos valdytojo civilinė atsakomybė, t.y. nebuvo konstatuotos dvigubo draudimo sÄ lygos. Vokietijos nacionalinis draudikų biuras, vadovaudamasis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, nustatė eismo įvykio faktÄ , kaltę dėl įvykio, žalos dydį bei, jÄ atlyginęs, pateikė reikalavimÄ Biurui bÅ«tent pagal vilkikui suteikiamÄ draudiminę apsaugÄ , kurios Å¡io eismo įvykio metu nebuvo.

Pažymi, kad ir pagal Lietuvos teisę priekaba (puspriekabė) – tai savarankiÅ¡ka transporto priemonė, kuriÄ velka motorinė transporto priemonė. Priekaba (puspriekabė) negali savarankiÅ¡kai dalyvauti vieÅ¡ajame eisme, dėl to už vilkiko ir priekabos junginiu padarytÄ Å¾alÄ â€“atsakingas vilkiko draudikas.Rusijos draudimo bendrovės įtraukimas dalyvauti trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų yra nepagrįstas, kadangi priimtas sprendimas neturės jokios įtakos minėtos bendrovės teisėms ir pareigoms, todėl yra tikslinga Rusijos draudimo bendrovę paÅ¡alinti iÅ¡ bylos.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (t. II, b.l. 85-92) trečiasis asmuo „If P&C Insurance AS“ filialas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:eismo įvykyje dalyvavusi priekaba SCHMITZ S.CS 24-13.62 vals. Nr. DV 784, priklausanti atsakovei, laikotarpiu nuo 2012-06-13 iki 2013-06-12 buvo apdrausta su trečiuoju asmeniu sudarytos įprastinės privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutarties pagrindu.

Eismo įvykis įvyko kai priekaba buvo sukabinta su transporto priemone MERCEDES BENZ ACTROS 1841, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl Å¡iuo atveju taikytina TPVCAPDÄ® 16 str. 5 d. bei LR Vyriausybės 2004-06-23 nutarimo Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo“ taisyklių 25 p., kur nustatyta, kad draudimo iÅ¡moka dėl velkama transporto priemone padarytos žalos (kai pagal teisės aktus velkamos transporto priemonės vairuotojas nebÅ«tinas) mokama pagal velkančiosios transporto priemonės draudimo sutartį, kai velkama transporto priemonė įvykio metu buvo sukabinta su velkančiÄ ja transporto priemone.

Taigi už žalÄ , padarytÄ velkamÄ ja transporto priemone, kuri eismo įvykio metu buvo sukabinta su velkančiÄ ja, atsakingas yra velkančiosios transporto priemonės, Å¡iuo atveju MERCEDES BENZ ACTROS 1841, valdytojas. Apeliantės argumentai, kad Å¡iuo atveju žalÄ turėtų atlyginti transporto priemonės MERCEDES BENZ ACTROS 1841 ir priekabos SCHMITZ S.CS 24-13.62 draudikai per pusę yra nepagrįsti, kadangi kilęs ginčas turi bÅ«ti sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, todėl apeliantės cituojamas Vokietijos aukščiausiojo teismo sprendimas nagrinėjamai bylai neturi jokios reikÅ¡mės, o Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato galimybės vilkiko ir priekabos junginiu padarytos žalos atlyginti vilkiko ir priekabos draudikams per pusę.

Vokietijos nacionalinis draudikų biuras, atsižvelgdamas į surinktus dokumentus bei į Vokietijoje galiojančias teisės aktų nuostatas, nustatė visas sÄ lygas civilinei atsakomybei kilti, atlygino nepadrausta, Lietuvos Respublikoje registruota, transporto priemone padarytÄ Å¾alÄ bei pateikė reikalavimÄ ieÅ¡kovui, kaip subjektui, kuriam Lietuvos valstybė delegavo pareigÄ prisiimti atsakomybę už minėtomis transporto priemonėmis padarytÄ Å¾alÄ . Biuras savarankiÅ¡kai nenustatinėja kitoje valstybėje įvykusių eismo įvykių kaltininkų, žalos dydžio ir vadovaujasi tik eismo įvykio valstybės nacionalinio draudikų biuro pateikta informacija ir dokumentais.

Už žalÄ , padarytÄ kitose valstybėse, iÅ¡mokama pagal tų valstybių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus. Todėl nustatydamas civilinės atsakomybės sÄ lygas, atlygintinos žalos dydį, ieÅ¡kovas pagrįstai vadovavosi Vokietijos nacionalinio transporto priemonių draudiko biuro pateiktais oficialiais raÅ¡ytiniais įrodymais. pagal TPVCAPDÄ® 8 straipsnį transporto priemonių draudiku laikomas asmuo, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti Lietuvos Respublikoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ ir, kuris yra biuro narys.

Todėl su Rusijos draudimo bendrove „AlfaStrakhovanie“ PLC sudarytos sutarties pagrindu apdrausta apeliantės transporto priemonė negali bÅ«ti laikoma tinkamai apdrausta TPVCAPDÄ® prasme. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Vadovaudamasis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, apeliacinės instancijos teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡tyrė ir nustatė faktines bylos aplinkybes, įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, sumokėjusio iÅ¡mokÄ kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, pareikÅ¡to atgręžtinio reikalavimo asmeniui, atsakingam už žalos padarymÄ ir neįvykdžiusiam pareigos apdrausti transporto priemonę, pagrindus bei sÄ lygas.

Dėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymo kreiptis į Europos SÄ jungos Teisingumo teismÄ . IeÅ¡kovas prašė kreiptis į Europos Teisingumo TeismÄ , praÅ¡ant priimti preliminarų nutarimÄ klausimais, iÅ¡ esmės susijusiais su Europos Komisijos sprendimo 2003/564/EB, kuriuo buvo paskelbti Bendradarbiavimo nuostatai ir Direktyvos 2009/103/EB „Dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo“ aiÅ¡kinimu ir taikymu.Vadovaujantis CPK 3 straipsnio 5 dalimi teismas, nagrinėdamas bylas, taiko Europos SÄ jungos teisės normas ir vadovaujasi Europos SÄ jungos teisminių institucijų sprendimais, preliminariais nutarimais Europos SÄ jungos teisės aktų aiÅ¡kinimo ir galiojimo klausimais.

Teismas, kuriam taikant Europos SÄ jungos teisės normas iÅ¡kilo Europos SÄ jungos teisės aktų aiÅ¡kinimo ar galiojimo klausimas, kurį iÅ¡nagrinėti bÅ«tina, kad sprendimas byloje bÅ«tų priimtas, turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimÄ ir kreiptis į kompetentingÄ Europos SÄ jungos teisminę institucijÄ su praÅ¡ymu pateikti dėl to preliminarų nutarimÄ . Teismas, kuris yra galutinė instancija nagrinėjamoje byloje ir kuriam taikant Europos SÄ jungos teisės normas iÅ¡kilo Europos SÄ jungos teisės aktų aiÅ¡kinimo ar galiojimo klausimas, privalo praÅ¡yti kompetentingos Europos SÄ jungos teisminės institucijos preliminaraus nutarimo Europos SÄ jungos teisės aktų aiÅ¡kinimo ar galiojimo klausimu.

Taigi teismas privalo praÅ¡yti kompetentingos Europos SÄ jungos teisminės institucijos prejudicinio sprendimo tik tada, kai jam taikant Europos SÄ jungos teisės normas iÅ¡kyla jų aiÅ¡kinimo ar galiojimo klausimų. Tuo atveju, kai teismui nekyla klausimų dėl taikomų Europos SÄ jungos teisės aktų aiÅ¡kinimo ir galiojimo, jis neturi pareigos kreiptis prejudicinio sprendimo. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ pareikÅ¡tas praÅ¡ymas dėl kreipimosi į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ grindžiamas ne Å¡ioje byloje taikytinų Europos SÄ jungos teisės normų neaiÅ¡kumu, tačiau nesutikimu su Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014-02-13 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2014, pateiktu Biurų tarybos vidaus nuostatų (toliau – Bendradarbiavimo nuostatai), kurie yra pridėti prie Komisijos sprendimo 2003/564/EB, taikymo aiÅ¡kinimu.

Lietuvos teismų sistema yra instancinė. Pagal LR KonstitucijÄ bendrosios kompetencijos teismų sistemÄ , kaip institucijų sistemÄ , sudaro keturių grandžių teismai: pirmoji grandis – apylinkių teismai, antroji grandis – apygardų teismai, trečioji grandis – Lietuvos apeliacinis teismas, ketvirtoji grandis – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo statusas ir kompetencija apibrėžiama Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Teismų įstatyme bei proceso kodeksuose (CPK, BPK).

BÅ«damas vienintelis kasacinis teismas Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodÄ bendrosios kompetencijos teismų praktikÄ aiÅ¡kinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus (Teismų įstatymo 23 str. 2 d.). Pirmosios ar apeliacinės instancijos teismai, nagrinėjantys bylas negali nepaisyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų ir privalo vadovautis Aukščiausiojo Teismo bylose suformuota teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika atitinkamų kategorijų bylose (Teismų įstatymo 33 str. 4 d.).

Nagrinėjamoje byloje aktualių Europos SÄ jungos teisės aktų aiÅ¡kinimo ir taikymo nuosekli praktika yra suformuota Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014-02-13 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2014, 2014 m. kovo 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2014, 2014 m. lapkričio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2014, todėl bylÄ nagrinėjančiam apygardos teismui nekyla neaiÅ¡kumų kaip byloje turėtų bÅ«ti aiÅ¡kinamos ir taikomos tarp Å¡alių kilusio ginčo iÅ¡sprendimui aktualios Bendradarbiavimo nuostatų bei Direktyvos 2009/103/EB normos.

Esant Å¡ioms aplinkybėms nėra teisinio pagrindo kreiptis į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ dėl prejudicinio sprendimo priėmimo. Dėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymo iÅ¡ bylos paÅ¡alinti Rusijos draudimo bendrovę Tretieji asmenys yra byloje dalyvaujantys asmenys (CPK 37 str. 2 d.). Jie gali bÅ«ti pareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kus reikalavimus (CPK 46 str.) arba jų nepareiÅ¡kiantys (CPK 47 str.). Asmens, kaip dalyvaujančio procese trečiuoju asmeniu, procesinę padėtį lemia jo suinteresuotumas byla. Tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp Å¡alių atsiradusio materialiojo teisinio santykio dalyviai, tačiau jie yra susiję materialiaisiais teisiniais santykiais su viena iÅ¡ Å¡alių taip, kad priimtas teismo sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms.

IeÅ¡kovui regreso tvarka reiÅ¡kiant reikalavimÄ atlyginti neapdrausta transporto priemone padarytÄ Å¾alÄ , o atsakovei ginčijant ieÅ¡kovės reikalavimo pagrįstumÄ ir tuo aspektu, kad atsakovės valdoma transporto priemonė buvo apdrausta atsakovės ir draudimo bendrovės „AlfaStrakhovanie“ PLC sudaryta draudimo sutartimi, į Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykÄ patenka ir minėtos draudimo sutarties galiojimo/negaliojimo vertinimas. Sprendžiant tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ turi bÅ«ti pasisakoma kam tenka pareiga atlyginti eismo įvykio metu atsakovės valdoma transporto priemone padarytÄ Å¾alÄ .

Tai, kad šioje byloje priimtu procesiniu sprendimu tiesiogiai nebus sukurtos, pakeistos ar panaikintos kokios nors Rusijos draudimo bendrovės teisės ir/ar pareigos, nepanaikina šio asmens suinteresuotumo byla. Be to, jei jau vadovautis ieškovo pozicija, iš bylos turėtų būti pašalinta ne tik Rusijos draudimo bendrovė, bet ir kitas trečiasis asmuo - UAB DK „PZU Lietuva“, kuriai taip pat šioje byloje priimtu sprendimu, nepriklausomai nuo to ar ieškinys būtų tenkintas ar atmestas, tiesiogiai jokios pareigos nebus sukurtos.

Tačiau ieÅ¡kovas nepraÅ¡o iÅ¡ bylos paÅ¡alinti pastarosios draudimo bendrovės. Taigi ta aplinkybė, kad į bylÄ trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, yra įtrauktas užsienio valstybės juridinis asmuo, dėl ko Å¡iek tiek pasunkėja teismo procesas (reikalinga teismo procesinius dokumentus siųsti į užsienio valstybę, daryti vertimus ir pan.) dar nesudaro teisėto pagrindo Å¡io asmens paÅ¡alinimui iÅ¡ bylos. Dėl bylos esmės Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, sumokėjusio iÅ¡mokÄ kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, pareikÅ¡to atgręžtinio reikalavimo asmeniui, atsakingam už žalos padarymÄ , pagrįstumo.

Dėl deliktinės atsakomybės sÄ lygųKiekvienas asmuo privalo laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.). Kai asmuo pažeidžia Å¡iÄ Ä¯statymo nuostatÄ ir savo veiksmais padaro žalÄ kitam asmeniui, atsiranda deliktinės civilinės atsakomybės teisinis santykis – viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ), o kita Å¡alis privalo juos atlyginti. Deliktinė civilinė atsakomybė galima tik nustačius visas jos sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ , priežastinį ryšį ir kaltę, iÅ¡skyrus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. CK 6.270 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ , jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

Pagal Å¡iÄ teisės normÄ objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalÄ net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Kai asmuo už padarytÄ Å¾alÄ atsako net ir nesant jo kaltės, reiÅ¡kiantis reikalavimÄ atlyginti žalÄ asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sÄ lygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalÄ , priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).

Apeliantės teigimu, ieÅ¡kovas neįrodė neteisėtos veikos, kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtos veikos ir žalos, o byloje yra įrodytas tik žalos dydis. Atsižvelgiant į tai, kad žala padaryta transporto priemone, t.y. padidinto pavojaus Å¡altiniu – t.y. ieÅ¡kovei neturint pareigos įrodyti kaltės, kaip bÅ«tinos civilinės atsakomybės sÄ lygos, nesant ginčo dėl žalos dydžio, teismas pasisako tik dėl likusių dviejų civilinės atsakomybės sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryÅ¡io.

Å ių civilinės atsakomybės sÄ lygų turinys nustatinėtinas pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę. IÅ¡ byloje esančio Pietų Heseno policijos valdybos praneÅ¡imo apie eismo įvykį (t. I, b.l. 29-35) nustatyta, kad 2012-11-19 Vokietijoje dėl nenustatyto asmens, vairavusio transporto priemonę MERCEDES BENZ ACTROS 1841, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala – įplėštas kito krovininio automobilio galinio borto gaubtas. Ä®vykį matė liudininkas, o eismo įvykio kaltininkas neteisėtai pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos.

Eismo įvykio valstybės policijos praneÅ¡imas apie eismo įvykį yra oficialus raÅ¡ytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ (CPK 197 str. 2 d.). Atsakovės atsiliepime nurodomi teiginiai apie įvykį mačiusio liudininko įrodymų nenuoseklumÄ yra lingvistiniai iÅ¡vedžiojimai neturintys jokios teisinės vertės, o tuo pačiu nesudarantys jokio teisinio pagrindo abejoti Vokietijos policijos pareigÅ«nų kompetencija nustatinėjant eismo įvykio aplinkybes. Apeliantė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos neteisėtų veiksmų nebuvimÄ dėl eismo įvykio, nepateikė.

Minėtame praneÅ¡ime taip pat konstatuota kokios konkrečios teisės aktų normos, reglamentuojančios transporto priemonių eismÄ buvo pažeistos (KET 1 str. 2 d., 49 str.; Kelių eismo įst. 24 str., BKat 1.4, kurių esmė yra ta, kad įvykio kaltininkas nesilaikė kelių eisme bÅ«tino atsargumo ir sukėlė žalÄ kitiems asmenims) bei pateiktas paties eismo įvykio apraÅ¡ymas – krovininis automobilis MERCEDES BENZ ACTROS 1841, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡važiuodamas iÅ¡ pristatymo teritorijos, manevruodamas prisilietė prie kitos stovinčios krovininės transporto priemonės deÅ¡iniojo galinio borto gaubto ir jį įplėšė.

Byloje esantys duomenys, krovininio automobilio kelionės lapas, o taip pat komandiruotės ataskaita, patvirtina, kad atsakovės valdoma transporto priemonė, vairuojama G. K. buvo įvykio vietoje (t. I, b.l. 83-84). Taigi apeliantės teiginiai, kad byloje nėra duomenų patvirtinančių sÄ lygų, reikalingų deliktinei atsakomybei dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo, kilti, atmestini kaip nepagrįsti. PrieÅ¡ingai, byloje surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai, patvirtina automobilio MERCEDES BENZ ACTROS 1841, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neatsargaus manevravimo) ir žalos (kitos, stovinčios transporto priemonės apgadinimo) kilimo. Dėl draudimo sutarties, sudarytos su Rusijos draudimo bendrove Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Vokietijoje 2012-11-19 transporto priemonė MERCEDES BENZ ACTROS 1841, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dalyvavo eismo įvykyje, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė Iveco valst. Nr. MSP-HS 557 (I t., b. l.33).

Atsakovė eismo įvykio metu buvo transporto priemonės MERCEDES BENZ ACTROS 1841, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudotoja pagal lizingo sutartį (I t., b. l. 11). Eismo įvykio valstybės – Vokietijos nacionalinis draudikų biuras, suadministravęs žalÄ ir iÅ¡mokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimÄ , pateikė transporto priemonės registracijos valstybės - Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui, t.y. ieÅ¡kovui, reikalavimÄ 3743,70 sumai (I t., b. l. 14-15), taip pat pateikė dokumentus, patvirtinančius žalos dydį (I t., b.14-27, 36-37).

IeÅ¡kovas, gavęs Vokietijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimÄ sumokėti 3743,70 litų sumÄ dėl transporto priemone MERCEDES BENZ ACTROS 1841, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarytos žalos, 2013-07-09 sumokėjo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui. 2013-09-20 atsakovei iÅ¡siuntė pretenzijÄ dėl 3 743,70 Lt sumos sumokėjimo (I t., b. l.59 ). Atsakovė neįvykdė ieÅ¡kovės reikalavimo grÄ Å¾inti dėl eismo įvykio atlygintÄ Å¾alÄ . Atsakovė, neigdama pareigÄ sumokėti ieÅ¡kovės reikalaujamÄ sumÄ teigia, kad įvykio kaltininke pripažinta transporto priemonė įvykio metu buvo apdrausta transporto priemonių valdytojo tarptautinės atsakomybės draudimu, kitaip dar vadinamu žalia korta.

Transporto priemonės tarptautinio draudimo poliso Nr. RUS/001/05245700 (žalios kortelės), išduotos Rusijos Federacijos draudimo bendrovėje „AlfaStrakhovanie“ PLC, kopija yra pateikta byloje (t. I, b.l. 73-74). Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau -TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo bÅ«ti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota.TPVCAPDÄ® 41 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad atsakingas už draudimo sutarties sudarymÄ asmuo privalo apdrausti transporto priemonę Å¡io įstatymo reikalavimus atitinkančiu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Å io straipsnio 8 dalyje yra nurodyta, kad transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, valdytojai, iÅ¡vykdami iÅ¡ Lietuvos Respublikos į kitas Europos SÄ jungos valstybes nares, privalo turėti galiojantį draudimo liudijimÄ , patvirtinantį draudimo sutarties, atitinkančios Å¡io įstatymo reikalavimus, sudarymÄ .Pagal TPVCAPDÄ® nuostatas, dėl transporto priemonių, kurios yra įregistruotos Lietuvoje, įprastinė draudimo sutartis, su kuria tik ir gali bÅ«ti iÅ¡duodama žalioji kortelė, gali bÅ«ti sudaroma tik įmonėse, kurios Lietuvoje turi teisę vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ ir kurios yra Biuro narės (TPVCAPDÄ® 2 str. 18 d., 6 str. 4, 6 d.).

Atsakovės valdoma transporto priemonė MERCEDES BENZ ACTROS 1841, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruota Lietuvos Respublikoje. Todėl įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis turėjo bÅ«ti sudaryta pagal TPVCAPDÄ® reikalavimus įmonėje, kuri teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti Lietuvos Respublikoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ ir kuri yra draudikų biuro narė.

Tokia įmonė turi bÅ«ti įsteigta arba Lietuvoje, arba kitoje ES valstybėje narėje, arba gali bÅ«ti Lietuvoje įsteigtas užsienio valstybės draudimo įmonės filialas, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti Lietuvos Respublikoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ ir kuris yra Biuro narys (TPVCAPDÄ® 2 str. 18 d.). Taigi, atsižvelgiant į minėtas nuostatas, taip pat į TPVCAPDÄ® 6 str. 4 ir 6 dalių nuostatas, atsakovė privalėjo sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį pagal TPVCAPDÄ® nuostatas Lietuvos įregistruotoje draudimo įmonėje arba įmonėje įsteigtoje ES valstybėje narėje arba Lietuvoje įsteigtame užsienio valstybės draudimo įmonės filiale, kuris teisę vykdyti Lietuvos Respublikoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ .

Rusijos draudimo bendrovė „AlfaStrakhovanie“ PLC neturi teisės vykdyti Lietuvos Respublikoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ ir nėra draudikų biuro narė (http://www.cab.lt/index.php/lt/pages/view/?item_id=6 ). Byloje nėra kvestionuojamas faktas, kad atsakovė buvo sudariusi draudimo sutartį su Rusijos draudimo kompanija, tačiau yra ginčijamas Å¡ios draudimo bendrovės suteiktos draudiminės apsaugos galiojimas. Nagrinėjamu atveju, atsakovė draudimo sutartį sudarė ne su įstatymo imperatyviai nurodytu subjektu, t.y.

įmone, kuri Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ ir kuri yra Biuro narė. Rusijos draudimo bendrovė „AlfaStrakhovanie“ PLC neatitinka TPVCAPDÄ® 2 str. 18 d. reikalavimų, dėl ko neturi teisės vykdyti Lietuvos Respublikoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovės transporto priemonė MERCEDES BENZ ACTROS 1841, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu nebuvo apdrausta įstatymo reikalavimus atitinkančiu transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Be to tai, jog rusiÅ¡kos žaliosios kortelės gali bÅ«ti iÅ¡duodamos tik dėl Rusijoje įregistruotų transporto priemonių, patvirtina ir Rusijos transporto priemonių draudikų asociacija raÅ¡te, adresuotame Lietuvos nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijai „Linava“ bei Biurui, kuriame pažymima, kad rusiÅ¡kų žaliųjų kortelių iÅ¡davimas Lietuvos Respublikoje registruotoms transporto priemonėms prieÅ¡tarauja žaliosios kortelės sistemos taisyklėms bei Lietuvos nacionaliniams teisės aktams ir yra nesÄ Å¾iningų Rusijos draudimo tarpininkų bei Lietuvos vežėjų nusikalstama veika.

Dėl Å¡ios priežasties, tokiomis transporto priemonėmis padarytÄ Å¾alÄ turi atlyginti patys vežėjai (t. I, b.l. 186-187). Sutiktina su apeliantės argumentu, jog apeliantę ir Rusijos draudimo bendrovę „AlfaStrakhovanie“ PLC siejo sutartiniai teisiniai santykiai, tačiau tai nepanaikina apeliantės pareigos padengti ieÅ¡kovui dėl eismo įvykio, padaryto teisės aktų nustatyta tvarka neapdrausta transporto priemone, atlygintÄ Å¾alÄ . Å iuo atveju, apeliantė, manydama esant tam pagrindÄ , turi teisę reikÅ¡ti reikalavimÄ bÅ«tent Rusijos draudimo bendrovei „AlfaStrakhovanie“ PLC dėl žalos, padarytos iÅ¡duodant draudiminės apsaugos nesuteikiantį draudimo polisÄ (žaliÄ kortÄ ), atlyginimo ir/ar sumokėtų draudimo įmokų grÄ Å¾inimo.

Dėl Vokietijos teisės turinio Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ taikė užsienio teisę, tačiau nenurodė nei vienos Vokietijos materialios teisės normos, t.y. nenustatė koks įstatymas turi bÅ«ti taikomas tuo atveju, kai žalÄ padaro vilkiko tempiama drausta priekaba. Pažymėtina, kad Å¡iuo atveju apeliantė painioja užsienio teisės kaip faktinio reikalavimo ir atitinkamai teismo sprendimo faktinio pagrindo vertinimÄ su užsienio teisės kaip teisinio pagrindo taikymu.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2014 m. vasario 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2014, iÅ¡aiÅ¡kino, kad Biuro regresinio kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui sumokėtų iÅ¡mokų reikalavimo faktinį pagrindÄ sudaro aplinkybė, kad kitoje valstybėje įvyko eismo įvykis, asmuo yra atsakingas už žalos padarymÄ arba neįvykdė pareigos sudaryti draudimo sutartį, o Biuras, vykdydamas Bendradarbiavimo nuostatus ir atsižvelgdamas į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus, sumokėjo iÅ¡mokas kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui.

Taigi kitos valstybės civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančių teisės aktų turinys, jų taikymo praktika Å¡ioje byloje sudaro ne teisės, o fakto klausimÄ , kurį pagal bendrÄ sias civilinio proceso taisykles turi nurodyti ir įrodyti į teismÄ besikreipiantis ieÅ¡kovas (CPK 135 str. 1 dalies 2 p., 2 d.). Biuro atgręžtinis reikalavimas pareigos apdrausti transporto priemonę nevykdžiusiam asmeniui yra grindžiamas Lietuvos nacionaline teise (TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalimi) ir užsienio teisė byloje nėra taikoma.

Tai reiÅ¡kia, kad teismas, spręsdamas klausimÄ ar žala buvo atlyginta pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę, remiasi ne konkrečia užsienio teisės norma, kaip sprendimo teisiniu pagrindu (t.y. ne sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodydamas konkrečiÄ užsienio valstybės teisės normÄ , pagal kuriÄ už eismo įvykį atsakingam asmeniui kyla pareiga atlyginti žalÄ ), bet vadovaudamasis įrodinėjimÄ civiliniame procese reglamentuojančiomis taisyklėmis, daro iÅ¡vadÄ apie tam tikro fakto įrodytinumÄ ir neįrodytinumÄ (t.y. sprendžia ar byloje pakanka duomenų, patvirtinančių, kad žala atlyginta pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę).

Apeliantės teigimu, pagal Vokietijos teisę, esant dvigubam iÅ¡ transporto priemonės ir privalomos drausti priekabos sudaryto junginio draudimui, junginio padarytÄ Å¾alÄ per pusę apmoka transporto priemonės ir priekabos privalomojo transporto priemonių civilinės atsakomybės draudikai. Å iam teiginiui pagrįsti, apeliantė yra į bylÄ yra pateikusi 2010-10-27 Vokietijos Aukščiausiojo teismo sprendimÄ , kuriame nurodoma, kad vilkiko ir priekabos junginys yra kaip vienas eksploatacinis vienetas, tad atsakomybė egzistuoja nepriklausomai nuo to, ar eismo įvykyje pavojų sukėlė tik viena iÅ¡ junginį sudarančių transporto priemonių.

Esant dvigubam iÅ¡ transporto priemonės ir privalomos drausti priekabos sudaryto junginio draudimui, junginio padarytÄ Å¾alÄ per pusę apmoka transporto priemonės ir priekabos privalomojo transporto priemonių civilinės atsakomybės draudikai (t. I, b.l. 105, 110). Tačiau esminis skirtumas tarp nagrinėjamos bylos ir Vokietijos Aukščiausiojo teismo analizuotos faktinės situacijos yra tai, kad Vokietijos Aukščiausiame teisme nagrinėtoje byloje buvo apdraustos abi transporto priemonės, t.y. ir vilkikas ir priekaba.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad teisės aktų nustatyta tvarka apdrausta buvo tik priekaba, tačiau vilkikas neturėjo galiojančios draudiminės apsaugos. Vokietijos teismo sprendime pateikti teisės aiÅ¡kinimai yra susiję su draudikų tarpusavio reikalavimų tenkinimu, esant dvigubo draudimo sÄ lygoms, t.y. kai vilkiko ir jo priekabos valdytojų civilinė atsakomybė yra apdrausta pas skirtingus draudikus ir atsakingų draudikų atsakomybė yra solidari. Taigi Å¡ių bylų faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi ir iÅ¡ pateikto teismo sprendimo negalima daryti iÅ¡vados, kad esant kitokiai faktinei situacijai t.y. jei eismo įvykį sukėlusio junginio viena iÅ¡ transporto priemonių nebÅ«tų apdrausta civilinės atsakomybės draudimu Vokietijos teisės aktai, reglamentuojantys dėl eismo įvykio padarytos žalos atlyginimÄ bÅ«tų aiÅ¡kinami ir taikomi identiÅ¡kai.

Todėl sprendžiant tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ nagrinėjamoje byloje, nėra teisinio pagrindo vadovautis atsakovės pateiktu Vokietijos Aukščiausiojo teismo sprendimu, kadangi Å¡ių bylų faktinės aplinkybės yra iÅ¡ esmės skirtingos. Atsakovei ginčijant aplinkybę, kad iÅ¡moka iÅ¡mokėta atsižvelgiant į Vokietijos civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus ir teigiant, kad 50 procentų padarytos žalos turėtų atlyginti UAB DK „PZU Lietuva“, kadangi ji yra apdraudusi priekabÄ , kuri buvo junginyje kartus su vilkiku, sukėlusiu eismo įvykį, ieÅ¡kovas į bylÄ pateikė Vokietijos nacionalinio biuro atsakymÄ (t.

II, b.l. 28-29), kuriame nurodyta, kad jei kelių eismo įvykis įvyko Vokietijoje ir jį sukėlė vilkikas su priekaba, žalos atlyginimas nustatytas Vokietijos Kelių eismo įstatyme (StVG). Pagal StVG 7 I pastraipÄ transporto priemonės valdytojas yra atsakingas, jei eismo įvykis įvyko naudojant transporto priemonę – priekabÄ ar vilkikÄ . Jei vilkikas yra su priekaba, abiem junginio dalims taikoma 100 % prievolė trečiajai Å¡aliai, tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas gali pasirinkti vienÄ junginio dalį iÅ¡ dviejų, bet 100 % atsakomybės gali reikalauti tik vienÄ kartÄ .

Å alis, sumokėjusi kompensacijÄ ieÅ¡kovui, gali susigrÄ Å¾inti 50 % atlygintos sumos iÅ¡ kitos atsakingos Å¡alies, abi atsakingos Å¡alys moka kompensacijÄ . Prievole dalinamasi remiantis Vokietijos draudimo sutarčių įstatymu (§ 78 vok. VVG), Vokietijos Civilinio kodekso įstatymu (§ 426 BGB) ir 2010-10-27 Vokietijos Aukščiausiojo teismo sprendimu. Tačiau bendra vilkiko ir priekabos prievolė taikoma tik tais atvejais, kai abi dalys yra apdraustos. Kartu yra pateiktos minėtų teisės normų iÅ¡traukos su jų vertimais į lietuvių kalbÄ (t.

II, b.l. 30-31). Taigi ieÅ¡kovas pateikė į bylÄ Ä¯rodymus dėl Vokietijos teisės, reglamentuojančios atvejus, kuriais atsakomybė atlyginti žalÄ yra dalinama tarp dviejų draudikų, turinio (CPK 178 str.). Pagal byloje pateiktų teisės aktų iÅ¡traukas matyti, kad atsakomybė dėl žalos yra dalinama tik esant dvigubam draudimui, t.y. kai pas skirtingus draudikus yra apdraustos abi junginio dalys (vilkikas ir priekaba) (Vokietijos draudimo sutarčių įstatymo 78 str., Civilinio kodekso 426 str.).

Pagal Vokietijos kelių eismo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, jei eksploatuojant transporto priemonę ar priekabÄ , kuri pagal savo paskirtį turi bÅ«ti gabenama kartu su transporto priemone yra sukeliama materialinė žala – valdytojas privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti patirtÄ Å¾alÄ . Tuo tarpu atsakovė nepateikė į bylÄ jokių Å¡iuos įrodymus paneigiančių įrodymų. Esant Å¡ioms aplinkybėms nėra teisinio pagrindo spręsti, kad žala buvo atlyginta pažeidžiant Vokietijos nacionalinės teisės aktus, reglamentuojančius žalos, padarytos transporto priemonių junginiu, kurį sudarė nedraustas vilkikas ir apdrausta priekaba, atlyginimÄ .

Grįsdama savo teiginius dėl UAB DK „PZU Lietuva“ prievolės atlyginti 50 % žalos, atsakovė taip pat remiasi atsakovės ir UAB DK „PZU Lietuva“ sudarytos draudimo sutarties nuostatomis. Bendradarbiavimo nuostatų 3 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad, visas žalas biuras administruoja savarankiÅ¡kai, vadovaudamasis autoavarijos Å¡alyje taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, atlyginimÄ nukentėjusiems asmenims ir privalomÄ jį draudimÄ transporto priemonę apdraudusio draudiko arba atitinkamo nacionalinio biuro interesais.

Taigi sprendžiant klausimÄ kas privalo atlyginti eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ yra taikytina eismo įvykio valstybės teisė, todėl ir nagrinėjamoje byloje sprendžiat kilusį ginÄÄ kas turi prievolę atlyginti vilkiko MERCEDES BENZ ACTROS 1841, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekabos junginiu padarytÄ Å¾alÄ , turi bÅ«ti vadovaujamasi Vokietijos teisės aktais, o ne priekabos savininko ir draudiko sudarytos sutarties nuostatomis. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ konstatuotina, kad ieÅ¡kovas pagrindė, jog iÅ¡moka Vokietijoje eismo įvykio metu žalÄ patyrusiam asmeniui buvo iÅ¡mokėta pagal Vokietijos aktus, reglamentuojančius atsakomybę už eismo įvykį, žalos atlyginimÄ nukentėjusiems asmenims, privalomÄ jį draudimÄ ir atitinkamai ieÅ¡kovas pagrįstai sumokėjo iÅ¡mokas kitam Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui.

Atsakovės į bylÄ pateiktas Vokietijos Aukščiausiojo teismo sprendimas nepaneigia, Vokietijos nacionalinio draudikų biuro pateikto Vokietijos nacionalinės teisės aiÅ¡kinimo. Apibendrinat iÅ¡dėstytÄ , konstatuotina, kad ieÅ¡kovas, Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui atsakovei priklausančia transporto priemone padarytÄ Å¾alÄ bei su Å¡ios žalos administravimu susijusias iÅ¡laidas atlygino pagrįstai ir įgijo teisę reikalauti iÅ¡mokėtos sumos iÅ¡ atsakovės, remdamasis TPVCAPD įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi bei LR CK 6.264 straipsnio 1 dalimi.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus motyvus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jų visetÄ , tinkamai taikė materialinės teisės normas ir padarė teisingas iÅ¡vadas dėl atsakovės prievolės grÄ Å¾inti Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui sumÄ , sumokėtÄ Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui dėl neapdrausta transporto priemone padarytos žalos atlyginimui.

Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a : apeliacinį skundÄ atmesti.Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos, tačiau per 3 mėnesius gali bÅ«ti apskųsta kasaciniu skundu, jį tiesiogiai paduodant Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Teisėjas                                                                                                                     Nerijus Meilutis