2025-09-17 Nr. AB-14384-3-62-3-01862-2024-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-958-1188/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01862-2024-9

Procesinio sprendimo kategorija 54.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. rugsėjo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovui Kauno teritorinei muitinei dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas R. V. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir Muitinė) 2024 m. rugsėjo 6 d. sprendimą „Dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta išieškoti 4 500 211,76 Eur mokestinę nepriemoką iš lentelėje nurodyto pareiškėjo turto.

II. Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 3 d. nutartimi pareiškėjo R. V. skundą paliko nenagrinėtu.

Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl Muitinės Sprendimo priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo turto. Muitinės 2023 m. gruodžio 28 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 3KM190835S teisėtumas ir pagrįstumas nėra šio ginčo nagrinėjimo dalykas, be to, mokestiniams ginčams dėl Muitinės 2023 m. gruodžio 28 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 3KM190835S, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 145 straipsnio 1 dalimi privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo procedūra, kuri iki šiol nėra pasibaigusi, nes pareiškėjas minėtą ataskaitą Muitinės departamentui apskundė tik 2024 m. rugsėjo 11 d.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 31, 32, 33 ir 38 straipsniais bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, nurodė, jog byloje pareiškėjo ginčijamam Muitinės Sprendimui įstatymu nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, kuria pareiškėjas nepasinaudojo, tačiau dar gali ja pasinaudoti, kadangi Muitinės įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje yra numatyta galimybė atnaujinti skundo padavimo terminą. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą su prašymu panaikinti Muitinės Sprendimą, nesilaikė šios kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka, todėl skundą dėl Kauno teritorinės muitinės 2024 m. rugsėjo 6 d. sprendimo panaikinimo paliko nenagrinėtu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 105 straipsnio 1 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjas R. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2025 m. liepos 3 d. nutartį, sustabdyti administracinę bylą iki kol bus išnagrinėta Regionų administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. I3-5453-764/2025 ir joje įsiteisės priimtas teismo sprendimas, tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Sprendimą.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, jog šioje byloje nagrinėjamas Kauno teritorinės muitinės 2024 m. rugsėjo 6 d. Sprendimas, kuriuo iš pareiškėjo nuspręsta išieškoti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojų turto. Sprendimas yra priimtas remiantis Kauno teritorinės muitinės 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. 3KM190835S (toliau – ir 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimas). Minėtas Kauno teritorinės muitinės 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimas yra apskųstas, dėl jo yra pradėta administracinė byla Regionų administraciniame teisme (administracinė byla Nr. 13-5453-764/2025). Pareiškėjo nuomone, šioje byloje skundžiamas Sprendimas yra neatsiejamas nuo pirminio sprendimo (t. y. Kauno teritorinės muitinės 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimo) teisėtumo bei pagrįstumo, nes abu ginčijami sprendimai mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūros prasme yra dvi vieno sprendimo sudėtinės dalys, kuriomis yra nusprendžiama pradėti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūrą bei pasirenkamas konkretus šios procedūros vykdymo būdas. Kadangi pradinis Kauno teritorinės muitinės 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimas yra apskųstas Muitinės įstatymo 31 straipsnyje nustatyta tvarka, tai buvo išnaudota privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Pareiškėjas pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 7 d. nutartyje (administracinėje byloje Nr. eA-296-662/2025), esant panašioms faktinėms aplinkybėms buvo nagrinėjamas skundas dėl Muitinės sprendimų, kurie priimti remiantis supaprastinto patikrinimo ataskaita.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog skundžiamame Sprendime buvo nurodyta, jog jis gali būti apskųstas ABTĮ nustatyta tvarka ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams. Taigi pats atsakovas laikė, kad jau yra kreiptasi išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, todėl ir nurodė, kad sprendimas skundžiamas teismui.

Pareiškėjas pažymi, kad kitoje administracinėje byloje (Nr. I3-3026-484/2025) pagal pareiškėjo skundą prašoma panaikinti Kauno teritorinės muitinės 2024 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr. KM34-(11.8E)-564 „Dėl mokestinės nepriemokos nurašymo iš mokesčių mokėtojo sąskaitų kredito įstaigose“ ir 2024 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr. KM34-(11.8E)-1052 „Dėl sprendimo taisymo“. Šiuose sprendimuose taip pat buvo nurodyta, kad jie skundžiami teismui. Taigi atsakovas tiek šioje byloje, tiek kitose bylose laikosi, jog išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka jau išnaudota.

Pareiškėjas, vadovaudamasis MAĮ 110 straipsnio 1 dalimi prašė sustabdyti šią administracinę bylą iki kol Regionų administraciniame teisme bus išnagrinėta administracinė byla Nr. 13-5453-764/2025 ir joje įsiteisės priimtas teismo sprendimas, tačiau teismas neatsižvelgė į jo prašymą.

Atsakovas Kauno teritorinė muitinė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovas nurodo, kad, priimdamas 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimą ir 2024 m. rugsėjo 6 d. Sprendimą, veikė kaip vietinis mokesčių administratorius ir vadovavosi MAĮ nuostatomis. Kadangi šios bylos ginčo objektas yra būtent Kauno teritorinės muitinės 2024 m. rugsėjo 6 d. Sprendimas, kuris priimtas pagal MAĮ 33 straipsnio 8 bei 15 punktus. MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma priimant sprendimą dėl priverstino mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto. Kadangi sprendimai buvo priimti vadovaujantis MAĮ nuostatomis, todėl atsakovas priimtuose sprendimuose atitinkamai nurodė šių sprendimų apskundimo tvarką remiantis MAĮ nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, kad 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimu pareiškėjui buvo įregistruota mokestinė prievolė, šiame sprendime jo apskundimo tvarka buvo nurodyta remiantis MAĮ 145 straipsnio 1 dalimi. Pareiškėjas dėl minėto 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimo 2024 m. rugsėjo 3 d. pateikė skundą Muitinės departamentui, kuris, gavęs skundą ir konstatavęs, kad skundas paduotas praleidus MAĮ 152 straipsnio 1 dalyje nustatytą skundo padavimo terminą ir kad pareiškėjas nepagrindė, jog šis terminas praleistas nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių, 2024 m. lapkričio 4 d. sprendimu Nr. 1AE-438 netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir skundą grąžino pareiškėjui. Pareiškėjas šį Muitinės departamento sprendimą yra apskundęs Regionų administraciniam teismui (administracinė byla Nr. I3-5453-764/2025).

Kadangi pareiškėjas geranoriškai neįvykdė 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimo, Muitinės departamentas nurodytu sprendimu neatnaujino termino skundui paduoti ir grąžino skundą pareiškėjui, atsakovas 2024 m. rugsėjo 6 d. priėmė Sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo turto vadovaujantis MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 4 punktu – mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma priimant sprendimą dėl priverstino mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto. Priimdamas Sprendimą atsakovas jo apskundimo tvarką nurodė remdamasis MAĮ 146 straipsnyje nurodyta tvarka, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamą 2025 m. liepos 3 d. nutartį priėmė remdamasis vėlesne LVAT 2024 m. gruodžio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1181-442/2024.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo skundas paliktas nenagrinėtu pagal ABTĮ 105 straipsnio 1 punktą (jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima pasinaudoti ta tvarka), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pareiškėjas šioje byloje paduotu skundu siekia, kad būtų panaikintas Sprendimas. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs, kad ginčas nepatenka į Muitinės įstatymo 38 straipsnyje nurodytų ginčų kategoriją, todėl, remdamasis Muitinės įstatymo 31 ir 32 straipsniais, darė išvadą, jog pareiškėjo ginčijamam Muitinės Sprendimui įstatymu nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, kuria pareiškėjas nepasinaudojo.

Pareiškėjas atskirajame skunde su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka, tvirtindamas, kad skundžiamas Sprendimas yra neatsiejamas nuo pirminio 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, nes abu ginčijami sprendimai mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūros prasme yra dvi vieno sprendimo sudėtinės dalys, kuriomis yra nusprendžiama pradėti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūrą bei pasirenkamas konkretus šios procedūros vykdymo būdas. Kadangi pradinis Kauno teritorinės muitinės 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimas yra apskųstas Muitinės įstatymo 31 straipsnyje nustatyta tvarka, tai buvo išnaudota privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Remiantis bylos duomenims nustatyta, kad Muitinė 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. 3KM190835S nusprendė pripažinti Rusijos Federacijos pilietį V. S. ir Lietuvos Respublikos pilietį R. V. solidariais skolininkais muitinei už muitų teisės aktuose nustatytų pareigų, susijusių su ne Europos Sąjungos prekių įvežimu į Europos Sąjungos muitų teritoriją, neįvykdymą; apskaičiuoti muitinėje V. S. ir R. V. 2020 m. gegužės 26 d. skolos atsiradimo datai 3 203 327 Eur mokestinę nepriemoką: muito (A00)- 254 016 Eur, akcizo (100) – 2 316 825 Eur ir PVM (B00) – 632 486 Eur; apskaičiuoti muito, akcizo ir PVM delspinigius, kaip tai nurodyta šio sprendimo 1 priede. Nesutikdamas su šiuo sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į Muitinės departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas), prašydamas atnaujinti praleistą terminą minėtam sprendimui apskųsti. Muitinės departamentas 2024 m. lapkričio 4 d. sprendimu Nr. 1AE-438 netenkino R. V. prašymo atnaujinti skundo dėl Kauno teritorinės muitinės 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. KM190835S padavimo terminą, skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad pareiškėjas 2024 m. gruodžio 3 d. kreipėsi į administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Muitinės departamento 2024 m. lapkričio 4 d. sprendimą Nr. 1AE-438 dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą; 2) atnaujinti terminą skundui dėl Kauno teritorinės muitinės 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. 3KM190835S paduoti; 3) išnagrinėti ginčą iš esmės ir panaikinti 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. 3KM190835S (administracinė byla Nr. I3-5453-764/2025, teisminio proceso Nr. 3-61-3-06968-2024-0).

Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo būtent dėl Kauno teritorinės muitinės 2024 m. rugsėjo 6 d. sprendimo „Dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto“, kuriuo nuspręsta išieškoti 4 500 211,76 Eur mokestinę nepriemoką iš lentelėje nurodyto mokėtojo turto. Muitinės 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. 3KM190835S teisėtumas ir pagrįstumas nėra šios administracinės nagrinėjimo dalykas, todėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentai dėl 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimo nevertintini.

Pagal ABTĮ 26 straipsnio 1 dalį, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Šios tvarkos nesilaikymas yra pagrindas teismui atsisakyti priimti asmens skundą (prašymą), t. y. teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Kai aplinkybė, jog pareiškėjas nesilaikė išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, paaiškėja jau skundą priėmus nagrinėti, tačiau dar galima šia tvarka pasinaudoti, skundas (prašymas, pareiškimas) paliekamas nenagrinėtu (ABTĮ 105 str. 1 p.), o tais atvejais, kai šia tvarka nebegalima pasinaudoti, teismas nutraukia bylą (ABTĮ 103 str. 10 p.).

Muitinės įstatymo 31 straipsnis nustato, kad skundai teikiami: 1) dėl teritorinių muitinių ir specialiųjų muitinės įstaigų sprendimų ar jų nepriėmimo – Muitinės departamentui; 2) dėl Muitinės departamento sprendimų ar jų nepriėmimo – Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui.

Muitinės įstatymo 38 straipsnis numato, kad šio įstatymo 31–37 straipsniai netaikomi mokestiniams ginčams, taip pat mokesčių mokėtojo skundams dėl mokesčių administratoriaus sprendimo neatleisti nuo baudų ir (arba) delspinigių mokėjimo ir mokesčių administratoriaus atlikto mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos įskaitymo, kurie nagrinėjami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Aiškindamas minėtas Muitinės įstatymo nuostatas administracinėje byloje, kurioje ginčas buvo kilęs dėl teritorinės muitinės sprendimų pradėti mokestinės nepriemokos išieškojimą bei nurašyti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo sąskaitų kredito įstaigoje, LVAT konstatavo, kad Muitinės įstatymo 31 straipsnyje yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, t. y. teritorinių ir specialiųjų muitinės įstaigų sprendimai ar jų nepriėmimas privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka prieš kreipiantis į teismą turi būti skundžiamas Muitinės departamentui. Nagrinėjamas ginčas nepatenka į Muitinės įstatymo 38 straipsnyje nurodytų ginčų kategoriją, todėl pareiškėjas, prieš kreipdamasis į teismą, privalėjo ginčijamus teritorinės muitinės administracinius sprendimus apskųsti Muitinės departamentui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1181-442/2024; 2025 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-424-821/2025).

Pagal Muitinės įstatymo 32 straipsnį skundai dėl teritorinių muitinių ir specialiųjų muitinės įstaigų sprendimų ar jų nepriėmimo pateikiami Muitinės departamentui ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo dienos, kurią asmuo gavo arba laikomas gavusiu sprendimą, o jeigu skundžiamas sprendimo nepriėmimas, – nuo dienos, kurią baigiasi atitinkamo sprendimo priėmimo terminas. Asmens prašymu Muitinės departamentas gali atnaujinti skundo dėl teritorinės muitinės ar specialiosios muitinės įstaigos sprendimo arba jo nepriėmimo pateikimo terminą, jeigu pripažįsta, kad šis terminas buvo praleistas dėl svarbios priežasties (Muitinės įstatymo 33 str. 1 d.).

Pareiškėjas ginčijamo Kauno teritorinės muitinės Sprendimo neapskundė Muitinės departamentui, t. y. nepasinaudojo įstatyme nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, tačiau ja gali pasinaudoti, nes Muitinės kodekso 33 straipsnio 1 dalyje yra numatyta galimybė atnaujinti skundo padavimo terminą, todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 105 straipsnio 1 dalimi, pagrįstai pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtu.

Vien tai, kad pareiškėjo skundžiamame Sprendime nurodyta apskundimo tvarka, numatyta ABTĮ, nedaro pagrindo šį Sprendimą vertinti kitaip, nei jį įvertino pirmosios instancijos teismas.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė ABTĮ 105 straipsnio 1 punktą, atskirojo skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl privalomos išankstinio bylos nagrinėjimo ne teisme tvarkos, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis