9889b458-74ff-46d1-9894-e0735d9f3e09 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                                                           Administracinė byla Nr. I-9147-189/2016                                                                                           Proceso Nr. 3-61-3-03691-2016-1                                                                                           Procesinio sprendimo kategorija 1.21., 1.15.2.3.2. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 28 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius JanuÅ¡ka,             raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J.

P. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės dėl neturtinės žalos priteisimo.             Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:              PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–2) praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė) 270 Eur neturtinei žalai atlyginti.             PaaiÅ¡kino, kad į teismÄ kreipėsi dėl sÄ lygų Ligoninėje, kurioje buvo gydomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Skundo argumentais prieÅ¡taravo, kad gydantis jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamojo ploto vienam asmeniui kameros tipo palatose reikalavimas, sanitarinis mazgas nebuvo atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, patalpose taip pat trÅ«ko inventoriaus, kaip kėdžių, stalų, spintelių pakabų. Dėl nurodytų nepatogumų prašė priteisti žalos atlyginimÄ .             Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujanti Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepimo (b. l. 7–9) argumentais prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti.

Pažymėjo, kad nurodyti, kiek konkrečiai asmenų tuo metu kartu su pareiÅ¡kėju buvo laikoma toje pačioje palatoje negali, nes tokių duomenų neturi, o jų kaupti teisės aktai nenumato. Taip pat pažymėjo, kad Ligoninėje yra teikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos ir Ligoninė negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir (ar) nuteistųjų skaičiui. Nurodė, kad kameros remontuojamos pagal poreikį, eilės tvarka. Sanitarinis mazgas atitiko teisės aktų reikalavimus.             Dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos pažymėjo, kad Å¡iuo konkrečiu atveju nėra bÅ«tinųjų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygų.             Proceso Å¡alys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTÄ®, XI skirsnis).

Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTÄ® 79 str.).             Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.             Ginčas byloje keliamas dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ jis patyrė gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės neatitikimo higienos reikalavimams, kurie keliami gydymo įstaigai.Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje.

Å iame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

CK 6.271 str. 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Civilinio kodekso 6.271 str. 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822-619/2009).             Neturtinė žala pagal savo pobÅ«dį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties iÅ¡gyventų emocijų.

Pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes Å¡ios žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiÅ¡kai atlyginti materialiai nereiÅ¡kia, kad gali bÅ«ti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui jÄ priteisus, gali bÅ«ti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu.

Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 str. nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, bet ir sÄ Å¾iningumo, protingumo, teisingumo principais. Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.             Atkreiptina, jog reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme.             Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės), reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ .

Šių Taisyklių 111.4 punktas numato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m. Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose.             Byloje pateiktas pareiškėjo gydimo atitinkamose kamerose (palatose) grafikas tvirtina, kad pareiškėjas Ligoninėje periodiškai buvo gydomas laikotarpiu nuo 2013-12-11 iki 2013-12-17 Psichiatrijos skyriaus 5 palatoje (8,80 kv. m., 4 miegamos vietos), 6 palatoje (15,51 kv. m., 6 miegamos vietos) ir laikotarpiu nuo 2016-06-27 iki 2016-07-07 Psichiatrijos skyriaus 3 palatoje (9,56 kv. m., 2 miegamos vietos).

PareiÅ¡kėjas Ligoninėje viso buvo gydomas 18 parų, iÅ¡ jų visÄ laikotarpį buvo gydomas pažeidžiant ploto vienam asmeniui reikalavimÄ kameroje.             Atsakovę atstovaujanti Ligoninė teismui nepateikė duomenų, kiek ginčo laikotarpiu minėtose palatose, kuriose buvo gydomas pareiÅ¡kėjas buvo nuteistųjų/suimtųjų, o tik nurodė, jog teisės aktai tokios informacijos fiksuoti neįpareigoja. Pagal susiklosčiusiÄ administracinių teismų praktikÄ iÅ¡ esmės analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, teismas, nesant objektyvių duomenų apie kartu su pareiÅ¡kėju palatose laikytų asmenų skaičių, visas abejones vertina pareiÅ¡kėjo naudai ir pareiÅ¡kėjui tenkantį palatos plotÄ skaičiuoja pagal jose buvusių lovų skaičių, nes pareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad palatos buvo perpildytos žmonių, o atsakovės atstovė Å¡ios aplinkybės iÅ¡ esmės nepaneigė.

Atitinkamai darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu bÅ«damas kamerų tipo palatose viso 18 parų, visÄ laikotarpį buvo gydomas kamerų tipo palatose, kuriose minimalus vienam asmeniui tenkantis palatos plotas – 5,1 kv. m., pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas, preziumuojant tai, kad visos kamerose buvusios lovos buvo užimtos (atsakovės atstovė Å¡ių aplinkybių nepaneigė). Tuo tarpu atsakovės atstovės argumentas, jog Ligoninė negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtųjų ir nuteistų asmenų skaičiui, todėl ne visais atvejais gali atsižvelgti į rekomenduojamas ploto normas, nagrinėjamo ginčo atveju, neturi teisinės reikÅ¡mės dėl valstybės atsakomybės. VieÅ¡oji atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį atsiranda ir tais atvejais, kai vieÅ¡ojo administravimo subjekto padaryti teisės aktų pažeidimai buvo nulemti objektyvių sÄ lygų – nepakako patalpų, trÅ«ko lėšų ir pan.

Ta aplinkybė, kad Ligoninės administracija neturėjo galimybių gydyti pareiÅ¡kėjÄ Taisyklių reikalavimus atitinkančiomis sÄ lygomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės. PareiÅ¡kėjo argumentai dėl baldų trÅ«kumo kamerose yra susiję su mažu kamerų plotu, todėl Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai vertinti ploto neužtikrinimo vienam asmeniui kameroje apimtyje.              PareiÅ¡kėjo teigimu, sanitarinis mazgas įrengtas bendrojoje erdvėje ir neužtvertas nuo gyvenamosios zonos, o tai pareiÅ¡kėjui kėlė diskomfortÄ .

Vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176, 14.5 papunkčiu, sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybėms, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

Atsakovės atstovas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad Ligoninės kamerose sanitariniai mazgai atitinka šį reikalavimÄ â€“ yra atskirti nuo likusios kameros patalpos 1,5 metro aukščio pertvara. Tačiau, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumui užtikrinti (2016-01-21 nutartis Nr. A-257-442/2016, 2016-05-10 sprendimas Nr. A-986-756/201). Ä® Å¡iÄ aplinkybę bus atsižvelgiama vertinant pareiÅ¡kėjui padarytÄ neturtinę žalÄ .             IÅ¡nagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas priteisti neturtinę žalÄ , susijusiÄ su jo kalinimu pažeidžiant higienos normų reikalavimus, iÅ¡ dalies yra pagrįstas.

Nors pareiÅ¡kėjas nepateikė realių įrodymų, patvirtinančių pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikimus, kurie, galėtų bÅ«ti pagrindu neturtinei žalai priteisti, tačiau įvertinus tai, kad pareiÅ¡kėjas buvo patalpintas palatose, kuriose jam tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, kas, be kita ko, galėjo pareiÅ¡kėjui sukelti skunde nurodytus negatyvius jausmus ir sveikatos sutrikimus, sudaro pagrindÄ pripažinti, kad pareiÅ¡kėjui buvo padaryta žala, o atsakovo veiksmų neteisėtumas yra konstatuojamas atsižvelgus į tai, kad pareiÅ¡kėjas buvo gydomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis ploto sÄ lygomis.             Pažymėtina, jog valstybė turi pareigÄ užtikrinti, kad asmenys bÅ«tų kalinami nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas analogiÅ¡ko pobÅ«džio ginčus, savo praktikoje yra pažymėjęs, jog ta aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybės nuteistojo apgyvendinti patalpoje (palatoje) atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 str. 1 d. nuostata, jog žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-01-06 nutartis Nr. A-502-1774/2010, 2011-01-31 nutartis Nr. A-756-116/2011, 2010-10-11 nutartis Nr. A-756-122/2012).             PareiÅ¡kėjas skundo argumentais praÅ¡o iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ligoninės priteisti 270 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

PareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė, todėl mažintina atsižvelgiant į tai, kad: byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas netinkamomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomas sÄ moningai ar tyčia, siekiant pažeminti jo orumÄ , kad gydymasis ploto reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis padarė negrįžtamÄ poveikį pareiÅ¡kėjo fizinei ar psichinei sveikatos bÅ«klei, byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių apie pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu padarytÄ realiÄ Å¾alÄ sveikatai, o skunde teismui, bÅ«tent Å¡iuo aspektu pagrįsdamas neturtinės žalos atlyginimÄ , pareiÅ¡kėjas apsiribojo tik abstrakčiais teiginiais, kartu įvertinus Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas bei remiantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais praÅ¡oma priteisti suma mažintina ir iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ligoninės, priteistina 170 Eur kompensacija pareiÅ¡kėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti.             Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 5 p., 132 str., n u s p r e n d ė:

             PareiÅ¡kėjo J. P. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.             Priteisti J. P. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės 170 Eur (vienÄ Å¡imtÄ septyniasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti.             Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėjas                                                                                                                     Bronius JanuÅ¡ka