2022-10-05 Nr. AB-24104-3-61-3-03335-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-713-415/2022

Teisminio proceso Nr. 4-61-3-03335-2022-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. spalio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Palink“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 1 d. nutarties administracinėje byloje pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Palink“ skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Teisme 2022 m. rugpjūčio 25 d. gautas pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Palink“ (toliau – ir pareiškėjas) patikslintas skundas, kuriame prašyta: panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2022 m. liepos 12 d. raštą Nr. A33(1)-7381 (toliau – ir Raštas); panaikinti Administracijos direktoriaus 2022 m. liepos 11 d. įsakymą Nr. KADI-1569 (toliau – ir Įsakymas); įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2022 m. birželio 22 d. raštą bei iš naujo spręsti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto (Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinė sistema (toliau – ir ŽPDRIS) paslaugos bylos Nr. ZSFP-102443), pradėto rengti Administracijos direktoriaus 2022 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. KADI-143, derinimo klausimą; įpareigoti Administraciją pateikti į bylą 2022 m. liepos 12 d. Rašte (sprendime) minimus dokumentus – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2018 m. spalio 9 d. sutikimą Nr. 48ST-82-(14.48.5) (toliau – ir Sutikimas) su visais jo priedais ir sutartį su uždarąja akcine bendrove „Mano mėsinė“ dėl Kiosko įrengimo ir eksploatavimo; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Tuo pačiu pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, t. y. sustabdyti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto (ŽPDRIS paslaugos bylos Nr. ZSFP-106126), pradėto rengti Administracijos direktoriaus 2022 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. KADI-1154, planavimo procedūras, kuriomis siekiama suformuoti apie 0,018 ha ploto kitos paskirties, komercinės paskirties objektų teritorijų naudojimo būdo žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir uždrausti Administracijai (jos direktoriui ar kitam jo įgaliotam asmeniui) inicijuoti ir organizuoti kitų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto (ŽPDRIS paslaugos bylos Nr. ZSFP-102443), pradėto rengti Administracijos direktoriaus 2022 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. KADI-143, planuojamoje teritorijoje.

Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones grindė tuo, kad nepritaikius jo prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių įsiterpusio žemės sklypo teritorijoje Administracijos direktoriaus 2022 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. KADI-1154, kuriuo pradėtas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto (ŽPDRIS paslaugos bylos Nr. ZSFP-106126) ar kito žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto vykdymu bus neteisėtai suformuotas kitas sklypas. Tokiu būdu pareiškėjai bus padaryta neatitaisoma (didelė) žala – pareiškėjo teisė be aukciono išsinuomoti įsiterpusį sklypą, kuris yra formuojamas minėtame projekte, bus paneigta, o pareiškėjui galimai palankus teismo sprendimo įvykdymas taps neįmanomu. Paaiškino, jog atsakovas ėmėsi veiksmų, susijusių su ginčo teritorijoje esančios valstybinės žemės sklypo formavimu, ir kad nepritaikius jų nebus užkirstas kelias neatitaisomam pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti, o teismo sprendimo įvykdymas taps neįmanomu. Be to, prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės yra adekvačios siekiamam tikslui ir proporcingos pareiškėjos keliamiems reikalavimams byloje.

Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – ir VAAT) 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-5960-872/2022 pareiškėjo patikslintas skundas priimtas, atsakovė Administracija įpareigota iki 2022 m. rugsėjo 8 d. pateikti teismui atsiliepimą į patikslintą skundą bei visą turimą su ginču susijusią medžiagą. Be kita ko, Administracija įpareigota iki 2022 m. rugsėjo 1 d. pateikti nuomonę dėl pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Administracija, vykdydama VAAT nutartimi nustatytą įpareigojimą, VAAT 2022 m. rugpjūčio 31 d. pateikė nuomonę dėl pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Nurodė, kad šiuo atveju nėra pagrindo tvirtinti, kad yra prima facie (akivaizdžių) argumentų dėl skundžiamo akto neteisėtumo. Pareiškėjas nenurodė įtikinamų motyvų, kad yra akivaizdūs ginčijamo akto neteisėtumo pagrindai, dėl kurių reikėtų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, t. y. stabdyti procedūras. Nesant šios sąlygos, kiti argumentai dėl galbūt kilsiančios žalos neturi reikšmės galutiniam procesiniam sprendimui dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Pažymėjo, kad nėra pateikti jokie dokumentai, įrodantys, kad pareiškėjui buvo pažadėta ar garantuota teisė be aukciono išnuomoti įsiterpusį žemės sklypą. Tai pareiškėjo norai (ateities planai). Nepateikti jokie valstybinės žemės valdytojo NŽT garantiniai raštai, užtikrinantys, kad pareiškėjas, suformavęs įsiterpusį žemės sklypą, įgyja teisę jį išsinuomoti be aukciono. Pareiškėjas siekia apginti teisę, kurios neįgijo. Nėra duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti neabejotiną išvadą, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės nebūtų pažeistas viešasis interesas. Pareiškėjas, prašydamas sustabdyti procedūras, siekia formuoti 180 kv. m. žemės sklypą ne tik esamam paviljonui, bet ir kitiems ūkio subjektams, kurie vykdo mažmeninę prekybą iš pritaikytų automobilių ir laikinų įrenginių ir 180 kv. m. žemės sklypą, kuriame pagal Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies bendrąjį planą, patvirtintą Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T3-477, yra numatoma automobilių stovėjimo aikštelė, skirta bendram naudojimui, t. y. siekia užtikrinti viešąjį interesą. Pažymėjo, kad pareiškėjas siekia suformuoti žemės sklypą, kuris būtų skirtas tik jo individualiems verslo interesams tenkinti. Atkreipia dėmesį, jog formuojamame žemės sklype nuolat vykdoma prekyba.

II. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmetė.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones grindė tuo, kad nepritaikius jo prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių įsiterpusio žemės sklypo teritorijoje, Administracijos direktoriaus 2022 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. KADI-1154 pradėto žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto (ŽPDRIS paslaugos bylos Nr. ZSFP-106126) ar kito žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto vykdymu bus neteisėtai suformuotas kitas sklypas. Tokiu būdu pareiškėjui bus padaryta neatitaisoma (didelė) žala – pareiškėjo teisė be aukciono išsinuomoti įsiterpusį sklypą, kuris yra formuojamas minėtame projekte, bus paneigta, o pareiškėjui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas taps neįmanomu.

Teismas pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nurodė, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjas neteks galimybės be aukciono išsinuomoti įsiterpusį sklypą, kuris yra formuojamas minėtame projekte. Jokių įrodymų, kad pareiškėjas šiuo metu turi teisę be aukciono išsinuomoti įsiterpusį sklypą (pavyzdžiui, atsakovo minimą NŽT garantinį raštą), byloje nėra, o prielaida (kaip teisingai nurodo atsakovas – planai ir norai), kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų padarinių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, kad pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų padarinių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012; 2017 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017). Pažymėjo ir tai, kad pareiškėjas nurodė tik bendro pobūdžio teiginį apie jai galinčius kilti padarinius – didelę žalą, tačiau nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių realią didelės žalos grėsmę.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę, šios pareigos neįvykdė, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą. Esant šioms aplinkybėms, prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones netenkintas (ABTĮ 70 straipsnis).

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti patikslintame skunde išdėstytą prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Atskirąjį skundą pareiškėjas iš esmės grindžia tais pačiais motyvais kaip ir skundą pirmosios instancijos teismui.

Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo teismo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog nepateikta jokių įrodymų, kad pareiškėjas šiuo metu turi teisę be aukciono išsinuomoti įsiterpusį sklypą (pavyzdžiui, atsakovės minimą, NŽT garantinį raštą), o prielaida (kaip teisingai nurodo atsakovė – planai ir norai), kad pareiškėja gali patirti tam tikrų neigiamų padarinių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, kad pareiškėja neįrodo, kad tokių neigiamų padarinių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas. Pažymi ir tai, kad pareiškėjas nurodė tik bendro pobūdžio teiginį apie jam galinčias kilti pasekmes – didelę žalą, tačiau nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių realią didelės žalos grėsmę.“

Atsakovas teigia, kad pradėtos įsiterpusio žemės sklypo formavimo procedūros nereiškia, kad šis žemės sklypas bus išnuomotas be aukciono, nes įsiterpusio sklypo formavimo ir šio sklypo nuomos procedūros yra skirtingos, o sprendimai dėl sklypo nuomos priimami jau po sklypo suformavimo. Mano, kad pirmosios instancijos teismas priėjo prie teisėtos ir pagrįstos išvados, kad pareiškėjas nepagrindė savo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Atsakovas pažymėjo, kad su atskiruoju skundu pareiškėjas pateikė išrašą iš Žemėtvarkos planavimo dokumentų registro informacinės sistemos (toliau – ir ŽPDRIS), neva pagrindžiantį, kad atsakovas kaip organizatorius jau suderino pareiškėjo prašomą sustabdyti formavimo ir pertvarkymo projektą, tačiau ŽPDRIS sistemoje jokio Administracijos FPP derinimo šiuo metu nėra – tai tik ŽPDRIS paslaugos aktualios būsenos pavadinimai.

Administracija mano, kad šiuo atveju nėra pagrindo tvirtinti, kad yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto neteisėtumo. Pareiškėjas nenurodė įtikinamų motyvų, kad yra akivaizdūs ginčijamo akto neteisėtumo pagrindai, dėl kurių reikėtų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – stabdyti FPP procedūras. Nesant šios sąlygos reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti, kiti argumentai dėl galbūt kilsiančios žalos neturi reikšmės galutiniam procesiniam sprendimui dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Byloje taip pat nėra duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti neabejotiną išvadą, kad pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones nebūtų nepažeistas viešasis interesas. Pareiškėjo individualūs verslo interesai negali būti vertinami kaip svaresni už Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei kituose teisės aktuose įtvirtintą visos visuomenės (jos dalies) viešąjį interesą.

Administracija prašomu sustabdyti FPP projektu siekia formuoti 180 kv. m. žemės sklypą ne tik esamam paviljonui, bet ir kitiems ūkio subjektams, kurie vykdo mažmeninę prekybą iš pritaikytų automobilių ir laikinų įrenginių (pvz., palapinės), ir 180 kv. žemės sklypą, kuriame pagal Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijose) bendrąjį planą (toliau – ir Bendras planas), patvirtintą Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T3-477, yra numatoma automobilių stovėjimo aikštelė, skirta bendram naudojimui, t. y. siekia užtikrinti viešąjį interesą.

Tuo tarpu pareiškėjas siekia suformuoti žemės sklypą, kuris būtų skirtas tik jo individualiems verslo interesams tenkinti.

Prideda, kad pareiškėjo skundžiamame Administracijos 2022 m. liepos 12 d. atsakyme Nr. A33(1)-7381 nurodoma: „Įvertinusi Jūsų prašyme nurodytus argumentus dėl Jūsų veiklai vykdyti nepakankamo dydžio stovėjimo aikštelės ir siekdama užtikrinti visuomenės poreikį patogiai naudotis stovėjimo vieta bei siekdama suderinti viešąjį ir privatų interesus, Savivaldybė nemato kliūčių naujai suformuotame žemės sklype Jūsų Bendrovei leisti naudotis numatoma automobilių stovėjimo aikštele. Šiam tikslui užtikrinti galėtume pasirašyti dvišalį susitarimą“. Taigi, Administracija, suformavusi ir gavusi naudoti valstybinės žemės sklypą, yra pasirengusi pasirašyti susitarimą su pareiškėju dėl naudojimosi automobilių stovėjimo aikštele.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Mano mėsinė“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo teismo atskirąjį skundą atmesti.

NŽT atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo teismo tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą ir taikyti pareiškėjo prašomas reikalavimų užtikrinimo priemones.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 1 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, iš esmės nurodęs, kad pareiškėjas neįrodė, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistavo pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus ir tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumą i teisėtumą, pažymi, vadovaujasi ABTĮ 70 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, nustatančiu, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų, kad skundžiamo administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS‑899‑575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., LVAT 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., LVAT 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017). Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).

Šiuo atveju pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones grindžia tuo, kad nepritaikius jos prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių įsiterpusio žemės sklypo teritorijoje Administracijos direktoriaus 2022 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. KADI-1154 pradėto žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto (ŽPDRIS paslaugos bylos Nr. ZSFP-106126) ar kito žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto vykdymu bus neteisėtai suformuotas kitas sklypas. Tokiu būdu pareiškėjai bus padaryta neatitaisoma (didelė) žala – pareiškėjos teisė be aukciono išsinuomoti įsiterpusį sklypą, kuris yra formuojamas minėtame projekte, bus paneigta, o pareiškėjai galimai palankus teismo sprendimo įvykdymas taps neįmanomu.

Įvertinus byloje pateiktus įrodymus ir pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, nustatyta, kad pareiškėja neįrodė prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones išdėstytų teiginių, kad, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, pareiškėjui gali kilti neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pareiškėja, kuriai tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę, šios pareigos neįvykdė, nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjos prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą.

Vertinant pareiškėjos materialinį teisinį interesą, kuriam įgyvendinti siekiama žemės sklypo suformavimo, šioje proceso stadijoje, kai sprendžiama dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, svarbu pažymėti ir tai, kad atsakovas yra pasirengęs lanksčiam viešųjų ir privačių (pareiškėjos) interesų derinimo sprendimui sutartinių prievolinių santykių įtvirtinimo būdu, taigi neproporcingas pareiškėjos teisių paneigimo pavojus tokiomis sąlygomis nekyla.

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo UAB „Palink“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Dalia Višinskienė