Legislator Case Law & Legislation
98885cdc-ebca-4e09-bb92-36f678b77ac1 AI generated

98885cdc-ebca-4e09-bb92-36f678b77ac1 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 98885cdc-ebca-4e09-bb92-36f678b77ac1
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

? Administracinė byla Nr. I-1600-281/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00253-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 55.1.3; 20.2.3.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo P. P. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Legislator headnote

AI generated

98885cdc-ebca-4e09-bb92-36f678b77ac1 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Administracinė byla Nr. I-1600-281/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00253-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 55.1.3; 20.2.3.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo P. P. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas P. P. 2018-01-19 teismui paÅ¡tu pateikė skundÄ , kurį 2018-02-12 patikslino, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, 3 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo už ilgalaikį baudimÄ griežtesnėmis sÄ lygomis nei to reikalauja įstatymas, papildomų esminių ribojimų taikymÄ pareiÅ¡kėjo atžvilgiu be jokio juridinio pagrindo, kas žymiai pablogino jo sveikatos stovį (b. l. 1, 6). PaaiÅ¡kino, kad valstybė, taikydama asmenims įstatyme įtvirtintus laisvės suvaržymus, prisiima dėl Å¡ių asmenų atsakomybę, kad asmuo, atlikdamas teismo paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, netgi įsigaliojus naujiems įstatymams (BVK), nepatirtų papildomų, nepagrįstų bei nepateisinamų suvaržymų, kurių nebuvo teismui paskyrus laisvės atėmimo bausmę.

Å iuo atveju atsiradusiÄ neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ naujos redakcijos Bausmių vykdymo kodekso nuostatų įsigaliojimo. Atkreipė dėmesį, kad bausmė pareiÅ¡kėjui skirta teismo nuosprendžiu ir dar galiojant senam Bausmių vykdymo kodeksui. Naujos redakcijos Bausmių vykdymo kodeksas žymiai sugriežtino pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygas režimo atžvilgiu. Ä®vedus nepagrįstus ribojimus, sumažėjus fiziniam aktyvumui bei padidėjus stresui, pablogėjo pareiÅ¡kėjo sveikata.

Papildomi pareiÅ¡kėjo ribojimai prisidėjo prie ligos paÅ«mėjimo, nes pareiÅ¡kėjas patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus. Å iuo atveju nesugebėjimas, nenoras ar tyčinis institucijos neveikimas sugriežtinus pareiÅ¡kėjo bausmę ir įvedus papildomus apribojimus, laikytini atsakovės neteisėtais veiksmais. PaaiÅ¡kėjus teisiniam kazusui, nebuvo inicijuotas joks padėties taisymas ar savalaikis teisminių instancijų integravimas į procesÄ , siekiant subalansuoti bausmės tikslus ir bausmės sugriežtinimÄ Ä¯sigaliojus naujoms Bausmių vykdymo kodekso nuostatoms.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 12–13). PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas abstrakčiai nurodo neva jam kilusius nepatogumus dėl to, kad pasikeitė laisvės atėmimo bausmės vykdymo sÄ lygos. PareiÅ¡kėjas nepateikia įrodymų, kokios jo teisės ir kurį laikÄ buvo neteisėtai suvaržytos, kokios kilo pasekmės. Pažymėjo, kad valstybės civilinei atsakomybei atsirasti yra bÅ«tinos trys sÄ lygos, t. y. neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys, žala.

Todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas tik nustačius visas Å¡ias sÄ lygas. Atkreipė dėmesį, kad bausmės yra vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius įstatymus. Teigia, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neįrodė buvus Teisingumo ministerijos neteisėtų veiksmų, todėl valstybei negali kilti pareiga atlyginti žalÄ . Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovai nedalyvavo.

Teismas k o n s t a t u o j a: Byloje yra kilęs ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui dėl Teisingumo ministerijos veiksmų priimant naujos redakcijos Bausmių vykdymo kodeksÄ ir taip galimai sugriežtinus pareiÅ¡kėjo vykdomos bausmės sÄ lygas. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos.

Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant nustatyti ar nagrinėjamos bylos atveju Teisingumo ministerija atliko pareiÅ¡kėjo nurodomus neteisėtus veiksmus, analizuotinos Teisingumo ministerijos funkcijos.

Pagal Teisingumo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-07-09 nutarimu Nr. 851, 8.1 papunktį, Teisingumo ministerija, siekdama jai nustatytų veiklos tikslų: „rengia nacionalinės teisinės sistemos plėtros, civilinės teisės, civilinio proceso, baudžiamosios teisės, baudžiamojo proceso, suėmimo, bausmių ir probacijos vykdymo, administracinės teisės, administracinių teisės pažeidimų nagrinėjimo proceso, administracinių bylų teisenos, <...> ir kitų teisės aktų projektus“.

PareiÅ¡kėjo teigimu, Teisingumo ministerija Å¡iuo atveju neinicijavo jokio padėties taisymo ar savalaikio teisminių instancijų integravimo į procesÄ , siekiant subalansuoti bausmės tikslus ir bausmės sugriežtinimÄ Ä¯sigaliojus naujoms Bausmių vykdymo kodekso nuostatoms. Anot pareiÅ¡kėjo, naujos redakcijos Bausmių vykdymo kodeksas žymiai sugriežtino pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygas rėžimo atžvilgiu, todėl Teisingumo ministerija, kaip institucija, tvirtinanti įstatymus, susijusius su bausmės atlikimo sÄ lygomis, atliko neteisėtus veiksmus.

Teismas nurodytus pareiÅ¡kėjo teiginius vertina kaip abstraktaus pobÅ«džio, pareiÅ¡kėjas nenurodė konkrečių aplinkybių, kaip buvo apsunkintas jo bausmės atlikimas įsigaliojus naujos redakcijos Bausmių vykdymo kodeksui, skundÄ grindė tik bendro pobÅ«džio teiginiais, kad pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygos rėžimo atžvilgiu sugriežtintos, įvesti papildomi apribojimai. Teismas taip pat pažymi, kad pagal Bausmių vykdymo kodekso 3 straipsnį, įtvirtinantį įstatymo galiojimo laike nuostatas, bausmės vykdomos pagal bausmių vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus.

Todėl, nors bausmės vykdymo pradžioje pareiÅ¡kėjo atžvilgiu galiojo Å¡velnesnio, palankesnio Bausmių vykdymo kodekso nuostatos, Å¡iuo metu palankesnės nuostatos nebegalioja ir pareiÅ¡kėjui paskirta bausmė turi bÅ«ti vykdoma pagal aktualias teisės aktų, įskaitant ir Bausmių vykdymo kodekso, nuostatas. Nors pareiÅ¡kėjas teigia, kad Teisingumo ministerija, tvirtindama naujos redakcijos Bausmių vykdymo kodeksÄ sugriežtino pareiÅ¡kėjui paskirtÄ bausmę, teismas tokius pareiÅ¡kėjo teiginius taip pat atmeta kaip nepagrįstus.

Pažymėtina, kad bausmių vykdymo teisė nėra tapati baudžiamajai materialinei teisei. Teisės aktai, vadovaujantis kuriais, teisinių institucijų paskirtos bausmės yra vykdomos, neįtvirtina veikų baudžiamumo ir nenustato bausmių, jais reglamentuojama tik bausmių vykdymo tvarka. Pastebėtina, kad įstatymų leidybos veikla yra priskirta ne Teisingumo ministerijai, o Seimui ir kitiems Konstitucijos 68 straipsnyje nurodytiems subjektams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 68 straipsniu, įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turi Seimo nariai, Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė bei 50 tūkstančių piliečių.

Tuo tarpu, pagal aukščiau nurodytas Teisingumo ministerijai priskirtas funkcijas matyti, kad Teisingumo ministerija įstatymų netvirtina, o tik rengia teisės aktų projektus. PareiÅ¡kėjo argumentai, jog Teisingumo ministerija nesiėmė veiksmų esamai situacijai pakeisti atmestini kaip nepagrįsti, nes įstatymų leidybos iniciatyvos teisė nėra pareiga ir niekas negali įpareigoti subjektÄ , turintį įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, įgyvendinti jÄ . Papildomai pastebėtina, kad vien naujos redakcijos Bausmių vykdymo kodekso iÅ¡dėstymas nėra pagrindas Teisingumo ministerijai imtis aktyvių veiksmų, kad suimtiesiems ar nuteistiesiems bÅ«tų toliau taikomos iki naujos redakcijos priėmimo galiojusios Å¡velnesnės ar palankesnės nuostatos, nes, kaip minėta, bausmės vykdomos bÅ«tent pagal bausmių vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus (Bausmių vykdymo kodekso 3 straipsnio 1 dalis).

Å iame kontekste taip pat pabrėžtina, jog pareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į Å¡ių įstaigų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr., pvz., EŽTT 2005-10-06 sprendimÄ byloje Hirst prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, Nr. 74025/01; 1975-02-21 sprendimÄ byloje Golder prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, Nr. 4451/70).

Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr., pvz., EŽTT 1967-07-11 sprendimÄ byloje K. H. C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ asmens įprastam gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr., pvz., EŽTT 2007-12-04 sprendimÄ byloje Dickinson prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, Nr. 44362/04) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-12-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1931-575/2015).

Å iuo atveju, pareiÅ¡kėjas, kuriam paskirta laisvės atėmimo bausmė, privalo vykdyti jÄ pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus, todėl pareiÅ¡kėjo subjektinė teisė dėl bausmės vykdymo tvarkos, atitinkančios Bausmių vykdymo kodeksÄ , negalėjo bÅ«ti pažeista. Nagrinėjamos bylos atveju nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų bÅ«ti vertinami kaip žalÄ sukėlęs veiksnys, negalimas ir praÅ¡omos neturtinės žalos atlyginimas. Taigi nesant bÅ«tinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ netenkintinas.

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo skundas visa apimtimi atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ė: PareiÅ¡kėjo P. P. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Mefodija Povilaitienė