987bbf8d-bf76-4644-8b57-bb4bbaea0fc2 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-2584-1170/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32873-2022-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.3.4.3 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 28 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė, sekretoriaujant Laurai Baziukevičiūtei, vertėjaujant Helenai Žemaitel, dalyvaujant prokurorui Tomui Danylai, kaltinamajam V. G., jo gynėjai advokatei Loretai Guižauskienei, laiduotojui V.

M., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. G., (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktiÅ¡kai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, Lietuvos Respublikoje neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : V. G. vairavo transporto priemonę, bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o bÅ«tent – jis, 2022 m. rugpjūčio 27 d., apie 23.40 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW 525“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 2,43 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Tokiais savo veiksmais V. G. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamuoju apklaustas V. G. parodė, kad tÄ dienÄ Ä—jo pas pažįstamus, prieÅ¡ tai nuvežė dukrÄ pas pažįstamus iÅ¡ (duomenys neskelbtini). Nuvežęs dukrÄ , nuėjo pas pažįstamus iÅ¡gerti, dukra paskambino, paprašė jÄ parvežti. Atėjo pas V., paprašė paskolinti automobilį ir iÅ¡važiavo, V. nesuprato, kad yra neblaivus, skolino jam automobilį ne pirmÄ kartÄ , prieÅ¡ tai nebuvo kilę jokių nemalonumų.

Kaltinamasis detalizavo, kad jis kalba apie 2022 m. rugpjūčio 27  d. įvykius, vartojo alų su pažįstamais, kartu dirbo, jie pakvietė iÅ¡gerti kartu. DienÄ prieÅ¡ šį įvykį nuvežė savo dukrÄ pas pažįstamus iÅ¡ (duomenys neskelbtini), vežė jÄ su savo automobiliu, kurį gavo iÅ¡ ankstesnės darbovietės. Po to, kai nuvežė dukrÄ , grįžo namo, iÅ¡gėrė alkoholio, paprašė V. paskolinti automobilį ir iÅ¡važiavo. Policijos pareigÅ«nai jį sustabdė dėl įtartino vairavimo.

Anksčiau jis nėra vairavęs neblaivus, tai pirmas kartas. Su V. M. jie geri draugai, kartu gyvena. TÄ dienÄ , kuomet atėjo pas V. M. papraÅ¡yti automobilio, jis nepastebėjo, kad yra iÅ¡gėręs, pasakė, kad rakteliai automobilyje ir gali važiuoti. V. M. jam yra kaip tėvas, dėl Å¡io įvykio reagavo neigiamai. Po pokalbio jis padarė iÅ¡vadas, kad pasielgė blogai, tai pirmas kartas jo gyvenime, labai gailisi dėl to. Negali tiksliai pasakyti kiek uždirba, pajamos nepastovios, kadangi dirba atsitiktinius darbus.

Dukra Å¡iuo metu su juo negyvena. Už nuomÄ V. M. nemoka, padeda jam darbuotis namuose. Lietuvoje planuoja pasilikti iki (duomenys neskelbtini) pabaigos. IÅ¡ (duomenys neskelbtini) atvyko dirbti. Kuomet pasibaigs (duomenys neskelbtini), planuoja grįžti. Kuomet buvo atvykęs į LietuvÄ dirbti prieÅ¡ (duomenys neskelbtini), dirbo (duomenys neskelbtini) įmonėje, jam nemokėjo atlyginimo, norėjo grįžti namo, tačiau prasidėjo (duomenys neskelbtini). Neįsidarbino legaliai, kadangi bijojo vėl likti apgautas.

Dukra gyvena su motina. Jis prisideda prie dukros iÅ¡laikymo pagal galimybes, apie (duomenys neskelbtini) eurų per mėnesį. Teisiamojo posėdžio metu laiduotuoju apklaustas V. M. parodė, kad V. G. paprašė jo paskolinti automobilį, jis sutiko, kadangi yra skolinęs jam savo automobilį ir anksčiau, nepastebėjo, kad jis buvo neblaivus. Jis kalba apie 2022 m. rugpjūčio mėnesio įvykius, dažnai skolindavo automobilį V. G., nepastebėjo, kad tÄ kartÄ jis buvo neblaivus. Kaltinamasis gyvena jo namuose, įvykio dienÄ jis buvo iÅ¡vykęs, vėliau grįžo, nematė, kaip vartojo alkoholį.

V. G. padeda dirbti (duomenys neskelbtini) įvairius darbus. Kuomet sužinojo apie įvykį buvo naktis, buvo sunku patikėti, kad taip atsitiko, galvojo, jog važiavo paimti dukros, nemanė, kad gali bÅ«ti neblaivus, kaltinamasis gailisi dėl savo poelgio. Ateityje stengsis daryti gerÄ Ä¯takÄ , kalbėtis apie tai. Jo žiniomis, kaltinamasis neturi problemų dėl alkoholio vartojimo, vartoja retkarčiais, saikingai. Jis kaltinamÄ jį gali apibÅ«dinti kaip paslaugų, ramaus bÅ«do žmogų. Kaltinamasis dirba (duomenys neskelbtini), o jis (duomenys neskelbtini) pagal verslo liudijimÄ .

Jis yra baustas administracine tvarka, tačiau tai nebuvo grubus pažeidimas, baudos apmokėtos. Teismo posėdyje kaltinamasis, davęs parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami ir byloje bÅ«tų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Su tokia baudžiamojo proceso eiga sutiko tiek prokuroras, tiek kaltinamojo gynėjas. Atsižvelgiant į kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo pobÅ«dį (nepriskirtinas labai sunkių nusikaltimų kategorijai), kaltinamojo pozicijÄ bei faktinių aplinkybių aiÅ¡kumÄ ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, baudžiamoji byla buvo iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie teismo pripažinti įrodymais ir iÅ¡nagrinėjus bylÄ sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas V. G. parodė, kad dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltę pripažįsta visiÅ¡kai. 2022 m. rugpjūčio 27 d., apie 20.00 val., su draugais gėrė alkoholį (alų) pas A., (duomenys neskelbtini). Kiek iÅ¡gėrė alkoholio, pasakyti negali, tačiau daug.

Apie 22.00 val.–23.00 val., nutarė nuvažiuoti pasiimti dukros, kuri svečiavosi pas draugus (Å¡iuo metu adreso neprisimena, kažkur prie (duomenys neskelbtini) ežerų). Jis automobilio neturi, todėl grįžo namo ir paprašė V. paskolinti jam priklausantį automobilį „BMW 525“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). V. su juo alkoholio nevartojo, todėl nežinojo, kad jis iÅ¡gėręs, taigi davė jam raktelius ir leido važiuoti. Jis jautėsi gerai, neapsvaigęs, todėl vairuodamas minėtÄ automobilį nuvyko pasiimti dukros.

Pamena, kad pasiėmė atidarytÄ skardinę kurioje buvo alus, ketindamas jį iÅ¡gerti namuose, todėl pasidėjo automobilyje. Vairuodamas gerti neketino. Pasiėmęs dukrÄ , važiavo namo, kai (duomenys neskelbtini), jį sustabdė policijos pareigÅ«nai. PareigÅ«nams jį sustabdžius, pasiteiravo ar vartojo alkoholį ir jis atsakė, kad taip, gėrė alų. Buvo patikrintas jo blaivumas alkotesteriu. Pamena, kad įpÅ«tė apie 2,4 promiles. Su tikrinimo rezultatais sutiko, kadangi prisipažįsta, kad minėtÄ vakarÄ gėrė alų, o po to vairavo automobilį.

Jis nežinojo, kad Lietuvoje yra baudžiamoji atsakomybė už vairavimÄ neblaiviam, tačiau žinojo, kad už vairavimÄ iÅ¡gėrus gali bÅ«ti skirta bauda. Po to, kai jį sustabdė pareigÅ«nai, alkoholio jau nevartojo. Automobilis buvo iÅ¡temptas į saugojimo aikÅ¡telę, o jo dukra perduota Vaikų teisių specialistams. Dėl savo elgesio labai gailisi ir apgailestauja. Nori pažymėti, kad Lietuvoje ketina gyventi apie mėnesį ar pan., o vėliau ketina grįžti į (duomenys neskelbtini) (b. l. 51–53).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. K. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini), vyriausiuoju patruliu. 2022 m. rugpjūčio 27 d., nuo 15.00 val. iki kitos dienos 03.00 val., dirbo ekipaže V1720 kartu su vyriausiuoju patruliu M. B. 2022 m. rugpjūčio 27 d., apie 23.30 val., iÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) link prekybos centro „(Duomenys neskelbtini)“ važiuoja automobilis „BMW 525“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus.

Vėliau buvo gauta patikslinta informacija, kad automobilis artėja prie (duomenys neskelbtini). Kadangi buvo netoliese, nuspręsta laukti automobilio pačiame (duomenys neskelbtini). Po kurio laiko pamatė į (duomenys neskelbtini) įvažiavusį ankščiau minėtÄ automobilį ir jis buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini) ties iÅ¡važiavimu (duomenys neskelbtini) kryptimi. Priėjus prie vairuotojo nustatyta, kad automobilį vairavo (duomenys neskelbtini) pilietis V. G., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris akivaizdžiai buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo neriÅ¡li.

Automobilio salone priekiniuose puodelių laikikliuose stovėjo atidaryta alaus skardinė „Švyturys“. Ä® klausimÄ ar vartojo alkoholį, V. G. paaiÅ¡kino, kad vairuodamas gėrė alų. V. G. nusivedus iki tarnybinio automobilio ir patalpinus jį į automobilio laikino sulaikymo patalpÄ , buvo pasiÅ«lyta pasitikrinti blaivumÄ . Pastarajam sutikus, alkotesterio pagalba, pirmu pÅ«timu, 2022 m. rugpjūčio 27 d., 23.44 val. buvo nustatytas 2.48 prom. neblaivumas, o antru pÅ«timu 2022 m. rugpjūčio 28 d., 00.01 val. nustatytas 2.43 prom. neblaivumas.

V. G. su alkotesterio parodymais sutiko. Automobilio priekinėje sėdynėje sėdėjo iÅ¡ iÅ¡vaizdos nepilnametė mergina, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo tai buvo V. G. dukra A. G., kuri paaiÅ¡kino, kad nesenai su motina atvyko iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pas tėvÄ , po ko jos motina iÅ¡vyko į (duomenys neskelbtini), o ji liko su tėvu. Pastaroji buvo perduota Vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojams. Automobilis „BMW 525“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priverstinai iÅ¡vežtas į saugojimo aikÅ¡telę, adresu Minsko pl. 21, Vilniuje.

Jame po vairuotojo sėdynę buvo pilna alaus „Švyturys“ skardinių. Vairavimo faktas yra užfiksuotas tarnybiniame automobilyje įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis. Įvykio vietoje filmuota BODY 1748, BODY 1753 (b. l. 8–10). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. M. parodė, kad apie pusantrų metų pas jį, asmens pažymoje nurodytu adresu, gyvena V. G., kuris atvyko iš (duomenys neskelbtini). Taip pat transporto priemonė BMW 525, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso jam.

Å iuo metu dokumentų pateikti negali, kadangi automobilio dokumentai yra palikti transporto priemonėje. 2022 m. rugpjūčio 27 d., apie 20 val., V. G. paprašė jo paskolinti minėtÄ automobilį, kadangi jo automobilis sugedo, (kiek atsimena tai buvo „Volvo“, daugiau duomenų neprisimena, ar ten tikrai buvo jo automobilis, pasakyti negali). Jis teigė, jog jam reikia pasiimti dukrÄ , kuri buvo prie (duomenys neskelbtini) ežerų. V. G. tuo metu, kai jo paprašė buvo blaivus, nesijautė alkoholio kvapo, kalba buvo riÅ¡li, todėl jis jam paskolino minėtÄ automobilį, net nenumanydamas, kad jis gali vairuoti iÅ¡gėręs alkoholinių gėrimų.

Jis su V. G. nelabai bendrauja, kadangi jis anksti ryte iÅ¡važiuoja į darbÄ , o grįžta tik vakare. Nėra matęs, jog V. vairuotų bÅ«damas neblaivus ar stipriai iÅ¡gėrinėtų. Jam nekilo įtarimų, jog V. ilgai negrįžta, kadangi jis anksti nuėjo miegoti. Ryte, kai policijos pareigÅ«nai jam paskambino iÅ¡ V. mobilaus ir pasakė, jog pastarasis su jo transporto priemone vairavo neblaivus, pagalvojo, jog juokauja arba skambina sukčiai. Po to iÅ¡siaiÅ¡kino, kad V. iÅ¡ tikrųjų vairavo jam priklausančiÄ transporto priemonę bÅ«damas neblaivus (b. l. 12–14).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyriausiosios tyrėjos I. K. 2022 m. rugpjūčio 28 d. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2022 m. rugpjūčio 27 d., apie 23.40 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis V. G., gimęs (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW 525“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 2,43 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 4–5).

BIRT ataskaitų žiūryklės (ROIK: 0122000515224) duomenyse nurodyta, kad 2022 m. rugpjūčio 27 d., 23.33 val., registruotas pranešimas. Pranešėjas privatus fizinis asmuo pranešė, kad nuo (duomenys neskelbtini) link Prekybos centro „(Duomenys neskelbtini)“, juodos spalvos automobiliu „BMW 525“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuoja galimai neblaivus vairuotojas, kuris pavojingai manevruoja (b. l. 6). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyriausiojo patrulio M.

B. 2022 m. rugpjūčio 28 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. rugpjūčio 23 d., apie 23.30 val., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu V. K., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) g., nuo (duomenys neskelbtini) link Prekybos centro „(Duomenys neskelbtini)“, važiuoja juodos spalvos automobilis „BMW 525“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas yra galimai neblaivus, nes pavojingai manevruoja.

Buvo gauta informacija, kad automobilis artėja prie (duomenys neskelbtini), o kadangi jie buvo netoli, nusprendė sustoti pačiame (duomenys neskelbtini) ir sulaukti automobilio. Po kurio laiko, į (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės įvažiavo automobilis „BMW 525“, kurį sustabdė ties išvažiavimu link (duomenys neskelbtini). Priėjus prie automobilio, pastebėjo, kad vairuotojo pusėje sėdi vyras, kaip vėliau paaiškėjo, tai (duomenys neskelbtini) pilietis V. G., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris iš karto matėsi, kad yra neblaivus, o automobilio salone, priekiniuose puodelių laikikliuose stovėjo atidaryta alaus skardinė „Švyturys“.

Priekinėje keleivio sėdynėje pastebėjo, kad sėdi galimai nepilnametė mergina, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, tai neblaivaus vairuotojo V. G. dukra A. G., gimusi (duomenys neskelbtini). VairuotojÄ nedelsiant nusivedė iki tarnybinio automobilio ir pasodino į laikino sulaikymo patalpÄ . Alkotesteriu „Drager Alcotest 7510” Nr. ARKB-0253, patikros sertifikato numeris 1680187, 23.44 val. buvo patikrintas asmens blaivumas ir alkotesteris parodė 2.48 prom. neblaivumÄ , o patikrinus asmenį antrÄ kartÄ , t. y. 00.01 val., alkotesteris parodė 2.43 prom. neblaivumÄ .

Kadangi asmuo yra užsienietis, jis buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių. Ä® vietÄ buvo iÅ¡kviesti Vaikų teisių apsaugos specialistai, kurių globai buvo perduota A. G. Ji paaiÅ¡kino, kad neseniai kartu su mama atvyko iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į LietuvÄ , kur gyvena jos tėtis, o mama iÅ¡vyko į (duomenys neskelbtini), ji liko su tėčiu. Ä® vietÄ buvo iÅ¡kviestas tralas, kuris iÅ¡tempė automobilį į saugojimo aikÅ¡telę.

Automobilis apžiūrėtas, filmuotas bei fotografuotas. Ant dešinės pusės abiejų ratlankių matosi apgadinimai. Įvykis filmuotas BODY 1748, BODY 1753 (b. l. 15). „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0253 duomenimis V. G., 2022 m. rugpjūčio 27 d., 23.43 val. nustatytos 2,48 % promilės, o 2022 m. rugpjūčio 28 d., antro tikrinimo metu – 00.00 val. nustatytos 2,43 % promilės (b. l. 16–17). Iš Lietuvos metrologijos inspekcijos 2022 m. balandžio 26 d. patikros sertifikato Nr. 1680187 matyti, kad alkotesterio „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0253 patikros sertifikatas galioja iki 2022 m. spalio 26 d. (b. l. 18).

Iš 2022 m. rugpjūčio 27 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad V. G. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. V. G. atliktas neblaivumo patikrinimas prietaisu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0253 ir 23.44 val. nustatytos 2,48 promilės, o antro tikrinimo metu – 00.01 val. nustatytos 2,43 promilės (b. l. 19). Iš 2022 m. rugpjūčio 28 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo bei fotonuotraukų matyti, kad iš karto po įvykio buvo apžiūrėtas automobilis „BMW 525“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovintis (duomenys neskelbtini).

Nustatyti išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai: apgadinti automobilio dešinės pusės priekinis ir galinis ratlankiai (b. l. 20-26). Iš VĮ „Regitra“ duomenų išrašo matyti, kad automobilio „BMW 525“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas–savininkas – V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 28). Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų išrašo matyti, kad 2022 metų rugsėjo mėnesį automobilio „BMW 525“ vidutinė rinkos kaina Lietuvoje su PVM – 10 210 Eur (b. l. 29).

Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. rugsėjo 20 d. rašte Nr. 14R-32020 nurodyta, kad V. M. atžvilgiu ikiteisminiai tyrimai nėra pradėti ir jis neteistas (b. l. 91). Administracinių nusižengimų registro 2022 m. spalio 5 d. išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus nurodyta, kad V. M. laikotarpiu nuo 2017 m. iki 2021 m. padarė administracinius nusižengimus, susijusius su KET pažeidimais, paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 92-95).

UAB „(Duomenys neskelbtini)“ 2022 m. rugsėjo 20 d. V. M. charakteristikoje nurodyta, kad V. M. vertinamas kaip darbÅ¡tus, atsakingas, geranoriÅ¡kas ir neatsisakantis padėti darbuotojas. Jis yra kruopÅ¡tus ir pareigingas, imlus naujovėms ir pasiÅ«lymams. Darbo pažeidimų ir drausminių nuobaudų neturi (b. l. 96). 2022 m. vasario 5 d. sudarytoje gyvenamųjų patalpos nuomos sutartyje nurodyta, kad V. M. V. G. nuomoja kambarį, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 98-100). Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę maÅ¡inÄ arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Minėtos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvÅ«s, todėl užtenka bent vieno iÅ¡ jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Teismas, iÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu jis neturi pagrindo abejoti, juos tarpusavyje sugretinęs, sujungęs į vientisÄ Ä¯rodymų grandinę bei juos įvertinęs, taip pat jų pagrindu iÅ¡tyręs nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad V.

G. kaltė padarius jam inkriminuotÄ ir BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , visiÅ¡kai įrodyta. Kaltinamasis V. G. savo kaltę pripažino tiek apklausiamas teismo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu. Pastarasis nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 27 d., vakare jis vartojo alų, o po to su jo draugui V. M. priklausančiu automobiliu nuvyko pasiimti dukros, buvusios (duomenys neskelbtini) mieste. Pasiėmęs dukrÄ , važiavo namo, kai (duomenys neskelbtini), jį sustabdė policijos pareigÅ«nai.

Patikrinus jo blaivumÄ alkotesteriu, nustatytos apie 2,43 promilės. Su tikrinimo rezultatais sutiko ir prisipažino, kad minėtÄ vakarÄ gėrė alų, o po to vairavo automobilį. Å ie kaltinamojo parodymai iÅ¡ esmės atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti. KaltinamÄ jį, vairuojantį automobilį „BMW 525“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sustabdęs ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas policijos pareigÅ«nas V. K. nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 27 d., apie 23.30  val., iÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini) artėja automobilis „BMW 525“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas yra galimai neblaivus.

Pamatęs į (duomenys neskelbtini) įvažiavusį ankščiau minėtÄ automobilį, jis pastarÄ jį sustabdė. Nustatyta, kad automobilį vairavo V. G., kuris akivaizdžiai buvo neblaivus, o nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo neriÅ¡li. Automobilio salone priekiniuose puodelių laikikliuose stovėjo atidaryta alaus skardinė „Švyturys“. Ä® klausimÄ ar vartojo alkoholį, V. G. paaiÅ¡kino, kad vairuodamas gėrė alų. Pasitikrinus vairuotojo blaivumÄ alkotesteriu, pirmu pÅ«timu, apie 23.44 val. buvo nustatytas 2.48 prom. neblaivumas, o antru pÅ«timu, apie 00.01 val. nustatytas 2.43 prom. neblaivumas.

V. G. su alkotesterio parodymais sutiko (b.  l. 8–10). Kaltinamojo V. G. ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto vyriausiojo patrulio V. K. parodymų turinį taip pat patvirtina ir kaltinamojo laikiname sulaikyme dalyvavęs vyriausiasis patrulis M. B., kuris 2022 m. rugpjūčio 28 d. pateiktame tarnybiniame praneÅ¡ime iÅ¡ esmės pateikė analogiÅ¡kus minėtų proceso dalyvių parodymams pateiktus paaiÅ¡kinimus (b. l. 15). Galiausiai, kaltinamojo neblaivumo faktÄ patvirtina ir 2022 m. rugpjūčio 27 d. neblaivumo nustatymo aktas, iÅ¡ kurio matyti, kad kaltinamajam V.

G. 2022 m. rugpjūčio 28 d., apie 00.01  val. buvo nustatytas 2,43 promilių neblaivumas (b. l. 19). Visi Å¡ie anksčiau aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina esmines V. G. inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja. Ä®vertinus pirmiau iÅ¡dėstytų įrodymų visumÄ , konstatuotina, kad V. G. 2022 m. rugpjūčio 27 d., apie 23.40 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW 525“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam 2022 m. rugpjūčio 28 d., 00.00.53 val. alkoholio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ (patikros sertifikatas Nr. 1680187) buvo nustatytas 2,43 promilės girtumas.

Å ios teismo nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad kaltinamojo V. G. veiksmai atitinka tyčinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, o jo kaltė įrodyta visiÅ¡kai. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis V. G. ir V. M. pateikė praÅ¡ymus dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį pagal laidavimÄ V. M. atsakomybėn (BK 40 straipsnio 1 dalis). Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis V.

G. nurodė, kad Lietuvos Respublikoje artimų giminaičių ir Å¡eimos narių neturi, o artimiausias jam asmuo yra V. M., pas kurį jis gyvena ir palaiko artimus, draugiÅ¡kus santykius. Jo teigimu, V. M. galės jam daryti teigiamÄ Ä¯takÄ , kadangi jis yra vyresnis, vertina jį kaip tėvÄ . Teismo posėdžio metu apklaustas V. M., praÅ¡antis bÅ«ti kaltinamojo laiduotoju, nurodė, kad juos su kaltinamuoju sieja artimi, draugiÅ¡ki santykiai. Pastarasis jam nuomoja gyvenamasis patalpas, o V. G. jam padeda (duomenys neskelbtini) darbuose.

V. M. V. G. apibÅ«dino kaip tvarkingÄ , darbÅ¡tų žmogų, kuris nėra konfliktiÅ¡kas ir per visÄ pastarojo gyvenimo pas jį laikotarpį V. M. jokių problemų nekėlė. Per minėtÄ laikotarpį pas juos susiformavo tarpusavio pasitikėjimu grįsti santykiai, dėl to jis jam dažnai skolindavo automobilį „BMW 525‘, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

Laidavimas gali bÅ«ti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant iÅ¡vardintų sÄ lygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ klausimÄ .

Kita vertus, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sÄ lygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomÄ pareigÄ priimti tokį sprendimÄ , kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K- 274- 693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018).

Remiantis anksčiau teismo aptartais ir įvertintais įrodymais, nustatyta, kad kaltinamasis V. G. padarė vienÄ nesunkų, tyčinį nusikaltimÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje (BK  40  straipsnio 1 dalis). Šį nusikaltimÄ kaltinamasis padarė pirmÄ kartÄ â€“ anksčiau pastarasis nėra teistas (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamasis V. G. viso baudžiamojo proceso metu neneigė savo kaltės ir jÄ pripažino, kartu nurodė, kad dėl savo veiksmų labai gailisi ir toks jo elgesys jam nėra bÅ«dingas.

Atsiprašė teismo ir proceso dalyvių. MinėtÄ aplinkybę bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino ir V. M., kuris nurodė, kad kaltinamasis nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl savo padarytų veiksmų. Kaltinamojo nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo bei jo prisipažinimas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo laikytinas pastarojo baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2  punktas). Kaltinamasis anksčiau Lietuvos Respublikoje už KET pažeidimus nebaustas, byloje duomenų apie pastarojo psichiatrinį ar priklausomybių ligų gydymÄ nėra, alkoholiu nepiktnaudžiauja.

Bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat negauta duomenų, kad kaltinamasis po jam inkriminuoto nusikaltimo bÅ«tų padaręs naujÄ nusikalstamÄ veikÄ . Anksčiau aptartų ir bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytų faktinių aplinkybių aspektu teismas taip pat atkreipia dėmesį į laidavimo instituto atžvilgiu formuojamÄ teismų praktikÄ , kurioje pripažįstama, kad teismas, spręsdamas klausimÄ dėl laidavimo taikymo, kaip ir skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, kitas svarbias byloje nustatytas aplinkybes.

Laidavimo taikymo procesas taip pat yra tiesiogiai susijęs ir su teismo vidiniu įsitikinimu dėl kaltinamojo asmenybės pavojingumo, o šį įsitikinimÄ formuoja ne tik objektyvi bylos medžiaga, bet ir įrodymų tyrimas, asmenų apklausos, tiesioginis teisiamojo elgesio ir laikysenos stebėjimas ir kitos aplinkybės. Teismo pagrindinė pareiga tiek skiriant bausmę, tiek sprendžiant klausimÄ dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , yra teisingumo principo įgyvendinimas.

Vienas iš teisingumo principo aspektų – pripažintam kaltu asmeniui (arba atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės) skiriama bausmė (arba baudžiamojo poveikio priemonės, įpareigojimai ar draudimai) turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Teisingumo principas neapsiriboja vien tik bausmės ir padarytos nusikalstamos veikos proporcingumu, o turi ir kitų aspektų. Bausmės (taip pat ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės), kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis taip pat neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais.

Ne mažiau svarbÅ«s yra socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-258-1121/2022). Teismas, visų anksčiau aptartų aplinkybių bei nurodytos teismų praktikos kontekste, daro pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad kaltinamajam nėra bÅ«dingas prieÅ¡ingas teisei, nusikalstamas elgesys, jis sugeba laikytis nustatytų draudimų ir įpareigojimų, nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdė neapgalvotai, ji yra atsitiktinio pobÅ«džio, o ne dėsningo elgesio pasekmė, todėl spręstina, kad ateityje V.

G. laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. IÅ¡dėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygas. BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotoju gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimÄ , privalo atsižvelgti į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui.

Teigiama įtaka asmeniui turi bÅ«ti efektyvi, reali, motyvuojanti pastarÄ jį bÅ«ti pavyzdingu, visuotinai priimtinų elgesio taisyklių besilaikančiu visuomenės nariu ir daugiau nenusikalsti. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimÄ ir galinčiu bÅ«ti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, taip pat jo charakteristikÄ ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo praÅ¡ymas.

Be to, pagal teismų praktikÄ dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiÅ«rį į kaltininko padarytÄ veikÄ , įvertinti veikos pavojingumÄ , nurodyti savo bÅ«simos teigiamos įtakos pobÅ«dį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu kaltinamojo gynėja įgarsino praÅ¡ymÄ kaltinamÄ jį V. G. perduoti V. M. atsakomybei pagal laidavimÄ , analogiÅ¡kÄ praÅ¡ymÄ pateikė ir V.

M. Pastarasis bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat nurodė, kad nėra teistas, nors ir yra baustas administracine tvarka, tačiau visos paskirtos baudos yra apmokėtos. Šiuos V. M. parodymus patvirtina baudžiamojoje byloje esantys išrašai iš Administracinių nusižengimo registro ir Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro. V. M. dirba UAB „(Duomenys neskelbtini)“, kur yra charakterizuojamas išimtinai teigiamai. Teisiamojo posėdžio metu pastarasis nurodė, kad V. G. poelgis jam yra nebūdingas.

Anksčiau kaltinamasis niekada nesėsdavo už vairo neblaivus, alkoholį vartojo Å¡venčių metu ir problemų su alkoholio vartojimu neturėjo. Kartu V. M. nurodė, kad kaltinamasis jau pakankamÄ laikÄ gyvena jo gyvenamojoje vietoje, jų santykiai yra draugiÅ¡ki, niekada jokių konfliktų nėra kilę. Dėl aptariamo įvykio V. M. bendravo su kaltinamuoju ir pasmerkė tokį jo elgesį. Aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų nustatytas pagrindas abejoti Å¡iais kaltinamojo ir V. M. bylos nagrinėjimo teisme metu iÅ¡sakytais teiginiais, nenustatyta.

Visų anksčiau aptartų, V. G. ir V. M. santykius su kaltinamuoju charakterizuojančių, aplinkybių kontekste teismas pripažįsta, kad V. M. yra vertas teismo pasitikėjimo ir tinkamas laiduotojas, galintis daryti kaltinamajam teigiamÄ Ä¯takÄ , todėl yra pagrindas atleisti V. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ perduodant jį V. M. atsakomybei. Be to, teismas, įvertinęs pastarojo asmenybę, taip pat kaltinamojo finansinę padėtį, o bÅ«tent – pastarasis Å¡iuo metu oficialiai nedirba, jo pajamos nėra pastovios, taip pat kaltinamojo jau suformuotus asmenybės pokyčius dėl neteisėto elgesio, sprendžia, kad kaltinamajam V.

G. laidavimas nustatytinas be užstato. Teismas, nustatydamas laidavimo terminÄ , atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ , V. G. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , jo asmenybę, laiduotojo asmenybę, paties baudžiamojo proceso kaltinamajam padarytÄ Ä¯takÄ ir daro iÅ¡vadÄ , jog laidavimas 1 metų ir 6 mėnesių terminui bus pakankama poveikio priemonė. Dėl uždraudimo naudotis specialiÄ ja teise Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ atitiktų Å¡io instituto paskirtį, neprieÅ¡tarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui, taikant šį institutÄ , svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (jei tai yra bÅ«tina). Taigi, net ir pripažinus, kad asmeniui iÅ¡ esmės gali bÅ«ti taikomas BK 40 straipsnyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, Å¡io straipsnio netinkamÄ taikymÄ gali lemti ir tai, jog, kaltininkÄ atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , yra apskritai neskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ar skiriamos tokios, kurios neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«džio, pavojingumo ir todėl yra neteisingos (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-895/2018). Baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės arba lygtinai paleisto iÅ¡ pataisos įstaigos, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , t. y. BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali bÅ«ti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turtinės žalos atlyginimas ar paÅ¡alinimas, nemokami darbai, įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, iÅ¡plėstinis turto konfiskavimas ir įpareigojimas praneÅ¡ti apie gyvenamosios vietos pakeitimÄ ar iÅ¡vykimÄ iÅ¡ jos.

Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės ir kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylÄ nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Ä®statymas nenustato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumÄ bei proporcingumo principÄ Â (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 14- 511/2018, 2K- 104- 1073/2019).

Baudžiamojo poveikio priemonių suderinamumas reiÅ¡kia, kad paskirtos priemonės negali viena kitos dubliuoti ar sudaryti rimtų problemų kiekvienai iÅ¡ jų vykdyti (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018). IÅ¡nagrinėjus bylÄ , teismas pripažįsta, kad V. G. kartu su bausme turi bÅ«ti skirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas – kadangi jis nusikalto neleistinai naudodamasis minėta įgyta specialia teise – vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus.

Padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei, kaltinamasis pasielgė itin neatsakingai, būdamas tokios būklės pavartojęs alkoholio, iš karto sėdo už automobilio vairo, vairavo judriame (duomenys neskelbtini) miesto kelio ruože. Iš liudytojo V. K. parodymų bei paties kaltinamojo paaiškinimų matyti, kad jo būklė buvo visiškai netinkama vairuoti, todėl jis nelaikytinas pavyzdingu kelių eismo dalyviu.

Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad V. G. nėra teistas ar baustas už vairavimÄ esant neblaiviam, dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi ir gailisi. Visos Å¡ios aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti keliÄ kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant V.

G. naudotis teise vairuoti transporto priemones – 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui. Teismo vertinimu minėtas terminas yra optimalus, atitinka kaltinamojo asmenybę bei Å¡iuo klausimu galiojantį teisinį reguliavimÄ . Pabrėžtina, jog parenkant specialiosios teisės atėmimo terminÄ , be kita ko, bÅ«tina atsižvelgti į aiÅ¡kiÄ ir kryptingÄ Ä¯statymų leidėjo valiÄ griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus Å¡iurkščiausius KET pažeidimus, kuriuos padaro neblaivÅ«s vairuotojai.

Už transporto priemonių vairavimÄ , kai tai daro neblaivÅ«s (ne daugiau negu 1,5 promilių) vairuotojai, numatyta administracinė atsakomybė, privalomai skiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo vienerių metų iki vienerių metų Å¡eÅ¡ių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo Å¡eÅ¡ių mėnesių iki vienų metų ir draudimÄ vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų Å¡eÅ¡ių mėnesių.

Taigi įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumÄ , kaltinamajam nustatytÄ girtumo laipsnį bei jį charakterizuojančius duomenis, nagrinėjamu atveju skirti BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytÄ minimalų, administracinę atsakomybę atitinkantį, teisės atėmimo terminÄ , nėra jokio teisinio pagrindo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo dienos, kada buvo pritaikyta BPK 120 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė, t. y. dokumento – vairuotojo pažymėjimo, paėmimas (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).

IÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad V. G. reali galimybė vairuoti transporto priemonę buvo atimta – 2022 m. rugpjūčio 28 d. Pastarajam minėtÄ dienÄ buvo paskirtos trys kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti bei dokumentų paėmimas, o bÅ«tent – (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) paso Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas (b. l. 54-57). Atsižvelgiant į tai, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo nutarimo, kuriuo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, priėmimo t. y. nuo 2022  m. rugpjūčio 28 d.

Dėl turto konfiskavimo Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad automobilis, kurį vairuojant padaromas BK 2811 straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikaltimas yra Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyto konfiskuotino turto požymius (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017).

Å ioje baudžiamojoje byloje V. G. atžvilgiu nėra priimamas apkaltinamasis nuosprendis, jis nėra nuteisiamas ir jam nėra skiriama bausmė. Pastarasis yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnyje numatytais pagrindais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymas paliekamas teismo nuožiÅ«rai (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018). Sprendžiant dėl konfiskavimo taikymo svarbu, kad taikomos poveikio priemonės bÅ«tų proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Å iuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus iÅ¡imtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. V. G. veikė tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, pasielgė itin neatsakingai, pavartojęs alkoholio, sėdo už automobilio vairo, vairavo intensyviame kelio ruože, kas, įvertinus jo bÅ«klę, dar labiau didino pavojų eismo saugumui.

PareigÅ«nų jis buvo sustabdytas ne patikrinimo metu, o kitam asmeniui praneÅ¡us apie galimai neblaivų vairuotojÄ . Tik palankiai susiklosčius aplinkybėms buvo iÅ¡vengta sunkių padarinių, kuriuos galėjo sukelti kaltinamojo vairavimas esant neblaiviam. Å ioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis V. G. jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė, vairuodamas automobilį „BMW 525“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) IÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad automobilis „BMW 525“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė ne kaltinamajam, o kitam fiziniam asmeniui – V.

M., kuris nežinojo apie automobilio panaudojimÄ nusikaltimui daryti, todėl, atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes bei siekiant iÅ¡vengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iÅ¡ kaltinamojo V. G. turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkanti pinigų suma. Tačiau, kaip yra iÅ¡aiÅ¡kinęs kasacinės instancijos teismas, tuo atveju, kai konfiskuojama ne pati nusikalstamos veikos padarymo priemonė, bet jos vertė pinigais, bÅ«tina apsvarstyti, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus ir iÅ¡ieÅ¡kojimo proporcingumÄ .

Tai reiÅ¡kia, kad skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi bÅ«ti individualizuotas, įvertinta ar reikia konfiskuoti visÄ automobilio vertę, ar jos dalį (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-262-489/2017, 2K-17-788/2019). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo klausimÄ proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikÅ¡mingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimÄ padariusį asmenį apibÅ«dinančius duomenis ir kitas Å¡iam klausimui iÅ¡spręsti turinčias reikÅ¡mės aplinkybes (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).

Kaltinamasis V. G. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimÄ transporto eismo saugumui. Baudžiamosios bylos duomenimis, kalinamasis anksčiau neteistas, Å¡iuo metu oficialiai nedirba, jo pajamos nepastovios. IÅ¡ byloje pateikto VÅ¡Ä® „Emprekis“ iÅ¡raÅ¡o matyti, kad automobilio „BMW 525“ vidutinė kaina Lietuvoje 2022 m. rugsėjo mėnesį buvo 10 210 Eur su PVM (b. l. 29). Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, susijusias su kaltinamojo finansine padėtimi, jo asmenybe (už transporto priemonės vairavimÄ esant neblaiviam baudžiamas pirmÄ kartÄ , savo kaltę pripažino ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, anksčiau nėra Å¡iurkščiai pažeidęs KET reikalavimų, priklausomybės alkoholiui neturi, Å¡iuo metu nedirba), automobilio verte bei padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«džiu (nusikalstama veika žalos nepadarė), pripažįsta, kad kaltinamojo finansinė padėtis nėra tokia gera, kad jis iÅ¡galėtų sumokėti visÄ automobilio vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ .

IÅ¡ esmės aptariamo turto vertės konfiskavimas Å¡iuo atveju neįgyvendintų jam keliamų tikslų, o atliktų tik nubaudimo funkcijÄ , jis taip pat neatitiktų visuomenės ir asmens interesų pusiausvyros, proporcingumo ir teisingumo principų, kaltinamajam bÅ«tų užkrauta pernelyg didelė finansinė naÅ¡ta. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas skiria V. G. dalies turto (automobilio „BMW 525“) vertės konfiskavimÄ â€“ 4000,00 Eur, kurio pakaks Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės tikslams pasiekti (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-108-851/2018).

Teismo vertinimu, kaltinamajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – aptariamo automobilio dalies vertės konfiskavimas bus pakankama priemonė užkirsti keliÄ naujų nusikalstamų veikų padarymui. Kiti klausimai Ikiteisminio tyrimo metu V. G. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, nekeistinos ir paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o Å¡iam įsiteisėjus – Å¡ios kardomosios priemonės panaikintinos.

Panaikinus kardomÄ jÄ priemonę – dokumentų paėmimÄ , paimti dokumentai, – V. G. (duomenys neskelbtini) pasas Nr. (duomenys neskelbtini) (iÅ¡duotas (duomenys neskelbtini), galiojantis iki (duomenys neskelbtini)), grÄ Å¾intinas kaltinamajam V. G., o (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimas Nr.  (duomenys neskelbtini) (iÅ¡duotas (duomenys neskelbtini), galiojantis iki (duomenys neskelbtini)) perduotinas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Konsuliniam departamentui. Civilinio ieÅ¡kinio ir proceso iÅ¡laidų byloje nėra.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 304?305 straipsniais, 307?308 straipsniais, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: V. G., (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini), padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , perduodant jį V.

M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laidavimo terminÄ ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. Paskirti V. G. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams ir 6 (mėnesiams), šį terminÄ skaičiuojant nuo 2022 m. rugpjūčio 28 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti V. G. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimÄ , iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ jo į valstybės biudžetÄ konfiskuotino turto (automobilio „BMW 525“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 4000,00 Eur (keturis tÅ«kstančius eurų).

Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , nurodant įmokos kodÄ 6610. Ä®siteisėjus teismo nuosprendžiui, konfiskuotino turto vertę atitinkanti suma bus iÅ¡ieÅ¡koma priverstine tvarka. V. G. paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, specialiosios teisės sustabdymÄ bei dokumentų paėmimÄ palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, paimtus dokumentus – (duomenys neskelbtini) pasÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (iÅ¡duotÄ (duomenys neskelbtini), galiojantį iki (duomenys neskelbtini)), grÄ Å¾inti kaltinamajam V. G., o (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (iÅ¡duotÄ (duomenys neskelbtini), galiojantį iki (duomenys neskelbtini)) perduoti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Konsuliniam departamentui. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

IÅ¡aiÅ¡kinti V. G., kad: – jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimÄ dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; – jeigu laidavimo metu jis padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

IÅ¡aiÅ¡kinti laiduotojui V. M. kad jis, bÅ«damas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė