987b66be-44df-44a2-8467-ed2c5faeb14a · Kauno apylinkės teismas

                                                                                              Baudžiamoji byla Nr. 1-175-720/2014                                                                                                             Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00756-2011-6                                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija:

                                                                                                           1.1.3.2.; 1.2.25.4.3.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.;                                                                                                                            2.3.4.2.; 2.3.4.7.; 2.3.4.8.; 2.3.4.12.; 2.3.6.4.4.                                                                                                               (S)                           KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 2 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Tatjana Butkienė, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, E. R., Vitai Padriezaitei,dalyvaujant:prokurorei Vilijai Šalčiuvienei,kaltinamajai N. A., jos gynėjui advokatui Laimučiui Jankauskui,nukentėjusiojo Leonardo J.

V. atstovėms globėjai R. Ž. ir advokato padėjėjai Jolantai RamoÅ¡kienei,civilinio atsakovo UAB „Šviesa“ atstovei V. L.,civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui G. T.,nedalyvaujant nukentėjusiajam Leonardui J. V.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kuriojeN. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Kaune, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, iÅ¡tekėjusi, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), Kaune, neteista,kaltinama nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje padarymu, ir n u s t a t ė : kaltinamoji N. A. buvo kaltinama tuo, kad ji 2011 m. lapkričio 21 d., apie 12.25 val., K.

Donelaičio g., ties namu Nr. 78, Kaune, vairuodama automobilį Opel Corsa, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodama nuo E. OžeÅ¡kienės gatvės link Vasario 16-sios gatvės, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 106, 134 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, prieÅ¡ pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, atsiradus kliūčiai ir iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui laiku nestabdė transporto priemonės, dėl ko parbloÅ¡kė iÅ¡ deÅ¡inės pusės į važiuojamÄ jÄ dalį įėjusį pėsčiÄ jį L.

J. V. ir padarė jam kÅ«no sužalojimÄ , sukėlusį sunkų sveikatos sutrikdymÄ .Kaltinamoji N. A. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2011 m. lapkričio 21 d., 12.20 val., ji važiavo savo tuometinei darbovietei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu automobiliu Opel Corsa, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ E. OžeÅ¡kienės g. link K. Donelaičio g. ir link L. Sapiegos g., matė, kad K. Donelaičio g. autobusų stotelėje ir prie Snoro banko bÅ«riuojasi žmonės. Ji važiavo pirma eismo juosta, pervažiavusi sankryÅ¾Ä sustojo prie pėsčiųjų perėjos, kadangi prie pėsčiųjų perėjos stovėjo vyriÅ¡kis.

Žmogui perėjus pėsčiųjų perėjÄ , ji pervažiavo perėjÄ ir pradėjo rikiuotis į antrÄ jÄ eismo juostÄ . Jos vairuojamas automobilis judėjo lėtai. Tuo metu iÅ¡ deÅ¡inės pusės iÅ¡bėgo vyriÅ¡kis, ji dar buvo pirmojoje eismo juostoje. Ji ėmė staiga stabdyti automobilį ir pajuto smÅ«gį į automobilio priekį. Automobiliui sustojus, žmogus užkrito ant jos vairuojamo automobilio priekio ant kapoto, po smÅ«gio vyriÅ¡kis nukrito. Ji sustabdė automobilį ir iÅ¡bėgo pažiÅ«rėti kas atsitiko.

Ji pamatė, kad vyriÅ¡kis guli galva tolyn nuo jos automobilio įstrižai tarp pirmosios ir antrosios eismo juostų. Ji pamatė, kad vyriÅ¡kis ketina keltis, jam iÅ¡ nosies bėgo kraujas. Ji paprašė vyriÅ¡kio, kad jis nejudėtų, ir mėgino kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ , tačiau jai nepavyko, kadangi buvo Å¡okas. Tada ji prašė žmonių iÅ¡kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ , medicinos pagalbÄ iÅ¡kvietė liudytoja E. K.. Kol atvyko greitoji pagalba ji pastatė avarinį ženklÄ ir buvo prie nublokÅ¡to žmogaus.

Po kelių minučių atvyko policijos pareigÅ«nai ir greitosios pagalbos automobilis, sužeistÄ Å¾mogų iÅ¡vežė į ligoninę. TÄ patį vakarÄ ji apsilankė Kauno klinikose, sužinojo, kad žmogus buvo sunkios bÅ«klės, jam skilusi kaukolės dalis, lūžęs Å¡onkaulis, jis nebendravo. Ji paklausė, kokių priemonių jam reikėtų, o kitÄ dienÄ ji aplankė žmogų, atvežė slaugos ir higienos priemonių, maisto. TrečiÄ ar ketvirtÄ dienÄ po įvykio su ja susisiekė vyriÅ¡kio artimieji ir pasakė, kad jos lankymų nereikia, jį globos artimieji, ji artimaisiais bendravo, telefonu, aptarė kaip žmogui seksai, kaip jo sveikata.

Tvirtina, kad ji važiuodama įsitikino eismo saugumu, matė iÅ¡ deÅ¡inės pusės prie perėjos vienÄ jaunÄ vyriÅ¡kį, o iÅ¡ kairės pusės žmonių nebuvo, žmonės bÅ«riavosi prie vieÅ¡ojo transporto sustojimo ir prie Snoro banko. Ji parbloÅ¡kė žmogų pirmojoje eismo juostoje už 5 metrų nuo perėjos, nuo smÅ«gio jis nukrito tarp pirmosios ir antrosios eismo juostų. SmÅ«gis buvo automobilio priekiu TÄ dienÄ dangus buvo apniukęs, oras buvo drėgnas, kelio danga Å¡lapia. Ji važiavo gal 20 km/val. greičiu, įsitikino, kad joks žmogus neketina eiti per perėjÄ , kad judėti yra saugu ir tik tada pradėjo važiuoti.

Važiuodama ji norėjo persirikiuoti į antrÄ jÄ eismo juostÄ , pažiÅ«rėjo į kairįjį Å¡oninį veidrodėlį, pažiÅ«rėjo ir į deÅ¡inį veidrodėlį, matė E. OžeÅ¡kienės gatve atvažiuojančius automobilius, todėl į antrÄ eismo juostÄ nepersirikiavo. Nors žmogus 1934 metų gimimo, tačiau į gatvę jis iÅ¡bėgo. Mano, kad eismo įvykis įvyko dėl to, kad pėsčiasis neįsitikino ar saugu eiti į gatvę ir į jÄ Ä¯bėgo. Kaltinamoji savo kaltės nepripažino ir praÅ¡o jÄ iÅ¡teisinti.Nukentėjusiojo Leonardo J.

V. atstovė jo globėja R. Ž. nurodė, kad L. J. V. yra jos senelio brolis, jį vadina dėde, parodė, kad po eismo įvykio jos dėde nustatytas sunkus kūno sužalojimas, po įvykio jis tapo neveiksnus ir nebegali savimi pasirūpinti, todėl teismo sprendimu jis pripažintas neveiksniu, gyvena privačiuose globos namuose, o ji paskirta dėdės globėja. Parodė, kad dėdė apie įvykį nieko nešneka, paklausus jo apie įvykį pyksta, po įvykio jis pamiršta daugelį įvykių, neatskiria žmonių, neatpažįsta atvykusio jo aplankyti savo brolio.

Parodė, kad iki eismo įvykio jos dėdė L. J. V. buvo normalus, buvo senatvės pensininkas, nedirbo, ateidavo pas jos į svečius, mėgo pasivaikščioti, eiti į parduotuves, mėgo vaikščioti, tačiau buvo labai atsargus, vaikščiodavo atsargiai, apsidairydavo, net papraÅ¡ius eiti greičiau jis neskubėdavo, ji niekada nematė jo bėgant. Patvirtino, kad dėdė turėjo indėlį Snoro banke ir jį atgavo. ReiÅ¡kia civilinį ieÅ¡kinį dėl 13 842,69 Lt turtinė ir 5000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ AB „Lietuvos draudimas“ 13 842,69 Lt turtinę žalÄ ir 5 000,00 Eurų, arba 17 225,00 Lt neturtinę žalÄ ir periodines iÅ¡mokas po 836,00 Lt, o likusiÄ dalį neturtinės žalos, tai yra 32 775,00 Lt, priteisti solidariai iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kaltinamosios N. A., kadangi dėl važinėjimų ir gydymo priemonių pirkimo patyrė turtinę žalÄ , o neturtinė žala pasireiÅ¡kė tuo, kad jos dėdė patyrė didelius skausmus ir stresÄ , po eismo įvykio jis tapo nepakaltinamas ir neįgalus.Liudytojas A.

A. parodė, kad 2011 m. lapkričio 21 d., apie 12.30 val., K. Donelaičio g. ir Maironio g. sankryžoje, jis iÅ¡lipo iÅ¡ mikroautobuso už pėsčiųjų perėjos ir ėjo link perėjos, tuo metu iÅ¡girdo stabdžių kauksmÄ ir pamatė važiuojamoje gatvės dalyje ant deÅ¡iniojo Å¡ono gulintį vyrÄ ir maždaug už 2 metrų stovintį baltos spalvos automobilį. Viskas įvyko maždaug apie 10 metrų atstumu nuo pėsčiųjų perėjos. Matė, kaip moteris vairuotoja iÅ¡Å¡oko iÅ¡ automobilio ir pribėgo prie gulinčio žmogaus.

Moteris pajudino vyriÅ¡kį, jis kažkÄ sumurmėjo. Jis pats prie jų nepriėjo, stovėjo toliau, buvo nulipęs nuo Å¡aligatvio, pažiÅ«rėjo pastovėjo ir nuėjo, ten buvo priėję daugiau žmonių. Jis pats kontakto nematė, tik iÅ¡girdo stabdžių gausmÄ ir pamatė, kad žmogus gulėjo maždaug 2 m nuo automobilio. Ar tas žmogus ėjo ar bėgo jis nematė.Liudytoja E. K. parodė, kad 2011 m lapkričio 21 d. apie pietus ji su kolege ėjo K. Donelaičio g. pietauti. Apie 12.25 val. jos buvo prie Snoro banko, ji laukė, kol jos kolegė paims iÅ¡ bankomato pinigus.

Tuo metu ji žiÅ«rėjo į važiuojančių automobilių pusę ir iÅ¡girdo bumbtelėjimÄ , pažiÅ«rėjusi į garso pusę ji pamatė, kaip nuo automobilio kapoto ant gatvės nukrito žmogus. Ä®vykis buvo už pėsčiųjų perėjos. Kaip automobilis atvažiavo ir ar kažkas bėgo ji nematė, kai atsisuko automobilis jau buvo sustojęs. Žmogus nukrito ir gulėjo. Ji paskambino pagalbos telefonu. Matė, kaip iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo kaltinamoji, kuri skambino pagalbos telefonu.   Specialistas V.

M. parodė, kad jis kaltinamosios advokato Laimučio Jankausko praÅ¡ymu atliko eismo įvykio tyrimÄ , kurio metu remdamasis pateikta medžiaga ir objektyviais duomenimis atliko tyrimÄ ir atsakė į pateiktus klausimus. Atsakydamas į pirmÄ jį klausimÄ â€“ koks buvo eismo įvykio mechanizmas, jis detaliai aprašė specialisto iÅ¡vados 2.4 punkte, kuriame nurodė, kad automobilio Opel vairuotoja po sustojimo prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ , pajudėjusi iÅ¡ vietos iÅ¡vystė apie 22 km/val. greitį, per 2 – 3 sekundžių laikotarpį nuvažiavo nuo 6 iki 9 metrų atstumÄ Automobilio Opel vairuotojos sureagavimo į pavojų momentu apie 1,1 s iki pėsčiojo partrenkimo, automobilio priekis buvo apie 6,69 m iki pėsčiojo partrenkimo vietos, t. y. ties pėsčiųjų perėjos viduriu.

Automobilio Opel priekiui esant apie 4,8 m už pėsčiųjų perėjos ribos, pėsčiasis buvo parblokÅ¡tas automobilio priekio vidurine kaire dalimi apie 0,6 m. Pėsčiojo parbloÅ¡kimas įvyko automobiliui stabdant. BetarpiÅ¡kai prieÅ¡ susidÅ«rimÄ automobilio Opel greitis buvo apie 20 km/h dėl pėsčiojo partrenkimo Å¡is greitis sumažėjo dar apie 1 km/h. Dėl susidÅ«rimo pėsčiasis buvo nublokÅ¡tas automobilio judėjimo kryptimi apie 4.65 m ir nukrito ant gatvės važiuojamosios dalies taip, kad atstumas nuo pėsčiojo galvos iki sustojusio automobilio priekinio kairiojo rato buvo 3.70 m.

Dėl eismo įvykio priežastinio ryÅ¡io pasisakyta specialisto iÅ¡vados 3 ir 4 p., kad nėra pagrindo teigti, kad automobilio Opel vairuotoja nesavalaikiai sureagavo eismo pavojui ir kad ji turėjo techninę galimybę iÅ¡vengti pėsčiojo partrenkimo, todėl nėra pagrindo teigti, kad automobilio Opel vairuotojos veiksmai techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtini, kad Å¡ie veiksmai buvo priežastiniame ryÅ¡yje Å¡io eismo įvykio kilimu. Kadangi nėra pagrindo teigt, kad automobilio Opel vairuotojos N. A. veiksmuose buvo prieÅ¡taravimas KERT reikalavimams ir priežastinis ryÅ¡ys su eismo įvykio kilimu, tai techniniu požiÅ«riu Å¡io eismo įvykio kilimÄ sÄ lygojo pėsčiojo Leono J.

V. veiksmai, kurie buvo nepriimtini ir prieštaravo Kelių eismo taisyklių 49 p. ir 51 p. reikalavimams. Šioje situacijoje nustatyta, kad automobilio vairuotoja neturėjo techninės galimybės sustabdyti automobilį iki pėsčiojo partrenkimo vietos. Papildomai paaiškino, kad tikėtina, jog automobilio greitis buvo 20 km/val., kuria vieta buvo partrenkta matosi pagal automobili sugadinimus. Tai, kad pėsčiasis buvo partrenktas ne pėsčiųjų perėjoje, konkrečiai matosi 4,8 m už pėsčiųjų perėjos.

Tai leidžia teigti nustatytas eismo įvykio mechanizmas ir nėra pagrindo teigti, kad automobilio vairuotoja galėjo išvengti susidūrimo, nes nežinomas pėsčiojo ėjimo režimas, jei jis labai lėtai eitų tai vadinasi jo ėjimas ir automobilio laikas yra panašus, bet jei pvz. greitai bėgo tai judėjimas daugiau nei 1 s, o automobilio judėjimas kur kas didesnis. Nurodė, kad N. A. neturėjo galimybės sustabdyti automobilio, tai yra detalizuota specialisto išvadoje, tai vadinasi pėsčiojo judėjimo laikas.

Vairuotojai pavojus kilo tada, kai pėsčiasis kirto važiuojamosios dalies kraÅ¡tÄ , vadinasi pėsčiasis iki partrenkimo judėjo 3.25 cm ir priklausomai nuo to, koks buvo jo judėjimo režimas, tai nuo 1,1 s iki 3,2 s. pėsčiasis ėjo važiuojamojoje dalyje. ReiÅ¡kia pėsčiojo judėjimo greitis buvo nuo 1,1 iki 3,2 s iki partrenkimo, todėl N. A. negalėjo sustabdyti automobilio. Automobilio Opel judėjimo laikas nuo pajudėjimo momento sustojus prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ iki pėsčiojo partrenkimo nuo 1,1 s iki 4,1 s. Pėsčiojo judėjimo laiko nenustatė, kadangi jis nebuvo nenustatytas ir niekas jo nenustatys, o yra statistinės ribos, automobilio judėjimo laikas 3,1 iki 4,1 s. Tiriant buvo paimtos visos ribos, visos reikÅ¡mės, tai yra automobilio judėjimo laikas ir pėsčiojo judėjimo laikas, kaip jis eina ramiu žingsniu, greitu žingsniu, bėga, greitai bėga, yra paimtos keturios reikÅ¡mės ir pėsčiojo judėjimo laikas yra nuo 1,1 s iki 3,1 s. Automobilio judėjimo laikas 3,1 s iki 4,1 s, pėsčiojo judėjimo laikas nuo 1,1 s iki 3,1 s, darytina iÅ¡vada, kad pėsčiojo judėjimo laikas mažesnis, nei automobilio judėjimo laikas.

Jeigu pėsčiasis greitai bėgo, bėgo, greitu žingsniu ėjo, tai automobilio vairuotoja neturėjo techninės galimybės automobilio sustabdyti. Jeigu pėsčiasis lėtai ėjo ir jei jo laikas 3,3 s, tai galima teigti, kad vairuotoja galimai turėjo techninę galimybę automobilį sustabdyti, nes automobilio judėjimo laikas nuo 3,1 iki 4,1 s., tai yra galimai, tai nėra kategoriÅ¡kai. Ar galėjo N. A. iÅ¡vengti Å¡io įvykio, jei laiku bÅ«tų pastebėjusi pėsčiÄ jį, svarstyti nėra pagrindo, kadangi nėra pagrindo teigti, kad ji ne laiku pastebėjo pėsčiÄ jį.

Jeigu pėsčiasis kerta važiuojamosios dalies kraÅ¡tÄ nuo 1,1 s. iki 3,3 s. , tai automobilio judėjimo laikas yra didesnis, nei pėsčiojo judėjimo laikas, tyrimÄ atliko remiantis prielaida, kad pėsčioji sureagavo įprastu laiku iÅ¡ pradžių automobilis įsibėgėja po to pamačiusi kliÅ«tį pradeda stabdyti ir automobilį stabdant partrenkia. Viskas detalizuota 1,2,3,4 lentelėse. IÅ¡vadoje pateiktose 2 ir 4 lentelėse nurodytas automobilio judėjimo laikas, iÅ¡ pradžių automobilis įsibėgėja iÅ¡ deÅ¡inės į kairę skaičiuoti maždaug 2 s ir tuo laikotarpiu automobilio vairuotoja sureaguoja ir pradeda stabdyti ir toliau yra detalizuotas visas automobilio judėjimas iki pėsčiojo partrenkimo.

Vairuotojos sureagavimo greitis 0,6 s, toks ekspertinis laikas priimtas, yra rekomendacijos, remiantis statistiniais duomenimis ir šaltinis 4, numeris nurodytas. Ar kiekvienas automobilis individualiai pradeda važiuoti, tai priklauso ir nuo vairuotojo veiksmų, bet 2 - 3 m/s2 ekspertinėje praktikoje laikomas greitas įsibėgėjimas. Greitas įsibėgėjimo režimas, variklio galingumas nenustatomas, galingumas kaip duomenys, šiuo atveju nebuvo reikalo apžiūrėti automobilio, tas automobilis 2/3 m/s2 tikrai įsibėgėti gali, tai priklauso nuo vairuotojo įsibėgėjimo režimo, ekspertinėje praktikoje tokios reikšmės priimtos.

Formulėje 7 lape, VP 4 galimos statistinės reikÅ¡mės virÅ¡ 70 m. ėjimo greičio statistinės reikÅ¡mės, jos yra tokios: virÅ¡ 70 metų ir nurodo 4 greičius: greitas bėgimas, bėgimas, ramus žingsnis, greitas žingsnis. Susipažinęs su byloje esančia specialisto iÅ¡vada sprendžia, kad specialistas naudojo tas pačias reikÅ¡mes.Specialistas H. V. parodė, kad jis atliko eismo įvykio tyrimÄ ir surašė 2012 m. 05 mėn. 25 d. specialisto iÅ¡vadÄ ,. kurioje atsakė į užduotus klausimus, atsakė, kad tikėtina, kad L,.

J. V. buvo partrenktas automobilio Opel Corsa priekine dalimi bÅ«nant apie 4,1 m atstumu už pėsčiųjų perėjos, apie 3,2 m atstumu nuo gatvės važiuojamosios dalies deÅ¡iniojo kraÅ¡to, automobilio padėtis partrenkimo metu pavaizduota tiriamojoje dalyje antrame paveikslėlyje. Nurodė, kad pėsčiajam L. J. V. įžengus į važiuojamÄ jÄ dalį, automobilio Opel Corsa vairuotoja N. A., kai nuo jos automobilio iki partrenkimo vietos buvo nemažesnis, kaip 8,1 m atstumas, stovėdama prieÅ¡ pėsčiųjų perėjos arba tik pajudėjusi, turėjo techninę galimybę iÅ¡vengti pėsčiojo partrenkimo nepradėdama važiuoti arba iÅ¡karto sustabdydama vairuojamÄ automobilį.

Automobilio Opel Corsa vairuotojos N. A. veiksmai – pėsčiajam įžengus į kelio važiuojamÄ jÄ dalį laiku nesustabdė vairuojamo automobilio, kad iÅ¡vengtų pėsčiojo partrenkimo, kada ji tokiÄ galimybę turėjo, ir pertrenkė, tikėtina apie 4,1 m atstumu už pėsčiųjų perėjos ėjusį pėsčiÄ jį L. J. V. – techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtini ir sÄ lygojo Å¡io eismo įvykio kilimÄ . Tai, kad Å¡ioje kelio eismo situacijoje pėsčiasis L. J. V. į kitÄ K.

Donelaičio g. važiuojamosios dalies pusę ėjo ne per pėsčiųjų perėjÄ techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtina ir tikėtina, turėjo įtakos Å¡io eismo įvykio kilimui. PareiÅ¡kia, kad jis nesutinka su eksperto V. M. iÅ¡vada ir palaiko savo iÅ¡vadÄ , kadangi esminis iÅ¡vadų skirtumas gaunasi iÅ¡ pėsčiojo judėjimo greičio, kad jis bėgo, jis pats nagrinėjo situacijÄ , kai pėsčiasis eina ramiu ir greitu tempu ir panaudojo maksimalias reikÅ¡mes. Jo nurodytas greitis einant ramiu tempu ir greitai, atsižvelgiant į amžių, greitis galėjo bÅ«ti detalizuotas 4 lape, 2 formulėje paaiÅ¡kinimas, kur VP yra pėsčiojo greitis, toks maksimalus virÅ¡ 70 metų amžiaus vyro judėjimo greitis, o situacijos, kad pėsčiasis greitai bėgo, jis nenagrinėjo.

Nurodė, kad ar bėgant tokiam amžiui yra numatytas laikas jis negali dabar pasakyti, nes neturi metodikos. Ar pasikeistų jo iÅ¡vada dėl kaltinamosios kaltės, jei įraÅ¡ytų pėsčiojo bėgimo greitį jis pasakyti negali, pasikeistų iÅ¡vadÄ ar kaltinamoji galėtų iÅ¡vengti eismo įvykio. Specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad gatvės danga yra sausa – tai yra techninė klaida, iÅ¡ tikrųjų turėjo bÅ«ti nurodyta, kad danga Å¡lapia. Nurodė, kad VP 3 - 3.5 tai didžiausios statistinės reikÅ¡mės einat ramiu ir greitu tempu.

Metodikoje yra ir bėgimo greitis ir bėgimo greitai greitis, tačiau negali nurodyti, kadangi jis neturi metodikos, tačiau jei nukentėjusysis bÅ«tų bėgęs, tai bÅ«tų greičiau. Ar pasikeistų judėjimo reikÅ¡mė, jei įraÅ¡ytų ne dvi reikÅ¡mes, jis negali pasakyti, tokiu atveju atsakyme bÅ«tų ne dvi, o keturios reikÅ¡mės. Parodė, kad jis automobilio neapžiÅ«rėjo, specialisto iÅ¡vadai padaryti pateiktų duomenų jam pakako.Ekspertas V. Å . parodė, kad jis atliko įvykių tyrimÄ , įskaitant, kad pėsčiasis prieÅ¡ nutrenkimÄ bėgo važiuojamÄ ja kelio dalimi, ankstesnės dvi iÅ¡vados buvo darytos anksčiau, jose buvo iÅ¡nagrinėtos aplinkybės, kada pėsčiasis įžengė ar greitai įžengė į važiuojamÄ jÄ dalį, po to atsirado aplinkybės, kad jis greitai iÅ¡bėgo.

Atlikus tyrimÄ buvo nustatyta, kad vairuotoja visais atvejais galėjo iÅ¡vengti nutrenkimo, net jei nukentėjusysis bėgo. Nurodė, kad tuo metu, kai vairuotoja pradėjo važiuoti per pėsčiųjų perėjÄ , ji nesekė situacijos ties pėsčiųjų perėja, kadangi savalaikio stabdymo bÅ«du vairuotoja visais atvejais turėjo galimybę sustabdyti. Vairuotoja nukreipė žvilgsnį į galinio vaizdo veidrodėlį, o tai buvo nepriimtina, nesavalaikis stabdymas buvo sÄ lygotas to, kad vairuotoja nestebėjo situacijos.

Nurodė, kad pėsčiojo veiksmai taip pat buvo nepriimtini, kadangi jis įžengė į važiuojamÄ jÄ kelio dalį neįsitikinęs, kad tai saugu. Tikėtina, kad jo ėjimo metu automobilis jau buvo pajudėjęs. Nurodė, kad jo nuomone, eismo įvykį sÄ lygojo ir vairuotojas ir pėsčiasis. Pats eismo įvykis kilo dėl to, kad nukentėjusysis įžengė į važiuojamÄ jÄ dalį, ir dėl to, kad vairuotoja savalaikiai nestabdė automobilio. Tuo momentu, kada atsirado kliÅ«tis, vairuotoja, savalaikiai stabdydama automobilį, bÅ«tų turėjusi galimybę iÅ¡vengti eismo įvykio, taip rodo atliktų skaičiavimų rezultatai.

Konstatuoja, kad vairuotoja nesavalaikiai stabdė, nepriklausomai nuo to, ar žiÅ«rėjo į veidrodėlį, ar į kitÄ pusę, ar į prietaisų skydelį, tai neturi reikÅ¡mės, savo eksperto iÅ¡vadÄ tvirtina. Parodė, kad ekspertizės 6 lape nurodyti du automobilio greičiai, tai 5 km/h ir 14 km/h. Tie greičiai buvo sumodeliuoti. Pagrindinis objektyvusis dalykas, kuris buvo Å¡iuo atveju, tai automobilio padėtis eismo įvykio metu: automobilio vairuotoja buvo sustojusi, praleidinėjo pėsčiuosius.

Programa buvo modeliuojama ir įvertinama, kad pėsčiasis buvo partrenktas automobiliui važiuojant ne mažesniu kaip 15 km/h greičiu. Ta situacija buvo modeliuojama priimant normalų vidutinio vairuotojo judėjimo pagreitį po sustojimo ties pėsčiųjų perėja. Dauguma vairuotojų pradeda judėti 2 m/s greičiu. Po to buvo bÅ«tina iÅ¡laikyti sÄ lygÄ , kad automobilis sustotų toje pačioje vietoje, kur buvo užfiksuotas po eismo įvykio, gauta, kad automobilis judėjo tiek laiko, pasiekė tokį greitį, vairuotojui stabdant, automobilis sustojo ten, kur buvo užfiksuotas.

Nurodė, kad 4 pav. užfiksuota automobilio padėtis po eismo įvykio ir atkurta automobilio padėtis sutampa. Atitinkamai, esant nustatytiems parametrams, galima nustatyti automobilio judėjimo greitį kiekvienÄ laiko tarpÄ , atstumÄ , kokį pravažiavo nuo pajudėjimo ir greitį kiekvienu momentu, tai yra 0,1 s, 0,5 s po pajudėjimo, ir panaÅ¡iai, tai yra, kokiu laiko tarpu, koks greitis ir koks nuvažiuotas atstumas. Buvo įvertinta, kad vairuotoja pradiniu momentu stovėjo, greitėjo 2 m/s greičiu, kas yra vidutinis greitis, ne tada, kai prabuksuoja ratai sportiniu rėžimu, kas netikėtina, kad galėjo bÅ«ti.

Taip pat, įvertinant tai, kad buvo Å¡lapia asfalto danga, buvo vadovautasi ta automobilio padėtimi, kuri buvo užfiksuota po eismo įvykio. Atsakyme į 4 klausimÄ , neįdėta 19 km/h greitis, kadangi tuo atveju, kai pėsčiasis įbėgo į važiuojamÄ jÄ dalį, nutrenkimo momentu, tai yra, kontakto metu, automobilis judėjo ne 19 km/h greičiu, o 14 km/h greičiu. Nurodė, kad 5 ekspertizės lape nurodytas ne mažesnis kaip 15 km/h greitis yra orientacinis, tai nereiÅ¡kia, kad prie 14 km/h nebus nublokÅ¡tas pėsčiasis į tÄ padėtį.

Orientacinis greitis yra 15 km/h, nustatytas ankstesniuose tyrimuose. Dėl to, kad nustatinėti priimant kitokius parametrus, žmogaus kūno sukibimo koeficientas su šlapia danga 0,5, kas gali būti 0,5 – 0,6, tai nėra griežtai apibrėžtas dydis, jis orientacinis. Jei automobilis judės 5 km/h greičiu, nenublokš žmogaus tokiu atstumu, kokiu buvo užfiksuota kraujo dėmė, o jei įdėti 20 km/h greitį, bus žymiai didesnis atstumas. Visų aplinkybių kilometro ar dešimtųjų sekundžių tikslumu negalima atkurti.

Parodė, kad 7 ekspertizės akto lape skaičiuodamas skersinį pėsčiojo atmetimo atstumÄ jis nevertino trinties jėgos, susidarančios kontaktuojant pėsčiajam su automobilio kapotu, kadangi tai orientacinė skaičiuotė, kurioje nėra tokio parametro, kaip trinties koeficientas. Jei pėsčiasis bėga greitai, jis betarpiÅ¡kai prieÅ¡ nutrenkimÄ negali momentui sustoti ir bÅ«ti nutrenktas stovinčioje padėtyje. Parodė, kad jei žmogus nutrenkiamas greitai bėgantis, jo greitis skersine kelio kryptimi niekur nedings, jis bus užblokÅ¡tas, tÅ«kstančiais atvejų įrodyta, kad partrenkiant pėsčiÄ jį jam bėgant, kraujo dėmė ar nukentėjusiojo padėtis visada yra kairiau arba deÅ¡iniau.

Matant automobilio padėtį po eismo įvykio, galima pasakyti, kad pėsčiasis bėgo iš dešinės, buvo nutrenktas ir nukrito kairiau automobilio judėjimo juostos, arba atvirkščiai. Tikėtina, kad nukentėjusiajam einant ramiai, kaip solidaus amžiaus žmogui, jis betarpiškai stabtelėjo, buvo užblokštas ir tada nukrito. Sprendžiant pagal visus duomenis, nukentėjusysis randasi automobilio judėjimo juostoje. Čia buvo pateikta tik orientacinė skaičiuotė, kad prie maždaug tokių aplinkybių kraujo dėmė turėjo būti kairiau.

Naudotoje formulėje trinties koeficiento nėra. Jei pėsčiasis užblokÅ¡tas ant variklio dangčio kairėje pusėje, kiek jam reikia slysti, jei jis guli prie pat kraÅ¡to, koeficientas nebus labai didelis, skuduru braukiant per Å¡lapiÄ variklio dangtį, didelio pasiprieÅ¡inimo nėra, taip pat ir su drabužiais. Parodė, kad automobilio greitis susidÅ«rimo momentu, jei nukentėjęs bėgo greitai, buvo 14 km/h, jei iÅ¡pildomos visos sÄ lygos, tai yra, jei nukentėjusysis išėjo į judėjimo juostÄ , buvo partrenktas nurodytu atstumu ir toje vietoje, kur buvo užfiksuotas po eismo įvykio. 19 km/h greitis buvo priimtas tose sÄ lygose, kad automobilis partrenkė pėsčiÄ jį ir sustojo partrenkimo metu toje vietoje, keičiant nukentėjusiojo judėjimo greitį, kai pėsčiasis juda maÅ¾Ä atstumÄ , jei greitai bėga, jei lėtai, tÄ patį atstumÄ per daugiau laiko.

Prie tų sÄ lygų keičiasi ir automobilio greitis, ir atstumas nuo partrenkimo vietos. SusidÅ«rimo metu automobilis ir pėsčiasis atsidÅ«rė toje pačioje vietoje tuo pačiu metu. Bendrai paėmus, pėsčiojo partrenkimas įvyko betarpiÅ¡kai prieÅ¡ stabdymÄ ar stabdymo metu. Automobilis, kurio greitis bÅ«tų apie 19 km/h, bÅ«tų ne tokioje situacijoje, kai automobilis važiuoja pastoviu greičiu, reiÅ¡kia pėsčiasis ir automobilis jį partrenkia. Automobilis juda greitėjančiu rėžimu, ir po to yra stabdomas.

VienÄ greitį paėmus galima gauti situacijÄ , kad pėsčiasis turėjo judėti tokiu greičiu, kaip automobilis, bet tai bÅ«tų absurdas, nes koks pagyvenęs asmuo judės 19 km/h greičiu. Jei nustatytume automobilio greitį prieÅ¡ susidÅ«rimÄ 19 hm/h, tada pėsčiasis nebÅ«tų partrenktas toje vietoje ta automobilio dalimi. Nurodė, kad pėsčiojo greitį jis paėmė iÅ¡ ankstesnių ekspertizių. Yra nustatytos lentelės, tas greitis buvo specialisto V. M. iÅ¡vadoje, o ankstesnėje jų iÅ¡vadoje jis nebuvo nagrinėjamas.

Jei jie bÅ«tų pakeitę pėsčiojo judėjimo greitį, kiltų klausimas, kodėl V. M. paėmė 10 km/h, o jis 9 km/h. Tyrimas atliekamas prisilaikant anksčiau buvusių parametrų. Pėsčiojo greičiams yra statistiniai duomenys, pagal amžiaus grupes. Idealus atvejis bÅ«tų, jei greitis bÅ«tų nustatytas tyrimo metu ir pateiktas eksperto. Tačiau yra vidutiniai greičiai, maksimalus, minimalus, bet tai nereiÅ¡kia, kad bÅ«tent tokie greičiai yra. Suprantama, kad priklauso nuo asmens fizinių savybių, sveikatos, kitas jaunas juda lėčiau nei pagyvenęs. Duomenys yra naudojami ekspertų praktikoje ir jie juos naudoja. 19 km/h į formulę 6 ekspertizės lape neįrašė, kadangi tokiu atveju pėsčiasis neatsidurtų toje vietoje, kurioje buvo rastas, tada neaiÅ¡ku, koks turėtų bÅ«ti pėsčiojo greitis, o, jei iÅ¡laikant tas sÄ lygas, atstumas pėsčiojo nustatytas, duotas pėsčiojo judėjimo greitis, tempas, tai yra, ėjo, greitai ėjo ar bėgo, seka gaunamas atkuriamas momentas, kur automobilis buvo kiekvienu momentu, kad bÅ«tų sustabdytas toje vietoje, kur buvo užfiksuotas įvykio metu.

Savo eksperto iÅ¡vadÄ tvirtina. Civilinio atsakovo atstovas G. T. nurodė, kad AB „Lietuvos draudimas“ nėra jos atlyginęs, esame jÄ suskaičiavę, civilinės atsakomybės draudimo pozicija nėra savarankiÅ¡ka, negalime prieÅ¡tarauti kaltinamosios pozicijai, asmuo nenuteistas, galioja nekaltumo prezumpcija, reikalingi civilinės atsakomybės visi keturi pagrindai, vienas kurių yra kaltė, todėl žala nėra atlyginta. Jei N. A. bus pripažinta kalta, turtinė žala, tai yra, 50 litų dėl kelionės iÅ¡laidų, 10,67 litų dėl vaistų bus atlyginta.

Be to, bÅ«tų sumokėta maksimali neturtinė žalÄ , 2500 eurų. Mano, kad bendrai sudėjus visas nukentėjusiojo gaunamas pajamas, jos pilnai padengia jo iÅ¡laidas slaugos ligoninėje. Draudimo įstatymas numato, kad neturtinės žalos atsakomybė yra 2500 eurų, tai yra 8625 litų, jei bÅ«tų pripažinta kaltinamoji kalta, draudikas ne ginčo tvarka iÅ¡mokėtų Å¡iÄ sumÄ . Nurodė, kad AB, „Lietuvos draudimas“ turtinės žalos nėra atlyginęs, ji yra paskaičiuota. Nurodė, kad civilinės atsakomybės draudimo pozicija nėra savarankiÅ¡ka, draudikas negali prieÅ¡tarauti kaltinamosios pozicijai, asmuo nenuteistas, galioja nekaltumo prezumpcija, reikalingi visi keturi civilinės atsakomybės pagrindai, vienas kurių yra kaltė, todėl žala nėra atlyginta.

Jei N. A. bus pripažinta kalta, draudikas sumokėtų turtinę žalÄ , tai yra, 50 litų dėl kelionės iÅ¡laidų, 10,67 litų dėl vaistų, taip pat maksimaliÄ neturtinę žalÄ - 2500 eurų. Draudiko nuomone, bendrai sudėjus visas nukentėjusiojo gaunamas pajamas, jos pilnai padengia jo iÅ¡laidas slaugos ligoninėje.2012 01 31 liudytojo Leonardo jono VyÅ¡niausko apklausos protokolas patvirtina, kad nukentėjusysis Leonardas J. V. parodė, jog įvykio aplinkybių neprisimena (1 t., b. l. 35 - 36).2011 11 21 Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1 - jo bÅ«rio vyresniojo patrulio R.

B. tarnybinis praneÅ¡imas patvirtina, kad gavęs iÅ¡ budėtojo praneÅ¡imÄ apie K. Donelaičio g. ties namu Nr. 78 partrenktÄ pėsčiÄ jį, pastarasis skubiai atvyko į įvykio vietÄ . Rado pirmoje eismo juostoje, iÅ¡kart už pėsčiųjų perėjos stovintį automobilį Opel Corsa, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir priekyje Å¡io automobilio gulintį senyvo amžiaus vyriÅ¡kį. Jam iÅ¡ galvos bėgo kraujas, greitoji med. pagalba jau buvo iÅ¡kviesta. Automobilį Opel Corsa vairavusi N. A. paaiÅ¡kino, kad buvo sustojusi prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ , praleido pėsčiÄ jį, apsidairė, įsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiųjų ir pradėjo važiuoti.

Tik pajudėjus ji pajuto smÅ«gį ir pamatė, kaip ant variklio dangčio ir priekinio stiklo užvirto žmogus. Po smÅ«gio vairuotoja iÅ¡karto sustojo (1 t., b. l. 3).2011 11 21 Kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas patvirtina, kad užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2011 m. lapkričio 21 d., apie 12.25 val., Kaune, K. Donelaičio g., ties namu Nr. 78, automobilis Opel Corsa, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja N. A., atstumas nuo deÅ¡iniojo užpakalinio rato iki važiuojamosios kelio dalies kraÅ¡to - 2,1 m., nuo priekinio deÅ¡inio – 2,4 m., atstumas nuo automobilio užpakalinės aÅ¡ies dalies iki namo nr. 78 kampo – 8,1 m., pateiktas eismo įvykio vietos planas ir fotolentelė su nuotraukomis (1 t., b. l. 5 - 10).2011 11 21 Transporto priemonės techninės bÅ«klės patikrinimo ir apžiÅ«ros protokolas patvirtina, kad užfiksuoti automobilio Opel Corsa, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡oriniai sugadinimo požymiai – kontakto žymė ant priekinio bamperio ir dangčio, techninė bÅ«klė po eismo įvykio – atitinka techninius reikalavimus (1 t., b. l. 11). 2011 11 14 UAB „Kauno techninės apžiÅ«ros centras“ techninės apžiÅ«ros rezultatų kortelė (ataskaita) Nr. 206 – 0130584 patvirtina, kad po kelių eismo įvykio automobilis Opel Corsa, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka techninius reikalavimus (1 t., b.l. 12).2011 11 21 Pažyma apie eismo įvykį patvirtina, kad eismo įvykio laikas 2011 m. lapkričio 21, 12.45 val., oro sÄ lygos – lietus, kelio apÅ¡vietimas – dienos Å¡viesa, transporto priemonės apÅ¡vietimas – degė artimos Å¡viesos, iÅ¡ilginis kelio profilis – horizontalus ruožas, važiuojamosios kelio dalies plotis – 13 m., kelio danga – asfaltas, kelio dangos bÅ«klė – Å¡lapia, kelio dangos defektų nėra, trumpas įvykio apraÅ¡ymas toks:

Kaune, K. Donelaičio gatve nuo E. OžeÅ¡kienės gatvės link Vasario 16 – osios gatvės važiavo automobilis Opel Corsa, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamas N. A., ties namu nr. 78 parbloÅ¡kė ir sužalojo iÅ¡ deÅ¡inės pusės ties nereguliuojama pėsčiųjų perėja į važiuojamÄ jÄ dalį išėjusį pėsčiÄ jį L. J. V. (1 t., b.l. 14 – 15).2011 11 21 medicinos apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktas nr. 1002 patvirtina, kad N. A. kelių eismo įvykio metu buvo blaivi (1 t., b.l. 17).2011 11 28 valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto iÅ¡vada Nr. T – A 8520/11(01) patvirtina, kad iÅ¡tyrus 2011 m. lapkričio 21 d., 13.30 val. paimtÄ kraujÄ , nustatyta, jog kelių eismo įvykio metu N. A. buvo blaivi (1 t., b.l. 18).2012 01 09 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 63/12(02) patvirtina, kad Leonardui J.

V. konstatuota muštinė žaizda dešinės ausies išorinėje klausomojoje landoje, poodinės kraujosruvos dešinio smilkinio srityje, dešinėje plaštakoje, dešinio smilkinkaulio - momenkaulio lūžis, kaukolės pamato vidurinės duobės lūžis dešinėje, kraujo išlaja virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinėje kaktinėje srityje, kraujo išlaja po kietuoju galvos smegenų dangalu kaktos kairėje, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu dangalu, galvos smegenų sumušimas, raktikaulio ir mentės lūžiai dešinėje, IV, V, VI, VII šonkaulių lūžiai dešinėje.

Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ir galėjo susidaryti užduotyje nurodyto autoįvykio metu, t.y. 2011-11-21, L. J. V. sužalojant kaip pėsčiÄ jį judančio automobilio dalimis bei parbloÅ¡kiant ant kelio dangos. Sužalojimas dėl galvos smegenų sumuÅ¡imo, kaukolės pamato vidurinės duobės lūžio deÅ¡inėje vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 32 - 33).2012 05 31 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 83TPK - 168/2012 patvirtina, kad buvo konstatuota, iki 2011 11 21 įvykusio autoįvykio Leonardui J.

V. nebuvo diagnozuoti orientacijos, suvokimo sutrikimai. L. J. V. atminties sutrikimų ir blogos orientacijos neimituoja. Šiuo metu L. J. V. diagnozuotas psichikos sutrikimas – staiga prasidėjusi kraujagyslinė demencija (F01.0). dėl šio psichikos sutrikimo yra sutrikęs suvokimas, orientacija (1 t., b. l. 78 - 80).2012 05 21 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-924(12) konstatuota: tikėtina, kad pirminio kontakto su automobiliu Opel Corsa metu pėsčiasis L. J. V. buvo vertikalioje padėtyje, judėjo automobilio atžvilgiu iš dešinės į kairę, kairiuoju šonu pasisukęs į automobilio priekį.

Pagal užfiksuotus kÅ«no sužalojimus negalima tiksliai nustatyti, kokia tikslia trajektorija jis kirto važiuojamÄ jÄ kelio dalį. Tikėtinas toks kÅ«no sužalojimų padarymo eismo įvykio metu mechanizmas (pėsčiojo partrenkimo mechanizmas): pėsčiajam L. J. V. esant vertikalioje padėtyje, kairiuoju Å¡onu pasisukus į automobilio priekį, automobilis Opel Corsa kairės pusės priekinėmis dalimis (bamperiu ir variklio gaubtu) apie 0,6 m atstumu nuo automobilio kairiojo Å¡ono trenkė į pėsčiojo kÅ«no kairę pusę.

Tuo metu, pėsčiasis L. J. V., veikiamas smūgio jėgos, užvirto ant automobilio variklio gaubto kairės pusės. Po to, pėsčiasis nuslydo nuo automobilio variklio gaubto (į tai nurodo purvo nubraukimo pėdsakai) į priekį ir į kairę ir nukrito ant kelio dangos dešiniuoju šonu, tuo metu padaryta muštinė žaizda dešinės ausies išorinėje klausomojoje landoje, poodinės kraujosruvos dešinio smilkinio srityje, dešinėje plaštakoje, dešinio smilkinkaulio – momenkaulio lūžis, kaukolės pamato vidurinės duobės lūžis dešinėje, kraujo išlaja virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinėje kaktinėje srityje kraujo išlaja po kietuoju galvos smegenų dangalu kaktos kairėje, kraujo išsiliejimas oi voratinkliniu dangalu, galvos smegenų sumušimas, raktikaulio ir mentės lūžiai dešinėje, IV, V, VI, VII šonkaulių lūžiai dešinėje kūno pusėje (1 t., b. l. 87 - 91).2012 05 25 Lietuvos teismo ekspertizės centro Specialisto išvadoje Nr. 11 - 1352(12) konstatuota: tikėtina, kad L.

J. V. buvo partrenktas automobiliui Opel Corsa priekine dalimi bÅ«nant apie 4,1 m atstumu už pėsčiųjų perėjos, apie 3,2 m atstumu nuo gatvės važiuojamosios dalies deÅ¡iniojo kraÅ¡to. Pėsčiajam L. J. V. įžengus į važiuojamÄ jÄ dalį, automobilio Opel Corsa vairuotoja N. A., kada nuo jos automobilio iki partrenkimo vietos buvo nemažesnis kaip 8,1 m atstumas, stovėdama prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ arba tik pajudėjusi, turėjo techninę galimybę iÅ¡vengti pėsčiojo partrenkimo nepradėdama važiuoti arba iÅ¡kart sustabdydama vairuojamÄ automobilį.

Automobilio Opel Corsa vairuotojos N. A. veiksmai - pėsčiajam įžengus į kelio važiuojamÄ jÄ dalį laiku nesustabdė vairuojamo automobilio, kad iÅ¡vengtų pėsčiojo partrenkimo, kada ji tokiÄ galimybę turėjo, ir partrenkė, tikėtina 4,1 m atstumu už pėsčiųjų perėjos ėjusį pėsčiÄ jį. L. J. V. – techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtini ir sÄ lygojo Å¡io eismo įvykio kilimÄ Tai, kad Å¡ioje kelio eismo situacijoje pėsčiasis L. J. V. į kitÄ K. Donelaičio g. važiuojamosios dalies pusę ėjo ne per pėsčiųjų perėjÄ â€“ techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtina ir, tikėtina, turėjo įtakos Å¡io eismo įvykio kilimui (1 t., b. l. 92 - 96).2012 09 26 UAB „Impulsana“ iÅ¡vadoje MV 2012 – 57 konstatuota, kad: eismo įvykio, užregistruoto 2011 11 21, apie 12 val. 25 min., Kaune, K.

Donelaičio g. ties 78 numeriu pažymėtu pastatu, mechanizmas detalizuotas tiriamosios dalies 2.1 – 2.3. punktuose ir apibendrintas 2.4 p. Automobilis Opel Corsa, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas N. A., nuo vairuotojos sureagavimo eismo pavojui momento iki pėsčiojo partrenkimo judėjo apie 1,1 s. Nėra pagrindo teigti, kad susidariusioje prieš eismo įvykį kelio situacijoje automobilio Opel Corsa, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja N. A. turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiojo partrenkimo (nes negalima objektyviai nustatyti pėsčiojo judėjimo greičio).

Kadangi nėra pagrindo teigti, kad automobilio Opel Corsa vairuotojos N. A. veiksmuose buvo prieÅ¡taravimas KET reikalavimams ir priežastinis ryÅ¡ys su eismo įvykio kilimu, tai eismo įvykio, užregistruoto 2011 11 21, apie 12 val. 25 min., Kaune, K. Donelaičio g., ties 78 numeriu pažymėtu pastatu, kilimÄ techniniu požiÅ«riu sÄ lygojo pėsčiojo L. J. V. nepriimtini veiksmai, kurie prieÅ¡taravo Kelių eismo taisyklių (KET) 49 p. ir 51 p. reikalavimams (1 t., b.l. 141 – 169).2013 08 12 Kauno apylinkės teismo sprendimas patvirtina, kad Leonardas J.

V. pripažintas neveiksniu (2 t., b.l. 64 – 66).2014 09 26 Lietuvos teismo ekspertizės akte Nr. 11 – 1833(14) konstatuota: automobilio Opel Corsa, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojos N. A. veiksmai – atsiradus kliūčiai, savalaikiai nestabdė automobilio, kad iÅ¡vengti pėsčiojo partrenkimo, kada vairuotoja tokiÄ galimybę turėjo – techniniu požiÅ«riu sÄ lygojo Å¡io eismo įvykio kilimÄ . Jei pėsčiasis L. J. V. buvo partrenktas einantis ramiu žingsniu ar greitai bėgantis, automobilio Opel Corsa, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja N. A. savalaikiai efektyviai stabdydama, turėjo techninę galimybę sustabdyti automobilį iki pėsčiojo partrenkimo vietos ir, tokiu bÅ«du, iÅ¡vengti pėsčiojo partrenkimo.

Jei automobilio Opel Corsa, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja N. A., pradėdama važiuoti per pėsčiųjų perėjÄ , žiÅ«rėjo į atgalinio vaizdo veidrodėlį, ta jos veiksmai kelio eismo situacijoje, buvusioje prieÅ¡ eismo įvykį, bylojusioje apie jo kilimo tikimybę, nukreipė dėmesį nuo jos, dėl ko savalaikiai nestabdė automobilio ir partrenkė pėsčiÄ jį – buvo nesaugÅ«s ir techniniu požiÅ«riu nepriimtini. Automobilio Opel Corsa, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pėsčiÄ jį L.

J. V. partrenkė judėdamas tikėtinai apie 19 km/h greičiu. PrieÅ¡ pėsčiojo partrenkimÄ , automobilis Opel Corsa, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), per pėsčiųjų perėjÄ judėjo greitėjimo režimu. Pėsčiojo L. J. V. veiksmai – prieÅ¡ pradėdamas kirsti K. Donelaičio g. važiuojamÄ jÄ dalį, ne pėsčiųjų perėja, neįsitikino, kad tai padaryti yra saugu – techniniu požiÅ«riu sÄ lygojo Å¡io eismo įvykio kilimÄ .    Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to kilo eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.Kaltinamojo N. A. buvo kaltinama tuo, kad ji 2011 m. lapkričio 21 d., apie 12.25 val., K. Donelaičio g., ties namu Nr. 78, Kaune, vairuodama automobilį Opel Corsa, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodama nuo E. OžeÅ¡kienės gatvės link Vasario 16-sios gatvės, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 106, 134 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, prieÅ¡ pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, atsiradus kliūčiai ir iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui laiku nestabdė transporto priemonės, dėl ko parbloÅ¡kė iÅ¡ deÅ¡inės pusės į važiuojamÄ jÄ dalį įėjusį pėsčiÄ jį L.

J. V. ir padarė jam kÅ«no sužalojimÄ , sukėlusį sunkų sveikatos sutrikdymÄ .             IÅ¡tyrus įrodymų visetÄ nustatyta, kad N. A. 2011 m. lapkričio 21 d., apie 12.25 val., K. Donelaičio g., ties namu Nr. 78, Kaune, vairuodama automobilį Opel Corsa, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodama nuo E. OžeÅ¡kienės gatvės link Vasario 16-sios gatvės, parbloÅ¡kė iÅ¡ deÅ¡inės pusės į važiuojamÄ jÄ dalį įėjusį pėsčiÄ jį L.

J. V. ir padarė jam kÅ«no sužalojimus, sukėlusius nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Å ias aplinkybes patvirtina pati kaltinamoji N. A., kuri patvirtino, kad ji vairavo UAB „Šviesa“ priklausantį automobilį Opel Corsa, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo gal apie 20 km/h greičiu E. OžeÅ¡kienės g. link Vasario 16 - osios g., praleidusi nereguliuojama pėsčiųjų perėja einančius žmones, ji ėmė važiuoti, staiga pamatė prieÅ¡ jos automobilį iÅ¡bėgantį žmogų ir jį parbloÅ¡kė; liudytojas A.

A., kuris parodė, kad 2011 m. lapkričio 21 d., apie 12.30 val., K. Donelaičio g. ir Maironio g. sankryžoje, jis iÅ¡lipo iÅ¡ mikroautobuso už pėsčiųjų perėjos ir ėjo link perėjos, tuo metu iÅ¡girdo stabdžių kauksmÄ ir pamatė važiuojamoje gatvės dalyje ant deÅ¡iniojo Å¡ono gulintį vyrÄ ir maždaug už 2 metrų stovintį baltos spalvos automobilį. Viskas įvyko maždaug apie 10 metrų atstumu nuo pėsčiųjų perėjos, jis pats kontakto nematė, tik iÅ¡girdo stabdžių gausmÄ ir pamatė, kad žmogus gulėjo maždaug 2 m nuo automobilio.

Ar tas žmogus ėjo ar bėgo jis nematė; liudytoja E. K., kuri parodė, kad 2011 m lapkričio 21 d., apie pietus, ji su kolege ėjo K. Donelaičio g. pietauti. Apie 12.25 val. jos buvo prie Snoro banko, ji laukė, kol jos kolegė paims iÅ¡ bankomato pinigus. Tuo metu ji žiÅ«rėjo į važiuojančių automobilių pusę ir iÅ¡girdo bumbtelėjimÄ , pažiÅ«rėjusi į garso pusę ji pamatė, kaip nuo automobilio kapoto ant gatvės nukrito žmogus. Ä®vykis buvo už pėsčiųjų perėjos.

Kaip automobilis atvažiavo ir ar kažkas bėgo ji nematė, kai atsisuko automobilis jau buvo sustojęs. Žmogus nukrito ir gulėjo. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje surinkti rašytiniai įrodymai: 2011 11 21 Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 1 – ojo būrio vyresniojo patrulio R. B. tarnybinis pranešimas, 2011 11 21 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, 2011 11 21 Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, 2011 11 21 Pažyma apie eismo įvykį, 2011 11 28 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada.

Nei vienas liudytojas nematė, kur, kaip, kokiu greičiu ir kokiomis aplinkybėmis pėsčiasis atsidÅ«rė važiuojamojoje kelio dalyje ir atsitrenkė į automobilį, abu liudytojai tik iÅ¡girdę garsÄ ir atsisukę pamatė sustojusį automobilį ir ant gatvės gulintį žmogų. Tyrimo metu buvo gautos ir iÅ¡tirtos dvi specialisto iÅ¡vados ir vienas ekspertizės aktas, kurių iÅ¡vados tarpusavyje nesutampa.Å tai 2012 05 25 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11 - 1352(12) konstatuota, kad pėsčiajam L.

J. V. įžengus į važiuojamÄ jÄ dalį, automobilio Opel Corsa vairuotoja N. A., stovėdama prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ arba tik pajudėjusi, turėjo techninę galimybę iÅ¡vengti pėsčiojo partrenkimo nepradėdama važiuoti arba iÅ¡kart sustabdydama vairuojamÄ automobilį. Automobilio Opel Corsa vairuotojos N. A. veiksmai - pėsčiajam įžengus į kelio važiuojamÄ jÄ dalį laiku nesustabdė vairuojamo automobilio, kad iÅ¡vengtų pėsčiojo partrenkimo, kada ji tokiÄ galimybę turėjo, ir partrenkė, tikėtina 4,1 m atstumu už pėsčiųjų perėjos ėjusį pėsčiÄ jį – techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtini ir sÄ lygojo Å¡io eismo įvykio kilimÄ .

Tai, kad Å¡ioje kelio eismo situacijoje pėsčiasis L. J. V. į kitÄ K. Donelaičio g. važiuojamosios dalies pusę ėjo ne per pėsčiųjų perėjÄ â€“ techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtina ir, tikėtina, turėjo įtakos Å¡io eismo įvykio kilimui. Å ioje iÅ¡vadoje apskaičiuojant automobilio Opel Corsa važiavimo greitį nurodytas žmogaus kÅ«no sukibimo koeficientas su sausa kelio danga. Nors apklaustas specialistas paaiÅ¡kino, kad tai yra raÅ¡ymo klaida, tačiau Å¡i aplinkybė kelia abejones.

Be to, viena iÅ¡ aplinkybių nurodyta tai, kad vairuotoja galėjo nepradėti važiuoti per pėsčiųjų perėjÄ ir tokiu bÅ«du iÅ¡vengti eismo įvykio kilimo. Tačiau N. A. nurodė, kad ji praleido einančius perėja žmones ir tik tada, kai prie gatvės nebuvo nei vieno žmogaus, ji pajudėjo, todėl manyti, kad praėjus perėja visiems žmonėms automobilis negalėjo pajudėti ir turėjo stovėti, nėra pagrindo. Kaip nurodė N. A., ji pažiÅ«rėjo į Å¡aligatvį, matė, kad ten nėra nei vieno žmogaus, tik tada pajudėjo.

Jokių objektyvių ar subjektyvių duomenų, paneigiančių kaltinamosios parodymus, byloje nėra. Be to, atliekant tyrimÄ nebuvo įvertinta aplinkybė, kad pėsčiasis į važiuojamÄ jÄ kelio dalį įbėgo, kaip nuo pirmojo paaiÅ¡kinimo nuosekliai teigia kaltinamoji, kitokių duomenų nėra. Å i specialisto iÅ¡vada kelia abejones dar ir dėl to, kad joje nurodyta, jog N. A. veiksmai, kad ji laiku nestabdė automobilio, techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtini ir sÄ lygojo Å¡io eismo kilimÄ , o nukentėjusiojo L.

J. V. veiksmai, kad jis ėjo kelio važiuojamÄ ja dalimi ne pėsčiųjų perėja, techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtini ir, tikėtina, turėjo įtakos Å¡io eismo įvykio kilimui. IÅ¡tyrus įrodymų visetÄ akivaizdu, kad Å¡io eismo įvykio kilimÄ sÄ lygojo bÅ«tent nukentėjusiojo veiksmai, kai jis, pradėjus judėti automobiliams, išėjo į kelio važiuojamÄ jÄ dalį už pėsčiųjų perėjos už 4 m 10 cm, todėl iÅ¡vada, kad nukentėjusiojo veiksmai „tikėtina“ tik turėjo įtakos Å¡io eismo įvykio kilimui, o eismo įvykio kilimÄ sÄ lygojo bÅ«tent kaltinamosios veiksmai, kelia nuostabÄ ir yra niekuo nepagrįsta. 2012 09 26 UAB „Impulsana“ specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad vairuotojos N. A. vairuojamas automobilis nuo vairuotojos sureagavimo momento iki pėsčiųjų partrenkimo buvo apie 1,1 s, pėsčiojo partrenkimas įvyko automobilį stabdant, prieÅ¡ stabdymÄ automobilio greitis buvo apie 20 km/h, todėl teigti, kad vairuotoja turėjo techninę galimybę iÅ¡vengti pėsčiojo partrenkimo nėra pagrindo, nes negalima objektyviai nustatyti pėsčiojo judėjimo greičio.

Pati vairuotoja nuo pirminės apklausos tvirtina, kad pėsčiasis į važiuojamÄ jÄ kelio dalį įbėgo. Å ioje iÅ¡vadoje konstatuota, kad pėsčiasis Leonardas J. V., į kitÄ gatvės važiuojamosios dalies pusę privalėjo eiti tik pėsčiųjų perėja ir neturėjo peržengti jos ribų, be to, įžengiant į gatvės važiuojamÄ jÄ dalį pėsčiasis galėjo tik įvertinus atstumÄ iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį, įsitikinus, kad tai saugu.

Å i iÅ¡vada visiÅ¡kai atitinka kelių eismo taisyklių 49 ir 51 punktų reikalavimus, todėl yra pagrįsta. 2014 09 26 Lietuvos teismo ekspertizės akte Nr. 11 – 1833(14) konstatuota: automobilio Opel Corsa, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojos N. A. veiksmai – atsiradus kliūčiai, savalaikiai nestabdė automobilio, kad iÅ¡vengti pėsčiojo partrenkimo, kada vairuotoja tokiÄ galimybę turėjo – techniniu požiÅ«riu sÄ lygojo Å¡io eismo įvykio kilimÄ . Jei pėsčiasis L.

J. V. buvo partrenktas einantis ramiu žingsniu ar greitai bėgantis, automobilio Opel Corsa, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja N. A. savalaikiai efektyviai stabdydama, turėjo techninę galimybę sustabdyti automobilį iki pėsčiojo partrenkimo vietos ir, tokiu būdu, išvengti pėsčiojo partrenkimo. Tačiau apklaustas teisiamojo posėdžio metu ekspertas V. Š. pareiškė, kad jis neskaičiavo pėsčiojo greičio, kai jis bėgo, kadangi mano, kad nukentėjusysis greičiausiai nebėgo.

Tačiau vairuotoja nuo pirmojo paaiÅ¡kinimo ir atliekant ikiteisminį tyrimÄ ir teisme nurodė, kad nukentėjusysis įbėgo į kelio važiuojamÄ jÄ dalį, kitų duomenų byloje nėra. Be to, jei jau nebuvo skaičiuojamas nukentėjusiojo judėjimo greitis, kai jis bėga, tai iÅ¡vadose ir negalėjo bÅ«ti nurodyta, kad toks greitis buvo skaičiuojamas. Toliau iÅ¡vadose nurodoma, kad jei automobilio vairuotoja, pradėdama važiuoti per pėsčiųjų perėjÄ , žiÅ«rėjo į atgalinio vaizdo veidrodėlį, ta jos veiksmai kelio eismo situacijoje, buvusioje prieÅ¡ eismo įvykį, bylojusioje apie jo kilimo tikimybę, nukreipė dėmesį nuo jos, dėl ko savalaikiai nestabdė automobilio ir partrenkė pėsčiÄ jį – buvo nesaugÅ«s ir techniniu požiÅ«riu nepriimtini.

Å i iÅ¡vada taip pat kelia abejones, kadangi vairuotoja nurodė, kad ji pradėjo judėti tik praleidusi pėsčiųjų perėja einančius žmones, ji pažiÅ«rėjo į Å¡aligatvį, tačiau ten jokių žmonių nematė, todėl teigti, kad buvo tokia kelių eismo situacija, kuri bylojo apie jo kilimo galimybę, nėra pagrindo. Tai, kad vairuotoja žvilgtelėjo į veidrodėlį tik patvirtina, kad vairuotoja stebi savo judančio automobilio aplinkÄ , ji norėjo persirikiuoti į antrÄ eismo juostÄ ir Å¡iais veiksmais ji jokių kelių eismo taisyklių nepažeidė.

Pažymėtina, kad vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas nuolat turi stebėti kelio situacijÄ , stebėti kelio ženklus, Å¡viesoforo ženklus, todėl situacija, kai vairuotojas sėdi tik žiÅ«rėdamas į priekį ir nepasukdamas galvos bei nestebėdamas situacijos pro veidrodėlį iÅ¡ principo yra neįmanoma. Eksperto iÅ¡vada, kad pėsčiojo L. J. V. veiksmai – prieÅ¡ pradėdamas kirsti K. Donelaičio g. važiuojamÄ jÄ dalį, ne pėsčiųjų perėja, jis neįsitikino, kad tai padaryti yra saugu – techniniu požiÅ«riu sÄ lygojo Å¡io eismo įvykio kilimÄ , atitinka iÅ¡tirtų įrodymų visetÄ , kadangi akivaizdu, jog jei pėsčiasis nebÅ«tų išėjęs į važiuojamÄ jÄ kelio dalį ne pėsčiųjų perėjoje, Å¡is kelių eismo įvykis apskritai nebÅ«tų kilęs.     IÅ¡tyrus įrodymų visetÄ nustatyta, kad šį kelių eismo įvykį sukėlė bÅ«tent nukentėjusysis L.

J. V., kuris, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 49 ir 51 punktų reikalavimas, bėgo ėjo per važiuojamÄ jÄ kelio dalį ne pėsčiųjų perėja, be to, jis į važiuojamÄ jÄ kelio dalį kaip pėsčiasis galėjo įžengti tik įvertinęs atstumÄ iki artėjančių transporto priemonių ir įvertinęs jų greitį bei įsitikinęs, kad tai saugu.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiÅ¡kia, kad jokie teismui pateikti duomenys neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios ir nė viena įrodymų rÅ«Å¡is neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ kitÄ .

Visi teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti duomenys vertinami pagal tas pačias taisykles - teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kadangi kaltinamoji N. A. nuo pirmojo paaiÅ¡kinimo, viso ikiteisminio tyrimo metu, o taip pat ir nagrinėjant bylÄ teisme tvirtino, kad nukentėjusysis į kelio važiuojamÄ jÄ dalį įbėgo, kitų duomenų byloje nėra. Nei 2012 05 25 specialisto iÅ¡vadoje nei 2014 09 26 ekspertizės metu toks nukentėjusiojo judėjimo greitis atliekant skaičiavimus nebuvo tirtas, darytina iÅ¡vada, kad Å¡ių tyrimų rezultatai nėra tikslÅ«s ir patikimi, todėl teismas Å¡ių tyrimų rezultatais remtis neturi pagrindo.

Esant iÅ¡vardintoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad 2012 m. rugsėjo 26 d. UAB „Impulsana“ specialisto iÅ¡vadoje yra teisingai įvertinti visi byloje surinkti duomenys, todėl teismas remiasi Å¡iomis iÅ¡vadomis.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje nurodyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsitesėjusiu nuosprendžiu. Å i nekaltumo prezumpcijos sÄ voka derinasi ir su Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 11 straipsnio 1 dalies nuostata, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje.

Tokių pačių nuostatų laikosi ir Europos žmogaus teisių teismas, byloje “Barberas Messegue ir Jabardo prieÅ¡ IspanijÄ â€ nurodęs, kad kaltintojas privalo pateikti kaltumo įrodymus, t.y. pakankamai kaltumÄ Ä¯rodančių įkalčių, o visos abejonės turi bÅ«ti traktuojamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Tas pats nekaltumo prezumpcijos principas įgyvendintas ir Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 3 dalyje, kurioje aiÅ¡kiai nurodyta, kad “asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio”.

Tai reiÅ¡kia, kad nekalto asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn nesiderina su bendraisiais baudžiamosios teisės principais.Kadangi 2011 m. lapkričio 21 d. kelių eismo įvykį sukėlė neteisėti nukentėjusiojo Leonardo J. V. veiksmai, nenustatytoje vietoje įbėgant į važiuojamÄ jÄ kelio dalį, neįvertinus saugaus atstumo iki artėjančių automobilių ir jų greičio, kaltinamoji N. A. važiavo saugiu tik 19 km/h greičiu, ji neturėjo galimybės iÅ¡vengti susidÅ«rimo su nukentėjusiuoju, darytina iÅ¡vada, kad N. A. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje sudėties, todėl ji iÅ¡teisintina (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

IÅ¡teisinus kaltinamÄ jÄ nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, civilinis ieÅ¡kinys paliktinas nenagrinėtas. Å iuo atveju civilinis ieÅ¡kovas turi teisę pareikÅ¡it ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis). Remdamasis iÅ¡dėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 3 dalimi, 307 straipsnio 4 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a:

N. A. iÅ¡teisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ .Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                Tatjana Butkienė