2016-02-25 Nr. AB-4568-3-61-3-03661-2014-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-897-502/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03661-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija 26; 33.4 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „VAATC“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „VAATC“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „VAATC“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija, VAGK) 2014 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. 3R-258 (AG-216/01-2014) (toliau – ir Sprendimas) panaikinant Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra) 2014 m. gegužės 29 d. įsakymą „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos bei bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų vykdant projektą Nr. 2002/LT/16/P/PE/012 „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“, grąžinimo“ Nr. T1-107 (toliau – ir Įsakymas).

Pareiškėjas nurodė, kad įgyvendino Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos biudžetų lėšomis remiamą projektą Nr. 2002/LT/16/P/PE/012 „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ (toliau – ir Projektas). Įgyvendinant Projektą ir vykdant Rangos sutartį Nr. A/2007/V/26 „Vilniaus apskrities mažųjų sąvartynų rekultivacija ir atliekų priėmimo punktų įrengimas“ (toliau – ir Rangos sutartis) paaiškėjo būtinumas atlikti papildomus darbus – Ukmergės rajone įrengti Vidiškių–Rečionių, Želvos–Želvos ir Želvos–Laumėnų atliekų priėmimo punktus (toliau – ir APP). Dėl to 2008 m. rugsėjo 17 d. buvo sudarytas Rangos sutarties pakeitimas Nr. 3 (toliau – ir Orderis Nr. 3, Rangos sutarties pakeitimo orderis). Atsakovas atliko galimo pažeidimo tyrimą, 2013 m. balandžio 29 d. surašė išvadą „Dėl projekto Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ Nr. 2002/LT/P/PE/012 Rangos sutarties Nr. A/2007/V26 „Vilniaus apskrities mažųjų sąvartynų rekultivacija ir atliekų priėmimo punktų įrengimas“ išlaidų tinkamumo“ ir 2013 m. balandžio 30 d. priėmė įsakymą Nr. T1-74 (toliau – ir Įsakymas Nr. T1-74), kuriuo nurodė grąžinti 45 402,78 Lt Europos Sąjungos lėšų ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis apmokėtą PVM 7 632,29 Lt. Agentūra 2013 m. gegužės 17 d. surašė patikslintą tyrimo išvadą. Įsakymą Nr. T1-74 pareiškėjui apskundus teismui, galutiniu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 14 d. sprendimu administracinėje bylioje Nr. A442-1223/2014 pareiškėjo apeliacinis skundas buvo patenkintas ir atsakovo Įsakymas Nr. T1-74 panaikintas. Agentūra 2014 m. gegužės 27 d. surašė išvadą, patikslinančią 2013 m. gegužės 17 d. tyrimo išvadą (toliau – ir 2014 m. gegužės 27 d. Išvada) ir 2014 m. gegužės 29 d. priėmė Įsakymą, kuriuo nurodė pareiškėjui grąžinti 45 402,78 Lt Europos Sąjungos lėšų ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis apmokėtą PVM 7 632,29 Lt. Pareiškėjas Įsakymą apskundė VAGK, kuri 2014 m. liepos 11 d. Sprendimu jį atmetė.

Pareiškėjas nurodė, kad Komisija išsamiai neišnagrinėjo skundo, objektyviai ir visapusiškai nenustatė reikšmingų aplinkybių, tinkamai nepagrindė savo sprendimo, neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuomonę, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3, 13 ir 81 straipsnių, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 533 patvirtintų Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų 4 ir 5 punktų reikalavimus. Komisija pripažino pagrįstais tuos pačius, nepakeistus ginčijamo įsakymo argumentus, kurie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 14 d. sprendime pripažinti nepakankamais pagrįsti viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą. Komisija nepaaiškino pareiškėjo nurodytų ginčijamo įsakymo motyvuojamojoje dalyje esančių prieštaravimų ir nepasisakė dėl to, kad atsakovas nesusiejo pareiškėjo veiksmų su konstatuotu 2003 m. sausio 6 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003, nustatančio specialias išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1164/94 įgyvendinimo taisykles dėl išlaidų priemonėms, kurias dalinai finansuoja Sanglaudos fondas, tinkamumo (toliau – ir Reglamentas Nr. 16/2003, Reglamentas) 4 straipsnio reikalavimų pažeidimu. Iš Komisijos sprendimo turinio neaišku, ar Komisija laiko, jog 3 APP įrengimo darbai buvo numatyti Rangos sutarties žiniaraštyje ir juos rangovas turėjo atlikti neatlygintinai, ar kad jie turėjo ir galėjo būti numatyti. Komisija neapsvarstė galimybės, kad darbai į žiniaraštį nebuvo įtraukti dėl klaidos, t. y. nesant kieno nors kaltės, ir nepagrįstai nustatinėjo pareiškėjo kaltę, nors 2014 m. gegužės 27 d. Išvadoje nustatyta ne pareiškėjo, tačiau rangovo kaltė, o dėl praleidimo ar netikslumo parengtuose dokumentuose tuo metu sutarė visos Rangos sutarties šalys, tarp jų – ir atsakovas. Komisija tinkamai neišnagrinėjo 2014 m. gegužės 27 d. Išvados turinio ir pateikė prieštaringas bei neaiškias išvadas dėl darbų numatymo Rangos sutarties žiniaraštyje, taip pat neatsakė į pareiškėjo klausimus, kodėl Įsakyme nepateikti argumentai, susiejantys pareiškėjo veiksmus su Reglamento Nr. 16/2003 4 straipsnio nuostatų pažeidimu ir kodėl Orderis Nr. 3 laikytinas teisiškai neįpareigojančiu dokumentu.

Pareiškėjas tvirtino, kad atsakovas tinkamai neatliko galimo pažeidimo tyrimo, nepateikė išsamių ir objektyvių faktinių duomenų ir teisinių argumentų, pagrindžiančių pažeidimo buvimą, neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 14 d. sprendimą, todėl Įsakymas Nr. T1-74 neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų. Teigė, kad Įsakymas iš esmės nesiskiria nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo panaikinto Įsakymo Nr. T1-74.

Pareiškėjas nurodė, kad Agentūra Įsakyme nepateikė pakankamai argumentų, kad Orderiu Nr. 3 buvo pažeisti Reglamento 4 straipsnio reikalavimai. Atsakovas Įsakymą grindė aplinkybėmis, kurioms esant rangovas turėjo įsitraukti papildomus darbus, tačiau vėliau nurodė, kad šie darbai jau buvo numatyti kiekių žiniaraščiuose. Todėl neaišku, ar pagal minėtą įsakymą dėl rangovo kaltės konkurso dokumentuose Vidiškių–Rečionių, Želvos–Želvos ir Želvos–Laumenų atliekų priėmimo punktų įrengimo darbai nebuvo numatyti, ar jie buvo numatyti, tačiau nenurodyta jų kaina ir juos atlikti savo sąskaita turėjo rangovas.

Teigė, kad vykdant viešąjį pirkimą ne vienintelis rangovas turėjo įgyvendinti tam tikras pareigas, todėl tiriant tariamą pažeidimą turėjo būti nustatytos visos pirkimo aplinkybės, kiekvieno viešojo pirkimo subjekto (įskaitant perkančiąją organizaciją) veiksmai ir kaltė vykdant pirkimą. Nors atsakovas nurodo, kad pagal Rangos sutarties nuostatas rangovas atsako už visos informacijos, gautos po pradžios datos, interpretavimą ir privalo išsiaiškinti, kad sutarties suma yra teisinga, tačiau šios sutarties Bendrųjų sąlygų nuostatos reguliuoja rangovo pareigas jau nustačius viešojo pirkimo objektą, kurį apibrėžiant tam tikras pareigas turi perkančioji organizacija.

Viešojo pirkimo konkurse perkančiąja organizacija buvo Agentūra, o rangovas pasiūlymus teikė pagal tipinį žiniaraštį, kurį parengė projektuotojas, tačiau Agentūra nesiaiškino, kuriuo metu ir kokiomis aplinkybėmis konkursinėje dokumentacijoje buvo netiksliai nurodytos Rečionių, Želvos mstl. ir Laumėnų k. konfigūracijos, kuriuo metu ir dėl kieno kaltės Rangos sutarties žiniaraščio Nr. II-7 grafoje „Kaina, LT“ buvo nurodyta, kad kainos jų įrengimui pateikti nereikia, dėl ko galima buvo suprasti, kad nereikia įrengti pačių punktų, o ne šaligatvių.

Taip pat grafoje „Pastabos (su šaligatviu ar be)“ įrašytas žodis „Nereikia“, kai visais kitais atvejais įrašyta „įrengti su šaligatviu“ arba „be šaligatvio“. Be to, Agentūra Įsakymą grindė rangovo kaltais veiksmais, tačiau neigiamos pasekmės atsiranda pareiškėjui. Agentūra turėjo surinkti įrodymus, kurie aiškiai ir neprieštaringai įrodytų rangovo ar pareiškėjo padarytą pažeidimą. Agentūra, teigdama, kad Rangos sutarties šalys negalėjo jos pakeisti dėl nenumatytų fizinių sąlygų, nepateikė pagrįstų argumentų dėl aplinkybių, susijusių su praleidimu ar netikslumu, atsiradusiu konkursiniame žiniaraštyje, kai į jį nebuvo įtraukta 3 APP įrengimo kaina.

Pati Agentūra iš dalies pripažino, jog aptariami darbai žiniaraštyje nebuvo numatyti, be to, dėl praleidimo ar netikslumo dokumentuose tuo metu sutarė visos Rangos sutarties šalys, įskaitant Agentūrą. Pažymėjo, kad užsakovas papildomus darus įsigijo Rangos sutartyje nustatyta tvarka iš užsakovo rezervo, juos pavedant atlikti esamam rangovui. Tokie veiksmai neprieštaravo teisės aktų reikalavimams ir tam pritarė Rangos sutarties šalys. Papildomai įrengtų APP kaina (16 770 Lt) yra mažesnė, nei kitų Ukmergės rajono APP įrengimo kaina ir nepažeidė viešųjų pirkimų principų.

Orderis Nr. 3 yra atlygintinas civilinis sandoris, kuris įpareigoja rangovą įrengti tris atliekų priėmimo punktus ir pastarasis šiuos darbus atliko tinkamai, todėl Reglamento 4 straipsnio reikalavimai nebuvo pažeisti. Agentūra tariamą pažeidimą grindžia Reglamento formalios nuostatos pažeidimu, tačiau nenurodo padaryto pažeidimo padarinių, kas, pareiškėjo teigimu, yra būtina siekiant susigrąžinti ES paramą. Kadangi Agentūra buvo perkančioji organizacija pirmajame viešajame pirkime, tačiau ji pati atliko ir galimo pažeidimo tyrimą, bei skyrė sankciją pareiškėjui, tokie atsakovo veiksmai galimai pažeidžia VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintą objektyvumo principą.

Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad Įsakymas pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis ir teisės normomis, pritaikyta poveikio priemonė yra motyvuota, šio įsakymo pagrindu kylančios pareiškėjo pareigos suformuluotos aiškiai, įsakymas atitinka VAĮ 8 straipsnyje nustatytus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Nurodė, kad 3 APP (Rečionių, Želvos–Želvos ir Želvos–Laumenų) įrengimo darbai buvo numatyti kiekių žiniaraščiuose. Todėl tokioje situacijoje negalima konstatuoti nei nenumatytų aplinkybių, kurios būtų trukdžiusios rangovui numatyti atitinkamus darbus ir jų kiekius, buvimo, nei akivaizdžių praleidimų užsakovo dokumentuose.

Rangos sutarties konkrečiųjų sąlygų 13.1 punkte nustatyta, kad sutarties šalys gali keisti Rangos sutarties sąlygas tik išimtiniais atvejais. Inžinierius turi teisę inicijuoti ir siūlyti pakeitimus, susijusius su darbų kiekiais ir kokybe. Tokie pakeitimai (arba papildomi darbai) turi būti tiesiogiai susiję su nenumatytomis fizinėmis sąlygomis (4.12) arba aiškiai įrodomais praleidimais ir netikslumais užsakovo parengtuose projekto dokumentuose, dėl kurių negalima užbaigti sutarties. Dėl kiekvieno tokio pakeitimo detaliai nustatoma jo įtaka sutarties kainai (14.1) ir baigimo laikui (8.2).

Visi pakeitimai, papildomi darbai ir baigimo laiko pratęsimas gali būti atliekami ir tvirtinami tik esant nenumatytoms fizinėms sąlygoms (4.12) arba aiškiai įrodytiems praleidimams ir netikslumams užsakovo parengtuose projekto dokumentuose. Pažymėjo, kad viešojo pirkimo dokumentai numatė darbų apimčių pasikeitimo galimybę, tokiu būdu suteikiant užsakovui galimybę tos pačios Rangos sutarties atžvilgiu keisti darbų apimtis, tačiau Rangos sutarties pakeitimas Orderiu Nr. 3 šioje sutartyje numatytų keitimo sąlygų neatitiko, todėl buvo sudarytas nepagrįstai.

Aplinkybė, kad rangovas, teikdamas pasiūlymą, nenumatė kainos 3 APP įrengimo pozicijoms, neleidžia daryti prielaidos, kad vėliau jis galės padidinti pasiūlymo kainą. Kadangi šiuo atveju nebuvo Rangos sutarties konkrečiųjų sąlygų 13.1 punkte nustatytų sutarties keitimo sąlygų, išlaidos, skirtos Rečionių, Želvos–Želvos, Želvos–Laumėnų APP įrengimui, pagrįstai pripažintos netinkamomis finansuoti. Agentūros vykdoma paramos lėšų išmokėjimo kontrolė nėra ir negali būti ribojama sprendimu dėl lėšų išmokėjimo tam tikroms išlaidoms, kurį priėmus Agentūra prarastų galimybes toliau vykdyti tinkamą Sanglaudos fondo lėšų panaudojimo pareigą ir netektų teisės išsireikalauti be pagrindo išmokėtų lėšų iš subjekto, gavusio šias lėšas.

Už Europos Sąjungos lėšomis apmokėtų išlaidų tinkamumą ir realumą savo atsakomybės ribose atsakinga tiek Agentūra, tiek Projekto galutinis paramos gavėjas, šiuo atveju - pareiškėja. Atsakovas yra įgyvendinančioji institucija ir jai priskirtina pareiga administruoti Sanglaudos fondo lėšas, o pareiškėjas yra atsakingas už tai, kad Sanglaudos fondo lėšos būtų naudojamos tinkamai, o tuo atveju, kai yra panaudojamos netinkamai – būtų grąžintos. Agentūra pažymėjo, jog jai priskirtos kontrolės ir priežiūros funkcijos reiškia pareigą užtikrinti tinkamą lėšų mokėjimą, įskaitant be pagrindo sumokėtų lėšų susigrąžinimą iš subjekto, kuriam jos buvo sumokėtos.

Teisės aktai nediferencijuoja subjektų, dėl kurių kaltės būtų netinkamai išmokėtos ar panaudotos Europos Sąjungos lėšos, svarbiausia, kad būtų tinkamai įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, o neteisėtai išmokėtas lėšas valstybė narė privalo susigrąžinti. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 1K-307 patvirtintos Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimų nustatymo bei šalinimo ir apribojimų gauti Europos Sąjungos finansinę paramą nustatymo taisyklės nustato, kad pažeidimą gali padaryti tiek projekto vykdytojas ar rangovas, tiek paramą administruojanti institucija, tačiau, nepaisant to, kas padarė pažeidimą, dėl šio pažeidimo neteisėtai išmokėtos lėšos visais atvejais turi būti susigrąžinamos iš galutinio paramos gavėjo (nagrinėjamu atveju – pareiškėjo) laikantis Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklėse nustatytos procedūros.

Nepriklausomai nuo to, jog atitinkamos lėšos buvo išmokėtos pareiškėjui atsakovo sprendimu, valstybė, atsakydama už netinkamai įsisavintas Europos Sąjungos lėšas, turi šias lėšas susigrąžinti iš projektų vykdytojų – galutinių paramos gavėjų. Nagrinėjamoje byloje ginčo nėra, kad pareiškėjas ir yra galutinis paramos gavėjas, todėl egzistuoja teisinis pagrindas Agentūrai susigrąžinti neteisėtai pareiškėjui išmokėtas lėšas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad Komisija skyrė paramą Projektui, vykdomam Lietuvos Respublikoje, kuris buvo finansuojamas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo (50 proc.) ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis (50 proc.). 2004 m. lapkričio 9 d. Agentūra ir UAB „VAATC“ sudarė ISPA/Sanglaudos programos įgyvendinimo sutartį Nr. 2004/GPG/8 dėl užduočių ir atsakomybės pasiskirstymo tarp Agentūros ir UAB „VAATC“, 2007 m. spalio 10 d. tarp Agentūros ir UAB „VAATC“ sudaryta nauja sutartis Nr. 2007/GPG/A4 „Dėl užduočių ir atsakomybės paskirstymo įgyvendinant projektą „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ (toliau – ir Atsakomybės paskirstymo sutartis), kuriomis buvo sureguliuoti tarp Agentūros ir UAB „VAATC“ susiklostę santykiai bei atsakomybės pasiskirstymas dėl pagrindinių užduočių, aprašytų finansiniame memorandume Nr. PH/2002/3277. Projekto įgyvendinimo laikotarpiu buvo vykdytas viešasis pirkimas ir 2007 m. birželio 11 d. pareiškėjas, Agentūra ir rangovas UAB „Kamesta“ pasirašė Rangos darbų sutartį. 2008 m. rugsėjo 17 d. buvo parengtas Rangos sutarties pakeitimas, įformintas Orderyje Nr. 3, kuriuo papildomai numatytas 3 APP įrengimas: Vidiškių–Rečionių, Želvos–Želvos, Želvos–Laumėnų (50 310 Lt).

Teismas taip pat nustatė, kad Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė Projektui pateikė pastebėjimą, kuriame nurodė, jog APP įrengimo darbai įsigyti be viešojo pirkimo procedūros; jie nebuvo reikalingi Rangos sutarčiai užbaigti; papildomi darbai įsigyti nesilaikant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 56 straipsnio 4 dalies 1 punkto reikalavimų. Atlikusi pažeidimo tyrimą, Agentūra 2012 m. balandžio 29 d. parengė išvadą, kad išlaidos, skirtos 3 APP įrengti, t. y. 50 310 Lt, yra netinkamos finansuoti, iš kurių 45 402,78 Lt turi būti grąžinta į biudžetą, nes šios išlaidos patirtos pažeidžiant Reglamento Nr. 16/2003 22 straipsnio 1 ir 4 dalis, o PVM 7 632, 29 Lt, apmokėta kartu su pateiktomis sąskaitomis, taip pat turi būti grąžinta į Lietuvos biudžetą.

Agentūros direktorius 2013 m. balandžio 30 d. priėmė įsakymą Nr. T1-74, kuriuo pareiškėjas įpareigotas grąžinti netinkamomis finansuoti pripažintas lėšas – 45 402,78 Lt bei PVM 7 632,29 Lt. Finansų ministerijai 2013 m. gegužės 16 d. paprašius Agentūros patikslinti / papildyti 2013 m. balandžio 29 d. pažeidimo tyrimo išvadą, pateikiant aiškius ir argumentuotus paaiškinimus dėl papildomų darbų, finansuotų pagal Rangos sutarties pakeitimo orderius Nr. 6 ir Nr. 3, būtinumo, Agentūra atliko pakartotinį pažeidimo tyrimą ir 2013 m. gegužės 17 d. parengė išvadą, kurioje nurodė, jog 2013 m. balandžio 29 d. išvados dalis, kurioje pagal 2008 m. spalio 14 d. pakeitimo orderį Nr. 3 APP įrengimui skirtos išlaidos pripažintos netinkamomis finansuoti, nekeičiama.

Teismas taip pat nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, jį atmetė, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 14 d. sprendimu pareiškėjo apeliacinis skundas buvo patenkintas ir Įsakymas Nr. T1-74 panaikintas, kaip nemotyvuotas ir neatitinkantis VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Atsižvelgusi į tai, Agentūra atnaujino pažeidimo tyrimą ir 2014 m. gegužės 27 d. parengė išvadą, patikslinančią 2013 m. gegužės 17 d. Agentūros išvadą. Agentūros direktorius 2014 m. gegužės 29 d. priėmė Įsakymą.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Įsakymo, kuris priimtas pakartotinai atlikus pažeidimo tyrimą, siekiant ištaisyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 14 d. sprendime nurodytus trūkumus, t. y. Įsakymo Nr. T1-74 tinkamo pagrindimo nebuvimą, dėl kurio teismas neturėjo galimybės įvertinti šio įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas dėl pareiškėjo teiginio, kad Agentūra, leidusi bei sutikusi su Orderiu Nr. 3, taip pat turėtų prisiimti atsakomybę ir nelaikyti pareiškėjo vieninteliu kaltu subjektu nurodė, kad pagal Lėšų administravimo taisyklių 11.16 punktą, Agentūra pažeidimo tyrimą gali pradėti gavusi informaciją apie nustatytus ir įtariamus pažeidimus. Taigi Agentūros pareiga pradėti pažeidimo tyrimą nepriklauso nuo ankstesnių šios institucijos veiksmų ar sprendimų. Todėl vien tai, kad Agentūra 2008 m. spalio 14 d. rašte nurodė neprieštaraujanti Orderio Nr. 3 įsigaliojimui, nereiškia, kad Agentūra negalėjo pradėti tyrimo, kai gavo informaciją, jog Orderiu Nr. 3 įsigyti papildomi darbai nebuvo reikalingi Rangos sutarčiai užbaigti. Agentūra pažeidimo tyrimą pradėjo gavusi Valstybės kontrolės pastabas, kad atliekų priėmimo punktų įrengimo darbai, įsigyti be viešojo pirkimo procedūros, nebuvo reikalingi Rangos sutarčiai užbaigti ir todėl jie įsigyti nesilaikant VPĮ 56 straipsnio 4 dalies 1 punkto reikalavimų.

Teismas pažymėjo, kad pažeidimo tyrimo vykdymo procedūra ir reikalavimai reglamentuojami Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimų nustatymo ir šalinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 1K-307. Šiose taisyklėse paramą administruojančia institucija yra laikoma vadovaujančioji, mokėjimo, tarpinės ir įgyvendinančiosios institucijos (2 p.), o 12 punkte nurodyta, jog tais atvejai, kai pažeidimas yra nustatytas ir susijęs su projekto vykdytojui išmokėtomis paramos lėšomis ir administruojančioji institucija priima sprendimą jas susigrąžinti, šios lėšos yra susigrąžinamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 patvirtintose Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklėse (toliau – ir Paramos grąžinimo taisyklės) nustatyta tvarka. Taigi, atlikusi galimo pažeidimo tyrimą ir nustačiusi, kad paramos lėšos panaudotos netinkamai, Agentūra privalo priimti sprendimą dėl netinkamomis finansuoti pripažintų lėšų grąžinimo. Nepaisant to, kad pažeidimą gali padaryti ne tik projekto vykdytojas ar rangovas, bet ir paramą administruojanti institucija, dėl pažeidimo neteisėtai išmokėtos lėšos visais atvejais susigrąžinamos iš galutinio paramos gavėjo.

Teismas taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju Orderiu Nr. 3 buvo padaryti Rangos sutarties pakeitimai, kuriais numatyta Ukmergės rajone įrengti 3 APP. Agentūros 2014 m. gegužės 27 d. išvada motyvuojama tuo, kad išlaidos 3 APP įrengimo darbams laikytinos neatitinkančiomis Reglamento Nr. 16/2003 4 straipsnio nuostatų, nes pagal Rangos sutarties bendrąsias ir konkrečiąsias sąlygas šių darbų nebuvo galima įsigyti pakeitimo orderiu. Pareiškėjas 3 APP įrengimo darbų būtinumą grindžia netikslumais ir praleidimais projektiniuose dokumentuose.

Teismas nustatė, kad papildomų darbų poreikis Rangos sutarties įgyvendinimo metu inžinieriaus buvo grindžiamas tuo, kad dėl praleidimų ir netikslumų užsakovo parengtoje konkursinėje dokumentacijoje – projektinėje dokumentacijoje nepateiktos 3 APP Ukmergės rajone įrengimo kainos, tačiau šiuos APP įrengti būtina, juos pasiūlyta įrengti tomis pačiomis sąlygomis (tas pats dydis, tipas, kaina), kaip APP Nr. 16 „Medininkų- Padvarionių “ Vilniaus rajone, kaina 16 700 Lt už vienetą. Teismas konstatavo, kad Žiniaraščio Nr. II-6 (Ukmergės rajono savivaldybė.

Atliekų priėmimo punktų įrengimas) turinys patvirtina, jog šio dokumento lentelės eilutėje „Pastabos (su šaligatviu ar be šaligatvio)“ ties atliekų priėmimo punktais Nr. 16 Rečionių k., Nr. 17 Želvos mstl., Nr. 18 Laumėnų k. buvo pažymėta nuoroda „nereikia“. Teismas nurodė, kad pirkimo „Vilniaus apskrities mažųjų sąvartynų rekultivacija ir atliekų priėmimo punktų įrengimas“ Nr. 44456 dokumentų 4 skyriaus 1.2 punkte buvo nurodyta, jog darbų kiekių žiniaraščiuose prie vienetų nurodomi kiekiai parodo įvertintą kiekvienos rūšies darbų, tikėtinų atlikti pagal Sutartį, kiekį (apimtį) ir yra pateikti kaip pagrindas pasiūlymo kainai nustatyti.

Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, akd viešojo pirkimo dokumentai numatė darbų apimčių pasikeitimo galimybę, todėl rangovas, susipažinęs su visa užsakovo turima informacija apie planuojamus atlikti darbus, turėjo galimybę nustatyti tikslų planuojamų įrengti APP kiekį, ir, teikdamas pasiūlymą viešajame pirkime, turėjo įsitraukti šių darbu atlikimo kainą į teikiamą pasiūlymą. Teismas vertino, jog nurodytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad šiuo atveju pareiškėjas turėjo galimybę numatyti ir įtraukti 3 APP įrengimo darbų apimtis į darbų atlikimo kainą ir teikiamą pasiūlymą, taip pat paneigia pareiškėjo teiginį, jog 3 APP įrengimo darbų nebuvo galima numatyti, ar kad tai nebuvo numatyta dokumentacijoje.

Kadangi Rečionių, Želvos–Želvos, Želvos–Laumėnų APP įrengimo darbų atlikimo kaina galėjo ir turėjo būti įtraukta į teikiamą pasiūlymą, sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti esant Rangos sutarties konkrečiųjų sąlygų 13.1 punkte numatytiems sutarties pakeitimo pagrindams, t. y. nei nenumatytoms fizinėms sąlygoms, nei aiškiai įrodomiems praleidimams ir netikslumams užsakovo parengtuose projekto dokumentuose. Teismas pažymėjo, kad 3 APP įrengimo darbai, įforminti Orderyje Nr. 3, neatitiko Rangos sutarties konkrečiųjų sąlygų 13.1 punkto reikalavimų, nes rangovas netinkamai vykdė savo pareigas, numatytas Bendrųjų sąlygų 4.10 ir 4.11 punktuose.

Todėl Orderyje Nr. 3 numatytų papildomų 3 APP įrengimo darbų išlaidos neatitiko Reglamento Nr. 16/2003 4 straipsnio reikalavimų, šios išlaidos nėra ir negali būti priskirtinos prie tinkamų finansuoti išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Atsakomybės paskirstymo sutarties nuostatomis, nustatė, kad pareiškėjas atsako už Projekto sprendinių ir rezultatų, nustatytų sutarčių sąlygose, įgyvendinimo kontrolę, užtikrina, kad pakeitimų orderiuose numatyti darbai ir tiekimai atitiktų Komisijos sprendimo nuostatas, Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, sutartinius įsipareigojimus, tuo pačiu ir už tai, kad išlaidos būtų tinkamos finansuoti. Agentūra privalo susigrąžinti išmokėtas netinkamas finansuoti lėšas, nes pareiga susigrąžinti lėšas tenka valstybei, kuri įgaliojo Agentūrą vykdyti atitinkamas funkcijas. Nagrinėjamu atveju Projekto vykdytojas, t. y. pareiškėjas, vykdydamas Rangos sutartį, be teisinio pagrindo sudarė Orderį Nr. 3 ir tokiais savo veiksmais pažeidė Reglamento Nr. 16/2003 4 straipsnio reikalavimus, pareiškėjui, kaip galutiniam paramos gavėjui, šiuo atveju kyla pareiga grąžinti neteisėtai panaudotas lėšas.

Teismas, vadovaudamasis byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma, konstatavo, kad Agentūros 2014 m. gegužės 27 d. išvada laikytina motyvuojamąja Įsakymo dalimi. Teismas nurodė, kad tiek 2014 m. gegužės 27 d. išvada, tiek Įsakymas yra grindžiami nustatytais faktais bei teisės aktų normomis, skundžiamas įsakymas yra priimtas kompetentingo subjekto ir atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje individualiam administraciniam aktui keliamus turinio reikalavimus, todėl pareiškėjo argumentus dėl Įsakymo nemotyvuotumo ir nepagrįstumo vertino kaip nepagrįstus. Teismas pažymėjo, kad Agentūra, atlikusi išsamų pareiškėjo padaryto pažeidimo tyrimą, vadovaudamasi Grąžinimo taisyklių 5.2.2 punkto nuostatomis, skundžiamu įsakymu pareiškėjui pagrįstai nurodė grąžinti netinkamomis finansuoti pripažintas lėšas, todėl naikinti Komisijos sprendimą bei Įsakymą nėra teisinio pagrindo.

III. Pareiškėjas UAB „VAATC“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Įsakymą panaikinti.

Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas skunde nurodytais argumentais. Papildomai pareiškėjas nurodo, kad teismas neatsakė į skunde ir papildomuose paaiškinimuose pateiktus argumentus, aktyviai netyrė byloje esančių įrodymų, nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių ir visapusiškai, objektyviai jų neištyrė, nepašalino prieštaravimų tarp byloje esančių įrodymų, nenustatė, kurios aplinkybės ir kuo remiantis buvo nustatytos, o kurios motyvuotai paneigtos, kurie įrodymai pripažinti, kurie – atmesti.

Teismas Rangos sutarties konkrečiųjų sąlygų 13.1 punkto taikymo negalimumą ir klaidos konkurso dokumentuose nebuvimą grindžia rangovo sutartinių įsipareigojimų netinkamu vykdymu – turėjimu numatyti papildomus darbus viešojo pirkimo metu, tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai tvirtina, kad klaida Rangos sutarties žiniaraščiuose buvo padaryta dėl klaidos parengtuose konkurso dokumentuose, nes žodis „nereikia“ suprastas, kad nereikia įrengti 3 APP, o ne šaligatvių. Tačiau teismas posėdyje šių dokumentų netyrė, sprendime neaptarė, nors pareiškėjo atstovas raštu ir žodžiu tai akcentavo. Toks bylos nagrinėjimas iš esmės pažeidžia šalių lygiateisiškumo, rungimosi, teismo nešališkumo principus, nes priimamas sprendimas remiantis vienais duomenimis, nevertinant kitų.

Pareiškėjas teigia, kad teismas nenurodė kurios konkrečiai Reglamento Nr. 16/2003 4 straipsnio nuostatos buvo pažeistos šioje byloje ir kokiu veiksmu ar neveikimu jos buvo pažeistos, tačiau pagal pateiktą argumentaciją galima numanyti, kad būtent Orderį Nr. 3 teismas laiko teisiškai neįpareigojančia sutartimi arba susitarimu, arba dokumentu pagal Reglamento Nr. 16/2003 4 straipsnio 1 dalį. Teismas tokios savo išvados nepagrindė, nepateikė Reglamento Nr. 16/2003 4 straipsnio nuostatų teisinio aiškinimo.

Pareiškėjas tvirtina, kad teismas, remdamasis teisės aktais ir teismine praktika, turėjo nustatyti ir įvertinti aplinkybes, susijusias su tuo, ar 3 APP įrengimo darbai buvo numatyti konkurso žiniaraščiuose ar ne, nes šiuo atveju nėra aišku ar pvz. rangovas papildomus darbus turėjo atlikti savo sąskaita, nes jie buvo įtraukti į pirkimo objektą (Rangos sutartį), ar darbai dėl kieno nors veiksmų nebuvo numatyti ir pan. Pareiškėjas šiuos argumentus skunde teismui išdėstė, tačiau teismas dėl jų nepasisakė.

Pareiškėjas akcentuoja, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog papildomi darbai buvo atlikti iš užsakovo rezervo ir neviršijo bendros sutarties kainos. Nagrinėjant bylą buvo padaryti esminiai administracinio proceso reikalavimų pažeidimai, sutrukdę tinkamai išnagrinėti bylą.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad nei Komisija, nei teismas neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 14 d. sprendime pateiktus išaiškinimus tinkamai motyvuoti priimamus sprendimus, nenurodė kaip buvo pažeistos Reglamento Nr. 16/2003 4 straipsnio nuostatos, kuris subjektas, kuriuo metu, kokia apimtimi jas pažeidė, o apsiribojo tam tikrų aplinkybių, susijusių su rangovo veiksmais viešojo pirkimo metu, konstatavimu.

Pareiškėjas pažymėjo, kad teismas nurodė sutartinių įsipareigojimų pažeidimą, rangovo prisiimtą sutartinių įsipareigojimų riziką, tačiau šie įsipareigojimų pažeidimai nėra pakankamai pagrįsti, nenustatytos pažeidimo sudėtinės dalys, taikytinos privatinės teisės akto nuostatos.

Teismas sprendime cituoja VPĮ 3 ir 56 straipsnių nuostatas, tačiau tiesiogiai nekonstatuoja jų pažeidimo, nes įstatymo nuostatų netaiko bylos faktiniams santykiams, nesusieja su Orderio Nr. 3 galiojimu ar Reglamento Nr. 16/2003 4 straipsnio nuostatų pažeidimu, neaptaria įstatymo nuostatų taikymo praktikos nurodytos ir pareiškėjo skunde. Pažymėtina, kad atsakovas Įsakyme taip pat nekonstatuoja šio įstatymo nuostatų pažeidimo. Pareiškėjas nurodo, kad pagal teismų praktiką VPĮ 56 straipsnio nuostatos nėra laikomos imperatyviomis įstatymo nuostatomis ir turi būti taikomos atsižvelgiant į kiekvieno atvejo aplinkybes.

Teismo sprendime neaptarta esminė Orderyje Nr. 3 nurodyta aplinkybė, kad papildomi darbai buvo atlikti Rangos sutarties kainos ribose, todėl rengti papildomą viešąjį pirkimą ir parinkti kitą (ar tą patį) rangovą neskelbiamų derybų būdu pagal VPĮ 56 straipsnio taisykles nebuvo būtina.

Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas Įsakymo (2014 m. gegužės 27 d. išvadų) nepagrindė objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, tinkamai nekvalifikavo teisės akto subjekto veiksmų, neišaiškino teisiniams santykiams taikomos teisės normos, taikomos sankcijos tinkamai nemotyvavo, taip, kaip nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutartyje. Argumentacija 2014 m. gegužės 27 d. išvadoje yra prieštaringa. Pažymėjo, kad vykdant viešąjį pirkimą ne vienintelis rangovas turėjo įgyvendinti tam tikras pareigas, todėl tiriant tariamą pažeidimą turėjo būti nustatytos visos pirkimo aplinkybės, kiekvieno viešojo pirkimo subjekto (įskaitant perkančiąją organizaciją) veiksmai vykdant pirkimą. Kitu atveju, nėra įmanoma nustatyti ar buvo pažeistos Rangos sutarties Konkrečiųjų sąlygų 13.1 punkto nuostatos.

Taip pat pareiškėjas nurodo, kad viešojo pirkimo konkurse perkančioji organizacija buvo atsakovas, o rangovas pasiūlymus teikė pagal tipinį žiniaraštį kurį parengė projektuotojas. Tačiau atsakovas nesiaiškino kuriuo metu ir kokiomis aplinkybėmis konkursinėje dokumentacijoje buvo netiksliai nurodytos Rečionių (Vidiškių sen.), Želvos mst. (Želvos sen.) ir Laumėnų k. (Želvos sen.) konfigūracijos, kuriuo metu ir dėl kieno kaltės Rangos sutarties žiniaraščio Nr. II-7 grafoje „Kaina, Lt“ (ties aptariamų atliekų priėmimo punktų įrengimu) buvo nurodyta, kad kainos jų įrengimui pateikti nereikia (įrašyti brūkšneliai). Atsakovas Įsakymą grindžia rangovo kaltais veiksmais, tačiau neigiamos pasekmės atsiranda pareiškėjui, įrodyti asmens padarytą pažeidimą turi tai konstatavęs subjektas ir negali įrodinėjimo naštos perkelti pareiškėjui, kad ji ar kitas subjektas nedarė tam tikrų teisės pažeidimų. Atsakovas turėjo surinkti tokius įrodymus, kurie aiškiai, neprieštaringai įrodytų rangovo ar pareiškėjo padarytą pažeidimą, nes priešingu atveju tie pažeidimai laikytini menamais.

Atsakovas nepagrindė Reglamento nuostatų, kitų teisės aktų imperatyviųjų teisės aktų nuostatų ar Rangos sutarties nuostatų pažeidimo sudarant Orderį Nr. 3, taip pat neteisėtų rangovo ar pareiškėjo veiksmų dėl darbų, susijusių su 3 APP įrengimu, nenumatymo viešojo pirkimo dokumentuose, todėl ginčijamas įsakymas neatitinka VAĮ nurodytų objektyvumo, proporcingumo, lygiateisiškumo principų, 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Atsakovas Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą iš esmės atsiliepime į skundą nurodytais argumentais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Agentūros direktoriaus 2014 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. T1-107, kuriuo pareiškėjui UAB „VAATC“ nurodyta grąžinti netinkamomis finansuoti pripažintas 45 402,78 Lt išlaidas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kelia klausimą tik dėl nustatytų faktinių aplinkybių teisinio kvalifikavimo.

Pareiškėjas šią bylą inicijavo nesutikdamas su Agentūros sprendimu Projekto įgyvendinimo išlaidas, nurodytas Orderyje Nr. 3 (I t., b. l. 50–51), pripažinti netinkamomis finansuoti. Pareiškėjas tvirtina, kad 3 APP įrengimo kaina nebuvo įtrauka į rangovo konkurse pateiktą pasiūlymą dėl konkurso dokumentų netikslumo ir tai sudarė teisėtą pagrindą pakeisti Rangos sutartį, numatant papildomai finansuotinus darbus – 3 APP įrengimą.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, konstatavo, jog 3 APP įrengimo darbai, įforminti Orderyje Nr. 3, neatitiko Rangos sutarties Bendrųjų sąlygų 13.1 punkto reikalavimų, nes rangovas netinkamai vykdė savo pareigas, numatytas Rangos sutarties Bendrųjų sąlygų 4.10–4.11 punktuose, todėl Orderyje Nr. 3 numatytų papildomų 3 APP įrengimo darbų išlaidos neatitiko Reglamento Nr. 16/2003 4 straipsnio reikalavimų, šios išlaidos nėra ir negali būti priskirtos prie tinkamų finansuoti išlaidų.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apeliaciniu skundu skundžiamą sprendimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, sprendime išdėstė, kokiais byloje pateiktais įrodymais grindžiamos teismo išvados, padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgdama į šias teismų praktikos nuostatas, teisėjų kolegija, pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams – kad Orderyje Nr. 3 numatyti darbai negali būti pripažįstami papildomais Rangos sutarties darbais ir šiems darbams skirtos išlaidos netinkamomis finansuoti pripažintos pagrįstai.

Atsakydama į apeliacinio skundo argumentą, jog teismas neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 14 d. sprendime pateiktus išaiškinimus tinkamai motyvuoti priimamus sprendimus, teisėjų kolegija pažymi, jog administracinėje byloje, kurioje priimtas nurodytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, buvo sprendžiamas Įsakymo Nr. T1-74, kuriuo nurodyta gražinti netinkamomis finansuoti pripažintas Orderyje Nr. 3 nurodytas 3 APP įrengimo išlaidas, teisėtumo bei pagrįstumo klausimas ir padaryta išvada, kad ginčijamas įsakymas nepagrįstas objektyvių duomenų analize, iš kurios būtų aiškus pareiškėjo padarytas pažeidimas, ir nepateiktas konkrečių teisės aktų normų aiškinimas, galintis pagrįsti šiuo atveju pareiškėjo atžvilgiu taikytą poveikio priemonę.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad Agentūros 2014 m. gegužės 27 d. išvada laikytina motyvuojamąja Įsakymo dalimi. Šią išvadą įvertinusi kartu su Įsakymu, teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismui, sprendžia, kad Įsakymas yra pagrįstas teisės normomis, jame pakankamai detaliai išdėstytos, įvertintos bei teisiškai kvalifikuotos faktinės aplinkybės, todėl Įsakymas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus.

Taip pat teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nemotyvavo išvados, kodėl Orderį Nr. 3 laiko teisiškai neįpareigojančiu dokumentu pagal Reglamento Nr. 16/2003 4 straipsnio 1 dalį.

Pažymėtina, jog vadovaujantis Paramos grąžinimo taisyklių (2013 m. rugsėjo 11 d. nutarimo Nr. 835 redakcija) 4, 5, 5.2 ir 5.2.2 punktais – pagrindas projekto vykdytojui grąžinti jo gautas arba už jį sumokėtas lėšas yra sprendimas, įsiteisėjęs Lietuvos Respublikos teismo sprendimas arba įsiteisėjusi teismo nutartis iškelti projekto vykdytojui bankroto arba restruktūrizavimo bylą. Sprendimas priimamas ir lėšos turi būti susigrąžinamos, jeigu projekto vykdytojas nesilaikė ES ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktų ir (arba) tarptautinių sutarčių, ir (arba) paramos sutarties ir dėl to: projekto vykdytojui išmokėta arba už jį sumokėta didesnė nei priklauso lėšų suma.

Nagrinėjamu atveju Agentūra Įsakyme konstatavo, kad pareiškėjas netinkamai panaudojo dalį Europos Sąjungos paramos bei bendrojo finansavimo lėšų ir pažeidė Reglamento Nr. 16/2003 4 straipsnį, nustatantį, jog visos už įgyvendinimą atsakingos įstaigos turėtos išlaidos turi būti pagrįstos teisiškai įpareigojančiomis sutartimis arba susitarimais ir (arba) dokumentais.

Nustatyta, kad rangovas UAB „Kamesta“ pateiktame pasiūlymo rašte nurodė teikiamo pasiūlymo kainą – 21 413 362 Lt (IV t., b. l. 142–144). Rangos sutartimi šis pasiūlymas užsakovo (pareiškėjo) buvo priimtas ir rangovas UAB „Kamesta“ Rangos sutartimi už nurodytą sumą įsipareigojo atlikti visus projekto „Vilniaus regiono buitinių atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas. Statybos darbai: Vilniaus apskrities mažųjų sąvartynų rekultivacija ir atliekų priėmimo punktų įrengimas“ darbus (I t., b. l. 134–136).

Rangos sutarties keitimo sąlygos nustatytos šios sutarties Bendrųjų sąlygų 13.1 punkte – sutarties šalys gali keisti rangos sutarties sąlygas tik išimtinais atvejais; inžinierius turi teisę inicijuoti ir siūlyti pakeitimus, susijusius su darbų kiekiais ir kokybe; tokie pakeitimai (arba papildomi darbai) turi būti tiesiogiai susiję su nenumatytomis fizinėmis sąlygomis (4.12) arba aiškiai įrodomais praleidimais ir netikslumais užsakovo parengtuose projekto dokumentuose, dėl kurių negalima užbaigti sutarties.

Orderyje Nr. 3 nurodyta, jog Rangos sutarties dalis dėl papildomų 3 APP įrengimo keičiama dėl praleidimų ir netikslumų užsakovo parengtoje konkursinėje dokumentacijoje.

Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Orderiu Nr. 3 grindžiamos 3 APP įrengimo išlaidos galėtų būti pripažintos tinkamomis finansuoti tik nustačius, kad Rangos sutartis buvo pakeista laikantis Rangos sutartyje nustatytų sąlygų ir tvarkos. Kaip buvo pažymėta, pareiškėjas būtinybę keisti Rangos sutartį numatant papildomus darbus (3 APP įrengimą) grindžia netikslumais konkurso dokumentuose. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas neneigia, jog viešųjų pirkimo konkursas Projekto įgyvendinimo darbams pirkti apėmė ir ginčo 3 APP įrengimą (tai matyti ir iš Žiniaraščio Nr. II-6), tačiau teigia, kad dėl netikslumų konkursų dokumentuose (neteisingai suprasta Žiniaraščio Nr. II-6 lentelės grafa „pastabos (su šaligatviu ar be šaligatvio), kur ties Vidiškių bei Želvos seniūnijose numatomų įrengti APP, nurodytas terminas „nereikia“) rangovas šių darbų neįtraukė į konkursinį pasiūlymą.

Įvertinusi Žiniaraštį Nr. II-6 (II t., b. l. 129), teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad iš konkurso dokumentų buvo galima numatyti, kad konkursu perkami ir ginčo 3 APP įrengimo darbai, todėl rangovas šiuos darbus galėjo ir turėjo įtraukti į darbų atlikimo kainą bei teikiamą pasiūlymą.

Įvertinusi Rangos sutarties nuostatas, konkurso rangos darbams pirkti dokumentus, UAB „Kamesta“ pateiktą pasiūlymą bei kartu su pasiūlymų pateiktus dokumentus, tarp jų ir Žiniaraštį Nr. II-6, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Orderiu Nr. 3 padarytas Rangos sutarties pakeitimas neatitinka Rangos sutarties Bendrųjų sąlygų 13.1 punkto reikalavimų, nes rangovas, vykdydamas Rangos sutarties Bendrųjų sąlygų 4.10–4.11 punktų reikalavimus, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, turėjo ir galėjo šių darbų kainą įtraukti į konkursinį pasiūlymą, o pareiškėjas, kaip galutinis paramos gavėjas, vykdydamas sutartimis, tarp jų ir Atsakomybės paskirstymo sutarties 2.5.2 punktu, prisiimtus įsipareigojimus bei atsakomybę Projekto drabų pirkimo konkurse, bei vykdydamas perkančiosios organizacijos pareigas, nustatytas VPĮ, priimdamas rangovo pateiktą pasiūlymą, parengtą pažeidžiant Rangos sutarties Bendrųjų sąlygų 4.10–4.11 punktų reikalavimus, netinkamai vykdė sutartimis prisiimtus įsipareigojimus bei viešųjų pirkimų konkursą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas.

Nustačius, kad Orderyje Nr. 3 nurodyti darbai nelaikytini papildomais darbais, kuriuos lėmė netikslumai užsakovo parengtuose projekto dokumentuose, Orderis Nr. 3 nelaikytinas teisiškai įpareigojančia sutartimi arba susitarimu ir (arba) dokumentu Reglamento Nr. 16/2003 4 straipsnio prasme. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog konstatavus Reglamento Nr. 16/2003 4 straipsnio pažeidimą, Įsakymu pareiškėjas buvo pagrįstai įpareigotas grąžinti netinkamomis finansuoti pripažintas lėšas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritarė atitinkamai Agentūros išvadai ir paliko galioti pareiškėjo ginčijamą Įsakymą kaip teisėtą ir pagrįstą.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnyje nustatytas taisykles, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „VAATC“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė