98789348-bc75-4bf2-8d44-e28cb77c3bca · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-209-516/2021 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01170-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.7; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.8; 2.6.10.9. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 16 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rasos GudžiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Dalios Kačinskienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovė „Railurema“ ir atsakovo A.

P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1545-232/2020 pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Railurema“ ieÅ¡kinį atsakovui A. P. dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė BUAB „Railurema“ patikslinusi ieÅ¡kinį, prašė priteisti iÅ¡ atsakovo A. P. 228 687,77 Eur neteisėtais veiksmais BUAB „Railurema“ ir jos kreditoriams padarytos žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 10 d. nutartimi iÅ¡kėlė bankroto bylÄ UAB „Railurema“, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Konsultacijų srautas“, o 2019 m. liepos 11 d. nutartimi patvirtino BUAB „Railurema“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä . BUAB „Railurema“ vienintelis akcininkas ir buvęs direktorius A. P. nevykdo teismo 2019 m. gegužės 10 d. įpareigojimo perduoti bankroto administratoriui visus bankrutuojančios įmonės dokumentus ir turtÄ .

Pagal administratoriaus turimus duomenis, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. kovo 1 d. ieÅ¡kovė iÅ¡mokėjo atsakovui 142 332,68 Eur dydžio avansus. Nuo 2015 m. kovo 1 d. buvo atliekami mokėjimai į atsakovo ir su bendrove nesusijusių asmenų sÄ skaitas, mokėjimo paskirtyje nurodant „ūkinėms iÅ¡laidoms“, „grynųjų iÅ¡mokėjimas“, „A. P. darbo užmokestis“, „A. P. darbo užmokestis“. Atsakovui buvo pervesta 18 821 Eur suma, K. P. – 1 910 Eur, L.

P. – 11 884 Eur, L. G. – 7 180 Eur, V. R. – 2 100 Eur, A. A. – 1 150 Eur, P. Å . – 190 Eur, I. P. – 3 210 Eur, V. B. – 3 650 Eur, T. D. – 200 Eur, M. Å . – 2 460 Eur, G. P. – 4 850 Eur, A. I. – 100 Eur, L. Ch. (L. Ch.) – 100 Eur. IÅ¡ viso nepagrįstai ir neteisėtai buvo pervesta 57 805 Eur suma. Be to, laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 28 d. iÅ¡ atsakovo valdytos banko kortelės sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai ir neteisėtai buvo iÅ¡imta 24 650,09 Eur grynųjų pinigų suma, o 2017 m. birželio 7 d. ir 2017 m. birželio 8 d. iÅ¡ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai ir neteisėtai buvo iÅ¡imta 3 900 Eur grynųjų pinigų suma.

Atsakovo neteisėtais veiksmais bendrovei ir jos kreditoriams buvo padaryta 228 687,77 Eur turtinė žala. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė 3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 13 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė iÅ¡ atsakovo A. P. ieÅ¡kovei 37 624,25 Eur žalos atlyginimÄ .

4. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Railurema“ kreditorių sÄ raÅ¡as, į kurį įtraukti du kreditoriai: VMI su 22 188,73 Eur reikalavimu ir VSDFV Vilniaus skyrius su 260,52 Eur reikalavimu, iÅ¡ viso bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma yra 22 449,25 Eur.

5. Teismas, remdamasis VSDFV Vilniaus skyriaus pateiktais duomenimis, nustatė, kad laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 9 d. iki 2010 m. spalio 29 d. bendrovėje dirbo tik atsakovas, o laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 7 d. iki 2017 m. kovo 1 d. du darbuotojai – atsakovas A. P. ir A. P..

6. Remdamasis ieÅ¡kovės bankroto administratoriaus pateiktais duomenimis, teismas nustatė, kad iÅ¡ UAB „Railurema“ sÄ skaitos AB SEB banke (duomenys neskelbtini), po 2015 m. kovo 31 d., kai nebebuvo fiksuojami apskaitos duomenys, buvo atlikta daug mokėjimų į ieÅ¡kovės direktoriaus A. P. ir su bendrove nesusijusių asmenų sÄ skaitas, mokėjimo paskirtyje nurodant „ūkinėms iÅ¡laidoms“, „grynųjų iÅ¡mokėjimas“, „A. P. darbo užmokestis“, „A. P. darbo užmokestis“. Taip pat nustatė, kad iÅ¡ AB SEB banko iniciatyva 2018 m. rugsėjo 28 d. uždarytos ir atsakovo, kaip BUAB „Railurema“ direktoriaus, valdytos banko kortelės sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) po 2015 m. kovo 31 d., kai bendrovės buhalteriniai duomenys nebebuvo fiksuojami, įvairiuose Lietuvos ir kitų Å¡alių bankomatuose nuo 2015 m. kovo 31 d. iki 2018 m. rugsėjo 28 d. buvo iÅ¡gryninta 24 650,09 Eur suma.

7. Teismas konstatavo, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, kad jis ne tik nevykdė imperatyvių įstatymuose nustatytų pareigų kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, pateikti bankroto administratoriui bendrovės dokumentus, parengti metinius balansus ir kt., bet ir tuo, kad bendrovės buhalterinės apskaitos duomenys nebuvo fiksuojami nuo pat 2015 m. kovo 31 d., nors atsakovo skola bendrovei siekė 142 332,68 Eur. Teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis, nustatė, kad įsiskolinimas VMI 2015 m. gruodžio 31 d. sudarė 19 856,43 Eur nepriemokos ir 2 332,65 Eur delspinigių, tačiau atsakovas nedėjo pastangų ir vengė atsiskaityti su pagrindiniu kreditoriumi bankroto byloje – VMI, nors į jo sÄ skaitÄ iÅ¡ bendrovės sÄ skaitos ir toliau buvo pervedinėjamos įvairios sumos Å«kinėms iÅ¡laidoms, buvo iÅ¡gryninami pinigai, pervedamos pinigų sumos tretiesiems asmenims, nurodant, kad tai atsakovo darbo užmokestis.

8. Teismas konstatavo, kad VMI ir VSDFV nesumokėtos mokesčių sumos laikytinos žala, padaryta neteisėtais atsakovo veiksmais (neveikimu). Remdamasis CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisykle, kad tais atvejais, kai Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas, sprendė, kad žalos dydį sudaro bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma, sudaranti 22 449,25 Eur, ir bankroto administravimo iÅ¡laidos, kurios, pagal į bylÄ pateiktÄ 2019 m. rugpjūčio 29 d. BUAB „Railurema“ kreditorių susirinkimo protokolÄ , sudaro 15 175 Eur. Viso žala, teismo sprendimu, sudaro 37 624,25 Eur.

9. Teismas sprendė, kad atsakovo neteisėti veiksmai tiesiogiai susiję tiek su kreditoriams padaryta žala, tiek su administravimo išlaidomis, kurios bankroto byloje bus dengiamos iš išieškotos žalos sumos, o jų nepriteisus iš atsakovo, nukentėtų kreditorių interesai, žala jiems nebūtų pilnai atlyginta.

10. Teismas konstatavo, kad atsakovo kaltė akivaizdi ir jos prezumpcijos A. P. nepaneigė. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė ieÅ¡kovei 37 624,25 Eur žalos atlyginimÄ . I. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 11. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė BUAB „Railurema“ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 13 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 11.1.

Teismas teisingai nurodė, kad nustačius, jog įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama, todėl ieÅ¡kovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas, o paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , siekdamas iÅ¡vengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas. Kita vertus, pasisakydamas dėl atsakovo neteisėtais veiksmais padarytos žalos fakto ir dydžio teismas neteisingai nurodė, kad žalos dydį sudaro bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma ir bankroto administravimo iÅ¡laidos.

Bendrovės vadovo pareiga atlyginti bendrovei padarytÄ Å¾alÄ nėra apribota bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų bankroto byloje ir (ar) bendrovės bankroto administravimo iÅ¡laidų sumomis. Administratorius gali pareikÅ¡ti reikalavimÄ bendrovės vadovui dėl žalos atlyginimo didesnį už teismo patvirtintÄ bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų bankroto byloje ir bendrovės bankroto administravimo iÅ¡laidų sumÄ . Tuo atveju, jei teismui tokį reikalavimÄ patenkinus iÅ¡ iÅ¡ieÅ¡kotų lėšų atsiskaitoma su visais bendrovės kreditoriais, bankroto administratorius teismui pateikia tai įrodančius dokumentus ir bankroto byla nutraukiama Ä®BÄ® 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. 11.2.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tačiau teismas šio reikalavimo netenkino be jokio teisinio pagrindimo.

12. Apeliaciniame skunde atsakovas A. P. praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 13 d. sprendimÄ pakeisti dalyje dėl 37 624, 25 Eur žalos atlyginimo priteisimo ir priimti naujÄ teismo sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 12.1. IeÅ¡kovė neįrodė kaltų atsakovo veiksmų ir priežastinio ryÅ¡io su tariama žala. IeÅ¡kovė neįrodinėjo, kaip pasireiÅ¡kė atsakovo, kaip buvusio ieÅ¡kovės vadovo, neteisėti veiksmai ir kaltė, atliekant patikslintame ieÅ¡kinyje nurodomus mokėjimus, t. y. kokias konkrečiai imperatyvias ar fiduciarines pareigas atsakovas pažeidė.

Tai, kad atsakovui 2015 m. buvo pervesta avansinių mokėjimų, o atsakovui bei kitiems asmenims 2015–2017 m. buvo atlikta pavedimų, išmokant tuometinių ieškovės darbuotojų darbo užmokesčius, skiriant grynųjų lėšų ar ūkinių išlaidų ieškovės vykdytai komercinei veiklos padengti, nesudaro pagrindo traktuoti šių mokėjimų kaip atsakovo neteisėtais veiksmais ieškovei ir ieškovės kreditoriams padarytos žalos. 12.2. Ieškovė tik deklaratyviai nurodė, kad atsakovas laiku nesiėmė veiksmų UAB „Railurema“ bankroto procesui inicijuoti, tačiau jokių konkrečių aplinkybių, liudijančių, kad bankroto procesas pradėtas pavėluotai ir būtent dėl to kilo žala kreditoriams, nenurodė. 12.3.

Teismas sprendimu iÅ¡ esmės tik konstatavo tam tikrus veiksmus esant neteisėtus, tačiau tokio sprendimo niekaip neargumentavo. Vien neteisėtų veiksmų konstatavimas nėra pakankamas, kad priteisti praÅ¡omÄ Å¾alÄ iÅ¡ atsakovo. 12.4. SÄ matos patvirtinimas kreditorių susirinkime per se (savaime)nepatvirtina, kad bÅ«tent tokios iÅ¡laidos yra ieÅ¡kovės faktiÅ¡kai patirtos kaip žala ir kad tarp Å¡ios sÄ matos ir atsakovo veiksmų egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys. Nemokumo administratorius turi pateikti iÅ¡laidas pagrindžiančius įrodymus.

Byloje tokie įrodymai nebuvo pateikti.

13. IeÅ¡kovė BUAB „Railurema“ pateikė atsiliepimÄ , praÅ¡ydama atsakovo apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 13.1. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 4 d. įsiteisėjusia nutartimi pripažino BUAB „Railurema“ bankrotÄ tyčiniu. Nutartyje konstatuota, kad įmonės turto (lėšų) perdavimas tretiesiems asmenims, grynųjų pinigų išėmimas, nepagrindžiant Å¡ių lėšų panaudojimo bendrovės veiklai ir tikslams, grynųjų pinigų paėmimo neapskaitymas buhalterinės apskaitos dokumentuose, apribojo ar panaikino kreditorių galimybes nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės skolininkės turtÄ . 13.2.

Suformuotoje teismų praktikoje nurodyta, kad bendrovės vadovo pareiga atlyginti bendrovei padarytÄ Å¾alÄ nėra apribota bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų bankroto byloje ir (ar) bendrovės bankroto administravimo iÅ¡laidų sumomis. Bankroto administratorius gali pareikÅ¡ti reikalavimÄ bendrovės vadovui dėl žalos atlyginimo, didesnį už teismo patvirtintÄ bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų bankroto byloje ir bendrovės bankroto administravimo iÅ¡laidų sumÄ .

14. Atsakovas A. P. pateikė atsiliepimÄ , praÅ¡ydamas ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 14.1. IeÅ¡kovė nedetalizavo ir neįrodė esminių civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų, t. y. kokias konkrečiai imperatyvias fiduciarines pareigas atsakovas pažeidė, koks verslo sprendimas (sandoris) yra neteisėtas. IeÅ¡kovė kaip žalos neįrodė praÅ¡omų priteisti bankroto administravimo iÅ¡laidų (15 175 Eur).

Vien pateiktas kreditorių susirinkimo protokolas, kuriuo nuspręsta patvirtinti tokiÄ iÅ¡laidų sÄ matÄ , per se neįrodo, kad tokias iÅ¡laidas ieÅ¡kovė yra faktiÅ¡kai patyrusi kaip žalÄ . 14.2. Atsakovui esant vieninteliam ieÅ¡kovės akcininkui, žalos dydis byloje bet kuriuo atveju negali virÅ¡yti kreditorinių reikalavimų sumos (22 449,25 Eur). PrieÅ¡ingu atveju susidarytų nelogiÅ¡ka ir teisiÅ¡kai nepateisinama situacija, kuomet didžioji dalis priteistos 228 687,77 Eur sumos po ieÅ¡kovės bankroto procedÅ«rų bÅ«tų grÄ Å¾inama atgal atsakovui, kaip vieninteliam ieÅ¡kovės savininkui.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundų ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Faktinės bylos aplinkybės 16. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 10 d. nutartimi iÅ¡kėlė ieÅ¡kovei UAB „Railurema“ bankroto bylÄ , administratoriumi paskyrė UAB „Konsultacijų srautas“, o 2019 m. liepos 17 d. nutartimi patvirtino BUAB „Railurema“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä , t. y. VMI su 22 188,73 Eur reikalavimu ir VSDFV Vilniaus skyrių su 260,52 Eur reikalavimu. IÅ¡ viso teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma yra 22 449,25 Eur.

17. Vienintelis UAB „Railurema“ vadovas ir akcininkas nuo 2010 m. kovo 9 d. iki 2019 m. gegužės 30 d. buvo atsakovas A. P..

18. Remiantis VSDFV Vilniaus skyriaus duomenimis, laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 9 d. iki 2010  m. spalio 29 d. bendrovėje dirbo tik atsakovas A. P., o laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 7 d. iki 2017 m. kovo 1 d. dirbo du darbuotojai – atsakovas A. P. ir A. P..

19. Nustatyta, kad po Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutarties iÅ¡kelti UAB „Railurema“ bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo atsakovas nevykdė pareigos perduoti bankroto administratoriui visus bankrutuojančios įmonės dokumentus ir turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienÄ . UAB „Railurema“ buhalterinę apskaitÄ tvarkiusi UAB „ACL“ 2019 m. liepos 10 d. dokumentų perdavimo–priėmimo aktu perdavė bankroto administratoriui turimus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriuos patikrinęs administratorius nustatė, kad atsakovui yra iÅ¡mokėti avansai, kurių jis nėra grÄ Å¾inęs ir nėra pateikęs dokumentų, pagrindžiančių iÅ¡mokėtų sumų panaudojimÄ .

Be to, patikrinęs bankrutavusios įmonės bankuose turimas sÄ skaitas, administratorius nustatė, kad atsakovas A. P. bankomatuose atliko nemažai grynųjų pinigų išėmimo operacijų, kurios nėra pagrįstos bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentais, taip pat iÅ¡ BUAB „Railurema“ sÄ skaitų buvo pervedamos lėšos tiek pačiam atsakovui, tiek ir su įmone nesusijusiems tretiesiems asmenims, tokių lėšų pavedimo taip pat nepagrindžiant buhalteriniais dokumentais.

20. Pirmosios instancijos teismas, tenkinęs ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies ir priteisęs ieÅ¡kovei 37 624,25 Eur žalos atlyginimÄ , konstatavo, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, jog bendrovės buhalterinės apskaitos duomenys nebuvo fiksuojami nuo pat 2015 m. kovo 31 d., nebuvo rengiami įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai, be to, atsakovas nevykdė pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, o po nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo – pateikti bankroto administratoriui bendrovės dokumentus ir tokie atsakovo neteisėti veiksmai tiesiogiai susiję tiek su kreditoriams padaryta žala, tiek su įmonės patiriamomis administravimo iÅ¡laidomis.

21. Apeliantė (ieÅ¡kovė) BUAB „Railurema“, nesutikdama su skundžiamu sprendimu, teigia, kad bendrovės vadovo pareiga atlyginti bendrovei padarytÄ Å¾alÄ nėra apribota bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų bankroto byloje ir (ar) bendrovės bankroto administravimo iÅ¡laidų sumomis, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai žalos priteisė tik 37 624,25 Eur, t. y. tiek, kiek yra teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų ir bankroto administravimo iÅ¡laidų. Tuo tarpu apeliantas (atsakovas) A. P., nesutikdamas su skundžiamu sprendimu priteisti iÅ¡ jo žalos atlyginimÄ Ä¯monei, teigia, kad ieÅ¡kovė neįrodė visų civilinės atsakomybės taikymui bÅ«tinų sÄ lygų. Apelianto (atsakovo) manymu, avansų iÅ¡mokėjimas, taip pat tiek jam, tiek kitiems asmenims iÅ¡ įmonės sÄ skaitų atlikti pavedimai įmonės Å«kinei veiklai, darbo užmokesčiams neįrodo jo veiksmų neteisėtumo.

22. Taigi nagrinėjamoje byloje keliamas atsakovo A. P., kaip buvusio BUAB „Railurema“ vadovo, civilinės atsakomybės klausimas dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo ir žalos dydžio klausimas. Dėl juridinio asmens valdymo organo (vadovo) civilinės atsakomybės už įmonei padarytÄ Å¾alÄ 23. CK 2.87 straipsnio 1–4 dalyse nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sÄ Å¾iningai ir protingai, turi bÅ«ti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieÅ¡tarauja ar gali prieÅ¡tarauti juridinio asmens interesams, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu.

CK 2.87 straipsnio 7 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas Å¡iame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytÄ Å¾alÄ atlyginti juridiniam asmeniui visiÅ¡kai, jei įstatymas, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Juridinio asmens valdymo organo nario civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas lemia jo pareiga veikti iÅ¡imtinai juridinio asmens interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-686/2017).

24. Kadangi bendrovės valdymo organo (vadovo) civilinė atsakomybė yra deliktinė, bÅ«tina nustatyti visas jos taikymo sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobÅ«džio bylose iÅ¡ pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sÄ lygų ieÅ¡kovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktÄ ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Bendrovės vadovas, siekdamas iÅ¡vengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018, 41 punktas).

25. Apie vadovo veiksmų neteisėtumÄ ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo, kaip valdymo organo ar jo nario, pareigas valdant įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vadovas civiline tvarka atsako ne tik už nepagrįstus verslo sprendimus, bet ir už imperatyvių pareigų, nustatytų valdymo organams, pažeidimÄ .

Vienasmenio juridinio asmens valdymo organo pareigos yra įtvirtintos CK bei specialiuosiuose įstatymuose. Vadovas, be kita ko, atsako už finansinės atskaitomybės parengimÄ (ABÄ® 37 straipsnio 12 dalies 2, 3, 4 punktai), tinkamÄ buhalterinės apskaitos organizavimÄ bendrovėje (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAÄ®) 21 straipsnio 1 dalis) bei bankroto bylos inicijavimÄ laiku (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 8 straipsnio 4 dalis), bendrovės dokumentų ir turto perdavimÄ bankroto administratoriui (Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017).

26. Pažymėtina, kad siekiant taikyti civilinę atsakomybę bendrovės valdymo organui, pirmiausia būtina nustatyti, kokius neteisėtus veiksmus jis atliko.

27. Nustatyta, kad bankroto administratorius, iÅ¡ UAB „Railurema“ buhalterinę apskaitÄ tvarkiusios UAB „ACL“ gavęs įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus ir juos patikrinęs, nustatė, kad pagal didžiosios knygos sÄ skaitų apyvartos žiniaraÅ¡tį laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d. UAB „Railurema“ iÅ¡mokėjo bendrovės direktoriui ir akcininkui A. P. 142 332,68 Eur avansų, kurių atsakovas įmonei nėra grÄ Å¾inęs. Buhalterinių dokumentų, pateisinančių paminėto avanso panaudojimÄ Ä¯monės tikslams, atsakovas nei buhalterinę apskaitÄ tvarkiusiai UAB „ACL“, nei bankroto administratoriui, nei teismui nepateikė.

28. Byloje esantys duomenys patvirtina ir tai, kad iÅ¡ UAB „Railurema“ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, po 2015 m. kovo 31 d., kai nebebuvo fiksuojami įmonės apskaitos duomenys, buvo atlikta daug mokėjimų į UAB „Railurema“ direktoriaus A. P. ir kitų, su bendrove nesusijusių asmenų, sÄ skaitas, mokėjimo paskirtyje nurodant „ūkinėms iÅ¡laidoms“, „grynųjų iÅ¡mokėjimas“, „A. P. darbo užmokestis“, „A. P. darbo užmokestis“.

Nustatyta, kad iÅ¡ paminėtos sÄ skaitos atsakovui A. P. buvo pervesta 18 821 Eur, K. P. – 1 910 Eur, L. P. – 11 884 Eur, L. G. – 7 180 Eur, V. R. – 2 100 Eur, A. A. – 1 150 Eur, P. Å . – 190 Eur, I. P. – 3 210 Eur, V. B. – 3 650 Eur, T. D. – 200 Eur, M. Å . – 2 460 Eur, G. P. – 4 850 Eur, A. I. – 100 Eur ir L. Ch. – 100 Eur, iÅ¡ viso pervedant – 57 805 Eur. Å ios atsakovui ir kitiems, su įmone nesusijusiems asmenims, pervestos lėšos nėra pateisintos jokiais buhalteriniais dokumentais.

29. Nustatyta, kad iÅ¡ atsakovo valdytos UAB „Railurema“ banko kortelės sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 28 d., kai nebebuvo fiksuojami įmonės apskaitos duomenys, atsakovas skirtinguose bankomatuose atliko daug grynųjų pinigų išėmimo operacijų, kurios nebuvo apskaitytos UAB „Railurema“ buhalterinės apskaitos dokumentuose, iÅ¡ viso grynaisiais pinigais iÅ¡imant 24 650,09 Eur sumÄ . Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad atsakovas iÅ¡ UAB „Railurema“ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), buvusios AB Citadele banko Vilniaus skyriuje, laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 7 d. iki 2017 m. birželio 8 d. iÅ¡siėmė 3 900 Eur grynųjų pinigų, kurie taip pat nėra apskaityti įmonės buhalteriniuose dokumentuose.

30. Taigi iÅ¡ viso iÅ¡ įmonės sÄ skaitų buvo pervesta ir iÅ¡gryninta 228 687,77 Eur suma, kuri nėra pagrįsta jokiais buhalteriniais UAB „Railurema“ dokumentais.

31. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovu, kad vien avansų iÅ¡mokėjimas ir (ar) lėšų iÅ¡ įmonės sÄ skaitų pervedimas sau ir (ar) kitiems asmenims savaime nėra neteisėtas veiksmas, jei tokie mokėjimai atliekami įmonės Å«kinei–komercinei veiklai vykdyti, mokant darbuotojams darbo užmokestį ir tokie mokėjimai, pavedimai, grynųjų pinigų paėmimai yra pagrįsti buhalterinės apskaitos dokumentais, patvirtinančiais, kad lėšos panaudotos su bendrovės veikla susijusiais tikslais.

32. BAÄ® 12 straipsnio 1 dalis nustato, kad visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. BAÄ® 12 straipsnio 2 dalis nustato, kad Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai, kurie negali bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių apskaitos dokumentais ir (arba) suraÅ¡ant buhalterinę pažymÄ . Pažymėtina, kad BAÄ® 21 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimÄ bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų iÅ¡saugojimÄ pagal įstatyme nustatytus reikalavimus.

33. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad bendrovės vadovo pareiga elgtis rÅ«pestingai su juridinio asmens turtu apima pareigÄ tinkamai vesti turto apskaitÄ , teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat iÅ¡saugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytÄ laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). Netinkamas buhalterinės apskaitos bendrovėje organizavimas yra neteisėtas veiksmas, tačiau žalos atlyginimo prievolė dėl to vadovui kyla, jei nustatomos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos, o žala, kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga, gali bÅ«ti nustatyta tik jei dėl netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo yra prarastas bendrovės turtas arba atsiranda kitų turtinių neigiamų pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m, liepos 5d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-378/2017; 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017).

34. Taigi atsakovas, kaip įmonės vadovas, siekdamas iÅ¡vengti civilinės atsakomybės už įmonei padarytÄ Å¾alÄ , turėtų buhalteriniais dokumentais pagrįsti kokiam tikslui buvo panaudotos bendrovei priklausiusios lėšos, kurias jis pavedimu iÅ¡mokėjo sau ir tretiesiems asmenims, taip pat kokiam tikslui buvo panaudoti grynieji pinigai bei sau pačiam iÅ¡simokėti avansai (pvz., už kokias suteiktas prekes ir (ar) paslaugas atsiskaitant ir pan.).

35. Å iuo atveju bylos duomenys patvirtina, kad BAÄ® 12 straipsnyje nustatytos pareigos visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius pagrįsti apskaitos dokumentais atsakovas nesilaikė. Apeliantas A.  P. tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismui gana deklaratyviai nurodė, kad lėšos buvo reikalingos įmonės Å«kinei veiklai, darbo užmokesčiams, tačiau, kaip minėta, nepateikė absoliučiai jokių dokumentų, kurie pagrįstų, kad lėšos, kurias jis iÅ¡mokėjo sau ir kitiems asmenims iÅ¡ tiesų buvo panaudotos įmonės, o ne asmeninėms, su įmonės veikla visiÅ¡kai nesusijusioms, reikmėms. Teisėjų kolegija sutinka, kad darbuotojams už atliekamÄ darbÄ turi bÅ«ti sumokamas darbo sutartyje sulygtas darbo užmokestis, tačiau duomenų, koks konkrečiais darbo užmokestis buvo nustatytas ir turėjo bÅ«ti mokamas atsakovui, kaip įmonės vadovui, taip pat ir kitam UAB „Railurema“ buvusiam darbuotojui A. P., byloje taip pat nėra.

36. Minėta, pagal didžiosios knygos sÄ skaitų apyvartos žiniaraÅ¡tį laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d. UAB „Railurema“ iÅ¡mokėjo bendrovės direktoriui ir akcininkui A. P. 142 332,68 Eur avansų, kurių atsakovas įmonei nėra grÄ Å¾inęs. Buhalterinės apskaitos dokumentų, kokiam tikslui buvo panaudotos Å¡ios avansu UAB „Railurema“ vadovui iÅ¡mokėtos bendrovės lėšos, atsakovas A. P. nei administratoriui, nei teismui nepateikė.

37. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu (atsakovu) A. P., kad nebuvo įrodytas jo veiksmų neteisėtumas. Atsakovo, kaip buvusio įmonės vadovo, veiksmų neteisėtumas bÅ«tent ir pasireiÅ¡kė tuo, kad jis netinkamai vykdė įstatymuose nustatytas pareigas, susijusias su įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymu, ir nepagrindė kam ir kokiu tikslu buvo panaudotos UAB „Railurema“ lėšos, t. y. tiek atsakovui iÅ¡mokėtas 142 332,68 Eur avansas, tiek ir kitos iÅ¡ įmonės sÄ skaitų sau pačiam ir kitiems asmenims pervestos, taip pat ir iÅ¡grynintos lėšos.

Pažymėtina, kad tokie įmonės vadovo neteisėti veiksmai, t. y. įmonės turto (lėšų) pervedimas sau ir tretiesiems asmenims, grynųjų pinigų išėmimas, avanso iÅ¡simokėjimas, nepagrindžiant Å¡ių lėšų panaudojimo bendrovės veiklai ir tikslams buhalterinės apskaitos dokumentuose, lemia tai, kad nėra galimybės tiksliai įvertinti, ar visos lėšos iÅ¡ tiesų buvo panaudotos įmonės veiklai, kokia konkreti žala įmonės kreditoriams buvo padaryta, be to, dėl tokių neteisėtų veiksmų buvo apribotos ir panaikintos kreditorių galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės skolininkės turtÄ .

38. Minėta, kad juridinio asmens valdymo organo narys turi veikti bendrovės interesais. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad veikimo bendrovės interesais pareigos turinys priklauso nuo finansinės bendrovės padėties. Įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Šiuo laikotarpiu pagrindinė vadovų pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus. Kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė.

Tai lemia, kad suprastėjus įmonės bÅ«klei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Ä®monės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribÄ , kreditorių interesai pradeda vyrauti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

39. Å iuo atveju nenustatyta, kad atsakovas A. P. bÅ«tų veikęs bendrovės ir jos kreditorių interesais. Kaip jau buvo minėta, atsakovas A. P. laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d. iÅ¡simokėjo sau didelę pinigų sumÄ â€“ 142 332,68 Eur avansų, kurių panaudojimo negalėjo pagrįsti jokiais buhalterinės apskaitos dokumentais, nuo 2015 metų iÅ¡ įmonės sÄ skaitų iÅ¡sigrynino 28 550,09 Eur sumÄ , kurios taip pat nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais, be to, tiek sau, tiek tretiesiems asmenims pervedė 57 805 Eur sumÄ , jos taip pat nepagrįsdamas jokiais buhalteriniais dokumentais, nors, kaip patvirtina bylos duomenys, UAB „Railurema“ skola VMI jau 2014 metais siekė 7 712 Eur nesumokėto pelno mokesčio, 290,43 Eur nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio ir 63 Eur delspinigių, o 2015 metais skola VMI iÅ¡augo iki 19 859,43 Eur nesumokėtų mokesčių ir 2 332,65 Eur delspinigių.

Nepaisant to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovas, bÅ«damas įmonės vadovu, nedėjo pastangų ir vengė atsiskaityti su pagrindiniu kreditoriumi VMI, toliau iÅ¡ bendrovės sÄ skaitų atlikinėjo pavedimus sau ir kitiems asmenims, atliko pinigų iÅ¡gryninimo operacijas, kurių nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais, kad visos Å¡ios lėšos iÅ¡ tiesų buvo panaudotos įmonės Å«kinei–komercinei veiklai ir darbo užmokesčiams.

40. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl neteisėtų atsakovo A. P. veiksmų, pasireiškusių tuo, kad jis nevykdė įstatymuose nustatytų pareigų, susijusių su įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymu, ir nepagrindė kam buvo panaudotos UAB „Railurema“ priklausiusios lėšos, kurias jis išmokėjo sau ir tretiesiems asmenims, buvo padaryta žala įmonei ir jos kreditoriams.

41. Nepagrįstas apelianto (atsakovo) A. P. skundo argumentas, kad ieÅ¡kovė BUAB „Railurema“ neįrodė jo kaltės. Pažymėtina, kad nustačius atsakovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Todėl ne ieÅ¡kovė turėtų įrodinėti atsakovo kaltę, o bÅ«tent pats atsakovas, siekdamas iÅ¡vengti civilinės atsakomybės, turėtų paneigti Å¡iÄ prezumpcija. Nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė, kad nėra kaltas dėl bendrovei ir jos kreditoriams padarytos žalos, t. y. nepateikė visiÅ¡kai jokių buhalterinių dokumentų, kad 142 332,68 Eur avansas, 28 550,09 Eur grynaisiais iÅ¡ įmonės sÄ skaitų iÅ¡imtos lėšos, taip pat 57 805 Eur sau ir kitiems asmenims pervestos sumos buvo panaudotos su įmonės veikla susijusiems tikslams ir (ar) darbo užmokesčiui.

42. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs visas BUAB „Railurema“ buvusio vadovo (atsakovo) A. P. civilinės atsakomybės sÄ lygas, t. y. neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų, lėmusius žalos padarymÄ bendrovei (iÅ¡kelta bankroto byla ir dėl to patiriamos administravimo iÅ¡laidos) ir jos kreditoriams (nebėra lėšų, iÅ¡ kurių galima bÅ«tų patenkinti reikalavimus), žalos padarymo faktÄ , pagrįstai sprendė, kad A. P. turi atlyginti bendrovei padarytÄ Å¾alÄ .

43. Minėta, kad iÅ¡ viso iÅ¡ įmonės sÄ skaitų atsakovas A. P. pervedė sau ir tretiesiems asmenims, taip pat išėmė grynaisiais 228 687,77 Eur sumÄ , kuri nėra pagrįsta jokiais buhalteriniais UAB „Railurema“ dokumentais. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, tenkinęs BUAB „Railurema“ ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, sprendė, kad žala įmonei yra teismo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai 22 449,25 Eur sumai ir kreditorių susirinkimo patvirtintos administravimo iÅ¡laidos – 15 175 Eur, iÅ¡ viso – 37 624,25 Eur.

44. Ginčas kilo tiek dėl žalos padarymo fakto, tiek dėl jos dydžio. Apeliantas (atsakovas) A. P., nesutikdamas su teismo priteistu žalos atlyginimu, kaip minėta, teigė, kad nebuvo įrodytos visos civilinės atsakomybės taikymui bÅ«tinos sÄ lygos, be to, atsakovo teigimu, sÄ matos patvirtinimas kreditorių susirinkime per se nepatvirtina, kad bÅ«tent tokios iÅ¡laidos yra ieÅ¡kovo faktiÅ¡kai patirtos kaip žala, administratorius nepateikė iÅ¡laidas pagrindžiančių įrodymų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 15 175 Eur sumÄ . Tuo tarpu apeliantės (ieÅ¡kovės) BUAB „Railurema“ teigimu, bendrovės vadovo pareiga atlyginti bendrovei padarytÄ Å¾alÄ negali bÅ«ti apribota bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų bankroto byloje ir (ar) bendrovės bankroto administravimo iÅ¡laidų sumomis, todėl teismas turėjo priteisti ne 37 624,25 Eur, o 228 687,77 Eur žalos atlyginimo.

45. Konstatavus, kad nagrinėjamoje byloje buvo įrodyti atsakovo, kaip buvusio UAB „Railurema“ vadovo, neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų, lėmusius žalos padarymÄ bendrovei ir jos kreditoriams, žalos padarymo faktas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija toliau vertina ir pasisako tik dėl priteistos žalos dydžio pagrįstumo.

46. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu (atsakovu), kad BUAB „Railurema“ kreditorių susirinkimo patvirtinta administravimo iÅ¡laidų sÄ mata negali bÅ«ti vertinama kaip įmonės žala. Minėta, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, pasireiÅ¡kusių tuo, kad jis netinkamai vykdė įstatymuose nustatytas pareigas, susijusias su įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymu, ir nepagrindė kam ir kokiu tikslu buvo panaudotos UAB „Railurema“ lėšos, buvo padaryta žala tiek įmonei, tiek ir jos kreditoriams.

Paminėti atsakovo neteisėti veiksmai lėmė tai, kad UAB „Railurema“, nebegalint atsiskaityti su kreditoriais, buvo iškelta bankroto byla, bankrotas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi pripažintas tyčiniu. Akivaizdu, kad vykdant bankroto procedūras yra patiriamos administravimo išlaidos, kurios administratoriui turi būti atlyginamos. Pažymėtina, kad šios išlaidos nebūtų patiriamos, jei atsakovas, kaip įmonės vadovas, būtų tinkamai vykdęs savo pareigas, susijusias su įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymu ir bendrovei priklausiusių lėšų panaudojimu, laiku atsiskaitęs su UAB „Railurema“ kreditoriais ir išvengęs bankroto, tuo pačiu ir su bankroto procedūrų administravimu susijusių išlaidų.

47. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu Å¡alis nuostolių dydžio tiksliai įrodyti negali, tai jų dydį nustato teismas. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad BUAB „Railurema“ kreditorių susirinkimas patvirtino 15 175 Eur administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ . Pažymėtina, kad bankroto procesas vis dar nėra baigtas, todėl akivaizdu, kad įmonė ateityje dar gali patirti su administravimu susijusių iÅ¡laidų. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai BUAB „Railurema“ kreditorių susirinkimo patvirtintÄ administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ 15 175 Eur sumai laikė įmonei padaryta žala, kuriÄ turi atlyginti atsakovas.

Pažymėtina, kad kreditorių susirinkimo patvirtinta administravimo iÅ¡laidų sÄ mata nėra nuginčyta ir yra galiojanti, o atsakovas neįrodinėjo, kad administratoriaus realiai patirtos iÅ¡laidos, administruojant bankrutavusiÄ bendrovę, buvo mažesnės, nei patvirtino kreditorių susirinkimas. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, jei iÅ¡ atsakovo (įmonės vadovo) priteisto žalos atlyginimo bus atsiskaityta su visais kreditoriais ir padengtos faktiÅ¡kai patirtos administravimo iÅ¡laidos, likusios nepanaudotos lėšos bus grÄ Å¾inamos atsakovui, kaip vieninteliam BUAB „Railurema“ savininkui (akcininkui).

48. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliante (ieškove) BUAB „Railurema“, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamu sprendimu priteisė ne 228 687,77 Eur, o tik 37 624,25 Eur žalos atlyginimo, t. y. tiek, kiek yra teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų ir kreditorių susirinkimo patvirtintų administravimo išlaidų.

49. Remiantis Ä®BÄ® 31 straipsniu, likviduojant bankrutavusiÄ Ä¯monę, administratorius, be kita ko, disponuoja įmonės turtu bei lėšomis ir užtikrina jų apsaugÄ (Ä®BÄ® 31 straipsnio 1 punktas), tenkina patvirtintus kreditorių reikalavimus (Ä®BÄ® 31 straipsnio 3 punktas), grÄ Å¾ina bankrutavusios įmonės savininkui (savininkams) turtÄ , likusį atsiskaičius su kreditoriais (Ä®BÄ® 31 straipsnio 6 punktas). Ä®BÄ® 36 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo iÅ¡laidos, kurios mokamos iÅ¡ įmonės visų rÅ«Å¡ių lėšų (gautų pardavus įmonės turtÄ , įskaitant ir įkeistÄ , įmonei grÄ Å¾intų skolų, Å«kinės komercinės veiklos ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų).

50. Taigi nors, kaip nustatyta byloje, iÅ¡ viso iÅ¡ įmonės sÄ skaitų atsakovas A. P. pervedė sau ir tretiesiems asmenims, taip pat išėmė grynaisiais 228 687,77 Eur sumÄ , kuri nėra pagrįsta jokiais buhalteriniais UAB „Railurema“ dokumentais, tačiau, remiantis prieÅ¡ tai aptartu teisiniu reglamentavimu, darytina iÅ¡vada, kad iÅ¡ atsakovo, buvusio UAB „Railurema“ vadovo, priteisus žalos atlyginimÄ ieÅ¡kovei, iÅ¡ Å¡ių lėšų bÅ«tų padengiamos realiai patirtos įmonės bankroto administravimo iÅ¡laidos, atsiskaitoma su įmonės kreditoriais, o likusi suma bÅ«tų atgal grÄ Å¾inama vieninteliam BUAB „Railurema“ savininkui (akcininkui) atsakovui A. P.. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovei padarytos žalos dydį sudaro teismo patvirtinta kreditorinių reikalavimų suma (22 449,25 Eur) ir kreditorių susirinkimo patvirtintos administravimo iÅ¡laidos (15 175 Eur).

51. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino juridinio asmens valdymo organo (vadovo) pareigas ir civilinės atsakomybės taikymÄ reglamentuojančias CK ir kitų įstatymų normas, kasacinio teismo praktikÄ , todėl tenkinęs ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies ir priteisęs iÅ¡ atsakovo žalos atlyginimÄ , priėmė iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti ar keisti apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo. Dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo 52. Apeliantė (ieÅ¡kovė) BUAB „Railurema“ apeliaciniame skunde atkreipė dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, priteisęs iÅ¡ atsakovo žalos atlyginimÄ , nepriteisė ieÅ¡kovės praÅ¡ytų 5 proc. dydžio procesinių palÅ«kanų.

53. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. TerminÄ piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

54. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad procesinėms palÅ«kanoms skaičiuoti ir priteisti bÅ«tinos dvi pagrindinės sÄ lygos: bylos iÅ¡kėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palÅ«kanas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014; 2019 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-153-916/2019 21 punktÄ ).

55. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad skundžiamu sprendimu nebuvo iÅ¡spręstas procesinių palÅ«kanų priteisimo klausimas, nors ieÅ¡kovė reikalavimÄ priteisti tokias palÅ«kanas buvo pareiÅ¡kusi, sprendžia, kad yra pagrindas patikslinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , nurodant, kad ieÅ¡kovei BUAB „Railurema“ priteistinos 5 procentų metinės procesinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo iÅ¡ atsakovo A.

P.. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 56. Apeliantų A. P. ir BUAB „Railurema“ skundus atmetus, jų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 13 d. sprendimÄ palikti iÅ¡ esmės nepakeistÄ . Patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 13 d. sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, kad ieÅ¡kovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Railurema“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ 37 624,25 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 18 d.) iki Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 13 d. sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo iÅ¡ atsakovo A.

P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)). Teisėjos Rasa Gudžiūnienė Danguolė Martinavičienė Dalia Kačinskienė