2021-06-16 Nr. AB-13987-3-62-3-01407-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2347-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01407-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 24.7; 57.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Ernesto Spruogio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. A. Ū. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. A. Ū. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo O. Ū.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. A. Ū. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2020 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. (33.1912.E) R-1019 „Dėl obelų sklype (duomenys neskelbtini), ir prie jo ribos kirtimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Administraciją priimti naują sprendimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Administracija leidimą nukirsti obelį, esančią valstybinėje žemėje prie pareiškėjui priklausančio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), ribos, išdavė skubotai, neišsiaiškinusi visų aplinkybių. Tai, kad A. Ū. pateikė prašymą nukirsti obelį, nesudarė pagrindo organizuoti obels nukirtimą. Kauno apygardos teismas buvo sustabdęs Kauno apylinkės teismo sprendimo vykdymą dėl įpareigojimo nukirsti obelis, tačiau į šią aplinkybę Administracija, išduodama leidimą nukirsti obelį, neatsižvelgė. Kaip nustato Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Savivaldybė įpareigota užtikrinti visų bendruomenės narių interesus, tinkamai juos atstovauti ir atlikti jai priskirtas funkcijas. Prieš priimdama sprendimą išduoti leidimą kirsti obelį, Administracija privalėjo nustatyti, kokiems asmenims suteikta teisė naudotis kelio servitutu, esančiu Žemės sklype, kokių asmenų teises ir interesus liečia šis servitutas, apžiūrėti situaciją vietoje ir nustatyti, ar iš tikrųjų obelis trukdo pravažiavimui bei nustatyti obels savininką. Nei pareiškėjas, nei kiti asmenys nebuvo apklausti ir informuoti apie atliekamą obels kirtimą. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad Žemės sklype daug metų auga obelys, o pravažiavimo galimybė yra. Be to, Administracija priėmė prieštaringą Sprendimą, jame nurodydama, kad paprastai obeliai leidimo kirsti nereikia, tačiau visgi tokį leidimą nusprendė išduoti.

3. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Administracija atsiliepime nurodė, kad Sprendime išsamiai atsakė į Lietuvos Respublikos Seimo nario K. S. (toliau – ir Seimo narys) 2020 m. vasario 28 d. prašymą. Seimo narys prašė išaiškinti, kodėl Administracijos Aplinkos apsaugos skyrius nieko nepadarė, kad sustabdytų obelų kirtimą prie Žemės sklypo, nustatyti ir įvertinti kaltus asmenis bei spręsti dėl galimybės atlyginti padarytą žalą dėl obels nukirtimo nukentėjusiems. Sprendimas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, nes juo Seimo nariui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo pateikti atsakymai į rūpimus klausimus, t. y. paaiškinta, kokia buvo susidariusi faktinė situacija sprendžiant obels kirtimo klausimą ir kokiais teisės aktais Administracija vadovavosi. Sprendimas yra informacinio pobūdžio, todėl net ir patenkinus pareiškėjo skundą bei panaikinus Sprendimą, pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų. Atsižvelgiant į tai, administracinė byla dėl pareiškėjo skundo turėtų būti nutraukta. Leidimas kirsti valstybinėje žemėje augusią obelį priimtas nenustačius jokių teisinių priežasčių, dėl kurių toks leidimas negalėtų būti tenkinamas. Aplinkos apsaugos skyrius nežinojo, jog civilinėje byloje buvo sustabdytas obelų kirtimo vykdymas, nes minėtoje byloje Administracija nebuvo proceso šalimi. Pareiškėjo argumentai, jog Administracija privalėjo nustatyti, kokiems asmenims suteikta teisė naudotis servitutu ir, kokių asmenų teises ir interesus liečia kelio servitutas, nepagrįsti, nes esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, teisės aktai nenustato Administracijai pareigos tikrinti tokią informaciją, be to, šių aplinkybių aiškinimasis nedarytų jokios įtakos Administracijos veiksmams ar sprendimams.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo O. Ū. atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė, tačiau teismo posėdyje pareiškėjo skundą palaikė, prašė teismo Sprendimą panaikinti.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. spalio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

6.1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. balandžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-972-800/2018 nustatė Žemės sklype (tarnaujantis daiktas) 129 m2 atlygintiną kelio servitutą – teisę važiuoti keliu žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas) savininkams, pagal 2016 m. gegužės 31 d. UAB „Žemetra“ parengtą žemės sklypo planą. Minėtu teismo sprendimu pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo buvo įpareigoti per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, savo lėšomis pašalinti Žemės sklype esančius objektus, tarp jų – 3 obelis.

6.2. Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 20 d. sprendimas buvo paliktas nepakeistas.

6.3. Kauno apylinkės teismui 2019 m. birželio 11 d. pateiktas prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-972-800/2018.

6.4. Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-17261-1070/2019 prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintas.

6.5. Kauno apygardos teismas 2019 m. spalio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-1845-264/2019 sustabdė Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 20 d. sprendimo vykdymą civilinėje byloje Nr. eA2-17261-1070/2019 iki bus išnagrinėtas atskirasis skundas civilinėje byloje Nr. eA2-1845-264/2019.

6.6. Administracijos Aplinkos apsaugos skyrius gavo A. Ū. 2019 m. spalio 10 d. prašymą nukirsti obelį, augančią valstybinėje žemėje prie Žemės sklypo ribos, motyvuojant tuo, kad obelis trukdo naudotis nustatytu kelio servitutu per Žemės sklypą.

6.7. Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 22 d. nutartimi atskirasis skundas civilinėje byloje Nr. eA2-1845-264/2019 atmestas.

6.8. Administracijos Aplinkos apsaugos skyrius, išnagrinėjęs prašymą (žr. Nutarties 6.6 p.) 2019 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. 36-2-2187 UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ pateikė užsakymą obels nukirtimui.

6.9. Valstybinėje žemėje prie Žemės sklypo ribos augusi obelis 2020 m. vasario 11 d. buvo nukirsta.

6.10. Seimo narys 2020 m. vasario 28 d. prašymu kreipėsi į Administraciją, nurodydamas, jog į jį kreipėsi pareiškėjas ir kiti asmenys, prašydami sustabdyti obelų kirtimą Žemės sklype, nes Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartimi buvo sustabdytas Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 20 d. sprendimo vykdymas. Seimo narys prašė Administracijos išsiaiškinti, kodėl Administracijos Aplinkos apsaugos skyrius nieko nepadarė, kad sustabdytų obelų kirtimą Žemės sklype, nustatyti ir įvertinti kaltus asmenis bei spręsti dėl galimybės atlyginti padarytą žalą nukentėjusiems asmenims.

6.11. Administracija, išnagrinėjusi šį Seimo nario prašymą, priėmė Sprendimą, kuriame paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtintus Kriterijus, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems (toliau – ir Kriterijai) obelis nėra saugotinas medis. Todėl pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtintą Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašą paprastajai obeliai leidimo kirsti nereikia. Dėl obels, augančios valstybinėje žemėje prie Žemės sklypo ribos, Sprendime nurodyta, kad obels kirtimas įvyko patenkinus A. Ū. 2019 m. spalio 10 d. prašymą. Sprendime pažymėta ir tai, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. nutartis, kuria sustabdytas 2018 m. balandžio 20 d. sprendimo vykdymas, Administracijos Aplinkos apsaugos skyriui buvo pateikta tik 2020 m. vasario 18 d., t. y. po ginčo obels nukirtimo. Taigi Aplinkos Administracijos apsaugos skyriui nežinant apie vykdomosios bylos sustabdymą, obels valstybinėje žemėje prie Žemės sklypo ribos nukirtimas negali būti pripažintas neteisėtu, o ir žalos klausimas negali būti nukreiptas į Administraciją, nes nukirsta obelis augo valstybinėje žemėje.

7. Teismas įvertino faktines aplinkybes. Jis vadovavosi Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. T-602 patvirtintų Kauno miesto želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių 8 punktu, Kriterijais, aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. Dl-87 patvirtintu Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašu. Teismas konstatavo, kad: Sprendime teisingai nurodyta, jog leidimas kirsti paprastą obelį, kuri nėra saugotinas medis, nėra išduodamas; Sprendime pagrįstai nurodyta, kad Administracijos Aplinkos apsaugos skyriui nebuvo žinoma apie vykdomosios bylos sustabdymą; pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Administracija turėjo imtis veiksmų nustatyti skunde nurodytas aplinkybes, nes jai nenustatyta pareiga tikrinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas aplinkybes, susijusias su kelio servituto nustatytu ir jo naudojimosi tvarka; Administracija priėmė motyvuotą Sprendimą ir tinkamai atsakė į Seimo nario prašymą.

8. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalimi, 3 dalies 1 punktu, 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 23 straipsnio 1 dalimi, priėjo prie išvados, kad Sprendimas yra informacinio-aiškinamojo pobūdžio dokumentas. Sprendime Seimo nariui pateikta informacija dėl faktinės situacijos sprendžiant obelų, augusių prie Žemės sklypo ribos, kirtimo, jis informuotas, kokiais teisės aktais, Administracija vadovavosi, tenkindama prašymą nukirsti ginčo obelį. Todėl Sprendimas iš esmės pareiškėjui pasekmių nesukuria.

9. Teismas konstatavo, kad Administracija išsamiai atsakė į Seimo nario prašymą, Sprendimas pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukėlė, todėl net panaikinus Sprendimą pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų. Todėl teismas pareiškėjo skundo reikalavimus panaikinti Sprendimą ir įpareigoti Administraciją priimti naują sprendimą atmetė, nepriteisė antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

III. 10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 29 d. sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde ir jo papildyme, išdėstęs tas pačias faktines aplinkybes ir argumentus, kuriuos nurodė pirmosios instancijos teismui, nurodo, kad:

11.1. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino aplinkybių, susijusių su priimtais teismų sprendimais, nepagrįstai sureikšmino teismo sprendimo įsiteisėjimo aplinkybę. Teismas, neįvertinęs, kad Administracijai pateiktas prašymas nebuvo susijęs su įsiteisėjusiu teismo sprendimu, neįvertino byloje pateikto Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo. Pastarasis protokolas patvirtina, kad nukirsta obelis niekam netrukdė. Administracija, priimdama sprendimą nukirsti obelį, augančią valstybinėje žemėje prie Žemės sklypo ribos, turėjo atlikti išsamų faktinių aplinkybių vertinimą ir įsitikinti prašymo nukirsti obelį pagrįstumu. Teismas nepagrįstai nepripažino, kad Administracija pažeidė Vietos savivaldos įstatymo nuostatas, nes neišsiaiškino visų faktinių aplinkybių dėl prašomos nukirsti obels. Be to, įsiteisėjusį teismo sprendimą gali vykdyti tik antstolis, todėl į šį procesą neturėjo teisės įsitraukti A. Ū. ir Administracija. Aplinkybės, kad yra priimti įsiteisėję teismų sprendimai ir pradėtas jų vykdymo procesas, nesudarė pagrindo Administracijai išduoti leidimą nukirsti ginčo obelį.

11.2. Pačiame Sprendime nurodyta, kad teisę jį skųsti turi ne tik Seimo narys, bet ir kiti asmenys. Obelų neteisėtas nukirtimas padarė neigiamą įtaką pareiškėjui, kuris ilgus metus ją augino ir prižiūrėjo, valgė obuolius, iš jų spaudė sultis, kurias parduodavo. Todėl teismo išvados, kad Sprendimas yra informacinio pobūdžio, nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, nepagrįstos.

12. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą. Administracija atsiliepimą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kuriais grindė atsiliepimą į pareiškėjo skundą. Ji sutinka su teismo atliktu aplinkybių ir įrodymų vertinimu ir išvadomis. Administracija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nei skunde, nei teismo posėdyje nesugebėjo paaiškinti, kokios jo teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti skundžiamu Sprendimu. Tai, kad teismo sprendimas neatitiko pareiškėjo lūkesčių nereiškia, jog buvo pažeistos pareiškėjo teisės ir (arba) teisėti interesai. Administracijos vertinimu, teismas tinkamai išnagrinėjo bylą ir priėmė teisingą sprendimą, padarė pagrįstą išvadą, kad Sprendimas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, nepagrįsti, yra deklaratyvaus pobūdžio, pareiškėjas nepateikė juos patvirtinančių įrodymų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 13. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. balandžio 2 d. sprendimo Nr. (33.1912.E) R-1019 „Dėl obelų sklype (duomenys neskelbtini), ir prie jo ribos kirtimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Sprendimas, kuriame išsamiai atsakyta į Seimo nario prašymą, yra informacinio-aiškinamojo pobūdžio ir nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir apeliaciniame skunde prašo teismo sprendimą panaikinti ir jo skundą tenkinti visiškai.

15. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į pareiškėjo apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.

16. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir pareiškėjo apeliaciniame skunde neginčijamos šios aplinkybės: (i) A. Ū. pateikė Administracijos Aplinkos apsaugos skyriui 2019 m. spalio 10 d. prašymą atlikti saugotinų medžių ir krūmų kirtimo ar kitokio pašalinimo, persodinimo, genėjimo darbus, prašydama nukirsti obelį, augančią valstybinėje žemėje prie Žemės sklypo ribos; (ii) Administracija 2019 m. gruodžio 16 d. užsakė obels, augančios valstybinėje žemėje prie Žemės sklypo ribos, nukirtimą; (iii); minėta obelis 2020 m. vasario 11 d. nukirsta; (iv) į Seimo narį kreipėsi pareiškėjas, trečiasis suinteresuotas asmuo ir P. Ū., skųsdamiesi tuo, kad, nors jie kreipėsi į Administraciją, prašydami sustabdyti obelų kirtimą, tačiau Administracija to nepadarė ir obelį, augusią valstybinėje žemėje prie Žemės sklypo ribos, nukirto; (v) Seimo narys kreipėsi į Administraciją su 2020 m. vasario 28 d. prašymu paaiškinti susidariusią situaciją dėl obels, augusios prie Žemės sklypo ribos, nukirtimo, nustatyti kaltus asmenis, spręsti dėl žalos atlyginimo; (vi) Administracija, išnagrinėjusi šį Seimo nario prašymą, priėmė Sprendimą, kuriame atsakė į Seimo nario prašyme išdėstytus klausimus dėl obels, augusios valstybinėje žemėje prie Žemės sklypo ribos, nukirtimo procedūros; (vii) su Sprendime pateiktais atsakymais nesutikęs pareiškėjas apskundė jį teismui.

17. Įvertinus paminėtas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad šiuo atveju ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo atsakyta į Seimo nario prašyme išdėstytus klausimus dėl obels, esančios valstybinėje žemėje prie Žemės sklypo ribos, nukirtimo, teisėtumo. Taigi šioje byloje būtina įvertinti, ar Administracijos atsakymas atitinka teisės aktų reikalavimus, yra išsamus ir suprantamas. Obels, augusios valstybinėje žemėje prie Žemės sklypo ribos, nukirtimo, kurį organizavo Administracija, teisėtumas nėra šios administracinės bylos dalykas, todėl su tuo susiję apeliacinio skundo argumentai nėra vertinami.

18. Teisėjų kolegija, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo įrodymų vertinimo, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (žr., pvz., 2015 m. vasario 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-544-822/2015). Pabrėžtina, jog įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra.

19. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą faktinių aplinkybių nustatymo ir vertinimo aspektu, nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, įvertino aktualius įrodymus, kurie reikšmingi sprendžiant kilusį ginčą. Todėl vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus ir atliko netinkamą situacijos teisinį vertinimą.

20. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo (tiek fizinis, tiek juridinis), manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu (žr., pvz., LVAT 2016 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-675-442/2016). Asmens suinteresuotumas suvokiamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuojamą siekį apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-922/2013). Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu (žr., pvz., LVAT 2014 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-364/2014).

21. Vadinasi, tam, kad pareiškėjo skundas būtų pripažintas pagrįstu, turi būti konstatuotas pareiškėjo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimo faktas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kad Sprendimu pareiškėjo teisės ir teisėti interesai nebuvo pažeisti, o Sprendimo panaikinimas niekaip nepakeistų pareiškėjo teisių ir pareigų apimties. Pareiškėjas nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimų. Patikrinus bylą nenustatyta, kad pareiškėjas būtų pateikęs ir objektyvius duomenis, kurie atskleistų kaip konkreti pareiškėjo teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti Administracijai priėmus Sprendimą, ar kaip Sprendimas ir jame pateikti atsakymai prisidėjo prie pareiškėjo teisės ar įstatymų saugomo interesų pažeidimo. Todėl vien dėl šios priežasties pareiškėjo skundas, kuriame dėstomi argumentai nesusieti su jo teisių ar teisėto intereso pažeidimu, negali būti laikomas pagrįstu.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų išsamiai pasisakyta tikrinamame pirmosios instancijos sprendime arba jie neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

23. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo nesprendžiama (ABTĮ 42 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. A. Ū. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Veslava Ruskan

Ernestas Spruogis